Byla 2A-269-450/2013
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. S. apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Elrenas“ administratorius UAB „Avere“ ieškinį atsakovui S. S. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija,

4I.Ginčo esmė

5ieškovas nurodė, kad 2008-12-03 tarp ieškovo UAB ,,Elrenas“ ir atsakovo S. S. buvo pasirašyta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 27923,86 Lt paskolą, o atsakovas įsipareigojo laiku grąžinti jam suteiktą paskolą ir mokėti sutartyje nustatytas palūkanas. 2008-12-29 tarp ieškovo, atsakovo ir UAB ,,Atkirtos ranga“ buvo pasirašyta skolos perkėlimo sutartis, kuria šalys susitarė, kad atsakovo 27923,86 Lt skola bendrovei UAB ,,Atkirtos ranga“ pagal 2008-05-28 kasos išlaidų orderį Nr. 301 perkeliama ieškovui. Po skolos perkėlimo sutarties pasirašymo UAB ,,Atkirtos ranga“ skola UAB ,,Elrenas“ sumažinta 27923,86 Lt suma. Vadovaujantis CK 6.50 str. 1 d., 3 d., 6.112 str. 1 d. 4 p., ieškovas regreso tvarka įgijo teisę reikalauti iš atsakovo 27923,86 Lt sumą. Šalys susitarė susiklosčiusius tarpusavio santykius transformuoti į paskolos santykius, laikant, kad 27923,86 Lt suma yra ieškovo išmokėta atsakovui pagal 2008-12-03 paskolos sutartį. Vadovaujantis paskolos sutartimi, atsakovas privalėjo grąžinti ieškovui 27923,86 Lt sumą su sutartyje numatytomis palūkanomis iki 2009-12-03. Atsakovas yra grąžinęs tik dalį įsiskolinimo – 1500 Lt, likusios 26423,86 Lt sumos nėra sumokėjęs nei į ieškovo sąskaitą, nei į kasą. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 26423,86 Lt pagrindinės skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovas atsiliepime nurodė, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento. Kad paskolos santykiai atsirastų ir šalys įgytų teises bei pareigas, sudarant susitarimą dėl paskolos sutarties sąlygų būtina faktiškai perduoti pinigus. Ieškovas yra aiškiai nurodęs, kad atskirai jokių sumų pagal paskolos sutartį atsakovui nėra sumokėjęs. Ieškovui pripažinus, kad paskolos sutarties dalykas atsakovui perduotas nebuvo, paskolos sutartis laikytina nesudaryta. Sudarius skolos perkėlimo sutartį atsakovo prievolė sumokėti 27923,86 Lt skolą pasibaigė, kadangi įvyko novacija – pasikeitė skolininkas. Skolos perkėlimo sutartis sąlygoja asmenų pasikeitimą prievolėje, bet ne jos įvykdymą. Tai reiškia, kad atsakovas skolos perkėlimo atveju ne įvykdė prievolę už atsakovą, o perėmė iš jo prievolę ir tapo skolingas UAB ,,Atkirtos ranga“. Todėl ginčo situacijoje netaikytini CK 6.50 str. ir CK 6.112 str. Atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas ieškinį patenkino pilnai ir priteisė iš atsakovo S. S. 26423,86 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-02-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo BUAB „Elrenas“ naudai. Nurodė, kad Ieškovas neginčijo, kad 27923,67 Lt sumos pagal 2008-12-03 paskolos sutartį atsakovui neperdavė. Esant nurodytoms aplinkybėms laikė, kad 2008-12-03 paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta ir atsakovo pareiga grąžinti 27923,86 Lt, nesant paskolos sutarties, nekyla. 2008-05-28 kasos išlaidų orderis Nr. 301 patvirtina, kad UAB ,,Atkirta“ paskolino atsakovui S. S. 27923,86 Lt sumą. 2008-12-29 tarp UAB ,,Atkirtos ranga“ (kurio ankstesnis pavadinimas UAB ,,Atkirta“), ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta skolos perkėlimo sutartis, pagal kurią atsakovo 27923,86 Lt skola pagal 2008-05-28 kasos išlaidų orderį Nr. 301 buvo perkelta naujam skolininkui – ieškovui. 2008-12-29 rašytinėje skolos perkėlimo sutartyje išreikšta sutarties šalių valia, kad atsakovo skola UAB ,,Atkirtos ranga“ perkeliama ieškovui ir pastarasis perima šią skolą, o atsakovas atleidžiamas nuo prievolės UAB ,,Atkirtos ranga“ vykdymo. 2008-12-29 skolos perkėlimo sutartis patvirtina, kad kreditorius UAB ,,Atkirtos ranga“ sutiko dėl skolos perkėlimo. Byloje pateiktas dokumentas apie apyvartą patvirtina, kad UAB ,,Atkirtos ranga“ ieškovui skolinga daugiau nei 2 mln. Lt. Esant nurodytoms aplinkybėms, tikėtina ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jo perimta 27923,86 Lt skola pagal skolos perkėlimo sutartį buvo įskaityta tarpusavio užskaitos būdu. Pripažinus, kad ieškovas, kaip naujasis skolininkas, atsiskaitė su kreditoriumi, ieškovui atsiranda regresinio reikalavimo teisė į pradinį skolininką (CK 6.50 str. 3 d.). Aplinkybę, kad atsakovas pripažino pareigą grąžinti ieškovui 27923,86 Lt skolą, patvirtina ir atsakovo atlikti daliniai atsiskaitymai – 2009-07-23 atsakovas ieškovui pervedė 1000 Lt, mokėjimo paskirtis - skolos dengimas (b. l. 63), 2009-09-08 pervedė 500 Lt, mokėjimo paskirtis - skolos dengimas (b. l. 65). Atsakovas nurodė, kad šiais pavedimais buvo padengta skola pagal kitas prievoles, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, tenkintinas ieškovo reikalavimas regreso tvarka priteisti iš atsakovo 26423,86 Lt sumą. Pagal CK 6.210 str. 1 d., iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-02-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Atsakovas pateikė apeliacinį skundą ir prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė sekančius argumentus. 1. Dėl skolos perkėlimo ir novacijos: Pirmosios instancijos teismas ginčo santykiams netinkamai taikė skolos perkėlimą reglamentuojančias teisės normas, be pagrindo netaikė novacijos instituto (dėl novacijos sprendime teismas apskritai nepasisakė). 2008 m. gruodžio 29 d. UAB „Atkirtos ranga“, Ieškovė ir Atsakovas pasirašė skolos perkėlimo sutartį, kurios 1 punktu susitarė, jog Atsakovo 27.923,86 Lt dydžio skola UAB „Atkirtos ranga“, atsiradusi pagal 2008 m. gegužės 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. 301, yra perkeliama Ieškovui. Skolos perkėlimo sutarties 2 punkte šalys patvirtino, kad po sutarties pasirašymo Ieškovas UAB „Atkirtos ranga“ lieka skolinga 27.923,86 Lt, o UAB „Atkirtos ranga“ praranda reikalavimo teisę į Atsakovą. Šiuo konkrečiu atveju buvo pasirašyta abiejų aukščiau paminėtų skolos perkėlimo sutarčių požymių turinti trišalė sutartis, kuria Ieškovas (naujasis skolininkas) perėmė Atsakovo (pradinio skolininko) pareigas ir teises, o UAB „Atkirtos ranga“ (kreditorius) davė sutikimą skolos perkėlimui. Skolos perkėlimo sutartis sąlygojo asmenų pasikeitimą prievolėje, konkrečiai prievolėje sumokėti kreditoriui UAB „Atkirtos ranga“ 27.923,86 Lt skolą. Ieškovas Skolos perkėlimo sutartimi perėmė iš Atsakovo/įstojo į šią prievolę ir tapo skolinga UAB „Atkirtos ranga“. Tuo tarpu Atsakovo atžvilgiu ši prievolė pasibaigė. Sudarius Skolos perkėlimo sutartį Atsakovo prievolė sumokėti UAB „Atkirtos ranga“ 27.923,86 Lt skola pasibaigė, kadangi įvyko novacija - pasikeitė skolininkas. Aiškindamas novacijos institutą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad „dėl prievolės pasibaigimo novacija turi būti prievolės šalių susitarimas, nes ji nepreziumuojama ir turi būti aiškiai išreikšta. Jeigu yra prievolės šalies novacija, tai dėl jos turi susitarti pradinės ir naujos prievolės šalys, išskyrus atvejus, kai įstatymo nustatyta, kad tam tikrų asmenų sutikimas nereikalingas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012). Ginčo atveju iš Skolos perkėlimo sutarties teksto matyti akivaizdus prievolės šalių susitarimas dėl prievolės pabaigos, novacija (pradinio skolininko pakeitimo nauju). Skolos perkėlimo sutarties 1 punkte nustatyta, jog „šalys susitaria, kad Skolininko 27.923,86 Lt dydžio skola Kreditoriui pagal 2008-05-28 kasos išlaidų orderį Nr. 301, toliau - Skola, perkeliama Naujajam skolininkui“, o 2 punkte nurodyta, jog „Šalys patvirtina, kad po Sutarties pasirašymo Naujasis skolininkas Kreditoriui lieka skolingas 27.923,86 litus, o Kreditorius praranda Skolos reikalavimo teisę, jos reikalauti iš Skolininko“. Taigi Skolos perkėlimo sutartyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta jos šalių valia, kad Atsakovo skola UAB „Atkirtos ranga“ yra perkeliama Ieškovui ir pastarasis perima šią skolą, o Atsakovas atleidžiamas nuo prievolės UAB „Atkirtos ranga“ vykdymo (UAB „Atkirtos ranga“ nebetenka teisės reikalauti ją vykdyti Atsakovą). Dėl tokio susitarimo valią išreiškė visos trys Skolos perkėlimo sutarties šalys, t.y. kreditorius, pradinis skolininkas ir naujasis skolininkas. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-274, yra pasisakęs, jog „skolos perkėlimas gali būti kartu ir novacija, pvz. [...] Civilinio kodekso 6.115 straipsnio atveju kreditoriui sudarius sutartį su naujuoju skolininku, kuriam perkeliama skola, kreditorių ir pradinį skolininką siejanti prievolė baigiasi, t.y. įvyksta novacija“. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas ginčo situacijoje netinkamai taikė skolos perkėlimą reglamentuojančias teisės normas ir be pagrindo netaikė novacijos instituto. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas apskritai neanalizavo ir nenustatė Skolos perkėlimo sutarties teisinių pasekmių jos šalims. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nenustatė esminę reikšmę teisingam ginčo išsprendimui turinčios aplinkybės, kad sudarius Skolos perkėlimo sutartį ir Įvykus novacijai Atsakovo prievolė sumokėti UAB „Atkirtos ranga“ 27.923,86 Lt skolą pasibaigė.

112. Dėl regreso: Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje visiškai nepagristai šalių faktiniams santykiams taikė Civilinio kodekso 6.50 straipsnį, aiškindamas jį kaip reglamentuojantį skolos perkėlimą, o ypač Civilinio kodekso 6.50 straipsnio 3 dalį, kurioje kalbama apie regresinio reikalavimo teisės atsiradimą. Skolos perkėlimas yra reglamentuojamas Civilinio kodekso 6 knygos VIII skyriuje. Skolos perkėlimo sutartis buvo sudaryta būtent Civilinio kodekso 6.115 ir 6.116 straipsnių pagrindu. Civilinio kodekso 6.50 straipsnis nepriskirtinas teisės normoms, reglamentuojančioms skolos perkėlimą, kadangi skolos perkėlimo instituto esmė ir tikslas yra asmenų pasikeitimas prievolėje, bet ne prievolės vykdymas. Civilinio kodekso 6.50 straipsnyje kalbama apie prievolės vykdymą (trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę už skolininką). Pagal Civilinio kodekso 6.50 straipsnį trečiasis asmuo gali netrukdomas, be papildomo susitarimo su skolininku ir (ar) kreditoriumi sumokėti pastarajam skolą už skolininką, tačiau tokie veiksmai negali nulemti jų teisinio kvalifikavimo skolos perkėlimu. Esminis skolos perkėlimo ir trečiojo asmens prievolės įvykdymo už skolininką skirtumas šiuo atveju pasireiškia dar ir tuo, kad skolos perkėlimo sutarties pagrindu trečiasis asmuo įstoja į prievolę ir praranda „trečiojo asmens“ teisinį statusą, tampa prievolės šalimi - naujuoju skolininku (dėl ko vėliau įvykdydamas perimtą prievolę, ją įvykdo jau kaip. savo prievolę), o Civilinio kodekso 6.50 straipsnio pagrindu trečiasis asmuo gali įvykdyti būtent skolininko (už skolininką) prievolę. Įvertinus aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, darė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo absoliučiai jokio teisinio pagrindo vadovautis ir taikyti nagrinėjamoje byloje Civilinio kodekso 6.50 straipsnio nuostatų, kadangi Ieškovas nevykdė už Atsakovą jokios jo prievolės, ieškovas, galimai atlikęs įskaitymą su UAB „Atkirtos ranga“, tokiu būdu įvykdė jau savo pačios, o ne už Atsakovą prievolę, perimtą iš Atsakovo Skolos perkėlimo sutarties pagrindu. Dėl tos priežasties, Ieškovui neatsirado jokia regresinio reikalavimo teisė į Atsakovą. Civilinio kodekso 6.50 straipsnio 3 dalis ginčo situacijoje galėjo būti taikoma nebent tuo atveju, jeigu nebūtų buvusi sudaryta Skolos perkėlimo sutartis, o Ieškovas tiesiog savo iniciatyva būtų sumokėjęs UAB „Atkirtos ranga“ 27.923,86 Lt skolą už Atsakovą. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-837, kurios ralio decidendi iš esmės sutampa su nagrinėjamos bylos faktine fabula, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog skolos perkėlimą reglamentuojančiose normose nėra nustatyta, kad naujajam skolininkui atsirastų regresinio reikalavimo teisė į pradinį skolininką.

123. Dėl tariamo įskaitymo: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas visiškai nepagrįstai nustatė, kad Ieškovas atliko Įskaitymą 27.923,86 Lt apimtyje su UAB „Atkirtos ranga“. Nagrinėjamoje byloje nesama jokių tokį juridinį faktą patvirtinančiu įrodymų, be to, vadovaujantis teismo sprendimo logika, įskaitymas apskritai negalėjo būti atliktas. Pirma, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismu praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2005; 2009 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2010 m. birželio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010; kt.) laikomasi nuoseklios ir vieningos pozicijos dėl to, kad teismo sprendimas (nutartis) negali būti grindžiamas prielaidomis apie bylos aplinkybes. Teismas sprendimą (nutartį) privalo priimti vadovaudamasis nustatytomis bylos aplinkybėmis. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas išvada apie įskaitymą („užskaitą“) padarė remdamasis vien tik prielaida („tikėtina ieškovo nurodyta aplinkybė, kad I...]”). Teismas nenurodė, kokie faktiniai bylos duomenys sudaro pagrindą tokiai išvadai. Dėl tos priežasties, aplinkybė apie Ieškovo ir UAB „Atkirtos ranga“ atliktą įskaitymą laikytina nepagrįstai ir neteisėtai nustatyta. Šiame kontekste atkreipė dėmesį, jog pagal įskaitymo tvarką reglamentuojančias Civilinio kodekso normas įskaitymas galimas arba dvišaliu sandoriu, arba vienašaliu šalies pareiškimu, pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Nagrinėjamoje byloje nesama nei Ieškovo ir UAB „Atkirtos ranga“ sutarties dėl prievolės pabaigos įskaitymu, nei vienos iš jų pranešimo (pareiškimo) kitai apie prievolės pabaigą įskaitymu. Byloje esantis išrašas iš buhalterinės apskaitos programos „Klientu apyvarta“ taipogi neįrodo ir negali įrodyti tariamai buvusio įskaitymo, kadangi tai tėra buhalterinis, o ne teisinis, atitinkamas civilines teises ir pareigas sukuriantis dokumentas, jame nesama nei šalių atstovų parašų, nei antspaudų, nei kitų rekvizitų, be to, jame atsispindinti finansinė operacija yra „mokėjimas“, bet ne „įskaitymas“. Liudytoju apklaustas buvęs UAB „Atkirtos ranga“ direktorius V. P. du kartus pabrėžė, jog Ieškovas tikrai nepadengė skolos UAB „Atkirtos ranga“. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šiuos parodymus, neanalizavo, nevertino ir sprendime nieko nepasisakė dėl liudytojais apklaustų asmenų parodymų, jų įrodomosios reikšmės ginčo situacijoje. Antra, jeigu teismas nagrinėjamoje byloje rėmėsi ir ginčo santykiams taikė Civilinio kodekso 6.50 straipsnį, reglamentuojantį trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę, tai logiškai seka, kad aptariamas įskaitymas tarp Ieškovo ir UAB „Atkirtos ranga“ apskritai negalėjo būti įvykęs. Remiantis Civilinio kodekso 6.130 straipsnio 1 dalimi prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Iš įstatyme įtvirtintos prievolės pabaigos įskaitymu sąvokos matyti, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti tam tikros sąlygos. Prievolės šalis turi sieti abipusės teisės ir pareigos, t.y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius savo skolininko skolininkas. Šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t.y. nukreipti viena kitai, o ne trečiajam asmeniui. Ieškovo įskaitymas 27.923.86 Lt apimtyje su UAB „Atkirtos ranga“ negalėjo būti atliktas, nes, pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinę argumentaciją, Ieškovas vykdė ne savo priešpriešinę prievolę, o prievolę už Atsakovą. Remiantis teismo logika, ieškovas apskritai neturėjo priešpriešinių teisių ir pareigų su UAB „Atkirtos ranga“. Taigi įskaitymas negalėjo būti atliktas įskaitant ne Ieškovo, o Atsakovo prievolę.

13Ieškovas BUAB „Elrenas“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su pareikštu apeliaciniu skundu nesutinka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5636-779/2012, teisingai įvertino faktinių aplinkybių visumą, jų turinį bei teisingai taikė materialinės teisės normas. Po Skolos perkėlimo sutarties pasirašymo UAB „Elrenas“ ir UAB „Atkirtos ranga“ atliko tarpusavio įsipareigojimų užskaitą 27923,86 Lt sumai. UAB „Elrenas“ sumažino UAB „Atkirtos ranga“ skolą šia suma. Tarp UAB „Elrenas“ ir UAB „Atkirtos ranga“ atliktas įskaitymas atitinka visas įskaitymui reikalingas sąlygas. Jokių tarpusavio skolų užskaitymo sutarčių nereikėjo pasirašyti. UAB „Atkirtos ranga“ apie įskaitymą žinojo ir pati jį atvaizdavo savo apskaitoje, kadangi būtent tuo tikslu šalys ir sudarė trišalę skolos perkėlimo sutartį. Pažymėjo, kad po Skolos perkėlimo sutarties pasirašymo S. S. grąžino į UAB „Elrenas“ banko sąskaitą dalį įsiskolinimo: 2009 m. liepos 23 d. grąžino 1000 Lt ir 2009 m. rugsėjo 8 d. - 500 Lt, iš viso 1500 Lt. Atsakovo atlikti veiksmai rodo, kad jis pripažino savo skolą UAB „Elrenas“. 2008 m. gruodžio 29 d. Skolos perkėlimo sutartis rodo, kad kreditorius UAB „Atkirtos ranga“ sutiko dėl skolos perkėlimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas skolos perkėlimo institutą (pasisakydamas dėl subjektų, galinčių inicijuoti skolos perkėlimą) ne kartą be kitų teisės normų, rėmėsi ir CK 6.50 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011, 2010-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010). Trečiasis asmuo gali įvykdyti prievolę už skolininką (CK 6.50 str. 1 d.). įvykdžiusiam prievolę asmeniui pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 str. 3 d.). Pripažinus, kad ieškovas BUAB „Elrenas“, kaip naujasis skolininkas, atsiskaitė su kreditoriumi UAB „Atkirtos ranga“, ieškovui atsirado regresinio reikalavimo teisė į pradinį skolininką (CK 6.50 str. 3 d.).

14Nagrinėjant kilusį ginčą būtina atsižvelgti ir į tikruosius sutarties šalių ketinimus, pasirašant trišalę Skolos perkėlimo sutartį. CK 6.193 str. 1 d. įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai, kurie aktualūs sprendžiant nagrinėjamos bylos šalių ginčą. Pirmasis - kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai. Antrasis reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. aiškinti sutartį sąžiningai ir nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus) lemia būtinybę atsižvelgti į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes (CK 1.193 str. 2 d.), taip pat analizuoti šalių elgesį tiek derantis dėl sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis), nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Suinteresuotumą šios Skolos perkėlimo sutarties pasirašymu turėjo visos trys šalys. UAB „Atkirtos ranga“ siekė pertvarkyti savo debitorinius ir kreditorinius įsiskolinimus bei išsaugoti įmonę nuo bankroto, UAB „Elrenas“ - atgauti 27923,86 Lt sumą iš mokaus skolininko, o S. S. - pratęsti skolos grąžinimo terminą. Pažymėtina, kad Skolos perkėlimo sutarties pasirašymo dieną UAB „Elrenas“ neturėjo jokių įsipareigojimų S. S., nebuvo jokio pagrindo neatlygintinai perimti S. S. skolą, nereikalaujant ir nesitikint vėliau sumokėtą skolą atgauti. Be to ir pats S. S. yra atlikęs veiksmus, kurie liudija, kad jis pripažino savo skolą (dalinis skolos grąžinimas). Pradinio skolininko S. S. perduota ir UAB „Elrenas“, kaip naujojo skolininko, perimta skolos suma yra didelė, todėl vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, butų neprotinga manyti, kad tokio dydžio įsiskolinimą juridinis asmuo, kuris veikia siekdamas pelno, perėmė neatlygintinai.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Atsakovo S. S. apeliacinis skundas tenkintinas, pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas, ieškovo ieškinys atmetamas.

17Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

18Teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas neteisingai vertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius (išskyrus paskolos), netinkamai taikė skolos perkėlimą reglamentuojančias teisės normas ir be pagrindo netaikė novacijos. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad 2008-12-03 tarp ieškovo UB „Elrenas“ ir atsakovo S. S. nebuvo sudaryta paskolos sutartis ir atsakovas neturi pareigos grąžinti jokių pinigų pagal tokią sutartį. Kaip nurodė pirmos instancijos teismas, tai matyti iš ieškovo patikslinto ieškininio pareiškimo, ieškovas BUAB „Elrenas“ reikalavimą atsakovui S. S. grindė 2008-12-29 Skolos perkėlimo sutartimi, pagal kurią ieškovas BUAB „Elrenas“ perėmė atsakovo S. S. skolą kreditoriui UAB „Atkirtos ranga“. Šioje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar ieškovas BUAB „Elrenas“ yra tas subjektas, kuris pagal 2008 m. gegužės 28 d. kasos pajamų orderį, Nr. 301 sumokėjo UAB „Atkirtos ranga“ nurodytą 27 923,86 Lt dydžio sumą už S. S. (šiuo atveju pasak ieškovo atliko įskaitymą) ir turi regreso teisę šiai sumai į atsakovą S. S.. Skolos perkėlimo sutarties 2 p. šalys numatė, kad po šios sutarties pasirašymo Naujasis skolininkas, UAB „Elrenas“, lieka skolingas Kreditoriui UAB „Atkirtos ranga“ 27 923,86 Lt skolą pagal 2008-05-28 kasos pajamų orderį Nr. 301, o kreditorius praranda Skolos reikalavimo teisę jos reikalauti iš Skolininko, S. S. (3 p.). Šiuo atveju skolininką pakeitus kitu asmeniu, pradinė prievolė kreditoriui išliko, tačiau ji buvo perkelta naujajam skolininkui (ieškovui), t.y. ieškovas šia Skolos perkėlimo sutartimi perėmė iš atsakovo prievolę ir tapo skolingas UAB „Atkirtos ranga“. Senojo skolininko prievolė prieš kreditorių pasibaigė. Viena iš prievolių pabaigos pagrindų yra novacija (CK 6.141 str.), šiuo atveju ji pasireiškė tuo, kad pradinis skolininkas buvo pakeistas nauju. Esant tokiai padėčiai šioje byloje, pagal Skolos perkėlimo sutartį, kuria įvyko novacija, atsakovo S. S. prievolė sumokėti skolą UAB „Atkirtos ranga“ 27 923,86 Lt sumoje pasibaigė. Esant tokiems teisiniams santykiams, sutiktina su apelianto argumentu, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo taikė CK 6.50 str. nuostatas. Šio įstatymo esmė yra prievolės vykdymas, t. y. tokią teisę įvykdyti prievolę už skolininką turi trečias asmuo, kuris pagal šio straipsnio 3 dalį įgauna kreditoriaus teises susijusias su skolininku. Ieškovas BUAB „Elrenas“ perėmęs pagal Skolos perkėlimo sutartį pradinio skolininko pareigą už jį sumokėti skolą UAB „Atkirtos ranga“, privalo tokią prievolę įvykdyti būtent kaip skolininkas pagal šią sutartį, bet jokiu būdu ne kaip trečias asmuo CK 6.50 str. pagrindu, vykdantis prievolę už skolininką. Esminis skolos perkėlimo sutarties ir trečiojo asmens prievolės įvykdymo už skolininką skirtumas yra tas, kad skolos perkėlimo sutarties atveju toks trečias asmuo, šiuo atveju ieškovas, tapo naujuoju skolininku ir įgavo prievolę įvykdyti tokią sutartį kreditoriaus atžvilgiu, o CK 6.50 str. pagrindu toks trečias asmuo gali įvykdyti prievolę už skolininką. Kaip teisingai nurodė apeliantas, šiuo atveju ieškovas turi pareigą įvykdyti savo pačios prisiimtą prievolę pagal skolos perkėlimo sutartį, todėl galimai, padarydamas įskaitymą, jis galėjo vykdyti savo pačios prievolę, bet nevykdė prievolės už atsakovą ir neįgijo regreso teisės reikalauti iš jo sumokėtų pinigų, todėl ieškinys pilnai atmestinas. Sutiktina ir su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismo šioje civilinėje byloje padarytos išvados apie tai, kad tikėtina, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jo perimta 27 923,86 Lt skola pagal skolos perkėlimo sutartį buvo įskaityta tarpusavio užskaitos būdu (tarp UAB „Atkirtos ranga“ ir BUAB „Elrenas“) yra neįrodyta, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turi pareigą įvykdyti prievolę pagal Skolos perkėlimo sutartį ir negalimas joks regresinis reikalavimas atsakovui, todėl nėra svarbu atliko, ar ne ieškovas įskaitymą UAB „Atkirtos ranga“ atžvilgiu vykdant savo prievolę, kadangi tokios prievolės įvykdymo (jei ji neįvykdyta, turi teisę reikalauti kreditorius, UAB „Atkirtos ranga“ kitoje byloje), todėl ši aplinkybė šios bylos santykių kontekste (atsakovui S. S.) nėra svarbi. Dar kartą akcentuojama, kad ieškovas negalėjo kaip trečias asmuo daryti jokio įskaitymo vykdant atsiskaitymą už atsakovą.

19Nors procesine prasme galimai pirmos instancijos teismas galėjo įtraukti į procesą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų Skolos perkėlimo sutarties šalį UAB „Atkirtos ranga“, nes ši šalis susijusi su kai kuriomis aplinkybėmis vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus, tačiau atmetus ieškovo ieškinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jos atžvilgiu įstatyme nurodytų pasekmių - sprendimu nėra nuspręsta dėl tokio asmens teisių ir pareigų ir priimtas šioje byloje sprendimas neturi įtakos jo teisėms ir pareigoms, todėl nenustatyta absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.

20Apeliacinį skundą patenkinus ir ieškinį atmetus, iš naujo perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovui nekyla pareigos sumokėti žyminį mokestį valstybei, nuo kurio ieškovas buvo atleistas. Šalys nepateikė duomenų, kad turėjo kokių tai bylinėjimosi išlaidų, apeliacinės instancijos teisme.

21Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

22Panaikinti 2012-09-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

23Ieškovo BUAB „Elrenas“, administratorius UAB „Avere“ ieškinį atsakovui S. S. dėl skolos priteisimo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija,... 4. I.Ginčo esmė... 5. ieškovas nurodė, kad 2008-12-03 tarp ieškovo UAB ,,Elrenas“ ir atsakovo S.... 6. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta... 7. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas ieškinį patenkino pilnai ir priteisė... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą ir prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės... 11. 2. Dėl regreso: Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje visiškai... 12. 3. Dėl tariamo įskaitymo: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas visiškai... 13. Ieškovas BUAB „Elrenas“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su... 14. Nagrinėjant kilusį ginčą būtina atsižvelgti ir į tikruosius sutarties... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Atsakovo S. S. apeliacinis skundas tenkintinas, pirmos instancijos teismo... 17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 18. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas neteisingai vertino... 19. Nors procesine prasme galimai pirmos instancijos teismas galėjo įtraukti į... 20. Apeliacinį skundą patenkinus ir ieškinį atmetus, iš naujo perskirstomos... 21. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. Panaikinti 2012-09-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą ir priimti... 23. Ieškovo BUAB „Elrenas“, administratorius UAB „Avere“ ieškinį...