Byla 2A-727-601/2007

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Eduardo Monkevičiaus ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovų atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, atsakovo AB Ūkio bankas atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei, atsakovei Z. M. , trečiajam asmeniui I. K. ,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. K. , D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1801-638/2007, pagal ieškovų D. K. ir V. K. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, AB Ūkio bankas, Kėdainių rajono I-ojo notarų biuro notarei Aušrai Rabačiauskienei, Z. M. , Teisingumo ministerijai, VĮ Registrų centrui, tretiesiems asmenims I. K. , AB „Lietuvos draudimas“ dėl pripažinimo statytojais, nuosavybės teisių į namo dalį pripažinimo, turto įkeitimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovai V. K. ir D. K. ieškiniu ir papildomu ieškiniu prašė: 1) pripažinti ieškovus priestato prie gyvenamojo namo 1a2p, esančio ( - ) , statytojais; 2) pripažinti ieškovams nuosavybės teisę į 48/100 dalis gyvenamojo namo ( - ) , kas sudaro 137,09 kv.m. šio namo bendrojo ploto; 3) pripažinti 1995-02-28 turto įkeitimo sutartį, reg. Nr. I-1389, sudarytą tarp AB Ūkio banko ir I. K. , patvirtintą notarės A. Rabačiauskienės, negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 4) taikyti restituciją (t. 6, b. l. 9-13, reikalavimai priimti nutartimi t. 6, b. l. 34-35).

5Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6Teismas nustatė, kad gyvenamojo namo priestato 1a2p projektas yra parengtas 1996 metais (t. 3, b. l. 9-26), projekte nėra pažymėta, kad tai ankstesnio projekto dublikatas arba kartotinis projektas, nėra pateikta jokių įrodymų, kad iki 1996 metų buvo parengtas koks nors priestato 1a2p projektas, nėra duomenų apie priestato 1a2p statybos leidimo išdavimą laikotarpiu nuo 1988 m. iki 1995 m. (t. 5, b. l. 1447) ir nuo 1995 m. iki šiol (t. 5, b. l. 115). Teismas sprendė, kad priestatas 1a2p, esantis ( - ) , yra sukurtas neturint suderinto projekto ir nesant leidimo statyti šį statinį, o nesant išduoto leidimo statybai nėra galimybės konstatuoti, kad tam tikras asmuo ar asmenys yra statytojai LR Statybos įstatymo 3 str. prasme. Teismas nustatęs, kad ieškovai nėra statytojai, sprendė ar ieškovai nėra asmenys, kurie, faktiškai neturėdami leidimo pastatė priestatą 1a2p. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, išskyrus jų pačių nekonkrečius paaiškinimus, kad jie turėjo pakankamai lėšų pirkti statybos medžiagas ir samdyti darbininkus, nes patys ieškovai negyvendami Kaune statybos darbų atlikti negalėjo. Ieškovai taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jie patys būtų pirkę kokias nors statybos medžiagas, kurios buvo panaudotos statant ginčo priestatą, išskyrus pateiktus 2 važtaraščius (t. 6, b. l. 74 - 75), kurių nepakanka įrodyti, iš kokių, kada ir kieno pirktų medžiagų pastatytas ginčo priestatas. Byloje taip pat nustatyta, kad nei V. K. , nei jo sutuoktinė D. K. nuo 1985 metų iki šiol niekada negyveno name ( - ) . Įvertinęs įrodymų visumą, teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė turėję pakankamai lėšų pastatyti ginčo priestatą, nupirkę reikalingas medžiagas, samdę darbuotojus ir nėra pagrindo pripažinti ieškovus ginčo priestato statytojais. Teismas sprendė, kad nuosavybės teisė negalima be naudojimosi ar disponavimo teisių, kaip nuosavybės sudedamųjų dalių, todėl reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę ieškovams į 48/100 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskalbtini), atmestinas (CK 4.47 str. 4 p., 4.253 str., 4.103 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad 1995-02-28 I. K. (pagal 1994-03-10 įgaliojimą) įkeitė V. K. priklausančią namų valdą ( - ) , užtikrindama iš AB Ūkio banko gautos paskolos grąžinimą (t. 5, b. l. 107). Ieškovė D. K. nurodė, kad įkeitimo sutartis yra neteisėta dėl to, kad buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, kurį ji būdama santuokoje su ieškovu iš esmės pagerino, rekonstravo ir pan. Teismas nustatė, kad iš detalizuoto pažymėjimo, 1995-02-27 išduoto V. K. , įkeitimo sutarties išvakarėse, matyti, kad gyvenamasis namas 1A2p, garažas 2G1p ir ūkinis pastatas 3I1p, esantys ( - ) , buvo įregistruoti V. K. vardu pagal 1985-10-15 dovanojimo sutartį (t. 5, b. l. 109). Teismas sprendė, kad ieškovė D. K. nepateikė įrodymų, kad santuokos su V. K. metu (ieškovai susituokė 1987-10-10) ji padidino gyvenamojo namo ( - ) , vertę. Sugretinus 1985-10-15 dovanojimo sutarties 1p., su duomenimis apie turtą, esančiais 1995-02-27 detalizuotame pažymėjime (t. 5, b. l. 109, 111), nematyti, kad turto duomenys kuo nors pasikeitė nuo dovanojimo sutarties iki 1995 metų įkeitimo, o priestatas 1a2p buvo pristatytas neteisėtai, neturint leidimo, todėl net D. K. pateikus įrodymus, kad ji pastatė priestatą, tai neduotų pagrindo pripažinti iš esmės padidinus namo 1A2p vertę. Teismas sprendė, kad ieškovės D. K. teisės sudarant įkeitimo sutartį nebuvo pažeistos. Ieškovų atstovės nurodė, kad sutartyje neteisingai apibūdintas įkeičiamas turtas, t. y. 1995-02-28 buvo išduotas neteisingas detalizuotas pažymėjimas, nes jame nenurodytas pastatytas priestatas 1a2p. Teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad VĮ Registrų centras pateikė detalizuotame pažymėjime neteisingus ar netikslius duomenis. Byloje nėra duomenų, kad dėl priestato 1a2p kadastro duomenų sudarymo, papildymo, įtraukimo į duomenų bazes būtų buvęs paduotas prašymas VĮ Registrų centrui iki 1995-02-28 įkeitimo sutarties sudarymo. Pareiga inventorizuoti statinį, įrašyti duomenis apie jį į valstybinį registrą negali būti užkraunama registrą tvarkančiai institucijai, t. y. pirmiausia turto savininko teisė. Teismas sprendė, kad reikalavimas taikyti restituciją yra išvestinis ir gali būti svarstomas tik tuo atveju, jeigu būtų pripažinta negaliojančia įkeitimo sutartis. Įkeitimo sutarčiai likus galioti, restitucija netaikytina.

7Apeliaciniu skundu (t. 6, b. l. 115-120) apeliantai V. K. ir D. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1801-638/2007 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Motyvuose nurodo: 1) teismas be pagrindo ir pagrįstai nemotyvuodamas nustatė, jog ieškovai nėra gyvenamojo namo priestato statytojai. Teismo motyvas, kad ieškovai neturėjo lėšų gyvenamojo namo priestato statybai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Nei statybos įstatyme, nei civiliniame kodekse, nei kitame įstatyme ar poįstatyminiame akte nėra nurodyta, jog statant gyvenamąjį namą ar jo priestatą, būtina gyventi tame mieste. Teismas neįvardijo, kas gi buvo priestato statytojas. Teismas nesprendė ar galėjo būti įkeičiamas 99,12 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, jei priestatas jau buvo pastatytas ir namo bendras plotas žymiai skyrėsi nuo įkeičiamo namo ploto. Įkeitimo sandorio sudarymo metu namo bendrasis plotas buvo 287,53 kv. m. iš jų 149,44 kv. m. (52/100 dalis) sudaro gyvenamasis namas, o 138,09 kv. m. (48/100 dalys) - nebaigtas priestatas. Priestatas nebuvo įkeistas prievolei užtikrinti, bei nebuvo perleistas atsakovei turto pardavimo be varžytinių aktu. Ieškovai neturi galimybės naujai sukurtą priestatą įteisinti savo vardu, gauti statinio priėmimo tinkamu naudoti aktą, ir inventorizuoti, kadangi gyvenamojo namo ( - ) , savininkė yra atsakovė Z. M. ; 2) teismas nepagrįstai, atmetė ieškinio reikalavimą dėl nuosavybės teisės į dalį pastato pripažinimo. Statybos darbai buvo pradėti 1990 m., neturint leidimo statybai ir žemės nuosavybės dokumentų. 1997 m. buvo gauti visi būtini suderinimai (praktiškai priestatas buvo pastatytas 1991 m.). Aplinkybę, jog buvo išduotas statybos leidimas, patvirtina atsakingo asmens parašu patvirtintas įrašas projektinėje dokumentacijoje, kas nebuvo vertinama. Taip pat teismas nenurodė, kodėl nebuvo vertinama aplinkybė, kad ginčo pastatu visuomet naudojosi ieškovai, jų giminaičiai, prižiūrėję statybas ir gyvenę adresu (duomenys neskalbtini); 3) I. K. veiksmai buvo atlikti jos (I. K. asmeninės paskolos grąžinimo užtikrinimui), o ne įgaliotojo interesais, todėl turto įkeitimo sandoris pripažintinas negaliojančiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad įgaliotinio teisė įkeisti įgaliotojo turtą kitų asmenų prievolėms užtikrinti turi būti aiškiai aptarta įgaliojime. Nesant tokio aptarimo įgaliotojo turtas gali būti įkeistas tik paties įgaliotojo prievolėms užtikrinti (LAT nutartis 2003-10-29, c. b. Nr. 3K-3-1012/2003, kategorija 15,2,2,7; 22,2); 4) teismas nepagrįstai nustatė, kad iš esmės nebuvo pagerintas gyvenamasis namas ieškovams gyvenant santuokoje, kadangi santuokos metu gyvenamojo namo plotas padidėjo 48/100 dalimis. Gyvenant santuokoje, net ir vienam sutuoktiniui nedirbant, laikoma, jog santuokos metu įgytas turtas yra bendras, santuokos metu gaunamos lėšos - taip pat. Sudarant sandorį dėl turto įkeitimo buvo būtina ne tik V. K. , bet ir jo sutuoktinės D. K. valios išraiška (įgaliojimas) (SŠK 1.4 d. 2001 m CK 3.92 str.); 5) sąvoka „namų valda“ nėra nurodyta LR CK 95 (3) str. (1964 m. redakcija), o tai daro įkeitimo sutartį nesuprantamą ir negalėjo būti naudojama įkeitimo sutartyje, nes CK 202 str. (1964 m. redakcija) yra pažymėta, jog įkeitimo sutartyje turi būti įkeičiamo turto aprašymas; 6) Z. M. perkant nekilnojamąjį turtą elgėsi nesąžiningai ir negali būti pripažinta sąžininga įgijėja, kadangi jai buvo žinoma, jog ji realiai nupirks dvigubai didesnio ploto gyvenamąjį namą, nei buvo nurodyta skelbime dėl varžytinių.

8Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 7, b. l. 2-3) atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nurodo, kad sutinkamai su LR CK 4.47 str. 4 p. vienas iš nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimo pagrindų yra naujo daikto sukūrimas. Nesant išduoto leidimo priestato statybai nėra galimybės konstatuoti, kad tam tikras asmuo yra statytojas, todėl teismas pagrįstai netenkino ieškovų ieškinio reikalavimų dėl pripažinimo namo dalies statytojais ir dėl nuosavybės teisių pripažinimo į 48/100 dalis gyvenamojo namo ( - ) .

9Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 7, b. l. 6-7) atsakovė Kėdainių rajono I-ojo notarų biuro notarė Aušra Rabačiauskienė prašė apeliacinį skindą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nurodė, kad priestatas yra sukurtas, neturint suderinto projekto ir nesant leidimo statyti statinį, todėl nėra galimybių konstatuoti, kad ieškovai yra statytojai. Kadangi naujas daiktas buvo sukurtas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, tai neatsirado teisė tuo daiktu naudotis ir disponuoti, ir todėl negali būti pripažinta nuosavybės teisė į dalį pastato. 1964 m. redakcijos Civiliniame kodekse nebuvo normos, nustatančios, kieno interesais turi veikti atstovas, o interesų konflikto sąvoka atsirado tik 2001-07-01 įsigaliojus naujam Civiliniam kodeksui. Taip pat nebuvo pažeistas CK 66 str. (1964 m. redakcija), nes V. K. davė I. K. bendrąjį (generalinį) įgaliojimą, kad I. K. neviršijo jai suteiktų įgaliojimų taip pat rodo faktas, kad V. K. per įstatymo nustatytą 3 m. ieškinio senaties terminą neginčijo minėto įgaliojimo dėl įgalinimų viršijimo, todėl akivaizdu, kad atstovaujamasis įkeitimo sandoriui pritarė. Juridinis faktas apie minėtos įkeitimo sutarties įregistravimą Nekilnojamojo turto registre 1995-03-01 reg. Nr. 1467 yra įrodymas, kad įkeitimo sutartis yra teisėta.

10Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 7, b. l. 10-11) atsakovo AB Ūkio bankas atstovas prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, kadangi apeliacinis skundas nepagrįstas. Motyvuose nurodė, kad ginčijama įkeitimo sutartimi galėjo būti ir buvo įkeistas, o vėliau parduotas tik 99,12 kv. m. gyvenamasis namas su rūsiu, garažu ir ūkiniais pastatais. Ieškovai siekia savavalinę statybą įteisinti teismo keliu, kai LR Statybos įstatymas nustato visiškai kitą statinio įteisinimo tvarką. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Z. M. nesiekia įteisinti savavališkai pastatyto priestato savo vardu, kas netrukdo ieškovams įgyvendinti atitinkamas savo teises. Netgi esant duomenų apie namo bendrąją jungtinę nuosavybę, D. K. yra praleidusi senaties terminą įkeitimo sutarčiai skųsti. 1964 m. redakcijos CK nebuvo įtvirtintas draudimas įgaliotiniui sudaryti sandorių savo interesais. Netenkinant ieškinio reikalavimo pripažinti įkeitimo sutartį negaliojančia, negalima ir restitucija, nes 1964 m. CK 143 str. 2 d. draudė taikyti restituciją turtui, įgytam vykdant priverstinį išieškojimą. Kadangi žemės sklypas ( - ) , nebuvo įkeitimo objektu, todėl žemės nuosavybės klausimas nėra šio ieškinio dalykas, pastebėtina, kad priešingai, nei teigia ieškovai, šis žemės sklypas jų išpirktas nebuvo.

11Teismo posėdžio metu apeliantų atstovė ir tretysis asmuo prašė patenkinti apeliacinį skundą, o atsakovė ir atsakovo atstove prašė atmesti apeliacinį skundą.

12Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

14Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1985 m. spalio mėn. 15 d. dovanojimo sutartimi E. K. padovanojo savo broliui ieškovui V. K. mūrinį su pusrūsiu gyvenamąjį namą 1A2p (naudingo ploto 99,12 kv. m.), mūrinį garažą 2G1p, mūrinį ūkio pastatą 3I1p ir kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskalbtini) (t. 5, b. l. 111). 1987 m. spalio 10 d. ieškovai V. K. ir D. K. susituokė (t. 1, b. l. 10). 1994 m. kovo 10 d. ieškovas V. K. sudarė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo I. K. valdyti ir tvarkyti visą jo turtą, (...) įkeisti ir priimti įkaitu pastatus ir kitą turtą (...) (t. 5, b. l. 108). 1995 m. vasario 28 d. I. K. įkeitė ieškovui V. K. priklausančią namų valdą, esančią ( - ), užtikrindama iš AB „Ūkio bankas“ gautos paskolos grąžinimą (t. 5, b. l. 107). 1998 m. birželio 4 d. Kauno miesto apylinkės sprendimu buvo priteista iš I. K. AB „Ūkio bankas“ 96 972 Lt paskolos, išieškojimą nukreipiant į įkeistą namų valdą, esančią ( - ). 2000 m. lapkričio 27 d. turto perdavimo be varžytinių aktu Nr. 585-5/10 šis turtas - namų valda ( - ) (mūrinis gyvenamasis namas su rūsiu, 99,12 kv. m. naudingo ploto, garažas, ūkinis pastatas) buvo perduotas atsakovei Z. M. (t. 2, b. l. 49). Iš atliktų kadastrinių matavimų matyti, kad valdoje yra pastatytas priestatas 1a2p (toliau - priestatas), kurio bendras plotas 138,09 kv. m., jo baigtumas yra 71 proc., statybos metai 1997 - 2006 (t. 6, b. l. 22). Priestatas 1a2p teisiškai nėra įregistruotas, kadangi teisinė registracija Z. M. vardu yra atlikta tik gyvenamajam namui 1A2p, ūkio pastatui, garažui ir kiemo statiniams. V. K. vardu teisinė registracija buvo atlikta taip pat tik gyvenamajam namui 1A2p, garažui, ūkio pastatui ir kiemo statiniams (prijungta namų valdos techninės apskaitos byla t. 1, b. l. 72-73).

15Dėl pripažinimo statytojais. Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme yra numatyta, kad statytojas (užsakovas) – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai nebuvo priestato statytojais pagal Statybos įstatymą. Byloje yra pakankamai įrodymų (dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai, važtaraščiai, gyvenamasis namas priklausė ieškovams), jog būtent ieškovai investavo lėšas į priestato statybą ir atliko užsakovo funkcijas. Atsakovė Z. M. , kuri nupirko ieškovų gyvenamąjį namą su nebaigtu statyti priestatu, taip pat neginčija, jog ieškovai statė šį priestatą, t. y. ginčo dėl to byloje nėra. Nesant byloje ginčo dėl statytojo, ieškovai neturėjo jokio teisinio pagrindo reikšti tokį reikalavimą, o teismas jį nagrinėti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovų reikalavimas dėl jų pripažinimo statyto priestato statytojais, negali sukurti jokių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-301/2005), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, civiline byla šioje dalyje nutrauktina, kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 str. 1 d. 1 p.). Šioje byloje priestato statytojai yra aiškūs, tai - ieškovai, tačiau šią savo teisę jie netinkamai įgyvendino, nes statė priestatą be nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto statinio projekto ir neturėdami nustatyta tvarka išduoto tam leidimo (Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 3 p., 3 p.), (Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006-09-26 gautas raštas (t. 5, b. l. 115), Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento urbanistikos skyriaus 2006-10-05 gautas raštas (t. 5, b. l. 144)), dėl ko priestato statyba laikytina savavališka. Pažymėtina, kad statybą vykdžiusio asmens nustatymas yra tik reikšminga aplinkybė, priskiriant pareigą šiuos statybos padarinius pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-736/2003).

16Dėl nuosavybės teisių pripažinimo. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2000 m. lapkričio 27 d. turto pardavimo be varžytinių aktu Nr. 585-5/10 (1 t., b, l, 49) nusipirko ieškovų gyvenamąjį namą prie kurio buvo savavališkai pastatytas priestatas. Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. numato, kad asmenys savavališkai pastatytu statiniu neturi teisės naudotis ir disponuoti (parduoti, dovanoti, išnuomoti ir pan.), todėl priestatas nebuvo pardavimo objektu bei nebuvo parduotas atsakovei Z. M. . Ieškovai, prašydami pripažinti jiems nuosavybės teises į savavališkai pastatytą priestatą nuosavybės teisių įgujimo pagrindu nurodo naujo daikto pagaminimą, t. y. pasistatė (CK 4.47 str. 4 p.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priimdamas sprendimą ieškovų ieškinį šioje dalyje atmesti. Naujai pastatytų statinių įteisinimo tvarką reguliuoja Statybos įstatymas, kurio 24 str. numatyta, kad statinys turi būti pripažintas tinkamu naudotis nustatyta tvarka patvirtintos komisijos, o pripažintas tinkamu naudoti statinys turi būti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas pagal nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimus. Taigi naujai pastatytiems statiniams įstatymas numato jų įteisinimo tvarką, kurią atlikus ir įgyjamos nuosavybės teisės į naujai pastatytą statinį, ir ši tvarka nėra teisminė. Teismas negali pripažinti nuosavybės teisių į neįteisintus nekilnojamuosius daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-8/2006), todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, civilinė byla nutrauktina, kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 str. 1 d. 1 p.).

17 Dėl turto įkeitimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį šioje dalyje, nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų. Turto įkeitimo sutartis buvo sudaryta iki įsigaliojant 2001 m. Civiliniam kodeksui (1995 m. vasario 28 d.), todėl sprendžiant sandorio negaliojimo klausimą, taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso normos. Apeliacinio skundo argumentas, kad įgaliotinis pažeidė 1964 m. CK 65 str., nes sudarė įkeitimo sandorį ne įgaliotojo interesais, laikytinas nepagrįstu. 1964 m. CK 65 str. numatyta, kad atstovas negali sudaryti sandorių atstovaujamojo vardu su pačiu savimi, su kitu asmeniu, kurio atstovas jis yra tuo pačiu metu. I. K. (įgaliotinė) įkeitė ieškovo turtą trečiajam asmeniui - AB Ūkio bankas. Taigi ji nesudarė sandorio su pačiu savimi ir, sudarydama sandorį, nebuvo atstovė AB Ūkio bankas, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog buvo pažeistas 1964 m. CK 65 str. Apeliaciniame skunde nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 29 d. nutartyje Nr. 3K-3-1012/2003 bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo nagrinėjamas įgaliojimas išduotas konkrečiam sandoriui (įkeitimo sutarčiai) sudaryti, o šiuo atveju buvo išduotas generalinis įgaliojimas, todėl ieškovai nepagrįstai remiasi šia nutartimi. Nepagrįstu laikytinas ieškovų argumentas, kad įkeistas gyvenamasis namas ( - ), priklausė abiems sutuoktiniams, todėl įkeičiant turėjo būti ir ieškovės D. K. sutikimas. Kaip matyti iš bylos dokumentų, ieškovas V. K. įgijo namą dovanojimo būdu ir iki santuokos, todėl tai buvo ieškovo asmeninė nuosavybė, o įrodymų, jog būtų pakeistas šio turto statusas (iš asmeninės nuosavybės į bendrąją jungtinę nuosavybę) byloje nėra, todėl sudarant įkeitimo sutartį ieškovės sutikimas nebuvo reikalingas.

18Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1 d. 1 p. 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str.

Nutarė

20Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

21Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimą pakeisti ir dalyje dėl ieškovų V. K. ir D. K. pripažinimo priestato prie gyvenamojo namo, esančio ( - ), statytojais bei nuosavybės teisių į šį priestatą jiems pripažinimo, nutraukti.

22Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovai V. K. ir D. K. ieškiniu ir papildomu ieškiniu prašė: 1)... 5. Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį... 6. Teismas nustatė, kad gyvenamojo namo priestato 1a2p projektas yra... 7. Apeliaciniu skundu (t. 6, b. l. 115-120) apeliantai V. K. ir D. K. prašo... 8. Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 7, b. l. 2-3) atsakovo Kauno apskrities... 9. Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 7, b. l. 6-7) atsakovė Kėdainių... 10. Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 7, b. l. 10-11) atsakovo AB Ūkio bankas... 11. Teismo posėdžio metu apeliantų atstovė ir tretysis asmuo prašė patenkinti... 12. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1985 m. spalio mėn. 15 d. dovanojimo... 15. Dėl pripažinimo statytojais. Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme... 16. Dėl nuosavybės teisių pripažinimo. Byloje nustatyta, kad atsakovė... 17. Dėl turto įkeitimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teisėjų... 18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1 d. 1 p.... 20. Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 21. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimą pakeisti ir... 22. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą....