Byla 2A-301-555/2014
Dėl pripažinimo kreditoriumi ir kreditorinio įsiskolinimo priteisimo iš paveldimo turto

1Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. T. ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2429-214/2013 pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl pripažinimo kreditoriumi ir kreditorinio įsiskolinimo priteisimo iš paveldimo turto.

2Apeliacinės instancijos teismas,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovo S. T. žmonos sesuo A. Š. gyveno iki mirties ieškovo ir jo žmonos šeimoje, nes neturėjo kitų artimų žmonių, kurie ją galėtų prižiūrėti senatvėje. 2010 m. birželio 14 d. mirė ieškovo žmona – A. Š. sesuo, A. Š. pas ieškovą liko gyventi toliau, sunkiai susirgo, jis A. Š. prižiūrėjo, ja rūpinosi, pirko jai maistą, vaistus už savo lėšas, ją ilgai prižiūrėjo, o nuo 2010 m. slaugė, pagal išduotą įgaliojimą tvarkė jos žemės reikalus, 2011 m. spalio 5 d. jai mirus palaidojo, sutvarkė kapavietę; ir tokiu būdu tapo A. Š. kreditoriumi. A. Š. turėjo turto, t. y. 1/3 dalį žemės sklypo ( - ), kurio vertė 16 547 Lt, taip pat piniginį indėlį banke 5 950,33 Lt. Kadangi A. Š. neturėjo įpėdinių, testamento nebuvo surašiusi, jos palikimas atitenka valstybei. Ieškovas ieškiniu teismo prašė: pripažinti ieškovą S. T. palikėjos A. Š., mirusios 2011 m. spalio 5 d. kreditoriumi 22 439,33 Lt sumai ir išieškoti šią sumą iš po jos mirties likusio turto 1/3 dalies žemės sklypo ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurio vertė 16 547 Lt ir indėlio 5 950,33 Lt banko įstaigoje.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovui 3 308 Lt A. Š., mirusios 2011 m. spalio 5 d. laidojimo išlaidų atlyginimui; 162 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, likusioje dalyje ieškinį atmetė.

7Teismas nurodė, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo visas palikėjos turtas, todėl ji atsako už palikėjos skolas, neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Teismas įvertino ieškovo parodymus, kad veikdamas pagal įgaliojimą sutvarkė velionės A. Š. žemės reikalus, ir dėl to patyrė išlaidų susijusių su kelione į žemėtvarkos tarnybas, žemės matavimais ir planų sudarymu, įgaliojime nenurodyta, kad atstovaujama neatlygintinai. Tačiau ieškovas nurodydamas, kad vykdydamas įgaliojime nurodytus pavedimus turėjo kelionės, žemės sklypų matavimo bei planų sudarymo išlaidas, jokių tai pagrindžiančių dokumentų teismui nepateikė. Nors ieškovas nurodė, kad A. Š. išlaikymo ir slaugymo išlaidos susidarė ne mažiau 20 000 litų, šioms išlaidoms pagrįsti nepateikė jokių tai įrodančių dokumentų, byloje nepateikti duomenys apie sutarties dėl atlygintinų paslaugų teikimą A. Š. sudarymą (CK 6.716 str.), jokių įrodymų byloje, kad S. T. būtų nesutikęs su namų ūkio tvarka, kad jis perka maistą, o gaunama pensija atitenka pačiai mirusiajai, ar ji būtų buvusi pagrįsta kitokiais susitarimais su A. Š., byloje nepateikta, šių aplinkybių nenurodė ir liudytojai, byloje nepateikta jokių įrodymų, kad tarp S. T. ir A. Š. buvo susiklostę prievoliniai kreditoriaus ir skolininko santykiai, byloje nepateikti jokie šių asmenų susitarimai dėl išlaikymo, rūpinimosi ligos atveju, byloje nėra duomenų, kad S. T., negaudamas lėšų iš A. Š. jos išlaikymui, apie tai būtų informavęs Socialinės rūpybos ar kitas institucijas dėl jos išlaikymo, ar lėšų išlaikymui ir priežiūrai išsireikalavimo. Įgaliojime dėl žemės reikalų tvarkymo nurodytas tiktai pavedimas dėl A. Š. priklausančio žemės sklypo tvarkymo, tačiau nenurodyti įgaliojimai dėl kito jos turto tvarkymo, nors ji turėjo ir indėlį banke. Todėl teismas ieškovo A. Š. kreditoriumi nepripažino.

8Spręsdamas dėl A. Š. laidojimo ir kitų su tuo susijusių išlaidų atlyginimo ieškovui klausimą teismas nustatė, kad Civilinis kodeksas konkrečiai nereglamentuoja laidojimo išlaidų priteisimo iš įpėdinių klausimo, tačiau CK 5.59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris pradėjo valdyti paveldimą turtą, net ir sueinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytam 3 mėnesių terminui arba prieš gaudamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi teisę iš paveldimo turto apmokėti palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas. Todėl taikė CK 5.59 straipsnio analogiją. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo nurodytą aplinkybę, kad A. Š. jis palaidojo savo lėšomis ir rūpesčiu, byloje patvirtino apklausti liudytojai, todėl iš valstybės A. T. priteistos PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos 3 473 Lt su PVM suma, išskaitant 1 040 Lt valstybės išmokėtą vienkartinę išmoką. Pagal VšĮ Liškiavos kultūros centro PVM sąskaitoje faktūroje ir kasos pajamų orderio kvite nurodomus duomenis, pirkėjas – S. T., iš šio asmens priimta pinigų suma už maitinimo paslaugas – 875 Lt, dokumentų išrašymo data - 2011-10-09. Ieškovo paaiškinimu tai A. Š. laidojusiems asmenims pagal paprotines tradicijas surengti gedulingi pietūs ir tuo pagrindu patirtos maitinimo išlaidos. Įvertinęs minėtas aplinkybes ir išlaidų dydį, teismas sprendė, kad išlaidos nėra pernelyg didelės, ir jas yra pagrindas pripažinti būtinomis. Nors ieškovas nurodė, kad sutvarkė A. Š. kapavietę, pastatė paminklą, tačiau šių išlaidų apimties ir tai pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikė. Ieškovo pateikti byloje VšĮ Liškiavos kultūros centro buhalteriniai dokumentai, išrašyti 2012-10-21 450 litų sumai, ir paaiškinimas teismo posėdyje, kad tai yra A. Š. metinių paminėjimo maitinimo išlaidos, kurias ieškovas taip pat prašo priteisti, teismo vertinimu negali būti pripažintos būtinomis išlaidomis.

9III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

10Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai.

11Apeliaciniame skunde nurodo, kad tenkindamas ieškinį iš dalies, teismas priteisė tik dalį laidojimo išlaidų motyvuodamas, kad atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos. Teismo sprendimo motyvai, kad nebuvo pateikta šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų yra iš dalies nepagrįsti, nes apeliantas byloje pateikęs nuotrauką, iš kurios matyti, kad kapas sutvarkytas, o aplinkybę, kad tą padaręs ieškovas, byloje nurodė ir teisme apklausti liudytojai. Byloje surinkti įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad A. Š. buvo sunkus ligonis ir jai buvo reikalinga slauga ir priežiūra. Ieškinyje nurodęs, kad velionės priežiūrai kas dieną išleisdavęs po 40 Lt, litų, kas įvertinus tai, kad ji buvo sunkus ligonis, nėra didelės išlaidos.

12Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

13Apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ieškinys dėl laidojimų išlaidų atlyginimo yra ne palikėjo kreditoriaus reikalavimas, bet paveldėtojų kreditoriaus reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. CPK nėra nustatyta CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės išimties dėl šioje byloje pareikštų reikalavimų, taigi Kauno apylinkės teismas neturėjo teisės pakeisti ieškinio dalyko ir nustatyti naujų, ieškinyje nenurodytų, reikalavimų atsakovui. Ieškovas prašė pripažinti jį A. Š. kreditoriumi, reikalavimas atlyginti laidojimo išlaidas iš Lietuvos valstybės, kaip A. Š. turto paveldėtojos, nebuvo pareikštas, taigi teismas, priteisdamas ieškovui 3 308 Lt laidojimo išlaidų atlyginimui, patenkino reikalavimą, kuris nebuvo ieškinio dalyku. Teismo sprendime pripažinus, kad pagrindo laikyti ieškovą A. Š. kreditoriumi, nėra, teismas privalėjo ieškinį atmesti.

14Lietuvos valstybei priėmus A. Š. palikimą, paveldėjimo teisės reglamentuojami teisiniai santykiai pasibaigė, todėl laidojimo išlaidos atlyginamos vadovaujantis prievolinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Atlyginami tik tokie nuostoliai, kuriuos kreditoriaus realiai turėjo. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 3 473 Lt laidojimo reikmenų suma nėra S. T. nuostoliai, kadangi pagal byloje surinktus įrodymus, S. T. UAB „Netekimas“ sumokėjo tik 1 133 Lt sumą, o ne Kauno apylinkės teismo pripažintą priteistina 2 433 Lt sumą. Pažymėtina, kad pagal Pensijų įstatymo 41 straipsnio 5 dalį, A. Š. palaidojusiam asmeniui turėjo būti išmokėta pensijos už du mėnesius dydžio suma, kuri šiuo atveju sudarytų 1 300 Lt. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį, socialinio draudimo išmokos, šiuo atveju senatvės pensija, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Šiame straipsnyje neakcentuojama tokių išmokų sumokėjimas, svarbi yra asmens teisė gauti tokias išmokas. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Tokia CK 6.248 straipsnio 4 dalies nuostata turėtų būti suprantama ir kaip įpareigojanti kreditorių imtis tokių veiksmų, kuriais galėtų būti mažinami jo patiriama žala. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovo neveikimas, nesikreipiant dėl pensijos išmokėjimo po A. Š. mirties, negali Lietuvos valstybei sukurti pareigos atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl ieškovo neveikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad iš PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos 3 473 Lt sumos atėmus 1 040 Lt laidojimo pašalpos sumą ir 1 300 Lt pensijos už du mėnesius sumą, gaunama 1 133 Lt suma, t. y. ta suma, kurią, pagal byloje esančius įrodymus ieškovas sumokėjo UAB „Netekimas“. Todėl teismas, vertindamas laidojimo išlaidų atlyginimo klausimą privalėjo įvertinti, kad Pensijų įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nustatyta pensijos mokėjimo tvarka pensininkui mirus ir atitinkamai mažinti priteistina sumą. Be to, teismas pripažino priteistina 875 Lt sumą už maitinimo paslaugas, tačiau byloje nėra įrodymų apie gedulinguose pietuose dalyvavusių asmenų skaičių, paruoštų maisto porcijų kiekį.

15Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo jo netenkinti.

16Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

19Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs Civilinio proceso kodekso (CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

20Civilinio kodekso (CK) 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas, taigi įpėdiniui (įpėdiniams) kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis).

21Byloje nustatyta, kad ieškovo S. T. žmonos sesuo A. Š. iki mirties gyveno ieškovo ir jo žmonos šeimoje, jai sunkiai susirgus ieškovas A. Š. prižiūrėjo, ja rūpinosi, slaugė, pagal išduotą įgaliojimą tvarkė jos žemės reikalus, 2011 m. spalio 5 d. jai mirus palaidojo, sutvarkė kapavietę. Kadangi A. Š. neturėjo įpėdinių, testamento nebuvo surašiusi, jos palikimas atiteko valstybei. Ieškovas 2011 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas pripažinti jį palikėjos A. Š., mirusios 2011 m. spalio 5 d. kreditoriumi 22 439,33 Lt sumai ir išieškoti šią sumą iš po jos mirties likusio turto 1/3 dalies žemės sklypo ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurio vertė 16 547 Lt ir indėlio 5 950,33 Lt banko įstaigoje.

22Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas.

23Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkindamas ieškovo ieškinį iš dalies ir priteisdamas iš atsakovės 3 308 Lt skolą, išėjo už ieškinio reikalavimo ribų.

24Ginčo teisenos tvarka pareikštas ieškinys be bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų turi atitikti ir specialiuosius (CPK 115 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalis). Ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės. Šios dvi sudedamosios ieškinio dalys vadinamos ieškinio elementais – ieškinio dalyku ir pagrindu. Kiekvieną konkretų ieškinį individualizuoja jo elementai. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šiame reikalavime ieškovas turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galimai pažeidė jo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluoti patį reikalavimą, t. y. ko jis prašo teismo. Ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovas neprivalo nurodyti ieškinio juridinio pagrindo, t. y. konkrečių materialiosios teisės normų, kurios reguliuoja ginčijamą materialųjį teisinį santykį ir kurių pagrindu teismas tenkina ieškinį, tačiau turi įvardyti įrodymus, kurie patvirtina ieškovo išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš ieškinio pareiškimo akivaizdu, kad šioje byloje ieškovas prašė jį ne tik pripažinti kreditoriumi, tačiau ir priteisti iš atsakovės visas mirusiosios išlaikymo ir palaidojimo, kapo sutvarkymo išlaidas, grįsdamas savo reikalavimą palikėjos turto perėjimu valstybei, ir tomis faktinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis, kad po A. Š. mirties priimdama palikimą pagal apyrašą, atsakovė priėmė pareigą atsakyti mirusiosios kreditoriams neviršijant paveldėto turto ribų. Pirmosios instancijos teismas ieškovo pareikštą ieškinį faktiškai patenkino iš dalies, nes nurodė, kad priteistinos tik rašytiniais įrodymais grįstos išlaidos. Toks teismo sprendimas neprieštarauja įstatymui. Todėl kolegija pripažįsta formaliais ir nepagrįstais atsakovės argumentus apie ieškinio ribų peržengimą šioje byloje, nes pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškinį, sprendimą grindė tuo pačiu faktiniu pagrindu ir teisiniu pagrindu – CK 5.62 straipsniu, numatančiu, kad valstybei paveldėjimo teise perėjus palikėjo turtui ji atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

25Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliaciniame skunde pareikštu argumentu, kad atsakovė turi prievolę atlyginti ieškovui palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas, tačiau pažymi, jog ieškovo pareiga yra pateikti įrodymus apie jos turėtas išlaidas (CPK 178 straipsnis), pateiktus įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos. CK 1.4 straipsnyje nustatyta, kad įstatymų ar sutarčių nustatytais atvejais civiliniai santykiai reglamentuojami pagal papročius; papročiai netaikomi, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms arba sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams. Materialinių nuostolių, atsiradusių dėl nukentėjusiojo asmens mirties, atlyginimą reglamentuoja įstatymų normos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant įstatymo normą dėl laidojimo išlaidų atlyginimo, prie jų nepriskiriamos išlaidos metinėms, kitiems paminėjimams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006).

26Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis apie ieškovo patirtas išlaidas pagrįstai sprendė, kad ieškinys negali būti tenkinamas visa apimtimi. Iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad ieškovas sumokėjo 1 133 Lt UAB „Netekimas“ ritualines paslaugas (1 t. b. l. 8), 875 Lt už maitinimo paslaugas (gedulingus pietus) (1 t. b. l. 10), 450 Lt už maitinimo paslaugas metinių paminėjimui (1 t. b. l. 43).

27Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nepriteisė jam iš atsakovės išlaidų, turėtų sergančios palikėjos slaugymui ir gydymui, jos laidotuvėms (giedoriams, kunigui, duobės iškasimui), kapo sutvarkymui, metinių paminėjimo išlaidų. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokie apelianto argumentai yra iš dalies pagrįsti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paminėtas konkrečias išlaidas, susijusias su mirusiosios slaugymu, gydymu, išlaikymu. Tačiau ieškovui byloje nepateikus konkrečias laidojimo ir kapo sutvarkymui išlaidas patvirtinančių dokumentų ar kitokių įrodymų, teismas turėjo teisę įvertinti, kokios laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidos laikytinos būtinomis ir pagrįstomis. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir suformuotą teisės normų taikymo ir aiškinimo praktiką ginčo atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad protingomis ir pagrįstomis išlaidomis laikytinos ritualines paslaugas atlikusios bendrovės ir gedulingų pietų organizavimo išlaidos, iš šios sumos išskaičius 1 040 Lt valstybės išmokėtą vienkartinę išmoką. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktą fotonuotrauką, liudytojų parodymus, formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, pažymi, kad pagrįstomis ir būtinomis išlaidomis net ir be konkrečius mokėjimus patvirtinančių įrodymų laikytinos ir ieškovo nurodomos 2 300 Lt kapo sutvarkymo išlaidos (žr. pvz., Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-551-260/2013, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006), kadangi jos atitinka paprotines teisės normas ir neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, taip pat sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams. Nuostata, kad atlygintinos kapavietės sutvarkymo išlaidos nustatomos vadovaujantis protingumo kriterijumi, reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo, tvorelės pastatymo išlaidos. Aplinkybę, kad paminklą pastatė ieškovas, byloje nurodė ir teisme apklausta A. K. (1 t. b. l. 137), 2 300 Lt suma laikytina pagrįsta ir atitinkančia tiek paminėtą teismų praktiką, tiek ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis).

28Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus konstatuoja, kad atsakovė pagrįstai nurodo, jog UAB „Netekimas“ PVM sąskaitoje faktūroje paskaičiuota 3 473 Lt laidojimo reikmenų suma neatspindi ieškovo patirtų ritualinių paslaugų išlaidų dydžio, kadangi pagal byloje esančius įrodymus matyti, jog S. T. UAB „Netekimas“ sumokėjo tik 1 133 Lt (1 t. b. l. 8). Pensijų įstatymo 41 straipsnio 5 dalis numato, kad mirusįjį palaidojusiam asmeniui turėjo būti išmokėta pensijos už du mėnesius dydžio suma, kuri, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis sudarytų 1 300 Lt (už 2011 m. spalio mėnesį ir dar vieno mėnesio paskirtos pensijos dydžio, 1 t. b. l. 106–110). Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį, socialinio draudimo išmokos, šiuo atveju senatvės pensija, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs Pensijų įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nustatytos pensijos mokėjimo tvarkos pensininkui mirus, nepagrįstai priteisė 1 300 Lt didesnę sumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas sumažinant priteistą sumą 1 300 Lt socialinės išmokos, kurią ieškovas turi teisę gauti, suma ir padidinant priteistą sumą 2 300 Lt kapo sutvarkymo (paminklo ir tvorelės pastatymo) verte (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

29Pakeitus sprendimą, perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovas sumokėjo 300 Lt žyminį mokestį paduodamas ieškinį (1 t. b. l. 4, 23), patyrė 1 100 Lt atstovavimo išlaidų (1 t. b. l. 40, 112) pirmosios instancijos teisme ir 570 Lt bylinėjimosi išlaidų, sumokant žyminį mokestį už paduodamą apeliacinį skundą (2 t. b. l. 15). Todėl tenkinus ieškinį 19,15 proc., iš atsakovės ieškovui priteistina 57,45 Lt žyminio mokesčio, 210,65 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme, ir 109,16 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

30Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą pakeisti, padidinti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927), ieškovui S. T. (asmens kodas ( - ) priteistą sumą iki 4 308 Lt (keturių tūkstančių trijų šimtų aštuonių litų) A. Š. (asmens kodas ( - ) mirusios 2011 m. spalio 5 d.) laidojimo išlaidų atlyginimui, iš atsakovės ieškovui priteisti 57,45 Lt (penkiasdešimt septynis litus, 45 ct) bylinėjimosi išlaidų ir 210,65 Lt (du šimtus dešimt litų, 65 ct) atstovavimo išlaidų.

32Priteisti ieškovui S. T. (asmens kodas ( - ) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927) 109,16 Lt (vieną šimtą devynis litus, 16 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės... 2. Apeliacinės instancijos teismas,... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovo S. T. žmonos sesuo A. Š. gyveno iki mirties ieškovo ir jo žmonos... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį patenkino... 7. Teismas nurodė, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo visas palikėjos... 8. Spręsdamas dėl A. Š. laidojimo ir kitų su tuo susijusių išlaidų... 9. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 10. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo... 11. Apeliaciniame skunde nurodo, kad tenkindamas ieškinį iš dalies, teismas... 12. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m.... 13. Apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje... 14. Lietuvos valstybei priėmus A. Š. palikimą, paveldėjimo teisės... 15. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo jo netenkinti.... 16. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti.... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 18. Ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 19. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs Civilinio proceso kodekso (CPK)... 20. Civilinio kodekso (CK) 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis,... 21. Byloje nustatyta, kad ieškovo S. T. žmonos sesuo A. Š. iki mirties gyveno... 22. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta... 23. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad... 24. Ginčo teisenos tvarka pareikštas ieškinys be bendrų procesiniam dokumentui... 25. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliaciniame skunde pareikštu... 26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis apie... 27. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad nepagrįstai pirmosios instancijos... 28. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės apeliaciniame skunde... 29. Pakeitus sprendimą, perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93... 30. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 31. Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą pakeisti, padidinti... 32. Priteisti ieškovui S. T. (asmens kodas ( - ) iš atsakovės Lietuvos...