Byla 2A-682/2013
Dėl paskolos rašto ir dokumento papildymo pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ir atsakovo V. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, o priešieškinis atmestas, priimto civilinėje byloje Nr. L2-52-390/2012 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos priteisimo ir atsakovo V. M. priešieškinį ieškovui V. Š. dėl paskolos rašto ir dokumento papildymo pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskolos sutarčių sudarymą, taikymo ir aiškinimo klausimai.

5Ieškovas V. Š. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. M. 185 120,60 Lt skolą, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą kildino:

61) iš šalių 2002 m. birželio 1 d. paskolos sutarties, kuria ieškovas atsakovui suteikė 25 128 eurų (86 691,60 Lt) paskolą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2007 m. kovo 1 d. ir mokėti 2,5 procentų mėnesines palūkanas. Ieškovo teigimu, atsakovas sumokėjo dalį delspinigių, todėl ieškovas nereiškė reikalavimo sumokėti sutartyje numatytas palūkanas.

72) iš šalių 2004 m. lapkričio 20 d. paskolos sutarties, kuria ieškovas atsakovui suteikė 10 000 eurų (34 500 Lt) paskolą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2005 m. birželio 1 d. ir išmokėti 1/3 dalį pelno, gauto nuo kiekvieno autovežio reiso. Nuo 2004 m. lapkričio 20 d. iki 2007 m. vasario 1 d. buvo įvykdyti 55 reisai, todėl atsakovas ieškovui turėjo sumokėti 47 438 Lt (250 eurų x 55 reisai = 13 750 eurų (47 438 Lt). Pagal minėtą sutartį atsakovas taip pat įsipareigojo mokėti po 2 procentus delspinigių, už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovo teigimu, dalį delspinigių atsakovas gražino, todėl ieškovas pagal šią sutartį prašė priteisti iš atsakovo po 0,2 procentus delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovas vėlavo gražinti paskolą 239 dienas, todėl iš atsakovo priteistina 4 780 eurų (16 491 Lt) delspinigių (239 d. x 20 eurų/1 d. = 4 780 eurų x 3,45 = 16 491 Lt).

8Atsakovas V. M. priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais : 1) 2004 m. lapkričio 20 d. 10 000 eurų paskolos raštą, kuriuo atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2005 m. birželio 1 d.; 2) įsipareigojimą ieškovui mokėti po 1/3 pelno, gauto nuo kiekvieno autovežio reiso; 3) ir neįvykdžius įsipareigojimų iki 2005 m. birželio 5 d, mokėti 2 procentų delspinigius, nuo visos sumos už praleistą kiekvieną dieną; 4) taip pat prašė pripažinti negaliojančiu 2007 m. kovo 1 d. papildymą dėl autovežių reisų skaičiavimo nuo 2003 m. kovo 1 d. iki 2007 m. vasario 1 d.; 5) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t., 67-69 b .l.). Atsakovo teigimu, pirmąją 25 128 eurų (86 691,60 Lt) paskolą, pagal šalių 2002 m. birželio 1 d. sutartį, atsakovas ieškovui jau yra gražinęs, tačiau nesumokėjo dalies palūkanų, kurios 2007 m. liepos 1 d. sudarė 9 884,68 eurus (34 129,82 Lt), o 10 000 eurų (34 500 Lt) paskolos atsakovas nėra gavęs. 2004 m. lapkričio 20 d. paskolos rašte nenurodyta dokumento sudarymo vieta, atsispindi tik ieškovo valia, o atsakovo valia apskirai neišreikšta. Minėtame dokumente nurodyta, kad paskolintos lėšos skirtos autovežio pirkimui, tačiau atsakovas autovežius įsigijo lizingo būdu, o ne ieškovo paskolintomis lėšomis. 2004 m. lapkričio 20 d. paskolos rašte nėra svarbiausių sandorio elementų – atsakovo valios išraiškos ir pinigų perdavimo fakto, todėl 2004 m. lapkričio 20 d. paskolos raštas ab initio pripažintinas negaliojančiu, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.). Paskolos rašto kitoje pusėje padarytas papildymas yra nekonkretus ir jo turinio negalima susieti su 2004 m. lapkričio 20 d. paskolos raštu, todėl pripažinus negaliojančiu 2004 m. lapkričio 20 d. paskolos raštą, tuo pačiu pagrindu pripažintinas negaliojančiu ir šio rašto 2007 m. kovo 1 d. papildymas.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė – ieškovui V. Š. iš atsakovo V. M. priteisė 134 129,60 Lt paskolos grąžinimui, 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2008 m. balandžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 511 Lt žyminio mokesčio, 6 000 Lt advokato bei 711,60 Lt ekspertizės išlaidų; iš atsakovo valstybei priteisė 78,58 Lt, o iš ieškovo valstybei priteisė 30,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo pagal šalių 2002 m. birželio 1 d. paskolos sutartį nustatė, kad atsakovui buvo suteikta 25 128 eurų paskola, tačiau atsakovas jos negrąžino. Atsakovo 2007 m. liepos 1 d. raštą dėl 25 128 eurų paskolos grąžinimo laikė neinformatyviu dėl paskolos grąžinimo fakto, todėl sprendė, kad ieškovui nereikalaujant priteisti palūkanų pagal šią sutartį, yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti tik 25 1258 eurų skolą. Teismas, spręsdamas dėl antrosios paskolos, pelno dalies bei palūkanų priteisimo, įvertinęs rašto turinį pripažino, kad atsakovas 10 000 eurų gavo, tačiau rašte padaryti prierašai dėl dalies pelno mokėjimo, nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas už gautą paskolą įsipareigojo mokėti palūkanas. Nenustačius, kad šalys sudarydamos paskolos sutartį susitarė dėl palūkanų mokėjimo, ieškovui iš atsakovo priteisė tik 10 000 eurų negrąžintą paskolą. Ieškovo prašomas priteisti 37 760 Lt teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus (byla nesudėtinga, nereikalavo specialių žinių, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisės klausimai) sumažino iki 6 000 Lt.

11III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

12Apeliaciniu skundu atsakovas V. M. prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

131. Teismo sprendimas prieštarauja byloje esantiems įrodymams, įstatymams ir suformuotai teismų praktikai. Ieškovo 2007 m. liepos 1 d. (2 t., 37 b. l.) rašte yra nurodyta, kad 2007 m. liepos 1 d. atsakovas ieškovui skolingas tik 9 884,68 eurų (34 102 Lt) palūkanų pagal pirmąją paskolos sutartį. Atsakovas šią skolą pripažįsta, tačiau ieškovas neprašo jos priteisti, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje turėjo būti atmestas.

142. Teismas konstatavo, kad pinigų perdavimo gavėjui faktą privalo įrodyti ieškovas, tačiau byloje nesant tai patvirtinančių rašytinių įrodymų konstatavo, kad rašte yra atskleistas pagrindinis paskolos sutarties elementas - pinigų pagal susitarimą perdavimo faktas, nors 2004 m. lapkričio 20 d. paskolos rašte nėra svarbiausių sandorio elementų – atsakovo valios išraiškos ir pinigų perdavimo fakto. Esant tokioms aplinkybėms 2004 m. lapkričio 20 d. paskolos raštas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl ab initio pripažintinas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu.

153. Teismas pripažino, kad atsakovas antrosios sutarties prierašais dėl įsipareigojimo mokėti 1/3 pelno, gauto nuo kiekvieno autovežio reiso neprisiėmė įsipareigojimų už paskolintą pinigų sumą mokėti palūkanas, tačiau šia išvada nesirėmė spręsdamas priešieškinio reikalavimų.

164. Teismas nemotyvavo sprendimo dalies dėl priešieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiu susitarimą mokėti 2 procentų delspinigius nuo negrąžintos antrosios paskolos ir pripažinti negaliojančiu 2007 m. kovo 1 d. papildymą dėl pelno dalies nuo 2003 m. kovo 1 d. iki 2007 m. vasario 1 d.

175. Teismas priteisė nepagrįstai didelę 6 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų sumą.

18Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 6 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų suma ir priteisti visas 37 760 Lt turėtas teisinės pagalbos išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

191. Teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 1 dalį, nes ieškovui nepriteisė visų turėtų teisinės pagalbos išlaidų. Teismas konstatavo, kad byla nebuvo sudėtinga, nagrinėjant bylą nebuvo reikalingos specialios žinios, tačiau bylą nagrinėjo keturis metus, byloje skyrė net dvi ekspertizes, todėl sprendimo motyvai šioje dalyje prieštarauja bylos esantiems įrodymams. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas visais būdais vilkino bylos nagrinėjimą, neigė paskolos dokumentų pasirašymą, nors ekspertų išvados tai patvirtino, be priežasčių neatvykdavo į posėdžius, o teismas neatsižvelgė į prašymus priimti sprendimą už akių. Ieškovą atstovavo ne valstybės skiriamas advokatas, todėl teismas turėjo priteisti visas teisinės pagalbos išlaidas.

20Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o ieškovo ieškinį tenkinti pilnai bei atskirąja nutartimi atsakovui pradėti ikiteisminį tyrimą dėl melagingų parodymų ikiteisminio tyrimo metu Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-06016-08 bei ikiteisminį tyrimą perduoti atlikti Marijampolės rajono apylinkės vyriausiajam prokurorui. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

211. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, vilkino procesą, neigė paskolų pasirašymo faktą, nors ekspertų išvados patvirtino, kad paskolos raštus pasirašė atsakovas. Ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, todėl ieškovo nuomone, teismas atskirąja nutartimi privalėjo pradėti atsakovui ikiteisminį tyrimą dėl melagingų parodymų davimo.

222. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad dokumento prierašas nepatvirtina atsakovo įsipareigojimo sumokėti ieškovui pelno, gauto nuo kiekvieno autovedžio, dalį.

233. Atsakovo apeliacinis skundas pagrįstas samprotavimais.

24Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą.

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

27Byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovo prievolės pagal šalių 2002 m. birželio 1 d. sutartį ieškovui grąžinti 25 128 eurų paskolą, bei atsakovo prievolės pagal šalių 2004 m. lapkričio 20 d. sutartį ieškovui grąžinti 10 000 eurų paskolą, mokėti delspinigius, taip pat iš šios sutarties kylančią pareigą ieškovui sumokėti 1/3 dalį pelno, gauto nuo kiekvieno autovežio reiso, nuo 2004 m. lapkričio 20 d. iki 2007 m. vasario 1 d. už įvykdytus 55 reisus. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį, kuriuo atsakovas prašė antrąją 2004 m. lapkričio 20 d. paskolos sutartį ir iš jos kylančius įsipareigojimus pripažinti negaliojančiais, atmetė.

28Atsakovo apeliaciniame skunde keliamas tinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo klausimas ir priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo klausimas. Ieškovas apeliaciniame skunde kelia tik priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo pagrįstumo klausimą.

29Dėl atsakovo prievolių pagal šalių 2002 m. birželio 1 d. sutartį.

30Nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimą kildina iš šalių 2002 m. birželio 1 d. sutarties, kuria ieškovas atsakovui suteikė 25 128 eurų (86 691,60 Lt) paskolą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2007 m. kovo 1 d. ir mokėti 2,5 procentų mėnesines palūkanas. Pagal šią sutartį, atsakovas pinigų gavimo fakto neginčijo, tačiau tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniu skundu siekia įrodyti 25 128 eurų paskolos grąžinimo faktą. Pasak atsakovo, ieškovo pateiktuose rašytiniuose įrodymuose aiškiai matyti, kad atsakovo skola pagal šią sutartį 2007 m. liepos 1 dienai buvo tik 9 884 eurų nesumokėtos palūkanos (2 t., 38 b. l.). Tačiau ieškovas neprašo priteisti palūkanų pagal 2002 m. birželio 1 d. sutartį, todėl atsakovo įsitikinimu, ieškinys šioje dalyje turėjo būti atmestas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais atsakovo argumentais ir tokiu įrodymų vertinimu.

31Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (CPK 176 str.).

32Remiantis kasacinio teismo praktika bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, kad paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino arba jos negavo. Nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymo įtvirtintas prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 str.), todėl kreditorius, norėdamas šią prielaidą nuginčyti, turi įrodyti, kad yra priešingai. Tuo atveju, kai skolininkas nepateikia skolos dokumento ar pakvitavimo, skolininkui tenka pareiga įrodyti pinigų grąžinimą (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008).

33Byloje nustatyta, kad ieškovas 2002 m. birželio 1 d. atsakovui neribotam laikui suteikė 25 128 eurų (86 691,60 Lt) paskolą ir įsipareigojo, kas tris mėnesius mokėti 2,5 procentų mėnesines palūkanas. Ieškovui atsakovą perspėjus prieš tris mėnesius, atsakovas ieškovui įsipareigojo grąžinti visą paskolos sumą su palūkanomis (2 t. 42 b. l.). Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai liudija, kad atsakovas nuolatos vėlavo mokėti palūkanas, todėl atsakovo palūkanų skolos suma nuolatos buvo tikslinama (1 t., 29-34 b. l.), o atsakovas patvirtindamas perskaičiuotą palūkanų skolos sumą, jos teisingumą patvirtindavo savo parašais (2 t., 37-40 b. l.), kurie ekspertizės išvadose pripažinti atsakovo (1 t., 120-126 b. l.). Įvertinus ieškovo pateiktus paskaičiavimus matyti, kad iki 2006 m. gruodžio 1 d. šalių susitarimo dėl 25 128 eurų paskolos grąžinimo (2 t., 43 b. l.), 2,5 procentų mokėtina palūkanų suma buvo apskaičiuojama nuo 25 128 eurų paskolos sumos. Pagal šalių 2002 m. birželio 1 d. susitarimą, atsakovas 2,5 procentų palūkanas įsipareigojo mokėti kas tris mėnesius, tačiau ieškovas nesumokėtą 2,5 procentų sumą kas mėnesį pridėdavo prie 25 128 eurų paskolos sumos ir jau nuo didesnės sumos skaičiuodavo 2,5 procentų palūkanas. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks palūkanų skaičiavimas yra ydingas, tačiau tarp šalių byloje nėra ginčo dėl palūkanų apskaičiavimo būdo, ieškovas iš viso neprašo priteisti iš atsakovo 2,5 procentų palūkanų nuo 25 128 eurų sumos, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako. Tačiau palūkanų apskaičiavimo būdas yra reikšmingas sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl 25 128 eurų paskolos grąžinimo fakto. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuolatinis 2,5 procentų mėnesinių palūkanų (pelno palūkanų) skaičiavimas nuo 25 128 eurų sumos patvirtina pagrindinės 25 128 eurų paskolos negrąžinimo faktą, priešingu atveju ieškovas neturėtų teisinio pagrindo skaičiuoti pelno palūkanų būtent nuo 25 128 eurų sumos, kaip atlygio už naudojimąsi suteikta paskola. Atsakovas savo parašais patvirtindavo apskaičiuotų palūkanų teisingumą, todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad ieškovo pateikti paskaičiavimai liudija tik palūkanų negrąžinimo faktą (2 t., 37-40 b. l.). 25 128 eurų paskolos negrąžinimą taip pat patvirtina ir šalių 2006 m. gruodžio 1 d. susitarimas dėl 25 128 eurų paskolos grąžinimo, kuriuo atsakovas įsipareigojo šią paskolą ieškovui grąžinti iki 2007 m. kovo 1 d (2 t., 43 b. l.). Minėtas įsipareigojimas pasirašytas abiejų šalių, atsakovas neginčijo šio susitarimo, ekspertizių išvados (1 t., 120-126 b. l.) taip pat patvirtino atsakovą pasirašius šį susitarimą, atitinkamai darytina išvada, jog šiuo susitarimu ieškovas pripažino, kad 25 128 eurų paskola ieškovui nėra grąžinta, atitinkamai pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį šioje dalyje.

34Dėl atsakovo prievolių pagal šalių 2004 m. lapkričio 20 d. sutartį.

35Ieškovas ieškinį grindžia taip pat šalių 2004 m. lapkričio 20 d. sutartimi, kuria ieškovas atsakovui suteikė 10 000 eurų (34 500 Lt) paskolą, o atsakovas šią paskolą įsipareigojo grąžinti iki 2005 m. birželio 1 d.; negrąžinus paskolos iki nurodyto termino, įsipareigojo ieškovui sumokėti 2 procentų delspinigius nuo visos sumos, už kiekvieną pradelstą dieną; šiuo susitarimu, taip pat įsipareigojo mokėti 1/3 dalį pelno, gauto nuo kiekvieno autovežio reiso (2 t., 41-b. l.). Šios sutarties prierašu šalys sulygo, kad 1/3 dalį pelno nuo reiso sudaro 250 eurų arba 863,20 Lt, o šios sutarties kitoje lapo pusėje, 2007 m. kovo 1 d. šalys papildė sutartį, nurodydamos, kad nuo 2003 m. kovo 1 d. – autovežio eksploatacijos pradžios iki 2007 m. vasario 1 d., autovežis įvykdė 75 reisus. Ieškovas iš atsakovo prašė priteisti 1/3 dalį pelno - po 250 eurų tik už 55 reisus (250 eurų x 55 reisai = 13 750 eurų (47 438 Lt).

36Atsakovas priešieškiniu minėtus susitarimus prašė pripažinti ab initio negaliojančiais, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), kadangi 2004 m. lapkričio 20 d. paskolos sutartyje nenurodyta dokumento sudarymo vieta, atsispindi tik ieškovo valia, o atsakovo valia apskirai neišreikšta, sutartyje nėra svarbiausių sandorio elementų – atsakovo valios išraiškos ir pinigų perdavimo fakto. Be to, minėtame dokumente nurodyta, kad paskolintos lėšos skirtos autovežio pirkimui, tuo tarpu atsakovas autovežius įsigijo lizingo būdu, o ne ieškovo paskolintomis lėšomis. Atsakovo teigimu, 2004 m. lapkričio 20 d. sutarties kitoje lapo pusėje papildymas yra nekonkretus ir jo turinio negalima susieti su 2004 m. lapkričio 20 d. paskolos sutartimi. Pripažinus negaliojančiu 2004 m. lapkričio 20 d. paskolos raštą, tuo pačiu pagrindu pripažintinas negaliojančiu ir šio rašto 2007 m. kovo 1 d. papildymas.

37Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šios sutarties turinį sprendė, kad sutartyje yra atskleistas pinigų perdavimo faktas, o lingvistiniu būdu įvertinęs sutarties turinį sprendė, kad atsakovas prierašais dėl mokėtinos pelno dalies neprisiėmė pareigos mokėti palūkanas, todėl pripažino pagrįstu ieškovo reikalavimą tik dėl 10 000 eurų paskolos priteisimo. Apelianto įsitikinimu, tokiu atveju, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje turėjo tenkinti atsakovo priešieškinį ir pripažinti negaliojančiais atsakovo įsipareigojimus mokėti 1/3 pelno, gauto nuo kiekvieno autovežio reiso bei mokėti 2 procentų delspinigius, už praleistą paskolos grąžinimo terminą.

38Atsakydama į šiuos atsakovo argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad toks motyvavimas nėra pakankamas atmesti ieškovo reikalavimus dėl prašomos priteisti 1/3 pelno dalies ir delspinigių, bei atsakovo reikalavimus šiuos įsipareigojimus pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnį. Tačiau iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina 10 000 eurų paskolos suteikimo/gavimo faktą.

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.).

40Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str. 2 d.). Taigi pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis, tai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių suderintos valios išreiškimo nepakanka. Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir šios sutarties šalys įgytų atitinkamas teises ir pareigas, būtinas sutarties dalyko – pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų – perdavimas paskolos gavėjui. Taigi esminėmis paskolos sutarties sąlygomis pripažintina paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas paskolos davėjui grąžinti pinigus arba paskolinto suvartojamojo daikto ekvivalentą.

41Pastaruoju metu pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose akcentuojama, kad tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (CPK 12, 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010).

42Nagrinėjamu atveju ieškovas 10 000 eurų paskolos suteikimą įrodinėja 2004 m. lapkričio 20 d. sutartimi, su papildymais (2 t., 41 b. l.). Minėtoje sutartyje teigiama < Aš V. Š. (ieškovas) daviau V. M. (atsakovui) 10 000 eurų autovežio pirkimui. V. M. įsipareigoja iki 2005 m. birželio 1 d. grąžinti 10 000 Lt. Taip pat V. M. įsipareigoja išmokėti man 1/3 dalį pelno, gauto nuo kiekvieno autovežio reiso. Nesumokėjus iki 2005 m. kovo 1 d. 10 000 eurų, bus skaičiuojami 2 procentų delspinigiai nuo visos sumos už kiekvieną pradelstą dieną>. Sutartis pasirašyta ieškovo ir atsakovo, kaip ir kituose šalių dokumentuose, su atsakovo prierašu <Sutinku>.

43Taigi, nagrinėjamu atveju 10 000 eurų paskolos sutartis sudaryta raštu. Priešingai nei atsakovas teigia, dokumente nurodyta sutarties sudarymo vieta, data ir šalių valia patvirtinta parašais. Minėta sutartis šalių papildyta kelis kartus ir minėti papildymai patvirtinti abiejų šalių parašais. Ekspertizių išvados patvirtino, kad minėtame dokumente esantys parašai yra sutarties šalių. Sutarties turinys aiškiai liudija paskolos tikslą (autovežio įsigijimui), o aplinkybė, kad sutartyje, kaip ankstesnėje nenurodyta palūkanų norma, patvirtina šalių susitarimą dėl mokėtinos pelno dalies nuo kiekvieno autovežio reiso, kadangi tarp šalių susiklostę santykiai rodo, jog ieškovo suteiktos paskolos buvo atlygintinės. To paties dokumento lapo pusėje, šalys papildydamos sutartį sulygo dėl 1/3 dalies pelno sumos, o 2007 m. kovo 1 d. kitoje sutarties lapo pusėje sulygo dėl įvykdytų reisų skaičius aktualiu laikotarpiu. Remiantis pažodiniu sutarties tekstu, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, esmę, tikslą ir jos dalyką, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo bei atsižvelgiant į protingo žmogaus kriterijų, sutartis bei jos papildymai liudija atsakovo paskolos gavimo faktą ir būtent šalių 2004 m. lapkričio 20 d. paskolos sutarties papildymus, o ne kitus, su šia sutartimi nesusijusius šalių susitarimus. Nors sutartyje ir nebuvo konkrečiai nurodytas 10 000 eurų paskolos perdavimo faktas, tačiau vėlesni šios sutarties papildymai ant to paties dokumento liudija, kad atsakovas pasirašydamas papildytą sutartį neabejotinai matė jos turinį, kelis kartus pasirašė po visais susitarimais, iki ieškovo kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo, neginčijo šios sutarties sudarymo fakto, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas gavo 10 000 eurų paskolą ir priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtos sutarties papildymai patvirtina atsakovo įsipareigojimus mokėti ieškovui pelno dalį, o laiku negrąžinus paskolos ir 2 procentų delspinigius.

44Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad atsakovo veiklos vykdymui visi autovežiai buvo įsigyti išimtinai lizingo būdu, todėl atsakovui nebuvo būtina ieškovo paskola, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad siekiant įsigyti autovežius lizingo būdu, atsakovas privalėjo sumokėti 20 procentų įsigyjamo objekto lizingo vertės, o tai pagal 2004 m. rugsėjo 10 d. lizingo sutartį, pirmuoju atveju sudarė 8 260 eurų sumą (2 t., 70-76 b. l.). Taigi, 2004 m. lapkričio 20 d. paskolos sutartyje nurodyta paskolos suma, galėjo būti panaudota ir šio turto įsigijimui, kadangi, kaip nurodo ieškovas, 2004 m. lapkričio 20 d. sutartyje nurodyta paskolos suma atsakovui buvo suteikta anksčiau, nei pasirašyta pati sutartis.

45Teismas byloje esančius įrodymus vertina atsižvelgdamas į jų visumą (CPK 185 str.), savo išvadas grįsdamas teismų praktikoje suformuotu tikimybių pusiausvyros principu: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 79/2003, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009, 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Kadangi atsakovas neigė antrosios paskolos sutarties sudarymą, o byloje atliktų ekspertizių išvados patvirtino atsakovą pasirašius ginčijamą sutartį ir jos papildymus, faktinių aplinkybių visuma leidžia labiau tikėti ieškovo nurodomomis bylos aplinkybėmis dėl minėtos paskolos sudarymo paskirties ir aplinkybės, kad antroji paskola atsakovui buvo suteikta anksčiau, nei šalys pasirašė šią sutartį.

46Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju, ginčas vyksta tarp privačių asmenų, todėl teisėjų kolegija nagrinėja bylą neperžengdama atsakovo apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas nėra padavęs apeliacinio skundo dėl tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkinti ieškovo reikalavimai dėl antroje paskolos sutartyje numatyto 1/3 dalies pelno ir delspinigių priteisimo. Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria sumažinta priteistina teisinės pagalbos išlaidų suma, o ieškovo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą suformuluotas reikalavimas – panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, ir tenkinti ieškinį šioje dalyje, nėra laikytinas apeliacinio skundo reikalavimu, be to, nėra apmokėtas žyminiu mokesčiu. Todėl atsižvelgiant į CPK 313 straipsnyje įtvirtintą draudimą apeliacinės instancijos teismui dėl apelianto (dėl atsakovo) priimti blogesnį, nei yra skundžiamas, sprendimą ar nutartį, jei jį skundžia tik viena iš šalių, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 10 000 eurų skola pagal antrąją paskolos sutartį ir atmestas reikalavimas priteisti 1/3 dalį pelno bei 0,2 procentų delspinigius už 239 dienas, paliekama nepakeista. Pažymėtina, kad šioje normoje įtvirtintas principas užtikrina apeliantui teisę apskųsti, jo vertinimu, neteisėtą teismo sprendimą, nesibaiminant, kad apeliacinės instancijos teismas pablogins jo padėtį, palyginus su nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2011; kt.).

47Dėl pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

48Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str.).

49Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies (72 proc.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovo 37 760 Lt teisinės pagalbos išlaidas (1 t., 5, 88 b. l.), kurias ieškovas prašė priteisti iš atsakovo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad byla nesudėtinga teisės aktų taikymo prasme, nereikalavo specialių žinių, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisės klausimai, prašomą priteisti teisinės pagalbos išlaidų sumą pripažino nepagrįstai didele ir šią sumą sumažino iki 6 000 Lt. Tiek ieškovas, tiek atsakovas apeliaciniais skundais kvestionuoja šią teismo sprendimo dalį – atsakovo įsitikinimu, ieškovui priteista nepagrįstai didelė 6 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų suma, o ieškovo nuomone, teismas turėjo priteisti visą, prašomą 37 760 Lt teisinės pagalbos išlaidų sumą, nes byla buvo nagrinėjama ketverius metus, byloje skirtos net dvi ekspertizes, todėl teismo sprendimo motyvai, jog byla nebuvo sudėtinga teisės taikymo prasme, nagrinėjant bylą nebuvo reikalingos specialios žinios, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Be to, ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą pažymi, kad atsakovas viso proceso metu elgėsi nesąžiningai, vilkino procesą, neigė paskolų pasirašymo faktą, nors ekspertų išvados patvirtino atsakovą pasirašius paskolų sutartis. Todėl sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti įvertintos ir šios aplinkybės.

50CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme.

51Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, rekomenduojama priteisiant atstovavimo išlaidas atsižvelgti, į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, sprendžiamų tęsinių klausimų naujumą ir bylos nagrinėjimo laiką ir kitas svarbias aplinkybes. Už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Nuo 2008 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga buvo 800 Lt (Žin., 2007 m. Nr. 137-5592), o nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. - 850 Lt (Žin., 2012 m. Nr. 70-3608).

52Remiantis minėtomis Rekomendacijomis, už pareiškimą išduoti teismo įsakymą nustatytas 0,5 koeficientas (400 Lt ) (Rekomendacijų 8.6. p.). Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas koeficientas – 3 (2400 Lt) (Rekomendacijų 8.2. p.). Už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai, paaiškinimai nustatytas 0,5 koeficientas (400 Lt) (Rekomendacijų 8.15. p.). Už vieną atstovavimo valandą teisme 0,15 koeficiento (120 Lt) (Rekomendacijų 8.18. p.). Atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama - iki 30 minučių atmetama, 30 minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9. p.).

53Byloje ieškovas teikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (400 Lt) (1 t., 2-3 b. l.); ieškinį (2 400 Lt) (1 t., 45-46 b. l.); prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo (400 Lt) (1 t., 80-81 b. l.); prieštaravimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (400 Lt) (1 t., 165 b. l.); atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (400 Lt) (civilinės bylos dalies 36 b. l.); prašymą dėl bylos nagrinėjimo (400 Lt) (2 t., 58 b. l.); atsiliepimą į atsakovo priešieškinį (2 400 Lt) (2 t., 105-106 b. l.); raštą dėl kvito pridėjimo (400 Lt) (2 t., 108 b. l.). Remiantis Rekomendacijose nustatytu maksimaliu atlyginimo dydžiu už procesinių dokumentų byloje parengimą, ieškinį tenkinus pilnai, ieškovui turėtų būti priteistos 7 200 Lt teisinės pagalbos išlaidos.

54Byloje vyko 10 parengiamųjų teismo posėdžių (vienas iš jų su pertrauka, 1 t., 160-161 b. l.) (1 t., 60-61, 74-75, 89-90, 103, 110-111, 122-123, 160-161, 187-188, 193-194 b. l., 2 t., 5-6 b. l.), kurie truko iki pusės valandos (120 Lt x 11 = 1 320 Lt); 6 teismo posėdžiai (vienas iš jų su pertrauka, 2 t., 110-111 b. l.), kurie truko iki 1 valandos (7 x 120 = 840 Lt) ir vienas teismo posėdis truko 2 val. 10 min. (120 Lt x 3 = 240 Lt). Remiantis Rekomendacijose nustatytu maksimaliu atlyginimo dydžiu už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose, ieškinį tenkinus pilnai, ieškovui turėtų būti priteistos 2 400 Lt atstovavimo išlaidos.

55Taigi, įvertinus Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius už advokato teisinę pagalbą civilinėse bylose ir ieškinį tenkinus pilnai, ieškovui iš atsakovo iš viso turėtų būti priteistos 9 600 Lt teisinės pagalbos išlaidos. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas iš dalies (72 proc.). Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės taikymo klausimai. Parengiamieji teismo posėdžiai atidėti dėl atsakovo ligos ir ieškovo atstovės iš anksto suplanuotos kelionės bei prašomų skirti pakartotinių ekspertizių. Taigi parengiamuosiuose teismo posėdžiuose nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės klausimai ar prašymai, parengiamieji tesimo posėdžiai vyko nuo 10 minučių iki pusės valandos, o beveik visi posėdžiai iki 1 valandos. Ieškovo atstovės parengti procesiniai dokumentai nedidelės apimties, juose neanalizuojama teismų praktika, o iš esmės dėstomos faktinės bylos aplinkybės dėl sutarčių pasirašymo fakto. Visuose posėdžiuose buvo keliamas šalių sutartyse ir papildymuose, palūkanų apskaičiavimo dokumentuose atsakovo parašo tikrumas. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje nebuvo teisinio pagrindo ieškovui priteisti minėtose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus išlaidų dydžio už advokato teikiamą teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje, juo labiau priteisti ieškovo prašomų visų 37 760 Lt teisinės pagalbos išlaidų, kadangi ieškinys tenkintas tik iš dalies. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad didžioji 35 400 Lt atstovavimo išlaidų dalis ieškovo atstovei sumokėta 2008 m. gegužės 26 d.(1 t., 88 b. l.), vos po trijų mėnesių nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (1 t., 2-3 b. l.), kuomet ieškovas dar nežinojo bylos nagrinėjimo trukmės, posėdžių skaičiaus, jog byloje bus atliekamos ekspertizės, taip pat negalėjo numatyti atsakovo apsisprendimo dėl taikos sutarties sudarymo/nesudarymo. Kita vertus, įstatymo ir Rekomendacijų nuostatos neriboja šalių susitarti dėl advokato atlyginimo dydžio, tačiau šalys privalo atsižvelgti į tai, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, nei nurodyta Rekomendacijose, išskyrus įstatyme numatytas išimtinius atvejus, todėl ieškovas, sumokėdamas advokatei 37 760 Lt atstovavimo išlaidų sumą iš esmės tik inicijavus atsakovui civilinę bylą dėl skolos priteisimo, prisiėmė ir tokių nuostolių riziką. Taigi, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir šioje dalyje.

56Dėl bylos baigties.

57Apibendrinant tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažinus paskolų sudarymo, gavimo ir negrąžinimo faktą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui priteisė 25 128 eurų ir 10 000 eurų negrąžintas paskolas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo pagrindas tenkinti ir ieškovo reikalavimą dėl prašomos priteisti 1/3 pelno dalies, nuo kiekvieno autovežio bei 0,2 delspinigius nuo negrąžintos antrosios paskolos sumos, tačiau ieškovui apeliaciniu skundu neginčijant šios skundžiamos sprendimo dalies, vadovaujantis CPK 313 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas negali priimti apeliantui (atsakovo) blogesnio, nei yra skundžiamas, sprendimą ar nutartį, jei jį skundžia tik viena iš šalių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl priteistos skolos dydžio paliekamas nepakeistas. Atitinkamai nėra pagrindo spręsti dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų dėl antrosios paskolos sutarties ir jos papildymų pripažinimo negaliojančiais CPK 1.80 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas atitinka minėtą teisinį reglamentavimą todėl ir šioje dalyje nėra teisinio pagrindo keisti skundžiamo teismo sprendimo.

58Dėl bylinėjimosi išlaidų.

59Ieškovas apeliacinės instancijos teismui CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepateikė rašytinių įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl dėl šių išlaidų nesprendžiama.

60Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, atsakovui nepriteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (2 t., 163 b. l.) (CPK 93 str.).

61Dėl ieškovo prašymo atskirąją nutartimi atsakovui pradėti ikiteisminį tyrimą dėl melagingų parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu bei ikiteisminį tyrimą perduoti atlikti Marijampolės rajono apylinkės vyriausiajam prokurorui.

62CPK 300 straipsnyje nustatyta, kad jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 str. 1 d.).

63Ieškovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo atskirąja nutartimi atsakovui pradėti ikiteisminį tyrimą dėl melagingų parodymų davimo (BK 235 str.) Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros ikiteisminiame tyrime, baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-06016-08, kurioje atsakovas tvirtino nepasirašęs ginčo (antrosios) sutarties ir jos papildymų. Ikiteisminio tyrimo metu atlikta atsakovo rašysenos ekspertizė paneigė atsakovo argumentus dėl nurodomų aplinkybių dėl sutarčių suklastojimo, todėl Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 18-16/2 buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-06016-08, nenustačius BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo požymių (dėl ieškovo suklastotų sutarčių) (baudžiamosios bylos Nr. 06-1-06016-08 2 t., 48-49 b. l.). Tačiau ikiteisminio tyrimo medžiaga šiuo nutarimu buvo perduota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie LR Vidaus reikalų ministerijos Marijampolės apskrities skyriaus pareigūnams spręsti dėl ieškovo (V. Š.) neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine, veikla. Atsižvelgiant į Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadas Nr. 11-1691(08), atsakovui nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 235 straipsnį dėl melagingų parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu. Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 18-16/2 teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. Žukausko. Taigi, Marijampolės rajono apylinkės prokuratūrai buvo žinomos jų pačių ikiteisminio tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės dėl atsakovo veiksmų, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pranešti Marijampolės rajono apylinkės prokuratūrai apie jų pačių nustatytus atsakovo veiksmus.

64Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

65Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskolos... 5. Ieškovas V. Š. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš... 6. 1) iš šalių 2002 m. birželio 1 d. paskolos sutarties, kuria ieškovas... 7. 2) iš šalių 2004 m. lapkričio 20 d. paskolos sutarties, kuria ieškovas... 8. Atsakovas V. M. priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais : 1) 2004... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 11. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas V. M. prašo Kauno apygardos teismo 2012 m.... 13. 1. Teismo sprendimas prieštarauja byloje esantiems įrodymams, įstatymams ir... 14. 2. Teismas konstatavo, kad pinigų perdavimo gavėjui faktą privalo įrodyti... 15. 3. Teismas pripažino, kad atsakovas antrosios sutarties prierašais dėl... 16. 4. Teismas nemotyvavo sprendimo dalies dėl priešieškinio reikalavimų... 17. 5. Teismas priteisė nepagrįstai didelę 6 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų... 18. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m.... 19. 1. Teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 1 dalį, nes ieškovui nepriteisė visų... 20. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo... 21. 1. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, vilkino procesą, neigė paskolų... 22. 2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad dokumento prierašas nepatvirtina... 23. 3. Atsakovo apeliacinis skundas pagrįstas samprotavimais.... 24. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą.... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 27. Byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovo prievolės pagal šalių 2002 m.... 28. Atsakovo apeliaciniame skunde keliamas tinkamo byloje esančių įrodymų... 29. Dėl atsakovo prievolių pagal šalių 2002 m. birželio 1 d. sutartį. ... 30. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimą kildina iš šalių 2002 m.... 31. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos... 32. Remiantis kasacinio teismo praktika bendroji įrodymų naštos paskirstymo... 33. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2002 m. birželio 1 d. atsakovui neribotam... 34. Dėl atsakovo prievolių pagal šalių 2004 m. lapkričio 20 d. sutartį. ... 35. Ieškovas ieškinį grindžia taip pat šalių 2004 m. lapkričio 20 d.... 36. Atsakovas priešieškiniu minėtus susitarimus prašė pripažinti ab initio... 37. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šios sutarties turinį sprendė,... 38. Atsakydama į šiuos atsakovo argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto... 40. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis... 41. Pastaruoju metu pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką... 42. Nagrinėjamu atveju ieškovas 10 000 eurų paskolos suteikimą įrodinėja 2004... 43. Taigi, nagrinėjamu atveju 10 000 eurų paskolos sutartis sudaryta raštu.... 44. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad atsakovo veiklos vykdymui... 45. Teismas byloje esančius įrodymus vertina atsižvelgdamas į jų visumą (CPK... 46. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas... 47. Dėl pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.... 48. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies,... 49. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies (72 proc.). Byloje... 50. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su... 51. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos... 52. Remiantis minėtomis Rekomendacijomis, už pareiškimą išduoti teismo... 53. Byloje ieškovas teikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (400 Lt) (1... 54. Byloje vyko 10 parengiamųjų teismo posėdžių (vienas iš jų su pertrauka,... 55. Taigi, įvertinus Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius už advokato... 56. Dėl bylos baigties.... 57. Apibendrinant tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 58. Dėl bylinėjimosi išlaidų. ... 59. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta... 60. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, atsakovui nepriteisiamos jo turėtos... 61. Dėl ieškovo prašymo atskirąją nutartimi atsakovui pradėti ikiteisminį... 62. CPK 300 straipsnyje nustatyta, kad jeigu bet kurioje civilinio proceso... 63. Ieškovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo atskirąja... 64. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 65. Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą....