Byla 2A-228-196/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr.2-3935-603/2014 pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovams R. M. ir R. D., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. D., E. D., K. D., bankrutuojanti Nacionalinė kredito unija, dėl dovanojimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia ir pirkimo pardavimo su atpirkimo teise sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovė S. V. ieškiniu atsakovams R. M. ir R. D., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. D., E. D., K. D., bankrutuojanti Nacionalinė kredito unija, prašo teismo pripažinti negaliojančia 2007-02-13 dovanojimo sutartį ( - ), sudarytą tarp S. V. ir R. D., dalyje dėl 0,39 ha žemės sklypo, ( - ), bei ant jo stovinčio 80,91 kv. m. pastato – gyvenamojo namo, ( - ), nuo dovanojimo sutarties sudarymo momento; pripažinti negaliojančia 2008-08-04 notarinės formos pirkimo pardavimo sutartį su atpirkimo teise ( - ), sudarytą tarp R. D. ir R. M., nuo sudarymo momento, taikyti restituciją ir grąžinti S. V. 0,39 ha žemės sklypą, ( - ), bei ant jo stovinčius pastatą gyvenamąjį namą, ( - ), ir pastatą – ūkinį pastatą, ( - ), esančius ( - ), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausė 0,39 ha žemės sklypas, ( - ), bei ant jo stovintys pastatai, ( - ). Tik tuomet, kai atsakovas R. M. pareiškė ieškinį dėl iškeldinimo civilinėje byloje Nr. 2-497-432/2011, paaiškėjo, jog šiuos nuosavybės teise priklausiusius nekilnojamuosius daiktus ieškovė 2007 m. vasario 13 d. notarinės formos sutartimi kartu su kitais jai priklausančiais penkiais žemės sklypais padovanojo savo anūkui atsakovui R. D., o jis 2008 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo pardavimo sutartimi su atpirkimo teise perleido žemės sklypą ir statinius atsakovui R. M.. S. V. niekada neketino jokios sutarties pagrindu perleisti jai nuosavybės teise priklausiusių nekilnojamųjų daiktų, ji niekada nebuvo išreiškusi valios dėl jai priklausančių nekilnojamųjų daiktų ( - ), dovanojimo, nes dovanodama būtų praradusi vienintelę nuosavybę, kurią valdė ir naudojo – lėšų kitam būstui, kitiems nekilnojamiesiems daiktams įsigyti ji neturėjo ir niekada nebūtų turėjusi. Nors savo anūkui yra dovanojusi jai priklausiusius žemės sklypus – ji niekada jam nėra dovanojusi jai priklausiusių nurodytų pastatų, žemės sklypo. Kadangi ji niekada neišreiškė savo valios dėl jai priklausančių nuosavybės teise turto ( - ), dovanojimo sutartis dėl šių daiktų turi būti pripažinta negaliojančia. Negaliojančia turi būti pripažinta ir 2008-08-04 pirkimo pardavimo sutartis su atpirkimo teise. Šis sandoris sudarytas negaliojančio sandorio pagrindu, o iš jo turinio akivaizdu, jog šia sutartimi šalys niekada nesiekė pirkti ir parduoti ieškovei priklausančių nekilnojamųjų daiktų. Taip pat nurodo, kad pripažinus nurodytas sutartis negaliojančiomis, ieškovei turi būti sugrąžinti nuosavybės teise priklausę daiktai.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

7Teismas nustatė, kad 2007-02-13 ieškovė S. V. ir atsakovas R. D. sudarė Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį, pagal kurios 2.1 punktą ieškovė padovanojo atsakovui R. D. 0,3900 ha žemės sklypą ir statinius, esančius ( - ), o pagal sutarties 2.2 – 2.6 punktus ieškovė atsakovui R. D. padovanojo penkis žemės sklypus, esančius ( - ). Teismas nurodė, kad nors ieškovė S. V. dovanojimo sandorio metu buvo senyvo amžiaus, tačiau sudarydama ginčo sandorį, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga ir todėl nėra pagrindo teigti, jog ji suklydo dėl esminių ginčo sandorio aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog ji iš viso neketino dovanoti žemės, nieko nedovanojo ir atsakovui R. D., tik pasirašė dokumentus, kad žeme galėtų naudotis visi. Teismas nurodė, kad nors ieškovė ir teigia, kad atsakovui R. D. nieko nedovanojo, tačiau dovanojimo sandorį ginčija iš dalies tik dėl žemės sklypo ir statinių, esančių ( - ), tokiu būdu pripažindama, jog dėl kitų dovanojimo sutartyje penkių žemės sklypų dovanojimo atsakovui R. D. aiškiai buvo išreikšta valia. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo V. D. bylos nagrinėjimo iš esmės metu taip pat patvirtino, jog ieškovė ketino dovanoti ginčo turtą, tik ne atsakovui R. D., o jam, kas, teismo nuomone patvirtina, jog ieškovė iš esmės buvo aiškiai išreiškusi savo valią - dovanoti žemės sklypą ir statinius ( - ). Teismas sprendė, kad yra pagrindas išvadai, jog ieškovė, nors ir buvo sulaukusi garbaus amžiaus, tačiau turėjo galimybę pasirašant pas notarą dovanojimo sutartį, būti atidi ir rūpestinga įvertinant kokį konkrečiai nekilnojamąjį turtą ji dovanoja atsakovui R. D..

8Teismas nustatė, jog atsakovas R. D. ir atsakovas R. M. 2008 m. rugpjūčio 4 d. dėl ginčo nekilnojamojo turto sudarė Pirkimo pardavimo sutartį su atpirkimo teise. Ieškovė teigė, kad sutartis sudaryta negaliojančios dovanojimo sutarties pagrindu ir yra apsimestinis sandoris. Kadangi, ieškinio reikalavimą dėl dovanojimo sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančia teismas atmetė, todėl netenkino ir ieškovės ieškinio reikalavimo dėl pirkimo pardavimo sutarties su atpirkimo teise pripažinimo negaliojančia.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Apeliantė S. V., apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Atsakovus siejo specifiniai santykiai, todėl ginčo aplinkybės nėra aplinkybės, kurios egzistuoja esant įprastiniams sutartiniams nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo santykiams. R. M. buvo R. D. kreditorius, kuris ir darė spaudimą, kad skola būtų grąžinta perduodant ginčo turtą atsakovui R. M.. Nei ieškovė, nei tretieji asmenys apie santykius, susiklosčiusius tarp atsakovų nežinojo, o pirmos instancijos teismas šio fakto nevertino ir dėl jo nepasisakė, tuo pažeisdamas įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas.
  2. Teismas visiškai nevertino atsakovo R. D. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, nevertino to fakto, kad atsakovas ieškinį pripažino bei patvirtino, kad suklaidino ieškovę. Atsakovas R. D. nuslėpė nuo ieškovės esmines aplinkybes, kurias žinodama, ji tikrai nebūtų perleidusi ginčo turto atsakovui. Teismas, darydamas objektyviais įrodymais nepatvirtintas išvadas dėl ieškovės valios dovanoti ginčo turtą, visų pirma turėjo įvertinti kiekvieno senyvo amžiaus žmogaus teisėtą interesą – nugyventi gyvenimą nuosavame būste. Dėl atsakovo R. D. nuslėptų nuo ieškovės esminių aplinkybių dovanojant jam ginčo turtą, yra labiau tikėtinas ieškovės suklydimas sudarant dovanojimo sandorį.
  3. Pirmos instancijos teismas privalėjo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr.06-1-01003-11, kuriame yra nagrinėjamos aplinkybės betarpiškai susijusios su šioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, tačiau ieškovės prašymo teismas netenkino motyvuodamas, kad užsitęs bylos nagrinėjimas.

11Atsakovas R. M. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimas, paliktinas nepakeistu. Nurodo, kad apeliacinis skundas grindžiamas deklaratyviais teiginiais ir prielaidomis, tai, kad teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Ieškovė ir atsakovas R. D. yra artimi giminaičiai, todėl jų interesai šioje byloje akivaizdžiai sutampa. Ieškovė pripažįsta, kad dovanojimo sutartimi išreiškė tikrą valią, tačiau valios buvimą ginčija tik dovanojimo sutarties dalyje ir ieškinį teismui pateikė praėjus daugiau nei ketveriems metams. Dovanojimo sutartis pasirašyta pas notarą, šalys sutartį sudarė laisva valia, sutarties prasmė ir pasekmės šalims išaiškintos, sutarties turinys šalims išverstas ir balsu perskaitytas į šalims suprantamą rusų kalbą, todėl sandorį sudarytą dėl neapdairumo ir neatsargumo, net ir atsakovui pripažįstant esant apgaulę, vertinti kaip negaliojantį, negalima. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nestabdė civilinės bylos nagrinėjimo, nes ikiteisminis tyrimas yra pradėtas ne dėl ginčijamų dovanojimo ir pirkimo pardavimo sandorių, o dėl paskolos sutarčių, kurias ginčijantys asmenys nebuvo ir nėra šioje byloje nagrinėjamų sandorių šalimis.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliantės apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 straipsnis).

14Byloje nustatyta, kad 2007 m. vasario 13 d. apeliantė S. V. ir atsakovas R. D. sudarė Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį, pagal kurios 2.1 punktą apeliantė padovanojo atsakovui R. D. 0,3900 ha žemės sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą, ( - ) (1 t., 14 – 26 b. l.). Taip pat pagal šios sutarties 2.2 – 2.6 punktus apeliantė atsakovui R. D. padovanojo penkis žemės sklypus, esančius Vaidotų k., Vilniuje. Dovanojimo sutarties 8.1 punkte nustatyta, kad sudarant ir pasirašant šią sutartį apeliantei, S. V., išaiškinta ši sutartis, jos prasmė ir pasekmės. S. V., pareiškė, kad nepageidauja sudaryti jokios kitos, išskyrus šią dovanojimo sutartį, nepageidauja testamentu palikti Daiktą anūkui R. D., o dovanoja, perduodama nuosavybę į Daiktą neatlygintinai nuo šios sutarties pasirašymo dienos (1 t., 18 b. l.), o sutarties 7.2 punkte nustatyta, kad sutartis sudaryta sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, visos sutarties sudarymo aplinkybės Šalims žinomos. Sutartis atitinka jų valią, sutarties prasmė bei pasekmės Šalims išaiškintos. Dovanojimo sutartį tvirtinusi notarė patvirtino, kad sutarties tekstas išverstas ir balsiai perskaitytas į Šalims suprantamą rusų kalbą. Nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypo dalį ir pastatus įregistruotos R. D. vardu nuo 2007 m. vasario 13 d. (1 t., 9-13 b. l.). Atsakovui R. D. 2007 m. balandžio 17 d. dovanotame 0,3900 ha žemės sklype įregistravus naują statinį, pastatą - gyvenamąjį namą ( - ), dovanotam pastatui- gyvenamajam namui ( - )suteiktas pastato – ūkinio pastato statusas, o sklypo adresas pakeistas iš ( - )

15Ieškinys grindžiamas tuo, kad sudarant dovanojimo sutartį egzistavo dovanotojos valios trūkumas, t. y. kad sudarydama sutartį apeliantė S. V. klydo, kadangi tikroji jos valia buvo sudaryti tik penkių žemės sklypų dovanojimo sutartį.

16Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2011; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; kt.).

17Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.).

18Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Tam, kad būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

19Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog apeliantės (dovanotojos) S. V. ir R. D. (apdovanotojo) sudarytas sandoris turi valios trūkumų. Dovanojimo sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad šeši žemės sklypai ir gyvenamas namas perleidžiami R. D. neatlygintinai, joje nėra jokių sąlygų ar išlygų dėl turto perleidimo. Nekilnojamieji daiktai buvo perleisti artimam giminaičiui (dovanotojos anūkui). Sutartis yra nedidelės apimties, todėl apeliantė, nepaisant jos amžiaus, galėjo ir turėjo įsitikinti, kokio turinio sutartį sudaro, taip pat apsvarstyti galimus savo veiksmo teisinius padarinius. Apeliantė dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia savo iniciatyva kreipėsi į advokatą, o iš to darytina išvada, kad sudarant dovanojimo sandorį apeliantės amžius ir sveikatos būklė nebuvo tokie, jog kliudytų apeliantei pačiai atsakingai įvertinti susidariusią situaciją, t.y. sudarydama dovanojimo sandorį ji nemanė, kad jai reikalinga teisininko konsultacija. S. V. betarpiškai dalyvavo pasirašant dovanojimo sutartį, jokių dovanojimo su vienokia ar kitokia sąlyga nuostatų sutartyje nėra aptarta. Taigi nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog sandorio sudarymo metu apeliantė S. V. neteisingai suvokė sandorio turinį, kad nebuvo susiformavusi jos valia neatlygintinai perleisti ginčo nekilnojamuosius daiktus atsakovui R. D.. Nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodyta ir nebuvo įrodinėjama, kad dovanotoja sirgo ligomis, dėl kurių galėjo sutrikti jos mastymas ar atmintis ir dėl šios priežasties ji būtų negalėjusi suvokti, kokį sandorį pasirašo, be to, notarė patvirtino, kad sutarties tekstas buvo žodžiu išverstas į rusų kalbą.

20Ginčijamo sandorio šalis sieja artimi giminystės ryšiai (močiutė ir anūkas). Bet kuriuo atveju, kaip pirmos instancijos teismui teigė apeliantė S. V., kad su trečiuoju asmeniu (anūku) V. D. buvo sudariusi žodinį susitarimą ginčo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą dovanoti jam, nereiškia, jog buvo suklysta dėl ginčo sandorių teisinių pasekmių, juolab, kad nėra įrodymų, jog apeliantė S. V. iš tikrųjų dalyje šio ginčo sandorio nesiekė sukurti dovanojimo teisinių santykių. Tai patvirtina ir tai, kad dovanotame 0,3900 ha žemės sklype atsakovui R. D. vykdant statybas, praėjus dviems mėnesiams nuo dovanojimo sutarties pasirašymo įregistravus naują statinį, pastatą - gyvenamąjį namą ( - ) savo vardu, šio pastato teisinės registracijos, ieškovė neginčijo.

21Pažymėtina tai, kad suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Aplinkybė, kad atsakovas R. D. 2007 m. vasario 13 d. sudarant dovanojimo sutartį turėjo finansinių įsipareigojimų kitiems asmenims, nesudaro pagrindo spręsti, jog ginčo sandorio sudarymo metu apeliantė S. V. klaidingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, nes šios aplinkybės apeliantei tapo žinomos tik vėliau, jau po ginčo sandorio sudarymo. Vėlesnis valios pasikeitimas nesudaro pagrindo išvadai, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo.

22Kolegijos vertinimu, svarbus yra ir apeliantės S. V. elgesys po dovanojimo sutarties sudarymo. Kai sandoris neatitinka vidinės asmens valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti tokį sandorį. S. V. ginčo nekilnojamuosius daiktus padovanojo savo anūkui 2007 m. vasario 13 d., o su ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais kreipėsi tik 2011 m. rugsėjo 8 d. Be to, iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 22 d. nutartimi patvirtino ieškovo R. M. ir atsakovo R. D. sudarytą taikos sutartį, kurios priedas Nr. 1 yra 2009 m. gruodžio 17 d. ieškovo ir atsakovo R. D. sudaryta nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis. Nuomininkui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, t.y. nemokant nuomos mokesčio R. M., dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą ir Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. birželio 29 d. preliminariu sprendimu tenkino ieškovo R. M. ieškinį dėl atsakovų R. D., E. D. ir K. D. iškeldinimo iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, ūkinio pastato ir namo, esančių ( - )ir priteisė iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (2010 m. liepos 16 d. nutartimi preliminarus sprendimas panaikintas ir byla perduota nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos normas). Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškovo ieškinys pilnai tenkintas. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 4 d. sprendimu panaikino 2011 m. lapkričio 19 d. pirmos instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. sprendimą panaikino ir paliko galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. sprendimą. Apie visus, aukščiau išvadintus vykusius teisminius procesus apeliantė žinojo, ji nuo 2011 m. sausio 21 d., į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinės bylos Nr.2-497-432/2011 nagrinėjimą, protokoline nutartimi buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, tačiau, kaip nurodė bylą nagrinėjęs teismas, į ieškinį atsiliepimo nepateikė. Kaip minėta, apeliantė dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi 2011 m. rugsėjo 8 d., t.y. po to, kaip Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. liepos 19 d. sprendimu patenkino ieškovo R. M. ieškinį dėl atsakovų R. D., E. D. ir K. D. iškeldinimo. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 13 d. nutartimi tenkino S. V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. sprendimo vykdymą, Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį panaikino ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atmetė (2 t., 106-109 b. l.). Apeliantė S. V. ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia pareiškė praėjus daugiau nei vieneriems metams po to, kai Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas pagal ieškovo R. M. ieškinį dėl iškeldinimo, priėmė preliminarų sprendimą ir ieškinį tenkino. Šiuo preliminariu sprendimu, kaip minėta, R. M. buvo įgijęs teisę iškeldinti atsakovus R. D., E. D. ir K. D. iš jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo. Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais galėjo būti pareikštas siekiant išvengti iškeldinimo iš ginčo turto, tą iš dalies patvirtina ir atsakovo R. D. pozicija dėl ieškinio reikalavimų. Kita vertus, negalima pritarti, apeliantės teiginiui, jog R. D. ieškinio reikalavimus pripažino. CPK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Kai ieškinys pripažįstamas žodžiu, teismas gali duoti atsakovui pasirašyti standartinę ieškinio pripažinimo formą. Rašytinis atsakovo pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Duomenų, kad atsakovas R. D., laikantis minėtų CPK normų būtų ieškinį pripažinęs, byloje nėra, todėl ir apeliantės argumentas, kad pirmos instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas R. D. ieškinį pripažino, atmetamas kaip nepagrįstas.

23Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais duomenimis, padarė teisingą išvadą, kad apeliantė, sudarydama ginčijamą dovanojimo sandorį, nesuklydo dėl sandorio esmės, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai, kitos faktinės bylos aplinkybės liudija, jog apeliantė išreiškė savo valią padovanoti ginčo turtą anūkui R. D.. Antras apeliantės reikalavimas pripažinti negaliojančia 2008 m. rugpjūčio 4 d. notarinės formos pirkimo pardavimo sutartį su atpirkimo teise ( - ), sudarytą tarp R. D. ir R. M., nuo sudarymo momento, taikyti restituciją ir grąžinti S. V. 0,39 ha žemės sklypą, ( - ), bei ant jo stovinčius pastatą gyvenamąjį namą, ( - ), ir pastatą – ūkinį pastatą, ( - ), esančius ( - ), yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimo pripažinti negaliojančia 2007 m. vasario 13 d. dovanojimo sutartį ( - ), sudarytą tarp S. V. ir R. D., dalyje dėl 0,39 ha žemės sklypo, ( - ), bei ant jo stovinčio 80,91 kv. m. pastato – gyvenamojo namo, ( - ), nuo dovanojimo sutarties sudarymo momento, todėl pastarojo reikalavimo netenkinus, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir antrąjį reikalavimą, kas ir buvo konstatuota skundžiamame pirmos instancijos teismo sprendime. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentas, jog pirmos instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su ginčo turto pirkimo pardavimo sutarties sudarymu, taip pat yra neteisingas.

24CPK 1623 straipsnis reglamentuoja, kad bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam laikui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti bylą ir nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.

25Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad apeliantė pareiškė kelis savarankiškus reikalavimus dėl sandorių nuginčijimo ir 2014 m. gegužės 28 d. bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo (2 t., 162-168 b. l.). teismui, protokoline nutartimi apeliantės prašymo netenkinus, ji tas pačias aplinkybes nurodo apeliaciniame skunde, argumentuodama, kad tik ikiteisminio tyrimo metu gali būti nustatyti reikšmingi faktai, kurie turės esminės reikšmės nagrinėjamojoje civilinėje byloje. Apeliantė nurodo, kad pasibaigus ikiteisminiam tyrimui ir perdavus tyrimo medžiagą teismui, kitos baudžiamosios bylos išsprendimas turės tiesioginės įtakos dėl sandorių iš dalies nuginčijimo bei restitucijos taikymo, tai yra konkrečiai dėl ginčijamo pirkimo pardavimo su atpirkimo teise sandorio restitucijos taikymo pagrindų ir būdų ieškinio patenkinimo atveju. Teisėjų kolegijos nuomone, su šiais apeliantės argumentais, t.y. kad šioje byloje yra pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą, sutikti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Restitucija iš principo yra taikoma būtent tarp sandorio šalių, o šiuo atveju (ginčijant pirkimo pardavimo su atpirkimo teise sandorį) restitucija galėtų būti taikoma tik tarp sandorio šalių R. M. ir R. D.. Be to, apeliantės ieškinio esminis reikalavimas yra dovanojimo sandorio pripažinimas negaliojančiu, tuo tarpu ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl bankrutuojančios Nacionalinės kredito unijos, Vilniaus taupomosios kasos ir kitų, su ja susijusių asmenų veiklos, kuri nėra susijusi su apeliantės valia sudaryti dovanojimo sandorį, todėl pagrindo stabdyti šios bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teismas neturėjo.

26Papildomai pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovė S. V. ieškiniu atsakovams R. M. ir R. D., tretieji asmenys,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 20 d. sprendimu ieškovės... 7. Teismas nustatė, kad 2007-02-13 ieškovė S. V. ir atsakovas R. D. sudarė... 8. Teismas nustatė, jog atsakovas R. D. ir atsakovas R. M. 2008 m. rugpjūčio 4... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Apeliantė S. V., apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m.... 11. Atsakovas R. M. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliacinis... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir... 14. Byloje nustatyta, kad 2007 m. vasario 13 d. apeliantė S. V. ir atsakovas R. D.... 15. Ieškinys grindžiamas tuo, kad sudarant dovanojimo sutartį egzistavo... 16. Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais... 17. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju... 18. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies,... 19. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima... 20. Ginčijamo sandorio šalis sieja artimi giminystės ryšiai (močiutė ir... 21. Pažymėtina tai, kad suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu... 22. Kolegijos vertinimu, svarbus yra ir apeliantės S. V. elgesys po dovanojimo... 23. Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad... 24. CPK 1623 straipsnis reglamentuoja, kad bylos sustabdymas – procesinių... 25. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad apeliantė pareiškė kelis... 26. Papildomai pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimą palikti...