Byla 2-345-553/2019
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų verslo kompanija“ bankrotą pripažinti tyčiniu, suinteresuoti asmenys R. V. ir uždaroji akcinė bendrovė „Štangomanija“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. C. ir uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų verslo kompanija“ bankrotą pripažinti tyčiniu, suinteresuoti asmenys R. V. ir uždaroji akcinė bendrovė „Štangomanija“.

3Teisėja

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Byloje sprendžiamas klausimas dėl pagrindų bankrotą pripažinti tyčiniu egzistavimo.

72.

8Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti UAB ,,Vakarų verslo kompanija“ (toliau – ir bendrovė) bankrotą tyčiniu.

93.

10Pareiškėjai nurodė, kad yra bendrovės kreditoriai. Jų teigimu, bendrovės bankrotas pripažintinas tyčiniu, nes bendrovės vadovas R. V., kuris buvo ir akcininkas, turintis 50 proc. akcijų, netinkamai vykdė jam priskirtas valdymo organo pareigas, blogai vadovavo bendrovės komercinei ir ūkinei veiklai, neatliko būtinų ekonominių ir teisinių veiksmų bandant išgelbėti bendrovę nuo bankroto. Bendrovė viso savo gyvavimo metu veikė nuostolingai, turėjo didelius finansinius įsipareigojimus, kurie nebuvo mažinami ir vykdomi, bet priešingai – tik didėjo. Bendrovės vadovas nešaukė akcininkų susirinkimų, nesiūlė akcininkams didinti įstatinį kapitalą ar kitaip gerinti bendrovės finansinę būklę, taip pat nesiėmė veiksmų sumažinti kreditorių nuostoliams – pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė nuolat įsigydavo ilgalaikio ir trumpalaikio turto, tačiau turto inventorizacija bendrovėje nebuvo atliekama. Taip pat R. V. neperdavė bankroto administratoriui dalies turimo ilgalaikio ir trumpalaikio bendrovės turto. Bendrovėje degalai buvo nurašomi pagal pirkimo dokumentus, nenurodant nei automobilių bakuose degalų likučio mėnesio pabaigai, nei važiavimo maršruto, nebuvo vedami kelionės lapai ar kiti dokumentai, pagrindžiantys ar važiavimai atitiko bendrovės veiklos pobūdį. Todėl 4 584,30 Eur išlaidos degalų pirkimui yra nepagrįstos. Be to, ant 2016 m. birželio 7 d. kasos išlaidų orderio Nr. 45 nėra pinigų gavėjo parašo, todėl darytina išvada, kad joje nurodyta 48,10 Eur suma yra išvaistyta. Bankroto administratoriui neperduoti suvestiniai buhalteriniai registrai, nepateiktas balanso straipsnių detalus iššifravimas, nurodant bendrovės skolininkus ir skolas. Pareiškėjai nurodo, kad iš esmės visa bendrovės veikla buvo perkelta į kitą įmonę – UAB ,,Štangomanija“, kuri iki bendrovės veiklos sustabdymo aktyvios veiklos nevykdė. Šios įmonės susijusios su kavinių verslu, abiems vadovavo R. V.. UAB „Štangomanija“ perėmė jau suremontuotas kavinės veiklai patalpas, būtiną įrangą, patyrusius darbuotojus. Tuo tarpu bendrovės finansiniai įsipareigojimai didėjo, o kreditorių galimybė nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą buvo apsunkinta.

114.

12Bendrovės bankroto administratorius atsiliepimu prašė pareiškėjų prašymo netenkinti. Pareiškėjai prašyme nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad bendrovės valdymo organai tikslingai tyčia bendrovę privedė prie bankroto. Tai, kad valdymo organai pavėlavo laiku inicijuoti bankroto bylą, netinkamai tvarkė bendrovės apskaitą, dar nereiškia, kad bendrovės bankrotas yra tyčinis. Pareiškėjų nurodomi argumentai neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad bendrovės veikla buvo perkelta į kitą įmonę. Bankroto administratoriui nėra žinoma sąsaja tarp bendrovės ir UAB „Štangomanija“.

135.

14Suinteresuotas asmuo R. V. atsiliepimu prašė pareiškėjų prašymą atmesti. Pavėluotas kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo nereiškia, jog bendrovės bankrotas yra tyčinis. Nurodo, kad jis ėmėsi veiksmų bendrovės mokumui atkurti, tačiau į surengtą visuotinį akcininkų susirinkimą R. C. neatvyko, o raštu balsavo prieš visus pasiūlymus dėl bendrovės mokumo atkūrimo. UAB „Štangomanija“ savo lėšomis įsirengė barą, restorano salę, nusipirko reikalingus daiktus, todėl nepagrįstas pareiškėjų motyvas, kad bendrovė įrengė UAB „Štangomanija“ kavinę.

156.

16Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė dėl pareiškėjų prašymo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

17II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

187.

19Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjų prašymo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu netenkino.

208.

21Dėl vadovo netinkamo pareigų vykdymo. Teismas nurodė, kad dalies bendrovės turto neperdavimas yra pagrindas kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Dėl neperduoto bankroto administratoriui dalies turto Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl 6 497,52 Eur žalos priteisimo. Teismas nenustatė, kad bendrovės vadovas būtų sudaręs akivaizdžiai nenaudingus sandorius ar būtų veikęs bendrovės nenaudai. Apklausti liudytojai patvirtino, kad bendrovei faktiškai vadovavo abu akcininkai – R. V. ir R. C., kurie sprendimus priiminėdavo kolektyviai. Bendrovės bankrotą lėmė verslo nesėkmė, o ne jos valdymo organo veiksmai. Byloje nėra ginčo, kad bendrovės veikla buvo nuostolinga, tačiau tai, kad bendrovės valdymo organai ir dalyviai žinojo apie bendrovės veiklos nuostolingumą, besitęsiantį nuo bendrovės įkūrimo, savaime nereiškia bendrovės tyčinio bankroto. Teismas nenustatė bendrovės valdymo organų sąmoningo nemokios bendrovės finansinės padėties bloginimo. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad bendrovės dokumentai buvo paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, dėl ko negalima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto ir įsipareigojimų. Sprendžiant dėl įmonės faktinio nemokumo ir vertinant bendrovės 2015 m. ir 2016 m. balansų duomenis ir duomenis apie bendrovės pradelstas skolas, teismas sprendė, kad bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nuo pat įsteigimo viršijo į balansą įrašyto turto vertę. Bendrovė nuo 2016 m. liepos mėnesio ėmė vėluoti mokėti darbuotojams darbo užmokestį, todėl jau 2016 m. liepos mėnesį bendrovė buvo nemoki. Byloje nenustatyta, kad buvęs bendrovės vadovas savo veiksmais (neveikimu) sumažino kreditorių galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus, sąmoningai sudarydamas sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Savalaikis nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sudaro savarankišką pagrindą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės, nesudaro pagrindo pripažinti, kad egzistuoja tyčinio bankroto požymiai.

229.

23Dėl bendrovės veiklos perkėlimo į kitą įmonę. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog UAB „Štangomanija“ veikla suaktyvėjo 2016 m. liepos mėnesį ir buvusiose bendrovės patalpose UAB „Štangomanija“ įkūrė kavinę, jog joje buvo įdarbinti buvę bendrovės darbuotojai. Teismo vertinimu, tai, kad bendrovė patalpose pardavinėjo kavą, sumuštinius ir įvairius užkandžius, neleidžia daryti išvados, kad UAB „Štangomanija“ tęsė bendrovės pradėtą veiklą, nes pagrindinė bendrovės veikla buvo susijusi su informacinėmis technologijomis – serverių nuoma, internetinių parduotuvių kūrimu ir pan. Teismas nenustatė, kad UAB „Štangomanija“ būtų perėmusi reikalavimo teises, kurias iki tol turėjo bendrovė. Bendrovės darbuotojai į UAB „Štangomanija“ perėjo tuo metu, kai buvo nuspręsta bendrovės veiklos nebetęsti, todėl vien keturių darbuotojų perėjimas negali būti laikomas veiklos perkėlimu į kitą įmonę. Teismas nurodė, kad rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „Štangomanija“ iš esmės pertvarkė bendrovės patalpas, pritaikė jas kavinės veiklai, bendrovė iš kavos bei užkandžių pardavimo gautų pajamų siekė padengti patalpų nuomos išlaidas, nes buvo įsigyti tik vaisvandeniai, gaivieji ir arbatos gėrimai, vienkartiniai kavos puodukai. Vien tik atliktais skaičiavimais dėl IT ir kavinės darbuotojų darbo laiko negalima įrodinėti bendrovės veiklos pasikeitimo nuo 2016 m. balandžio mėnesio, nes pateikti rašytiniai įrodymai (pvz., leidimai prekiauti ar teikti paslaugas savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose) leidžia daryti išvadą, kad kavinės darbuotojų darbo laikas pailgėjo dėl prekybos įvairių švenčių metu. Teismas vertino, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog bendrovės veikla buvo perkelta į UAB „Štangomanija“.

24III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2510.

26Pareiškėjai (toliau – apeliantai) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu; priimti naujus įrodymus: pranešimą juridinių asmenų registrui apie alkoholio licenciją, duomenis apie pajamas, R. V. prašymą dėl mobilaus ryšio numerių perkėlimo, atsargų likučių žiniaraštį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2710.1.

28Teismas pažeidė procesines teisės normas ir šalių lygiateisiškumo principą, nes, atidėdamas 2018 m. lapkričio 6 d. posėdį, apeliantų atstovui nedalyvaujant, apklausė buvusią bendrovės vyr. buhalterę.

2910.2.

30Bendrovės valdymo organai nevykdė įstatymuose nustatytų pareigų. Bendrovės vadovas nešaukė akcininkų susirinkimų, nesiūlė akcininkams didinti įstatinį kapitalą ar kitaip gerinti bendrovės finansinę būklę, nesiėmė veiksmų sumažinti kreditorių nuostolius, t. y. pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šių aplinkybių teismas nevertino.

3110.3.

32Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo teikiami akcininkų susirinkimui tvirtinti, o ant jų buvo daromi tikrovės neatitinkantys įrašai apie tai, jog šie dokumentai yra patvirtinti konkrečiais akcininkų susirinkimo sprendimais. Todėl šie įrašai yra suklastoti.

3310.4.

34Bendrovė sudarė nuostolingus, ekonomiškai nenaudingus sandorius. Didžiąją dalį savo laiko skyrė „saviems“ projektams, už kuriuos niekas pinigų nemokėjo, nes buvo tikimasi juos tinkamai išvysčius gauti pelno, tačiau tai nepavyko. Per „savus“ projektus bendrovė nespėdavo atlikti arba tinkamai atlikti pelningų užsakymų. Šių aplinkybių teismas taip pat nevertino.

3510.5.

36Tai, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, patvirtina auditoriaus 2017 m. lapkričio 24 d. audito ataskaita, kurios teismas nevertino. Ataskaitoje nurodyta, kad nebuvo atliekamos ilgalaikio ir trumpalaikio turto inventorizacijos bei nepateikti visi buhalterinės apskaitos dokumentai.

3710.6.

38UAB ,,Štangomanija“ yra tiesiogiai susijusi su buvusiu bendrovės vadovu R. V., nes pastarasis tapo UAB ,,Štangomanija“ vadovu ir vėliau akcininku. UAB „Štangomanija“ išsinuomojo tas pačias patalpas, kurias iki tol nuomojosi bendrovė, taip pat į šią įmonę perėjo dirbti dar keturi darbuotojai. PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad 2016 m. liepos mėn. UAB ,,Štangomanija“ perėmė visą bendrovės turtą, reikalingą kavinės/baro veiklai vykdyti, o skolos liko bendrovei. Taigi, į UAB ,,Štangomanija“ perkelta bendrovės veikla ir turtas, perėjo darbuotojai ir vadovas, UAB ,,Štangomanija“ perėmė nebaigtą vykdyti patalpų nuomos sutartį, mobilaus ryšio telefonų sutartis.

3910.7.

40Bendrovė savo veiklos pabaigoje pakeitė veiklos kryptį ir persiorientavo į viešojo maitinimo paslaugų teikimą. Teismas neatsižvelgė į UAB „Švyturys – Utenos alus“ sutartį, kurios pagrindu susitarta pirkti ir alkoholinius gėrimus, o ne tik vaisvandenius, gaiviuosius ir arbatos gėrimus, vienkartinius kavos puodukus.

4110.8.

42Teismas neįvertino, jog UAB ,,Štangomanija“ apyvarta 2017 metais padidėjo apie 10 kartų nei 2016 metais. Todėl bendrovė bankrutavo ne dėl verslo nesėkmės, bet dėl sąmoningų jos vadovo veiksmų.

4310.9.

44Apeliantai prašo pridėti naujus įrodymus, nes būtinybė juos pateikti iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo. Byloje ginami bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai, todėl byloje turi būti ginamas viešasis interesas.

4511.

46Suinteresuotas asmuo R. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4711.1.

48R. V. patirties versle neturėjo, priešingai nei R. C., todėl steigiant bendrovę pastarasis buvo komercijos direktoriumi bei faktiniu bendrovės vadovu. Bendrovės bankrotą nulėmė ne tik verslo nesėkmė, bet ir akcininkų konfliktas bei vieno iš akcininkų nenoras racionaliai spręsti susidariusios situacijos.

4911.2.

50Sunki bendrovės būklė nereiškia jos nemokumo. Bendrovė tapo nemokia tik 2016 m. spalio 20 d., gavus UAB „MK Centras“ teisių perėmėjo UAB „Conlex“ pranešimą bei reikalavimą sumokėti 18 067,78 Eur skolą. 2016 m. lapkričio 14 d. akcininkų susirinkime priimtas nutarimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreiptasi laiku.

5111.3.

52R. C., turintis 50 proc. bendrovės akcijų, turėjo iniciatyvos teisę šaukti akcininkų susirinkimus bei siūlyti akcininkams didinti įstatinį kapitalą, tačiau tuo nepasinaudojo. Bendrovėje kartą savaitėje vykdavo abiejų akcininkų ir darbuotojų susirinkimai (asmeniškai Klaipėdoje arba per „Skype“ programą), po kurios R. C. el. paštu pateikdavo susirinkimų nutarimus, kuriuose buvo duodami nurodymai visiems darbuotojams, įskaitant ir vadovą R. V..

5311.4.

54Apeliantai nenurodo, kokie projektai buvo nereikalingi, kokie tapo nuostolingi, be to, projektų pasirinkimas buvo sprendžiamas kolegialiai.

5511.5.

56R. V. perdavė bankroto administratoriui visus buhalterinius dokumentus, pastarasis nereiškė pretenzijų dėl negalėjimo nustatyti bendrovės ūkinės-komercinės veiklos. Apeliantų pateikta vienašališkai, be suinteresuotų asmenų surašyta auditoriaus ataskaita, turėtų būti vertinama kritiškai.

5711.6.

58Bendrovė buvo informacinių sistemų įmonė, ji niekada nesivertė restoranų veikla. Kava ir kiti gėrimai buvo tik bendrovės pagalbinė (papildoma) veikla, tikslu sukurti informacinių sistemų specialistų susibūrimo vietą, taip pritraukti klientų bei iš dalies padengti ofiso nuomos išlaidas. UAB „Štangomanija“ pradėjo naują veiklą, kurios bendrovė nevykdė. Naujos kitokios veiklos pradėjimas, kuri turi tam tikrų bendrų bruožų su vykdyta bendrovės šalutine veikla, nėra tyčinio bankroto požymis, nes tai nėra veiklos tęsimas. UAB „Štangomanija“ pradėta restoranų veikla neturi jokio ryšio su bendrovės bankrotu, nes bendrovė veiklos nei galėjo, nei ketino tęsti.

5911.7.

60UAB „Štangomanija“ neperėmė jokių turtinių prievolių iš bendrovės, išskyrus patalpų nuomą. Šių patalpų išnuomavimas bendrovės kreditoriams buvo naudingas, nes padėjo išvengti papildomų nuostolių. Iš bendrovės dalies turto nupirkimas nereiškia tyčinio bankroto, nes dėl pardavimo kainų ir atsiskaitymo pretenzijų nereiškia nei apeliantai, nei bankroto administratorius.

6111.8.

62Trijų darbuotojų perėjimas (buhalterė S. B. dirbti neperėjo, nes UAB „Štangomanija“ dirbo nuo 2006 metų) nereiškia tyčinio bankroto, nes neperėjo dirbti nei vienas pagrindinės veiklos darbo funkcijas vykdęs darbuotojas. Bendrovė patalpas remontavo pritaikant jas ofisui, o UAB „Štangomanija“ – restoranų veiklai ir tam investavo 75 000 Eur.

6312.

64Bendrovės bankroto administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6512.1.

66Apeliantai neįrodė veiksmų visumos, kuri leistų daryti išvadą, kad bendrovė tikslingai tyčia buvo privesta prie bankroto.

6712.2.

68Bankroto administratorius 2017 m. rugsėjo 29 d. ir 2018 m. kovo 5 d. bendrovės kreditorių susirinkimuose svarstytose ataskaitose aptarė tyčinio bankroto klausimą bei nurodė, kad nenustatė, jog bendrovės valdymo organai būtų tyčia ir (ar) tikslingai privedę bendrovę prie bankroto.

6912.3.

70Už nesavalaikį bankroto bylos inicijavimą yra taikomas žalos kompensavimo institutas. Tai, kad valdymo organai pavėlavo laiku inicijuoti bankroto bylą bendrovei, dar nereiškia, kad bankrotas yra tyčinis.

7112.4.

72Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad bendrovės dokumentai buvo paslėpti, sunaikinti, sugadinti arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Byloje nepateikta įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Didžioji dalis bendrovės turto bankroto administratoriui yra perduota, o nedidelės dalies turto neperdavimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti esant tyčinio bankroto požymių. Be to, dėl neperduoto turto klausimas sprendžiamas per žalos kompensavimo institutą, vyksta teisminis procesas.

7312.5.

74Apeliantų pateikti argumentai neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad bendrovės veikla buvo perkelta į kitą įmonę. Teismas pagrįstai nustatė, kad bendrovė ir UAB „Štangomanija“ vykdė skirtingas veiklas, o darbuotojų perėjimą lėmė tai, kad bendrovės valdymo organai nusprendė veiklos nebetęsti.

75IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7613.

77Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

7814.

79Apeliacijos dalyką sudaro, pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8015.

81Byloje nustatyta, kad bendrovei bankroto byla iškelta 2017 m. sausio 2 d. teismo nutartimi, bendrovės vadovu nuo jos įkūrimo dienos iki bankroto bylos iškėlimo (nuo 2014 m. birželio 13 d. iki 2017 m. sausio 13 d.) buvo R. V.. Bendrovės akcininkai – R. V. ir apeliantas R. C., kuriems priklausė po 50 proc. bendrovės akcijų. Apeliantų teigimu, bendrovės bankrotą yra pagrindas pripažinti tyčiniu dėl buvusio vadovo netinkamo pareigų vykdymo bei bendrovės veiklos perkėlimo į kitą įmonę. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs tyčinio bankroto požymių, sprendė, kad byloje nėra pagrindo bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą.

8216.

83Apeliantai netinkamą bendrovės vadovo pareigų vykdymą grindė nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų bendrovei sandorių sudarymu; buhalterinės apskaitos apgaulingu ir (arba) netinkamu tvarkymu; akcininkų susirinkimų nešaukimu; būtinų ekonominių ir teisinių veiksmų, bandant išgelbėti bendrovę nuo bankroto, neatlikimu; skolų ir turto inventorizacijos nedarymu, nesikreipimu į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimu; viso turto bankroto administratoriui neperdavimu bei bendrovės veiklos perkėlimu į kitą įmonę. Taigi, apeliantai prašo bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktuose bei 3 dalies 1 punktuose nustatytais pagrindais. Dėl naujų įrodymų priėmimo

8417.

85Apeliantai su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – pranešimą juridinių asmenų registrui apie alkoholio licenciją, duomenis apie pajamas, R. V. prašymą dėl mobilaus ryšio numerių perkėlimo, atsargų likučių žiniaraštį. Apeliantai prašo šiuos įrodymus priimti, nes būtinybė juos pateikti iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo.

8618.

87Pagal bendrąją taisyklę įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Tik tam tikrais atvejais įrodymai gali būti pateikiami ir apeliacinės instancijos teismui – kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantai nenurodė priežasčių, kodėl jie savo teisės teikti įrodymus nerealizavo pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantų apeliacinės instancijos teismui teikiami įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nenurodytos svarbios priežastys, kliudžiusios tai padaryti savalaikiai, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti (CPK 314 straipsnis). Dėl tyčinio bankroto požymių

8819.

89ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

9020.

91Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 28 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 18 punktas, 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018, 18 punktas).

9221.

93Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 19 punktas, 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018, 18 punktas).

9422.

95Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (žr. šios nutarties 17 punktas). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 20 punktas).

9623.

97Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą bei aptartą teismų praktiką, sprendžia, kad apeliantų atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bendrovės tyčinio bankroto požymių nebuvimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą (ĮBĮ 20 straipsnio 6-8 dalys), todėl bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad bendrovės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-553/2018). Dėl valdymo organo narių netinkamo pareigų vykdymo

9824.

99ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte vienu iš tyčinio bankroto požymių nurodoma tai, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Apeliantai tokiu požymiu iš esmės laiko nuostolingo ir ekonomiškai nenaudingo sandorio sudarymą, buhalterinės apskaitos netinkamą vedimą, visų dokumentų bankroto administratoriui neperdavimą bei akcininkų susirinkimų nešaukimą; skolų ir turo inventorizacijos nedarymą bei nesikreipimą į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau visos šios apeliantų nurodomos aplinkybės taip pat sudaro ir savarankiškus pagrindus, kuriuos konstatavus bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu. Todėl dėl jų pasisakoma žemiau. Dėl nuostolingų ir/ar ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo

10025.

101ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu numatyta, jog teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis, nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017). Taigi, tyčinio bankroto nustatymui privalomi ne tik objektyvūs, įstatyme numatyti tyčinio įmonės bankroto pagrindai, bet ir valinis, sąmoningas bendrovės vadovo ir / ar dalyvių siekis pabloginti bendrovės finansinę padėtį (iki ir / ar po tapimo nemokia).

10226.

103Apeliantai, teiginius apie bendrovės sudarytus nuostolingus ir/ar ekonomiškai nenaudingus sandorius grindžia aplinkybėmis, esą didžiąją dalį savo laiko bendrovė skyrė „saviems“ projektams, už kuriuo pinigų niekas nemokėjo, dėl kurių nespėdavo atlikti arba nespėdavo tinkamai atlikti pelningų užsakymų. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad bendrovės vadovas būtų sudaręs akivaizdžiai nenaudingus sandorius ar būtų veikęs bendrovės nenaudai. Su tokia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

10427.

105Visų pirma, apeliantai neįvardijo bendrovės sudarytų nuostolingų, ekonomiškai nenaudingų sandorių (projektų), o tik apsiribojo deklaratyviais teiginiais. Antra, byloje nenustatyti sąmoningi bei kryptingi bendrovės vadovo veiksmai, kuriais būtų pabloginta bendrovės finansinė padėtis, kas sudarytų pagrindą konstatuoti tyčinius suinteresuoto asmens – bendrovės vadovo, veiksmus. Trečia, byloje nenustatyta, kad bendrovės bankrotas būtų valdymo veiksmų pasekmė, o ne verslo nesėkmė. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bendrovės bankroto nėra pagrindo pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Dėl netinkamo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo bei dokumentų neperdavimo

10628.

107Apeliantų teigimu, tai, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, patvirtina auditoriaus 2017 m. lapkričio 24 d. audito ataskaita, kurioje nurodyta, kad nebuvo atliekamos ilgalaikio ir trumpalaikio turto inventorizacijos bei nepateikti visi buhalterinės apskaitos dokumentai. Todėl auditorius negalėjo nustatyti tikslios bendrovės ilgalaikio turto sudėties bei dinamikos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo nėra pagrindo pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Su tuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

10829.

109Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

11030.

111Netinkamas bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį bendrovės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, tačiau netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Tokia išvada darytina, atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (žr. šios nutarties 22 punktas). Tai reiškia, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala bendrovės kreditoriams.

11231.

113Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodoma auditoriaus 2017 m. lapkričio 24 d. audito ataskaita nėra pakankama išvadai, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir nėra pakankamu pagrindu bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Be to, byloje nėra duomenų, kad bendrovės vadovas dokumentus, kurie būtų reikšmingi, nustatant bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį, būtų paslėpęs, sunaikinęs bei sugadinęs ar jų neišsaugojęs. Tokių aplinkybių apeliantai neįrodinėjo, jų nenurodė ir bendrovės bankroto administratorius. Apeliantai taip pat nenurodė, kokių aplinkybių, susijusių su bendrovės veikla ar turtu, nebuvo galima nustatyti bei kokia netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala bendrovės kreditoriams.

11432.

115Apeliantė nurodo, kad bendrovės vadovas neperdavė bankroto administratorei visų bendrovės dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei bendrovės dokumentų neperdavimu sąmoningai siekiama nuslėpti bendrovės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais bendrovės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas, taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl bendrovės tyčinio bankroto. Pažymėtina tai, kad Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2011-1030/2019 pagal bendrovės administratoriaus ieškinį R. V. dėl žalos, susijusios su dalies turto neperdavimu, priteisimo. Minėtoje byloje 2019 m. vasario 14 d. priimtas sprendimas, kuriuo ieškinys netenkintas, nes neįrodyti R. V. neteisėti veiksmai bei žalos bendrovei faktas (sprendimas įsiteisėjęs).

11633.

117Be to, vien dokumentų ir turto neperdavimo bankroto administratoriui faktas, taip pat skolų ir turto inventorizacijų nedarymas, nesant byloje kitų įrodymų, kurie pagrįstų siekį nuslėpti bendrovės turto iššvaistymą (pasisavinimą), pats savaime nepatvirtina aplaidaus ar apgaulingo bendrovės buhalterinės apskaitos vedimo, netinkamo jos tvarkymo. Taip pat ir to, kad bendrovės vadovas sąmoningai nesirūpino jos veikla ar sąmoningai ją blogai valdė. Taigi, išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Dėl bendrovės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą bei kitų veiksmų atlikimo

11834.

119Apeliantai, kaip netinkamą bendrovės vadovo pareigų vykdymą nurodo ir tai, kad nebuvo šaukiami akcininkų susirinkimai, nebuvo siūloma akcininkams didinti įstatinį kapitalą ar kitaip gerinti bendrovės finansinę būklę, taip pat tai, kad nesiimta veiksmų sumažinti kreditorių nuostolius – nebuvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad minėti apeliantų nurodomi veiksmai taip pat nesudaro pagrindo bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu.

12035.

121ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, visų pirma, yra siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Vien šios prievolės pažeidimo konstatavimas negali būti pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti. Kaip minėta, visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai, be kita ko, ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte, yra ne savarankiški (žr. šios nutarties 22 punktas), todėl teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu tik esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems tyčinio bankroto požymiams. Atsižvelgdama į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), todėl šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 27 punktas).

12236.

123Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovė jau 2016 m. liepos mėnesį buvo nemoki (skundžiamo sprendimo 27 punktas), šių aplinkybių šalys iš esmės nekvestionuoja, taip pat byloje neginčijama, kad bendrovės veikla nuo pat jos įkūrimo dienos buvo nuostolinga. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nenustatytas sąmoningas bendrovės vadovo siekis pažeisti kreditorių teises ir interesus. Byloje nėra pagrindo išvadai, kad bendrovei esant faktiškai nemokiai, jos vadovas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos mėnesio iki 2016 m. lapkričio 22 d., t. y. iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, toliau didino jos įsipareigojimus, t. y. tyčia siekė bendrovę privesti prie bankroto. Be to, vien tai, kad bendrovės finansinė padėtis pablogėjo ir ji tapo nemoki, savaime nereiškia tyčinio bankroto.

12437.

125Pirmiau minėta, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tuo atveju, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai, taip pat tuo laikotarpiu sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir jų teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustačius, t. y. nenustačius priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, nėra pagrindo bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

12638.

127Apeliantų nurodomi bendrovės vadovo veiksmai – akcininkų susirinkimų nešaukimas, nesiūlymas akcininkams didinti bendrovės įstatinį kapitalą ar kitaip gerinti bendrovės finansinę būklę, savaime nesudaro pagrindo tyčinio bankroto pripažinimui. Kaip minėta, tyčinis bankrotas kvalifikuotinas tik tuo atveju, jei tai yra sąmoningas bendrovės vadovo veiksmas, kuriuo siekiama pažeisti kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl bendrovės veiklos perkėlimo

12839.

129Apeliantų teigimu, bendrovės veikla buvo perkelta į kitą įmonę – UAB „Štangomanija“, tokios aplinkybės sudarytų savarankišką pagrindą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio tyčinio bankroto požymio nenustatė, jo konstatuoti neturi pagrindo ir apeliacinės instancijos teismas.

13040.

131Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Taigi, sprendžiant dėl nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos nepakanka nustatyti vien tai, kad į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą, bendrovę perėjo dirbti bendrovės darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Šios prezumpcijos taikymui turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga – kita bendrovė turi perimti bendrovės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises.

13241.

133Byloje neginčytina, kad bendrovės ir UAB „Štangomanija“ vadovas ir akcininkas – R. V., taip pat tai, kad UAB „Štangomanija“ išsinuomojo bendrovės nuomotas patalpas, t. y. iš bendrovės perėmė nuomos teises. Neginčytina ir tai, kad UAB „Štangomanija“ dirbo/dirba penki darbuotojai, įskaitant ir vadovą, kurie dirbo ir bendrovėje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad bendrovės pagrindinė veika buvo susijusi su informacinėmis technologijomis – serverių nuoma, internetinių parduotuvių kūrimu ir pan., viešojo maitinimo sritis buvo tik papildomos bendrovės pajamos. Tačiau pažymėtina, kad vien tokių įrodymų nepakanka tyčiniam bankrotui konstatuoti, nes byloje nėra pateikti jokie įrodymai, kokias nebaigtas vykdyti sutartis ar reikalavimo teises bendrovė perdavė UAB „Štangomanija“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuomos teisės perleidimas nelaikytinas nebaigtų vykdyti sutarčių perdavimu – perėmimu. Nesant duomenų, kad UAB „Štangomanija“ perėmė nebaigtas vykdyti bendrovės sutartis ir / arba reikalavimo teises, byloje esantys duomenys yra nepakankami išvadai, kad bendrovės veikla buvo perkelta į UAB „Štangomanija“. Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nepakanka įrodymų konstatuoti, kad bendrovės buvęs vadovas tyčia sąmoningai privedė bendrovę prie bankroto, siekiant visus skolinius įsipareigojimus palikti bendrovei skolininkei, o vykdytą veiklą perkelti kitai (susijusiai) įmonei. Taigi, išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Dėl procesinės teisės normos pažeidimo

13442.

135Apeliantai nurodo, kad teismas pažeidė procesines teisės normas ir šalių lygiateisiškumo principą, nes, atidėdamas 2018 m. lapkričio 6 d. posėdį, apeliantų atstovui nedalyvaujant, apklausė buvusią bendrovės vyr. buhalterę.

13643.

137Pažymima, kad procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė yra ta, kad apeliantai yra pasinaudoję procesinio sprendimo peržiūros institutu, t. y. kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties peržiūrėjimo, bei savo nesutikimo argumentus išsamiai išdėstė atskirajame skunde. Tačiau, visų pirma, apeliacinės instancijos teismas nustatė ir įvertino apeliantų elgesį bylos nagrinėjimo iš esmės metu, patvirtinantį aplinkybes, kad teikdami prašymą atidėti 2018 m. lapkričio 6 d. teismo posėdį, kuriame buvo numatyta vyr. buhalterės apklausa, apeliantai (jų atstovas) teismui nepateikė klausimų, kuriuos norėtų užduoti vyr. buhalterei tuo atveju, jeigu jų prašymas atidėti teismo posėdį nebūtų patenkintas. Pažymėtina, kad prašymas atidėti posėdį buvo grindžiamas apeliantų atstovo liga, tačiau pačių apeliantų neatvykimas ir nedalyvavimas teismo posėdyje nėra jokiu būdu paaiškintas ir pateisintas. Antra, kaip matyti iš byloje esančios informacinės 2018 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio pažymos, apeliantai teismui prašymo apklausti vyr. buhalterę pakartotinai nepareiškė. Trečia, apeliantai, atskirajame skunde išdėstydami deklaratyvius teiginius apie procesinių teisės normų bei šalių lygiateisiškumo pažeidimą, nenurodė jokių teisiškai reikšmingų argumentų, kokiu būdu vyr. buhalterės apklausa, nedalyvaujant apeliantams (jų atstovui), galėjo įtakoti skundžiamo pirmosios instancijos procesinio sprendimo nepagrįstą priėmimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas pirmosios instancijos teisme būtų išnagrinėtas, netinkamai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, todėl apeliantų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui. Dėl bylos procesinės baigties

13844.

139Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu nėra ir negali būti savitikslis. Šia procesine priemone suinteresuoti asmenys turi naudotis racionaliai, o ne siekdami vilkinti bankroto procesą bei padaryti nepatogumų kitiems bankroto procese dalyvaujantiems asmenims. Blogu bendrovės valdymu pažeistas teises suinteresuotieji asmenys gali ginti ir pareiškiant atskirus ieškinius dėl žalos atlyginimo ir / ar konkrečių sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pasinaudoti pastaraisiais teisių gynimo būdais galima net ir nepripažinus bendrovės bankroto tyčiniu, t. y. bendrovės tyčinio bankroto fakto konstatavimas nėra būtina sąlyga reikalauti pripažinti neteisėtais sandorius ar atlyginti padarytą žalą. Taigi, net ir nepripažinus tyčinio bankroto, administratorius ir kreditoriai gali inicijuoti atitinkamus veiksmus ir siekti padarinių, kuriuos sukelia tyčinis bankrotas – ginčyti neteisėtus bendrovės ir jos skolininkų sandorius, reikalauti žalos atlyginimo, kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kt. Net ir nepripažinus bankroto tyčiniu, administratoriui nedraudžiama patikrinti ir ginčyti, jei yra pagrindas bei nepraleistas įstatymuose nustatytas terminas, bendrovės sandorius už daugiau nei 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo. Bankrutuojančios įmonės sandorių patikrinimo gali reikalauti ir bendrovės kreditoriai (ĮBĮ 21-23 straipsniai), nepriklausomai nuo fakto, pripažintas įmonės bankrotas tyčiniu, ar ne.

14045.

141Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

142Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

143Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėja... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pagrindų bankrotą pripažinti tyčiniu... 7. 2.... 8. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti UAB ,,Vakarų verslo... 9. 3.... 10. Pareiškėjai nurodė, kad yra bendrovės kreditoriai. Jų teigimu, bendrovės... 11. 4.... 12. Bendrovės bankroto administratorius atsiliepimu prašė pareiškėjų prašymo... 13. 5.... 14. Suinteresuotas asmuo R. V. atsiliepimu prašė pareiškėjų prašymą atmesti.... 15. 6.... 16. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė... 17. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 18. 7.... 19. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjų... 20. 8.... 21. Dėl vadovo netinkamo pareigų vykdymo. Teismas nurodė, kad dalies bendrovės... 22. 9.... 23. Dėl bendrovės veiklos perkėlimo į kitą įmonę. Teismas nurodė, kad... 24. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 25. 10.... 26. Pareiškėjai (toliau – apeliantai) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos... 27. 10.1.... 28. Teismas pažeidė procesines teisės normas ir šalių lygiateisiškumo... 29. 10.2.... 30. Bendrovės valdymo organai nevykdė įstatymuose nustatytų pareigų.... 31. 10.3.... 32. Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo teikiami akcininkų... 33. 10.4.... 34. Bendrovė sudarė nuostolingus, ekonomiškai nenaudingus sandorius. Didžiąją... 35. 10.5.... 36. Tai, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, patvirtina... 37. 10.6.... 38. UAB ,,Štangomanija“ yra tiesiogiai susijusi su buvusiu bendrovės vadovu R.... 39. 10.7.... 40. Bendrovė savo veiklos pabaigoje pakeitė veiklos kryptį ir persiorientavo į... 41. 10.8.... 42. Teismas neįvertino, jog UAB ,,Štangomanija“ apyvarta 2017 metais padidėjo... 43. 10.9.... 44. Apeliantai prašo pridėti naujus įrodymus, nes būtinybė juos pateikti... 45. 11.... 46. Suinteresuotas asmuo R. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos... 47. 11.1.... 48. R. V. patirties versle neturėjo, priešingai nei R. C., todėl steigiant... 49. 11.2.... 50. Sunki bendrovės būklė nereiškia jos nemokumo. Bendrovė tapo nemokia tik... 51. 11.3.... 52. R. C., turintis 50 proc. bendrovės akcijų, turėjo iniciatyvos teisę šaukti... 53. 11.4.... 54. Apeliantai nenurodo, kokie projektai buvo nereikalingi, kokie tapo nuostolingi,... 55. 11.5.... 56. R. V. perdavė bankroto administratoriui visus buhalterinius dokumentus,... 57. 11.6.... 58. Bendrovė buvo informacinių sistemų įmonė, ji niekada nesivertė restoranų... 59. 11.7.... 60. UAB „Štangomanija“ neperėmė jokių turtinių prievolių iš bendrovės,... 61. 11.8.... 62. Trijų darbuotojų perėjimas (buhalterė S. B. dirbti neperėjo, nes UAB... 63. 12.... 64. Bendrovės bankroto administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 65. 12.1.... 66. Apeliantai neįrodė veiksmų visumos, kuri leistų daryti išvadą, kad... 67. 12.2.... 68. Bankroto administratorius 2017 m. rugsėjo 29 d. ir 2018 m. kovo 5 d.... 69. 12.3.... 70. Už nesavalaikį bankroto bylos inicijavimą yra taikomas žalos kompensavimo... 71. 12.4.... 72. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad bendrovės dokumentai buvo paslėpti,... 73. 12.5.... 74. Apeliantų pateikti argumentai neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad... 75. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 76. 13.... 77. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320... 78. 14.... 79. Apeliacijos dalyką sudaro, pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 80. 15.... 81. Byloje nustatyta, kad bendrovei bankroto byla iškelta 2017 m. sausio 2 d.... 82. 16.... 83. Apeliantai netinkamą bendrovės vadovo pareigų vykdymą grindė nuostolingų... 84. 17.... 85. Apeliantai su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – pranešimą... 86. 18.... 87. Pagal bendrąją taisyklę įrodymai turi būti pateikiami pirmosios... 88. 19.... 89. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio... 90. 20.... 91. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą,... 92. 21.... 93. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto... 94. 22.... 95. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse... 96. 23.... 97. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes,... 98. 24.... 99. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte vienu iš tyčinio bankroto požymių... 100. 25.... 101. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu numatyta, jog teismas pripažįsta... 102. 26.... 103. Apeliantai, teiginius apie bendrovės sudarytus nuostolingus ir/ar ekonomiškai... 104. 27.... 105. Visų pirma, apeliantai neįvardijo bendrovės sudarytų nuostolingų,... 106. 28.... 107. Apeliantų teigimu, tai, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama... 108. 29.... 109. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą... 110. 30.... 111. Netinkamas bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas... 112. 31.... 113. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodoma auditoriaus... 114. 32.... 115. Apeliantė nurodo, kad bendrovės vadovas neperdavė bankroto administratorei... 116. 33.... 117. Be to, vien dokumentų ir turto neperdavimo bankroto administratoriui faktas,... 118. 34.... 119. Apeliantai, kaip netinkamą bendrovės vadovo pareigų vykdymą nurodo ir tai,... 120. 35.... 121. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo pareiga kreiptis į... 122. 36.... 123. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 124. 37.... 125. Pirmiau minėta, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos pažeidimas... 126. 38.... 127. Apeliantų nurodomi bendrovės vadovo veiksmai – akcininkų susirinkimų... 128. 39.... 129. Apeliantų teigimu, bendrovės veikla buvo perkelta į kitą įmonę – UAB... 130. 40.... 131. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą preziumuojama, kad bankrotas yra... 132. 41.... 133. Byloje neginčytina, kad bendrovės ir UAB „Štangomanija“ vadovas ir... 134. 42.... 135. Apeliantai nurodo, kad teismas pažeidė procesines teisės normas ir šalių... 136. 43.... 137. Pažymima, kad procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas sprendimui... 138. 44.... 139. Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu nėra ir negali būti savitikslis.... 140. 45.... 141. Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 142. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 143. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti...