Byla eAS-312-438/2019
Dėl sprendimų panaikinimo priėmimo klausimą

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir skundo atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo priėmimo klausimą.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas K. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. kovo 8 d. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. (6.5)FR0682-320; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 68-180; 3) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos (toliau – ir MGK) 2019 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. S-10(7-27/2018). Kartu su skundu pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo teismui terminą.

6Vilniaus apygardos administracinio teismas 2019 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą netenkino. Pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir išaiškino, jog nutarčiai įsiteisėjus, sumokėtas 30 (trisdešimt) Eur žyminis mokestis bus grąžintas pareiškėjui.

7II.

8Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą, o bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo ir atnaujinti skundo padavimo terminą.

9Pareiškėjas pažymi, kad 2018 m. kovo 8 d. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. (6.5)FR0682-320, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 68-180 bei Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 8-10(7-27/2018). Kartu su skundu pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo teismui terminą. Mokestinis ginčas buvo nagrinėjamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje MGK.

10Pareiškėjas prašyme atnaujinti skundo padavimo teismui terminą nurodė, kad skundžiamas MGK sprendimas jo atstovei buvo išsiųstas elektroniniu paštu 2019 m. sausio 18 d. bei registruotu laišku (siuntos registracijos Nr. RE084069901 LT). Registruota pašto siunta įteikta gavėjui 2019 m. vasario 1 d., todėl mano, kad terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. vasario 2 d. ir jis, kreipdamasis į teismą pirmą kartą, jo nepraleido.

11Priklausomai nuo įteikimo būdo yra skirtingai nustatoma dokumento įteikimo data. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) nėra reglamentuojama situacija, kaip turėtų būti skaičiuojamas sprendimo apskundimo terminas tuo atveju, kai skundžiamas procesinis dokumentais įteikiamas dviem būdais. MAĮ 8 straipsnis bei MAĮ 3 straipsnio 5 dalis nurodo, jog visi mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant MAĮ 164 straipsnio 3 dalies laikomasi pozicijos, jog pirmenybė paprastai teikiama faktiniam, o ne šiame straipsnyje nurodytam mokesčių administratoriaus sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui momentui.

12Pareiškėjo elektroninio pašto adresas nebuvo nurodytas, todėl visi procesiniai dokumentai ir sprendimai buvo siunčiami registruota siunta. Teikiant skundą MGK, nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas pageidauja gauti sprendimą elektroninio pašto adresu, tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog MGK sprendimas buvo išsiųstas registruota siunta.

13Pirmą skundą dėl 2019 m. sausio 17 d. MGK sprendimo, pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2019 m. vasario 8 d. (administracinė byla Nr. 1-2325-281/2019), 2019 m. kovo 6 d. teismas šioje byloje priėmė nutartį, kuria atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes vertino, jog praleistas apskundimo terminas (teismo nuomone skundo padavimo terminas baigėsi 2019 m. vasario 7 d.).

14Pareiškėjas 2019 m. kovo 8 d. pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, tačiau teismas 2019 m. kovo 13 d. nutartimi, kurią pareiškėjo atstovė gavo 2019 m. kovo 14 d., atsisakė atnaujinti procesinį terminą skundui paduoti.

15Tai, kad skundžiamas MGK sprendimas buvo pateiktas dviem būdais, suklaidino pareiškėją dėl termino skundui paduoti eigos skaičiavimo, o gindamas savo teises pareiškėjas veikė (veikia) aktyviai ir rūpestingai.

16Asmens teisė į teisminę gynybą yra pamatinė teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimus). Be to, kaip yra pažymėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo standartai iš tiesų tampa beverčiai, jeigu teisminis procesas apskritai nėra pradedamas. Vargu, ar galima kalbėti apie teisinės valstybės principą, jeigu apskritai nėra įgyvendinama teisė kreiptis teisminės gynybos. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje nenustatytas pareiškėjo nesąžiningumas, priešingai, iš bylos duomenų galima spręsti, kad pareiškėjas, siekdamas ginti savo galbūt pažeistas teises, buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, veikė gana operatyviai ir ėmėsi aktyvių veiksmų, norėdamas apskųsti MGK sprendimą, o terminą skundui dėl šio sprendimo paduoti iš esmės praleido dėl susiklosčiusios situacijos, nes sprendimas buvo įteiktas dviem būdais. Mokesčių administravimo įstatyme nėra reglamentuojama tokia situacija, kaip turėtų būti skaičiuojamas terminas, įteikiant skundžiamą dokumentą dviem būdais.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18III.

19Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti.

20Iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą priimti atsisakė, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, t. y. dėl to, kad pareiškėjas skundą padavė praleidęs skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas

21Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jis į teismą dėl skundžiamų aktų panaikinimo kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminą, tačiau teigia, jog tai padaręs dėl svarbių priežasčių.

22Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.).

23Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

24Teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo pasirinkto elgesio, neatidumo, neveiklumo, ar kitų subjektyvių priežasčių, jam kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės: teismas atsisako atnaujinti skundo padavimo terminą ir nepriima skundo nagrinėti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytu teisiniu pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS-208-146/2017.

25Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą, aplinkybėmis, dėl kurių tai turi būti padaryta, pirmosios instancijos teismui nurodė tai, kad, kreipiantis į teismą pirmą kartą, kreipimosi į teismą terminas praleistas formaliai ir nežymiai, t. y. 1 dieną. Skundžiamas MGK sprendimas pareiškėjo atstovei buvo išsiųstas elektroniniu paštu 2019 m. sausio 18 d. bei registruotu laišku ir tai suklaidino pareiškėją dėl termino skundui paduoti skaičiavimo.

26Išanalizuoti faktiniai duomenys, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, patvirtina, kad pareiškėjas aktyviai nesiekė savo pažeistų teisių gynimo. Pareiškėjas netinkamai reagavo į Vilniaus apygardos administracinio teismo patvarkymus administracinėje byloje Nr. I-2325-281/2019. Po šio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutarties priėmimo nebuvo rūpestingas ir operatyviai nepasirūpino trūkumų pašalinimu, o 2019 m. kovo 1 d. nutarties neskundė, bet 2019 m. kovo 8 d. pakartotinai kreipėsi su skundu į teismą. Tai, kad pareiškėjas pasyviai dalyvavo savo pažeistų teisių gynimo procese, įrodo ir tai, kad pakartotinai su skundu teismui ginčijamiems sprendimams apskųsti ir dėl praleisto termino atnaujinimo pareiškėjas kreipėsi tik 2019 m. kovo 8 d., t. y. žymiai praleidęs terminą skundui paduoti.

27Pabrėžtina, kad šiuo atveju pareiškėjas terminą skundui dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo paduoti praleido būtent dėl savo neveiklumo, t. y. nesiimdamas jokių aktyvių veiksmų ir delsdamas juos apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Toks pareiškėjo pasirinktas elgesys sukėlė jam ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytas pasekmes, tad pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 13 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai neatnaujino skundo padavimo termino ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, uždelsdamas pateikti teismui skundą, pats pasirinko savo elgesio variantą, taigi turėjo įvertinti ir tokio pasirinkimo pasekmes. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nežymus termino praleidimas savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-19/2012, 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-294/2012, 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-100-261/2017). Nenustačius kitų svarbių termino praleidimo priežasčių, mažas termino praleidimas negali būti laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi.

28Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, paliktina nepakeista.

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

30pareiškėjo K. B. atskirojo skundo netenkinti.

31Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

32Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. B.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas K. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. kovo 8 d.... 6. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2019 m. kovo 13 d. nutartimi... 7. II.... 8. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 9. Pareiškėjas pažymi, kad 2018 m. kovo 8 d. elektroninių ryšių priemonėmis... 10. Pareiškėjas prašyme atnaujinti skundo padavimo teismui terminą nurodė, kad... 11. Priklausomai nuo įteikimo būdo yra skirtingai nustatoma dokumento įteikimo... 12. Pareiškėjo elektroninio pašto adresas nebuvo nurodytas, todėl visi... 13. Pirmą skundą dėl 2019 m. sausio 17 d. MGK sprendimo, pareiškėjas Vilniaus... 14. Pareiškėjas 2019 m. kovo 8 d. pateikė prašymą atnaujinti praleistą... 15. Tai, kad skundžiamas MGK sprendimas buvo pateiktas dviem būdais, suklaidino... 16. Asmens teisė į teisminę gynybą yra pamatinė teisė, pripažįstama tiek... 17. Teisėjų kolegija... 18. III.... 19. Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio... 20. Iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas... 21. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jis į teismą dėl skundžiamų... 22. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo)... 23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad... 24. Teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti... 25. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą, aplinkybėmis, dėl... 26. Išanalizuoti faktiniai duomenys, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu,... 27. Pabrėžtina, kad šiuo atveju pareiškėjas terminą skundui dėl skundžiamų... 28. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 30. pareiškėjo K. B. atskirojo skundo netenkinti.... 31. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį palikti... 32. Nutartis neskundžiama....