Byla 2K-107-628/2020
Dėl Utenos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 100 MGL (3766,00 Eur) dydžio bauda

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. M. kasacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 100 MGL (3766,00 Eur) dydžio bauda.

3Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 22 d. nutartis, kuria nuteistojo P. M. apeliacinis skundas atmestas.

4Utenos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu nuteista ir G. P., o H. Č., padaręs nusikalstamą veiką, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl jų kasacinių skundų negauta.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Bylos esmė

71.

8P. M. pagal BK 227 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2016 m. gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ( - ) skyriuje, esančiame ( - ), darbo kabinete Nr. ( - ), valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ( - ) skyriaus vyresniajai specialistei G. P. davė kyšį – 500 Eur ir butelį viskio – už teisėtą jos veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už dokumentų, susijusių su valstybinės žemės laikinu naudojimu ir nuoma, tvarkymą.

9II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

102.

11Kasaciniu skundu nuteistasis P. M. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 22 d. nutartį ir priimti naują nuosprendį – P. M. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Kasatorius skunde nurodo:

122.1.

13Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes įvertino ne visus įrodymus, surinktus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Teismas taip pat pažeidė BPK 305 straipsnio reikalavimus, nes nepasisakė dėl G. P. perduotame dovanų maišelyje kartu su viskio buteliu ir pinigais buvusio sveikinimo atviruko bei dovanos įteikimo dienos – 2016 m. gruodžio 23 d., t. y. prieš pat 2016 metų Kūčias ir Kalėdas. Šios aplinkybės patvirtina G. P. ir kasatoriaus parodymus, kad materialinės vertybės buvo ne kyšis, o kalėdinė dovana. Dėl šių aplinkybių nepasisakė ir apeliacinės instancijos teismas.

142.2.

15Teismai visiškai nevertino 2014 m. vasario 3 d. P. M. prašymo laikinai naudotis valstybine žeme, pateikto Nacionalinės žemės tarnybos ( - ) skyriui, o ne G. P., 2014 m. vasario 4 d., 2013 m. birželio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos ( - ) skyriaus vedėjo įsakymų „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“. Šie dokumentai teisina kasatorių, nes būtent Nacionalinės žemės tarnybos ( - ) skyriaus vedėjo įsakymai, o ne G. P. veiksmai sukėlė jam teisines pasekmes. Be to, kasatoriui nebuvo jokio tikslo duoti kyšį 2016 m. gruodžio 23 d., kai Nacionalinės žemės tarnybos ( - ) skyriaus veiksmai, sukėlę kasatoriui teisines pasekmes, buvo atlikti gerokai anksčiau – prieš dvejus metus.

162.3.

17Nors kasatoriui pareikštame kaltinime nėra nurodoma, kad kyšis duotas už dokumentų tvarkymą ateityje, t. y. už įsakymų, suteikiančių teisę laikinai naudotis valstybine žeme, priėmimą 2017 m. birželio 2 d., 2017 m. liepos 7 d., 2017 m. liepos 31 d. ir žemės sklypų schemų parengimą, teismas faktiškai nuteisė kasatorių už šią veiką, nes nuosprendyje nurodė, kad jis turėjo motyvą G. P. duoti kyšį ir už pagalbą Nacionalinėje žemės tarnyboje tvarkant dokumentus ateityje. Prokuroras nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme šio kyšio davimo motyvo neįrodinėjo. Taip teismas išplėtė kaltinimą, faktiškai atliko kaltintojo vaidmenį procese, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio nuostatas, nes teismai vykdo teisingumą, o ne baudžiamąjį persekiojimą, ir 118 straipsnio reikalavimus, nes valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko, baudžiamąjį persekiojimą vykdo ir kvotos organų veiklą kontroliuoja prokurorai. Teismas taip pat pažeidė BPK 255 straipsnio nuostatas ir šis pažeidimas laikytinas esminiu. Kasatorius negalėjo apsiginti nuo jam pareikšto kaltinimo, nes teismo nurodytas nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymis – jo motyvas duoti kyšį už dokumentų tvarkymą ateityje – jam nebuvo inkriminuotas. Be to, akivaizdu, kad teikdamas prašymus Nacionalinės žemės tarnybos ( - ) skyriui 2017 metais P. M. negalėjo žinoti, kad skyriaus vedėjo rezoliucija tvarkyti dokumentus dėl valstybinės žemės laikino panaudojimo bus nurodyta būtent G. P.

