Byla A-642-858/2015
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Erama“, G. S., V. P.) dėl turtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (t. I, b. l. 1-4) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), 600 000 Lt turtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

5Paaiškino, kad 1999 m. kovo 5 d. Vilniaus apskrities viršininkas priėmė sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste (toliau – ir Sprendimai): V. P. (sprendimo Nr. 01-173), N. P. (sprendimo Nr. 01-174), V. P. (sprendimo Nr. 01-175), suteikiant neatlygintinai 0,2 ha 33 675 Lt vertės sklypus (toliau – ir Žemės sklypai) individualių gyvenamųjų namų statybai, esančius ( - ) kvartale. 1999 m. kovo 18 d. Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartimis, sudarytomis tarp V. P. ir R. B., Sprendimais suteikti Žemės sklypai buvo parduoti pareiškėjui, kuris 2000 m. kovo 9 d. juos pardavė UAB „Erama“.

6Baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-026-01 Lietuvos teismo ekspertizės centras atliko ekspertizę ir 2003 m. kovo 14 d. ekspertizės akte Nr. 11-463 konstatavo, kad 1911 m. balandžio 21 d. T. P. žemės sklypo Nr. 26, ( - ) k., plano kopija yra suklastota. Remiantis šia kopija buvo atkurtos nuosavybės teisės į tariamai buvusio savininko T. P. turėtą 2,19 ha žemę, esančią ( - ) kaime, Vilniuje.

7Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras 2003 m. birželio 18 d. su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė: 1) pripažinti negaliojančiais Sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo; 2) pripažinti negaliojančiomis 1999 m. kovo 18 d. Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis; 3) pripažinti negaliojančiomis 2000 m. kovo 9 d. Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis; 4) įpareigoti UAB „Erama“ grąžinti valstybei Žemės sklypus; 5) pripažinti negaliojančiomis VĮ Registrų centro Vilniaus filiale atliktas 0,2 ha ( - ) gyvenamųjų namų kvartalo Vilniuje žemės sklypų Nr. 30, Nr. 31 ir Nr. 32 teisines registracijas UAB „Erama“ vardu.

8Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2004 m. liepos 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-43/2004 nustatyta, kad G. S., eidamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas, panaudodamas suklastotus netikrus dokumentus ir suklastotus tikrus dokumentus, sudarė sąlygas Vilniaus apskrities viršininkui neteisėtais sprendimais atkurti V., N. ir V. P. nuosavybės teises į 2,19 ha ploto buvusio savininko T. P. žemę. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 1 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-31/2005 Vilniaus apygardos teismo 2004 m. liepos 20 d. nuosprendis G. S. paliktas nepakeistas. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2154-104/2009 tenkino Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį: pripažino negaliojančiais Sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, VĮ Registrų centro Vilniaus filiale atliktas Žemės sklypų teisines registracijas UAB „Erama“ vardu ir įpareigojo UAB „Erama“ grąžinti valstybei Žemės sklypus, o pareiškėją įpareigojo grąžinti UAB „Erama“ 600 000 Lt, o V. P. įpareigojo grąžinti pareiškėjui 120 000 Lt.

9Pareiškėjas manė, kad neteisėti veiksmai, dėl kurių jam atsirado žala, yra konstatuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2154-104/2009.

10Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 178-183) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11Paaiškino, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje yra numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas, gavęs Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinį, suvokė ar turėjo suvokti, kad jo nuosavybės teisė į Žemės sklypus yra ginčijama. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities viršininko Sprendimai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės V., N. ir V. P., ir Žemės sklypų perleidimo sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais ir taikyta restitucija. Pažymėjo, kad pareiškėjas, pardavęs ginčo Žemės sklypus trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB ,,Erama“, sandorių pagrindu gavo 600 000 Lt, kuriuos vykdydamas teismo sprendimą privalo gražinti UAB ,,Erama“, todėl dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos neteisėtų veiksmų žala pareiškėjui neatsirado.

12Manė, kad, nenustačius viešajai atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos – žalos – negali būti ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, o nesant bent vieno iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas pagal CK 6.271 straipsnį negalimas.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Erama“ atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 76-78, t. II, b. l. 108-110) nurodė, kad pareiškėjo apskaičiuotas dėl neteisėtų valstybės veiksmų atsiradusios žalos dydis yra pagrįstas ir teisingas, todėl prašė skundą tenkinti.

14Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjo atstovė papildomai paaiškino, kad pareiškėjas nepraleido taikytino trejų metų ieškinio senaties termino, nes termino eiga turėtų būti pradedama skaičiuoti nuo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2010 m. rugsėjo 13 d. Tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad terminas yra praleistas, yra pagrindas jį atnaujinti.

15Nurodė, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Neteisėti veiksmai yra patvirtinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, to neginčija ir atsakovo atstovė. Nekilnojamojo turto pirkimas–pardavimas buvo pareiškėjo nuolatinė veikla. Jeigu nebūtų buvę neteisėtų valstybės veiksmų, pareiškėjas būtų pirkęs kitus analogiškus sklypus ir pardavęs UAB „Erama“ ar kitiems subjektams, t. y. būtų gavęs pajamas. Žalos dydį sudaro pareiškėjo negautos pajamos. Žemės sklypų vertė sandorių sudarymo metu buvo didesnė negu pardavimo kaina, taigi pareiškėjas realiai galėjo gauti netgi didesnes pajamas negu prašoma žala. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo veiksmai neturėjo įtakos žalos atsiradimui ar jos dydžiui, nes jis buvo sąžiningas turto įgijėjas. Aplinkybė, kad pareiškėjas iki šiol nėra sumokėjęs visos priteistos sumos, nėra svarbi, nes prievolė sumokėti UAB „Erama“ 600 000 Lt yra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

16Atsakovo atstovai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog senaties terminas yra pasibaigęs, nes pareiškėjas subjektyviai galėjo suvokti, jog jam atsirado žala anksčiau negu Vilniaus apygardos teismas konstatavo neteisėtus veiksmus. Manė, kad negautos pajamos kaip nuostoliai turi būti įrodyti, o ne galimai tikėtini. Pareiškėjas siekia nepagrįstai praturtėti, nes negautų pajamų realumas nėra įrodytas. Be to, iki šiol pareiškėjas nėra grąžinęs UAB „Erama“ priteistos sumos, todėl realiai išlaidų jis nepatyrė.

17Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Erama“ atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog žalos dydį sudaro iš pareiškėjo jo naudai priteista sumokėti suma, kurios dalį (69 764,19 Lt) pareiškėjas yra grąžinęs tarpusavio skolų įskaitymu.

18II.

19Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 9 d. sprendimu (t. II, b. l. 122-127) pareiškėjo R. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

20Pirmosios instancijos teismas, remdamasis administracinės bylos medžiaga, nustatė, jog Vilniaus apskrities viršininkas 1999 m. kovo 5 d. priėmė Sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste, suteikiant neatlygintinai Žemės sklypus individualių gyvenamųjų namų statybai, esančius ( - ) kvartale. 1999 m. kovo 18 d. V. P. Sprendimais suteiktus Žemės sklypus už 120 000 Lt pardavė pareiškėjui. Pareiškėjas 2000 m. kovo 9 d. minėtus Žemės sklypus už 600 000 Lt pardavė UAB „Erama“. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. liepos 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-43/2004 G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl Žemės sklypų įgijimo apgaule, t. y. dėl to, kad jis, pasinaudodamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigomis, palenkė ir padėjo nenustatytam asmeniui pagaminti netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir, panaudodamas suklastotus netikrus dokumentus ir suklastotus tikrus dokumentus, apgaule įgijo Žemės sklypus. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 1 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-31/2005 nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-284/2006 minėti Vilniaus apygardos teismo nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis buvo pakeisti: panaikinta nuosprendžio ir nutarties dalis dėl G. S. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalies, t. y. suklastotų dokumentų panaudojimas nekvalifikuotas kaip atskiras nusikaltimas, o laikytas sukčiavimo požymiu.

21Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2154-104/2009, be kita ko, pripažino negaliojančiais Sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, Žemės sklypų pirkimo–pardavimo 1999 m. kovo 18 d. ir 2000 m. kovo 9 d. sutartis, VĮ Registrų centro Vilniaus filiale atliktas Žemės sklypų teisines registracijas UAB „Erama“ vardu ir įpareigojo UAB „Erama“ grąžinti valstybei Žemės sklypus, pareiškėją įpareigojo grąžinti UAB „Erama“ 600 000 Lt, o V. P. įpareigojo grąžinti pareiškėjui 120 000 Lt. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-613/2010 Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011 minėti Vilniaus apygardos teismo sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis iš esmės palikti nepakeisti, tik patikslinta Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimo rezoliucinė dalis. Teismas taip pat nurodė, jog 2013 m. balandžio 12 d. tarpusavio skolų įskaitos aktu pareiškėjas ir UAB „Erama“ įskaitė tarpusavio priešpriešinius reikalavimus, t. y. pareiškėjas UAB „Erama“ grąžino priteistos sumos dalį – 69 764,19 Lt.

22Teismas, atsižvelgęs į nurodytas faktines aplinkybes, pabrėžė, jog atsakovo atstovas atsiliepime į skundą prašė administracinėje byloje taikyti senatį. Šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šiuo atveju aktualus reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismas pabrėžė, jog tik įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-2154-104/2009 pareiškėjas sužinojo apie jam tenkančią pareigą grąžinti UAB „Erama“ 600 000 Lt. Nors pareiškėjas apie G. S. neteisėtus veiksmus užvaldant Žemės sklypus sužinojo anksčiau, tačiau iki minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo pareiškėjas neturėjo prievolės grąžinti pardavus Žemės sklypus gautų pinigų, t. y. iki minėto momento pareiškėjas subjektyviai negalėjo suvokti, jog jam kyla pareiga grąžinti 600 000 Lt. Būtent minėtą sumą pareiškėjas laiko negautomis pajamomis, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2154-104/2009 įsiteisėjo 2010 m. rugsėjo 13 d., t. y. priėmus Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-613/2010, kuria Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

23Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, jog ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2154-104/2009 įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2010 m. rugsėjo 13 d. Skundas teismui paduotas 2013 m. rugsėjo 13 d. Atitinkamai, teismas darė išvadą, jog skundas teisme pareikštas nepraleidus įstatymo nustatyto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 str. 8 d.).

24Teismas, spręsdamas administracinę bylą iš esmės, rėmėsi CK 6.271 straipsniu ir nurodė, jog viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

25Pabrėžė, jog šiuo atveju pareiškėjas paaiškino, kad turtinę žalą patyrė dėl Vilniaus apskrities viršininko neteisėtų Sprendimų, kuriais V. P. nepagrįstai atkurtos nuosavybės teisės į Žemės sklypus. Iš bylos medžiagos buvo matyti, kad pareiškėjas 1999 m. iš V. P. įsigijo Sprendimais jai suteiktus Žemės sklypus, kuriuos 2000 m. pardavė UAB „Erama“. Vilniaus apygardos teismas, remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2004 m. liepos 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-43/2004, 2010 m. rugsėjo 13 d. įsiteisėjusiu 2009 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2154-104/2009 panaikino Vilniaus apskrities viršininko Sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo V., N. ir V. P. Vilniaus mieste. Šios aplinkybės patvirtino, kad minėta valdžios institucija, priimdama anksčiau nurodytus administracinius teisės aktus, neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija turėjo veikti, vykdydama jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Taigi teismas darė išvadą, kad neteisėti Vilniaus apskrities viršininko veiksmai, t. y. neteisėtų Sprendimų priėmimas, yra nustatyti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2154-104/2009.

26Teismas, remdamasi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, nurodė, jog patirti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. Priteistinomis negautomis pajamomis negali būti tokios pajamos, kurių gavimas būtų tik hipotetinis, grindžiamas prielaidomis net ir tuo atveju, jei atsakovas pareiškėjo atžvilgiu būtų elgęsis teisėtai, t. y. pagal atitinkamoje situacijoje privalomas taikyti teisės normas. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimo aplinkybės patvirtina, kad ji yra siejama su Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusio 2009 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2154-104/2009 įvykdymu. Iš bylos medžiagos buvo matyti, kad pareiškėjas 1999 m. iš V. P. už 120 000 Lt įsigijo Žemės sklypus, kuriuos 2000 m. pardavė UAB „Erama“ už 600 000 Lt. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2009 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2154-104/2009 pripažino negaliojančiais Sprendimus ir vėliau įvykusius Žemės sklypų perleidimo sandorius bei taikė restituciją: grąžino Žemės sklypus valstybei, o sklypų pardavėjus V. P. ir R. B. įpareigojo grąžinti gautas pinigų sumas pirkėjams. Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad pareiškėjo prašomos priteisti žalos dydį sudaro negautos pajamos. Pareiškėjo nurodomos 600 000 Lt dydžio negautos pajamos yra suma, kurią pareiškėjas gavo pardavęs Žemės sklypus, o dabar įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra įpareigotas grąžinti Žemės sklypus įsigijusiai UAB „Erama“. Atitinkamai, teismas nurodė, jog šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad pareiškėjas iki šiol nėra įvykdęs įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo jis įpareigotas UAB „Erama“ grąžinti iš įmonės 2000 m. gautas pajamas – 600 000 Lt. UAB „Erama“ atstovas teismo posėdyje nurodė, kad UAB „Erama“ nėra pradėjusi teismo sprendimo vykdymo procedūros pareiškėjo atžvilgiu.

27Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog teismo sprendimo vykdymo procese gali būti atlikti veiksmai, kurie gali keisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, pavyzdžiui, vykdymo proceso metu gali būti sudaroma taikos sutartis, gali būti atsisakoma nuo išieškojimo ir nuo to gali keistis pareiškėjo nurodomos žalos apimtis. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartimi UAB „Erama“ yra iškelta bankroto byla. Tai rodo, kad egzistuoja reali galimybė, jog, bankrutavus įmonei, kuriai pareiškėjas turi grąžinti pinigus, neliks subjekto, kuriam pareiškėjas yra skolingas. Šioje byloje žalos atsiradimo tikimybė yra numanoma, tačiau nėra galimybės pripažinti jos realaus dydžio, nes, vertinant minėtus argumentus dėl galimo teismo sprendimo vykdymo procese tvarkos pasikeitimo, nepakanka duomenų pripažinti, kad pareiškėjo prašomos priteisti žalos atsiradimas yra neišvengiamas. Atitinkamai, teismas konstatavo, kad tik pareiškėjui įvykdžius teismo sprendimą būtų pagrindas vertinti patirtų netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) realumą.

28Nurodė, jog administracinėje byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad 69 764,19 Lt grąžinimas UAB „Erama“ yra neabejotinai įvykęs. Pareiškėjas buvo teismo įpareigotas pateikti visus tiek su 600 000 Lt gavimu iš UAB „Erama“, tiek su tos sumos (jos dalies) grąžinimu UAB „Erama“ pagal teismo sprendimą susijusius dokumentus. Tačiau nei nagrinėjamoje administracinės byloje, nei prie administracinės bylos prijungtose kitose bylose nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad iš UAB „Erama“ sąskaitos ar kitu pinigų perdavimo būdu pareiškėjui būtų išmokėta 600 000 Lt pagal sudarytus sandorius ir kad pareiškėjas būtų juos gavęs į savo sąskaitą ar grynais pinigais. Teismas pabrėžė, jog administracinėje byloje pateikti reikalavimo teisės perleidimo sutartis, paskolos sutartis ir su tuo susijęs banko pavedimas ir tarpusavio skolų įskaitos aktas, kurie sudaryti tarp susijusių asmenų, iš kurių vienas yra pareiškėjas, ir panašiu laikotarpiu, nėra pakankami įrodymai pripažinti, kad pareiškėjas UAB „Erama“ grąžino dalį sumos, kurią jis privalo grąžinti pagal teismo sprendimą.

29Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendė, jog negalima laikyti, kad pareiškėjas šio sprendimo priėmimo metu yra patyręs žalą, pasireiškusią negautomis pajamomis (netiesioginiais nuostoliais). Taigi pareiškėjas neįrodė būtinosios civilinės atsakomybės, nustatytos CK 6.271 straipsnyje, sąlygos – žalos. Nurodė, jog, nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, viešoji atsakomybė negalima. Atitinkamai, pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

30III.

31Pareiškėjas R. B. apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 135-139) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

32Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, konstatavęs, kad egzistuoja atsakovo neteisėti veiksmai, nepagrįstai sprendė, jog sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nėra patyręs žalos. Pareiškėjas remiasi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, jog 1999 m. kovo 18 d. Žemės sklypus, į kuriuos nuosavybės teisės buvo atkurtos neteisėtais ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu negaliojančiais pripažintais Sprendimais, pareiškėjas sąžiningai įsigijo notaro patvirtintomis Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartimis. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2154-104/2009 konstatuota pareiškėjo pareiga grąžinti UAB „Erama“ 600 000 Lt, o V. P. yra įpareigota grąžinti pareiškėjui 120 000 Lt (į bylą yra pateikti dokumentai apie vykdomosios bylos eigą Nr. 0040/13/03315, kurie patvirtina, kad išieškoti 120 000 Lt iš V. P., atsižvelgiant į jos valdomą turtą bei amžių, nėra galimybės).

33Teismo išvada dėl žalos atsiradimo tik tuomet, kai Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimas yra įvykdytas, prieštarauja teismo padarytoms išvadoms dėl ieškinio senaties. Sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2154-104/2009, įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė reikalauti atlyginti žalą atsirado nuo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimo įsiteisėjimo, o ne įvykdymo dienos.

34Pareiškėjo nuomone, nėra teisinio pagrindo žalos atsiradimo faktą sieti su įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimo įvykdymu, nes, nepaisant to, kokia apimtimi šiandien teismo sprendimas yra įvykdytas, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra patvirtinta neginčijama pareiškėjo prievolė grąžinti 600 000 Lt UAB „Erama”. Teismo sprendime nurodytos prielaidos, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimo vykdymo procese gali būti sudaryta taikos sutartis, gali būti atsisakoma išieškojimo ir pan., atmestinos kaip nepatvirtintos ir nepagrįstos įrodymais. Pareiškėjo skundo pateikimo dieną bei šią dieną įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimu nustatyta pareiškėjo prievolė sumokėti 600 000 Lt nėra panaikinta, modifikuota ar sustabdytas jos vykdymas.

35Pabrėžia, jog teismo argumentai, kad bankrutavus įmonei, kuriai pareiškėjas turi grąžinti 600 000 Lt, gali nelikti subjekto, kuriam pareiškėjas yra skolingas, nėra pagrįsti. Jei bankrutuojanti bendrovė iki jos likvidavimo perleistų savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 8 d. sprendimu patvirtinta pareiškėjo prievolė (jos dydis) nepasikeistų: pasikeistų tik asmuo, kuriam prievolė turi būti įvykdyta.

36Nurodo, jog UAB „Erama“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsiliepimo pateikimo dienai pareiškėjas yra grąžinęs UAB „Erama“ 69 764,19 Lt (tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būdu) bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus. UAB „Erama“ atstovas bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu taip pat patvirtino, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimą yra įvykdęs iš dalies: grąžino 69 764,19 Lt. Byloje esant pateiktiems tiek rašytiniams įrodymams, tiek UAB „Erama“ atstovo patvirtinimui apie Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimo vykdymą, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad nepakanka duomenų teigti, kad pareiškėjas yra iš dalies įvykdęs Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimą. Piniginė prievolė gali būti įvykdyta ne tik perduodant pinigus, bet ir įskaitant priešpriešinius reikalavimus (CK 6.130 str.). Be to, sprendžiant žalos klausimą teismui nebuvo pagrindo remtis argumentais, kad administracinėje byloje, taip pat civilinėje byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Erama“ sumokėjo 600 000 Lt pagal Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis. Šios aplinkybės papildomai įrodinėti pareiškėjas neturėjo pareigos, nes tokia aplinkybė yra nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimu. Be to, šiai bylai teisiškai reikšminga aplinkybė yra ne tai, ar UAB „Erama“ sumokėjo pareiškėjui 600 000 Lt, o tai, kad dėl neteisėtų valstybės tarnautojų veiksmų pareiškėjas įpareigotas grąžinti gautas pajamas – 600 000 Lt.

37Nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 7 d. posėdžio metu pasiūlė pareiškėjui pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjas sumokėjo V. P. 120 000 Lt, o UAB „Erama“ sumokėjo pareiškėjui 600 000 Lt pagal tris Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis (o ne 69 764,19 Lt grąžinimo patvirtinančius įrodymus, kaip teigiama sprendime). Atsižvelgdamas į teismo siūlymą pareiškėjas pateikė teismui Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarės išduotus 2002 m. sausio 21 d. liudijimus bei V. P. 1999 m. kovo 26 d. išduotus pareiškimus, patvirtinančius atsiskaitymą pagal Žemės sklypų pardavimo sandorius. Atitinkamai, teismo išvada, kad pareiškėjas sprendimo priėmimo metu nėra patyręs žalos, yra nepagrįsta bei prieštarauja Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiam 2009 m. spalio 8 d. sprendimui, kuriuo patvirtinta pareiškėjo prievolė mokėti 600 000 Lt.

38Pareiškėjas nurodo, jog jis ( - ) kvartale įsigijo ne tik Žemės sklypus, bet ir kitus žemės sklypus, kuriuos sėkmingai pardavė statybos projektų vystymui, t. y., nesant neteisėtų atsakovo veiksmų, pareiškėjas būtų įsigijęs kitus žemės sklypus Vilniaus mieste (( - ) kvartale), kuriuos sėkmingai būtų pardavęs už tokią pačią ar net didesnę sumą. Atsakovas neginčijo Žemės sklypų pardavimo UAB „Erama“ kainos, o jo pateikti duomenys apie Žemės sklypų vertę, nustatytą masinio vertinimo metu, patvirtina, kad Žemės sklypus pareiškėjas galėjo parduoti net ir už didesnę kainą. Taigi egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.

39Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 144-148) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde painioja skirtingus dalykus – ieškinio senaties reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti institutą ir žalos dydžio įrodinėjimą Teisės reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo įgijimas dar nereiškia, kad pareiškėjo prašoma atlyginti žala bus būtinai atlyginta, nes turtinė žala turi būti reali, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Atsakovo nuomone, pareiškėjas neįrodė visų būtinų sąlygų negautų pajamų dydžiui įrodyti.

41Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2008 m. birželio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008, 2008 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-336/2008 pateiktais išaiškinimais dėl negautų pajamų ir nurodo, jog teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė negalėjo atsakyti, kaip konkrečiai yra skaičiuojamas pareiškėjo patirtos žalos dydis, o tiesiog nurodė, kad, jeigu nebūtų buvę neteisėtų valstybės veiksmų, pareiškėjas būtų įgijęs kitus žemės sklypus. Nėra aišku, už kiek tuos sklypus būtų nupirkęs ir kada bei už kiek juos būtų pardavęs. Pareiškėjas neįrodinėjo ir koks būtų galutinis negautų pajamų dydis atskaičius visus privalomus mokėti mokesčius bei kitas patirtas išlaidas.

42Nurodo, jog žalos dydį pareiškėjas sieja su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2154-104/2009 būsimu įvykdymu, t. y. pareiškėjo žala iš tiesų kildinama iš teismo taikytos restitucijos, tačiau išlaidos, kurias pareiškėjas patirs vykdydamas įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2154-104/2009 ir kurias teismas, taikydamas restituciją priteisė iš pareiškėjo UAB „Erama“, žalai kaip jos suprantamos CK 6.249 straipsnio 1 dalies taikymo prasme nepriskirtinos. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities viršininko sprendimai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės V., N. ir V. P., ir toliau sekę Žemės sklypų perleidimo sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais ir taikyta restitucija dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pardavęs ginčo Žemės sklypus UAB „Erama“ sandorių pagrindu, kaip pirkėjas gavo 600 000 Lt, kuriuos ir privalo vykdydamas teismo sprendimą grąžinti UAB „Erama“.

43Pabrėžia, jog pareiškėjas neįrodė ir priežastinio ryšio (faktinio ir teisinio kartu) tarp tariamai patirtos žalos ir neteisėtų veiksmų. Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmai yra pernelyg nutolę nuo pareiškėjo tariamai patirtos žalos. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007 atskleista teisinio priežastinio ryšio samprata ir nurodo, jog šiuo atveju atsakovas negalėjo numatyti nurodomos žalos atsiradimo. Nuosavybės teisių atkūrimo sprendimai pasirašyti Vilniaus apskrities viršininko administracijos viršininko A. V., kurį suklaidino G. S.. Valstybės tarnautojo veikimas ultra viręs negali būti be išlygų tapatinamas su pačios valstybės veikimu ultra viręs. Vilniaus apskrities viršininkas neturėjo nei pareigos, nei specialiųjų žinių nustatyti dokumentų, pateiktų į nuosavybės teisių atkūrimo bylą, klastojimo faktą. Atitinkamai, nei galimos žalos, kuri tariamai atsirado po dešimt metų, juo labiau jos dydžio, numatymui nebuvo pagrindo. Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju po negaliojančiais pripažintų Vilniaus apskrities viršininko sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo įvyko ne vienas žemės sklypų perleidimo sandoris, šių sandorių sudarymui atsakovas taip pat neturėjo įtakos.

44Nurodo, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu baudžiamojoje byloje konstatuotais neteisėtas G. S. veiksmais buvo padaryta žala žemės reformą vykdančioms institucijoms, valstybės prestižui bei pačiai valstybei. Taigi ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra per daug nutolęs, kadangi neteisėtais G. S. veiksmais buvo tiesiogiai pažeistos nuosavybės teisių atkūrimo santykius reglamentuojančio įstatymo nuostatos, o ne, pavyzdžiui, pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos.

45Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Erama“ atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 149-150) prašo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

46Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog žalos faktą patvirtina įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2154-104/2009. Jei Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2154-104/2009 nebūtų konstatuoti neteisėti valstybės veiksmai (nuosavybės teisės į 0,2 ha 33 675 Lt vertės žemės sklypus atkūrimas V. P.), pareiškėjas neturėtų prievolės grąžinti UAB „Erama“ 600 000 Lt sumos. Atitinkamai, laikytina, kad neteisėtais valstybės veiksmais padaryta 600 000 Lt dydžio žala.

47Nurodo, jog 600 000 Lt dydžio žalos atlyginimas grąžintų pareiškėją į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų neteisėtų valstybės veiksmų (atsižvelgiant ir į tai, kad iš V. P. amžiaus, galimybių gauti su darbu susijusias pajamas nebuvimo, taip pat pagal antstolio pateiktus duomenis apie V. P. valdomą turtą akivaizdu, kad V. P. negrąžins pareiškėjui iš pareiškėjo gautos 120 000 Lt sumos).

48Pabrėžia, jog Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2154-104/2009, kuriuo taikyta restitucija ir pareiškėjas įpareigotas grąžinti UAB „Erama“ 600 000 Lt, yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas yra ne hipotetinis, o realus. Žalos atsiradimas sąlygotas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimo įsiteisėjimo, o ne jo įvykdymo. Tai pripažino ir pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties terminą skaičiuodamas nuo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos.

49Teisėjų kolegija

konstatuoja:

50IV.

51Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo R. B. prašomos priteisti 600 000 Lt (atitinkamai 173 772,01 Eur) turtinės žalos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

52Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, iš esmės nurodęs, kad pareiškėjas, siekdamas, jog jam būtų priteista turtinė žala, neįrodė vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygų – patirtos žalos, ir vien tik šiuo aspektu prašoma žala jam nepriteistina.

53Pareiškėjas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymėdamas, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad sprendimo priėmimo metu jis neįrodė patirtos žalos kaip vienos iš sąlygų deliktinei atsakomybei kilti.

54Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, proceso šalių pateikiamus argumentus, iš esmės nepritaria pareiškėjo argumentams dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 1 dalį administracinis teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (ABTĮ 136 str. 2 d.). Šiuo atveju atsižvelgusi į nustatytą teisinį reguliavimą ir teismui suteikiamas galias teisėjų kolegija vertina administracinės bylos aplinkybes ir nesivadovauja vien tik proceso šalių pateiktais argumentais dėl bylos esmės.

55Pažymėtina, jog administracinėje byloje ginčo nekyla dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su ieškinio senaties taikymu (t. II, b. l. 135-139, 144-150), todėl šiuo klausimu plačiau nepasisakytina. Proceso šalys apeliacinėje instancijoje iš esmės nesutaria dėl deliktinės atsakomybės sąlygų buvimo, todėl šis klausimas nagrinėtinas plačiau ir pirmiausiai pasisakytina dėl sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei, kilti.

56Teisėjų kolegija, vertindama priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pabrėžia, jog neteisėti veiksmai gali sukelti įvairius teisinius padarinius ir vienas tokių padarinių – žala. Žalos padarymas neteisėtais veiksmais yra juridinių faktų sudėtis, sukelianti teisines pasekmes, t. y. neteisėtais veiksmais padarius žalą tarp šalių susiklosto nauji teisiniai santykiai – santykiai dėl žalos atlyginimo. Bendrasis patirtos žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės atveju tikslas yra atkurti pažeistas teises nukentėjusiam asmeniui tokiu būdu, kuris leistų nukentėjusiam asmeniui kuo labiau priartėti prie situacijos, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, sprendžiant neteisėtais veiksmais padarytos žalos kompensavimo klausimą taikomas visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principas. Pažymėtina, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą žalą taip pat yra konstitucinis principas ir jis neatsiejamas nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtinto teisingumo principo, t. y. kad įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti.

57Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis numato būtent žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).

58Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste taip pat pažymėtina, jog asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirinkti elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį, remdamasis dispozityvumo principu, jis pateiktu skundu, be kita ko, įvardintais neteisėtais veiksmais, žalos grindimu, nurodo aspektus, su kuriais yra siejama konkreti prašoma priteisti žala. Šie pareiškėjo įvardinti aspektai apibrėžia nagrinėjamo ginčo ribas, vertinimą, ar būtent įvardintais aspektais kyla atsakovo deliktinė atsakomybė.

59Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas, remdamasis įvardintu dispozityvumo principu, iš esmės patirtą turtinę žalą siejo su tuo, jog nebuvo teisėto pagrindo priimti administracinius aktus dėl V. P., V. P., N. P. nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus, kurie 1999 m. kovo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimis, sudarytomis tarp V. P. ir pareiškėjo, buvo parduoti pareiškėjui, o jo 2000 m. kovo 9 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartimis buvo parduoti UAB „Erama“, o vėliau sprendimai, kuriais nuosavybės teisės buvo atkurtos, buvo pripažinti negaliojančiais ir taikius restituciją pareiškėjas buvo įpareigotas grąžinti UAB „Erama“ 600 000 Lt, o V. P. įpareigota grąžinti pareiškėjui 120 000 Lt už įvardintų sklypų pardavimą. Pareiškėjo teigimu, nesant nurodytų neteisėtų atsakovo veiksmų, jis būtų įsigijęs kitus žemės sklypus Vilniaus mieste (( - ) kvartale), kuriuos taip pat sėkmingai būtų pardavęs už tokią pačią ar net didesnę sumą (t. I, b. l. 1-4, t. II, b. l. 135-139).

60Šiame kontekste vertinant nurodytų neteisėtų veiksmų buvimą, pažymėtina, jog neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

61Papildomai pažymėtina, jog CK 6.271 straipsnis buvo rengiamas, be kita ko, atsižvelgiant į 1984 m. priimtoje Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Nr. R(84)15 „Dėl viešosios atsakomybės“ (toliau – ir Rekomendacijos) suformuotus valstybės institucijų atsakomybės principus, todėl norint geriau suvokti CK reguliavimą verta atsižvelgti į Rekomendacijų nuostatas. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat remiamasi Rekomendacijomis kaip papildomu šaltiniu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-495/2014, 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje A-525-643/2014). Atitinkamai, pabrėžtina, jog Rekomendacijos 1 principas taip pat nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

62Šiuo atveju pažymėtina, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2154-104/2009, be kita ko, pripažino negaliojančiais sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, žemės sklypų pirkimo–pardavimo 1999 m. kovo 18 d. ir 2000 m. kovo 9 d. sutartis, VĮ Registrų centro Vilniaus filiale atliktas žemės sklypų teisines registracijas UAB „Erama“ vardu ir įpareigojo UAB „Erama“ grąžinti valstybei žemės sklypus, pareiškėją įpareigojo grąžinti UAB „Erama“ 600 000 Lt, o V. P. įpareigojo grąžinti pareiškėjui 120 000 Lt. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-613/2010 Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011 minėti Vilniaus apygardos teismo sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis iš esmės palikti nepakeisti, tik patikslinta Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimo rezoliucinė dalis. Taigi minėti sprendimai yra įsiteisėję, turi res judicata galią ir atitinkamai į juos šiuo atveju atsižvelgtina.

63Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien tuo, kad administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į T. P. žemę buvo panaikinti ir detaliai nevertino atsakovo neteisėtų veiksmų ir atitinkamai šiuo aspektu teismo sprendimas yra ydingas, kadangi administracinio akto panaikinimas savaime nėra pakankamas valstybės ar savivaldybės deliktinės atsakomybės pagrindas. Kita vertus, atsižvelgus į šios konkrečios bylos aplinkybes, į tai, kad nėra poreikio rinkti naujus įrodymus, ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo naikinti priimtą teismo sprendimą ir administracinę bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

64Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, kad administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1155/2009, 2011 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2265/2011, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1337/2010, 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-643/2014). Pažymėtina, jog šiuo atveju įvardintais įsiteisėjusias teismų sprendimais buvo nustatyta, jog priimti nurodytus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į T. P. žemę nebuvo pagrindo, nes jam įvardinta žemė nuosavybės teise nepriklausė (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 14 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-284/2006). Tai lemia, kad minėta valdžios institucija, priimdama anksčiau nurodytus administracinius teisės aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, administracinės teisės požiūriu neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija turėjo veikti, vykdydama jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, inter alia priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo srityje, užtikrinant, kad nuosavybės teisės būtų atkuriamos tik esant teisės aktuose numatytoms sąlygoms. Šiuo atžvilgiu nurodyto vertinimo nepaneigia ir tai, kad iš dalies nurodytų neteisėtų veiksmų atlikimas buvo nulemtas ir valstybės tarnautojo G. S. nusikalstamų veiksmų atlikimo vykdant jam priskirtas funkcijas. Šiame kontekste primintina, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežtoji atsakomybė ir ji iš esmės sąlygoja prievolę atlyginti žalą, padarytą valdžios institucijų, vykdant joms pavestas valdžios funkcijas. Be to, tai gali būti siejama ir su tuo, jog valstybės institucijas, pareigūnus (ir tada, kai jie vykdo jiems patikėtas funkcijas, ir tada, kai neįgyvendina jokių savo įgaliojimų) asmenys pagrįstai gali laikyti valstybės valios reiškėjais ar vykdytojais (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme nustatyti ir toliau tirtina, ar yra kitos dvi būtinos sąlygos: žala ir priežastinis ryšis tarp žalos bei neteisėtų veiksmų.

65Kiek tai yra susiję su žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, teisėjų kolegija pažymi, jog ji yra apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Šiame kontekste svarbu ir tai, kad pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ji nėra preziumuojama, todėl jos faktą ir dydį paprastai privalo įrodyti pareiškėjas. Be to, pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį skiriama tiesioginė ir netiesioginė žala (nuostoliai).

66Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, apeliacinio skunde nurodytų argumentų matyti, kad prašoma priteisti žala pasireiškė negautų pajamų forma, pareiškėjas nesiejo prašomos priteisti sumos su tiesiogine žala. Pareiškėjo teigimu, nesant nurodytų neteisėtų atsakovo veiksmų, jis būtų įsigijęs kitus žemės sklypus Vilniaus mieste (( - ) kvartale), kuriuos sėkmingai būtų pardavęs už tokią pačią ar net didesnę sumą (t. I, b. l. 1-4, t. II, b. l. 135-139).

67Kiek tai susiję su netiesiogine žala, pažymėtina, jog ji teisės doktrinoje apibrėžiama kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas. Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-735/2013). Nukentėjęs asmuo paprastai privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodo, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007).

68Taigi sprendžiant pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos (jos dydžio) nustatymo klausimą yra būtina išaiškinti, ar minėti neteisėti veiksmai nulėmė pareiškėjo prašomas atlyginti negautas pajamas tokiu būdu, kad galėtų būti laikomas tokių pajamų negavimo rezultatu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A-143-913/2008, 2013 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-587/2013). Tai liudija, jog negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos, todėl būtina atsižvelgti į realias galimybes gauti tokių pajamų, jo ankstesnes pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi gauti tokių pajamų. Kaip jau buvo minėta, žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti pareiškėjas. Kai šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria, pateikia įrodymus, pagal kuriuos nuostolių dydis skiriasi, arba pareiškėjo pateikti įrodymai yra prieštaringi, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus (CK 6.249 str. 1 d.). Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, jog CK 6.249 straipsnio nuostata „jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas” neatleidžia visiškai pareiškėjų nuo pareigos įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą (žr. 2005 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-1572/2005). Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog pareiškėjas privalo objektyviai pagrįsti, kad jis ėmėsi įrodinėti jam padarytos žalos faktą ir dydį, kita vertus, jei tokie duomenys nėra pateikiami, tokioje situacijoje teismui nekyla pareiga papildomai įrodinėti žalos faktą ir dydį už patį pareiškėją.

69Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytus aspektus, su kuriais yra siejama prašoma priteisti žala, pastebi, jog Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas grąžinti UAB „Erama” 600 000 Lt ir prašoma žala buvo siejama tiesiogiai ne su restitucijos taikymu, o pirmiau įvardintomis negautomis pajamomis. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sutinka su atsakovo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė vis dėlto negalėjo atsakyti, kaip konkrečiai yra skaičiuojamas pareiškėjo patirtos žalos dydis, o tiesiog nurodė, kad, jeigu nebūtų buvę neteisėtų valstybės veiksmų, pareiškėjas būtų įgijęs kitus žemės sklypus. Taigi nėra aišku, už kiek tuos sklypus būtų nupirkęs ir kada bei už kiek juos būtų pardavęs, pareiškėjas neįrodinėjo ir koks būtų galutinis negautų pajamų dydis (t. II, b. l. 117-119). Šiuo atveju pareiškėjo argumentai, kad, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, tos pačios operacijos (žemės sklypo įsigijimas palankiomis rinkos sąlygomis, ir, pakilus žemės rinkos vertei, pardavimas statybos bendrovei už didesnę kainą) būtų atliktos su kitu žemės sklypu, kurių pirkimo–pardavimo sandoriai nebūtų naikinami ir atitinkamai nebūtų kilusi pareiškėjo pareiga grąžinti už parduotą žemės sklypą gautų pajamų sumas, iš esmės yra grindžiami prielaidomis, prašoma priteisti suma iš esmės nėra grindžiama pagrįstais įrodymais, leidžiančius prašomą žalą vertinti kaip negautas pajamas, nebuvo pagrįsta, jog būtent tokio dydžio pajamos būtų buvusios nesant atsakovo neteisėto neveikimo. Vien pareiškėjo deklaratyvus nurodymas, kad jis patyrė turtinę žalą (nuostolius) dėl to, kad įvardinamų neteisėtų veiksmų, nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė turtinę žalą (nuostolius), kuriuos privalo atlyginti Lietuvos valstybė. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, jog, nustatinėjant žalos, kaip negautų pajamų, faktą ir jos dydį, nuostoliai turi būti realūs, šalims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013). Taigi turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus, o nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nustatyta, pareiškėjas nepateikė pagrįstų duomenų, skaičiavimų dėl negautų pajamų, kurios teismą įgalintų patikrinti, nustatyti negautas pajamas, nors pareiškėjui viso proceso metu buvo sudarytos galimybės teikti įrodymus, jis buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko (t. II, b. l. 117-119). Be to, pastebėtina, jog pareiškėjas pripažino, kad jis Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimu nurodytos visos 600 000 Lt sumos negrąžino UAB „Erama“, taigi šiuo atveju negrąžinant pareiškėjui įvardintos sumos ir prašant negautų pajamų siejant jas su nurodytais neteisėtais veiksmais ir jas priteisus, pareiškėjas iš esmės nesant teisinio pagrindo praturtėtų. Šiuo atveju nors Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjui nurodyta grąžinti 600 000 Lt sumą, sprendimo priėmimo metu nėra pateikta duomenų, kad jis ją visą būtų grąžinęs.

70Papildomai pažymėtina, jog įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2154-104/2009, be kita ko, V. P. buvo įpareigota grąžinti pareiškėjui 120 000 Lt, o jis UAB „Erama“ turėjo grąžinti 600 000 Lt, tačiau šiuo atveju pareiškėjas nepaaiškino, kodėl jis 600 000 Lt, o ne 480 000 Lt vertina būtent kaip negautas pajamas, atsižvelgus į jam teismo sprendimu priteistą sumą iš V. P.. Be to, iš antstolio G. B. pateikto 2014 m. gegužės 14 d. rašto taip pat matyti, kad buvo priimtas vykdymui 2013 m. rugsėjo 4 d. išduotas vykdomasis dokumentas dėl 120 000 Lt skolos ir procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės V. P. ir nurodoma, jog šios pažymos surašymo dieną iš skolininkės yra išieškota 1 381 Lt išieškotojo sumokėtų būtinų vykdymo išlaidų ir 294,65 Lt skolos, nurodoma, kad liko išieškoti 119 705,35 Lt skolos (t. II, b. l. 104). Šiuo atveju, kaip matyti, argumentai dėl to, kad suma priteista iš V. P. nebus sumokėta pareiškėjui, iš esmės grindžiami taip pat prielaidomis, be to, nėra įvertinama jau išieškota įvardinta lėšų suma prašant žalos atlyginimo.

71Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė patirtos turtinės žalos sąlygos, jos, be kita ko, konkrečiai, aiškiai nepagrindė, į kitas įvardintas aplinkybes, nurodo, jog kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, t. y. priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteista pareiškėjo prašoma žala turi būti nustatytos visos trys komuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Remiantis nurodytais argumentais darytina išvada, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą, iš esmės konstatavęs, jog nėra nustatyta visų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti. Nenustačius, kad pareiškėjas dėl neteisėtų atsakovų veiksmų patyrė turtinę žalą, t. y. nesant pagrindo tenkinti pirmąjį pareiškėjo reikalavimą dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo, išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo taip pat pagrįstai buvo atmestas kaip nepagrįstas.

72Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai iš dalies yra keistini, o sprendimo rezoliucinė dalis paliktina nepakeista. Dėl šių priežasčių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti ir pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

73Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

74pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

75Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

76Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (t. I, b.... 5. Paaiškino, kad 1999 m. kovo 5 d. Vilniaus apskrities viršininkas priėmė... 6. Baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-026-01 Lietuvos teismo ekspertizės centras... 7. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras 2003 m. birželio 18 d. su... 8. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2004 m. liepos 20 d. nuosprendžiu... 9. Pareiškėjas manė, kad neteisėti veiksmai, dėl kurių jam atsirado žala,... 10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie... 11. Paaiškino, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti Lietuvos... 12. Manė, kad, nenustačius viešajai atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Erama“... 14. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjo atstovė papildomai... 15. Nurodė, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Neteisėti veiksmai... 16. Atsakovo atstovai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu papildomai... 17. Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Erama“... 18. II.... 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 9 d. sprendimu (t.... 20. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis administracinės bylos medžiaga,... 21. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.... 22. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas faktines aplinkybes, pabrėžė, jog... 23. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, jog ieškinio senaties... 24. Teismas, spręsdamas administracinę bylą iš esmės, rėmėsi CK 6.271... 25. Pabrėžė, jog šiuo atveju pareiškėjas paaiškino, kad turtinę žalą... 26. Teismas, remdamasi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, nurodė, jog patirti... 27. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog teismo sprendimo vykdymo procese... 28. Nurodė, jog administracinėje byloje nėra pakankamai duomenų,... 29. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendė, jog negalima laikyti, kad... 30. III.... 31. Pareiškėjas R. B. apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 135-139) prašo Vilniaus... 32. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, konstatavęs, kad egzistuoja... 33. Teismo išvada dėl žalos atsiradimo tik tuomet, kai Vilniaus apygardos teismo... 34. Pareiškėjo nuomone, nėra teisinio pagrindo žalos atsiradimo faktą sieti su... 35. Pabrėžia, jog teismo argumentai, kad bankrutavus įmonei, kuriai... 36. Nurodo, jog UAB „Erama“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsiliepimo... 37. Nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 7 d.... 38. Pareiškėjas nurodo, jog jis ( - ) kvartale įsigijo ne tik Žemės sklypus,... 39. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie... 40. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog pareiškėjas apeliaciniame... 41. Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d.... 42. Nurodo, jog žalos dydį pareiškėjas sieja su Vilniaus apygardos teismo 2009... 43. Pabrėžia, jog pareiškėjas neįrodė ir priežastinio ryšio (faktinio ir... 44. Nurodo, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu baudžiamojoje byloje... 45. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Erama“... 46. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog žalos faktą patvirtina... 47. Nurodo, jog 600 000 Lt dydžio žalos atlyginimas grąžintų pareiškėją į... 48. Pabrėžia, jog Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimas... 49. Teisėjų kolegija... 50. IV.... 51. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo R. B.... 52. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,... 53. Pareiškėjas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su priimtu pirmosios... 54. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, proceso... 55. Pažymėtina, jog administracinėje byloje ginčo nekyla dėl pirmosios... 56. Teisėjų kolegija, vertindama priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą... 57. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Lietuvos... 58. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste taip pat pažymėtina, jog... 59. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas,... 60. Šiame kontekste vertinant nurodytų neteisėtų veiksmų buvimą,... 61. Papildomai pažymėtina, jog CK 6.271 straipsnis buvo rengiamas, be kita ko,... 62. Šiuo atveju pažymėtina, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos... 63. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien tuo, kad... 64. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis... 65. Kiek tai yra susiję su žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei... 66. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo, pirmosios instancijos teismo... 67. Kiek tai susiję su netiesiogine žala, pažymėtina, jog ji teisės doktrinoje... 68. Taigi sprendžiant pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos (jos... 69. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytus aspektus, su kuriais yra... 70. Papildomai pažymėtina, jog įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2009 m.... 71. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas... 72. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau,... 73. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 74. pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą atmesti.... 75. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimą... 76. Nutartis neskundžiama....