Byla 2-2502-259/2011
Dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teisių ir pareigų perkėlimo, įkeitimo sutarties pripažinimo negaliojančia, turto pardavimo be varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo

1Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Ingai Miškinienei, Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant ieškovo V. K. atstovams V. M. ir advokatui Vladislovui Mikšai, atsakovei Z. M., jos atstovei advokatei Inai Kurauskienei, atsakovo AB Ūkio banko atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei, atsakovei I. K., jos atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams E. A., UAB „Eglenda“, AB Ūkio bankui, I. K., Z. M., Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarei A. R., LR teisingumo ministerijai, tretiesiems asmenims VĮ Registrų centrui, D. K. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teisių ir pareigų perkėlimo, įkeitimo sutarties pripažinimo negaliojančia, turto pardavimo be varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo,

Nustatė

2Ieškovas V. K. ieškiniu (t.1, b.l.5-21) prašo: 1) pripažinti E. A. paskolos gavėju pagal 1995-03-01 kredito sutartį Nr. 274, sudarytą su AB Ūkio banku, ir perkelti E. A. visas paskolos gavėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį, E. A. įpareigoti sumokėti AB Ūkio bankui iš paskolos sutarties atsiradusį 96 972 Lt įsiskolinimą; 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 1995-02-28 AB Ūkio banko ir I. K. sudarytą įkeitimo sutartį Nr. I-1389 dėl namų valdos, esančios ( - ), Kaune, įkeitimo; 3) pripažinti negaliojančiu 2000-11-27 turto pardavimo be varžytynių aktą, kuriuo atsakovei Z. M. parduota namų valda su rūsiu ( - ), Kaune; taikyti restituciją ir pripažinti šį turtą V. K. nuosavybe; 4) priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškinyje ieškovas nurodo, jog 1995-03-01 atsakovai I. K. ir AB Ūkio banko Kėdainių filialas sudarė kredito sutartį Nr. 274 (t.1, b.l.22) dėl 64 000 Lt paskolos prekių pirkimui (kredito sutarties 1.1 p.). Paskolos grąžinimą I. K. užtikrino 1995-02-28 įkeitimo sutartimi Nr. 1-1389 (t.1, b.l.23-24), įkeisdama ieškovo gyvenamą valdą, esančią ( - ), Kaune (toliau vadinama - turtu). Tą pačią dieną, kai buvo sudaryta sutartis su banku, I. K. sudarė kitą paskolos sutartį su E. A.(t.1, b.l.25). Šia sutartimi I. K. visus iš banko gautus pinigus - 64 000 Lt atidavė E. A.. Ieškovo žiniomis, dėl paskolos gavimo su banku derėjosi E. A. - vedė pokalbius dėl jos dydžio, palūkanų, notaro paslaugų ir kt. (esą ten jis turėjo pažįstamų). Be to, E. A. vyko kartu su I. K. į banką pasirašyti kredito sutarties. Gautus iš banko 64 000 Lt I. K. iš karto banke perdavė E. A. paskolos sutarties pagrindu. Šios sutarties 1 punkte nurodyta, jog I. K. suteikia E. A. 64 000 Lt paskolą ir procentai, kurie mokami banke visą laikotarpį. Taigi, I. K. skolino E. A. tą pačią pinigų sumą ir tam pačiam terminui (1995-03-01 paskolos sutarties 2 p.), kaip ir nuodyta su AB Ūkio banku 1995-03-01 sudarytos kredito sutarties 2.6 punkte. Todėl pinigai iš banko buvo paimti E. A. naudai. 1995-03-01 paskolos sutartyje tarp I. K. ir E. A. nurodyta, jog ši sutartis bus panaikinta, kada bus sudaryta analogiška pas notarą. Tačiau sutartis pas notarą sudaryta nebuvo. Tarp I. K. ir UAB „Eglenda“, atstovaujamos generalinės direktorės Ž. A., kuri buvo E. A. žmona, 1995-05-01 buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 2 (t.1, b.l.26). Tokiu būdu E. A. savo įsipareigojimus perkėlė juridiniam asmeniui. Sutartyje buvo papildoma sąlyga, pagal kurią UAB „Eglenda“ įsipareigojo sumokėti visas banko palūkanas, o taip pat nurodyta, jog šiai sumai yra škeistas turtas banke. Taigi, sutarties papildoma sąlyga patvirtina, jog tai tie patys kredito sutartimi pasiskolinti 64 000 Lt ir kad sandorio šalims buvo žinoma, jog I. K. įkeitė turtą, užtikrindama paskolos bankui grąžinimą. Sutartyje Nr. 2 nustatytu laiku (1996-05-01) UAB „Eglenda“ 64 000 Lt paskolos negrąžinus, prie 1995-05-01 paskolos sutarties Nr. 2 buvo surašytas priedas (t.1, b.l.27), kuriame UAB „Eglenda“ dar kartą patvirtino savo įsipareigojimus, atidedant paskolos grąžinimą iki 2000-10-01. Priede nurodyta, jog UAB „Eglenda“ įsipareigoja iš I. K. gautą 64 000 Lt paskolą ir procentus, kurie sumokėti bankui, grąžinti iki 2000-10-01. Tai įrodo, kad UAB „Eglenda“ žinojo ir pripažino, jog I. K. turėtų mokėti bankui įmokas už juos. Paskola AB Ūkio bankui turėjo būti grąžinta ne vėliau kaip 1996-12-25. Tačiau paskolos negrąžinus, Kauno miesto apylinkės teismas 1998-06-04 sprendimu (t.1, b.l.28-29) iš dalies patenkino AB Ūkio banko ieškinį ir priteisė AB Ūkio bankui iš I. K. 96 972 Lt ir 4 848,60 Lt bylinėjimosi išlaidų. Paskolos išieškojimas buvo nukreiptas į 1995-02-28 įkeitimo sutartimi įkeistą turtą. 2000-11-27 surašytas Turto pardavimo be varžytynių aktas (t.1, b.l.30), kuriuo turtas buvo parduotas atsakovei Z. M. už 70 000 Lt. Tokiu būdu ieškovas prarado savo turtą dėl E. A. bei jo valdomos UAB „Eglenda“ bei AB Ūkio banko darbuotojų nesąžiningo ir nerūpestingo elgesio.

4Ieškovo nuomone, 1995-03-01 atsakovų I. K. ir AB Ūkio banko sudaryta kredito sutartis Nr. 274 yra apsimestinis sandoris, todėl turi būti pripažinta negaliojančia, kadangi šio sandorio šalys sudaryti kredito sutarties nesiekė, jų veiksmai neatitiko įstatymuose apibrėžtos paskolos sutarties esmės ir tikslo. Nors kredito sutartyje nurodyta, kad paskola suteikta išduodant ją palaipsniui (kredito sutarties 1.2 p.), tačiau iš tikrųjų visa paskolos suma buvo išduota iš karto. Kredito sutarties 1.1 punkte nurodytas kredito sutarties tikslas - „prekių pirkimui“. Norėdama panaudoti paskolą prekių pirkimui, I. K. turėjo būti įsteigusi įmonę ir paruošusi verslo planą. Tačiau šių veiksmų I. K. atlikusi nebuvo ir privalomų dokumentų nepateikė. Nepaisant to paskolą AB Ūkio bankas jai vis tiek išdavė. Šios aplinkybės rodo, jog bankas tik formaliai išdėstė sutarties sąlygas, tačiau neketino jų vykdyti. Ieškovas nurodo, jog I. K. niekada netapo AB Ūkio banko perduotų pinigų savininke, nes jie iš karto buvo perduoti E. A., ką pagrindžia paskolos sutartys tarp I. K. ir E. A. bei I. K. ir UAB „Eglenda“. Nors 1995-03-01 paskolos sutarties šalimi yra įforminta I. K., tačiau iš aplinkybių visumos matyti, jog tikrasis paskolos gavėjas yra E. A., kuris derėjosi dėl paskolos sutarties sąlygų bei siekė, kad sutartis būtų sudaryta jo paties parinktame AB Ūkio banko Kėdainių filiale, kuriame E. A. turėjo pažįstamų. Vadinasi, pats E. A. buvo suinteresuotas gauti banko pinigus. Paskolos sutartyse atsakovai aiškiai prisiėmė sau visas palūkanas už AB Ūkio banko išduotą paskolą. Tokiais veiksmais E. A. siekė sudaryti I. K. įspūdį, kad būtent jis ar jo valdoma įmonė atsakys už įsipareigojimų vykdymą bankui. Taigi, vertinant visą paskolos gavimo istoriją ir šalių elgesį po paskolos sutarties sudarymo, nekyla abejonių, kad tikrąja sandorio šalimi su AB Ūkio banku buvo E. A., o ne I. K., todėl I. K. negali kilti jokių teisinių pasekmių, o kredito sutartį turėjo vykdyti atsakovai E. A. ir UAB „Eglenda“. Kadangi 1995-03-01 kredito sutartis buvo sudaryta ne su ta šalimi, yra pagrindas pripažinti sandorį apsimestiniu. Ieškovo nuomone, I. K. sutiko sudaryti sutartį ir įkeisti savo brolio (ieškovo) turtą, nesuprasdama sandorio pasekmių ir ne savo valia. Tokia situacija neatitinka sutarčių laisvės pricipo, taip pat teisingumo, protingumo principų ir jiems prieštarauja (CK 1.2 str. ir 1.5 str.).

5Ieškinyje nurodoma, jog teisės ir pareigos pagal kredito sutartį turėtų būti perkeltos E. A., kadangi jis buvo tikrąja paskolos sutarties šalimi ir pinigų gavėju. Vėliau savo įsipareigojimus jis perkėlė UAB „Eglenda“. Ieškovo nuomone, sudarytos paskolos sutartys (tarp E. A. ir I. K., I. K. ir UAB „Eglenda“) bei paskolos gavėjo veiksmai, kuriais paskolos gavėjas ir jo teisių perėmėjas pripažįsta prievolę, laikytini asmens valios išraiška. Be to, ieškovas atkreipia dėmesį, jog paskolos sutartis buvo sudaryta išimtinai E. A. interesams tenkinti. Tokia situacija akivaizdžiai pažeidė ieškovo interesus, kurie turi būti apginti pagal paskolos sutartį atsiradusius įsipareigojimus perkeliant E. A.. Tokiu būdu bus įgyvendintos pasekmės, kurios atsiranda konstatavus apsimestinio sandorio faktą (apsimestinio sandorio negaliojimo atveju negalioja apsimestinis sandoris, tačiau galioja tas sandoris, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje; LAT 2003-01-22 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-116/2003). Ieškovas nurodo, jog AB Ūkio bankas, išdavęs 64 000 Lt paskolą, sutartį sudarė ne su ta šalimi, todėl 1995-03-01 paskolos sutartis yra niekinis sandoris, iš kurio negali kilti jokios teisinės pasekmės tariamai šaliai. Konstatavus, kad 1995-03-01 paskolos sutarties šalimi yra E. A., jis ir turėtų prisiimti gautos paskolos bei palūkanų grąžinimo riziką, juo labiau, kad paskolos sutarties 8 punkte nurodyta, kad kredito gavėjas garantuoja savo turtu gautų paskolų bei palūkanų už jas grąžinimą.

6Ieškovas nurodo, jog 1994-03-10 jis davė I. K. įgaliojimą tam, kad ši atstovautų ieškovą santykiuose su trečiaisiais asmenimis (CK 67 str.), tačiau konkretaus veiksmo - turto įkeitimo - ieškovas nebuvo pavedęs atlikti ir tam leidimo nedavė. Vadovaudamasis šiuo įgaliojimu, AB Ūkio bankas sudarė ieškovo turto įkeitimo sutartį su I. K.. Įkeitimo momentu turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ieškovui ir jo žmonai D. K.. Sutikimas įkeisti ieškovui ir jo žmonai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą nei I. K., nei E. A. duotas nebuvo, nors SŠK 1.4 d., CK 3.92 str. aiškiai numatė, jog sudarant įkeitimo sandorį, turėjo būti ne tik ieškovo, bet ir jo sutuoktinės sutikimas. Šios aplinkybės rodo, kad buvo veikiama prieš įgaliotinio (ieškovo) interesus ir pažeidžiant jo teises. CK 4.206 str. imperatyviai nustatyta, kad įkaito davėjas turi būti įkeičiamo daikto savininkas. I. K. įkeitė ieškovo turtą, nebūdama jo savininke. Dėl to ieškovas mano, jog įkeitimo sandoris pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu, kaip prieštaraujantis imperatyviom įstatymo normoms (CK 1.80 str.). AB Ūkio bankas pažeidė įstatymo jam numatytą pareigą vykdyti prievolę pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6.38 str.), kadangi vadovaudamasis įgaliojimu, kuriame nebuvo aptarta įgaliotinio teisė įkeisti įgaliotojo turtą kitų asmenų prievolėms užtikrinti bei nesant ieškovo sutuoktinės sutikimo, bankas sudarė įkeitimo sutartį su tokios teisės neturinčiu asmeniu. Ieškovo nuomone, ginčijama įkeitimo sutartis pažeidžia ir viešąją tvarką bei gerą moralę (LAT 2006-01-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-30/2006), o taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), kadangi ieškovas prarado savo turtą už visiškai svetimas jam skolas, be jo sutikimo buvo užtikrintos jam nepažįstamų asmenų prievolės. Ieškovas nurodo, jog pripažinus paskolos sutartį negaliojančia, pripažintina negaliojančia ir pagrindinės (paskolos) sutarties įvykdymą užtikrinanti įkeitimo sutartis.

7Ieškinyje nurodoma, jog ginčijamą įkeitimo sandorį pripažinus niekiniu ir negaliojančiu, išnyksta teisinis pagrindas nukreipti kreditoriaus reikalavimą į įkeistą ieškovo turtą. Turto įkeitimo sutartį pripažinus negaliojančia, turto pardavimo iš varžytynių aktas taip pat privalo būti pripažintas negaliojančiu. Ieškovo nuomone, sprendžiant dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, būtina atsižvelgti ir į pirkėjos Z. M. nesąžiningumą, kadangi ginčo pastatą ji įsigijo už nepagrįstai mažą - 70 000 Lt kainą, kuri yra net daugiau kaip du kartus mažesnė už pastato rinkos vertę - 165 000 Lt (LAT 2007-12-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-549/2007; LAT 2004-10-04 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-520/2004; LAT 2002-09-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-990/2002). Be to, ieškovo nuomone, turto pardavimo sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu dar ir dėl to, kad varžytynių procese antstolė rėmėsi neteisėtu turto įvertinimo pardavimui be varžytinų aktu (t.1, b.l.31). LAT yra išaiškinęs, kad teismo antstolis yra pareigūnas, vykdantis teismų ir kitų institucijų sprendimus (Teismų įstatymo 77 str., CPK 372 str. ir 379 str.), todėl negali būti įtrauktas į vyresniojo teismo antstolio sudaromą komisiją įvertinti 1964 m. CPK 436 str. nustatyta tvarka parduodamam be varžytynių turtui. Tuo tarpu į Antstolių kontoros prie Kauno miesto apylinkės teismo sudarytą įkainojimo komisiją buvo įtrauktas antstolis R. G.. Šis pažeidimas savaime sudaro pagrindą pripažinti neteisėtu turto pardavimą be varžytynių aktą, jei pradinė turto kaina buvo nustatoma vadovaujantis neteisėtos sudėties komisijos įkainojimo aktu (LAT 2009-10-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3- 434/2009). Ieškovas pažymi, jog iš turto įvertinimo pardavimui be varžytinų akto ar iš kito dokumento nėra aišku, ar komisijos nariai iš tiesų turtą apžiūrėjo. Nei ieškovas, nei name gyvenantys jo šeimos nariai niekada nematė nei vieno iš trijų komisijos narių, niekas nėra jų informavęs apie turto apžiūrą, todėl tikėtina, jog turtas visiškai nebuvo apžiūrėtas. Įkainojimo akte taip pat nenurodyti kriterijai, kuriais rėmėsi komisijos nariai, vertindami turtą, o tik konstatuota pradinė pardavimo kaina. Todėl ieškovas mano, jog toks dokumentas negali būti laikomas pagrįstu ir tinkamu turto pardavimo be varžytynių kainai nustatyti. Nuo 1999-07-01 jau galiojo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, kuriame nurodyti turto vertinimo metodai, vertinimo ataskaitos turinys (įstatymo 23 str.). 2000-07-26 įkainojimo aktas (t.1, b.l.31) visiškai neatitinka įstatyme nustatytų kriterijų, nors akto paskirtis yra būtent nekilnojamojo turto vidutinės rinkos kainos nustatymas, t. y. papuola į minėto įstatymo reglamentuojamą sritį. Tai, kad turto kaina vertinimo komisijos akte nustatyta akivaizdžiai neteisingai, patvirtina Turto vertės nustatymo pažyma Nr. 10-03-79p (t.1, b.l.32), kurioje turto rinkos vertė 2000-11-21 dienos kainomis nustatyta 165 000 Lt. Ši turto vertė nustatyta apžiūrėjus turtą, kurio būklė nuo arešto dienos nebuvo pakitusi (išskyrus kelis pagerinimus, nurodytus apžiūros akte, į kuriuos vertintojas neatsižvelgė, nustatydamas turto rinkos vertę). Net ir atsižvelgiant į tai, kad kiekviename vertinime gali būti paklaida, priklausomai nuo vertinimo metodų ir vertintojo turimos informacijos apie panašių objektų kainas, skirtumas tarp 70 000 Lt ir 165 000 Lt yra akivaizdžiai per didelis, kad būtų galima įkainojimo komisijos 2000-07-26 akte nurodytą kainą laikyti pagrįsta.

8Ieškinyje nurodoma, jog ieškovo prašomas taikyti teisių gynimo būdas (reikalavimas dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais ir reikalavimas perkelti atitinkamos sandorio šalies teises ir pareigas) neprieštarauja CK 1.138 str., nustatančiam civilinių teisių gynimo būdus, ir atsakovų sudaryto sandorio esmei. Ieškovo teisių realus apgynimas, kiek tai susiję su teisėmis į varžytynėse realizuotą turtą, ekonomiškiausiai ir greičiausiai pasiekiamas CK 1.138 str. numatytu būdu - atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį ir tuo pačiu pakeičiant jau susiformavusius teisinius santykius, be būtinybės juos naikinti. Ieškovas nurodo, jog restitucijos taikymas natūra yra įmanomas, nes namas neperleistas tretiesiems asmenims, name gyvena ieškovas ir jo sesers I. K. šeima. Z. M. nėra atlikusi jokių namo pagerinimų. Todėl namo grąžinimas ieškovui natūra nesukels jokių nepatogumų šalims ir neprieštaraus sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams. Ieškovo nuomone, jis 10 metų ieškinio senaties termino ieškinio reikalavimams pareikšti nepraleido, kadangi apie aplinkybes, sudarančias ieškinio pagrindą, sužinojo daug vėliau, negu buvo sudaryti ginčiajami sandoriai: 1) apie tai, kad I. K. realiai negavo pinigų pagal kredito sutartį, o iš karto perdavė juos E. A., ieškovui tapo žinoma tik 2009 m. sausio mėn. iš publikacijos spaudoje. Paaiškėjo, kad I. K. slėpė nuo ieškovo kredito bei paskolos sutarčių sudarymo aplinkybes ir dėl to ieškovas manė, jog turtas prarandamas dėl to, jog jo sesuo pasinaudojo gautu kreditu. Nežinojimas apie realų kredito sutarties tikslą nulėmė ieškovo pasirinktus teisių gynybos būdus; 2) ieškovui nebuvo žinoma apie sudarytas paskolos sutartis su E. A. ir UAB „Eglenda“, jis jų nematė, kol nesužinojo apie nesąžiningą banko bei E. A. elgesį I. K. atžvilgiu; 3) apie tai, kad buvo neteisėta turto įkainojimo komisijos sudėtis ir kad tai sudaro pagrindą ginčyti Turto pardavimo be varžytynių aktą, ieškovui tapo žinoma, kai apie tai jį informavo jo atstovė advokatė R. Čilinskaitė. 2000-07-26 turto įkainojimo akte nenurodytos komisijos narių pareigos, net jų vardai. Esant tokiai situacijai, neįmanoma vien tik susipažinus su šiuo aktu, nustatyti komisijos narių sudėtį pagal jos narių pareigas. Ieškovas pirmą kartą į advokatę dėl teisinės pagalbos kreipėsi 2009 m. balandžio mėn., tuomet buvo sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo kitoje byloje (t.1, b.l.34-35).

9Atsakovė Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. R. atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l.72-74) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovė nurodo, jog pagal 1964 m. CK 291 str. paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. 64 000 00 Lt iš AB Ūkio banko buvo perduoti I. K. jos nuosavybėn. I. K., kaip jai perduotų pinigų savininkė, galėjo laisvai disponuoti šia pinigų suma savo nuožiūra, rizika ir atsakomybe. Perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik sutinkant kreditoriui (1964 m. CK 242 str.). Kredito gavėja I. K. iš AB Ūkio banko gautus pinigus perskolino E. A. be kreditoriaus sutikimo. E. A. ir I. K. 1995-03-01 sudarytoje paskolos sutartyje nenurodyta, kad tai tie patys pinigai, gauti iš AB Ūkio banko. Šis faktas neatsispindi ir 1995-05-01 UAB „Eglenda“ su I. K. sudarytoje paskolos sutartyje Nr. 2. Be to, šioje sutartyje nenurodyta, koks turtas ir kokiam bankui įkeistas. Atsakovei abejones kelia ir faktas, kad 1995-03-01 E. A. ir I. K. sudaryta paskolos sutartis surašyta ant 1996 m. blanko, ant išspausdintos 1996 m. datos užrašant ranka atbulinę datą - 1995 m. Atsakovės nuomone, faktą, kad ginčijami paskolos sandoriai yra fiktyvūs, įrodo ir tai, kad I. K. niekada nesikreipė į teismą dėl pinigų išieškojimo iš skolininkų E. A. ir UAB „Eglenda“. Ji pati padengė bankui dalį gauto kredito palūkanų, tuo pripažindama save kredito sutarties su AB Ūkio banku šalimi. Todėl atsakovė mano, jog ieškovo ieškinys dalyje dėl E. A. pripažinimo 1995-03-01 kredito sutarties Nr. 274 šalimi ir paskolos gavėjo teisių ir pareigų jam perkėlimo, turi būti atmestas.

10Atsakovė nurodo, jog jos 1995-02-28 patvirtintą įkeitimo sutartį, registro Nr. 1-1389, pripažino galiojančia Kauno miesto apylinkės teismas 2007-01-26 sprendimu civ. byloje Nr. 2-1801-638/2007, Kauno apygardos teismas 2007-09-05 nutartimi civ. byloje Nr. 2A-727-601/2007 ir LAT 2008-03-18 nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-175/2008. Ieškovo prašymas atnaujinti procesą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių buvo atmestas Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-17 nutartimi civ. byloje Nr. A2-855-249/2010. Kauno apygardos teismas 2010-06-28 nutartimi civ. byloje Nr. A2-1028-173/2010 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. CPK 137 str. 2 d. 4 p. ir 293 str. 3 d. nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o jei šios aplinkybės paaiškėja vėliau - teismas bylą nutraukia. Todėl ieškovo ieškinys dalyje dėl reikalavimo pripažinti įkeitimo sutartį negaliojančia turi būti atmestas.

11Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį, jog UAB „Vadasa“ 2010-07-12 išduotame turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akte Nr. 10-03-79a, kuriuo vadovaujasi ieškovas, į bendrą sumą sudėta žemės sklypo ir pastatų vertė. Atsakovės nuomone, ieškinyje nurodydamas 165 000 Lt dydžio turto rinkos vertę, ieškovas sąmoningai klaidina teismą, kadangi 2000-11-27 Turto pardavimo be varžytynių aktu buvo parduoti tik pastatai (žemės sklypas nebuvo ir negalėjo būti parduotas, kadangi jis yra valstybės nuosavybė). Z. M. sklypą ( - ), Kauno m., išsinuomojo tik 2002-02-25. Be to, turto vertinimo akte nurodytas 149,44 m2 gyvenamo namo plotas, kai tuo tarpu 2000-11-27 Turto pardavimo be varžytynių aktu buvo parduoti tik gyvenamas namas su rūsiu, 99,12 m2 naud. ploto, garažas ir ūkinis pastatas. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį, jog pastatai ( - ), Kauno m., buvo parduoti be varžytynių, o tai reiškia, kad šie pastatai iš pradžių buvo pardavinėjami varžytynėse, kuriose neatsirado pirkėjų, todėl turtas buvo nuvertintas.

12Atsakovas LR teisingumo ministerijai atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l.76-78) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir taikyti ieškinio senatį. Atsiliepime nurodoma, jog ieškovo teiginys, kad jis apie tai, jog atsakovė I. K. pinigų pagal kredito sutartį realiai negavo, o iš karto perdavė juos E. A., sužinojo tik 2009 m. sausio mėn. iš publikacijos spaudoje, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas, yra nepagrįstas ir vertintinas kaip klaidinantis. Kauno miesto apylinkės teismas 1998-06-04 sprendimu civ. byloje Nr.2-4310/98 dalinai patenkino AB Ūkio banko ieškinį dėl išieškojimo nukreipimo į įkeistą namą ( - ), Kaune. Šioje civilinėje byloje ieškovas buvo proceso dalyviu, todėl jau 1998 m. žinojo, kad vyksta teisminis ginčas dėl jam nuosavybės teise priklausančio turto, į kurį norima nukreipti išieškojimą dėl negrąžintos paskolos. 1995 m. buvo sudarytos dvi paskolų sutartys (1995-03-01 ir 1995-05-01), kuriose nurodyti tiek paskolos davėjas, tiek paskolos gavėjas. Kadangi ieškovui apie jo pažeistas teises turėjo būti žinoma 1998-06-04, ieškinio senaties terminas baigėsi 2008-06-04, o tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2007-01-26 sprendime civ. byloje Nr.2-1801-638/2007 konstatuota, kad ieškovas 1994-03-10 sudarė įgaliojimą, patvirtintą notaro, kuriuo įgaliojo I. K. valdyti ir tvarkyti visą jo turtą, įkeisti ir priimti įkaitu pastatus ir kitą turtą. I. K. 1995-02-28 įkeitė ieškovui priklausantį namą, užtikrindama iš AB Ūkio banko gautos paskolos grąžinimą. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, nebuvo panaikintas instancine tvarka, todėl šios aplinkybės nereikia įrodinėti šioje civilinėje byloje (CPK 279 str. 4 d.), t. y. ieškovas išreiškė savo valią ir davė sutikimą įkeisti nekilnojamą turtą.

13Atsakovas AB Ūkio bankas atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l.81-84) su ieškiniu nesutiko ir prašė civilinę bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimo įkeitimo sutartį pripažinti negaliojančia nutraukti, likusioje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir paduotą suėjus senaties terminui. Atsakovas atsiliepime nurodo, jog jam apie ieškinyje aprašomą pinigų perskolinimą nebuvo ir nėra žinoma, sutikimo I. K. atlikti tokį veiksmą bankas nedavė (1964m. CK 242str. l d., naujojo CK 6.115str., 6.116 str.). I. K. atidavė E. A. iš banko gautus pinigus be AB Ūkio banko sutikimo ir žinios, pažeisdama kredito sutarties sąlygas, t. y. panaudojo kreditą ne pagal paskirtį. Atsakovui įtarimų kelia aplinkybė, jog 1995-03-01 sutarties tarp I. K. ir E. A. blanke atspausdinta 1996 m. data aiškiai ranka pataisyta į 1995 m. Todėl yra akivaizdu, jog sutartyje nurodyta data - 1995-03-01, ši sutartis tikrai nebuvo surašyta. Kita paskolos sutartis Nr. 2, surašyta 1995-05-01, kurią pasirašė I. K. ir UAB „Eglenda“, prieštarauja ieškovo teiginiui, kad iš I. K. gautus pinigus E. A. perskolino UAB „Eglenda“. Pagal abi šias paskolos sutartis tą pačią pinigų sumą – 64 000 Lt I. K. paskolino ir E. A. ir UAB „Eglenda“. Be to, šiose sutartyse nėra įrašo apie tai, kad E. A. ir (ar) UAB „Eglenda“ pinigus iš I. K. gavo. Todėl pateikti rašytiniai įrodymai ieškinio aplinkybių neįrodo. Atsakovo nuomone, ieškinyje daroma neteisinga išvada, kad ieškovas prarado savo turtą dėl svetimos jam, t. y. E. A. ir UAB „Eglenda“, skolos. Ieškovas prarado įkeistą bankui turtą dėl I. K. paskolinių prievolių bankui nevykdymo, todėl žalos atlyginimo klausimą gali kelti tik jai. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog nors ieškovas teigia, jog turi teisę ginčyti 1995-03-01 kredito sutartį CK 1.78 str. 5 d. pagrindu, vadindamas šią sutartį niekine, tačiau prieštaraudamas sau pačiam, ieškovas ginčija šią sutartį, kaip nuginčijamą sandorį CK 1.87 str. pagrindu, laikydamas ją apsimestiniu sandoriu. Atsakovo nuomone, 1995-03-01 kredito sutartis ieškovo teisių ir teisėtų interesų niekaip neliečia, todėl ieškovas neturi teisės jos ginčyti. Šios sutarties šalys jos neginčija. Be to, ieškovas, prašydamas šią sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu, nenurodo, kokį kitą sandorį, jo nuomone, paslėpė jo ginčijamos kredito sutarties šalys (t .y. AB Ūkio bankas ir I. K.), o ne tretieji asmenys (E. A.). Todėl 1995-03-01 kredito sutartis nėra apsimestinis sandoris. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjant civ. bylą Nr.2-4310/98 Kauno m. apylinkės teisme, I. K. 1995-03-01 kredito sutarties neginčijo, savo įsiskolinimo AB Ūkio bankui faktą pripažino. Aplinkybės, nustatytos vienoje byloje, kitoje neįrodinėjamos. Atsakovo nuomone, ginčyti kredito sutartį yra suėjęs trejų metų senaties terminas (1964 m. redakcijos CK 84 str. l d.), kadangi apie 1995-03-01 kredito sutartį ieškovas tikrai žinojo Kauno m. apylinkės teismo civ. bylos Nr.2-4310/98 nagrinėjimo metu, apie ką įrašyta 1998-06-04 šios bylos sprendime. Atsakovas nurodo, jog priešingai, nei teigiama ieškinyje, 1995-02-28 įkeitimo sutartimi įkeistas turtas jo įkeitimo metu buvo ieškovo asmeninė nuosavybė. Ieškovas be pagrindo 1995-02-28 įkeitimo sutartį ginčija, vadovaudamasis naujojo CK normomis. 1964 m. redakcijos CK ieškinyje paminėtų apribojimų įkeitimo teisiniams santykiams nenumatė. Ieškovas inicijuoja bylą dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių antrąkart. Šios įkeitimo sutarties teisėtumo klausimas buvo išsamiai išnagrinėtas Kauno m. apylinkės teismo civ. byloje Nr.2-1801-638/2007, kurioje ieškinys buvo atmestas. Byla išnagrinėta visose teismų instancijose. Aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, iš naujo neįrodinėjamos. Įstatymas draudžia antrąkart užvesti bylą dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių šalių, todėl byla dalyje dėl ieškinio reikalavimo įkeitimo sutartį pripažinti negaliojančia nutrauktina (CPK 293 str. 3 p.).

14Atsakovė Z. M. atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l.163-167) su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, jog 1995-03-01 kredito sutarties dalykas yra pinigai - 64000 Lt, kuriuos I. K. gavo ir galėjo laisvai jai disponuoti, ką ji ir padarė. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad I. K. iš AB Ūkio banko gautus pinigus perskolino E. A.. Nuspręsdama perskolinti gautus pinigus, I. K. veikė savo rizika. Ieškovas neįrodė, kad I. K. sudaryti paskolos sutarties nesiekė ir iš AB Ūkio banko sutartyje nurodytos kredito sumos negavo. Be to, iš Kauno miesto apylinkės teismo 1998-06-04 sprendimo civ. byloje Nr.2-4310/98 matyti, kad I. K. pripažino save kredito sutarties šalimi, bankui sumokėjo 8 800 Lt kredito ir dalį palūkanų. Todėl kredito sutarties negalima pripažinti apsimestiniu sandoriu, o ieškovo ieškinys dalyje dėl E. A. pripažinimo 1995-03-01 kredito sutarties šalimi ir paskolos gavėjo teisių ir pareigų jam perkėlimo, įpareigojimo sumokėti AB Ūkio bankui iš paskolos sutarties atsiradusį 96 972 Lt įsiskolinimą, turi būti atmestas. Atsakovės nuomone, ieškovas nepagrįstai prašo pripažinti 1995-02-28 įkeitimo sutartį negaliojančia CK 1.80 str. ir CK 4.206 str. pagrindu. 2000-07-18 LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 str. 1 d. numatyta, kad CK 1.78-1.96 straipsniuose nustatytos normos dėl sandorių negaliojimo taikomos tiems sandoriams, kurie sudaromi įsigaliojus šiam kodeksui. Įkeitimo sandorio sudarymo metu galiojo 1964 m. CK, kurio 47 str. 1 d. buvo nustatyta, jog sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja. Šio kodekso 200 str. buvo nustatyta, kad įkaito davėju gali būti tiek pats skolininkas, tiek ir trečiasis asmuo, įkaito davėjas turi būti įkeičiamojo turto savininkas arba turėti į tą turtą patikėjimo teisę; 203 str. buvo numatyta, kad turto, kurio perleidimo sandoriai turi būti notariškai patvirtinti, įkeitimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta. 1964 CK 67 str. buvo įtvirtinta įgaliojimo sąvoka - įgaliojimu laikomas rašytinis įgalinimas, vieno asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui santykiuose su trečiaisiais asmenimis, o 68 str. 1 d. 1 p. numatė, kad įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarine forma, turi būti notariškai patvirtintas. 1994-03-10 ieškovas išdavė I. K. įgaliojimą, suteikiantį teisę valdyti ir tvarkyti visą jo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius: pirkti, parduoti, dovanoti, priimti dovaną, mainyti, įkeisti ir priimti įkaitu pastatus ir kt. Įgaliojimas buvo patvirtintas Kauno r. notarinės kontoros notarės, reg. Nr. 3-1476. Todėl I. K. veikė turėdama ieškovo sutikimą, santykiai tarp jų buvo ir yra geri, nes nepaisant daugybės teisinių ginčų, kuriuose ieškovas tik dėl akių traukia I. K. atsakove arba trečiuoju asmeniu, jis išdavė I. K. įgaliojimus 1997-05-16 (įgaliojimas patvirtintas Kauno m. 10 notaro biuro notarės reg. Nr.2901) ir 2000-11-15 tvarkyti, valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiu turtu (įgaliojimas patvirtintas Kauno m. notarės L. V. reg. Nr. 2-4519). Atsakovė atkreipia dėmesį, jog pažymą ginčijamam įkeitimo sandoriui iš VĮ Registrų centro (tuometinis Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras) užsakė pats ieškovas. Turėdama įgaliojimą ir neviršydama įgaliojimu suteiktų teisių, I. K. sudarė su AB Ūkio banku įkeitimo sutartį, nepažeisdama 1964 LR CK 65, 67, 68, 200, 203 straipsnių, todėl nėra pagrindo pripažinti 1995-02-28 AB Ūkio banko ir I. K. sudarytą įkeitimo sutartį negaliojančia. Atsakovės nuomone, ieškovo argumentas, jog sudarant įkeitimo sutartį, buvo pažeistas įstatymas, kadangi įkeistas turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau ieškovo sutuoktinės sutikimas nebuvo gautas, atmestinas. Namų valda ( - ), Kaune, ieškovui buvo padovanota 1985-10-15. Ieškovas ir D. K. susituokė tik 1987-10-10. Todėl ginčo turtas nelaikytinas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šios aplinkybės nustatytos Kauno miesto apylinkės teismo 2007-01-26 sprendime Nr. 2-1801-638/2007, kuris buvo peržiūrėtas apeliacine (Kauno apygardos teismo 2007-09-05 nutartis Nr. 2A-727-601/2007) ir kasacine tvarka (LAT 2008-03-18 nutartis Nr. 3K-3-175/2008) ir yra įsiteisėjęs. Atsakovės nuomone, ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2000-11-27 turto pardavimo be varžytynių aktą ir taikyti restituciją taip pat turi būti atmestas. Ieškovas nurodo, kad turto pardavimo procese antstolė rėmėsi neteisėtu turto įvertinimo pardavimui be varžytynių 2000-07-26 aktu. Tačiau šis aktas nėra pripažintas neteisėtu ir nenuginčytas, ieškiniu ieškovas šio akto taip pat neginčija. Ieškovas pateikė teismui 2010-07-12 UAB „Vadasa“ turto vertės nustatymo pažymą, kurioje nustatyta, kad nekilnojamojo turto - 0,0775 ha žemės sklypo su gyvenamuoju namu, garažu, ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais vertė 2000-11-21 dieną buvo 165000 Lt, tačiau 0,0775 ha žemės sklypas ieškovui 2000-11-21 nuosavybės teise nepriklausė, todėl jis nepagrįstai nurodo, kad jam priklausančio turto vertė 2000-11-21 dienai buvo 165 000 Lt. Atsiliepime nurodoma, jog 2001 m. Kauno miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-3671/2001, kurioje išspręstas klausimas dėl 2000-11-27 turto pardavimo be varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir ieškovo V. K. ieškinys atmestas. 2005 m. ieškovas ir D. K. antrą kartą kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kurio vienas iš reikalavimų buvo pripažinti negaliojančiu 2000-11-27 turto pardavimo be varžytynių aktą. Bylą nagrinėjusi teisėja 2005-03-10 nutartimi civ. byloje Nr. 2-03293-364/2005 šį reikalavimą išskyrė į atskirą bylą ir atsisakė priimti ieškovų ieškinį dėl reikalavimo pripažinti 2000-11-27 turto pardavimo be varžytynių aktą negaliojančiu. Taigi, ieškovas ir tretysis asmuo D. K. jau vieną kartą kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio vienas iš reikalavimų buvo pripažinti namo įkeitimo sutartį negaliojančia. Kauno miesto apylinkės teismo 2007-01-26 sprendimu civ. byloje Nr. 2-1801-638/2007 ieškovų ieškinys buvo atmestas. Šis sprendimas liko nepakeistas, peržiūrėjus jį ir kasacine tvarka (LAT 2008-03-18 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-175/2008). Ieškovas V. K. prašė atnaujinti procesą šioje byloje, tačiau 2010-03-17 nutartimi civ. byloje Nr. A2-855-249/2010 jo prašymas buvo atmestas ir ieškinys atsisakytas priimti. Kauno apygardos teismas 2010-06-28 nutartimi civ. byloje Nr. 2A-1028-173/2010 šį teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kadangi visos aplinkybės ieškovui buvo žinomos dar nuo 1998 m., atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir civilinę bylą nutraukti CPK 293 str. 3 d. pagrindu.

15Atsakovė I. K. atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l.171-175) nurodė, jog su ieškovo ieškiniu sutinka ir prašo jį patenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog I. K. iš AB Ūkio banko gauta kredito sutartyje nurodyta pinigų suma niekada nepasinaudojo, kadangi tą pačią dieną ji sudarė kitą paskolos sutartį su E. A., kuria iš banko gautus 64 000 Lt atidavė E. A.. Apie tai, kad pinigai buvo perduoti banko skolininkui E. A., AB Ūkio bankui buvo žinoma, t. y. banko darbuotojai žinojo, jog iš banko pasiskolinti pinigai bus perduoti E. A., kad šis grąžintų bankui paskolą, ir kad I. K. kreditą naudos ne pagal paskirtį. Visas derybas dėl paskolos gavimo su banku vedė E. A.. I. K. banko darbuotojų ir jų skolininko A. A. buvo apgauta. Iš 1992-03-01 sudarytų paskolos sutarčių akivaizdu, kad palūkanas už paimtą iš AB ūkio banko paskolą pasižadėjo mokėti E. A.. E. A. įkalbėjo I. K. savo vardu paimti paskolą tam, kad E. A. galėtų grąžinti paskolą, dėl kurios buvo įkeitęs uošvės K. R. butą, esantį adresu ( - ). Tokiu būdu paskola buvo išduota E. A. reikmėms. 1995-05-01 paskolos sutarties Nr. 2 priede (t.1, b.l.27) esantis įrašas patvirtina, kad tai yra ta pati iš banko gauta 64 000 Lt paskola, priešingu atveju sutartyje ir priede prie sutarties nebūtų kalbama apie bankui mokėtinus procentus. Atsakovė mano, jog ieškovas pagrįstai prašo pripažinti E. A. tikruoju paskolos gavėju. Kredito sutartyje nurodyta išduoti paskolą palaipsniui, tačiau ji buvo išmokėta vienu kartu, iškart po sutarties pasirašymo, nes E. A. reikėjo grąžinti bankui paskolą. Tarp E. A. ir I. K. pasirašytoje, o vėliau perrašytoje paskolos sutartyje nurodyta, kad E. A. ir atitinkamai UAB „Eglenda“ mokės bankui palūkanas. Taigi, tikrąja banko paskolos šalimi buvo E. A. ir jo teisų perėmėja UAB „Eglenda“. E. A. pasinaudojo kredito sutartimi gautais 64 000 Lt ir dėl to tapo banko paskolintų pinigų savininku, t. y. paskolos gavėju. Tokiu būdu tarp banko ir E. A. atsirado paskolos teisiniai santykiai. Kadangi tikrasis paskolos gavėjas yra E. A., jis turėjo mokėti palūkanas bei grąžinti paskolą bankui, taip pat būti įkaito davėju. Paskola AB Ūkio bankui turėjo būti grąžinta ne vėliau kaip 1996-12-25, tačiau E. A. pinigų negrąžino. I. K. pateko į avariją ir dėl traumos negalėjo pasirūpinti pinigų iš E. A. ar UAB „Eglenda“ (E. A. ir jo žmonos įmonės) atgavimu ir tuo pačiu paskolos bankui grąžinimu. Kauno miesto apylinkės teismas 1998-06-04 sprendimu priteisė AB Ūkio bankui 96 972 Lt ir 4 848,60 Lt bylinėjimosi išlaidų. V. K. šiame civiliniame procese nedalyvavo. E. A. visą laiką žadėjo paskolą I. K. grąžinti, todėl I. K. slėpė šias aplinkybes nuo ieškovo ir savo šeimos, tikėdamasi viską sutvarkyti. Vėliau paskolos išieškojimas buvo nukreiptas į 1995-02-28 įkeitimo sutartimi įkeistą ieškovo turtą - gyvenamą namą, esantį ( - ), Kaune. Apie tai, kad gauta iš banko paskola I. K. nepasinaudojo, ieškovas sužinojo tik 2009 m., perskaitęs laikraštyje I. K. publikuotą straipsnį „Nebetiki Lietuvos teismais“. Atvykęs pas I. K., ieškovas gavo paskolos sutartis.

16Atsakovės I. K. nuomone, 1995-03-01 kredito sutartis pažeidžia ieškovo interesus, nes jos pagrindu priimtas sprendimas nukreipti išieškojimą į ieškovo turtą - gyvenamą namą. Todėl ieškovas turi teisę reikalauti pripažinti apsimestinio sandorio šalį tikrąja sandorio šalimi ir perkelti šiai visas teises ir pareigas, kylančias iš ginčijamos kreditavimo sutarties. Atsakovė nurodo, jog 1995-03-01 paskolos sutartis su E. A. (o taip pat šios sutarties pakeitimas 1995-05-01) sudaryta dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių), todėl ji negalioja (CK 1.86 str.). Paskolos sutartys sudarytos 1995-03-01 kredito sutarčiai pridengti. Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 str.). Todėl 1995-03-01 tarp I. K. ir AB Ūkio banko sudaryta kredito sutartis laikytina sudaryta su tikrąja sandorio šalimi E. A.. Kadangi kredito sutartis buvo sudaryta ne su ta šalimi, tai yra pagrindas sandorį (kredito sutartį) pripažinti apsimestiniu ir tikrąja sandorio šalimi pripažinti E. A.. Tokiu būdu kredito grąžinimo, įkeitimo bei kredito negrąžinimo pasekmės turi atitekti E. A. ir jo teisų perėmėjai UAB „Eglenda“. Apsimestinio sandorio negaliojimo atveju negalioja apsimestinis sandoris, tačiau galioja sandoris, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, t. y. su tikrąja sandorio šalimi. Todėl neigiamų padarinių rizika tenka tikrajai sandorio šaliai. E. A. turi prisiimti gautos paskolos bei palūkanų grąžinimo riziką, nes pagal kredito sutarties 8 punktą kredito gavėjas garantuoja savo turtu gautų paskolų bei palūkanų už jas grąžinimą. E. A. ir bankas nesąžiningai siekė savo interesų patenkinimo (bankas - iš įprastos veiklos gauti pajamas (palūkanas), E. A. - gauti pinigus iš banko I. K. vardu, kad būtų grąžinta ankstesnė skola bankui). Atsakovė nurodo, jog ieškovas 1994-03-10 jai davė įgaliojimą tam, kad ji jį atstovautų santykiuose su trečiaisiais asmenimis dėl priestato prie namo statybos. Suklaidinta E. A., I. K. įkeitė ieškovo turtą, negavusi ieškovo leidimo. Bankas turėjo žinoti ir žinojo, kad I. K. įkeitė svetimą, t. y. ne savo turtą, nes jos bankui pateiktame įgaliojime nebuvo aptarta įgaliotinio teisė įkeisti ieškovo (įgaliotojo) turtą kitų asmenų prievolėms užtikrinti. Todėl 1995-02-28 įkeitimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra negaliojanti. Įkeitimo sandorį pripažinus niekiniu ir negaliojančiu, išnyksta teisinis pagrindas nukreipti kreditoriaus reikalavimą į įkeistą ieškovo turtą, todėl varžytynių aktas, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, turi būti pripažintas negaliojančiu. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog ginčo turtas parduotas daug mažesne negu rinkos kaina, vadovaujantis neteisėtu turto įvertinimo pardavimui be varžytynių aktu, nes į įvertinimo komisiją neteisėtai buvo įtrauktas antstolis R. G.. Todėl ir ši aplinkybė sudaro pagrindą pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu. Atsakovės nuomone, restitucijos taikymas natūra yra įmanomas, nes namas neperleistas tretiesiems asmenims. Namo pirkėja Z. M. nėra atlikusi jokių namo pagerinimų, todėl namo grąžinimas ieškovui natūra nesukels jokių nepatogumų šalims ir neprieštaraus sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams. Atsakovė nurodo, jog kadangi ieškovui ilgą laiką nebuvo žinoma ne tik apie paskolą, bet ir namų valdos įkeitimą, o ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo sužinojimo apie pažeistą teisę dienos, 10 metų senaties terminas ieškinio reikalavimams pareikšti nepraleistas.

17Tretysis asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l.116-118) su ieškovo ieškiniu nesutiko ir prašė civilinę bylą dalyje dėl įkeitimo sutarties pripažinimo negaliojančia nutraukti, o kitus ieškinio reikalavimus atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog ginčydamas 1995-02-28 įkeitimo sutartį, 2000-11-27 turto pardavimo be varžytinių aktą, ieškovas yra praleidęs visus ieškininės senaties bendruosius terminus. Ieškovo argumentai apie tai, kad jis apie galimai pažeistas savo teises sužinojo tik 2009 m., yra nepagrįsti, nes kartu su ieškiniu pateikti dokumentai įrodo, kad jau nuo 1998-06-04 (kuomet buvo išnagrinėta civilinė byla pagal AB Ūkio banko ieškinį atsakovams I. K., V. K. dėl paskolos, palūkanų priteisimo) ieškovui buvo žinoma apie ginčijamą įkeitimo sutartį. 1964 m. CK 84 str., galiojęs ginčijamos įkeitimo sutarties sudarymo metu, numatė 3 metų bendrą ieškininės senaties terminą. Todėl vien šiuo pagrindu ieškinys turėtų būti atmestas. Tretysis asmuo nurodo, jog 2007-01-26 Kauno miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civ. byloje Nr. 2-1801-638/2007, kuriuo V. K. ir D. K. patikslintas ieškinys buvo atmestas. Vienas iš atmesto patikslinto ieškinio reikalavimų buvo pripažinti 1995-02-28 įkeitimo sutartį negaliojančia. Kauno apygardos teismas 2007-09-05 nutartimi civ. byloje Nr. 2A-727-601/2007 Kauno miesto apylinkės teismo 2007-01-26 sprendimą iš dalies pakeitė, tačiau sprendimo dalis dėl įkeitimo sutarties pripažinimo negaliojančia liko nepakeista. LAT 2008-03-18 nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-175/2008 Kauno apygardos teismo 2007-09-05 nutartį paliko galioti. D. K. su analogišku ieškiniu buvo kreipusis į Kauno miesto apylinkės teismą, kuris 2005-07-22 priėmė sprendimą D. K. ieškinį, kuriuo teismo buvo prašoma panaikinti 1995-02-28 turto įkeitimo sutartį, 2000-11-27 turto pardavimo be varžytynių aktą bei gyvenamojo namo su rūsiu, ūkiniu pastatu, garažu, esančio ( - ), Kaune, registraciją Z. M. vardu, atmesti. Kauno apygardos teismas 2006-04-03 nutartimi civ. byloje Nr. 2A-285-390/2006 Kauno miesto apylinkės teismo 2005-07-22 sprendimo dalį, kuria buvo atmesti D. K. reikalavimai pripažinti negaliojančiu 2000-11-27 turto pardavimo be varžytinių aktą bei panaikinti gyvenamojo namo su rūsiu, ūkiniu pastatu, garažu, esančio ( - ), Kaune, registraciją Z. M. vardu, atmetė. Todėl tretysis asmuo mano, jog byla dalyje dėl įkeitimo sutarties pripažinimo negaliojančia turėtų būti nutraukta (CPK 293 str. 3 d.).

18Teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, įvertinęs šalių pateiktus rašytinius įrodymus, jų duotus parodymus teismo posėdžio metu, įvertinęs prie šios bylos prijungtų civilinių bylų medžiagą, sprendžia, jog V. K. ieškinys dalyje dėl E. A. pripažinimo paskolos gavėju pagal 1995-03-01 kredito sutartį Nr. 274, sudarytą K. I. su AB Ūkio banku ir perkelti E. A. visas paskolos gavėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį, E. A. įpareigoti sumokėti AB Ūkio bankui iš paskolos sutarties atsiradusį 96 972 Lt įsiskolinimą atmestinas, o civilinė byla dalyje dėl ieškovo reikalavimų: pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 1995-02-28 AB Ūkio banko ir I. K. sudarytą įkeitimo sutartį Nr. I-1389 dėl namų valdos, esančios ( - ), Kaune, įkeitimo; pripažinti negaliojančiu 2000-11-27 turto pardavimo be varžytynių aktą, kuriuo atsakovei Z. M. parduota namų valda su rūsiu ( - ), Kaune; taikyti restituciją ir pripažinti šį turtą V. K. nuosavybe nutrauktina.

19Išnagrinėjus bylą teismo posėdžio metu yra nustatyta, jog 1995-03-01 atsakovai I. K. ir AB Ūkio banko Kėdainių filialas sudarė kredito sutartį Nr. 274 (t.1, b.l.22), kuria bankas suteikė I. K. 64 000 Lt paskolą prekių pirkimui (kredito sutarties 1.1 p.). Šios paskolos grąžinimą I. K. užtikrino 1995-02-28 įkeitimo sutartimi Nr. 1-1389 (t.1, b.l.23-24), įkeisdama ieškovo E. A. gyvenamą valdą, esančią ( - ), Kaune (toliau vadinama - turtu). I. K. V. K. turtą įkeitė turėdama V. K. įgaliojimą (2 t. b.l. 32). 1995 metų kovo 1 dieną I. K. sudarė rašytinę paskolos sutartį su E. A. (t.1, b.l.25), kuria I. K. paskolino E. A. 64 000 litų.

20Ieškovas byloje įrodinėjo, jog pastarąja sutartimi I. K. visus iš banko gautus pinigus - 64 000 Lt atidavė E. A., nurodė, kad dėl 1995 03 01 paskolos Nr. 274 gavimo su banku derėjosi E. A. - vedė pokalbius dėl jos dydžio, palūkanų, notaro paslaugų, be to, E. A. vyko kartu su I. K. į banką pasirašyti kredito sutarties. Gautus iš banko 64 000 Lt I. K. iš karto banke perdavė E. A. kitos 1995 03 01 paskolos sutarties pagrindu. Ieškovas įrodinėjo, kad 1995 03 01 sutartis Nr. 274 tarp banko ir K. buvo apsimestinis sandoris, tikrasis pinigų gavėjas buvo A., todėl prašė pripažinti E. A. paskolos gavėju pagal 1995-03-01 kredito sutartį Nr. 274, sudarytą I. K. su AB Ūkio banku, ir perkelti E. A. visas paskolos gavėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį, E. A. įpareigoti sumokėti AB Ūkio bankui iš paskolos sutarties atsiradusį 96 972 Lt įsiskolinimą.

21Šis ieškovo reikalavimas atmestinas, kadangi tokios reikalavimo teisės ieškovas neturi, ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą šiam reikalavimui reikšti, be to reikalavimas iš esmės yra nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.).

22Teismas pažymi, kad V. K. nėra ir nebuvo 1995-03-01 paskolos sutarties Nr. 274, kuria I. K. iš AB Ūkio banko Kėdainių filialo pasiskolino 64 000 Lt sumą ir 1995 metų kovo 1 dienos paskolos sutarties, kuria I. K. paskolino E. A. 64 000 litų sumą šalimi. Esant šiai nustatytai aplinkybei V. K. neturi subjektinės teisės ginčyti, vertinti, ar prašyti pripažinti apsimestinėmis minėtas paskolos sutartis, perkelti teises ir pareigas pagal šias sutartis, įpareigoti sutarties šalis grąžinti gautas paskolų sumas, kadangi jo atžvilgiu minėtos paskolos sutartys nesukėlė teisinių pasekmių, nes jis pinigų neskolino, jų negavo, neįsipareigojo gražinti (LR CPK 2 str., 37 str. 1 d.). Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-4310/98 medžiagos (b.l. 120-123) matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismas 1998-06-04 sprendimu patenkino AB Ūkio banko ieškinį ir priteisė AB Ūkio bankui iš I. K. 96 972 Lt skolos sumą, susidariusią pagal 1995-03-01 paskolos sutartį Nr. 274 ir 4 848,60 Lt bylinėjimosi išlaidų. Esant šiai nustatytai aplinkybei, darytina išvada, jog 1995 03 01 sutartis sukėlė teisines pasekmes I. K., ji įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu pripažinta paskolos gavėja, įpareigota grąžinti paimtą paskolą. V. K. neturi teisinės galimybės reikalauti, kad E. A. grąžintų AB Ūkio bankui 96 972 Lt skolos sumą pagal 1995-03-01 paskolos sutartį Nr. 274.

23Teismas sutinka ir su atsakovų atsiliepimų į ieškinį motyvais, jog V. K. praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl 1995 metų kovo 1 dienos paskolos sutarčių ginčijimo ir jų keitimo pareikšti, todėl teismas tenkina atsakovų prašymus taikyti ieškinio senatį tokiam ieškovo reikalavimui. Iš prijungtos Kauno m. apylinkės teismo civ. bylos Nr.2-4310/98 medžiagos matyti, kad ieškovas šioje byloje V. K., minėtoje civilinėje byloje buvo bylos šalimi (civilinės bylos Nr. 2-4310/98 b.l. 2, 79), jam apie teismo posėdžius byloje buvo pranešta, įteikti procesiniai dokumentai, kai kuriuose teismo posėdžiuose dalyvavo ir pats V. K. (civilinės bylos Nr. 2-4310/98 b.l.19, 29, 107, 154, 173, 194, 202), todėl apie 1995 metų kovo 1 dienos kredito sutartį Nr. 274 jis žinojo 1997 05 27 dieną (civilinės bylos Nr. 2-4310/98 b.l. 19), kai jam buvo įteiktas teismo šaukimas. Esant šiai nustatytai aplinkybei, darytina išvada, jog apie savo galimai atsiradusį teisių pažeidimą sudarant kredito sutartį Nr. 274, V. K. sužinojo 1997 05 27 dieną, todėl spręstina, kad ginčyti minėtą kredito sutartį Nr. 274 ieškovui V. K. yra suėjęs trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris baigėsi 2000 05 28 dieną (1964 m. redakcijos CK 84 str. l d.), todėl ir šiuo teisiniu pagrindu ieškinys dalyje dėl E. A. pripažinimo paskolos gavėju pagal 1995-03-01 kredito sutartį Nr. 274, sudarytą K. I. su AB Ūkio banku ir prašymas perkelti E. A. visas paskolos gavėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį, prašymas E. A. įpareigoti sumokėti AB Ūkio bankui iš paskolos sutarties atsiradusį 96 972 Lt įsiskolinimą atmestinas (LR CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

24Teismas taip pat laiko, kad V. K. nepateikė byloje leistinų įrodymų, kad patvirtintų savo teiginį, jog I. K. ir AB Ūkio banko sudaryta kredito sutartis Nr. 274 yra apsimestinis sandoris, o tikrąja 1995 03 01 sandorio Nr. 274 šalimi su AB Ūkio banku buvo E. A. (LR CPK 178 str.). Byloje nustatyta, kad I. K. pati sudarė 1995 03 01 paskolos sutartį Nr. 274 su banku, gavo pagal paskolos sutartį 64 000 litų, juos įsipareigojo grąžinti bankui, gautus pinigus savo nuožiūra panaudojo, savo rizika perskolino juos E. A. kita paskolos sutartimi. 1964m. redakcijos CK 242str. l dalis nustatė, kad skolininkas gali perkelti savo preivolę grąžinti paskolą tik turėdamas kreditoriaus sutikimą. Byloje ieškovas nepateikė įrodymų , kad I. K. buvo gavusi kreditoriaus AB Ūkio bankas sutikimą perleisti savo teises ir pareigas pagal 1995 03 01 paskolos sutartį Nr. 274 E. A.. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog ieškovas, prašydamas 1995 03 01 paskolos sutartį Nr. 274 pripažinti apsimestiniu sandoriu, nenurodo, kokį kitą sandorį, jo nuomone, siekė nuslėpti kredito sutarties šalys (AB Ūkio bankas ir I. K.). Teismas atkreipia dėmesį ir į tą faktinę aplinkybę, jog nagrinėjant civ. bylą Nr.2-4310/98 Kauno m. apylinkės teisme, I. K. 1995-03-01 kredito sutarties neginčijo, savo įsiskolinimo AB Ūkio bankui faktą pripažino.

25Esant šių nustatytų aplinkybių visumai, išdėstytų motyvų pagrindu, teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys dalyje dėl E. A. pripažinimo paskolos gavėju pagal 1995-03-01 kredito sutartį Nr. 274, sudarytą su AB Ūkio banku ir prašymas perkelti E. A. visas paskolos gavėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį, prašymas E. A. įpareigoti sumokėti AB Ūkio bankui iš paskolos sutarties atsiradusį 96 972 Lt įsiskolinimą atmestinas (LR CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., CPK 178 str.).

26Sprendžiant byloje ieškovo reikalavimo pagrįstumą pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 1995-02-28 AB Ūkio banko ir I. K. sudarytą įkeitimo sutartį Nr. I-1389 dėl namų valdos, esančios ( - ), Kaune, įkeitimo ir reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2000-11-27 turto pardavimo be varžytynių aktą, kuriuo atsakovei Z. M. parduota namų valda su rūsiu ( - ), Kaune pagrįstumą, teismas nustatė, kad šie ieškovo reikalavimai jau yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, todėl iškelta civilinė byla Nr. 2-2502-259/2011 dalyje dėl šių reikalavimų nutrauktina (LR CPK 293 str. 3 p.).

27Teismas nustatė, kad ieškovas V. K. ir jo sutuoktinė D. K. ne vieną kartą kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio vienas iš reikalavimų buvo pripažinti gyvenamojo namo, esančio ( - ), Kaune įkeitimo sutartį negaliojančia. Iš prijungtų prie šios bylos civilinių bylų medžiagos matyti, kad Kauno miesto apylinkės teisme 2005 01 13 buvo gautas ieškovės D. K. ieškinys atsakovams AB Ūkio bankas, I. K., trečiajam asmeniui V. K. ir kt. dėl 1995 02 28 turto, esančio ( - ) įkeitimo sutarties pripažinimo negaliojančia (civilinė byla Nr. 2-1801-638/2007, 1 t. b.l. 2). Bylos nagrinėjimo metu, prijungus kitą iškeltą civilinę bylą pagal V. K. ieškinį, minėtoje Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje V. K. buvo bendraieškoviu su D. K. ir kartu, be kitų reikalavimų, reiškė ir palaikė reikalavimą pripažinti gyvenamojo namo įkeitimo sutartį, esančio ( - ), Kaune, 1995 02 28 sudarytą I. K., negaliojančia. Kauno miesto apylinkės teismo 2007-01-26 sprendimu (civ. byla Nr. 2-1801-638/2007, VI tomas b.l. 95-102) ieškovų D. K. ir V. ieškinys buvo atmestas. Kauno apygardos teismo 2007 09 05 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2007 01 26 sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovų reikalavimas pripažinti gyvenamojo namo, esančio ( - ), Kaune 1995 02 28 sudarytą I. K. įkeitimo sutartį negaliojančia, buvo palikta galioti nepakeista (civ. byla Nr. 2-1801-638/2007, VI tomas b.l. 63-68). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008 03 18 nutartimi Kauno apygardos teismo 2007 09 05 nutartį paliko galioti (civ. byla Nr. 2-1801-638/2007, VI tomas b.l. 156-161) Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1801-638/2007 (civilinė byla Nr. A2-855-249/2010), tačiau Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-17 nutartimi (civilinė byla Nr. A2-855-249/2010, 2t. b.l. 111-115) jo prašymas buvo atmestas, o Kauno apygardos teismo 2010 06 28 nutartimi V. K. atskirasis skundas buvo atmestas, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 03 17 nutartis palikta nepakeista (civilinė byla Nr. A2-855-249/2010, 3 t. b.l. 48-50).

28Teismas taip pat konstatuoja, kad ieškovas V. K. 2001 05 28 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Teismo antstolių kontorai prie Kauno miesto apylinkės teismo ir Z. M., dalyvaujant byloje suintersuotiems asmenims I. K. ir kt. dėl 2000-11-27 turto pardavimo be varžytynių akto, kuriuo atsakovei Z. M. parduota namų valda su rūsiu ( - ), Kaune, pripažinimo negaliojančiu (civilinė byla Nr. 2-3671/2001, b.l. 65-67). Kauno miesto apylinkės teismo 2001 06 18 sprendimu ieškovo V. K. ieškinys buvo atmestas (civilinė byla Nr. 2-3671/2001, b.l. 90-96). Kauno apygardos teismo 2001 10 24 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2001 06 18 sprendimas buvo paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. 2-3671/2001, b.l. 163-165). 2006 02 02 ieškovas V. K. ir jo sutuoktinė D. K. antrą kartą kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kurio vienas iš reikalavimų buvo pripažinti negaliojančiu 2000-11-27 turto pardavimo be varžytynių aktą. Ieškinys šioje dalyje buvo atsisakytas priimti nagrinėti (civ. bylos Nr. 2-3293-364/2006 medžiaga).

29Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad ieškovo V. K. pareikštas šioje byloje reikalavimas pripažinti gyvenamojo namo, esančio ( - ), Kaune 1995 02 28 įkeitimo sutartį negaliojančia, yra išspręstas įsiteisėjusiais Kauno miesto apylinkės teismo 2007 01 26 sprendimu, Kauno apygardos teismo 2007 09 05 nutartimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 18 nutartimi, Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-17 nutartimi, Kauno apygardos teismo 2010 06 28 nutartimi. O ieškovo V. K. pareikštas šioje byloje reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2000-11-27 turto pardavimo be varžytynių aktą, kuriuo atsakovei Z. M. parduota namų valda su rūsiu ( - ), Kaune, yra išspręstas Kauno miesto apylinkės teismo 2001 06 18 sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2001 10 24 nutartimi. Šių aplinkybių ieškovas, pateikdamas ieškinį nenurodė, todėl iškelta civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (LR CPK 293 str. 3 p.).

30Byloje konstatavus, jog 2000-11-27 turto pardavimo be varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu nėra teisinių prielaidų, atmestinas ieškovo reikalavimas taikyti restituciją ir pripažinti namų valdą su rūsiu ( - ), Kaune V. K. nuosavybe (LR CPK 178 str.).

31Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu atsakovė Z. M. prašė teismo pripažinti, kad ieškovas V. K. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, pareikšdamas ieškinį byloje, kurio reikalavimai jau yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir paskirti V. K. baudą.

32Šis prašymas pagrįstas ir tenkintinas. Byloje nustatyta, kad ieškovo V. K. pareikštas šioje byloje reikalavimas pripažinti gyvenamojo namo, esančio ( - ), Kaune 1995 02 28 įkeitimo sutartį negaliojančia ir reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2000-11-27 turto pardavimo be varžytynių aktą, kuriuo atsakovei Z. M. parduota namų valda su rūsiu ( - ), Kaune, yra išspręsti įsiteisėjusiais Kauno miesto apylinkės teismo 2007 01 26 sprendimu, Kauno apygardos teismo 2007 09 05 nutartimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 18 nutartimi, Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-17 nutartimi, Kauno apygardos teismo 2010 06 28 nutartimi, Kauno miesto apylinkės teismo 2001 06 18 sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2001 10 24 nutartimi. Ieškovas šių aplinkybių, pateikdamas ieškinį teismui nenurodė, todėl ieškinys teisme buvo priimtas nagrinėti, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės - apribojimai Z. M. turtui, sustabdyta vykdomoji byla dėl asmenų iškeldinimo iš Z. M. priklausančio namo, užsitęsė bylos nagrinėjimas, taip nebuvo greitai atkurta teisinė taika tarp šalių. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, laikytina, kad V. K. piktnaudžiavo procesine teise pareikšti tapatų ieškinį, jo anksčiau reikštam ir teismo išnagrinėtam, todėl byloje priimtina nutartis dėl baudos ieškovui V. K. paskyrimo (LR CPK 95 str., 106 str.).

33Atmetus ieškinį iš V. K. Z. M. priteistinos jos turėtos 400 litų išlaidos advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str.).

34Atmetus ieškinį iš ieškovo V. K. priteistina valstybei 117, 65 lt turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 96 str.).

35Atmetus ieškinį panaikintinos byloje ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės Kauno apygardos teismo 2011 05 12 nutartimi - įrašas Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo į atsakovei Z. M. a.k( - ) gyv. ( - ), Kaune, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), su priklausiniais-garažu, unikalus Nr. ( - ) ir ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), Kaune (LR CPK 150 str. 4 d.).

36Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 270 str., teismas

Nutarė

37atmesti V. K. ieškinį dalyje dėl E. A. pripažinimo paskolos gavėju pagal 1995-03-01 kredito sutartį Nr. 274, sudarytą su AB Ūkio banku, perkelti E. A. visas paskolos gavėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį, E. A. įpareigoti sumokėti AB Ūkio bankui iš paskolos sutarties atsiradusį 96 972 Lt įsiskolinimą ir reikalavimą taikyti restituciją, pripažinti namų valdą su rūsiu ( - ), Kaune V. K. nuosavybe.

38Civilinę bylą Nr. 2-2502-259/2011 dalyje dėl ieškovo V. K. reikalavimų: pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 1995-02-28 AB Ūkio banko ir I. K. sudarytą įkeitimo sutartį Nr. I-1389 dėl namų valdos, esančios ( - ), Kaune, įkeitimo; pripažinti negaliojančiu 2000-11-27 turto pardavimo be varžytynių aktą, kuriuo atsakovei Z. M. parduota namų valda su rūsiu ( - ), Kaune.

39Priteisti iš V. K. (a.k. ( - ) Z. M. (a.k( - ) jos turėtas 400 litų išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

40Priteisti valstybei iš V. K. (a.k. ( - ) 117, 65 lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Atlikus mokėjimą, kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina nedelsiant pateikti Kauno apygardos teismui.

41Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 05 12 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo į atsakovei Z. M. a.k( - ) gyv. ( - ), Kaune, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), su priklausiniais-garažu, unikalus Nr. ( - ) ir ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), Kaune.

42Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant 2. Ieškovas V. K. ieškiniu (t.1, b.l.5-21) prašo: 1)... 3. Ieškinyje ieškovas nurodo, jog 1995-03-01 atsakovai I.... 4. Ieškovo nuomone, 1995-03-01 atsakovų I. K. ir AB Ūkio... 5. Ieškinyje nurodoma, jog teisės ir pareigos pagal kredito sutartį turėtų... 6. Ieškovas nurodo, jog 1994-03-10 jis davė I. K.... 7. Ieškinyje nurodoma, jog ginčijamą įkeitimo sandorį pripažinus niekiniu ir... 8. Ieškinyje nurodoma, jog ieškovo prašomas taikyti teisių gynimo būdas... 9. Atsakovė Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė A.... 10. Atsakovė nurodo, jog jos 1995-02-28 patvirtintą įkeitimo sutartį, registro... 11. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį, jog UAB „Vadasa“ 2010-07-12... 12. Atsakovas LR teisingumo ministerijai atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l.76-78)... 13. Atsakovas AB Ūkio bankas atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l.81-84) su... 14. Atsakovė Z. M. atsiliepime į ieškinį (t.1,... 15. Atsakovė I. K. atsiliepime į ieškinį (t.1,... 16. Atsakovės I. K. nuomone, 1995-03-01 kredito sutartis... 17. Tretysis asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į ieškinį... 18. Teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, įvertinęs šalių pateiktus... 19. Išnagrinėjus bylą teismo posėdžio metu yra nustatyta, jog 1995-03-01... 20. Ieškovas byloje įrodinėjo, jog pastarąja sutartimi I.... 21. Šis ieškovo reikalavimas atmestinas, kadangi tokios reikalavimo teisės... 22. Teismas pažymi, kad V. K. nėra ir nebuvo 1995-03-01... 23. Teismas sutinka ir su atsakovų atsiliepimų į ieškinį motyvais, jog 24. Teismas taip pat laiko, kad V. K. nepateikė byloje... 25. Esant šių nustatytų aplinkybių visumai, išdėstytų motyvų pagrindu,... 26. Sprendžiant byloje ieškovo reikalavimo pagrįstumą pripažinti... 27. Teismas nustatė, kad ieškovas V. K. ir jo sutuoktinė... 28. Teismas taip pat konstatuoja, kad ieškovas V. K. 2001 05... 29. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad ieškovo 30. Byloje konstatavus, jog 2000-11-27 turto pardavimo be varžytynių aktą... 31. Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu atsakovė Z. M.... 32. Šis prašymas pagrįstas ir tenkintinas. Byloje nustatyta, kad ieškovo 33. Atmetus ieškinį iš V. K. Z. M.... 34. Atmetus ieškinį iš ieškovo V. K. priteistina... 35. Atmetus ieškinį panaikintinos byloje ieškovo prašymu taikytos laikinosios... 36. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 270 str., teismas... 37. atmesti V. K. ieškinį dalyje dėl 38. Civilinę bylą Nr. 2-2502-259/2011 dalyje dėl ieškovo 39. Priteisti iš V. K. (a.k. ( - ) 40. Priteisti valstybei iš V. K. (a.k. (... 41. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 05 12... 42. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...