182.4.

19Kaltinamojo akto dalis dėl kasatoriaus ir G. P. kyšininkavimo neatitinka BPK 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 7 dalies ir 219 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, nes nuteistiesiems pareikštas kaltinimas nekonkretizuotas. Kaltinime nenurodoma, už kokių konkrečių dokumentų, t. y. žemėtvarkos planų, leidimų, įsakymų projektų ar lydimųjų dokumentų, tvarkymą duotas kyšis. Teismas negalėjo nagrinėti tokio kaltinimo, o išnagrinėjęs bylą pažeidė BPK 23 ir 219 straipsnių nuostatas, nes turėjo bylą grąžinti prokurorui. Kaltinime nėra konkretizuota nusikaltimo objektyvioji pusė, dėl to kasatorius nuo tokio kaltinimo negalėjo apsiginti, jis jam nėra suprantamas. Kaltinamajame akte nenurodoma kasatoriaus padaryto nusikaltimo kaltės forma – tyčia ar neatsargumas. Byloje surinkti ir teisme patikrinti įrodymai nepatvirtina, kad įteikdamas dovaną G. P. kasatorius suprato, kad duoda jai kyšį už žemės sklypų dokumentų tvarkymą, o G. P. suvokia, kad už tokį neapibrėžtą veikimą arba neveikimą ji gauna kyšį dovanos forma. Dėl kaltinimo neapibrėžtumo šioje byloje yra pažeista kasatoriaus konstitucinė teisė į efektyvią gynybą, nes nenurodomas konkretus siekis, tikslas, motyvas, o tai yra būtini kyšio subjektyviosios pusės elementai.

202.5.

21Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju būtina nustatyti, kad, siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, taigi turi būti nustatyta, kad papirkėjas veikė suvokdamas, jog jis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti arba duoda kyšį už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį ir patenkintų jo interesus. Sprendžiant asmens kaltės klausimą, tokiais atvejais reikia ne tik įvertinti tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai. Toks BK 227 straipsnio taikymo išaiškinimas suformuluotas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-439-788/2016, išnagrinėtoje pagal prokuroro kasacinį skundą dėl išteisinamojo nuosprendžio asmeniui panaikinimo. Minėta ir ši baudžiamosios bylos yra analogiškos, panašios savo faktinėmis aplinkybėmis, todėl teismai šioje byloje turėjo vadovautis kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-439-788/2016 pateiktu išaiškinimu.

222.6.

23Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl kasatoriaus kaltės padarius nusikaltimą, nustatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje, grindė iš esmės tik 2018 m. kovo 26 d. G. P. rašytiniu pranešimu Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) ikiteisminio tyrimo pareigūnei I. L. ir jos viršininkui, kuriame kasatorius yra įvardytas kaip asmuo, iš kurio ji savo naudai gavo pinigų. Tačiau šiame pranešime G. P. nurodė aplinkybes, kurios patvirtina, kad kasatorius veikė kaip dovanotojas, sveikinantis Kalėdų proga, o G. P. – kaip apdovanotoji. G. P. nei ikiteisminio tyrimo teisėjui, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nepripažino, kad paėmė iš kasatoriaus kyšį už dokumentų, susijusių su valstybinės žemės laikinu naudojimu ir nuoma, tvarkymą. Kasatorius taip pat nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neprisipažino davęs kyšį, o savo veiksmus įvardijo kaip dovanojimą. Pažymėtina, kad kasatorius 2016 metais jokių su žemėtvarka susijusių dokumentų netvarkė ir neturėjo tikslo papirkti valstybės tarnautoją. Jo elgesys vertintinas kaip elgesys su sena gera pažįstama. Tokius nuteistųjų tarpusavio santykius patvirtina bylos duomenys ir pagrįsti apeliacinio skundo argumentai, į kuriuos visiškai neatsižvelgė apeliacinės instancijos teismas.

242.7.

25Apeliacinės instancijos teismas pagal P. M. gynėjo prašymą turėjo atlikti įrodymų tyrimą ir išnagrinėti G. P. 2018 m. kovo 26 d. rašytinio pranešimo STT surašymo aplinkybes, apklausti jį priėmusią STT ikiteisminio tyrimo pareigūnę ir kitus asmenis, siekdamas patikrinti nuteistosios parodymus dėl jos sulaikymo aplinkybių, laikymo suėmime sąlygų, galimai daryto spaudimo duoti parodymus. Tačiau teisėjų kolegija šį prašymą nepagrįstai atmetė, palikdama abejones dėl pranešimo surašymo aplinkybių, jo, kaip įrodymo, patikimumo. Šie teismo veiksmai ir kasatoriui pareikšto kaltinimo išplėtimas sukėlė jam abejonių dėl teismo nešališkumo. Grindžiant kasatoriaus kaltę abejotino patikimumo įrodymu buvo pažeistas in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principas.

262.8.

27Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas nagrinėjo tik G. P. apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįsto nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, o dėl kasatoriaus apeliacinio skundo nutartyje pasisakyta tik pritariant pirmosios instancijos teismo išvadai, kad P. M. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas neatsakė nė į vieną kasatoriaus apeliacinio skundo argumentą, jų neanalizavo ir nutartyje dėl jų nepasisakė, laikytina, kad teismas apeliacinio skundo neišnagrinėjo ir taip pažeidė BK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio reikalavimus.

283.

29Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

303.1.

31Kasatoriaus argumentas, kad baudžiamojo proceso metu jam nebuvo aišku, kuo jis kaltinamas, nepagrįstas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme kasatoriui buvo suteikta galimybė pasisakyti dėl jam pareikšto įtarimo ir kaltinimo, tačiau jis tokia teise nepasinaudojo. Todėl vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose kasatoriaus argumentas dėl nesuprantamo kaltinimo turėtų būti vertinamas kaip gynybinė taktika. Bylos teisminio nagrinėjimo metu ir skundžiamuose teismų sprendimuose kasatoriui pareikšto kaltinimo tikslumas buvo tinkamai įvertintas. Teismai rėmėsi kasacinio teismo praktika ir pagrįstai pripažino, kad nors ir neaišku, už kokio konkretaus žemės sklypo ar sklypų dokumentų tvarkymą buvo duotas kyšis, ši aplinkybė kasatoriaus veikos kvalifikavimui pagal BK 227 straipsnio 1 dalį įtakos neturi. Byloje nustatyta, kad kasatorius nuolat kreipdavosi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl disponavimo valstybine žeme, o dokumentai pagal jo prašymus buvo tvarkomi Nacionalinės žemės tarnybos ( - ) skyriaus vyresniosios specialistės G. P. 2017 m. kovo 8 d., 2017 m. birželio 1 d. ir 2017 m. liepos 7 d. kasatorius Nacionalinės žemės tarnybos ( - ) skyriui taip pat pateikė prašymus naudotis valstybine žeme, juos buvo patikėta išspręsti G. P. Akivaizdu, kad tarp kasatoriaus ir G. P. buvo susiklostę pastovūs santykiai, G. P., atlikdama savo, kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens, pareigas, nuolat rengė su kasatoriaus prašymais susijusius dokumentus ir atliko kitus veiksmus. Taigi nėra pagrindo teigti, kad kasatoriui pareikštas kaltinimas buvo nepakankamai tikslus. Kasatorius galėjo ir turėjo suprasti kaltinimo turinį, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jo gynybos teisė buvo suvaržyta.

323.2.

33Taip pat nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiu, kad kasatoriaus G. P. perduoti 500 Eur ir viskio butelis buvo dovana, o ne kyšis. Teismai išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl šios aplinkybės ir padarė pagrįstą išvadą, kad pinigai ir viskio butelis buvo perduoti už pageidaujamą valstybės tarnautojos G. P. elgesį vykdant įgaliojimus, todėl laikytini kyšiu. Kasatoriaus veiksmai atitinka BK 227 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

343.3.

35Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, bylos aplinkybės nepatvirtina, kad prieš G. P. buvo panaudoti kokie nors neteisėti procesiniai ar neprocesiniai veiksmai. G. P. ir jos gynėjas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme turėjo galimybę skųsti pareigūnų veiksmus ir reikalauti nurodyti pastabas apklausų protokoluose, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Pažymėtina, kad skundžiami teismų sprendimai grindžiami ne tik G. P. pirminiais parodymais, bet ir kitais bylos duomenimis, taip pat ir paties kasatoriaus parodymais. Nuteistųjų ir liudytojų parodymai, kasatoriaus Nacionalinei žemės tarnybai adresuoti prašymai dėl disponavimo valstybine žeme bei kiti baudžiamosios bylos duomenys buvo nuosekliai įvertinti, o jų pagrindu teismų padarytos išvados tinkamai motyvuotos. Teismai tinkamai vadovavosi BPK įrodinėjimui ir nuosprendžio surašymui keliamais reikalavimais.

363.4.

37Kasatoriaus ir G. P. apeliaciniuose skunduose buvo pateikti analogiški argumentai, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai dėl jų pasisakė bendrai, jų neišskirdamas. Kasatoriaus apeliacinis skundas buvo tinkamai išnagrinėtas ir pagrįstai atmestas.

38III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

394.

40Nuteistojo P. M. kasacinis skundas atmestinas. Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

415.

42Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019). Dėl to kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas apeliacinės instancijos teismo atliktas atskirų bylos įrodymų ir jų visumos vertinimas, prašoma atsižvelgiant į atskirus bylos duomenis daryti kitokias išvadas, nei padarė apeliacinės instancijos teismas, bei pakartoti apeliacinio skundo teiginiai, nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais. Dėl kasaciniame skunde nurodytų esminių BPK pažeidimų

436.

44Kasaciniame skunde teigiama, kad šioje baudžiamojoje byloje prokuroro surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, nes jame nepakankamai konkretizuota kasatoriui inkriminuota nusikalstama veika, t. y. nenurodoma, už kokių konkrečių dokumentų tvarkymą buvo duotas kyšis. Kaip mano kasatorius, jis negalėjo tinkamai ir efektyviai apsiginti nuo tokio jam pareikšto kaltinimo, šis jam buvo nesuprantamas. Dėl to pirmosios instancijos teismas, o šiam to nepadarius – apeliacinės instancijos teismas, turėjo perduoti bylą prokurorui. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

457.

46Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas ir dėl to paduotas apeliacinis skundas, pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui.

478.

48BK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodyti padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas pripažįstamas neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-511/2016, 2K-183-693/2016, 2K-297-222/2016 ir kt.). Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-223/2012).

499.

50Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, jis atitinka kaltinamojo akto surašymui keliamus reikalavimus. Kaltinamajame akte pakankamai išsamiai, kiek nustatyta ikiteisminio tyrimo duomenimis, išdėstytos visos reikšmingos P. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, apibūdinančios BK 227 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas baudžiamąją bylą pagal šį kaltinamąjį aktą, padarė esminius BPK pažeidimus, suvaržančius kasatoriaus teisę į gynybą ir teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Pažymėtina, kad 2019 m. vasario 18 d. vykusiame pirmosios instancijos teismo posėdyje, prokurorui pagarsinus kaltinamąjį aktą, P. M. nurodė suprantąs, kuo yra kaltinamas, nei jis, nei jo gynėjas prašymo perduoti bylą prokurorui dėl BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto nepareiškė.

5110.

52Kasatoriaus manymu, pripažindamas, kad kyšis G. P. buvo duotas už teisėtą jos veikimą, vykdant įgaliojimus (dokumentų, susijusių su valstybinės žemės laikinu naudojimu ir nuoma, tvarkymą), ne tik iki kyšio davimo, bet ir po to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė jam pareikštą kaltinimą, taip pažeisdamas BPK 255 straipsnio nuostatas, pagal kurias kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad joje išdėstytos įrodyta pripažintos P. M. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės visiškai sutampa su kaltinamajame akte nurodytomis šios veikos aplinkybėmis. Ikiteisminio tyrimo apimtis, kaltinamojo akto turinys, prokuroro pozicija, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patvirtina, kad kasatorius buvo kaltinamas davęs kyšį G. P. už dokumentų, susijusių su valstybinės žemės laikinu naudojimu ir nuoma, tvarkymą tiek iki kyšio davimo, tiek ir už analogiškus jos veiksmus po kyšio davimo, ateityje. Iš kasatoriaus ir jo gynėjo procesinio elgesio, prokurorui teisiamajame posėdyje pagarsinus kaltinamąjį aktą, galima spręsti, kad kasatoriui toks kaltinimas buvo aiškus ir suprantamas. Esant aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 255 straipsnio nuostatų, nesuvaržė kasatoriaus teisės į gynybą.

5311.

54Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad žemesnių instancijų teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, o kai kurių įrodymų, nesant tam pagrindo, išvis nevertino.

5512.

56Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltės ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

5713.

58Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai teisingai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016 ir kt.).

5914.

60Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir darytinų išvadų teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnių instancijų teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryti kasaciniame skunde nurodyti esminiai BPK pažeidimai – neišsamiai ir netinkamai išnagrinėtos bylos aplinkybės.

6115.

62Patikrinus skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad teismų atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų, kokius nurodo kasatorius, neturi, jo skunde keliamos abejonės dėl netinkamo, neišsamaus įrodymų vertinimo yra nepagrįstos. Teismų sprendimai dėl P. M. padarytos nusikalstamos veikos yra pakankamai motyvuoti, juose nėra prieštaravimų. Iš jų turinio matyti, kad teismai išnagrinėjo aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai, išdėstė ikiteisminio tyrimo metu teisėtais būdais surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus (kaltinamųjų P. M. ir G. P. parodymus, P. M. prašymus Nacionalinės žemės tarnybos ( - ) skyriui leisti laikinai naudotis valstybine žeme ir G. P. rengtus šios institucijos sprendimus dėl P. M. prašymų, P. M. su institucija sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis bei kitus rašytinius įrodymus), išanalizavo juos atskirai ir gretindami tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdami išskirtinės reikšmės, susiejo juos į vientisą loginę grandinę ir padarė įrodymais pagrįstą išvadą dėl kasatoriaus kaltės kaltinime nurodytomis aplinkybėmis davus kyšį G. P. už teisėtą jos veikimą vykdant įgaliojimus. Taigi teismai byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, nepažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, skundžiami teismų sprendimai surašyti nepažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų ir 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų.

6316.

64Nors kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neįvertino aplinkybės, kad P. M. kartu su buteliu alkoholinio gėrimo ir 500 Eur G. P. įteikė ir kalėdinį atviruką, bei šio veiksmo atlikimo laiko – 2016 m. gruodžio 23 d., t. y. prieš pat Kūčias ir Kalėdas, iš teismų sprendimų turinio matyti, kad kasatoriaus versija dėl G. P. įteiktos kalėdinės dovanos, kuri nelaikytina kyšiu, teismų buvo vertinama ir argumentuotai atmesta. Kasacinio skundo teiginiai apie neišsamų, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų neatitinkantį teismų atliktą įrodymų vertinimą taip pat grindžiami tuo, jog teismai neatsižvelgė į tai, kad teisines pasekmes P. M. sukėlė ne G. P., kaip Nacionalinės žemės tarnybos ( - ) skyriaus vyresniosios specialistės veiksmai, vykdant įgaliojimus, o šio skyriaus vedėjo įsakymai dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme. Tačiau, priešingai nei teigia kasatorius, teismai vertino šiuos įsakymus, analizavo jų priėmimo aplinkybes, ir nustatę, kad skyriaus vedėjo rezoliucijomis šiuos įsakymus ir su jais susijusius dokumentus rengti buvo patikėta būtent G. P., padarė motyvuotas išvadas dėl kasatoriaus kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

6517.

66Atmestinas ir kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, 2019 m. rugsėjo 19 d. vykusiame teismo posėdyje atsisakęs pagal kasatoriaus gynėjo prašymą atlikti įrodymų tyrimą ir kaip liudytoją apklausti šioje byloje ikiteisminį tyrimą atlikusią STT Panevėžio valdybos vyresniąją specialistę I. L., padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Iš minėto teismo posėdžio protokolo matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, svarstydamas kasatoriaus gynėjo pateiktą prašymą, pagrįstai vadovavosi kriterijumi, pagal kurį būtina įvertinti, ar toks prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti, išklausė proceso dalyvių nuomonių, sprendimą atsisakyti tenkinti prašymą aiškiai motyvavo. Kasatoriaus gynėjo prašymas apeliacinės instancijos teisme kaip liudytoją apklausti STT Panevėžio valdybos vyresniąją specialistę I. L. buvo siejamas su galimu jos ir kitų pareigūnų darytu spaudimu G. P. duoti kaltinimui palankius parodymus ir dėl to kilusia būtinybe išsiaiškinti ikiteisminio tyrimo metu atliktų G. P. apklausų aplinkybes, tačiau iš šių apklausų, vykusių dalyvaujant G. P. gynėjams, protokolų matyti, kad nei G. P., nei jos gynėjai jokių pastabų dėl apklausų vykdymo tvarkos nepareiškė, parodymus G. P. patvirtino savo parašu. Be to, visus ikiteisminio tyrimo pareigūnei duotus parodymus, taip pat ir savo 2018 m. kovo 26 d. rašytiniame pranešime apie padarytas nusikalstamas veikas nurodytas aplinkybes G. P. patvirtino ir 2018 m. balandžio 4 d. vykusioje ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktoje apklausoje. Šiame kontekste pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai teisingai išnagrinėti aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008). Apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti prašymą atlikti įrodymų tyrimą, pagrįstai nurodė, kad STT Panevėžio valdybos vyresniosios specialistės apklausa jokios reikšmės vertinant nuteistosios G. P. parodymus neturėtų. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad atlikus prašomos apimties įrodymų tyrimą gauti nauji duomenys leistų teismui nustatyti byloje dar nenustatytas aplinkybes ar pakeisti išvadas dėl bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Kartu nėra pagrindo sutikti ir su kasacinio skundo argumentu, kad neatlikęs įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teismas nesiėmė priemonių bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti.

6718.

68Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK reikalavimus, neišnagrinėjo kasatoriaus apeliacinio skundo ir skundžiamoje nutartyje pasisakė tik dėl nuteistosios G. P. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su kyšio priėmimu iš kasatoriaus. Šie kasacinio skundo argumentai taip pat nepagrįsti.

6919.

70Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir, jeigu skundas atmetamas, priimtoje nutartyje išdėstyti motyvuotas apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl apeliacinio skundo, nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-118-746/2016, 2K-65-976/2017).

7120.

72Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė, kad G. P. ir kasatoriaus apeliacinių skundų argumentai iš esmės yra tapatūs, ir skundžiamoje nutartyje dėl jų pasisakė bendrai. Apeliaciniuose skunduose keliami analogiški klausimai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, kyšininkavimo ir papirkimo nusikalstamų veikų požymių buvimo nuteistųjų padarytose veikose, pateikiama vienoda versija, kad kasatoriaus G. P. perduoti pinigai ir alkoholinio gėrimo butelis buvo ne kyšis, o kalėdinė dovana. Visus šiuos esminius abiejų nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus teismas aptarė ir motyvuotai juos atmetė, pripažindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį teisėtu ir pagrįstu. Todėl laikytina, kad byla buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma kasatoriaus apeliaciniame skunde, pagrindo konstatuoti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą nėra.

7321.

74Kasatorius taip pat reiškia abejones dėl bylą nagrinėjusių žemesnių instancijų teismų nešališkumo. Pažymėtina, kad teismo nešališkumo principas negali būti suvokiamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, šališkumo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio ar nutarties motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, kitais nuosprendžio surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-349/2014, 2K-67-746/2015, 2K-217-699/2015). Kasaciniame skunde teismų šališkumą kasatorius sieja tik su, jo nuomone, teismų padarytais BPK pažeidimais – kasatoriaus nuteisimu dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, ir neva nepagrįstu atsisakymu apeliacinės instancijos teisme pagal kasatoriaus gynėjo prašymą atlikti įrodymų tyrimą, tačiau tai negali būti laikoma teismų šališkumo požymiu, jeigu nėra kitų jų šališkumą patvirtinančių BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, kasatoriaus teisė į teisingą ir nešališką teismą nebuvo pažeista. Dėl BK 227 straipsnio 1 dalies taikymo

7522.

76BK 227 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

7723.

78Kasatorius neginčija byloje nustatytos aplinkybės, kad jis davė 500 Eur ir viskio butelį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos ( - ) skyriaus vyresniajai specialistei G. P., tačiau nesutinka su žemesnių instancijų teismų išvada, kad šie veiksmai buvo atlikti tiesiogine tyčia, siekiant pageidaujamo G. P. teisėto veikimo vykdant įgaliojimus. Šis kasatoriaus argumentas nelaikytinas pagrįstu.

7924.

80Šios bylos kontekste pažymėtina, kad, kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, būtina nustatyti, jog siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui siekiama jį paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, taigi turi būti nustatyta, kad papirkėjas veikė suvokdamas, jog jis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti arba duoda kyšį už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-260/2014 ir kt.). Šioje byloje tai ir buvo nustatyta.

8125.

82Teismų praktikoje kaltės forma, jos rūšis ir turinys atskleidžiami ne vien paties kaltininko parodymais, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, kokios paskatos nulėmė veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant, įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius – atliktų veiksmų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo atlikti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).

8326.

84Abiejų instancijų teismai, nenukrypdami nuo teismų praktikos, kasatoriaus kaltės formą, rūšį ir turinį nustatė ne tik vertindami jo paties ir kitos nuteistosios G. P. parodymus, bet ir atsižvelgdami į situaciją, kuriai esant kasatorius pastarajai davė pinigus ir alkoholinio gėrimo butelį. Nėra teisinio pagrindo nesutikti su teismų išvada, kad kasatorius turėjo tikslą G. P. duoti kyšį, siekdamas atsidėkoti ne tik už jos atliktus veiksmus vykdant įgaliojimus praeityje, bet ir už tokius pačius jos veiksmus ateityje. Tokią išvadą teismai grindė byloje surinktų įrodymų visuma: kasatoriaus ir G. P. parodymais apie pinigų ir alkoholinio gėrimo butelio perdavimo faktą ir apie tai, kad nuo 2014 metų kasatorius su G. P. nuolat bendravo valstybinės žemės laikino naudojimo ir nuomos klausimais; byloje esančiais dokumentais, iš kurių matyti, kad tiek prieš pinigų ir alkoholinio butelio perdavimą, tiek ir po to G. P. pagal Nacionalinės žemės tarnybos ( - ) skyriui adresuotus P. M. prašymus tvarkė dokumentus, susijusius su valstybinės žemės laikinu naudojimu ir nuoma. Pagal šias byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 227 straipsnio 1 dalis – pritaikytas tinkamai.

8527.

86Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad spręsdami kasatoriaus kaltės klausimą teismai nesilaikė kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-439-788/2016 suformuotos tiesioginės tyčios nustatymo, nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl papirkimo, praktikos, toks argumentas yra nepagrįstas. Teismų išvados dėl kasatoriaus tyčios formos, rūšies ir turinio neprieštarauja minėtoje nutartyje pateiktam įstatymo išaiškinimui. Pažymėtina, kad teismai kasacinės instancijos teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis atsižvelgdami į visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą, t. y. teismo sprendimą grįsti tik tokiais kasacinio teismo nutartyse pateiktais teisės aiškinimais (ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija)), kurie suformuluoti faktinėmis aplinkybėmis analogiškose bylose arba bylose, iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2013).

8728.

88Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-439-788/2016 kasacinės instancijos teismas pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai išteisino asmenį dėl kaltinimo padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, nes nenustatyti būtini šios nusikalstamos veikos požymiai – veika ir kaltė (tiesioginė tyčia), tačiau šios bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, priešingai nei nurodo kasatorius, skiriasi, t. y. šių bylų negalima vertinti nei kaip analogiškų, nei kaip iš esmės panašių. Esminę reikšmę išteisinant asmenį dėl kaltinimo papirkimu baudžiamojoje byloje Nr. 2K-439-788/2016 turėjo situacija, kuriai esant buvo duoti pinigai valstybės tarnautojai, – šiuos veiksmus teismas vertino kaip neracionalaus ir chaotiško elgesio, o ne sąmoningo ketinimo papirkti valstybės tarnautoją padarinį (atlikdamas šiuos veiksmus, asmuo buvo neblaivus ir akivaizdžiai susinervinęs), taip pat nebuvo nustatyta, ko asmuo konkrečiai siekė šiais veiksmais. Tuo tarpu šioje byloje patikimai nustatyta, kad kasatoriaus veiksmai paduodant G. P. pinigus ir alkoholinio gėrimo butelį buvo apgalvoti ir atlikti turint konkrečius tikslus – atsidėkoti už pageidaujamą G. P. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus praeityje ir siekiant tokio paties jos veikimo ateityje.

89Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

90Nuteistojo P. M. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Utenos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu nuteista ir G.... 5. Teisėjų kolegija... 6. I. Bylos esmė... 7. 1.... 8. P. M. pagal BK 227 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2016 m. gruodžio... 9. II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. 2.... 11. Kasaciniu skundu nuteistasis P. M. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo... 12. 2.1.... 13. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 14. 2.2.... 15. Teismai visiškai nevertino 2014 m. vasario 3 d. P. M. prašymo laikinai... 16. 2.3.... 17. Nors kasatoriui pareikštame kaltinime nėra nurodoma, kad kyšis duotas už... 18. 2.4.... 19. Kaltinamojo akto dalis dėl kasatoriaus ir G. P. kyšininkavimo neatitinka BPK... 20. 2.5.... 21. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi... 22. 2.6.... 23. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl kasatoriaus kaltės padarius... 24. 2.7.... 25. Apeliacinės instancijos teismas pagal P. M. gynėjo prašymą turėjo atlikti... 26. 2.8.... 27. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas nagrinėjo... 28. 3.... 29. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 30. 3.1.... 31. Kasatoriaus argumentas, kad baudžiamojo proceso metu jam nebuvo aišku, kuo... 32. 3.2.... 33. Taip pat nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiu, kad kasatoriaus... 34. 3.3.... 35. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, bylos aplinkybės nepatvirtina,... 36. 3.4.... 37. Kasatoriaus ir G. P. apeliaciniuose skunduose buvo pateikti analogiški... 38. III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 39. 4.... 40. Nuteistojo P. M. kasacinis skundas atmestinas. Dėl bylos nagrinėjimo... 41. 5.... 42. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių... 43. 6.... 44. Kasaciniame skunde teigiama, kad šioje baudžiamojoje byloje prokuroro... 45. 7.... 46. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio... 47. 8.... 48. BK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti... 49. 9.... 50. Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, jis atitinka kaltinamojo akto... 51. 10.... 52. Kasatoriaus manymu, pripažindamas, kad kyšis G. P. buvo duotas už teisėtą... 53. 11.... 54. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad žemesnių instancijų teismai... 55. 12.... 56. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK... 57. 13.... 58. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu baudžiamojo proceso... 59. 14.... 60. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais... 61. 15.... 62. Patikrinus skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu,... 63. 16.... 64. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neįvertino aplinkybės, kad P.... 65. 17.... 66. Atmestinas ir kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos... 67. 18.... 68. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas,... 69. 19.... 70. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo... 71. 20.... 72. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė, kad G. P. ir kasatoriaus... 73. 21.... 74. Kasatorius taip pat reiškia abejones dėl bylą nagrinėjusių žemesnių... 75. 22.... 76. BK 227 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 77. 23.... 78. Kasatorius neginčija byloje nustatytos aplinkybės, kad jis davė 500 Eur ir... 79. 24.... 80. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad, kvalifikuojant asmens veiksmus pagal... 81. 25.... 82. Teismų praktikoje kaltės forma, jos rūšis ir turinys atskleidžiami ne vien... 83. 26.... 84. Abiejų instancijų teismai, nenukrypdami nuo teismų praktikos, kasatoriaus... 85. 27.... 86. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad spręsdami kasatoriaus kaltės klausimą... 87. 28.... 88. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-439-788/2016 kasacinės instancijos teismas... 89. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 90. Nuteistojo P. M. kasacinį skundą atmesti....