Byla 1A-190-851/2019

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Artūro Šumsko, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei, nuteistajam T. L. ir gynėjui advokatui Anatolijui Svilai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo T. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (tolia tekste ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose.

2Vadovaujantis BK 722 straipsniu, T. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

3Taip pat šiuo nuosprendžiu iš T. L. priteista:

4-

5Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 327,05 Eur gydymo išlaidoms atlyginti;

6-

7nukentėjusiojo R. L. naudai 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 300 Eur advokato išlaidoms apmokėti.

8Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

9I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

101. T. L. nuteistas už tai, kad jis 2017-06-23 apie 22.00 val. kieme prie ( - ), Vilniuje, esančio daugiabučio, žodinio konflikto su tėvu R. L. metu tyčia abiem rankomis vieną kartą pastūmė nukentėjusįjį R. L. į krūtinės sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, po ko, priekaištaudamas nukentėjusiajam dėl atvežtų daiktų, tyčia dar kartą nukentėjusįjį pastūmė į krūtinę, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, dėl to nukentėjusysis R. L., neišlaikęs pusiausvyros, nugriuvo ant žemės, o jis, iš kelnių kišenės išsitraukęs nenustatytą daiktą, panašų į kastetą, nukentėjusiojo akivaizdoje užsidėjo ant dešinės rankos ir, nukentėjusiajam stojantis nuo žemės, puolė staigiu judesiu bei minėtos rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį ne mažiau dviejų kartų, po to nemažiau šešių kartų dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į pilvą ir nemažiau 8 kartų abejomis kojomis spyrė nukentėjusiajam į pilvą, tokiu būdu pagal 2018-02-28 specialisto išvadą Nr. PG 512/2018 (01) padarydamas nukentėjusiajam R. L. poodines kraujosruvas dešiniajame momenyje, pakaušyje, dešiniajame smilkinyje, poodines kraujosruvas dešiniajame žaste, poodines kraujosruvas kairiajame žaste, kairiajame krūtinės šone, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kairiajame smilkinyje, abiejose blauzdose, sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

11II.

12Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

132. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-12 nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį; nepanaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-12 nuosprendžio ir nepriėmus naujo išteisinamojo nuosprendžio jo (T. L.) atžvilgiu, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-12 nuosprendį, sutrumpinti paskirtą T. L. apribojimo terminą iki 6 mėnesių, o R. L. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

142.1. Apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai pritaikant baudžiamąjį įstatymą, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles bei neteisingai paskiriant bausmę. Anot apelianto, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis priimtas remiantis išimtinai nenuosekliais ir prieštaringais nukentėjusiojo R. L. parodymais.

152.2. Teigia, jog teismas nevertino medicininių dokumentų, iš kurių matyti, kad R. L. 2017-06-25 dieną 00.46 val. lankydamasis ligoninėje dėl patirtų kūno sužalojimų nurodė, kad jį 2017-06- 23 dieną 22.00 val. Viršuliškių g. prie prekybos centro „MADA“ sumušė ir apiplėšė nepažįstamas asmuo. Šią savo poziciją, pasak apelianto, R. L. pakeitė tik tuomet, kai po 2017-06-25 dienos, apie 6.10 val., prie namo, esančio ( - )Vilniuje, jis sumušė savo sūnų apeliantą (T. L.), sukėlęs jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sužinojo, kad jis dėl šio įvykio kreipėsi į policiją. Jeigu pirmosios instancijos teismas būtų peržiūrėjęs šioje byloje pateiktą vaizdo įrašą, būtų pamatęs, kad nukentėjusysis R. L. yra fiziškai stipresnis už sūnų T. L., todėl T. L., būdamas fiziškai silpnesnis už tėvą, nebuvo pajėgus jį sumušti.

162.3. Taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nurodė, kad jį grindžia liudytojų parodymais, tačiau, pasak apelianto, nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų nepatvirtino matęs, jog jis (apeliantas) būtų smurtavęs prieš savo tėvą – R. L.. Anot apelianto, iš bylos duomenų matyti, kad policijos pareigūnams vėliau nuvykus į įvykio vietą, kurioje tariamai apeliantas smurtavo prieš R. L., ( - ) namo gyventojai neigė, kad 2017-06-23 arba 2017-06-24 dienomis prie namo būtų matę ar girdėję ką besimušant.

172.4. Apelianto teigimu, jo tėvas R. L. nuolat tendencingai iš keršto kreipiasi į teisėsaugos institucijas, kaltindamas jį įvairių nusikalstamų veikų padarymu ir tuo pagrindu policijos pareigūnams ar ikiteisminio tyrimo tyrėjams visuomet nurodo, jog jis (apeliantas) naudoja prieš jį tam tikrus ginklus, dažniausiai kastetą arba pistoletą, tačiau kuomet pagal R. L. eilinį iškvietimą jį (apeliantą) viešoje vietoje nepagrįstai sustabdydavo ir patikrindavo policijos pareigūnai, pas jį minėto ginklo nerasdavo. Atkreipia dėmesį, kad ir šioje byloje nusikaltimo įrankis nėra nustatytas ir rastas.

182.5. Pažymi, jog R. L. kitoje baudžiamojoje byloje (Nr. 1-2067-1053/2018), kurioje jau jis yra kaltinamas apelianto sumušimu, taip pat nurodė, kad jis (apeliantas) neva pats išprovokavo muštynes ir pradėjo jas, mušdamas kastetu. Tačiau šiuos R. L. argumentus, anot apelianto, paneigia V. P. nufilmuoti grumtynių epizodai, iš kurių, pasak apelianto, akivaizdžiai matyti, kad jis, gindamasis nuo R. L., neturi rankose jokio ginklo (pvz. kasteto). Kad jis nesigynė nuo tėvo kastetu ar kitu ginklu, patvirtino ir V. P.. Apelianto manymu, nei vienas iš byloje esančių įrodymų nepatvirtina, kad 2017-06-23 dieną jis smurtavo prieš savo tėvą ir sukėlė šiam nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl, anot apelianto, teismas privalėjo vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, nesant galimybės jų pašalinti, turėjo būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

192.6. Nurodo, kad paskirta jam bausmė – laisvės apribojimas 14 mėnesių – yra aiškiai per griežta. Teigia, jog teismas, nenustatęs jo (apelianto) atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teikė ypatingą reikšmę, kad jis (apeliantas) anksčiau buvo baustas administracine tvarka už greičio viršijimą pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimų kodekso (toliau tekste ir ANK) 416 straipsnio 2 dalį ir teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis marihuana pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, todėl jį charakterizavo neigiamai ir nepagrįstai paskyrė net 14 mėn. laisvės apribojimą, nors tokia bausmė yra net didesnė už LR BK 140 str. 2 d. sankcijoje nurodomą bausmės vidurkį. Atkreipia dėmesį, kad jo (apelianto) anksčiau atliktas minėtas administracinės teisės nusižengimas (greičio viršijimas) nėra laikomas itin pavojingu visuomenei, tai, anot apelianto, įprastas transporto priemonių vairuotojų saugaus eismo taisyklių pažeidimas, o jo atlikta nusikalstama veika (disponavimas itin mažu kiekiu marihuanos) buvo padaryta iš jaunatviško smalsumo, siekiant išbandyti kitose valstybėse leidžiamą svaiginimosi priemonę.

202.7. T. L. taip pat ginčija civilinį ieškinį, kuriuo nukentėjusiojo naudai priteista 500 eurų dydžio suma neturtinei žalai atlyginti. Apelianto manymu, R. L. tik formaliai, galimai siekdamas pasipelnyti, pareiškė šioje byloje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes, anot apelianto, jo patirti kūno sužalojimai iš esmės nepakeitė jo įprastinio gyvenimo ir jis neišgyveno didelių fizinių ir emocinių skausmų. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, neįsigilinęs, ar iš tiesų R. L. patyrė kokius nors dvasinius išgyvenimus dėl minėto tariamo įvykio, formaliai nurodė, kad jis patyrė didelius fizinius skausmus, emocinius išgyvenimus ir pergyvenimus, jų nedetalizuodamas. Taip pat, pasak apelianto, teismas nepagrįstai nurodė, kad po minėto įvykio nukentėjusysis ilgai gydėsi kūno sužalojimus, buvo sutrikdytas jo normalus ir įprastas gyvenimo ritmas. Apelianto teigimu, po 2017-06-23 tariamo sumušimo nukentėjusysis jau 2017-06-25 dieną gyveno įprastą savo gyvenimą ir net buvo pajėgus sumušti savo sūnų – apeliantą, dėl ko R. L. yra pareikštas kaltinamas baudžiamojoje byloje Nr. 1-2067-1053/2018.

21Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

22III.

23Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

24Nuteistojo T. L. apeliacinis skundas atmetamas.

253. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

264. Apeliantas ginčija įrodymų vertinimą, jų pakankamumą ir faktinių bylos aplinkybių nustatymą, teigia, kad bylos aplinkybės tirtos neišsamiai, neobjektyviai ir netinkamai, vertintos pažeidžiant BK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, o nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių.

27Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta kaip visiškai nepagrįstus.

284.1. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė įvykio faktines aplinkybes, tinkamai jas nustatė, T. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tad baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

294.2. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

304.3. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

314.4. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog tam, kad kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, tai yra nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pakanka, kad kaltininkas šeimos nariui ar artimam giminaičiui tyčiniais veiksmais sukeltų tik fizinį skausmą, nebūtinai pasireiškiantį per sužalojimus su akivaizdžiais liekamaisiais padariniais.

324.5. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad skundžiamas nuosprendis iš esmės grindžiamas išimtinai nukentėjusiojo R. L. prieštaringais parodymais. Šiame kontekste pažymėtina, jog vien tai, kad nukentėjusysis 2017-06-25 pareiškime, sąžiningai suklydęs, neteisingai nurodė nusikalstamos veikos padarymo datą – 2017-06-24, 22.00 val., – nereiškia, kad jo parodymai yra prieštaringi, kadangi jau 2017-06-29 vykusios apklausos metu R. L. nurodė, kad 2017-06-23 22.00 val. jo sūnus T. L. jį užpuolė ir sumušė ( - ) namo kieme, Vilniuje. Pirminės apklausos metu jis suklydo dėl datos, nes blogai jautėsi dėl sumušimo, todėl patvirtina, kad viskas įvyko 2017-06-23, o ne 2017-06-24. Pakartotinoje apklausoje ir pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis savo parodymų nekeitė, jo parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, juos patvirtina kiti viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti byloje esantys dokumentai: R. L. medicinos dokumentų išrašas (t.1, b.l. 174), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017-06-27 specialisto išvada Nr. G 2084/2017 (01) (t.1. b.l. 50-51); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018-02-09 specialisto išvada Nr. pG 512/2018 (01) (t.1 b.l.54-56), kiti byloje esantys įrodymai.

334.6. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusysis R. L. neatsako už tai, kad ikiteisminiam tyrimui vadovavusi ir kaltinamąjį aktą surašiusi prokurorė nebuvo pakankam atidi ir, remdamasi tik pirminiais R. L. parodymais, kaltinamajame akte klaidingai nurodė nusikalstamos veikos padarymo datą, kita vertus, pažymėtina, kad prokurorė, vadovaudamasi BPK 256 straipsnio 1 dalimi, iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos teismui pateikusi 2018-11-13 prašymą Nr. 2.S-9596, šią klaidą ištaisė (t.1, b.l. 190-192).

344.7. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje T. L. parodė, kad kaltinimą suprato, tačiau kaltu neprisipažįsta. Jis nuomojosi butą, adresu ( - ), Vilniuje. 2017 m. birželio 23 dieną nuo 13 valandos iki vidurnakčio jis buvo su K. Z.-A. ir jos giminaičiais, namo grįžo vėlai, nes buvo Joninių išvakarės, todėl ( - ) gatvėje jis negalėjo būti, kadangi K. Z.-A. jį parvežė ir paleido netoli namų. Jam einant per kiemus, jį pasitiko tėvas, tuomet jam (T. L.) iš rankų iškrito jo mobiliojo ryšio telefonas, kurį tėvas pačiupo ir puolė bėgti, jis jį vijosi, norėdamas susigrąžinti, paskui tėvas numetė telefoną. Jis (T. L.) tik norėjo pasivyti tėvą ir paklausti, kodėl jis taip padarė. Sutinka, kad tuo metu tėvas jį galėjo nufilmuoti. Tačiau šiuos nuteistojo parodymus paneigia nukentėjusiojo R. L. ir liudytojų K. Z. bei N. A. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai.

354.8. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje R. L. parodė, kad jo sutuoktinė padėjo sūnui išsinuomoti butą ( - ) gatvėje. Jis (R. L.) 2017 m. birželio 23 dieną apie 22 valandą atvežė sūnui (T. L.) kariuomenės drabužius. Atvežęs daiktus, paskambino sūnui, šis išėjo pasiimti daiktų. Buvo apsvaigęs, gal ką tik išgėręs. Kadangi jis negeria ir nerūko, iškart užuodė alkoholio kvapą. Kai jis (R. L.) padavė maišą su drabužiais, sūnus jam pasakė: „ką tu čia man atvežei“ ir sudavė abiem kumščiais į krūtinę. Nukentėjusysis nuo smūgio nukrito ant žemės, o kaltinamasis tada iš kišenės išsitraukė kastetą ir pradėjo nukentėjusįjį mušti į galvą, kai jis užsidengė galvą – į pilvą, pradėjo spardyti kojas. Gal jis buvo praradęs sąmonę, tačiau šito tiksliai neprisimena. Po to sūnus paprašė nekviesti policijos, sakė kad pasikarščiavo, tačiau pasakė, kad, jei nukentėjusysis iškvies policiją, pasakys, kad jis (R. L.) pavogė jo telefoną. Vėliau jiedu vėl susipyko, sūnus vėl norėjo jį pulti, tačiau jis (R. L.) pradėjo filmuoti ir bėgti per kelią link savo automobilio, o T. L. vijosi. Pribėgęs prie automobilio ir įlipęs į jį, užsirakino, nes nenorėjo šnekėti su sūnumi. Po to T. L. ramiai nuėjo. Nenorėjo iš karto rašyti pareiškimo policijai. Po kiek laiko jam pasidarė negera, jį pykino, skaudėjo visas kūnas, todėl 2017-06-23 vakare nuvyko į ligoninę, kad jį apžiūrėtų, bet ligoninėje buvo didelė eilė, todėl pagalvojo, kad gal pykinimas ir skausmas pareis. Kitą dieną, 2017-06-24, vėl pasijuto blogai, todėl dar kartą nuvyko į ligoninę, tačiau ten vėl buvo didelė eilė. Tuomet nukentėjusysis atvažiavo vakare, nes pagalvojo, kad gal bus mažesnė eilė. Nukentėjusįjį apžiūrėjo.

364.9. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja N. A. parodė, kad ji pažįsta T. L.. 2017-06-24 per Jonines T. L. buvo pas juos namuose. Jos dukra K. pradėjo dainuoti, ir per Jonines buvo jos pirmas koncertas. T. L. atvažiavo 2018- 06- 24 po 18.10 val., o dukra koncertavo apie 8.15 val. T. L. kartu su liudytojos motina ir K. mokytoja buvo koncerte. Po koncerto nuvežė mokytoją, kuri gyvena Antakalnyje. Po to liudytoja pakvietė T. L. į svečius, į jos turimą namą Antakalnyje. Tame name buvo liudytojos motina, liudytojos tėvas, K. ir T. L.. T. L. išvažiavo apie 23.10 val. taksi automobiliu.

374.10. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja K. Z. parodė, kad 2017-06-24 per Jonines T. L. apie 18.00 val. atvažiavo pas ją kaip draugas į koncertą, kuris vyko Naujoje Vilnioje prie kultūros namų. Ji koncertavo apie 18.15 valandą, padainavo dainą, o po to ji, močiutė, mama, jos mokytoja ir T. L. išvažiavo. Mokytoją pavežė iki Antakalnio, nes jie irgi ten gyvena. T. L. pas juos vakarieniavo, o apie 22.30 val. išvažiavo namo. Nepasakė, kur važiuoja, nieko jai nepasakojo, nei kur buvo, nei kas atsitiko vėliau. Dabar tik pasakė, kad susimušė su tėvu.

384.11. Šių liudytojų parodymai paneigia nuteistojo argumentus, kad jis 2017-06-23 visą vakarą praleido su K. Z.-A. ir jos giminaičiais.

394.12. Iš peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad agresyviai nusiteikęs T. L. vejasi savo tėvą, kuris bėgdamas prašo prie jo nelįsti ir palikti jį ramybėje. Įlipęs į automobilį bandžiusiam atidaryti automobilio duris sūnui sako, kad pasitrauktų, kad jis nelauks policijos, nes jis (T. L.) jį muša, taip pat sako, kad jis dabar turi telefoną, turi viską, atsisveikina ir nuvažiuoja (t.1, b.l. 44).

404.13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017-06-27 specialisto išvada Nr. G 2084/2017 (01) (t.1. b.l. 50-51); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018-02-09 specialisto išvada Nr. pG 512/2018 (01) (t.1 b.l.54-56) patvirtina, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniajame momenyje, pakaušyje, dešiniajame smilkinyje, poodinės kraujosruvos dešiniajame žaste, poodinės kraujosruvos kairiajame žaste, kairiajame krūtinės šone, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai kairiajame smilkinyje, abiejose blauzdose tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Be to, specialisto išvadose nurodyti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, pagal jų pobūdį, lokalizaciją, padarymo laiką ir mechanizmą, visiškai patvirtina nukentėjusiojo parodymus ir paneigia kaltinamojo gynybinę versiją.

415. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-424/2009, 2K-556/2010, 2K-295/2013). BPK 20 straipsnio 3 dalis reglamentuoja vieną iš duomenų pripažinimo įrodymais reikalavimų – jų liečiamumą – sąsają su įrodinėjama aplinkybe, t. y. įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato reikalavimo, jog kaltė padarant nusikaltimą turi būti įrodyta tiesioginiais įrodymais. Kaltė dėl nusikaltimo padarymo gali būti grindžiama ir netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, esminis reikalavimas yra tai, kad jie atitiktų įstatymo reikalavimus bei sudarytų nuoseklų įrodomąjį pagrindą, patvirtinantį kaltinime nurodytas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23/2019). Pažymėtina, kad viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016).

426. Taigi, kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis ir jo gynėjas, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

437. Apeliantas taip pat ginčija paskirtos jam bausmės dydį. Teigia, kad paskirta jam bausmė yra aiškiai per griežta. Anot apelianto, teismas, paskirdamas jam laisvės apribojimą vieneriems metams ir dviem mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose, netinkamai pritaikė įstatymą, todėl laisvės apribojimo terminas turėtų būti sumažintas iki 6 mėn.

448. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas T. L. bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams ir dviem mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

458.1. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.

468.2. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

478.3. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.), atsižvelgęs į tai, kad padarytas nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), taip pat į kaltės formą – tyčią, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumą ir liekamąsias pasekmes, į tai, kad nėra T. L. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę – baustas administracine tvarka (b.l. 91-93), teistas 1 kartą, turi dirbą ir legalų pajamų šaltinį, pagrįstai paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą – savo dydžiu artimą šios bausmės rūšies vidurkiui. Paskirta T. L. bausmė yra aiškiai ne pergriežta atitinka siekiamus bausmės tikslus, švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais nėra įstatyminio pagrindo.

489.

49Teisėjų kolegija taip pat atmeta kai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, nesant pakankamo pagrindo, nukentėjusiajam R. L. priteisė neturinę žalą bei netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį.

509.1. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esančiais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad T. L. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

519.2. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

529.3. Dėl šiuo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė byla Nr. 2K-171/2008).

539.4. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką.

549.5. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.

559.6. Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusysis R. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl dešimteriopai didesnės neturtinės žalos (5000 Eur), kurią teismas pagrįstai sumažino iki 500 eurų. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo nuosprendžiu iš T. L. priteista nukentėjusiajam R. L. 500 eurų suma neturtinei žalai atlyginti, vertinant smurtiniais veiksmais padarytų sužalojimų mastą, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijams bei formuojamai teismų praktikai, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir atmesti civilinį ieškinį šioje dalyje taip pat nėra teisinio pagrindo.

5610. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

57Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

58Nuteistojo T. L. apeliacinį skundą atmesti.

59Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 722 straipsniu, T. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė... 3. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš T. L. priteista:... 4. -... 5. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 327,05 Eur gydymo išlaidoms... 6. -... 7. nukentėjusiojo R. L. naudai 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 300 Eur... 8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 9. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 10. 1. T. L. nuteistas už tai, kad jis 2017-06-23 apie 22.00 val. kieme prie ( -... 11. II.... 12. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 13. 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 14. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas... 15. 2.2. Teigia, jog teismas nevertino medicininių dokumentų, iš kurių matyti,... 16. 2.3. Taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 17. 2.4. Apelianto teigimu, jo tėvas R. L. nuolat tendencingai iš keršto... 18. 2.5. Pažymi, jog R. L. kitoje baudžiamojoje byloje (Nr. 1-2067-1053/2018),... 19. 2.6. Nurodo, kad paskirta jam bausmė – laisvės apribojimas 14 mėnesių –... 20. 2.7. T. L. taip pat ginčija civilinį ieškinį, kuriuo nukentėjusiojo naudai... 21. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė... 22. III.... 23. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai... 24. Nuteistojo T. L. apeliacinis skundas atmetamas.... 25. 3. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 26. 4. Apeliantas ginčija įrodymų vertinimą, jų pakankamumą ir faktinių... 27. Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta kaip visiškai... 28. 4.1. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir... 29. 4.2. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką atsako tas,... 30. 4.3. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis... 31. 4.4. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog tam, kad kiltų... 32. 4.5. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus,... 33. 4.6. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusysis R. L. neatsako už tai,... 34. 4.7. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje T. L. parodė, kad... 35. 4.8. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje R. L. parodė, kad jo... 36. 4.9. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja N. A. parodė,... 37. 4.10. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja K. Z. parodė,... 38. 4.11. Šių liudytojų parodymai paneigia nuteistojo argumentus, kad jis... 39. 4.12. Iš peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad agresyviai nusiteikęs T. L.... 40. 4.13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017-06-27... 41. 5. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie... 42. 6. Taigi, kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų... 43. 7. Apeliantas taip pat ginčija paskirtos jam bausmės dydį. Teigia, kad... 44. 8. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas,... 45. 8.1. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje... 46. 8.2. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į... 47. 8.3. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis... 48. 9.... 49. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kai nepagrįstus apeliacinio skundo... 50. 9.1. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esančiais... 51. 9.2. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmeniui padarytos materialinės... 52. 9.3. Dėl šiuo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio... 53. 9.4. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra... 54. 9.5. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra... 55. 9.6. Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusysis R. L. pareiškė civilinį... 56. 10. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 57. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326... 58. Nuteistojo T. L. apeliacinį skundą atmesti.... 59. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos....