Byla 2-1422/2012
Dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Sapnų sala“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-4223-302/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Aušra“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Sapnų sala“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 200 449,81 Lt nesumokėtų mokėjimų, 39 851,25 Lt delspinigių ir 6 procentų procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu sudarė lizingo sutartis, kurių pagrindu ieškovas įsipareigojo iš atsakovo nurodytų pardavėjų nupirkti sutartyse nurodytą turtą ir perduoti jį atsakovui naudoti ir valdyti, o atsakovas įsipareigojo sutartyse nustatytais terminais mokėti sutartines įmokas. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė: perdavė atsakovui valdyti ir naudoti sutartyse nurodytą turtą. Ieškovas, atsakovas ir UAB „Sapnų sala“ 2010 m. lapkričio 30 d. sudarė sutartį, kuria atsakovas savo teises ir pareigas pagal lizingo sutartis perleido trečiajam asmeniui UAB „Sapnų sala“ ir laidavo už trečiojo asmens prievolių įvykdymą. Trečiajam asmeniui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovas vienašališkai nutraukė lizingo sutartis ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei grąžinti sutarčių pagrindu valdytą ir naudotą turtą, tačiau trečiasis asmuo įsiskolinimo nepadengė. Ieškovas kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas įvykdyti pagrindinio skolininko prievolę, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis neįvykdė.

5Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – reikalavimo ribose areštuoti atsakovo turtą.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė konkrečių faktų, aplinkybių, kuriais remiantis būtų galima padaryti išvadą apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Ieškovo nurodomos aplinkybės, kad atsakovas vengia prievolių įvykdymo, yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, tačiau ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo teigimu, reikalavimo suma yra didelė, tačiau teismo vertinimu šis argumentas niekuo nemotyvuojamas, taip pat nėra pateikta duomenų, kad 240 301,06 Lt atsakovui, kaip juridiniam asmeniui, yra didelė suma, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali vengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Todėl vadovaudamasis teisingumo, ekonomiškumo principais, teismas sprendė, kad atsakovo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (CPK 144 str. 1 d.).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį ir patenkinti ieškovo prašymą – taikyti atsakovui priklausančio turto areštą, o šio turto nesant ar jo esant nepakankamai – piniginių lėšų, esančių atsakovo banko sąskaitose, areštą ieškinio reikalavimo sumai. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

101. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-506/2008 nurodė, kad teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Taigi tiek įstatymas, tiek ir teismų praktika laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sieja tik su suinteresuoto asmens prašymo buvimu, ir tikimybės, kad atsiras grėsmė, jog sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, egzistavimu.

112. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam tikros aplinkybės savaime laikytinos pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama esant didelei ieškinio sumai. Taigi vien didelės ieškinio sumos konstatavimas yra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Šioje byloje pareikštas turtinis reikalavimas dėl 240 301,06 Lt sumos priteisimo. Aplinkybė, jog atsakovas neturi pakankamai lėšų sumokėti eilinėms įmokoms pagal tris ginčo lizingo sutartis, kurios nesiekė 10 000 Lt, sudaro pagrindą spręsti, kad reikalavimo suma atsakovui yra didelė. Todėl teismas, net neturėdamas duomenų apie minėtų juridinių asmenų turtinę padėtį, turėjo pakankamą pagrindą prieiti prie išvados, kad yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

123. Ieškovas neprivalo pateikti atsakovo nemokumo ar įsiskolinimo įrodymų. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad esant didelei reikalavimo sumai pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra net ir tuo atveju, kai jų taikymo metu skolininko finansiniai rodikliai yra geri (Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-800/2008).

134. Atsakovo neteisėtas ir nesąžiningas elgesys, kuriuo jis daugiau nei metus vengia sumokėti lizingo bendrovei įsiskolinimą, taip pat yra pakankamas pagrindas teigti, kad atsakovas gali imtis bet kokių veiksmų, kurių atlikimas apsunkintų arba padarytų neįmanomą galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

145. Ieškovas pateikė tinkamus įrodymus, jog klientas pažeidė finansinių įsipareigojimų vykdymo terminus, o tai reiškia, kad ieškovas negavo to, ko pagrįstai tikėjosi sudarydamas sutartį. Todėl siekiant išvengti žalos padarymo, yra būtina atsakovo turtui pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju bus pažeisti teisėti ieškovo interesai, teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo ir šalių lygiateisiškumo principai.

15Atsakovas AB „Aušra“ su atskiruoju skundu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, leidžiančių teismui įsitikinti, kad atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės; ieškovas neįrodė, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė. Tai, kad atsakovas nesumokėjo ieškovui reikalaujamos sumos, patvirtina tarp šalių kilusį ginčą, o ne atsakovo turtinę padėtį ar nepajėgumą vykdyti mokėjimus. Atsakovas nesutinka su ieškiniu, nes jis, kaip laiduotojas, yra atleistas nuo atsakomybės.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

18Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.

19Įvertinusi pateiktą ieškinį ir atsižvelgdama į pridedamų dokumentų sąrašą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija turi pagrindo manyti, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Todėl sprendžiama, ar yra antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – būsimo teismo sprendimo neįvykdymo ar vykdymo apsunkinimo grėsmė. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui egzistavimą turi asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 str., 178 str.). Pastebėtina, kad ieškinio pateikimas nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad tiek įstatymas, tiek teismų praktika laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sieja tik su suinteresuoto asmens prašymo buvimu.

20Pagrindiniai apelianto motyvai, jo nuomone, pagrindžiantys būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra didelė ieškinio suma ir aplinkybė, kad atsakovas nevykdo sutartinių įsipareigojimų. Teismų praktikoje taikoma didelės ieškinio sumos prezumpcija, tačiau ji nėra absoliuti. Ar reikalavimo suma atsakovui yra didelė sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinant bylos aplinkybių visumą. Net jei tokia reikšmė būtų suteikta pareikšto reikalavimo dydžiui, jis turėtų būti įvertintas pagal atsakovo turtinę padėtį. Tačiau įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį apeliantas nepateikė. Pažymėtina, kad, netgi žinodamas analogišką pirmosios instancijos teismo poziciją dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo šiuo konkrečiu atveju, apeliantas jokių įrodymų apie atsakovo mokumą nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės dėl atsakovo vengimo vykdyti prievoles yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, o ne pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

21Apelianto argumentas, kad atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų, nėra pakankamas pagrindas spręsti apie pastarojo nesąžiningumą. Prievolių nevykdymas gali būti sąlygotas pačių įvairiausių veiksnių. Spręsti apie atsakovo tyčinius veiksmus apsunkinant būsimo teismo sprendimo, jeigu jis bus palankus ieškovui, vykdymą pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktoje bylos dalyje esančius duomenis nėra jokio pagrindo.

22Gindamas savo pažeistas teises, ieškovas įgyvendino galimybę kreiptis į teismą, o tai, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra atmestas, nesuponuoja apelianto nurodytų teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo ir šalių lygiateisiškumo principų pažeidimo.

23Apeliantas teisus, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nepakako ieškovo išdėstytų argumentų dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirojo skundo motyvai taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie realią teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Taigi nenustačius, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl kitų objektyvių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

24Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 200 449,81... 5. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė teismo taikyti... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutartimi ieškovo... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 9. Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 10. 1. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje... 11. 2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam tikros aplinkybės savaime... 12. 3. Ieškovas neprivalo pateikti atsakovo nemokumo ar įsiskolinimo įrodymų.... 13. 4. Atsakovo neteisėtas ir nesąžiningas elgesys, kuriuo jis daugiau nei metus... 14. 5. Ieškovas pateikė tinkamus įrodymus, jog klientas pažeidė finansinių... 15. Atsakovas AB „Aušra“ su atskiruoju skundu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 17. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti... 18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144... 19. Įvertinusi pateiktą ieškinį ir atsižvelgdama į pridedamų dokumentų... 20. Pagrindiniai apelianto motyvai, jo nuomone, pagrindžiantys būtinumą taikyti... 21. Apelianto argumentas, kad atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų, nėra... 22. Gindamas savo pažeistas teises, ieškovas įgyvendino galimybę kreiptis į... 23. Apeliantas teisus, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias... 24. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos... 25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį palikti...