Byla 2A-553-372/2019
Dėl nekilnojamojo turto pagerinimo išlaidų atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. J. ir V. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-396-1051/2019 pagal ieškovės O. D. U. patikslintą ieškinį atsakovams A. J., V. U., M. U. dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų, ir pagal atsakovų A. J. ir V. U. priešieškinį ieškovei O. D. U. dėl nekilnojamojo turto pagerinimo išlaidų atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6I. O. D. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. J., V. U., M. U., teismo prašė: 1) ieškinį tenkinti ir iškeldinti atsakovus su visa manta iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios vietos; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovė nurodė, kad 2018 m. sausio mėnesį buvo paguldyta į ligoninę, iš kurios A. J. ir V. U. (kuri yra ieškovės sūnaus buvusi žmona) parsivežė ją į ieškovės namus, esančius adresu ( - ), ir nuo to momento atsakovai su visa savo manta apsigyveno ieškovės namuose. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovai, suprasdami, jog ieškovė yra senyvo amžiaus moteris, kuri dėl savo amžiaus negali teisingai suprasti sudaromų ir pasirašomų dokumentų svarbos ir iš to kylančių teisinių pasekmių, įkalbėjo ieškovę pasirašyti įgaliojimą valdyti, disponuoti ir naudotis visu ieškovės turtu, taip pat sudaryti testamentą, kuriuo visą savo turtą palieka atsakovams.

93.

10Ieškovė nurodė, jog atsakovai, turėdami įgaliojimą, be jos žinios pardavė žemę, traktorių, iš jos asmeninės banko sąskaitos išėmė 2000 Eur. Atsakovai, parsivežę ją iš ligoninės, atėmė mobilųjį telefoną, užrakino kambaryje, ir tik 2018 m. balandžio mėnesį ieškovė rado progą pabėgti pas kaimynę. Ieškovei išsikrausčius iš savo namo pas kaimynę, ji ir jo sūnus nebegali patekti į namus, nes ant tvoros yra užvyniota grandinė ir iš vidaus užrakinta spyna.

114.

12Ieškovė pažymėjo, kad pastatas, kuriame gyvenam atsakovai (adresui ( - )), priklauso jai; šiuo adresu dar yra registruota K. U., tuo tarpu atsakovų nuolatinė ir registracijos gyvenamoji vieta yra kita. Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovų nesieja jokie teisiniai santykiai; tarp jų nėra pasirašyta jokia nuomos, panaudos sutartis ar kitos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintos sutartys, pagal kurias atsakovai įgytų teisę gyventi ieškovei nuosavybės teise priklausomame ir valdomame gyvenamajame name.

135.

14Atsakovai pareiškė priešieškinį, kuriame prašė: 1) priteisti atsakovams A. J. ir V. U. iš ieškovės lygiomis dalimis 3719,28 Eur atsakovų turėtų būtinų išlaidų ieškovės turtui, esančiam adresu ( - ) pagerinti; 2) nustatyti trijų mėnesių terminą atsakovams A. J., V. U. ir M. U. išsikelti iš gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), o šio termino pradžią skaičiuoti nuo teismo priteistos kompensacijos sumokėjimo atsakovams A. J. ir V. U.; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

156.

16Atsakovai nurodė, jog jiems buvo pranešta, kad ieškovė yra labai silpnos sveikatos, guli ligoninėje ir nori pasimatyti. Atsakovams nuvykus į ligoninę, ieškovė išreiškė norą sudaryti testamentą ir savo mirties atveju padalinti turtą sūnui D. U. ir jo vaikams – M. U. ir K. U.; ieškovė prašė atsakovų iškraustyti iš jos nuosavybės D. U. ir jo sugyventinę, parvežti ieškovę į jos namus ir už testamentą prižiūrėti iki mirties. Nors atsakovams buvo įvairių abejonių dėl ieškovės pasiūlymo gyventi kartu, ją prižiūrėti, slaugyti, tačiau buvo nuspręsta, kad reikia vykdyti ieškovės valią, todėl į ligoninę buvo pakviesta notarė ir ( - ) buvo sudarytas testamentas. Atsakovai pažymėjo, jog sudarius testamentą, jie apžiūrėjo namą ir paaiškėjo, kad jame gyventi nėra galimybės – namas, ūkiniai pastatai buvo paversti landyne, čia buvo nuolat girtaujama, lankėsi ir gyveno asocialūs asmenys. Name buvo susproginėję radiatoriai, patalpos buvo drėgnos, supelijusios, užsikimšęs namo kaminas, neveikė vandens siurblys, buvo būtina namą ir ūkinius pastatus išvalyti, išvežti šiukšles, išnaikinti pelėsį, dezinfekuoti, sutvarkyti elektrą, gyvenamuosius kambarius, pakeisti buvusius baldus ir pan. Atsakovai akcentavo, jog apie realią ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto būklę informavo ieškovę, kuri paprašė namą suremontuoti, prašė atsakovų eiti ten gyventi ir rūpintis ieškovės nuosavybe. Atsakovai nurodė, jog ieškovei priklausančio turto pagerinimui išleido 3719,28 Eur, pagerinimo darbai buvo atlikti ieškovės iniciatyva ir prašymu, todėl atsakovai turi teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Atsakovai pabrėžė, kad daliai turėtų išlaidų pagrįsti kvitai, čekiai nebuvo gauti, dalis statybinių medžiagų buvo pirkta internetu, tad sąskaitos ar kvitai nebuvo išrašyti.

177.

18Atsakovai nurodė, kad ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas buvo pagerintas: išvalytas namas ir ūkiniai pastatai, surinktos ir išvežtos šiukšlės (iš viso 190 Eur); buvo naikintas pelėsis ir atlikta namo dezinfekcija (iš viso 170 Eur); pirkti kuro briketai, malkos (iš viso 364,42 Eur); šulinio alkūnės atšildymas, naujos alkūnės pirkimas, naujos alkūnės pajungimas (iš viso 50 Eur); išvalytas kaminas, kamino alkūnės skardų karpymas, apkaišymas (iš viso 50 Eur); pirktas skardinis kamino įdėklas, atlikti kamino įdėklo mūrijimo darbai (iš viso 620 Eur); atkimšta kanalizacija (iš viso 50 Eur); sutvarkytas dušas, pakeistos maišytuvo žarnelės, pritvirtintas laikiklis (iš viso 50 Eur); pakeistas neveikiantis vandens hidroforas, pirktos jungtys (iš viso 115 Eur); tvarkyta namo šildymo sistema (iš viso 561,86 Eur); pakeisti špižiniai radiatoriai (iš viso 182 Eur); pakeisti susproginėję vamzdžiai (iš viso 386 Eur); pakeista grindų danga (iš viso 430 Eur); sutvarkytos kambarių sienos (iš viso 180 Eur); įdėtos durys (iš viso 65 Eur); sutvarkytas kambarių apšvietimas (iš viso 60 Eur); sutvarkyta gyvenamojo namo aplinka (iš viso 195 Eur).

198.

20Atsakovai pažymėjo, jog buvo atlikta ir daug kitų smulkesnių gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, lauko aplinkos tvarkymo, remonto darbų, be to – nuolat buvo rūpinamasi ieškovės poreikių tenkinimu. Atsakovų vertinimu, kad dėl sutrikusios psichinės sveikatos bei patiriamo sūnaus, jos sugyventinės spaudimo, ieškovė persigalvojo ir siekia, kad atsakovai iš jos nuosavybės išsikeltų. Atsakovai nurodė, jog kol vyko remonto bei tvarkymo darbai, šalis siejo geri santykiai, ieškovė gyveno kartu su atsakovais, naudojosi nekilnojamojo turto pagerinimais, todėl laikytina, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai turto panaudos santykiai.

21II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

229.

23Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino, atsakovų priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė: 1) iškeldinti atsakovus A. J., V. U., M. U. iš ieškovei O. D. U. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios vietos; 2) sprendimo įvykdymą dėl iškeldinimo atidėti 7 dienų terminui, skaičiuojamam nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) likusioje dalyje priešieškinį atmesti; 4) priteisti ieškovei iš atsakovų A. J. ir V. U. lygiomis dalimis 100 Eur žyminį mokestį, t. y. iš kiekvieno po 50 Eur; 661,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 330,57 Eur; 5) priteisti valstybei iš atsakovų A. J. ir V. U. 28,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš kiekvieno po 14,45 Eur.

2410.

25Teismas nurodė, jog byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovų susiformavo gyvenamosios patalpos panaudos santykiai neterminuotos žodinės sutarties pagrindu. Ieškovės valia nutraukti šią panaudos sutartį buvo išreikšta 2018 m. rugpjūčio 22 d. pranešimu dėl išsikeldinimo, taip pat teismui pareiškiant ieškinį 2018 m. spalio 15 d. Teismas pažymėjo, jog atsakovai buvo tinkamai informuoti apie ieškovės valią nutraukti panaudos sutartį; atsakovai sutinka ir pripažįsta ieškinio reikalavimą dalyje dėl iškeldinimo, todėl sprendė ieškovės ieškinį tenkinti.

2611.

27Teismas nurodė, kad nors tarp ieškovės ir atsakovų atskiro rašytinio susitarimo dėl konkrečių namo pagerinimų nebuvo, tačiau vertino, kad byloje yra pagrindas pripažinti, jog ieškovė sutiko ir neprieštaravo, kad atsakovai ieškovei priklausančiame name atliktų tam tikrus darbus, tačiau tik toje apimtyje, kad name būtų galima tinkamai gyventi tiek pačiai ieškovei, tiek atsakovams. Teismas konstatavo, kad atsakovai po 2018 m. kovo 1 d. pradėjo ir atliko tam tikrus ieškovės namo pagerinimo darbus, tačiau ne visi jie gali būti pripažinti ieškovės turto pagerinimu. Tesimas sprendė, kad atsakovų patirtos ieškovės turto pagerinimo išlaidos sudaro apie 927,58 Eur.

2812.

29Teismas nurodė, kad turto nuomos mokesčio atsakovai ieškovei nemokėjo; kad ieškovė jau nuo 2018 m. birželio mėnesio su atsakovais kartu negyvena ir atsakovai nuo to laiko, kai ieškovė su jais negyvena, ieškove nesirūpina. Teismas pažymėjo, jog ieškovė reikalavo, kad atsakovai atlaisvintų jos nuosavybę; 2018 m. rugpjūčio mėnesį raštu paragino atsakovus atlaisvinti jos namą, tačiau atsakovai lyg šiol, net ir gavę iš teismo ieškinį, ten gyvena, nors panaudos sutartis nutraukta daugiau nei pusė metų, t. y. nepaisant to, kad jų buvo ir raštu pareikalauta išsikeldinti, atsakovai ir toliau gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiančiame name, nebeturėdami ten gyventi jokio teisinio pagrindo, o svarbiausia – ir toliau ieškovės namu naudojasi neatlygintinai. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad, nepaisant to, jog buvo nustatyta, kad atsakovai yra pagerinę ieškovės turtą, o pagerinimo išlaidos sudaro apie 927,58 Eur, atsakovų turto pagerinimo išlaidų atsakovams iš ieškovės priteisti nėra pagrindo.

30III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

3113.

32Atsakovai (apeliantai) A. J. ir V. U. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį dėl teismo pripažintų ieškovės turto pagerinimo išlaidų 927,58 Eur nepriteisimo atsakovams ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovės atsakovams A. J. ir V. U. lygiomis dalimis 927,58 Eur atsakovų turėtų ieškovės turto pagerinimo išlaidų; 2) priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3313.1.

34Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu, buvo šališkas ieškovės atžvilgiu, ir tai turėjo įtakos iš dalies neteisingo sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ieškovės atžvilgiu, įtakotas ieškovės garbaus amžiaus, nepaisant to, kad civilinėje byloje buvo pateikta daug įrodymų, kad ieškovė klaidina teismą, sako netiesą.

3513.2.

36Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išėjo už ieškinio reikalavimų ribų. Teismas, nustatęs, kad atsakovai pagerino ieškovės turtą (pagerinimo išlaidos sudaro 927,58 Eur), neteisėtai ir nepagrįstai nusprendė, kad atsakovų patirtų ieškovės turto pagerinimo išlaidų iš ieškovės nėra pagrindo priteisti, nes šios išlaidos turi būti įskaičiuotos kaip mokestis už naudojimąsi ieškovės turtu. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, nesant ieškovės reikalavimo, atsakovų turėtų ieškovės turto pagerinimo išlaidų įskaičiuoti kaip mokestį už naudojimąsi ieškovės turtu.

3713.3.

38Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo nuspręsta, kad atsakovų patirtų ieškovės turto pagerinimo išlaidų iš ieškovės atsakovams nėra pagrindo priteisti, yra neteisinga, prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, priimta iš esmės neteisingai aiškinant ir taikant materialinės bei procesinės teisės normas, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos tokių bylų nagrinėjimo ir teisės aiškinimo bei taikymo praktikos. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės O. D. U. ir atsakovų M. U. (ieškovės vaikaičio), V. U. (buvusios ieškovės marčios) ir A. J. susiklostė nekilnojamojo turto panaudos teisiniai santykiai neterminuotos žodinės sutarties pagrindu. Pagal panaudos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos tam tikros nuomos teisinius santykius reglamentuojančios taisyklės, tarp jų ir nustatančios daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą. Kai nuomininkas (panaudos gavėjas) nuomotojo (panaudos davėjo) leidimu išnuomotą (perduotą panaudai) daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų tam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismui nustačius visas daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo sąlygas (nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; nustatytas nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydis; įstatymu ar šalių sutarties nebuvo nustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių), nebuvo pagrindo konstatuoti, kad atsakovų turėtų ieškovės turto pagerinimo išlaidų priteisti iš ieškovės atsakovams nėra pagrindo. Visiškai nesuprantama, kodėl iš neatlygintinės panaudos santykių turėjo atsirasti pareiga atsakovams mokėti nuomos mokestį, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas.

3914.

40Ieškovė, atsiliepime į apeliacinį skundą, prašė apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis patirtas išlaidas advokato pagalbai; pridėti prie bylos skelbimus dėl gyvenamųjų patalpų nuomos kainų. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4114.1.

42Ta aplinkybė, jog teismo išvados neatitinka atsakovų nuomonės, nesudaro jokio pagrindo tvirtinti apie teismo šališkumą ar asmenų lygybės įstatymui ir teismui principo pažeidimą. Teismas detaliai išnagrinėjo bylai svarbias faktines aplinkybes ir jų pagrindu padarė konkrečias išvadas.

4314.2.

44Teismas nurodė, jog ieškovė jau 2018 m. liepos 4 d. atšaukė atsakovui A. J. notarine tvarka išduotą įgaliojimą, o atsakovai, būdami sąžiningi, protingi, atsakingi ir rūpestingi, turėjo ir galėjo suprasti ieškovės siekį nutraukti su jais panaudos teisinius santykius, tačiau nuo 2018 metų birželio mėnesio, kai ieškovė atsigulė į ligoninę, ligi šiol, t. y. apie 11 mėnesių neatlygintinai gyvena ieškovės name vieni. Šių teismo argumentų atsakovams apeliaciniame skunde neginčijant, taip pat nenurodant konkretaus teisinio pagrindo, kuris leistų atsakovams neatlygintinai gyventi ieškovės gyvenamajame name, yra akivaizdu, jog iš neteisėtų veiksmų atsakovai gavo bei toliau gauna realios turtinės naudos ieškovės sąskaita. Atsakovai ne tik ilgą laiką negrąžina ieškovei gyvenamojo namo, bet ir ilgą laiką neteisėtai naudojasi tiek gyvenamąja valda, tiek ir teismo nustatytomis 927,58 Eur turto pagerinimo išlaidomis.

4514.3.

46Remiantis duomenimis apie gyvenamųjų namų Šiaulių rajone bei mieste nuomos kainomis, atsakovai iš neteisėtų savo veiksmų (negrąžindami ieškovei gyvenamosios valdos) yra neteisėtai sutaupę ieškovės sąskaita gerokai daugiau nei 927,58 Eur.

47Teismas

konstatuoja:

48IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

49Dėl naujų įrodymų priėmimo

5015.

51Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019). Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

5216.

53Nagrinėjamu apeliacinės instancijos teismui kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą buvo pateikti skelbimai apie gyvenamųjų namų Šiaulių rajone bei mieste nuomos kainas iš internetinės svetainės. Teismas konstatuoja, jog ieškovė atsiliepime nepagrindė, kodėl šių konkrečių įrodymų ji neteikė pirmosios instancijos teismui ir kodėl ši būtinybė iškilo vėliau. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas pateiktų įrodymų nevertina ir dėl jų nepasisako.

54Atsakovų (apeliantų) apeliacinis skundas atmestinas.

5517.

56Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

57Dėl faktinių bylos aplinkybių

5818.

59Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovę O. D. U. ir atsakovus V. U. bei M. U. sieja giminystės ryšiai (atsakovė V. U. – buvusi ieškovės sūnaus žmona (ieškovės buvusi marti), o atsakovas M. U. – ieškovės anūkas). Atsakovas A. J. – atsakovės V. U. sugyventinis. Byloje nustatyta, kad ( - ) ieškovė, gulėdama ( - ) ligoninėje, pasirašė testamentą, kuriuo, be kito ko, po savo mirties paliko lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, anūkams K. U. ir M. U., visą kitą turtą, tarp jo ir ginčo namą, esantį adresu ( - ). Testamentas buvo patvirtintas notaro, testamentą yra pasirašę ir du liudytojai (1 t., b. l. 77–78). 2018 m. vasario 21 d. ieškovė, gulėdama ( - ), rašytiniu įgaliojimu, nepatvirtintu notaro, įgaliojo savo anūką atsakovą M. U. paimti raktus į jai nuosavybės teise priklausantį ginčo namą (esantį adresu ( - )), nurodydama, kad raktus turi neteisėtai užvaldęs jos sūnus D. U. su sugyventine, kurie ten nėra deklaruoti ir neturi teisės gyventi (1 t., b. l. 79). 2018 m. vasario 26 d. ieškovė, gulėdama ( - ), rašytiniu įgaliojimu, nepatvirtintu notaro, įgaliojo savo anūką atsakovą M. U., atsakovę V. U. ir atsakovą A. J. žiūrėti ir rūpintis ieškovei nuosavybes teise priklausančiu ginčo namu (esančiu adresu ( - )), nurodydama, kad jos sūnus D. U. jai priklausančio namo neprižiūri bei niokoja (1 t., b. l. 80). 2018 m. balandžio 11 d. notaro patvirtintu įgaliojimu ieškovė įgaliojo atsakovą A. J. gauti visas jai skirtas pensijas, pašalpas, kitas išmokas; taip pat parduoti jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (esančius ( - )); savo nuožiūra valdyti, naudoti ir disponuoti visomis jau esančių sąskaitų lėšomis, esančiomis kredito unijoje „( - )“, įgaliojimas galiojo iki 2028 m. balandžio 11 d. (1 t., b. l. 83–84). 2018 m. liepos 4 d. ieškovė 2018 m. balandžio 11 d. įgaliojimą atšaukė, atšaukimas patvirtintas notaro (1 t., b. l. 87–88). 2018 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė per notarą išsiuntė atsakovams prašymus dėl išsikeldinimo iš jai nuosavybės teise priklausančio ginčo namo, nustatydama 30 kalendorinių dienų terminą nuo pranešimo gavimo dienos išsikelti iš neteisėtai užimtų gyvenamųjų patalpų (1 t., b. l. 37–38). Pranešimai siųsti atsakovams tiek faktinės gyvenamosios vietos adresu (( - )), tiek deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (( - ) (1 t., b. l. 60–62)), iš notaro 2018 m. rugsėjo 26 d. pažymos matyti, kad atsakovai pranešimų pašte per siuntos saugojimo terminą neatsiėmė (1 t., b. l. 40, 41–46).

6019.

61Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais atsakovai grindė turėtas turto pagerinimo išlaidas (1 t., b. l. 105–113).

62Dėl ginčo esmės

6320.

64Atsakovai (apeliantai) A. J. ir V. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį dėl teismo pripažintų ieškovės turto pagerinimo išlaidų 927,58 Eur nepriteisimo atsakovams ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovės atsakovams A. J. ir V. U. lygiomis dalimis 927,58 Eur atsakovų turėtų ieškovės turto pagerinimo išlaidų.

6521.

66Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovę ir atsakovus siejo gyvenamosios patalpos panaudos santykiai neterminuotos žodinės sutarties pagrindu. Pagal CK 6.629 straipsnio 1 dalyje pateiktą panaudos sutarties sampratą, neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės.

6722.

68Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos (CK 6.629 straipsnio 2 dalis). CK 6.501 straipsnio 1 dalyje numatyta – kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti (CK 6.501 straipsnio 2 dalis). Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti (CK 6.501 straipsnio 3 dalis).

6923.

70Byloje nustatyta, kad atsakovai yra pagerinę ieškovės turtą, o pagerinimo išlaidos, pirmosios instancijos teismo sprendimu, sudaro apie 927,58 Eur. Šios teismo nustatytos sumos atsakovai apeliaciniame skunde neginčijo, tačiau akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai nusprendė, kad atsakovų patirtų ieškovės turto pagerinimo išlaidų iš ieškovės nėra pagrindo priteisti, nes šios išlaidos turi būti įskaičiuotos kaip mokestis už naudojimąsi ieškovės turtu.

7124.

72CK 6.642 straipsnio 1 dalis numatyta, jog kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Norėdama vienašališkai nutraukti panaudos sutartį šalis privalo išreikšti savo valią, apie sutarties numatomą nutraukimą pranešimu informuodama kitą sutarties šalį. Toks pranešimas yra būtina vienašališko sutarties nutraukimo sąlyga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2004 yra išaiškinęs, kad neterminuotos panaudos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindinė sąlyga yra panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su panaudos gavėju nutraukimą; įspėjimo apie neterminuotos sutarties nutraukimą pakanka, kad panaudos sutartis būtų nutraukta pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį. Suėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui po įspėjimo panaudos gavėjui apie numatomą sutarties nutraukimą, panaudos sutartis pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2008).

7325.

74Kaip patvirtina civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai, 2018 m. liepos 4 d. ieškovė atšaukė 2018 m. balandžio 11 d. išduotą įgaliojimą (kuriuo buvo įgaliojusi atsakovą A. J. gauti visas jai skirtas pensijas, pašalpas, kitas išmokas; parduoti jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus; savo nuožiūra valdyti, naudoti ir disponuoti sąskaitų lėšomis, esančiomis kredito unijoje). 2018 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė per notarą išsiuntė atsakovams prašymus dėl išsikeldinimo iš jai nuosavybės teise priklausančio ginčo namo, nustatydama 30 kalendorinių dienų terminą nuo pranešimo gavimo dienos išsikelti iš neteisėtai užimtų gyvenamųjų patalpų. Pranešimai buvo siųsti atsakovams faktinės gyvenamosios vietos adresu, taip pat deklaruotos gyvenamosios vietos adresu; atsakovai pranešimų pašte per siuntos saugojimo terminą neatsiėmė.

7526.

76CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta – jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad atsakovams pranešimai dėl išsikeldinimo nagrinėjamu atveju buvo įteikti 2018 m. rugsėjo 25 d. Kaip minėta, suėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui po įspėjimo panaudos gavėjui apie numatomą sutarties nutraukimą, panaudos sutartis pasibaigia. Tad atsakovai privalėjo išsikelti iš ieškovei priklausančio namo vėliausiai iki 2018 m. gruodžio 25 d., tačiau, kaip patvirtina civilinės bylos medžiaga, to nepadarė.

7727.

78Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes ir neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį bei jos nutraukimą reglamentuojančias teisės normas, sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiančiame name, nebeturėdami ten gyventi jokio teisinio pagrindo, kadangi panaudos sutartis yra nutraukta, be to – ieškovei nutraukus panaudos sutartį, atsakovai toliau ieškovės namu naudojasi neatlygintinai. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, nepaisant to, jog buvo nustatyta, kad atsakovai yra pagerinę ieškovės turtą, o pagerinimo išlaidos sudaro apie 927,58 Eur, atsakovų turto pagerinimo išlaidų atsakovams iš ieškovės priteisti nėra pagrindo. Toks procesinis sprendimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

7928.

80Atsakovai apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nepriteisti jiems ieškovės turto pagerinimo išlaidų, išėjo už ieškinio reikalavimų ribų. Nustatyta, jog ieškovė ieškinyje suformulavo savo reikalavimą – iškeldinti atsakovus su visa manta iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios vietos. Atsakovai priešieškinyje prašė – (be kitų reikalavimų) priteisti atsakovams A. J. ir V. U. iš ieškovės lygiomis dalimis 3719,28 Eur atsakovų turėtų būtinų išlaidų ieškovės turtui pagerinti. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo visus ginčo šalių pareikštus reikalavimus ir skundžiamame sprendime nusprendė ieškinį patenkinti, o priešieškinio reikalavimą dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo atmesti. Teismas skundžiamame sprendime aiškiai apibrėžė, jog byloje yra analizuojamas klausimas dėl atsakovų turėtų ieškovės turto pagerinimo išlaidų priteisimo, ir nustatęs, kad atsakovų turto pagerinimo išlaidų iš ieškovės priteisti nėra pagrindo (kadangi atsakovai apie 11 mėnesių neatlygintinai gyvena ieškovės name ir naudojasi jos turtu), nusprendė minėto atsakovų reikalavimo netenkinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė ieškovės ieškinyje nekeliamų klausimų arba klausimų, kurie nesusiję su ginčo esme, todėl atsakovų argumentai dėl ieškinio ribų peržengimo yra nepagrįsti ir atmestini.

8129.

82Atsakovai apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu, buvo šališkas ieškovės atžvilgiu, ir tai turėjo įtakos iš dalies neteisingo sprendimo priėmimui.

8330.

84Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viena iš tinkamo teisinio proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybių, keliančių abejonių dėl teisėjo nešališkumo.

8531.

86Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad nešališkumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies kontekste gali būti nagrinėjamas dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju (EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10): a) teismas turi būti subjektyviai nešališkas, šia prasme atsižvelgtina į asmeninius teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. nė vienas teismo narys neturi turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas; b) pagal objektyvųjį kriterijų vertintina, ar pats teismas ir, be kitų aspektų, jo sudėtis „pateikia“ pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl jo nešališkumo (EŽTT 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 2008 m. sausio 15 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Micallef priš Maltą, peticijos Nr. 17056/06).

8732.

88Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007).

8933.

90Nagrinėjamu atveju atsakovų nuomone pirmosios instancijos teismas nesivadovavo asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu, buvo šališkas, ir tai turėjo įtakos iš dalies neteisingo sprendimo priėmimui; pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ieškovės atžvilgiu, įtakotas ieškovės garbaus amžiaus, nepaisant to, kad civilinėje byloje buvo pateikta daug įrodymų, kad ieškovė klaidina teismą, sako netiesą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien atsakovų nurodyti deklaratyvūs teiginiai nei subjektyviuoju, nei objektyviuoju aspektu nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjusio teismo šališkumu, todėl atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

91Dėl bylinėjimosi išlaidų

9234.

93CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, jog atsakovų apeliacinis skundas atmestinas, spręstinas klausimas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

9435.

95Atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis išlaidas advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Teismui pateiktas 2019 m. birželio 20 d. pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis 605 Eur dydžio sumos sumokėjimą advokatui. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

9636.

97Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, pateikto procesinio dokumento turinį, apimtis, keliamus klausimus, minėtas rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, neviršija rekomendacijose nustatytą galimą šių išlaidų dydį, todėl ieškovės O. D. U. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

9837.

99Apeliacinės instancijos teismui taip pat buvo pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame ieškovė prašo priteisti 344 Eur išlaidų, turėtų dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. sprendimo vykdymo. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, 2019 m. birželio 28 d. ieškovė kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo. 2019 m. liepos 9 d. jai buvo išduotas vykdomasis raštas dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų. Ieškovė nurodė, kad už atsakovų iškeldinimo iš jai nuosavybės teise priklausančios namų valdos įvykdymą antstoliui R. K. sumokėjo 344 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, ir Sprendimų vykdymo instrukcijos numatytais atvejais atlygį antstoliui; vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko (CPK 610 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas, reglamentuojančias vykdymo išlaidų apmokėjimą vykdymo procese, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priteisti šioje byloje ieškovės patirtas vykdymo išlaidas nėra pagrindo.

100Teismas, vadovaudamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

101Atsakovų A. J. ir V. U. apeliacinį skundą atmesti.

102Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

103Priteisti iš atsakovų A. J. (a. k. ( - ) ir V. U. (a. k. ( - ) lygiomis dalimis po 302,50 Eur (tris šimtus du eurus penkiasdešimt euro centų) ieškovės O. D. U. (a. k. ( - ) naudai.

104Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. J. ir V. U.... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. I. O. D. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. J., V. U., M. U.,... 7. 2.... 8. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. sausio mėnesį buvo paguldyta į ligoninę, iš... 9. 3.... 10. Ieškovė nurodė, jog atsakovai, turėdami įgaliojimą, be jos žinios... 11. 4.... 12. Ieškovė pažymėjo, kad pastatas, kuriame gyvenam atsakovai (adresui ( - )),... 13. 5.... 14. Atsakovai pareiškė priešieškinį, kuriame prašė: 1) priteisti atsakovams... 15. 6.... 16. Atsakovai nurodė, jog jiems buvo pranešta, kad ieškovė yra labai silpnos... 17. 7.... 18. Atsakovai nurodė, kad ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas buvo... 19. 8.... 20. Atsakovai pažymėjo, jog buvo atlikta ir daug kitų smulkesnių gyvenamojo... 21. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 22. 9.... 23. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškovės... 24. 10.... 25. Teismas nurodė, jog byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti... 26. 11.... 27. Teismas nurodė, kad nors tarp ieškovės ir atsakovų atskiro rašytinio... 28. 12.... 29. Teismas nurodė, kad turto nuomos mokesčio atsakovai ieškovei nemokėjo; kad... 30. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė... 31. 13.... 32. Atsakovai (apeliantai) A. J. ir V. U. pateikė apeliacinį skundą, kuriame... 33. 13.1.... 34. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo asmenų lygybės įstatymui ir... 35. 13.2.... 36. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išėjo už... 37. 13.3.... 38. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo nuspręsta, kad... 39. 14.... 40. Ieškovė, atsiliepime į apeliacinį skundą, prašė apeliacinį skundą... 41. 14.1.... 42. Ta aplinkybė, jog teismo išvados neatitinka atsakovų nuomonės, nesudaro... 43. 14.2.... 44. Teismas nurodė, jog ieškovė jau 2018 m. liepos 4 d. atšaukė atsakovui A.... 45. 14.3.... 46. Remiantis duomenimis apie gyvenamųjų namų Šiaulių rajone bei mieste nuomos... 47. Teismas... 48. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 49. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 50. 15.... 51. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje... 52. 16.... 53. Nagrinėjamu apeliacinės instancijos teismui kartu su atsiliepimu į... 54. Atsakovų (apeliantų) apeliacinis skundas atmestinas.... 55. 17.... 56. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 57. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 58. 18.... 59. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovę O. D. U. ir... 60. 19.... 61. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais atsakovai grindė turėtas... 62. Dėl ginčo esmės... 63. 20.... 64. Atsakovai (apeliantai) A. J. ir V. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 65. 21.... 66. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovę ir atsakovus siejo gyvenamosios... 67. 22.... 68. Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso... 69. 23.... 70. Byloje nustatyta, kad atsakovai yra pagerinę ieškovės turtą, o pagerinimo... 71. 24.... 72. CK 6.642 straipsnio 1 dalis numatyta, jog kiekviena daikto neatlygintinio... 73. 25.... 74. Kaip patvirtina civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai, 2018 m.... 75. 26.... 76. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta – jeigu procesinis dokumentas negali... 77. 27.... 78. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines bylos... 79. 28.... 80. Atsakovai apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas,... 81. 29.... 82. Atsakovai apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos... 83. 30.... 84. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viena iš tinkamo teisinio... 85. 31.... 86. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad... 87. 32.... 88. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis... 89. 33.... 90. Nagrinėjamu atveju atsakovų nuomone pirmosios instancijos teismas... 91. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 92. 34.... 93. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas... 94. 35.... 95. Atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovė prašė teismo priteisti iš... 96. 36.... 97. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba,... 98. 37.... 99. Apeliacinės instancijos teismui taip pat buvo pateiktas prašymas dėl... 100. Teismas, vadovaudamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 101. Atsakovų A. J. ir V. U. apeliacinį skundą atmesti.... 102. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. sprendimą... 103. Priteisti iš atsakovų A. J. (a. k. ( - ) ir V. U. (a. k. ( - ) lygiomis... 104. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....