Byla AS-208-146/2017
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos namai) direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. 68-1137 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus pavaduotojo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 2S-5201 bei įpareigoti atsakovą iš esmės išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Pataisos namų direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 68-1137.

6Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Jis paaiškino, kad teisminės gynybos kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau šis teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsisakė priimti skundą kaip jam neteismingą.

7II.

8Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjo R. M. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir jo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija; toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

9Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 183 straipsnio 3 dalimi Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Nagrinėjamos administracinės bylos duomenys rodo, kad pareiškėjas prieš kreipdamasis į Kauno apygardos administracinį teismą Pataisos namų direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. 68-1137 ir Kalėjimų departamento 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 2S-5201 skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi skundą atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo turi kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą. Skundą Kauno apygardos administraciniam teismui pareiškėjas pateikė 2016 m. gruodžio 9 d., t. y. praleidęs terminą savo pažeistoms teisėms ginti. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, pagal kurią ABTĮ nuostatų klaidingas suvokimas ir netinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas laikoma ne objektyvaus, bet subjektyvaus pobūdžio aplinkybe, nesudarančia pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi turėdamas advokatą. Kadangi pareiškėjas naudojosi kvalifikuoto teisės specialisto pagalba, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, teismo įsitikinimu, turėjo galimybę tinkamai realizuoti teisę kreiptis į tą administracinį teismą, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė (ABTĮ 31 str.). Aplinkybė, jog Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendime Nr. 2S-5201 nebuvo konkrečiai nurodytas teismas, į kurį reikia kreiptis, teismo vertinimu, pareiškėjui, atstovaujamam profesionalaus teisininko, neturėjo sutrukdyti įgyvendinti teisės į teisminę gynybą. Iš Vilniaus apygardos administraciniam teismui adresuoto lydraščio Nr. S-26415 teismas sprendė, kad pareiškėjui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartis atsisakyti priimti skundą buvo įteikta 2016 m. lapkričio 15 d., o skundą Kauno apygardos administraciniam teismui pareiškėjas padavė tik 2016 m. gruodžio 9 d., t. y. po trijų savaičių. Toks pareiškėjo elgesys, juo labiau, kad į Vilniaus apygardos administracinį teismą pareiškėjas kreipėsi atstovaujamas profesionalaus teisininko ir skundas jau buvo surašytas, sudarė teismui pagrindą pripažinti, jog skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių.

10III.

11Pareiškėjas R. M. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį ir atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

12Pareiškėjas paaiškina, kad pirma gavo neįsiteisėjusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį ir tik vėliau, t. y. jam nepasinaudojus teise paduoti atskirąjį skundą, ir teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarčiai įsiteisėjus, buvo grąžintas skundas kartu su šio skundo priedais. Pareiškėjas, neturėdamas reikalingų dokumentų (žyminio mokesčio kvito), dėl objektyvių priežasčių negalėjo anksčiau kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą. R. M. pabrėžia, jog buvo pakankamai aktyvus gindamas savo pažeistas teises, laiku kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, o po to, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties išaiškinimus, padavė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui. Šios aplinkybės pripažintinos svarbiomis sprendžiant praleisto termino atnaujino klausimą.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV.

15Šioje byloje tikrintina, ar pagrįstai ir teisėtai Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu.

16Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą akcentavęs, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais siekiama ne tik skatinti asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymų nustatyta tvarka užtikrinti kuo greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (pvz., 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011; 2014 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA502-69/2014; 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-3-438/2017).

17ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas. Vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, visų pirma būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

18Konkrečiu atveju nustatyta, jog pareiškėjas, įgyvendindamas savo teisę kreiptis gynybos į teismą, Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, kuriame kėlė reikalavimus panaikinti Pataisos namų direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. 68-1137 ir šio nutarimo teisėtumą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka patvirtinusį Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 2S-5201.

19Pagal ABTĮ 28 straipsnio 1 dalį, administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. ABTĮ atžvilgiu speciali Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalies norma nustato, kad Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

20Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra rašytinių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo skundo paaiškinimus, jog su Kalėjimų departamento 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 2S-5201 jis susipažino 2016 m. spalio mėnesio pradžioje (b. l. 2), daro išvadą, jog Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas skundui dėl šio sprendimo paduoti baigėsi vėliausiai 2016 m. spalio 31 d.

21Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys rodo, kad R. M. 2016 m. spalio 17 d. skundas dėl Pataisos namų direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 68-1137 ir Kalėjimų departamento 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 2S-5201 panaikinimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas 2016 m. spalio 20 d., t. y. per dvidešimties dienų laiką nuo Kalėjimų departamento 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 2S-5201 įteikimo pareiškėjui.

22Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip paduotą pažeidžiant teritorinio teismingumo taisykles.

23Į Kauno apygardos administracinį teismą dėl to paties dalyko (Pataisos namų direktoriaus nutarimu skirtos drausminės nuobaudos) R. M. kreipėsi 2016 m. gruodžio 9 d. (b. l. 11). Faktinės aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju terminas skundui paduoti buvo jau pasibaigęs, pareiškėjas neginčijo ir prašė pirmosios instancijos teismą šį terminą atnaujinti.

24Remiantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi, kaip jau buvo akcentuota, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, skatina asmenis operatyviai ginti savo teises ir tuo pačiu užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys buvo neabejotinai svarbios, objektyvios, nepriklausė nuo asmens valios. Teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo pasirinkto elgesio, neatidumo, neveiklumo, ar kitų subjektyvių priežasčių, jam kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės: teismas atsisako atnaujinti skundo padavimo terminą ir nepriima skundo nagrinėti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytu teisiniu pagrindu.

25Primintina, jog termino Pataisos namų direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimui Nr. 68-1137 ir Kalėjimų departamento 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimui Nr. 2S-5201 apskųsti praleidimą pareiškėjas šiuo atveju motyvavo tuo, kad pirmiausia kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, o šiam atsisakius skundą priimti ir grąžinus visus dokumentus, išnyko kliūtys kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą.

26Dėl pareiškėjo nurodytų priežasčių pažymėtina, kad Kalėjimų departamento 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendime Nr. 2S-5201 nebuvo konkrečiai įvardinta, kuriam apygardos administraciniam teismui gali būti skundžiamas šis individualus administracinis aktas. Nagrinėjamoje situacijoje reikšminga tai, kad Kalėjimų departamento sprendimu buvo tikrinamas Pataisos namų direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 68-1137 teisėtumas, todėl Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu skundas teismui turėjo būti paduotas ne pagal Kalėjimų departamento, bet pagal Pataisos namų buveinės vietą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartyje be kita ko išaiškino pareiškėjui, kad dėl savo pažeistų teisių gynimo jis turėtų kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą, į kurio veiklos teritoriją patenka atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (ABTĮ 33 str. 3 d.). Aptartos aplinkybės Kauno apygardos administraciniam teismui, nagrinėjančiam praleisto termino atnaujinimo klausimą, buvo žinomos, tačiau teismas į jas tinkamai neatsižvelgė.

27Kauno apygardos administracinis teismas taip pat neįvertino aplinkybių, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 22 d. Ją vykdant skundas su priedais pareiškėjui buvo grąžinti teismo 2016 m. lapkričio 28 d. raštu, o pakartotinį skundą R. M. išsiuntė 2016 m. gruodžio 9 d. Matyti, kad prie 2016 m. gruodžio 7 d. skundo, adresuoto Kauno apygardos administraciniam teismui, jis pridėjo tą patį (2016 m. spalio 17 d.) žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, kurį anksčiau buvo pateikęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b l. 6).

28Išanalizuoti faktiniai duomenys, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, patvirtina atskirojo skundo argumentus, kad pareiškėjas aktyviai siekė savo pažeistų teisių gynimo. Jis tinkamai reagavo į Vilniaus apygardos administracinio teismo patvarkymus, po šio teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties priėmimo buvo rūpestingas, atidus ir pakankamai operatyviai pasirūpino kreipimusi į Kauno apygardos administracinį teismą. Teisėjų kolegija, ištyrusi nurodytų aplinkybių visumą, atsižvelgdama į pareiškėjo siekį nuginčyti jam skirtą drausminę nuobaudą, į būtinumą užtikrinti pareiškėjo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos priežastys yra pakankamai objektyvios ir pateisina jo vėlavimą paduoti skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, todėl laikytinos svarbiomis. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė, kad pareiškėjui kreipiantis į Vilniaus apygardos administracinį teismą jį atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, aptariamos situacijos teisinio vertinimo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, iš esmės nekeičia.

29Vadovaujantis nurodytais motyvais Kauno apygardos administracinio teismo nutartis naikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, todėl R. M. atskirasis skundas tenkinamas, t. y. pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą tenkinamas ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

31Pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą tenkinti.

32Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti.

33Pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

34Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m.... 6. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Jis... 7. II.... 8. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi... 9. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo... 10. III.... 11. Pareiškėjas R. M. padavė atskirąjį skundą, kuriame... 12. Pareiškėjas paaiškina, kad pirma gavo neįsiteisėjusią Vilniaus apygardos... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV.... 15. Šioje byloje tikrintina, ar pagrįstai ir teisėtai Kauno apygardos... 16. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisė kreiptis į teismą teisminės... 17. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą,... 18. Konkrečiu atveju nustatyta, jog pareiškėjas, įgyvendindamas savo teisę... 19. Pagal ABTĮ 28 straipsnio 1 dalį, administracinių ginčų komisijos ar kitos... 20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra... 21. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys rodo, kad 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi... 23. Į Kauno apygardos administracinį teismą dėl to paties dalyko (Pataisos... 24. Remiantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis... 25. Primintina, jog termino Pataisos namų direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d.... 26. Dėl pareiškėjo nurodytų priežasčių pažymėtina, kad Kalėjimų... 27. Kauno apygardos administracinis teismas taip pat neįvertino aplinkybių, kad... 28. Išanalizuoti faktiniai duomenys, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu,... 29. Vadovaujantis nurodytais motyvais Kauno apygardos administracinio teismo... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 31. Pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą tenkinti.... 32. Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį... 33. Pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui... 34. Nutartis neskundžiama....