Byla 2K-267/2013
Dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 1300 Lt (10 MGL) dydžio bauda

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Armano Abramavičiaus, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. kasacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 1300 Lt (10 MGL) dydžio bauda.

2Priteista iš G. S. nukentėjusiajam R. Š. 700 Lt neturtinei žalai atlyginti, jo atstovei pagal įstatymą D. Š. 1500 Lt proceso išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą.

3Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis, kuria nuteistojo G. S. ir jo gynėjos advokatės apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5G. S. nuteistas už tai, kad įžūliai elgdamasis pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2010 m. rugsėjo 5 d., apie 19.00 val., Prienų r., ( - ), daugiabučio namo kieme, nepilnamečių akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius ir, priėjęs prie R. Š., spyrė šiam du kartus į dešinę blauzdą bei ranka sudavė į dešinę pakaušio pusę, taip padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

6Kasaciniu skundu nuteistasis G. S. prašo abiejų instancijų teismų sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti.

7Kasatorius nurodo, kad nagrinėjant bylą padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų, sukliudžiusių teismams priimti teisingus sprendimus. Taip pat nebuvo laikomasi Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto rungimosi principo ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio l dalies reikalavimo kiekvienam užtikrinti teisę, kad jo bylą per kuo trupiausią laiką išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

8Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes apkaltinamąjį nuosprendį grindė ne išsamiai ištirtų įrodymų visuma, o tik kaltinimo poziciją palaikančiais įrodymais. Šios klaidos apeliacinės instancijos teismas neištaisė – taip pat būdamas šališkas nepagrįstai atmetė jį teisinančius įrodymus.

9Pasak kasatoriaus, abiejų instancijų teismai pagrindiniu jo kaltę pagrindžiančiu įrodymu laikė specialisto išvadą Nr. G 751/10(06) ir šią išvadą pateikusio specialisto L. Urbanavičiaus paaiškinimus teisme, nors šis pripažino, kad jo išvada prieštarauja nukentėjusiojo R. Š. parodymams ir nustatytiems objektyviems sužalojimų požymiams. Iškilus abejonių dėl šios specialisto išvados, buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė. Ekspertizės akte Nr. EKG 77/11(02) nustatyta, kad pagal 2010 m. rugsėjo 8 d. konstatuotų poodinių kraujosruvų spalvą tikėtina, jog jos galėjo būti padarytos ne anksčiau kaip prieš savaitę iki nukentėjusiojo R. Š. apžiūros. Ekspertas D. Tumėnas teisme paaiškino, kad ekspertizės akte nurodytas nukentėjusiojo sužalojimų savaitės laikas yra minimaliausias, tai reiškia, jog sužalojimai galėjo būti padaryti prieš savaitę arba dar anksčiau iki jo apžiūros. Tai iš esmės patvirtino ir specialisto A. A. Garmaus konsultacinė išvada, kurioje kategoriškai konstatuota, kad R. Š. poodinės kraujosruvos galėjo būti padarytos maždaug 10 dienų iki jo apžiūros 2010 m. rugsėjo 8 d. ir negalėjo būti padarytos 2010 m. rugsėjo 5 d. Tačiau, nuteistojo teigimu, abiejų instancijų teismai nemotyvavo, kodėl, nepaisant šių ekspertų išvadų, L. Urbanavičiaus išvada laikoma patikimu įrodymu ir ja vadovautasi grindžiant jo kaltę. Teismai nesirėmė A. A. Garmaus išvada vien dėl to, kad ši konsultacinė, tačiau BPK 90 straipsnyje nenumatytas specialisto išvadų skirstymas ir vertinimas pagal tai, kokio pobūdžio jos yra. Dėl to, nuteistojo įsitikinimu, pažeidžiant BPK 305 straipsnio l dalies 2 punkte nustatytas nuosprendžio surašymo taisykles, ši specialisto išvada, kaip jį teisinantis įrodymas, buvo nepagrįstai atmesta.

10Kasatoriaus manymu, patikimumo aspektu nebuvo tinkamai įvertinti tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos D. S. parodymai. Atmetant šios liudytojos parodymus buvo motyvuojama tuo, kad ji suinteresuota padėti savo sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau visiškai nepasisakyta dėl nukentėjusiojo ir nepilnamečių liudytojų (M. M., M. M. ir K. Š.) paskatos apkalbėti kaltinamąjį, t. y. nebuvo atsižvelgta į tai, kad kasatorius apgynė jų kankinamą D. P. (šiam į kelnes buvo pripurkšta statybinių putų), suteikė jam pagalbą bei davė R. Š. kaltinančius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Be to, teismas laikė patikimais suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų nukentėjusiojo giminaičių A. B., K. Š., A. Š. parodymus, nors šie įvykio vietoje nebuvo ir apie įvykio aplinkybes girdėjo iš nukentėjusiojo arba vieni iš kitų.

11Kasatorius atkreipia dėmesį į susiklosčiusią teismų praktiką, pagal kurią, nepavykus pašalinti byloje esančių abejonių, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Be to, teismo išvados dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, gali būti daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Priešingu atveju, kasatoriaus įsitikinimu, turi būti konstatuojama, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

12Be to, nuteistasis pažymi, kad pagal jam inkriminuotos veikos aplinkybes jis ne tik sudavė smūgius R. Š., bet ir vartojo necenzūrinius žodžius girdint nepilnamečiams. Tačiau tokios teismų išvados padarytos remiantis prieštaringais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais. Teismai nesiaiškino, kodėl pirminių apklausų metu nė vienas nepilnametis nedavė parodymų dėl necenzūrinių žodžių vartojimo, priešingai – jie nuosekliai teigė, jog kasatorius priėjęs paaiškino, kad negalima muštis, kad visi jie yra draugai. Apie necenzūrinių žodžių vartojimą neužsiminta ir duodant parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, apie tai pradėta kalbėti tik prokurorui pateikus papildomų klausimų.

13Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Meška prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.

14Prokuroras nurodo, kad, priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, neteikdamas nė vienam iš jų pirmenybės. Teismas, siekdamas pašalinti prieštaravimus tarp specialisto išvados ir A. A. Garmaus konsultacinės išvados, paskyrė ekspertizę. Prokuroro manymu, tai, kad atliktos ekspertizės rezultatai, juos įvertinus visų bylos įrodymų kontekste, buvo pripažinti tikėtinais, nesuteikia pagrindo teigti, jog teismas buvo šališkas. Motyvuodami savo sprendimą dėl kūno sužalojimo mechanizmo ir jų padarymo laiko, teismai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad tik pirmos specialisto apžiūros metu ekspertas matė R. Š., o kiti specialistas ir ekspertai vadovavosi tik rašytine medžiaga. Taigi, prokuroro įsitikinimu, teismai nagrinėjamu atveju įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

15Prokuroro teigimu, teismai pasisakė dėl liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų ir pateikė motyvus, kodėl vienais parodymais tiki ir remiasi, o kitus atmeta. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pagrįstai nurodoma, kad nuteistojo ir jo motinos parodymai apie nukentėjusiojo išvedimo iš kiemo aplinkybes akivaizdžiai prieštaringi. Nuteistasis neneigė tempęs R. Š. už pakarpos (tai patvirtina nukentėjusysis ir kiti liudytojai), tuo tarpu nuteistojo motina teigė, kad paauglys buvo vedamas iš kiemo jį apglėbus ranka. Prokuroro manymu, šios liudytojos parodymus teismai pagrįstai įvertino kaip siekį padėti kasatoriui.

16Atsiliepime prokuroras pažymi, kad veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nebūtinas nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam konstatavimas, pakanka ir smūgių sudavimo. Taigi kasatoriaus ginčijama aplinkybė – kraujosruvų padarymo nukentėjusiajam laikas – veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Taip pat nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad teismai privalėjo aiškintis, ar įvykio vietoje buvę nepilnamečiai suprato rusiškų keiksmažodžių prasmę. Šie asmenys nurodė, kad G. S. įvykio vietoje plūdosi necenzūriniais žodžiais, todėl vien to, kad šie asmenys kasatoriaus vartojamą leksiką apibūdino kaip koliojimąsi ir plūdimąsi, pakanka veiką pripažinti pažeidžiančia viešąją tvarką. Prokuroro įsitikinimu, liudytojų parodymai pagrįstai buvo vertinami kaip patikimi, nežymų parodymų nenuoseklumą teismai siejo su tuo, kad nuo įvykio praėjo nemažai laiko.

17Atsiliepimu nukentėjusysis R. Š. prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.

18Nukentėjusiojo teigimu, priešingai negu nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visus bylos įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs įrodymų vertinimą reglamentuojančių BPK normų pažeidimų pirmosios instancijos teisme, pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotą BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

19Atsiliepime nukentėjusysis nurodo, kad byloje nustatytos ir įrodytos visos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį reikšmingos aplinkybės, t. y. tai, kad G. S. vartojo necenzūrinius žodžius, įžūliai elgėsi, du kartus spyrė jam į dešinę blauzdą ir ranka sudavė į dešinę pakaušio pusę, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad nukentėjusysis ir liudytojai M. M., M. M., K. Š. duodami parodymus jį apkalbėjo. Dėl D. P. kankinimo nei R. Š., nei pirmiau nurodytiems liudytojams įtarimai nebuvo ir nėra pareikšti. Tokie G. S. argumentai, nukentėjusiojo įsitikinimu, yra gandai ir išsigalvojimai, kuriais siekiama sukelti abejonių dėl jo ir pirmiau nurodytų liudytojų parodymų patikimumo, paneigti objektyviai nustatytas ir įrodytas aplinkybes bei teisingus ir pagrįstus teismų sprendimus.

20Kasacinis skundas atmestinas.

21Dėl nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį

22Kasatorius iš esmės neigia smūgių sudavimą R. Š. ir necenzūrinių žodžių vartojimą nepilnamečių akivaizdoje, mano, jog netinkamai įvertinti jį teisiantys D. S. parodymai ir nepagrįstai remtasi prieštaringais nukentėjusiojo, jo giminaičių ir nepilnamečių liudytojų parodymais, t. y. ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes bei išvadas dėl įrodymų vertinimo. Tačiau pažymėtina, kad kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ar esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis teismo nustatytomis aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas patikrina, ar, gaunant, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl kasacinio skundo teiginiai, kuriais iš esmės neigiamos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės, išvados dėl įrodymų vertinimo bei savaip vertinami įrodymai, paliekami nenagrinėti, nes tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

23Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad abiejų instancijų teismai, tirdami byloje surinktus įrodymus, juos pripažindami įrodymais ir vertindami, nesilaikė šio straipsnio nuostatų, bylos faktinės aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai ištyrus byloje surinktus tiek kaltinančius, tiek teisinančius duomenis, įvertinus jų visumą. Pirmosios instancijos teismas teisminio nagrinėjimo metu apklausė kaltinamąjį G. S., nukentėjusįjį R. Š., įvykį mačiusius liudytojus M. M., M. M., K. Š., D. S., nukentėjusiojo senelius K. B., A. B., A. Š., specialistus L. Urbanavičių, D. Tumėną, ištyrė specialisto išvadą Nr. G 751/10(06), konsultacinę teismo medicinos specialisto A. A. Garmaus išvadą bei teismo medicinos ekspertizės aktą Nr. EKG77/11(02) ir jų visumos pagrindu konstatavo, kad G. S. pažeidė viešąją tvarką, nes daugiabučio namo kieme nepilnamečių akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius ir R. Š. spyrė į koją bei sudavė ranka į pakaušį, taip nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą. Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, teismas, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, skundžiamame nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Nustatant įvykio aplinkybes teismas rėmėsi nukentėjusiojo, įvykį mačiusių nepilnamečių liudytojų, nukentėjusiojo senelių parodymais, specialisto išvada Nr. G 751/10(06) bei ją pateikusio specialisto L. Urbanavičiaus paaiškinimais teisme. Būtent šių įrodymų pagrindu, kurių, teismo manymu, pakako, buvo paneigta G. S. versija, kad jis nesudavė nukentėjusiajam nė vieno smūgio.

24Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu teismas nuodugniai aiškinosi smurto panaudojimo prieš R. Š. faktą ir jo apimtį, A. A. Garmui pateikus priešingą išvadą negu ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikęs specialistas L. Urbanavičius, prieštaravimams pašalinti paskyrė atlikti teismo medicinos ekspertizę. Kasatorius neteisingai teigia, kad A. A. Garmaus išvada nesiremta vien dėl to, jog ji konsultacinė. Tiek šią išvadą, tiek ir ekspertizės aktą teismas vertino visų bylos įrodymų kontekste ir nuosprendyje pateikė išsamius bei aiškius motyvus, kodėl remiasi specialisto išvada Nr. G 751/10(06) ir ją pateikusio specialisto L. Urbanavičiaus paaiškinimais teisme. Teismas pažymėjo, kad tiesiogiai nukentėjusįjį R. Š. apžiūrėjo tik specialistas L. Urbanavičius, kuris apibūdino matytas kraujosruvas ir nustatė, jog jos galėjo atsirasti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, t. y. 2010 m. rugsėjo 5 d. 18.00-19.00 val. Šis specialistas teisme paaiškino, kad nėra metodikos, kuria naudojantis būtų galima nustatyti sužalojimo padarymo laiką valandų tikslumu, ir pažymėjo, jog kiekvieno asmens kraujosruvų intensyvumas skiriasi dėl individualių organizmo savybių. Teismas įvertino, kad iš esmės analogiškai teismo posėdyje paaiškino ir vienas iš ekspertizės akto išvadas pateikusių ekspertų D. Tumėnas, nurodydamas, jog kraujosruvos spalva priklauso nuo smūgio stiprumo, vietos, į kurią suduota (ar toje vietoje daug minkštųjų audinių), kokia kraujagyslė pažeista, be to, kitokį sužalojimų gijimą (kraujosruvų spalvos kitimą) gali lemti ir fizinis asmens aktyvumas. Remdamasis šiais specialistų paaiškinimais, atsižvelgdamas į tai, kad sužalojimai padaryti blauzdos priekiniame paviršiuje ir pakaušyje, kur nėra daug minkštųjų audinių, taip pat neatmesdamas, jog nukentėjusiojo naudotas tepalas pagreitino kraujosruvų gijimą, teismas padarė išvadą, kad G. S. sudavė smūgius R. Š. į koją ir pakaušį 2010 m. rugsėjo 5 d.

25Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo nuteistojo apeliacinį skundą, tikrindamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, dar kartą išanalizavo bylos įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingos išvados, nes apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, savo išvadas grindė įrodymais, kurie buvo įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku, visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

26Dėl žalos atlyginimo

27Bylos duomenimis, G. S., spirdamas R. Š. į koją ir ranka suduodamas į galvą, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Taigi tarp G. S. nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl abiejų instancijų teismai pagrįstai sprendė, kad ją nukentėjusiajam turi atlyginti nuteistasis.

28Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajam R. Š. neturtinės žalos atlyginimą, BPK ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normų, reglamentuojančių civilinio ieškinio išsprendimo klausimus, nepažeidė.

29Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio arba apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

31Nuteistojo G. S. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Priteista iš G. S. nukentėjusiajam R.... 3. Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Teisėjų kolegija... 5. G. S. nuteistas už tai, kad įžūliai elgdamasis... 6. Kasaciniu skundu nuteistasis G. S. prašo abiejų... 7. Kasatorius nurodo, kad nagrinėjant bylą padaryta esminių Lietuvos... 8. Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes... 9. Pasak kasatoriaus, abiejų instancijų teismai pagrindiniu jo kaltę... 10. Kasatoriaus manymu, patikimumo aspektu nebuvo tinkamai įvertinti tiesiogiai... 11. Kasatorius atkreipia dėmesį į susiklosčiusią teismų praktiką, pagal... 12. Be to, nuteistasis pažymi, kad pagal jam inkriminuotos veikos aplinkybes jis... 13. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo... 14. Prokuroras nurodo, kad, priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, pirmosios... 15. Prokuroro teigimu, teismai pasisakė dėl liudytojų ir nukentėjusiojo... 16. Atsiliepime prokuroras pažymi, kad veikos kvalifikavimui pagal BK 284... 17. Atsiliepimu nukentėjusysis R. Š. prašo nuteistojo... 18. Nukentėjusiojo teigimu, priešingai negu nurodo nuteistasis, pirmosios... 19. Atsiliepime nukentėjusysis nurodo, kad byloje nustatytos ir įrodytos visos... 20. Kasacinis skundas atmestinas.... 21. Dėl nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį... 22. Kasatorius iš esmės neigia smūgių sudavimą R. Š. ir... 23. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų... 24. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu teismas nuodugniai aiškinosi smurto... 25. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo nuteistojo apeliacinį... 26. Dėl žalos atlyginimo ... 27. Bylos duomenimis, G. S., spirdamas R. Š.... 28. Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas... 29. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 31. Nuteistojo G. S. kasacinį skundą atmesti....