Byla e2-1636-553/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bioinvesa“ bankroto administratoriaus Lygaudo Petronio pareiškimą atsakovui D. A. dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bioinvesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotieji asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, Valstybės įmonė Turto bankas.

3Teisėja

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Bioinvesta“ atstovas bankroto administratorius Lygaudas Petronis prašė pripažinti BUAB „Bioinvesta“ bankrotą tyčiniu.

82.

9Nurodė, kad 2017 m. birželio 19 d. UAB „Bioinvesta“ iškelta bankroto byla, teismo nutartimi įmonės vadovas buvo įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus įmonės dokumentus. Įmonės vadovas D. A. teismo įpareigojimų nevykdė, todėl Panevėžio apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi D. A. skyrė 1 000 Eur baudą ir pakartotinai įpareigojo iki 2017 m. spalio 5 d. perduoti įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, bei visus dokumentus. D. A. ir toliau teismo įpareigojimų nevykdė, todėl teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi apribojo D. A. teisę iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Nežiūrint į taikytas sankcijas įmonės vadovas D. A. teismo įpareigojimų neįvykdė, o dokumentus ir sudarytus balansus bei pelno (nuostolių) ataskaitas už 2014 – 2017 metus perdavė tik nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, t y. 2018 m. balandžio 4 d. Iki šiol yra neperduoti pagrindiniai įmonės dokumentai, t. y. didžiosios knygos, kuriose atsispindi visi finansiniai veiksmai ir kurių pagrindu sudaromi balansai bei įmonės registrai. Kokiu dokumentų pagrindu D. A. sudarė 2014 – 2017 metų balansus, nežinoma. Pateikti balansai įrodo, kad įmonė buvo nemoki nuo 2014 metų, nes mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo turimą turtą, įmonė dirbo nuostolingai ir nuostoliai kas metai tik augo. D. A., matydamas įmonės finansinę situaciją, toliau vykdė veiklą, įmonės lėšomis atsiskaitinėjo su kitomis, su UAB „Bioinvesta“ nesusijusiomis, įmonėmis, nevykdė vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. D. A. nekėlė įmonei bankroto bylos ir kaip akcininkas, nes buvo akcininko ( - ) prezidentu. Mano, kad buvęs vadovas D. A. įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė apgaulingai ir netinkamai, nes nesant įmonės didžiųjų knygų negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

103.

11Atsakovas D. A. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismo posėdyje paaiškino, kad su reikalavimais nesutinka ir pažadėjo įmonės dokumentus perduoti bankroto administratoriui. Atsakovo atstovas prašė pareiškimo netenkinti, nes bankroto administratoriaus pateikti ir byloje esami duomenys neįrodo, kad UAB „Bioinvesta“ bankrotas buvo tyčinis. Visus įmonės dokumentus, kad ir pavėluotai, D. A. perdavė, todėl šiuo pagrindu pripažinti bankrotą tyčiniu negalima. Atstovo nuomone, atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo galimas pažeidimas taip pat neįrodo, kad bankrotas yra tyčinis. Ta aplinkybė, kad D. A. mokėjo kitoms įmonėms pagal jų prašymą, yra įprasta komercinė praktika. Iš esmės visos įmonės, kurioms buvo mokamos lėšos, buvo UAB „Bioinvesta“ tiekėjai, nes įmonė vertėsi granulių prekyba. UAB „Bioinvesta“, sumokėdama kitų įmonių darbuotojams, tokiu būdu atsiskaitydavo už pateiktas granules. Bankroto administratoriaus pateikti banko sąskaitų išrašai šias aplinkybes patvirtina. Teigė, kad D. A. iš įmonės gautas paskolas yra grąžinęs.

124.

13Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyrius palaikė bankroto administratoriaus poziciją ir prašė pripažinti BUAB „Bioinvesta“ bankrotą tyčiniu.

145.

15Nurodė, kad Bendrovės įsiskolinimas biudžetui susidarė nuo 2015 m. gegužės mėnesio iki bankroto bylos iškėlimo. Paskutinės lėšos buvo gautos 2015 m. gruodžio 17 d., jas nurašant iš įmonės sąskaitos. Įmonės vadovas, matydamas, kad negali atsiskaityti su kreditoriais, nevykdė pareigos, įtvirtintos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šių pareigų nevykdymas yra vienas iš tyčinio bankroto požymių. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių daro išvadą, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia.

166.

17Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pritarė pareiškime išdėstytiems argumentams ir prašė pareiškimą tenkinti.

187.

19Nurodė, kad pareiškime nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose bei įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Nurodytos aplinkybės atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1,5 punktuose nustatytus tyčinio bankroto požymius.

20II.

21Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

228.

23Panevėžio apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pripažino BUAB „Bioinvesta“ bankrotą tyčiniu.

249.

25Teismas, įvertinęs pareiškėjo ir atsakovo D. A. argumentus bei pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad yra pagrindas UAB „Bioinvesta“ bankrotą pripažinti tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 2, 4, 5 punktų pagrindais bei ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu.

26Atsižvelgiant į tai, kad buvęs įmonės vadovas D. A. neperdavė įmonės apskaitos registrų ir įmonės didžiosios knygos, kuriose yra fiksuojamos visos ūkinės operacijos ir kuri iš esmės yra tarpinis dokumentas tarp registrų ir balanso, kritiškai vertino atsakovo pateiktus balansus bei pelno (nuostolių) ataskaitas už 2014 – 2017 metus. Teismo nuomone, įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, iš dalies netvarkyta arba tvarkyta aplaidžiai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir dėl to negalima tiksliai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio.

27Teismas, nustatęs, kad įmonės įsipareigojimai kreditoriams atsirado apytiksliai nuo 2015 m. pradžios, po 2015 m. gegužės 8 d. bendrovė jokių atsiskaitymų su kreditoriai neatliko, iki 2016 m. sausio 1 d., nežiūrint į tai, kad UAB „Bioinvesta“ turėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams, įmonė mokėjo įvairias sumas už kitus juridinius asmenis, sprendė, kad buvęs UAB „Bioinvesta“ vadovas D. A., atsiskaitydamas už kitas bendroves, UAB „Bioinvesta“ lėšas naudojo ne įmonės interesais, pažeisdamas atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą.

28Teismo vertinimu, tarp neatsakingo ir sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo yra priežastinis ryšys, nes jei D. A., UAB „Bioinvesta“ lėšas būtų panaudojęs savalaikiam atsiskaitymui su kreditoriais, įmonė nebūtų turėjusi skolų kreditoriams, jai nebūtų keliama bankroto byla.

29Nustatyta, kad UAB „Bioinvesta“ akcininku nuo 2013 m. gruodžio 17 d. buvo ( - ). Atsakovas D. A. nuo 2014 m. kovo 25 d. buvo UAB „Bioinvesta“ direktoriumi, o nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. - ( - ) prezidentu. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, UAB „Biomasės gamintojų ir vartotojų asociacija“ bankroto byla iškelta 2015 m. rugpjūčio 28d., sprendimas dėl įmonės pabaigos priimtas 2016 m. spalio 12 d. (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-352-569/2016). Net ir iškėlus bankroto bylą akcininkui, atsakovas D. A. UAB „Bioinvesta“ bankroto bylos neiniciavo, nors ši jau buvo nemoki ir po 2015 m. gegužės 8 d. su kreditoriais atsiskaitymų neatliko.

30III.

31Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3210.

33Atskiruoju skundu atsakovas D. A. (apeliantas) prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti pripažinti BAUB „Bioinvesta“ bankrotą tyčiniu arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentas:

3410.1.

35Byloje buvo remiamasi išskirtinai tik pareiškėjo teiktais argumentais bei įrodymais. Teismas, ignoruodamas atsakovo paaiškinimus, svarbias byloje esančias aplinkybes ir priimdamas nemotyvuotą sprendimą, pažeidė proceso lygiateisiškumo principą, neatskleidė bylos esmės.

3610.2.

37Nors teismas teigia, kad atsakovės nepaaiškino, kokiais dokumentais remdamasis jis paruošė balansus ir kodėl nevykdė pareigos finansinių ataskaitų rinkinius pateikti laiku bei perduoti juridinių asmenų tvarkytojui, atsakovas 2018 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdyje paaiškino, jog finansinės ataskaitos nebuvo laiku perduotos dėl nuo vadovo nepriklausančio finansines paslaugas teikusių darbuotojų aplaidumo, jų nekompetencijos bei kitų įvairių susijusių priežasčių. Buvo paaiškinta, kad finansinės ataskaitos buvo paruošos, remiantis banko išrašais ir visa kita administratoriui perduoda dokumentacija.

3810.3.

39Teismas, neatlikdamas jokios analizės dėl BUAB „Bioinvesta“ mokėjimų kitoms įmonėms, deklaratyviai konstatavo, kad buvo pažeistas mokėjimų eiliškumas. Tuo tarpu atsakovo atstovas paskutiniojo posėdžio metu daug dėmesio skyrė paaiškinimui, kodėl ir kaip buvo atliekami tokie mokėjimai. Visi mokėjimai buvo atlikti pagal įmonės verslo partnerių, įvairių prekių ar paslaugų tiekėjų pateiktus mokėjimų prašymus, kurie buvo perduoti administratoriui, tačiau teismas jų neišreikalavo, nors turi būti aktyvus.

4010.4.

41Atsakovo atstovas citavo teismų praktiką, pagal kurią net ir nustačius galimą eiliškumo pažeidimą, negalima vienareikšmiškai spręsti dėl vadovo kaltės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018). Nepakanka, tiesiog abstrakčiai nurodyti, kad įmonė atliko sandorius, galimai pažeidžiančius mokėjimų eiliškumą. Teismas, netyręs ir nenustatęs visų reikšmingų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsniui taikytų aplinkybių, pažeidė šią normą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017). Teismas taip pat neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-398-370/2017.

4210.5.

43Teismas nurodė, kad mokėjimus įmonė vykdė iki 2016 m. sausio 1 d., kai pagal bylos duomenis visi mokėjimai baigiasi 2015 m. gegužės 8 d. Apelianto vertinimu, norėta pabrėžti, jog dar po įsiskolinimo VSDFV ir Valstybinei mokesčių inspekcijai susidarymo, įmonė atlikto kitus mokėjimus, tačiau faktiškai tokių mokėjimų nebuvo. Įmonė neturėjo šiems subjektams įsiskolinimo tuo laikotarpiu, kai aktyviai vykdė veiklą, todėl nutartyje mokėjimo eiliškumo pažeidimas konstatuotas nepagrįstai.

4410.6.

45Teismas nutartyje naudojo sąvoką „Didžiosios knygos“, tačiau tokio termino Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nėra. Apskritai nebuvo vertinti argumentai ir įrodymai dėl dokumentų bei turto bankroto administratoriui perdavimo, buvo apsiribota tik samprotavimu, kad atsakovas perdavė ne viską.

4610.7.

47Teismas neįvertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014, kurioje buvo spręsta, kad, net ir neperdavus bankroto administratoriui visų dokumentų, nėra tyčinio bankroto pagrindo.

4810.8.

49Teismas visiškai nepasisakė, kokioje apimtyje buhalterinė apskaita galimai buvo tvarkoma aplaidžiai, kokie pažeidimai padaryti, kaip tokie galimai pažeidimai sąlygojo kreditorių interesų paminimą. Pažymi, kad visi dokumentai bei informacija, nurodyta 2017 m. balandžio 12 d. nutartyje, nors ir pavėluotai bankroto administratoriui buvo perduoti.

5010.9.

51Įstatymų nustatyta tvarka nebuvo ginčyti jokie įmonės sudaryti sandoriai, nebuvo vertinamas jų pagrįstumas. Įmonė vykdė granulių prekybą, todėl turėjo ne tik tiesioginių išlaidų dėl granulių pirkimo, bet ir įvairių kitokių, tačiau teismas visas kitas išlaidas savo iniciatyva neteisėtai ir deklaratyviai vertino ir traktavo kaip nesusijusias su pagrindine veikla, t. y. kaip neleistinas. Tai leidžia konstatuoti, kad neegzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindai.

5210.10.

53Savaime aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbūt nemokia, nereiškia tyčinio bankroto. Kitų atvejų, teikiančių pagrindą teismui konstatuoti tyčinio bankroto požymius vien dėl aplinkybės jog buvęs įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, įstatymas nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Teismas deklaratyviai nurodė, kad pagrindas kelti bankroto bylą atsirado jau 2014 m., nes dar 2015 m. įmonė sklandžiai vykdė atsiskaitymus, turėjo pajamų, siekė išlikti ir ilgai išliko konkurencinga rinkoje. Be to, teismų praktikoje pasisakoma, kad nemokumo momentas turi būti nurodytas tiksliai, o ne metų tikslumu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1013-330/2018).

5410.11.

55Teismas ignoravo aplinkybę, kad pareiškimas dėl tyčinio bankroto yra spaudimo priemonė, nes atsakovas nėra pilnai įvykdęs 2018 m. birželio 14 d. nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo iš atsakovo. Šią aplinkybę patvirtino bankroto administratorius teismo posėdžio metu. O tai prieštarauja teismų praktikai, suformuotai Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-652-370/2016.

5611.

57Suinteresuotas asmuo VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5811.1.

59UAB „Bioinvesta“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau- VSDF biudžetas) susidarė nuo 2015 m. gegužės mėn. iki bankroto bylos iškėlimo. Paskutinės lėšos iš UAB „Bioinvesta“ buvo gautos 2015 m. gruodžio 17 d. mokėjimo nurodymu, jas nurašant iš įmonės sąskaitos, vėliau piniginių lėšų negauta.

6011.2.

61Paskutinis darbuotojas, t. y. vadovas D. A. buvo atleistas bankroto proceso metu 2017 m. rugpjūčio 7 d. Iki vadovo atleidimo VSDFV Panevėžio skyriui buvo teikiami pranešimai apie priskaičiuotą darbo užmokestį. Nepaisant to, kad buvo teikiami pranešimai, įmokos į VSDF biudžetą nebuvo mokamos nuo 2015 metų gegužės mėnesio, todėl įsiskolinimas didėjo. Įmonės vadovas, matydamas, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, nevykdė pareigos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje, ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o įmonę paliko su įsipareigojimais ir galimai be turto (turtas administratoriui neperduotas). Įstatymuose įtvirtintų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymas ar netinkamas vykdymas yra vienas iš tyčinio bankroto požymių, kuris yra įtvirtintas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

6211.3.

63Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatų UAB „Bioinvesta“ nesilaikė ir galimai aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, todėl nustatyti, ar UAB „Bioinvesta“ realiai vykdė veiklą, atliko ūkines finansines operacijas, negalima, be to, negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Galimai buhalterinės apskaitos dokumentai buvo prarasti ar neišsaugoti, o turtas pasisavintas ar iššvaistytas. Išvardinti faktai leidžia daryti prielaidą, kad vadovo veiksmai galimai atitinka dar vieną ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.

6411.4.

65Visos išvardintos aplinkybės kelia abejones, ar UAB „Bioinvesta“ įmonės valdymo organų veiksmais nebuvo siekiama sąmoningai išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Galima įžvelgti požymius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia.

6612.

67Pareiškėja atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą, prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6812.1.

69Administratoriui nėra perduota kasos knyga, apskaitos registrai ir todėl nėra duomenų, koks grynųjų pinigų judėjimas buvo kasoje, nėra duomenų, ar visos įvykdytos komercinės ūkinės operacijos yra įtrauktos į bendrovės apskaitą. Negalima nustatytų visų bendrovės įsipareigojimų ir bendrovės turto.

7012.2.

71Nors administratoriui perduoti tam tikri pirminiai dokumentai, tačiau iš jų negalima nustatyti, kad sudaryti metiniai balansai, yra teisingi. Iš pirminių apskaitos dokumentų negalima nustatyti, kokie buvo įmonės įsipareigojimai asmenims, kurių prašymu pervesti pinigai tretiesiems asmenims. Dalis juridinių asmenų, kurių prašymu pervesti pinigai tretiesiems asmenims, yra tiesiogiai, ar netiesiogiai kontroliuojami būtent D. A..

7212.3.

73Iš apelianto surašytų balansų matyti, kad įmonė jau 2014 m. gruodžio 31 d. turėjo turto, kurio vertė 143 255 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 149 223 Eur. Bendrovės nuosavas kapitalas buvo nuostolingas, tai reiškia, kad įmonės turimo turto nepakako įsipareigojimams dengti. Ta aplinkybė, kad įmonė nebuvo likviduota, nepadidintas įstatinis kapitalas, rodo, kad įmonė ir po 2014 metų pabaigos nevykdė įstatymo reikalavimų, sąmoningai didino įsiskolinimą ir vedė įmonę prie bankroto.

7413.

75Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7613.1.

77Teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios nepaneigtos ir atskirajame skunde: atsakovas, turėdamas pradelstų įsipareigojimų UAB „Bioinvesta“ kreditoriams, atsiskaitė ne su šios, bet su kitų įmonių kreditoriais, t.y. lėšos buvo naudojamos ne įmonės interesais ir pažeidžiamas atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumas.

7813.2.

79Įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, iš dalies netvarkyta arba tvarkyta aplaidžiai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir dėl to negalima tiksliai nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio.

80IV.

81Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8214.

83Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

8415.

85Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

8616.

87Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje BUAB „Bioinvesta“ bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2, 4, 5 punktų ir 3 dalies 2 punkto pagrindais, t.y. teismas pripažino, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai; įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai; atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad buvęs įmonės vadovas D. A. neperdavė bankroto administratoriui įmonės apskaitos registrų ir įmonės didžiosios knygos, todėl pateiktus balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas už 2014-2017 metus vertino kritiškai. Taip pat teismas sprendė, kad buvęs įmonės vadovas įmonės lėšas naudojo ne įmonės interesais, pažeisdamas atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą, ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuomet įmonė jau buvo nemoki.

8817.

89Apeliantas atskiruoju skundu kvestionuoja teismo sprendimą BUAB „Bionvesta“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas rėmėsi tik pareiškėjos argumentais ir įrodymais, konstatuodamas įmonės atliktų mokėjimų eiliškumo pažeidimą, neatliko jokios mokėjimų analizės, visiškai nepasisakė, kokioje apimtyje buhalterinė apskaita galimai buvo tvarkoma aplaidžiai, kokie pažeidimai padaryti, kaip tokie pažeidimai sąlygojo kreditorių interesų pažeidimą. Apeliantas laikosi pozicijos, kad neegzistuoja nei vienas pagrindas BUAB „Bioinvesta“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

9018.

91Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį, tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemokia. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokia tapusios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013) tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

9219.

93Kasacinio teismo praktikoje, kuria vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, taip pat pažymėta, jog ĮBĮ 20straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

9420.

95Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą (ĮBĮ 20 straipsnio 6-8 dalys), todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018).

9621.

97Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus ir atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad paminėtos pirmosios instancijos teismo išvados padarytos, visapusiškai neišsiaiškinus nagrinėjamam klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta pagrįsta.

9822.

99ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. Nagrinėjamu atveju, teismas, pripažinęs BUAB „Bioinvesta“ bankrotą tyčiniu, iš esmės neanalizavo ir nenustatė jokių sudarytų sandorių, kurie buvo nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei, nevertino tokių sandorių nuostolingumo ir ekonominio naudingumo, nustatant jų ryšį su esmingai pablogėjusia įmonės padėtimi ir jai sukeltais padariniais. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu yra nemotyvuota.

10023.

101BUAB „Bioinvesta“ bankrotas pripažintas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, kuriame nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Skundžiamoje nutartyje teismas nustatė, kad UAB „Bionvesta“ iki 2016 m. sausio 1 d., nepaisant to, kad turėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams, mokėjo įvairias sumas už kitus juridinius asmenis tretiesiems asmenims. Teismas vertino, kad buvęs įmonės vadovas, atsiskaitydamas už kitas bendroves, UAB „Bioinvesta“ lėšas naudojo ne įmonės interesais, pažeisdamas atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, kadangi CK 6.9301 straipsnio nuostatos skirtos sureguliuoti mokėjimų eilę tarp kreditorių, o nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad juridiniai asmenys, už kuriuos mokėjo, ar tretieji asmenys, kuriems mokėjo, yra BUAB „Bioinvesta“ kreditoriai. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, neištyręs ir neįvertinęs BUAB „Bioinvesta“ atliktų mokėjimų esmės, nepagrįstai vertino, kad šiais mokėjimais bbuvo pažeista mokėjimų eilė, numatyta CK 6.9301 straipsnyje Net jei vertinti, kad BUAB „Bioinvesta“ pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytą mokėjimų eilę, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar po šių atliktų mokėjimų kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

10224.

103Vertinant pirmosios instancijos teismo argumentus ir išvadas dėl apelianto kaip buvusio įmonės vadovo veiksmų, perduodant bankroto administratoriui įmonės dokumentus, ir dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien atsakovo paruoštų finansinės atskaitomybės dokumentų (balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų) vertinimo kritiškai ir aplinkybių, kad buvęs vadovas vėlavo perduoti bankroto administratoriui dokumentus, nepakanka pripažinti, jog įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Teismas netyrė, kokių dokumentų įmonės vadovas bankroto administratoriui neperdavė, ar neperduoti dokumentai yra reikšmingi, nustatant įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį, ar be neperduotų dokumentų nėra kitų galimybių nustatyti įmonės vykdytos veiklos apimtis ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, BUAB „Bioinvesta“ bankroto pripažinimas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu motyvuotas nepakankamai.

10425.

105Teismas BUAB „Bioinvesta“ bankrotą pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kuomet preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Kaip minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad BUAB „Bioinvesta“ atlikti mokėjimai už kitus juridinius asmenis tretiesiems asmenims pažeidžia CK 6.9301 straipsnio nuostatas, nenustatęs, jog juridiniai asmenys, už kuriuos mokėta, ar tretieji asmenys, kuriems buvo mokėta, yra ar buvo įmonės kreditoriai. Dėl tos pačios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai BUAB „Bioinvesta“ bankrotą pripažino tyčiniu šiuo pagrindu. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius balansus už 2014 – 2016 metus, nustatė, jog įmonės įsipareigojimai gerokai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir sprendė, kad jau 2014 metais įmonė buvo nemoki. Tačiau pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktą, įmonės nemokumas nustatomas, vertinant ne visus turimus įsipareigojimus, o tik pradelstus. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įmonės nemokumas yra nustatomas, išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Taigi, pirmosios instancijos teismas dėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos apelianto pareigos pažeidimo sprendė, faktiškai nenustatęs UAB ,,Bioinvesta“ nemokumo momento, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei esant nemokiai, stokoja pagrįstumo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad preziumuojant, jog bankrotas yra tyčinis ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, būtina nustatyti, kad įmonės vadovas pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei esant nemokai, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybės dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų vėlavimo įmonės darbuotojams ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės.

106Dėl bylos procesinės baigties

10726.

108Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacines instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmes išnagrinėti apeliacines instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtu pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009).

10927.

110Atsižvelgdamas į šioje nutartyje išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas BUAB ,,Bioinvesta“ bankrotą tyčiniu, tokio savo procesinio sprendimo tinkamai nepagrindė, neišanalizavo ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. neatskleidė bylos esmės. Įvertinus naujai tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį bei pobūdį, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

111Dėl bylinėjimosi išlaidų

11228.

113Byla grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas (CPK 93 straipsnis).

114Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

115Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl BUAB „Bioinvesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.