Byla e2S-340-440/2017
Dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Deforta“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1409-841/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Deforta“ ieškinį atsakovei Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazei, trečiajam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą teisėtumo.
  2. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. sausio 16 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Deforta“ 12 100 Eur skolos, 800 Eur ekspertizės išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 12 900 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 945 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  3. 2017 m. vasario 6 d. teisme gauti ir 2017 m. vasario 8 d. teisėjos rezoliucija priimti trečiojo asmens Lietuvos kariuomenės motyvuoti prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo.
  4. Ieškovė UAB „Deforta“ kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal preliminarų sprendimą. Nurodė, kad per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 straipsnio 1 dalyje numatytą 20 dienų terminą atsakovei Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazei nepareiškus motyvuotų prieštaravimų, preliminarus sprendimas įsiteisėjo, todėl prašo išduoti vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį preliminarų sprendimą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. vasario 21 d. nutartimi netenkino ieškovės UAB „Deforta“ prašymo išduoti vykdomąjį raštą.
  2. Teismas nustatė, kad preliminarus sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes motyvuotus prieštaravimus pateikė trečiasis asmuo Lietuvos kariuomenė. Šie prieštaravimai yra išsiųsti ieškovės atstovui.
  3. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pati Lietuvos kariuomenę įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, taigi, kad ieškovei yra žinoma, kad dokumentiniame procese galimi tretieji asmenys. Remiantis CPK 42 straipsniu tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir procesines pareigas, taigi trečiasis asmuo turi teisę pateikti motyvuotus prieštaravimus.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Deforta“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti Šiaulių apylinkės teismą išduoti vykdomąjį raštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias atsakovės ir trečiojo asmens procesines teises. Tik ieškovei priklauso teisė nurodyti, kam ji reiškia reikalavimus, t. y. atsakovę, tik ieškovės valia teismas gali pakeisti netinkamą šalį tinkama. Nagrinėjamu atveju ieškovė neišreiškė valios pakeisti Lietuvos kariuomenės procesinės padėties. Nepagrįstai teismas nurodė, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir procesines pareigas, nes trečiasis asmuo neturi visų šalies, kurios pusėje jie yra įtraukti, procesinių teisių ir procesinių pareigų, ir veikia tik savo, o ne tos šalies vardu. Net ir tuo atveju kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje pareiškė prieštaravimus, tai negali būti prilyginama atsakovės pareikštiems prieštaravimas.
    2. Preliminaraus sprendimo įsiteisėjimas priklauso nuo to, ar atsakovė per įstatymo nustatytą terminą pareiškė prieštaravimus, juos pareiškė trečiasis asmuo. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepareiškė prieštaravimų, todėl kyla procesinės pasekmės – preliminarus sprendimas įsiteisėja.
  2. Atsakovė Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazė ir trečiasis asmuo Lietuvos kariuomenė nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5Atskirasis skundas atmestinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Teismas, nagrinėdamas bylą dokumentinio proceso tvarka, formaliai įvertina ieškovės pateiktus rašytinius dokumentus ir priima preliminarų sprendimą, kuriame nurodo, kaip bus išspręstas ginčas, jeigu šalys neatliks tam tikrų veiksmų (CPK 262 straipsnio 1 dalis). Preliminarus sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas, įsiteisėja, jeigu atsakovė per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo gavimo dienos nepareiškia motyvuotų prieštaravimų (CPK 428 straipsnio 8 dalis, 430 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 430 straipsnio 1 dalį atsakovės prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir pagrįsti CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.
  3. Ginčo šalis pasinaudodama turimomis procesinėmis teisėmis pateikti prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, gali juose reikšti tiek materialinius teisinius atsikirtimus, nurodyti šiuos atsikirtimus pagrindžiančias aplinkybes, įrodymus, tiek ir procesinius teisinius atsikirtimus, tokiu būdu gindamasi nuo pareikšto ieškinio. Prieštaravimų dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikimas yra vienintelis būdas atsakovei išdėstyti savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų, kadangi iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovei apie ieškinį nepranešama, o apeliacine ar kasacine tvarka toks sprendimas neskundžiamas (CPK 427 straipsnio 4 dalis, 428 straipsnio 8 dalis). Preliminarus sprendimas iš esmės yra sąlyginis sprendimas, nes jį priimdamas teismas vadovaujasi tik ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais. Jis atspindi tik vienos šalies (ieškovės) požiūrį. Preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią. Atsakovei pareiškus prieštaravimus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kuriame procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (išskyrus tai, kad sutrumpintas pasirengimas teisminiam nagrinėjimui) ir baigiamas galutinio sprendimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014). Būtent dokumentinio proceso specifika lemia tai, kad preliminarus teismo sprendimas yra tik tam tikra prielaida galutiniam sprendimui, kuris gali būti priimamas, gavus atsakovės prieštaravimus bei išklausius šalis teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009).
  4. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Deforta“ kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti skolą iš Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės. Ieškovės teigimu, skola atsirado dėl to, kad atsakovė neatsiskaitė už atliktus darbus pagal 2016 m. gegužės 20 d. statybos rangos sutartį. Teismas rašytinio proceso tvarka nenustatęs CPK 424 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių ieškinys nenagrinėtinas dokumentinio proceso tvarka, priėmė preliminarų sprendimą. Išsiuntus procesinius dokumentus atsakovei ir trečiajam asmeniui, per CPK 430 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą buvo gauti trečiojo asmens prieštaravimai. Teismas priėmė prieštaravimus, išsiuntė juos ieškovei. Pasibaigus terminui ieškovei pateikti atsiliepimą, vadovaujantis CPK 430 straipsnio 3 dalimi teismas paskyrė teismo posėdį 2017 m. balandžio 26 d., kuriame bus nagrinėjama byla. Taigi galutinis sprendimas byloje dar nėra priimtas.

6Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui

  1. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti. Taigi draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
  2. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo Lietuvos kariuomenė apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pasisakoma dėl Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės ir Lietuvos kariuomenės tarpusavio santykio, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės teisinio statuso. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla ir joje keliamais klausimais, sprendžia, kad naujai pateikti įrodymai priimami ir vertinami nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

7Dėl apeliacinės bylos esmės

  1. Kilus teisminiam ginčui tarp materialiojo teisinio santykio šalių, šios tampa procesinių teisinių santykių subjektais. Ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, pagal savo procesinę padėtį byloje paprastai dalyvauja atsakovu, kadangi ginčo materialiojo teisinio santykio šalis ir procesinių teisinių santykių šalis dažniausiai sutampa. Tačiau ginčo materialiojo teisinio santykio šalis ne visais atvejais gali turėti atsakovo procesines teises ir pareigas, tam tikrais atvejais teisminio ginčo atveju atsakovu yra asmuo, kuris nėra materialinio teisinio santykio šalis. Taigi nors ir sutiktina su atskirojo skundo motyvais, kad ieškovei priklauso teisė pasirinkti, kad bus įtrauktas į bylą kaip atsakovas, t. y. kam reikšti reikalavimus, tačiau būtina įvertinti ir aplinkybę, ar konkretus asmuo gali turėti civilinį procesinį veiksnumą.
  2. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos kariuomenė yra vientisa institucija, turinti viešojo juridinio asmens statusą. Kariuomenės daliniai, junginiai ar kiti kariniai vienetai atskiro juridinio asmens statuso neturi. Taigi Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazė yra Lietuvos kariuomenės dalis, kuri įgyvendina Lietuvos kariuomenės deleguotas teises ir pareigas, reikalingas jos kompetencijai vykdyti. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės teisinė forma yra išviešinta Juridinių asmenų registre, be to, ir pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazė yra biudžetinės įstaigos filialas.
  3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.53 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo. CPK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, atitinkantiems šioje teisės normoje įtvirtintus požymius. Asmuo, neturintis civilinio procesinio veiksnumo, negali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-469/2015). Atsižvelgiant į CK 2.53 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles, paprastai bylose, kuriose sprendžiami klausimai, susiję su filialo prievolėmis, tinkama šalimi laikomas pats juridinis asmuo, o ne juridinio asmens filialas.
  4. Išanalizavęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės civilinio procesinio veiksnumo, ar egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos priimti preliminarių sprendimą pagal ieškovės pareikštą ieškinį. Šiuo atveju tikslinga buvo pasinaudoti CPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl nagrinėjančiam bylą teismui suteiktos teisės nustačius, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal ieškinį turi atsakyti, ar ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, nenutraukiant bylos vienos iš šalių motyvuotu prašymu, pasiūlyti ieškovui netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu ar įtraukti į procesą ir kitą (naują) atsakovą, taip pat išaiškinti procesinius padarinius, jeigu ieškovas nesutinka to padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016).
  5. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad preliminaraus sprendimo įsiteisėjimas priklauso nuo to, ar atsakovė per CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pareiškė prieštaravimus, kad įstatymai nenumato galimybės trečiajam asmeniui pareikšti prieštaravimų dėl preliminaraus teismo sprendimo, nes trečiasis asmuo neturi visų šalies teisių ir pareigų. Taigi nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad trečiasis asmuo turi teisę pareikšti prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovo iniciatyva atsakovu nepagrįstai nurodyta Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazė, nes jos interesus gali atstovauti tik Lietuvos kariuomenė, kuri į bylos nagrinėjimą įtraukta ne atsakovu, o trečiuoju asmeniu, kad Lietuvos kariuomenė turėdama trečiojo asmens procesinę padėtį pareiškė prieštaravimus, kad teismas priėmė šiuos prieštaravimus ir konstatavo, kad preliminarus sprendimas nėra įsiteisėjęs, konkrečiu atveju naikinti teismo nutartį dėl atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą, vien šiuo pagrindu (kad prieštaravimus pareiškė trečiasis asmuo) būtų per daug formalu ir neteisinga, neatitiktų protingumo, sąžiningumo principų.
  6. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Taigi apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimui pakartoti ar naujiems reikalavimams ir atsikirtimams nagrinėti, o pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti. Kaip minėta formalus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas nulemtų neteisėtą sprendimą, tuo tarpu iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).
  7. Įvertinęs susidariusią situaciją, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai priėmė prieštaravimus, kuriuos pareiškė Lietuvos kariuomenė, nes, kaip minėta Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazė nagrinėjamu atveju neturi civilinio procesinio veiksnumo. Priėmus prieštaravimus dėl preliminarais sprendimo pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad preliminarus teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes kaip minėta nutarties 12 punkte preliminarus sprendimas yra sąlyginis sprendimas ir jo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią. Nagrinėjamu atveju galutinis sprendimas byloje dar nėra priimtas.
  8. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomasis raštas išduodamas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (CPK 646 straipsnio 1 dalį), tačiau nagrinėjamu atveju preliminarus sprendimas nėra įsiteisėjęs, jame nėra numatyta, kad teismo procesinis sprendimas vykdomas skubiai, todėl pripažintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė išduoti vykdomąjį raštą, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  9. Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos neatlygintinos.

8Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Nutarė

9Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartį.

10Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

11Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Proceso dalyviai
Ryšiai