Byla 2-12593-826/2011
Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojanciu

1Klaipedos miesto apylinkes teismo teisejas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant Laurai Norvilaitei, Joanai Runelienei ir Vitai Diekontienei, dalyvaujant ieškoves atstovui advokatui Egidijui Giedraiciui, atsakovei S. M., atsakoves atstovui advokatui Aivarui Surbliui, treciajam asmeniui notarei I. M., viešame teismo posedyje išnagrinejes civiline byla pagal ieškoves M. R. A. ieškini atsakovei S. M., treciajam asmeniui Klaipedos m. 4-ojo notaru biuro notarei I. M., del dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojanciu,

2n u s t a t e :

3ieškove ieškiniu prašo pripažinti negaliojanciu Klaipedos m. 4-ojo notaru biuro notares I. M. patvirtinta 2011-06-07 dovanojimo sutarti del buto, ( - ), Klaipedoje, dovanojimo atsakovei. Nurodo, kad sutartis sudaryta suklydimo itakoje, nes atsakove ikalbejo ja perrašyti buta už tai, kad ja iki mirties išlaikys ir skirs lešu jos pragyvenimui, taciau sutartimi jai suteikiama tik teise naudotis ir gyventi buvusiame bute. Atsakove ja apgavo. Po dovanojimo sutarties sudarymo ir atsakovei pasidarius buto savininke, ji pradejo ieškove terorizuoti, engti, apribojo judejimo laisve, pastoviai užrakindama bute ir neišleisdama niekur išeiti, ateme pasa, kesinosi ja nužudyti pakeisdama gydytojo išrašytus vaistus visiškai kitais, kurie jai kenkia, pavoge iš jos pinigus, ji gyvena pastovioje baimeje ir itampoje, del ko blogeja jos sveikata. Atsakove daro viska, kad ji greiciau numirtu ir galetu jos buvusi buta parduoti, kad galetu gražinti savo skolas (b.l. 2-4).

4Atsakove atsiliepimu i ieškini su ieškoves reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti, nurode, kad ieškove savo ieškinyje nurodydama aplinkybes, ju visiškai nepagrindžia jokiais duomenimis ir netgi kaltina ja labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 2 d. 3 p., padarymu. Ieškove yra jos motina ir šiuo metu serga sunkia nepagydoma liga nuo kurios yra gydoma, todel del šios priežasties nesuvokia kokio turinio ieškini pasiraše (mano, kad jo net neperskaite). Ir tik atsižvelgdama i ieškoves sunkia sveikatos bukle, ji susilaiko nuo kreipimosi i teisesaugos institucijas, kad ieškove butu patraukta baudžiamojon atsakomyben del kvalifikuoto šmeižimo. Kaip buvo mineta, ieškove dovanojimo sutarti prašo panaikinti del jos suklydimo, taciau ieškinio pagrinda nurodo ir CK 1.81 str. l d., ir 1.90 str. l d., ir 1.91 str. l d. Ieškove turetu apsispresti, kokiu pagrindu prašo mineta dovanojimo sutarti pripažinti negaliojancia ir pateikti teismui tai patvirtinancius irodymus su kurias ji galetu sutikti arba juos gincyti (b.l. 52-53).

5Parengiamojo teismo posedžio metu apklausta ieškove paaiškino, jog suklydo padovanodama buta dukrai S. M., kuria pasitikejo kaip artimiausiu žmogumi. Paskutiniu metu kai grižo iš gydymo istaigos ji gyveno pas dukra jos bute, užrakinta, niekas negaledavo jos aplankyti, ji nebuvo maitinama. Vasara per Juros švente buvo užrakinta dukros namuose, taciau anukas išleido ir ji, grižusi i savo buta, neberado pinigu: vietoje 2000,00 Lt rado 200,00 Lt, iš 21000,00 Lt buvo palikta 10000,00 Lt laidotuvems, iš jos saskaitos dukra nueme pinigus. Dukra neatsiskaite, kur padejo pinigus. Šiuo metu dukra jos sveikata nebesidomi, nebeskambina. Dukra apie jos turimus 2000,00 Lt ir 21000,00 Lt nieko nežinojo. Paskutini karta pinigus skaiciavo birželio pabaigoje. I savo buta ji griždavo 1 - 2 kartus per savaite. Pas dukra bute gyveno nuo vasario men. iki rugpjucio 5 d. Jai bunant ligonineje, jos sunus gyveno jos bute vienas gegužes menesio pabaigoje. Nuejus pas notara, notaras jos klause, ka nori pasirašyti ar testamenta ar dovanojimo sutarti. Ji notares praše, kad butu galimybe gyventi bute iki mirties. Notare nesuteike pakankamai informacijos, sutarti ji pasiraše ne neskaitydama. Visi vaistai buvo išrašyti gydytojo, dukra vaistu nepakeite. Dukra ja nesirupino. Po to kai griždavo iš ligonines, budavo silpna, todel dukra kviesdavo medicinos seseri. Šiuo metu ja rupinasi jos sunus R. A., kuris grižo iš Airijos.

6Ieškoves atstovas advokatas Egidijus Giedraitis teismo posedžio metu ieškini palaike praše ji tenkinti. Paaiškino, kad tiek del suklydimo (LR CK 1.90 str.), tiek del apgaules sudarytas sandoris ( LR CK 1.91 str.) priskiriami prie sandoriu, sudarytu prieš šalies valia (Lietuvos Aukšciausiojo teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011-03-25 nutartis civilineje byloje 3K-3-126/2011). Suklydimas yra ir vieno ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, taciau apgaule laikomas tycinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šali ir taip ja palenkti sudaryti sandori. Ieškove buvo suklaidinta del apgaulingu atsakoves veiksmu: atsakove, pasinaudodama ieškoves silpna sveikatos bukle bei pasitikejimu ikalbejo ieškove nuvykti pas notara sudaryti buto dovanojimo sutarti, nurodydama vietoje testamento geriau pasirašyti dovanojimo sutarti (atsakove žinojo, jog ieškove nori buta palikti sunui). Atsakove ieškovei nurode, kad ieškoves sunus turi isipareigojimu, nutyledama savo isipareigojimus, taciau paaiškejo, kad ieškoves sunus jokiu isipareigojimu neturi. Ieškove tikejosi, kad šiuo sandoriu bus išlaikoma iki gyvos galvos, ja bus rupinamasi, taciau to nebuvo, todel konstatuotinos LR CK 1.91 str. taikymui reikšmingos aplinkybes. Istatymu leidejas LR CK 6.472 str. dovanojimo sutarties panaikinima itvirtino kaip išimtine priemone, susiedamas jos taikyma su atitinkamais teisiniais pagrindais- apdovanotojo veiksmais, demonstruojanciais ypatinga nedekinguma dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažistamas morales nuostatas (Lietuvos Aukšciausiojo teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011-07-01 nutartis civilineje byloje 3K-3-305/2011). Byloje nustatyta, kad nuo 2011 m. vasario iki 2011 m. rugpjucio 5 d. ieškove gyveno pas savo dukra (atsakove). Iš byloje esanciu ieškoves 2011-08-12 rašytu pareiškimu, ieškove kaltina atsakove, kad ji neteisingai ja gyde, pagrobe jos santaupas, ja apstumde, iškeike. Atsakove išgrynino virš 3000,00 Lt ieškoves pinigu ir už juos neatsiskaite. Atsakoves veiksmai laikytini apdovanotojo veiksmais, demonstruojanciais ypatinga nedekinguma dovanotojai – savo motinai, nepateisinamais pagal visuotinai pripažistamas morales normas.

7Teismo posedžio metu atsakove S. M. paaiškino, kad 2011 m. staigiai susirgo jos mama – ieškove M. R. A.. Ji eme skustis, kad negali valgyti. Atlikus tyrimus, buvo nustatytas vežys. 2011 m. vasario menesi, kai mamai buvo nustatyta diagnoze, atvyko brolis R. A., taciau pabuves keleta dienu, prieš pat numatyta operacija, išvyko atgal i Airija. Mamos gydytojas buvo K.. Tikroji diagnoze nuo mamos buvo slepiama. Nuo 2011 m. vasario menesio kai mama parsiveže iš ligonines iki 2011 m. rugpjucio 5 d. ieškove gyveno pas ja namuose. Kai paaiškejo mamos liga, ji nusprende apie tai pranešti mamos seseriai – P. V.. Gydytojai buvo sake, kad mama gyvens iki gegužes menesio. Apie liga mamai praneše brolis R. A.. Dar karta R. A. buvo grižes 2011 m. balandžio menesi. Mama nusprende padovanoti jai savo buta, todel kartu nuejo pas notare. Dovanoti jai buta buvo mamos iniciatyva. Notare mamos klausinejo, koki sandori dovanojimo ar testamenta nori sudaryti. Mama i tai atsake, jog toki, kad nebutu galimybes iš dukros atimti buto, nes brolis turejo skolu. Nuo mamos buto raktus turejo tiek mama, tiek brolis. Su mama buvo susitare, kad kol mama bus gyva, ji pati išlaikys buta, mokes už jo išlaikyma visus mokescius. Mama turejo butus nuo jos buto raktus. Mamos buto raktus turejo pati mama ir jos brolis R. A.. Tuo metu kai ejo pas notara, mama žinojo, kokia liga serga. Mamos vienos negaledavo palikti, nes del sveikatos pablogejimo 2011 m. liepos 28 d. teko kviesti greitaja medicinos pagalba. 2011-08-05 mama išsiunte ja pas gydytoja K. del operacijos. Gyd.K. nurode padaryti mamai kompiuterine tomografija. Ji paskambino mamai apie tai pranešti, o mama eme šaukti, kad ja apvoge. Jai nuvykus pas mama i Šauliu gatve, mama eme šaukti, kad šoks po mašina, o ji eme ja laikyti. 2011 m. birželio menesi brolis gyveno pas mama bute. 2011 m. birželio 20 d. kai mama pagulde i ligonine, brolis R. A. atidave nuo buto raktus mamai, bet jai sake, kad turi rakto kopija. Po to kai mamai buvo taikoma chemija, reikedavo lašinti lašelines. Tai atlikdavo pas ja namuose pasamdyta medicinos sesuo, vardu Karina. Ka gydytojai išrašydavo, tokius vaistus ir duodavo mamai. Mama savo bute dare remonta, išleido 7000,00 Lt, už 2000,00 Lt pastate kryžiu, už 2000,00 Lt nusipirko šaldytuva. Ji samdydavo sesutes, kurios lašindavo lašalines. Jokie vaistai mamai nebuvo keiciami. Mama del buto dovanojimo persigalvojo del brolio spaudimo. Mama neskaite ieškinio, nes seseri pavadino dukra. Mama buvo maitinama tinkamai. Niekas, išskyrus ja, mama nesirupino. Su gydytojais kalbedavosi ji pati. Pinigai, nuimti iš mamos saskaitos, išleido mamos sveikatai, nes prieš tai ji buvo išleidusi savo pinigus mamos gydymui.

8Atsakoves atstovas advokatas Aivaras Surblys teismo posedžio metu praše ieškini atmesti ir priteisti visas bylinejimosi išlaidas, paaiškino, kad ieškoves liudytojai yra priešiškai nusiteike atsakoves atžvilgiu, todel pagristai manytina, kad jie nori atsakove apkalbeti. Liudytojas M. T. pasake, kad atsakove yra buvusi motina. Kyla pagristu abejoniu del ieškinio surašymo. Objektyviausi yra notares parodymai, kuri aiškiai papasakojo dovanojimo sutarties surašymo aplinkybes, patvirtino, kad ieškove sudarymo metu buvo žvali, jai buvo nurodyti visi variantai. Ieškovei buvo duotas laikas persigalvojimui po pirmojo apsilankymo pas notare. Byloje kelia abejoniu tas faktas, kad R. A. skola dingo iškelus byla teisme. Visi pareiškimai rašyti M. T. žmonos, o tai kelia pagristu abejoniu. LR CK 6.472 str. nurodyti pagrindai neirodyti. Ieškove negalejo bet ka valgyti, ji turejo atskira kambari pas atsakove, galejo bet kokiu momentu išeiti. Buvo nustatyta, kad pati ieškove turejo ivairiu išlaidu.

9Treciasis asmuo notare I. M. paaiškino, kad 2011-06-06 pas ja atvyko ieškove ir atsakove del buto perleidimo. Iš pradžiu pas save i kabineta pasikalbeti ji pasikviete ieškove. Išgirdusi, kad ieškove serga vežiu, pokalbiui su ieškove teike daug demesio, aiškinosi ar ieškove supranta, ka daro. Ieškove jai papasakojo, jog nori, kad dukra taptu buto savininke. Paaiškino, kad sunus turi daug isipareigojimu, todel bijojo, kad butas bus prarastas. Ji paaiškino, kad tai gali buti padaryta surašant testamenta arba dovanojima su išlaikymo salyga. Testamento ieškove atsisake. Buto perleidimo sutarties su išlaikymo salyga nenorejo, nes sake, kad dukra ja ir taip išlaiko. Kai ieškove apsisprende, koki sandori darys, pakviete dukra. Ji užsake registru centro pažyma, kuria ieškove praše padaryti per 1 diena. Buvo surašytas igaliojimas dukrai, kad ji surinktu pažyma del buto skolu. 2011-06-07 apie 16 val. pakartotinai atvyko ieškove su atsakove. Ieškovei buvo paaiškinta, kad gali persigalvoti, gali daryti kitus sandorius. Buvo pristatyta pažyma del skolu. Ieškovei atsakius, kad nepersigalvojo, perskaite paruošta dovanojimo sutarti, paklause ar suprato, šalims ja pasirašius, patvirtino. Ieškove dovanojimo sutarties pasirašymo metu buvo pakankamai žvali, samoninga.

10Teismo posedžio metu P. V. paaiškino, kad ieškove yra jos sesuo. Su ieškove bendraudavo ivairiai: kartais per menesi 1 – 2 kartus, lankydavo seseri, kai ji gyveno pas S. M.. Žino, kad ši byla del buto, kuri sesuo padovanojo savo dukrai. Sesei iš spinteles dingo pinigai, ji itare dukra. Ji nepamena gal ji ir sake, kad sesuo eitu pas notara. Jos seserimi niekas daugiau nesirupino kaip S. M.. Tai tesesi iki tol, kol buvo užrašytas butas. Veliau nebedave jai valgyti, kartais gaudavo košes. Ieškoves sunaus tuo metu nebuvo Lietuvoje. Kas dalyvavo reiškiant ieškini, ji nežino. Policijoje pareiškimus raše M. T. žmona, diktuojant ieškovei.

11Teismo posedžio metu liudytojas R. A. paaiškino, kad ieškove yra jos mama, o atsakove – sesuo. Su seserimi jie yra susipyke, nes ji visur kišasi, nurodineja jam kaip gyventi. Jis gyvena ir dirba Šiaures Airijoje, šiais metais yra gyvenes mamos bute. Apie mamos liga praneše sesuo 2011 m. sausio menesi. Visa laika mama rupinosi sesuo, nes mamai buvo reikalinga priežiura. Jokiu skolu šiuo metu jis neturi. Niekas nepatare mamai, ka ji pasirašinejo pas notara. Jis buvo ka tik išvykes i Šiaures Airija, kai mama pasiraše buto dovanojimo sutarti. Prieš išvykstant, mamos sveikata buvo gera, ji vaikšciojo, normaliai kalbejo, tik visko negalejo valgyti. Jai reikejo specialaus lengvo maisto. Šiuo metu sesuo su mama nebendrauja. Jis žinojo, kad mama turi pinigu, tik nežinojo kiek. Yra like 10000,00 Lt. Mama pirko šaldytuva už 2000,00 Lt, pastate kryžiu 2000,00 Lt, keite langus.

12Liudytojas M. T. teismo posedžio metu paaiškino, kad ieškove yra jos senele, o atsakove – mama. Buta, kuris buvo padovanotas jo mamai, senele norejo atiduoti R. A., savo sunui. Apie mociutes liga sužinojo balandžio menesi. Tuo metu mociute prižiurejo atsakove. Su atsakove susipyko, nes ji kišosi i jo asmenini gyvenima. Jis gyvena tame paciame name kaip ir atsakove. Datos tiksliai neprisimena, gal liepos menesi pas ji atbejusi mociute papasakojo, kad buvo laikoma uždaryta, neduodavo valgyti, papasakojo, kad yra pagrobti pinigai. Buvo palikta 10000,00 Lt. Atsakovei mociutes buto reikejo skoloms padengti. Po to kai butas buvo perrašytas, mociutes visa savaite niekas niekur nebeišleisdavo. Lašalines, kurios buvo reikalingos mociutei, pirkdavo atsakove. Ieškini teismui suraše jie: jis, mociute, mociutes sesuo, J. T.. Kas dar dalyvavo – neprisimena. Atejusi pas ji namus, mociute buvo išsigandusi, pasakojo, kad jos nemaitino, jos niekur neišleido, pasake, kad pavoge pinigus. Jis parveže mociute i namus. Jie nuvažiavo i policija ir paraše policijai pareiškima. Mociute pas ji atejo su seserimi. Mociute isileido jo žmona. Jis grižo namo po keleto minuciu. Prieš vykstant i policija, pas mociute i namus nebuvo užvažiave. Pareiškimus policijai mociutes vardu raše ir jo žmona. Su mociute sutardavo gerai. Iki balandžio menesio su atsakove budavo geri santykiai. Jis lankydavo mociute ir pas S. M. namuose.

13Nepilnametis liudytojas P. M. teismo posedžio metu paaiškino, kad yra ieškoves anukas, o atsakoves sunus. Santykiai su ieškove ir atsakove yra geri. Nuo 2011 m. žiemos iki vasaros pabaigos mociute gyveno pas juos namuose. Jis padedavo mociutei per Skype bendrauti su jos sunumi, nueidavo i parduotuve. Su sunumi mociute per savaite kalbedavosi 2-3 kartus, kartais ir dažniau. Mociute prašydavo mamos, o mama liepdavo jam nueiti i parduotuve kai pati to negaledavo padaryti. Mama duodavo pinigu, kad nueitu nupirkti mociutei valgyti. Su broliais sutaria gerai. Tarp mociutes ir mamos santykiai tuo metu kai mociute gyveno pas juos, buvo geri. Kažkas atsitiko, nes viena ryta mociute pasake, kad išeina. Mociute sake, kad negali jos lankyti sesuo, nors sesuo ateidavo aplankyti mociutes. Mociutes sesuo ateidavo viena karta per savaite. Mociute vaikšciojo kur norejo. Ji turejo telefona, kurio saskaita budavo papildyta. Po to kai mociute išejo iš namu, jis jos nebemate. Mociutes sunus buvo atvykes 3 kartus. Mociutes vienos namuose stengdavosi nepalikti, gal tik pora kartu ji buvo namuose viena. Mociute valge vaisius, daržoves, mesos nevalge. Nebuvo taip, kad neleistu kam nors lankyti mociutes. Kartais mociute nakvodavo pas save namuose. Mociute skundesi, kad skauda skrandi. Mociute turejo raktus nuo ju buto.

14Liudytoja R. K. teismo posedžio metu paaiškino, kad pažista tiek ieškove, tiek atsakove. Su ieškove santykiai buvo šilti. Santykiai tarp ieškoves ir atsakoves buvo geri, šilti. Vasara jai tekdavo dažnai buti pas S. M. namuose. Ieškove buvo prižiureta, turejo maisto. Ne karta ejo i parduotuve pirkti ieškovei maisto. Ieškovei buvo perkamas toks maistas, kokio ji norejo ir galejo valgyti. S. M. klausdavo mamos, kokio ji maisto nori. Ji lankydavosi pas M. kiekviena diena, nes atsakove buvo prašiusi jos pagalbos, o ji tuo metu nedirbo. Ieškovei prirašytus vaistus pirko atsakove. Ji eidavo kartu su atsakove pirkti vaistu. Lašalines budavo perkamos dežemis, jas parnešti padedavo jos vaikai. Vaistus suleisdavo medicinos sesuo, kuria samdydavo M.. Kiek jai žinoma, medicinos sesers vardas buvo Karina. Lašindavo po kiekvienos chemoterapijos. Ju buvo 3. S. M. ir A. kartu pas notara nebuvo. Ji girdejo, kaip R. A. sake S. M. tvarkyti buto reikalus, nes blogeja sveikata. Toks buvo jos noras. R. A. valgydavo omleta, veršienos mesos, jogurtus, košes. Gydytojai sakydavo, ka galima jai valgyti. A. niekada jai nesiskunde, kad yra neprižiureta. Yra viena karta buvusi pas A. bute, kartu su ja, nes M. negalejo mamos lydeti. Bute išbuvo gal 15 min., kol ieškove palaiste geles ir pavalge bananu ir vynuogiu. Po to ejo kartu i banka. Tarp S. M. ir M. T. santykiai yra sudetingi, greiciausiai del turto ir del jo nesantuokinio sunaus, apie kuri sužinojo S. M.. Girdejo, kad R. A. dingo pinigai, taciau smulkmenu nežino. Chemoterapijas R. A. pernešdavo sunkiai. R. A. kalbejo apie buto padovanojima dukrai, nes sunaus šalia nebuvo, o ja rupinosi S. M.. Kokiu budu ji ruošesi ta klausima išspresti, R. A. neužsimine.

15Liudytoja G. Z. teismo posedžio metu paaiškino, kad yra S. M. kaimyne. Pažista R. A., M. T., R. K.. jai žinoma, kad gincas šioje byloje del mamos turo – buto. Ji dažnai lankydavosi pas M., kai sužinojo, jog jos mama serga vežiu, kalbedavosi su R. A.. Atmosfera budavo labai gera. Mama turejo savo kambari, savo lova, maisto. Yra teke sutikti M., begancia i parduotuve, o kai paklausdavo, kur eina, pasakydavo, kad mama papraše parnešti, taip pat pas ja ateidavo Malyševa pasiskolinti maisto produktu kai mama paprašydavo, o ji neturedavo ir budavo velu. R. A. priežiura nesiskunde, pati virtuveje šeimininkaudavo. Žino, kad S. M., kviesdamo medicinos seseris, kad jos pastatytu lašalines R. A., matydavo S. M., nešancia lašalines. Ji girdedavo, kaip M. kalbedavosi su sesutemis ir derindavosi laika, kada jos galetu ateiti ir pastatyti lašalines. 2011 m. rugpjucio pradžioje atbego S. M. verdama, ir pasake, kad mama išejo, nes eme jai priekaištauti, kad nedaro operacijos. S. M. broli matydavo retai. Ji mate, kaip S. M. važiuoja parsivežti šaltinio vandens su R. A. ir R. K. bei anukais, taciau R. A. nevažiavo. R. A. buvo prižiureta. Apie dingusius pinigus nieko nežino. Ji matydavo išeinancia R. A. iš namu. Yra maciusi kaip ja lydi R. K.. Jai S. M. yra sakiusi, kad mama išejo namo palaistyti geliu. Ji stebedavosi kaip R. A. viena išleisdavo. R. A. buvo pas ja atejusi kai ji buvo išejusi iš S. M. namu. Ji norejo papasakoti apie S. M., klausinejo apie S. M..

16Ieškinys netenkintinas.

17Byloje nustatyta, kad šalys 2011-06-07 pasiraše dovanojimo, pagal kuria ieškove M. R. A. padovanojo atsakovei S. M. buta, esanti ( - ), Klaipeda, unikalus Nr. ( - ). Sutartimi buvo nustatytas uzufruktas, uzufruktoriaus M. R. A. gyvenimo trukmei – teise naudotis ir gyventi bute, esanciame ( - ), Klaipeda. Šia sutarti patvirtino notare I. M. (b.l. 7 – 13). 2011-08-10 ieškove panaikino igaliojima, 2011-07-28 duota atsakovei S. M. (b.l. 14 - 15). Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išraša, butas ( - ), Klaipeda, nuo 2011-06-21 priklauso atsakovei S. M. (b.l. 20). Ieškove kreipesi i Klaipedos apskrities VPK su pareiškimais del atsakoves veiksmu ieškoves atžvilgiu (b.l. 28 – 30 ). Klaipedos m.2 PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - )del M. R. A. priklausanciu 12800,00 Lt vagytes, itarimas pareikštas atsakovei S. M., S. M. neprisipažino padariusi jai inkriminuojancias nusikalstamas veikas, ikiteisminis tyrimas nebaigtas (b.l. 95 – 97). Ieškove 2011-02-22 – 2011-09-02 gydesi VŠI Klaipedos senamiescio PSPC, VŠI Klaipedos Jurininku ligonineje, VŠI Respublikineje Klaipedos ligonineje, VŠI Klaipedos universitetineje ligonineje (b.l. 57 – 63). Iš ieškoves saskaitos laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2011-08-08 atsakove panaudojo 3149,00 Lt (b.l. 88).

18Ieškove gincija Klaipedos m. 4-ojo notaru biuro notares I. M. patvirtinta 2011-06-07 dovanojimo sutarti, kuria ieškove M. R. A. padovanojo atsakovei S. M. buta, unikalus Nr. ( - ), esanti ( - ), Klaipeda, (notarinio registro Nr. M-3192)(toliau – Sutartis )(b.l. 7-8). Ieškove Sutarti gincija LR CK 1.90 str. pagrindu, kad ji suklydo sudarydama Sutarti bei LR CK 6.472 str. pagrindu, teikdami, kad apdovanotoji atliko prieš dovanotoja tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros morales požiuriu.

19Del suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojanciu.

20Dovanojimo sutarties samprata pateikta LR CK 6.465 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad pagal dovanojimo sutarti viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turta ar turtine teise (reikalavima) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybes teise arba atleidžia apdovanotaji nuo turtines pareigos dovanotojui ar treciajam asmeniui. Taigi dovanojimas kaip sandoris yra dvišalis, jam sudaryti butina dvieju šaliu suderinta valia (LR CK 1.63 straipsnio 6 dalis), t. y. dovanotojas išreiškia savo valia turta ar turtine teise (reikalavima) padovanoti (neatlygintinai perduoti), o apdovanotasis išreiškia savo valia dovana priimti. Dovanojimo sutarties šalys gali buti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, taigi ši sutartis gali buti sudaroma ir sutuoktiniu. Taciau tuo atveju, kai dovanojimo sutarties šalys yra sutuoktiniai, dovanojimo sutartis turi ypatumu, kurie nustatyti CK treciosios knygos normose (LR CK 6.465 straipsnio 4 dalis). Dovanojimo panaikinimo pagrindai itvirtinti LR CK 6.472 straipsnyje.

21Lietuvos Aukšciausiasis teismas yra nurodes, kad pagal LR CK 1.90 straipsnio 1 dali del suklydimo sudaryta sandori teismas gali pripažinti negaliojanciu, jeigu nustatomos dvi salygos: pirma, turi buti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi buti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. Be to, tam, kad sandoris butu pripažintas negaliojanciu LR CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, nepakanka konstatuoti, jog buvo iš esmes suklysta – teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar nera LR CK 1.90 straipsnyje nurodytu aplinkybiu, del kuriu sandoris neturi buti pripažintas negaliojanciu (žr., pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutarti civilineje byloje J. G. v. S. M.., bylos Nr. 3K-3-504/2008; Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutarti civilineje byloje Taurages rajono vartotoju kooperatyvas „Žemaitijos žiedas“ v. B. L., bylos Nr. 3K-3-107/2004, kt.).

22Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandori. Be to, suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio sudarymo faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata itvirtinta ir Tarptautiniu komerciniu sutarciu principu (toliau – UNIDROIT principai) 3.4 straipsnyje, kuriame suklydimas apibudinamas kaip klaidingas faktu ar teises normu, esanciu sutarties sudarymo metu, suvokimas. Taigi suklydimo fakta galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta del esminiu sandorio elementu, buvusiu sandorio sudarymo metu, o ne del aplinkybiu, atsiradusiu po jo sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutarti civilineje byloje J. G. v. S. M.., bylos Nr. 3K-3-504/2008; Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutarti civilineje byloje A. B. v. T. P., bylos Nr. 3K-3-150/2007, kt.).

23Suklydimo salygos, nors ir nulemtos ivairiu sandorio aplinkybiu, turi buti susijusios su sandorio turiniu. Jeigu suklystama del to, kas neieina i sandorio turini, pavyzdžiui, del sandorio motyvu, tai nera pagrindo pripažinti sandori negaliojanciu. Suklysta gali buti del sandorio esmes, jo dalyko, kitu esminiu sandorio salygu ar kitokiu aplinkybiu. Taciau suklydimo faktas del minetu aplinkybiu savaime dar nera pagrindas pripažinti sandori negaliojanciu. Suklydimas turi buti esminis, t. y. toks, kai normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikraja reikalu padeti, panašioje situacijoje sandorio nebutu sudares arba butu ji sudares iš esmes kitokiomis salygomis. Tokia esminio suklydimo samprata pateikta LR CK 1.90 straipsnio 4 dalyje ir UNIDROIT principu 3.5 straipsnyje. Aplinkybe, ar butu sudarytas sandoris kitomis salygomis, nustatoma taikant protingo asmens taisykle, t. y. taikomas ne tik objektyvusis kriterijus (normaliai atidus ir protingas asmuo), bet ir subjektyvusis (žinodamas tikraja reikalu padeti). Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti i teigiancio, kad jis suklydo, asmens amžiu, sveikatos bukle, išsimokslinima, sandorio sudarymo ir kitas bylai svarbias aplinkybes.

24Pareiga irodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka šaliai, kuri prašo del suklydimo sudaryta sandori pripažinti negaliojanciu (LR CPK 12 str., 178 str.).

25Notaras privalo išaiškinti atliekamu notariniu veiksmu prasme ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti (Notariato istatymo 30-32 str., 40 str., 47 str). Notare I. M. paaiškino, kad istatymo reikalavimu laikesi – išaiškino ieškovei Sutarties sudarymo prasme ir esme, išsiaiškino ieškoves valia del Sutarties, ieškove pati pasirinko toki valios išreiškimo buda del buto perleidimo atsakovei, t.y. buto dovanojimo sutarti su papildoma salyga bei isipareigojimu, jog ieškove gyvens ir naudosis dovanojimo butu iki jos gyvos galvos (LR CK 6.156 str. 3 d.). Bylos nagrinejimo metu nustatyta, kad sandorio sudarymo metu ieškove sirgo sunkia liga. Kaip teismo posedžio metu paaiškino notare, pirma karta pas ja atvykus ieškovei bei atsakovei, notarei sužinojus apie ieškoves liga ir norima sudaryti sandori, notare be atsakoves viena bendravo su ieškove, ji suprato, koki sandori nori sudaryti, motyvavo notarei, kodel tokio pobudžio sandori nori sudaryti. Notare teismo posedžio metu patvirtino, kad ieškovei išaiškino, kad dar gali sudaryti testamenta, buto perleidimo sutarti su išlaikymo salyga, taciau ieškove pasirinko dovanojimo sutarti, prieš pat sudarymo sandori ieškoves dar karta klause ar nepersigalvojo del sandorio, o ieškovei patvirtinus, kad valia nepasikeite, buvo sudarytas dovanojimo sandoris. Ieškove pati parengiamojo teismo posedžio metu paaiškino, kad jos notare klausinejo, koki sandori nori sudaryti: dovanojimo ar testamenta, o ji notarei atsakiusi, kad nori gyventi savo bute iki mirties. Liudytojas R. A., patvirtino, kad jam 2011 m. gegužes pabaigoje išvykstant i Airija ieškove vaikšciojo, kalbejo protingai. Teismas neturi pagrindo netiketi notares parodymais, kuriuos patirtino ir pati ieškove.

26Visos šios nurodytos aplinkybes, byloje surinkti irodymai leidžia daryti išvada, kad prieš sudarant sandori, ieškove suprato, kokio pobudžio sandori atvyko pasirašyti pas notara, jai buvo išaiškintos galimybes sudaryti kitus sandorius, taciau pati ieškove nusprende sudaryti buto dovanojimo sutarti su teise gyventi jame iki pat mirties. Nustatytos faktines bylos aplinkybes patvirtina, jog ieškove aiškiai išreiške savo valia padovanoti ginco turta atsakovei, todel nesuklydo del dovanojimo sandorio esmes. Pažymetina, kad notare, išaiškinusi ieškovei sandoriu skirtumus ir ju pasekmes, pasiuliusi sudaryti kita sandori, neturejo jokios teises atsisakyti patvirtinti prašoma dovanojimo sandori, kai ieškove aiškiai išreiške savo apsisprendima butent dovanoti ginco turta.

27Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog ieškove sandorio sudarymo metu normaliai ir logiškai maste, nors atvyko sandorio sudaryti iš karto po gydymosi ligonineje. Liudytojas ieškoves sunus R. A. parode, kad ieškove prieš jam išvykstant i Airija 2011-05-28, ji vaikšciojo, buvo samoninga, kalbejo. Byloje surinkti irodymai nepatvirtina, jog ieškove, sudarydama gincijama dovanojimo sutarti, suklydo, taip pat nenustatyta, kad atsakove dare itaka ieškovei del dovanojimo sutarties sudarymo.

28Del dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojancia

29LR CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teise kreiptis i teisma del dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikesino i dovanotojo ar artimuju giminaiciu gyvybe ar tycia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant i dovanos pobudi, dovanojimo sutarties šaliu asmenines savybes ir ju tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoja tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros morales požiuriu. Kad butu panaikintas dovanojimas, remiantis nurodyta teises norma, butina konstatuoti bent viena iš butinu salygu: 1) kad apdovanotasis pasikesino i dovanotojo ar jo artimuju giminaiciu gyvybe ar tycia juos sunkiai sužalojo; 2) kai atsižvelgiant i dovanos pobudi, dovanojimo sutarties šaliu asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoja tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros morales požiuriu. LR CK 6.472 straipsnio 1 dalyje itvirtintos teises normos dispozicijoje nustatytos dvi teisiškai reikšmingu faktu, kuriuos konstatavus, dovanojimas gali buti panaikinamas, grupes. Pirmosios grupes teisiškai reikšmingi faktai – apdovanotojo veiksmai, kai šis pasikesina i dovanotojo ar jo artimuju giminaiciu gyvybe ar tycia juos sunkiai sužaloja, gali buti laikomi nusikalstamais veiksmais, atsakomybe už juos reglamentuojama Baudžiamojo kodekso normu (LR BK 22 straipsnis, 129 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnis), tokie veiksmai konstatuotini Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Kitokia tvarka (pvz., Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka) konstatuoti apdovanotojo veiksmus, laikytinus nusikalstamais, draudžia asmens nekaltumo prezumpcija, itvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnyje. Be to, nurodytos LR CK 6.472 straipsnio 1 dalies teises norma apima ir apdovanotojo tuos veiksmus, kurie turi pasikesinimo i dovanotojo ar jo artimuju giminaiciu gyvybe ar sveikata požymiu, nors už tokius veiksmus asmuo ir nebuvo trauktas baudžiamojon atsakomyben ar nuo šios atsakomybes toks asmuo buvo atleistas, šie veiksmai irodinejami civilineje byloje Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutarti civilineje byloje M. S. v. G. S., A. S, bylos Nr. 3K-3-162/2010).

30Teisiškai reikšmingu faktu, kad apdovanotoji pasikesino i dovanotojo ar jo artimuju giminaiciu gyvybe ar juos sunkiai sužalojo, nagrinejamoje byloje nenustatyta. Del to byloje, nekonstatavus aptariama teisini pagrinda sudaranciu aplinkybiu, šiuo pagrindu negali buti naikinama dovanojimo sutartis.

31Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartyje J. G. v. S. M. byloje Nr. 3K-3-504/2008 del CK 6.472 straipsnio 1 dalies taikymo pažymeta, kad šioje teises normoje itvirtinto dovanojimo panaikinimo pagrindo taikyma kiekvienu atveju lemia konkrecios situacijos aplinkybes, reikšmingi ištirti bylos duomenys del ginco objektu esancio turto, dovanojimo sutarties šaliu tarpusavio santykiu raidos ir šaliu elgesio kilus gincui.

32Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija 2010 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje Nr. 3K-3-162/2010, pažymejo, kad istatyme, taip pat ir LR CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kurie veiksmai apdovanotojo laikytini griežtai smerktinais geros morales požiuriu. Kolegija konstatavo, kad geros morales kriterijus yra kulturingo, teisingo žmogaus minimalus gerio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. Šioje nutartyje taip pat konstatuota, kad psichologinio ar fizinio smurto prieš dovanotoja naudojimas, dovanotojo garbes ir orumo žeminimas, gali buti laikomi griežtai smerktini geros morales požiuriu. Taip pat turi buti atsižvelgta ir i CK 1.5 straipsnio nuostatas.

33Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, formuodamas teismu praktika del CPK normu, reglamentuojanciu irodinejima ir irodymu vertinima, aiškinimo ir taikymo, ne karta yra pažymejes, kad irodymu vertinimas pagal CPK 185 straipsni reiškia, jog bet kokios gincui išspresti reikšmingos informacijos irodomaja verte nustato teismas pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymais. Irodymu vertinimas civilineje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikru faktiniu aplinkybiu buvima teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla dideliu abejoniu del tu aplinkybiu egzistavimo. Teismas gali daryti išvada apie tam tikru aplinkybiu buvima tada, kai byloje esanciu irodymu visuma leidžia manyti, jog ju pakanka konstatuoti atitinkama fakta buvus (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilineje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilineje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybe, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilineje byloje Klaipedos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Mariu žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsejo 19 d. nutartis, priimta civilineje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VI Registru centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

34Bylos nagrinejimo metu nustatyta, kad ieškinio pagrindu ieškove (dovanotoja) nurode apdovanotojos veiksmus, kuriuos ji ivardija kaip neabejotinai griežtai smerktinus geros morales požiuriu, t. y. apdovanotosios ypatinga nedekinguma, piniginiu lešu pagrobima iš ieškoves, ieškoves nemaitinima, judejimo laisves ribojima, nesirupinima ieškove. Šias aplinkybes ieškove šioje byloje irodineja savo paaiškinimais, pareiškimais, rašytais Klaipedos apskrities VPK, liudytoju R. A., P. V., M. T. parodymais, ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis. Liudytoju R. A., M. T. ir P. V. parodymus teismas vertina kritiškai, nes ju parodymai nenuoseklus ir prieštaringi, prieštarauja vieni kitu parodymams, duotais del tu paciu bylos aplinkybiu (pvz. del ieškinio, pareiškimu policijai rašymo, ieškoves parvežimo namo, piniginiu lešu dingimo fakto nustatymo), be to teismo posedžio metu nustatyta, kad tarp liudytoju R. A., M. T. bei atsakoves yra užsiteses konfliktas, todel pamineti asmenys yra priešiškai nusiteike atsakoves atžvilgiu ir gali ja apkalbeti.

35Teismui taip pat kyla abejoniu del Klaipedos apskrities VPK parašytu pareiškimu bei teisme gauto ieškinio autentiškumo. Ieškinyje P. V. yra ivardinta kaip ieškoves dukra, nors teismo posedžio metu buvo nustatyta, kad tai yra ieškoves sesuo, teismo posedžio metu liudytojai M. T. ir P. V. patvirtino, kad pareiškimus raše M,.T. žmona, o juos pasiraše ieškove. Pagal teismui pateiktas registracijos korteles, pareiškimus policijai pateike I. T. (b.l. 24), J. T. (b.l. 25), T. A. – D. (b.l. 26), taciau ne ieškove. Bylos nagrinejimo metu nustatyta, kad atsakovei yra iteiktas pranešimas apie itarima del nusikalstamos veikos LR BK 178 str. 2 d. – ieškovei priklausanciu piniginiu lešu pagrobimo, taciau atsakove del jai pareikšto itarimo kalta neprisipažino, ikiteisminis tyrimas nebaigtas.

36Vertindamas aplinkybes, susijusias su ieškovei priklausanciu piniginiu lešu pagrobimu, teismas, atsižvelgdamas i byloje nustatytas aplinkybes, ypatingai ieškoves duotus parodymus, daro išvada, jog labiau tiketina, jog atsakovei nebuvo žinoma apie tai, kad ieškove namuose laiko pinigines lešas. Kaip nurode ieškove, apie šias aplinkybes žinojo tiek liudytojas R. A., tiek P. V.. Liudytojas R. A. teismo posedžio metu patvirtino šia aplinkybe. Byloje nenustatyta, kad atsakove be ieškoves žinios lankesi pas ieškove bute ( - ), Klaipeda, ir galejo pagrobti jai priklausancias pinigines lešas. Byloje nustatyta, kad pas ieškove bute, jai bunant ligonineje, vienas gyveno liudytojas R. A., kuris turejo šio buto rakta. Teismo posedžio metu liudytojas R. A. nurode, kad vaiko išlaikymui skirto lešu skola buvo apie 20000,00 Lt, taciau šiuo metu išieškojimas nebera vykdomas. Pagal i byla pateikta antstoles Brigitos Tamkevicienes 2011-11-07 rašta Nr.0005/09/00405, antstoles kontoroje yra vykdomoji byla išieškotojos T. A. – D. prašymu, del 400,00 Lt kas menesi sunaus S. A. išlaikymui nuo 2005-08-05 iki jo pilnametystes, kurioje pagal 2011-08-30 T. A. – D. prašymu, gražintas vykdomasis raštas be vykdymo, R. A. išlaikymo nemokejo (b.l. 108). Visos šios byloje nustatytos faktines aplinkybes leidžia padaryti išvada, kad ieškove neirode, kad jos pinigines lešas iš buto ( - ), Klaipeda, pagrobe atsakove (LR CPK 178, 185 str.).

37Taip pat ieškinio pagrindu ieškove (dovanotoja) nurode apdovanotojos veiksmus, kuriuos ji ivardija kaip neabejotinai griežtai smerktinus geros morales požiuriu - apdovanotosios ypatinga nedekinguma, kuris pasireiške ieškoves nemaitinimu, judejimo laisves ribojimu, nesirupinimu ieškove.

38Bylos nagrinejimo metu pagal liudytoju R. K., G. Z., P. M. parodymus nustatyta, kad atsakove rupinosi ieškoves gydymu, ja prižiurejo, pirko jai maista, samde medicinos darbuotoja, kad butu taikomos ieškovei proceduros po chemoterapijos, nuo 2011 m. vasario iki 2011 m. rugpjucio 5 d. ieškove gyveno pas atsakove namuose, buvo jos išlaikoma. Ieškove teismo posedžio metu patvirtino, kad jai gyvenant pas atsakove, ji galejo išeiti pas save i buta ( - ), Klaipeda, palaistyti geles, liudytojas P. M. patvirtino, kad kartais ieškove pas atsakove namuose nenakvodavo, pasilikdavo ( - ), Klaipeda, turejo nuo atsakoves buto rakta. Liudytoju P. V., M. T. ir R. A. parodymus šioje byloje del to, kad ieškovei buvo ribojama judejimo laisve, ji buvo nemaitinama vertintini kritiškai, nes ju parodymai nenuoseklus, prieštaringi, patys patvirtina, kad iki dovanojimo sutarties pasirašymo (2011-06-07) viena atsakove rupinosi ieškove, nors veliau nurode, kad santykiai tarp ieškoves ir atsakoves pablogejo paskutine jos buvimo pas atsakove namuose. Teismas atsižvelgia i tai, kad šiu liudytoju santykiai su atsakove yra priešiški. Ieškoves pateikti irodymai apie tai, kad keleta menesiu už buta, ( - ), Klaipeda, nebuvo mokami mokesciai, taip pat nurodytos aplinkybes, kad atsakove šiuo metu nebesirupina ieškove, neirodo atsakoves ypatingo nedekingumo, tai laikytina logiška atsakoves reakcija i atsakoves atžvilgiu užvestus tyrimus, kuriuose irodinejamas netinkamas atsakoves elgesys ieškoves atžvilgiu tuo metu, kad ieškove gyveno pas atsakove ir buvo jos išlaikoma (LR CPK 185 str.).

39Byloje nustatyta, kad atsakove pasinaudojo ieškoves saskaitoje esanciomis piniginemis lešomis, turedama ieškoves suteikta igaliojima. Liudytojos R. K. ir G. Z. patvirtino, kad atsakove pirkdavo ieškovei vaistus, parupindavo kitu ieškoves sveikatai sustiprinti reikalingu priemoniu isigijimu, bendravo su gydytojais, todel patyre išlaidu, susijusiu su ieškoves sveikatos priežiura. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakove ieškove veždavo i kapines, parveždavo jai šaltinio vandens. Ieškovei priklausanciu piniginiu lešu panaudojimas, turint atsakoves suteikta igaliojima, nelaikytinas ypatingu atsakoves nedekingumu, nes labiau tiketina, kad tokias išlaidas patyre atsakove, rupindamasis ieškoves sveikatos priežiura (LR CPK 185 str.).

40Atsakove, Sutartimi gavusi dovanu buta, turejo pagrindo tiketis, kad teisetai igijo nuosavybe, gali savarankiškai ja naudotis ir disponuoti. Sandorio pripažinimas negaliojanciu tuo pagrindu, kad po jo sudarymo del tam tikru aplinkybiu pasikeite dovanotojos valia, neatitiktu šios atsakoves teisetu lukesciu tiketis sudaryto sandorio ir jo pagrindu igytu teisiu ilgaamžiškumo, prieštarautu sandoriu stabilumo principui bei teisingumo, protingumo ir sažiningumo principams (LR CK 1.5 str.).

41Ieškinio pagrinda sudarancias aplinkybes turi irodyti ieškove (LR CPK 12 str., 178 str.). Išvados apie faktines aplinkybes gali buti grindžiamos tik LR CPK 177 str. 2 d., 3 d. išvardintomis irodinejimo priemonemis, o irodymai turi buti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Istatyme itvirtintas laisvo irodymu ivertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai irodymus vertina teismas pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu, ivertinant kiekviena irodyma atskirai bei ju viseta. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybes buvima ar nebuvima, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esanciu irodymu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010-06-18 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-271/2010). Remiantis išdestytu, teismas daro išvada, jog ieškove neirode ieškinio pagrinda sudaranciu aplinkybiu, todel jos reikalavimas negali buti tenkinamas.

42Taigi teismas daro išvada, jog ieškove suprato Sutarties reikšme ir jos turini bei Sutartis buvo pasirašytas ieškoves esant ieškoves valiai del tokio veiksmo, taip pat nepateikta jokiu konkreciu irodymu, kurie patvirtintu atsakoves netinkama, t.y. griežtai smerktina morales požiuriu atsakoves elgesi ieškoves atžvilgiu, todel Sutarties pripažinti negaliojancia ir ja panaikinti nera pagrindo.

43Ieškinio netenkinus, iš ieškoves priteistina atsakovei jos turetos bylinejimosi išlaidos (LR CPK 93 str.). Atsakove byloje pateike duomenis, jog ji sumokejo 500,00 Lt advokato pagalbai apmoketi (b.l. 165), ivertinus bylos apimti, trukme, posedžiu skaiciu, bylos sudetinguma, ieškinio kaina, advokato dalyvavima procese, priteistina suma mažintina ir iš ieškoves priteistina atsakovei 500,00 Lt advokato pagalbai apmoketi (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).

44Teismo 2011-08-18 nutartimi taikyta laikinaja apsaugos priemone – buto, ( - ), Klaipedoje, arešta, panaikinti, isiteisejus sprendimui (b.l. 50).

45Vadovaudamasis LR CPK 12, 88, 177, 178, 185, 269 str., teismas

Nutarė

46ieškini atmesti.

47Priteisti atsakovei S. M. iš ieškoves M. R. A. 500,00 Lt bylinejimosi išlaidu.

48Klaipedos miesto apylinkes teismo 2011-08-18 nutartimi taikyta laikinaja apsaugos priemone – buto, esancio ( - ), Klaipedoje, arešta, panaikinti isiteisejus sprendimui.

49Sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo gali buti skundžiamas Klaipedos apygardos teismui per Klaipedos miesto apylinkes teisma.

1. Klaipedos miesto apylinkes teismo teisejas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant... 2. n u s t a t e :... 3. ieškove ieškiniu prašo pripažinti negaliojanciu Klaipedos m. 4-ojo notaru... 4. Atsakove atsiliepimu i ieškini su ieškoves reikalavimais nesutinka, prašo... 5. Parengiamojo teismo posedžio metu apklausta ieškove paaiškino, jog suklydo... 6. Ieškoves atstovas advokatas Egidijus Giedraitis teismo posedžio metu ieškini... 7. Teismo posedžio metu atsakove S. M. paaiškino, kad 2011... 8. Atsakoves atstovas advokatas Aivaras Surblys teismo posedžio metu praše... 9. Treciasis asmuo notare I. M. paaiškino, kad 2011-06-06 pas... 10. Teismo posedžio metu P. V. paaiškino, kad ieškove yra... 11. Teismo posedžio metu liudytojas R. A. paaiškino, kad... 12. Liudytojas M. T. teismo posedžio metu paaiškino, kad... 13. Nepilnametis liudytojas P. M. teismo posedžio metu... 14. Liudytoja R. K. teismo posedžio metu paaiškino, kad... 15. Liudytoja G. Z. teismo posedžio metu paaiškino, kad yra... 16. Ieškinys netenkintinas.... 17. Byloje nustatyta, kad šalys 2011-06-07 pasiraše dovanojimo, pagal kuria... 18. Ieškove gincija Klaipedos m. 4-ojo notaru biuro notares I.... 19. Del suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojanciu.... 20. Dovanojimo sutarties samprata pateikta LR CK 6.465 straipsnyje, kuriame... 21. Lietuvos Aukšciausiasis teismas yra nurodes, kad pagal LR... 22. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai... 23. Suklydimo salygos, nors ir nulemtos ivairiu sandorio aplinkybiu, turi buti... 24. Pareiga irodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka šaliai,... 25. Notaras privalo išaiškinti atliekamu notariniu veiksmu prasme ir pasekmes... 26. Visos šios nurodytos aplinkybes, byloje surinkti irodymai leidžia daryti... 27. Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog ieškove sandorio sudarymo metu... 28. Del dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojancia ... 29. LR CK 6.472 30. Teisiškai reikšmingu faktu, kad apdovanotoji pasikesino i dovanotojo ar jo... 31. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008... 32. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija 2010 m.... 33. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, formuodamas teismu praktika del CPK normu,... 34. Bylos nagrinejimo metu nustatyta, kad ieškinio pagrindu ieškove (dovanotoja)... 35. Teismui taip pat kyla abejoniu del Klaipedos apskrities VPK parašytu... 36. Vertindamas aplinkybes, susijusias su ieškovei priklausanciu piniginiu lešu... 37. Taip pat ieškinio pagrindu ieškove (dovanotoja) nurode apdovanotojos... 38. Bylos nagrinejimo metu pagal liudytoju R. K., 39. Byloje nustatyta, kad atsakove pasinaudojo ieškoves saskaitoje esanciomis... 40. Atsakove, Sutartimi gavusi dovanu buta, turejo pagrindo tiketis, kad teisetai... 41. Ieškinio pagrinda sudarancias aplinkybes turi irodyti ieškove (LR CPK 12... 42. Taigi teismas daro išvada, jog ieškove suprato Sutarties reikšme ir jos... 43. Ieškinio netenkinus, iš ieškoves priteistina atsakovei jos turetos... 44. Teismo 2011-08-18 nutartimi taikyta laikinaja apsaugos priemone – buto, ( -... 45. Vadovaudamasis LR CPK 12, 88, 177, 178, 185, 269 str., teismas... 46. ieškini atmesti.... 47. Priteisti atsakovei S. M. iš ieškoves 48. Klaipedos miesto apylinkes teismo 2011-08-18 nutartimi taikyta laikinaja... 49. Sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo gali buti skundžiamas Klaipedos...