Byla 1S-234-491/2016
Dėl 2016-05-20 prokurorės nutarimo panaikinimo

1Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo D. Š. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl 2016-06-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atmestas Pareiškėjo skundas dėl 2016-05-20 prokurorės nutarimo panaikinimo,

Nustatė

2Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba gavo iš Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros persiųstą Pareiškėjo 2016-04-05 prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo žemės ūkio kooperatyvo ( - ) (toliau - BŽŪK) pajininkui ir buvusiam direktoriui A. P.. Prašyme Pareiškėjas nurodė, jog A. P., turėdamas kooperatyvo pajininkų jam suteiktus įgaliojimus, veikdamas apgaulingai ir kooperatyvo vardu dar iki bankroto bylos iškėlimo, atliko nusikalstamas veikas, dėl kurių jis, kaip kooperatyvo pajininkas ir kreditorius, patyrė ir vis dar patiria didelę turtinę žalą, o būtent : A. P., gavęs atsiskaitymą iš grūdų supirkėjų, disponuodamas didelėmis piniginėmis lėšomis, neatsiskaitė nei su juo kaip grūdų tiekėju, nei padengė įsiskolinimą už trąšas ir chemines medžiagas UAB ( - ), dėl ko jis liko skolingas, kaip kooperatyvo laiduotojas, UAB ( - ). Jis, nors ir pardavė grūdus, suteikė paslaugas, tačiau A. P., atstovaudamas kooperatyvą, disponuodamas piniginėmis lėšomis, apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, sąmoningai suvokdamas tokio neatsiskaitymo pasekmes, vengė atsiskaityti su juo, tuo pačiu vengė atsiskaityti su UAB ( - ), dėl ko kooperatyvui A. P. iniciatyva bankrutavus ir nesant galimybei atgauti skolos, jam kaip kooperatyvo pajininkui ir kreditoriui, buvo padaryta didelė turtinė žala. Pareiškėjo vertinimu, A. P. bei E. S. (kooperatyvo buhalterė) padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str., 183 str., 184 str.

3Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkė S. J. 2016-05-03 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą motyvuodama tuo, kad nebuvo padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – (toliau BPK) 3 str. 1 d. 1 p.).

4Nesutikdamas su tokiu nutarimu Pareiškėjas padavė skundą prokurorui. Tačiau, Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė S. Š. 2016-05-20 nutarimu atmetė Pareiškėjo skundą bei nurodė, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp Pareiškėjo ir A. P., kurie buvo BŽŪK steigėjai ir pajininkai, o A. P. – ir šios bendrovės direktorius, yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie buvo spręsti eilėje civilinių bylų ir vis dar yra sprendžiami iki šiol. Be to, pažymėjo ir tai, kad Pareiškėjo prašyme ir skunde nurodytos aplinkybės ne kartą buvo sprendžiamos įvairių institucijų, priimti sprendimai yra įsiteisėję, todėl ir šiuo pagrindu baudžiamasis negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas (BPK 3 str. 1 d. 8 p.).

5Nesutikdamas su šiuo prokuroro nutarimu Pareiškėjas jį apskundė apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi Pareiškėjo skundas taip pat buvo atmestas iš esmės tais pačiais motyvais, pažymint, jog Pareiškėjas skundu nepateikė jokių nežinomų, naujų ir dar neįvertintų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos ir patikrintos ikiteisminio tyrimo metu, todėl nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių nusikalstamų veikų padarymą, Pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.

6Iš esmės identišku skundu kaip ir apylinkės teismui, Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, taip pat tiek prokurorės 2016-05-20, tiek skyriaus viršininkės 2016-05-03 nutarimus, akcentuojant tai, kad jo skundas buvo išnagrinėtas formaliai, nepasisakant dėl jo skundo argumentų. Šiuo atveju, Pareiškėjas papildomai skunde nurodė, jog skundžiamoje nutartyje teismo nurodyti motyvai, susiję su ikiteisminio tyrimo pareigūnės bei prokurorės nušalinimu, yra nepagrįsti, kadangi jam iki procesinių sprendimų gavimo dienos nebuvo žinoma, kurie asmenys nagrinės prašymą ne tik dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau ir pareikštą skundą, todėl tai padaryti buvo paprasčiausiai neįmanoma. Kita vertus nurodo, kad šie asmenys (prokurorė, ikiteisminio tyrimo pareigūnė), vadovaudamiesi teisingumo, sąžiningumo, objektyvumo ir nešališkumo principais, galėjo nusišalinti ir patys. Mano, kad ir šiuo klausimu skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai yra tiesiog formalūs, realiai neatsakantys į jo skundo argumentus. Kiti Pareiškėjo skundo argumentai, kaip minėta, yra vienodi kaip ir apylinkės teismui pateiktame skunde, todėl jie šioje nutartyje nekartojami.

7Atsiliepimai į skundą negauti.

8Pareiškėjo skundas atmetamas.

9Baudžiamojo proceso įstatymas numato dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vadas – kuomet gaunamas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką bei prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 str. 1 d.). BPK 168 str. 1 d. numatyti du atvejai, kuomet prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą : 1) kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi, arba 2) yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas pažymi, kad įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra išimtinė prokuroro kompetencija. Joks teismas negali įpareigoti prokuroro atlikti konkretų ikiteisminį tyrimą. Tačiau, priimdamas sprendimus, tame tarpe – ir nutarimą atsisakyti pradėti arba nutraukti jau pradėtą ikiteisminį tyrimą, prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto prokuroro, jeigu jo įsitikinimas ir priimtas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas konkrečios bylos duomenų visuma. Papildomai pažymėtina, jog ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas remiantis ne subjektyviu situacijos įvertinimu, o tik esant objektyvioms aplinkybėms, rodančioms, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika (BPK 166 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, preliminarus duomenų atitikimas BK išdėstytų nusikalstamų veikų dispozicijoms yra būtinas.

10Šiuo atveju prokurorė 2016-05-20 nutarimu, kurį paliko galioti ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiama 2016-06-13 nutartimi, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, pirmiausiai nustačiusi, jog yra BPK 3 str. 1 d. 8 p. numatyti pagrindai (asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu), kadangi Pareiškėjo iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) dėl BŽŪK ir jo direktoriaus A. P. galimai padarytų nusikalstamų veikų, kurios minimos ir dabartiniame Pareiškėjo skunde. Tyrimas buvo atliekamas dėl galimai aplaidžiai ar apgaulingai tvarkomos BŽŪK buhalterinės apskaitos, taip pat dėl galimai padarytų kitų veikų, numatytų BK 205 str., 300 str. 1 d., 182 – 184 str., 208 str., 209 str., 235 str. 1 d. Atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus, įvertinus gautus duomenis nustatyta, tam tikri buhalterinės apskaitos pažeidimai padaryti buvo, tačiau bendrovėje jokių duomenų apie tai, kad neteisėtai pasisavintos ar iššvaistytos kooperatyvo piniginės lėšos ar padarytos kitos nusikalstamos veikos, nėra. Tokiu būdu, 2014-10-08 nutarimu ikiteisminis tyrimas A. P. buvo nutrauktas vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., t. y. jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Konstatuota ir tai, kad apskritai didžioji dalis pažeidimų tvarkant BŽŪK buhalterinę apskaitą atsirado būtent dėl Pareiškėjo kaltės, nepaisant to, jog dėl jo veiksmų ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas, kadangi jis nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 str., subjektas. Pažymėtina, kad šis 2014-10-08 prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ) Pareiškėjo buvo apskųstas ne tik aukštesniajam prokurorui, tačiau ir Panevėžio miesto apylinkės teismui, tačiau minėtas prokuroro nutarimas paliktas galioti. Tada 2015-08-04 Pareiškėjas skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą dėl prokurorų nutarimų ir Panevėžio m. apylinkės teismo nutarties panaikinimo, tačiau 2015-08-24 nutartimi Panevėžio apygardos teismas paliko Pareiškėjo skundą nenagrinėtą konstatavęs, kad nutrauktame ikiteisminiame tyrime pastarasis nėra BPK 214 str. 3 d. nurodytas proceso dalyvis, turintis teisę skųsti prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Reiškia, iš tiesų, nekyla jokių abejonių, kad BPK 3 str. 1 d. 8 p. numatytas pagrindas yra.

11Prokurorė taip pat pripažino, kad tarp Pareiškėjo ir A. P. susiklostė išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, kurie dar ir iki šios dienos yra sprendžiami įvairiose civilinėse bylose, todėl Pareiškėjo siekis dėl jam nepalankių sprendimų civilinėse bylose, šiuos santykius kriminalizuoti, nėra pateisinamas. Su tuo visiškai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Procesiniuose sprendimuose, kuriuose atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, išdėstyti išsamūs ir motyvuoti argumentai, pagrįsti byloje esančiais faktiniais duomenimis, todėl jais abejoti nėra jokio pagrindo.

12Apylinkės teismas, atmesdamas Pareiškėjo skundą, teisingai pažymėjo, kad Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su A. P. ir kitais asmenimis jiems vykdant ir organizuojant BŽŪK veiklą, jau buvo nagrinėtos ir įvertintos ne tik civilinių, bet ir baudžiamųjų teisinių santykių prasme, todėl iš esmės nauju pareiškimu pakartotinai dėstomos tos pačios aplinkybės iš tiesų nesudaro jokio pagrindo vėl pradėti ikiteisminį tyrimą A. P.. Kaip matyti, teismui pateikta skundo medžiaga, taip pat teismų sistemos „Liteko“ duomenys rodo, jog Panevėžio apygardos teismo 2013-12-18 nutartimi BŽŪK iškelta bankroto byla. Kooperatyvas nuo 2012 m. pabaigos veiklos nevykdo, dėl kooperatyvo pajininkų tarpusavio nesutarimų ir nepasitikėjimo, atnaujinti jos neketina ir nemato galimybių. Pažymėtina, kad A. P. veiksmai buvo nagrinėjami ir civilinėse bylose dėl BŽŪB bankroto pripažinimo tyčiniu (2015-09-28 Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. ( - ) ir 2016-01-28 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. ( - )), iš kurių matyti, kad bendrovės bankroto administratorius UAB ( - ) pareiškimas buvo atmestas konstatuojant, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog A. P. netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su įmonės valdymu, jo veiksmuose nebuvo nustatyta sąmoningai nukreipto valdymo, siekiant pabloginti įmonės turtinę padėtį. Minėtuose bylose taipogi buvo įvertinti A. P. atliekami veiksmai įmonės vardu suteikiant paskolas, gaunant kreditus, įgyjant didelės vertės techniką, sudarant sandorius, tačiau nenustatyta, kad jis sąmoningai ir kryptingais veiksmais privedė įmonę prie bankroto ar sąmoningai pažeidė kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus, taip pat nenustatyta, kad jis sudarė ekonomiškai nenaudingus įmonei sandorius. Kita vertus matyti ir tai, kad tiek A. P., tiek Pareiškėjas dėl tarpusavio nesutarimų aktyviai naudojasi civiliniu procesu – iš Panevėžio miesto apylinkes teismo galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. ( - ) ir 2016-01-20 Panevėžio apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. ( - ) matyti, kad A. P. buvo priteista 14400,55 Eur suma iš atsakovo – Pareiškėjo. Pats Pareiškėjas taip pat yra kreipęsis į teismą dėl BŽŪB ir kitų asmenų sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia (ieškinys atmestas Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. ( - )). Papildomai pažymėtina, kad ir šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje Pareiškėjas yra pareiškęs ieškinį A. P. dėl žalos atlyginimo ir klausimas dėl žalos Pareiškėjo teisėms fakto yra vis dar sprendžiamas. Atsižvelgus į išdėstytą, akivaizdu, kad Pareiškėjo galimybės ginti savo interesus civilinio proceso tvarka nebuvo ir nėra apsunkintos, jis savo teises sėkmingai realizuoja nepaisant to, kad kai kurie priimti procesiniai sprendimai jo lūkesčių nepateisino. Šiuo atveju atkreipiamas Pareiškėjo dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 300 str. 1 d., jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai visada gali pranešti prokurorui. Todėl šioje byloje naujas ikiteisminis tyrimas A. P. nebuvo pradėtas visiškai pagrįstai, prokurorės sprendimas šiuo klausimu yra aiškus, motyvuotas ir pagrįstas.

13Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad prokurorė S. Š. bei skyriaus viršininkė S. J. turi išankstinę negatyvią nuomonę prieš Pareiškėją, todėl jos nėra objektyvios, nešališkos ir sąžiningos jo atžvilgiu. Tokie skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jos atlikinėjo veiksmus, nagrinėjo ir priėmė sprendimus ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ), susijusiame su BŽŪB direktoriumi bei pajininku A. P., priėmė jam nepalankius sprendimus, nesudaro pagrindo šių pareigūnių nusišalinimui ir nekelia jokių abejonių dėl jų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Kita vertus, jo teiginiai, kad jis nežinojo kas priims procesinius sprendimus dėl jo pateikto pareiškimo ir todėl negalėjo pareikšti nušalinimo įstatymo nustatyta tvarka yra visiškai deklaratyvūs, kadangi yra visiškai neįtikinama, jog Pareiškėjas, aktyviai gindamas savo teises, nesidomėtų proceso eiga, nesektų jam aktualios informacijos. Be kita ko, pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo ir tai, kad BPK 58 str. yra numatyti nušalinimo pagrindai, ir nors Pareiškėjas nenurodė šiame straipsnyje nurodytų pagrindų, kurie leistų nušalinti tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnę, tiek prokurorę, jis nepateikė ir jokių objektyvių duomenų, jog jos būtų suinteresuotos nagrinėjamos situacijos baigtimi, ar kokiu tai kitokiu būdu įtakojo veiksmų atlikimą tiek, kiek reikalinga procesinio sprendimo priėmimui. Atkreipiamas dėmesys, kad BPK 60 str. nušalinimas numatytas, kai yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, t. y. ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas, kad būtų galima reikšti nušalinimą, šiuo ikiteisminis tyrimas pradėtas apskritai nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad iš esmės vienkartiniai tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnės, tiek prokurorės nutarimai atsisakyti tenkinti Pareiškėjo skundą, kurio pagrindu buvo vertinami gauti duomenys su tikslu išsiaiškinti medžiagoje nustatytas aplinkybes, negali būti vertinamas kaip prokurorės ar pareigūnės neobjektyvumas, nesąžiningumas ir šališkumas. Esant tokioms aplinkybėms Pareiškėjo skundo argumentai dėl prokurorės bei ikiteisminio tyrimo pareigūnės nušalinimo atmetami.

14Apeliacinės instancijos teismas turėtų atsakyti į visus apeliaciniame skunde dėstomus teisinius argumentus, bet neprivalo išsamiai atsakyti į kiekvieną apelianto reiškiamą abejonę dėl byloje surinktų įrodymų ar jų vertinimo, jei apelianto dėstomų abejonių aptarimas apeliacinės instancijos teismo sprendime negali turėti jokios reikšmės apeliacinės instancijos teismo daromoms išvadoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180/2014, 2K-308/2014). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje byloje prokurorė motyvuotai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Pareiškėjo pareiškimą, o ikiteisminio tyrimo teisėja priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą nutartį, atmetusi Pareiškėjo skundą tuo pačiu klausimu. Todėl, naikinti skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį šiuo atveju nėra ne priežasčių, nei jokio pagrindo.

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas

Nutarė

16D. Š. skundą atmesti ir palikti galioti 2016 m. birželio 13 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį.

17Ši nutartis neskundžiama.

Ryšiai