Byla 2-47-494/2012
Dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė, sekretoriaujant Jolantai Vavruščak, dalyvaujant ieškovui L. B., jo atstovui adv. Evaldui Skurvydui, atsakovams J. A., jo atstovui adv. Rokui Kaireliui, A. V., trečiajam asmeniui I. B., vertėjai Alicijai Stančinskai, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovams J. A., A. V., trečiajam asmeniui I. B. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Nustatė

2Ieškovas L. B. ieškinyje nurodė, kad su atsakovais yra pažįstamas apie dešimt metų. Atsakovas J. A. jau daugelį metų užsiima pinigų skolinimo verslu, ilgą laiką jis buvo UAB ( - ), kuri tarpininkauja fiziniams asmenims skolinant ir skolinantis pinigus, direktoriumi ir vienu iš šios įmonės akcininkų. J. A. yra sudaręs ne vieną paskolos sutartį tiek veikdamas UAB ( - ) vardu, tiek veikdamas kaip fizinis asmuo; vėliau jis pradėjo vystyti statybų verslą. 2007 metais prisidengdamas N. B. vardu J. A. statė gyvenamąjį namą ( - ). J. A. neturėjo pinigų šioms statyboms, todėl jis paprašė ieškovo paskolinti pinigų, paskolą suteikiant N. B.. Atsakovas J. A. parengė reikiamus paskolos dokumentus ir jam tarpininkaujant pagal 2007-05-07 sutartį ieškovas N. B. paskolino 250 000 Lt, pinigai faktiškai buvo perduoti atsakovui J. A.. Pagal paskolos sutartį N. B. pinigus privalėjo grąžinti iki 2007-12-21. Pinigų negrąžinus iki sutarto laiko, 2007-12-21 buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo skolininkė įsipareigojo skolą grąžinti iki 2008-07-01. Šį susitarimą parengė ir jį sudarant tarpininkavo atsakovas J. A.. N. B. visą paskolą pilnai grąžino 2008-06-16. Dalį skolos ji grąžino pervesdama pinigus per banką (2008-06-02 bankiniu pavedimu sumokėta 170 000 Lt), likusią dalį paskolos - 80 000 Lt ji grąžino grynais pinigais, kuriuos ieškovui perdavė J. A., veikiantis N. B. vardu. J. A. 2008-06-02 ieškovą informavo, kad N. B. bankiniu pavedimu sumokėjo 150 000 Lt ir paprašė ieškovo pasirašyti patvirtinimą apie pinigų gavimą, teigdamas, kad N. B. paprašė šiai sumai parašyti pinigų gavimo patvirtinimą. Ieškovas nieko blogo neįtardamas parašė, kad gavo 150 000 Lt, kartu šiame raštelyje pasirašė ir jo sutuoktinė I. B.. Šis raštelis pagal savo paskirtį yra pakvitavimas dėl dalies paskolos grąžinimo. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad 2008-06-02 N. B. bankiniu pavedimu sumokėjo ne 150 000 Lt, o 170 000 Lt. Tačiau dėl šių sumų neatitikimo tuo metu jokio ginčo nekilo ir nei N. B., nei jos vardu veikiantis J. A. dėl to ieškovui jokių pretenzijų nereiškė. N. B. per J. A. sumokėjus likusią skolos dalį - 80 000 Lt, J. A. parengė ir ieškovas 2008-06-18 pasirašė Susitarimą, kuriuo patvirtino, kad N. B. gražino visą paskolą ir yra tinkamai įvykdžiusi savo prievolę pagal paskolos sutartį. Tuo tarp ieškovo ir N. B. sutartiniai paskoliniai santykiai pasibaigė. Tačiau prasidėjus ekonominei krizei, kuri palietė ir statybos sektorių, ieškovo santykiai su J. A. pasidarė konfliktiški. Todėl J. A. nusprendė pasinaudoti tuo, kad turi minėtą rašytinį 2008-06-02 pakvitavimą, kurį J. A. nepagrįstai ir nesąžiningai ėmė laikyti paskolos rašteliu, pagal kurį jis neva ieškovui ir jo sutuoktinei paskolino 150 000 Lt. 2009-12-09 J. A. ir A. V. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią J. A. A. V. perleido 150 000 Lt sumai reikalavimo teisę į ieškovą ir jo sutuoktinę I. B. pagal 2008-06-02 Paskolos sutartį. Paskolos sutartimi yra laikomas minėtas 2008-06-02 rašytinis pakvitavimas apie pinigų gavimą iš J. A.. Ieškovas pažymėjo, kad pats J. A. niekada iš jo nereikalavo grąžinti tariamos paskolos pagal 2008-06-02 rašytinį pakvitavimą. Pirmą kartą raginimą dėl šios tariamos skolos grąžinimo ieškovas gavo tik iš A. V.. J. A. yra skolingas itin dideles pinigų sumas bankams ir kitiems kreditoriams (apie 300 000 Lt skolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir apie 700000 Lt - AB DnB bankui), todėl tikėtina, kad atsakovas J. A. tokiu būdu nesąžiningai ieškovo sąskaita siekia pagerinti savo turtinę padėtį. Vadovaudamasis paskolos santykių teisiniu reglamentavimu, formuojama teismų praktika bei atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, konstatuoja, kad 2008-06-02 raštas negali būti pripažįstamas paskolos rašteliu, kadangi neatitinka esminių paskolos sutarties sąlygų. Pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjui faktas yra esminė sutarties sąlyga, ir šio fakto įrodinėjimo pareiga tenka paskolos davėjui (J. A.) (CPK 12, 178 str.). Kita esminė paskolos sutarties sąlyga, kurią turi įrodyti paskolos davėjas (J. A.), tai paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Šių aplinkybių J. A. negali įrodyti, kadangi šalių valia nebuvo siekiama sukurti paskolinių teisinių santykių, o tik faktiškai patvirtintas N. B. pinigų grąžinimas ieškovui kaip kreditoriui pagal 2007-05-07 paskolos sutartį. Tai, kad tarp šalių nebuvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai, patvirtina ir 2008-06-02 rašto neatitikimas imperatyvioms teisės normoms. CK 6.871 str. 1 d. numato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Jeigu J. A. būtų skolinęs tokią didelę pinigų sumą, tai jis būtų reikalavęs pasirašyti paskolos sutartį, kurioje būtų aptartos visos paskolos gavimo ir grąžinimo sąlygos, kaip J. A. visada darydavo. Paskolos sutartis yra laikoma realine, t.y. sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. J. A. ieškovui 2008-06-02 pinigų neperdavė ir neskolino, todėl tarp jų 2008-06-02 paskolos sutartis sudaryta nebuvo. CK 6.875 str. 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, o šios normos 3 dalyje nustatyta, kad jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Šių CK normų pagrindu yra reiškiamas ieškinio reikalavimas, kuriuo prašoma teismo sprendimu pripažinti, kad 2008-06-02 paskolos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo J. A. nebuvo sudaryta. Dėl 2009-12-09 reikalavimo perleidimo sutarties, kuria J. A. 2008-06-02 raštelio pagrindu 2009-12-09 reikalavimo perleidimo sutartimi A. V. perleido neva galiojantį reikalavimą susigrąžinti 150 000 Lt skolą iš ieškovo ir jo sutuoktinės, nurodė, kad neegzistuojant reikalavimui pagal 2008-06-02 raštą, 2009-12-09 reikalavimo perleidimo sutartimi negalėjo būti perleidžiama tai, kas neegzistuoja. Todėl 2009-12-09 reikalavimo perleidimo sutartis, kuria buvo perleistas negaliojantis reikalavimas, prieštarauja imperatyvioms CK 6.3 str. 4 d. ir 6.102 str. 1 d. normoms, yra niekinė ir teismo sprendimu turi būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento (t. 1, b.l. 115-119).

3Teismo posėdyje ieškovas, jo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė tenkinti. Nurodė jokių pinigų negavęs ir įsipareigojimų grąžinti nedavęs. Juo buvo pasinaudota. N. B. pinigus pervedė pavedimu, o 80000 J. A. perdavė grynais, dėl pastarojo perdavimo raštelis nebuvo rašomas. Apie A. V. reikalavimus sužinojo iš antstolio 2009 metais, kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apygardos teisme neturėjo patirties, todėl susipainiojo, dabartinis ieškinys teisingesnis. Jis pasitikėjo J. A., kuris dėl N. B. reikalų atėjo, viską tvarkė; ieškovas pinigų nesiūlė. Viskam vadovavo J. A., tik po to paaiškėjo, kad namas N. B.. Tuo metu ieškovas turėjo turto, problemos nebuvo. Ieškovas užsiima individualių namų statyba nuo 2006 metų. Kartais reikėdavo apyvartinių lėšų, tai skolindavosi iš fizinių asmenų, yra tekę pasirašyti paskolos sutartis ir įkeisti turtą. Raštelis surašytas jo (ieškovo), jo pasirašytas. Tas pakvitavimas buvo reikalingas atsakovui kažkam parodyti. Ieškovas buvo neišsimiegojęs, prieš tai turėjo svečių, sudarinėjo sutartį ne visai blaivus. Raštelį pasirašė savo valia, niekieno neverčiamas. Pagal sutartį B. įsipareigojo grąžinti pinigus, o viską sutvarkė J. A., ieškovas pretenzijų neturėjo. Pasirašė, kad gavo pinigus iš J. A., nes galvojo, kad pinigai gauti iš N. B.. Nežino, kodėl raštelyje nebuvo nuorodos į sutartį, pasitikėjo J. A., todėl pasirašė. Ieškinys buvo pareikštas po 1,5 metų, nes 2009 m. gruodžio mėnesį sunkiai susirgo ieškovo motina, 2010-05-27 ją palaidojo; per tą laiką tėvas 8 kartus turėjo operacijas ir gulėjo ligoninėse. Ieškovui buvo sunkus periodas, ištiko krizė ir nuvertėjo turtas. Ieškovas negalėjo teisiškai bylinėtis, A. siuntinėjo nesąmoningas žinutes. Kai ieškovas statė namą, kaimynystėje A. statė namą sau ir bendradarbiui. Jis nuolat ateidavo pas ieškovą, jo statybos vyko silpnai. Nuo 2007-2008 m. su juo nebendrauja, tik kartą neblaivų pavežė. A. buvo ieškovo namuose. Č. A. iš viso šantažavo. Nebuvo atvejų, kad ieškovas sakytų A. apie savo skolas.

4Atsakovas J. A. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2008-06-02 į jį kreipėsi ieškovas ir paprašė jam paskolinti 150 000 Lt. Paaiškino, kad pinigai jam yra skubiai reikalingi banko paskolos grąžinimui. Atsakovas pasitikėjo ieškovu, nes, kaip ir nurodoma ieškinyje, jie buvo pažįstami apie 10 metų. Tuo metu (t.y. 2008 m.) klestėjo statybų verslas, o UAB ( - ), kurios direktorius ir akcininkas buvo ieškovas, per vienerius metus pastatydavo ir parduodavo po maždaug 5 namus ( - ). Žodžiu sutarė, kad piniginės lėšos bus grąžintos iki 2008 m. pabaigos pagal atsakovo pareikalavimą. Paskolos raštelį ieškovas ir jo sutuoktinė pasirašė laisva valia ir niekieno neverčiami. Suėjus sutartam terminui ieškovas skolos negrąžino, kaip paaiškėjo vėliau, jis turėjo nemažai kitų finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Nenorėdamas įsivelti į teisminius bylinėjimus, atsakovas pagal 2009-12-09 sutartį perleido reikalavimą į ieškovą A. V.. Pabrėžė, kad ieškovui, kaip savo senam pažįstamam, pinigus skolino neatlygintinai, norėdamas padėti jam išspręsti laikinus finansinius sunkumus, o ne uždirbti palūkanų sąskaita. Dėl šios priežasties paskoliniai santykiai nebuvo formalizuoti paskolos sutarties sudarymu, o abipusiu sutarimu pasirinkta paprastesnė forma – paskolos raštelis, patvirtinantis pinigų gavimo faktą. Nepaisant draugiškų santykių, skolinama pinigų suma buvo ženkli, todėl atsakovas negalėjo skolinti remdamasis vien žodiniu susitarimu, juolab, kad ir LR CK 6.871 str. 1 d. numato rašytinės formos reikalavimą. Be to, pačiam ieškovui yra puikiai žinoma, kad paskolos raštelio sudarymo metu atsakovas turėjo didelių asmeninių problemų (jo žmonai buvo konstatuota onkologinė liga), dėl ko nenorėjo ir negalėjo skirti dėmesio formaliems teisinių santykių įforminimo reikalavimams. Nesutinka, kad 2008-06-02 rašteliu buvo įformintas N. B. dalies paskolos pagal 2007-05-07 Sutartį grąžinimo patvirtinimas (pakvitavimas). Visų pirma, 2007-05-07 Sutarties šalys yra ieškovas ir N. B., tokiu būdu, jei 2008-06-02 rašteliu būtų fiksuotas N. B. dalinis skolos grąžinimas, būtų nurodyta, kad pinigai yra gauti iš paskolos sutarties šalies, t.y. N. B.. Tuo tarpu, kaip matyti iš 2008-06-02 rašteliu teksto, jame aiškiai nurodoma, kad piniginės lėšos yra gautos iš J. A.. Antra, ieškinyje nurodoma, kad atsakovas J. A., informuodamas apie N. B. atliktą pavedimą, paprašė parašyti pakvitavimą šiam faktui patvirtinti. Akivaizdu, kad jei tokios aplinkybės atitiktų tikrovę, 2008-06-02 būtų nurodyta, kad ieškovas gavo 150 000 Lt bankiniu pavedimu iš N. B., tuo tarpu dabar yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad 150 000 Lt gauti grynaisiais pinigais iš atsakovo. Nors LR teisės aktai aiškiai neapibrėžia pakvitavimo turimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sąvoka „pakvitavimas“ reiškia bet kurį rašytinį dokumentą, kuriame išreikšta kreditoriaus valia dėl to, kad jis priėmė prievolės įvykdymą, nurodyti kiti duomenys apie įvykdymą (įvykdymo data, vieta, įvykdymas visiškas ar dalinis ir pan.). Akivaizdu, kad jei 2008-06-02 raštelis būtų pakvitavimas, jame būtų nurodyta, kad gauti 150 000 Lt yra dalinis prievolės pagal 2007-05-07 Sutartį įvykdymas. Tuo tarpu tokių duomenų nurodyta nėra. Ieškovo teiginiai, kad 2008-06-02 rašteliu neva turėjo būti patvirtintas N. B. piniginio pervedimo pagal 2007-05-07 Sutartį patvirtinimas, yra nelogiški. Visų pirma, jei skolininkas atlieka paskolos dengimą bankiniu pavedimu, tai tokios finansinės operacijos patvirtinimą jis bet kada gali gauti banke ir rašytinio pakvitavimo apie tokį mokėjimą buvimas būtų perteklinis. Antra, kaip matyti iš ieškovo pridedamo 2008-06-02 bankinio pavedimo, N. B. atliko pavedimą 170 000 Lt sumoje, tuo tarpu 2008-06-02 raštelyje nurodyta suma yra 150 000 Lt, kas dar kartą pagrindžia ryšio tarp 2008-06-02 raštelio ir 2007-05-07 sutarties nebuvimą. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs iš paskolos teisinių santykių. Esant paskolos teisiniams santykiams kreditorius, reikalaujantis skolininko įvykdyti prievolę, privalo įrodyti, kad paskola skolininkui buvo suteikta, t.y. kad pinigai pagal paskolos sutartį skolininkui buvo realiai perduoti (kadangi paskolos sutartis yra realinė), o skolininkas, ginčijantis savo prievolę, turi įrodyti, kad paskola kreditoriui yra grąžinta, ir kt. Pinigų gavimo faktas yra akivaizdžiai nurodytas 2008-06-02 raštelyje - „...gavau iš J. A. 150 000 Lt“. Taigi, preziumuojama, kad ieškovo prievolė atsakovui yra galiojanti ir vykdytina ir minėta prezumpcija šiai dienai nėra paneigta. Ieškinio nepagrįstumą netiesiogiai įrodo ir kitos aplinkybės: pasirašius reikalavimo perleidimo sutartį, 2009-12-14 ieškovas A. V. buvo informuotas apie reikalavimo perleidimą, tačiau jokių pretenzijų dėl neva nesudarytos paskolos sutarties nereiškė. Akivaizdu, kad jei ieškovo teiginiai atitiktų tikrovę ir 2008-06-02 raštelis būtų pakvitavimas, o ne paskolos raštelis, ieškovas pretenzijas būtų reiškęs jau po 2009-12-14, tuo tarpu ieškinys pareikštas (surašytas) tik 2011-05-18, t.y. beveik po 1,5 metų. Toks ilgas laiko tarpas tarp sužinojimo apie neva padarytą teisių pažeidimą ir ieškinio pareiškimo parodo tik tikslą vilkinti piniginės prievolės įvykdymą. Sunkią savo finansinę padėtį pripažino ir pats ieškovas, prašydamas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Kaip matyti iš antstolių duomenų bazės išrašo, ieškovas yra skolingas dideles pinigą sumas ir kitiems kreditoriams: 66071,02 Lt; 120 484,9 Lt ir kt.; šios aplinkybės akivaizdžiai pagrindžia, kad ieškovas turi rimtų finansinių problemų, todėl jo ieškinys vertintinas tik kaip bandymas atitolinti prievolės įvykdymą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad ginčijama paskolos sutartis yra teisėta, galiojanti ir šalims turinti įstatymo galią. Dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti 2009-12-09 reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimo (t. 1, 126-129).

5Teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2008-04-22 jis perleido ieškovui reikalavimo teisę į L. Č. ir ieškovas išmokėjo jam 150000 Lt; birželio 2 ieškovas paprašė paskolinti pinigų ir ieškovas tuos 150000 Lt nuvežė ieškovui namo. Kol ieškovas rašė raštelį, atsakovas šnekučiavo su I. B., kuri garantavo, kad ieškovas atiduos pinigus. Ne pirmą kartą skolino pinigus ieškovui. Santykiai buvo normalūs, buvo sutarę, kad ieškovas grąžins pinigus 2008 m. birželį, bet negrąžino, nupirko sklypą R. B., buvo statomas namas pardavimui. Atsakovas žodžiu ragino grąžinti pinigus, norėjo, kad pasirašytų vekselį. Jis dirbo nekilnojamojo turto agentūroje, po 2000 m. padėjo N. B. realizuoti nekilnojamąjį turtą; kai ji sumanė pakeisti savo gyvenamąją vietą, neturėjo pinigų. Jis nenorėjo jai skolinti, paruošė dokumentus ir suorganizavo jai kreditą iš L. B.; jis (J. A.) rengė susitarimų tekstus, dokumentai buvo pasirašomi jam dalyvaujant. N. B. padarė pavedimą 170000 Lt sumai, daugiau nei 80000 Lt buvo perduota. Iki ginčo raštelio skolindavo įvairias sumas, nuo 1000 iki 100000 Lt. Pinigus atvežė jis, reikalavo iš ieškovo pasirašyti. Matė, ką surašė ieškovas, niekas jam nediktavo, surašė pats. Ieškovas vystė statybas, jam reikėdavo pinigų ir atsakovas jam niekada neatsakydavo; ieškovas statė, statant turtas pabrangdavo ir paskolą grąžina. Atsakovui buvo svarbu, kad pasirašytų ir I. B.. Raštelio pasirašymo metu namuose buvo tik ieškovas ir jo žmona; vaikai buvo viršuje, daugiau nieko nebuvo. Atsakovas tuo metu neturėjo problemų su banku, AB DNB Nord suteikė kreditą namo statybai, buvo statomas už 300 m nuo ieškovo namo. Statyba kainavo 500000 Lt, baigtas 2009-2010 m. Namą statė iš paskolintų pinigų, buvo įkeistas turtas, butai. Kam ieškovui reikėjo pinigų, atsakovas nežino. Ieškovas gyveno prabangiai, verslas vyko sėkmingai; ieškovas turėjo paskolą ir dėl to jaudinosi. Raštai tarp ieškovo ir N. B. buvo pasirašyti ieškovo namuose, atsakovas atvyko kartu su N. B.; ji skaičiavo pinigus. Raštelį perleido A. V., nes nenorėjo teistis su bičiuliu.

6Atsakovas A. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Apie paskolos sutartį jam buvo žinoma, šalys turėjo bendrų reikalų. Yra 2009 m. skolinęs ieškovui pinigų nedidelėmis sumomis. Ieškovas aiškinęs, kad sunkūs laikai, pinigai reikalingi šeimai maitinti. Ieškovui skolino vekseliais tris kartus po 3500 Lt, grąžinti tais pačiais metais. Ieškovo žmona nedalyvavo. Iš bendravimo žinojo, kad L. B. skolingas J. A. 150000 Lt, tada jis to neneigė. Reikalavimą J. A. perleido aiškindamas tuo, kad neturi galimybių bylinėtis su L. B., nes turėjo kažkokių problemų. J. A. motinai jis pinigų neskolino, nepamena, ar jam skolino. Pažįstamiems skolindavo be procentų. Reikalavimo perleidimo sutarties metu jis J. A. sumokėjo 150000 Lt.

7Trečiasis asmuo I. B. su ieškiniu sutiko. Teismo posėdyje nurodė, kad pinigų perdavimo nebuvo. Pas ją buvo atvažiavusi sesuo, ji buvo darbo kambaryje prie kompiuterio, vaikai taip pat buvo namuose. Ji neparašė gavusi pinigus, nes jokio pinigų perdavimo nebuvo, vyras jai paaiškino, kad tai patvirtinimas tų pinigų, kuriuos jie gavo iš B.. Apie susitarimą su N. B. ji žinojusi, iš tikrųjų jos niekada nematė ir nepažįsta, visus reikalus tvarkė J. A.. Yra ir anksčiau pasirašinėjusi sutartis, kai skolindavosi pinigų. Gali būti, kad 2008 m. A. buvo jos vyrui skolingas 150000 Lt; ji ne viską galėjo žinoti, jei nereikėjo jos parašo. Nemano, kad grąžinant reikalinga antra pusė. Gal vyras suklydo pasakęs, kad A. jam grąžino pinigus ir pasirašė raštelį. 2008-06-02 raštelį ji supratusi kaip N. B. pinigų grąžinimą. Tą dieną jis gavo iš N. B. pinigus. Ji nežino, kodėl sumos nesutampa, gal susitarė pervesti 150000 Lt, o likusią dalį atiduoti grynais.

8Ieškinys atmestinas.

9Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas L. B. 2008-06-02 surašė raštelį, kuriuo nurodė gavęs iš J. A. 150 000 Lt, pasirašė L. B. ir jo sutuoktinė I. B. (t. 1, b.l. 20; originalas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 3-312-431/2012, b.l. 22). Dėl šio raštelio teksto, jo surašymo datos ginčo nėra, tačiau šalys skirtingai kvalifikuoja raštelio teisinį pagrindą, jo esmę, iš jo kylančias teises ir pareigas. Kadangi atsakovas J. A. 2009-12-09 Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido atsakovui A. V. reikalavimo teisę 150000 Lt sumai į L. B. pagal 2008-06-02 paskolos sutartį (taip tekste) (t. 1, b.l. 21-22; originalas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-312-431/2012, b.l. 23-24), ieškovas ginčija ir Reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovas L. B. teigia, jog raštelyje minimos sumos nesiskolino, juo tik patvirtino gavęs iš atsakovo J. A. 150000 Lt sumą, kurią pastarasis perdavęs kaip N. B. dalinį atsiskaitymą pagal L. B. su N. B. sudarytą 2007-05-07 sutartį, kuria ieškovas N. B. paskolino 250000 Lt, bei 2007-12-21 susitarimą dėl šios paskolos grąžinimo termino pratęsimo (t. 1, b.l. 12-13). Nurodo, kad J. A. tarpininkavo dėl paskolos N. B. suteikimo, sutarčių pasirašymo, todėl kai 2008-06-02 jis pranešė ieškovui, jog N. B. sumokėjo 150000 Lt ir paprašė ieškovo pasirašyti apie pinigų gavimą, jis nieko blogo neįtardamas ir pasirašė; tuo metu jo turtinė padėtis buvo gera ir nebuvo reikalo skolintis. 2008-06-02 raštas negali būti pripažįstamas paskolos rašteliu, kadangi neatitinka CK 6.870 str. nustatytų esminių paskolos sutarties sąlygų: atsakovas J. A. negali įrodyti, kad pinigai ieškovui buvo perduoti bei kad ieškovas įsipareigojo juos grąžinti; šalių valia nebuvo siekiama sukurti paskolinių teisinių santykių, o tik patvirtintas N. B. pinigų grąžinimas. J. A. yra skolinimo srities profesionalas, todėl, jei realiai būtų skolinęs ieškovui, būtų sudaryta ir visus reikalavimus atitinkanti paskolos sutartis. Formaliai raštelyje yra tik vienas paskolos sutarties elementas, pagal raštelio esmę jį galima vertinti tik kaip pakvitavimą apie pinigų gavimą.

10Atsakovas J. A. teigia, kad ieškovas turėjo kažkokių reikalų, jis ieškovui ir anksčiau ne kartą skolindavęs pinigų įvairiomis sumomis; pinigus jis atvežė ir prašė, kad pasirašytų. Ieškovas pinigus gavo, atsakovas pareikalavo pasirašyti raštelį. Atsakovas tuo metu problemų su banku neturėjo, jos atsirado vėliau. Rašytinis dokumentas yra ir jis patvirtina pinigų perdavimo faktą, atitinka visus reikalavimus, jame nurodytos paskolos sutarties šalys, užfiksuotas pinigų gavimas. Jeigu nenurodytas pinigų grąžinimo terminas, turi būti grąžinti per 30 dienų nuo pareikalavimo. Pavadinimas nedaro įtakos sutarties galiojimui. Nesutinka, kad tai turi būti vertinama kaip pakvitavimas, nes tokiu atveju turėtų būti nurodytas dalinis arba visiškas prievolės įvykdymas. Šiuo atveju to nėra. Taip pat nesutampa sumos tarp N. B. pavedimo ir pakvitavimo; neaišku, kodėl tada nurodyta, jog ieškovas gavo pinigus iš J. A.. Ieškovo turtinę padėtį įrodo išrašai apie antstolio išieškojimus 120000, 60000 sumai ir pan.; būtina atsižvelgti ir į tai, kad ginčyti sandorį ieškovas pradėjo 2011 m. antroje pusėje, nors apie sandorį sužinojo 2009 m.

11CK 6.871 str. 1 d. nustato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Ieškovas teigia, kad rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta, 2008-06-02 jo surašytas raštelis neatitinka paskolos sutarčiai keliamų reikalavimų. Tačiau pažymėtina, kad pagal CK 6.870 str. 2 d. paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento, o pagal CK 6.871 str. 3 d. rašytinės formos reikalavimus atitinka bet koks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui; taip pat nenurodymas skolos dokumente įsipareigojimo skolą grąžinti nedaro tokio sandorio negaliojančiu.

12Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. spalio mėn. 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009). Ieškovas nurodo, kad atsakovas turėtų įrodyti paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimą grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tačiau, minėta, patį pinigų gavimo faktą ieškovas patvirtino, parašydamas apie tai ginčo raštelyje. Dėl to šiuo atveju pačiam ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad gavo pinigus ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu (CPK 178 str., CK 6.875 str. 1 d.).

13Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

14Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė 2088-06-02 raštelyje nurodytų pinigų negavęs ar juos gavęs kitu pagrindu. Abi sandorio šalys, tiek ieškovas, tiek atsakovas (J. A.) yra išsilavinę žmonės ir turintys verslo patirties. Ieškovo versija, kad 2008-06-02 jis raštu patvirtino tik N. B. suteiktos paskolos dalies grąžinimo faktą, paneigta byloje nustatytomis aplinkybėmis, o būtent tuo, kad: 1) N. B. tą pačią dieną, t.y. 2008-06-02, grąžino dalį paskolos banko pavedimu ir ieškovas nepagrindė būtinumo dar ir parašu patvirtinti pinigų gavimą; 2) pavedimu grąžinta suma yra 170 000 Lt, kai tuo tarpu rašte ieškovas nurodė gavęs 150 000 Lt; 3) 2008-06-02 rašte nurodyta, jog gauta 150000 Lt suma ne iš N. B., o iš J. A.. Be to, paskolos sutartis su N. B., kaip ir patvirtinimas apie visišką paskolos sutarties sąlygų įvykdymą (Susitarimas, t. 1, b.l. 14), savo forma itin skiriasi nuo raštelio, kuriuo ieškovas patvirtino pinigų gavimą iš J. A.; Susitarime nėra užsiminta apie N. B. grąžintų sumų (170 000 Lt ar 150 000 Lt) neatitikimą, jokio paaiškinimo, patikslinimo šiuo klausimu neužfiksuota. Todėl, atsižvelgiant į L. B. kaip verslininko patirtį, į sumų dydį – šimtai tūkstančių litų – abejotina, kad ieškovas, realiai negavęs raštelyje nurodytos sumos, tačiau manydamas, jog pasirašo apie N. B. paskolos grąžinimą, nepatikrintų banko sąskaitos – ar, kaip teigia, jam visiškai nepažįstamas asmuo N. B. pervedė pinigus, – ir pasirašytų raštelį gavęs tokią pinigų sumą. Šie prieštaravimai nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas parašu patvirtino N. B. paskolos (jos dalies) grąžinimą. Teismas taip pat neturi pagrindo vadovautis ieškovo L. B., trečiojo asmens I. B. argumentais bei liudytojos A. R. paaiškinimais, jog 2008-06-02 jokio pinigų perdavimo nebuvo – minėta, ieškovas pats pasirašė pinigus gavęs; be to, dabar neįmanoma patikrinti ieškovo blaivumo/neblaivumo fakto, todėl ši aplinkybė nevertintina, pasirašydamas ieškovas veikė savo rizika ir privalo prisiimti savo veiksmų pasekmes.

15Taip pat teismas negali nesutikti su atsakovo J. A. argumentu, kad ieškinio nepagrįstumui turi reikšmingos įtakos ir ta aplinkybė, kad ieškovas, apie A. V. reikalavimus sužinojęs vėliausiai (darant prielaidą, jog anksčiau nežinojo) 2009 m. pabaigoje iš antstolio, pirminį ieškinį dėl sandorio pripažinimo nesudarytu pareiškė tik 2011 m. gegužės mėn. (t. 1, b.l. 2). Be to, kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-312-431/2012, iš tiesų 2010-02-17 prieštaravimuose dėl Vilniaus apygardos teismo preliminaraus sprendimo pagal A. V. ieškinį L. B. visiškai kitais argumentais ginčijo paskolos teisinius santykius, o būtent, nurodė, kad tai jis buvo paskolinęs J. A. 150 000 Lt, kuriuos J. A. 2008-06-02 jam ir grąžino ir pareikalavo ieškovo ir jo žmonos pakvitavimo (civilinė byla Nr. 2-312-431/2012, b.l. 56). Tokie prieštaravimai ieškovo paaiškinimuose kelia abejonių jo ieškinyje išdėstytų aplinkybių apie sandorio sudarymą patikimumu.

16Ieškovas savo argumentus grindžia ir gera turtine padėtimi, t.y.: 1) sąskaitų išrašais, kurie jo turtinės padėties neįrodo, kadangi iš pateiktų dokumentų matyti, kad, pvz., N. B. 170000 Lt jam sumokėjo į sąskaitą Nr. <...>4241 (t. 1, b.l. 15), tačiau įrodymus ieškovas pateikė apie visiškai kitą sąskaitą – Nr. <...>1254 (t. 1, b.l. 182-183); taip pat AB SEB banko pažymomis apie įsiskolinimus, kuriose nurodyta informacija apie atsiskaitymus pagal konkrečias sutartis neįrodo, kad ieškovas neturėjo kitų sąskaitų, kitų sandorių pagrindu prisiimtų įsipareigojimų ir pan. (t. 1, b.l. 184-185); 2) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktu Nr. (21.26)-04-77-110, surašytu 2007-12-14, todėl nėra jokio pagrindo šio akto vertinti kaip įrodančio ieškovo turtinę padėtį 2008 metais (t. 1, b.l. 186-198); 3) pirkimo-pardavimo sutartimis, pagal kurias UAB ( - ) pardavė nekilnojamąjį turtą ir pagal kurias pirkėjai visiškai atsiskaitė: pardavėjas yra ne ieškovas, o juridinis asmuo, be to, kaip teigė pats ieškovas, tuo laikotarpiu įmonė plėtojo verslą, taigi, akivaizdu, jog gautos sumos buvo ne kaupiamos, o turėjo būti panaudotos naujiems objektams statyti ar kitiems verslo reikalams (t. 2, b.l. 3-30). Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas turėjo pinigų skolindamas N. B.; tačiau byloje nepaneigtas šalių bendravimas ir bendradarbiavimas skolinant pinigus tretiesiems asmenims: pasak ieškovo, pvz., skolinant pinigus N. B., tarpininkavo J. A.; pastarojo teigimu, jis ne kartą ir anksčiau pats skolinęs ieškovui; taip pat ir posėdyje apklausto liudytojo L. Č. nurodytos jo skolos J. A., skolos perleidimo L. B., jos grąžinimo aplinkybės patvirtina, kad šalių santykiai buvo draugiški, abi šalys veikdavo kartu, skolindavo pinigus tretiesiems asmenims, dalyvaudavo skolas grąžinant; be to, gera turtinė padėtis nesudaro pagrindo atmesti skolinimosi poreikį; todėl šiuo konkrečiu atveju ieškovo L. B. turtinė padėtis neturi teisinės reikšmės. Ieškovo pasitikėjimas atsakovu J. A. (ką ieškovas nurodė ieškinyje bei patvirtino bylos nagrinėjimo metu) leidžia spręsti, jog, priešingai nei skolinant N. B., tarpusavio pasitikėjimo pagrindu šalims pakako paprastos formos rašytinio patvirtinimo apie pinigų perdavimą. Teismas išsamiau nepasisako apie teisme duotus liudytojų R. A. paaiškinimus (pvz., kad ieškovas liudytojui sakęs, jog skolingas 150000 Lt J. A.), N. B. paaiškinimus (kas skaičiavo jai paskolintus pinigus, ar ji buvo ieškovo namuose paskolos suteikimo jai momentu ir pan.), kadangi surašant 2008-06-02 raštelį jie betarpiškai nedalyvavo, ieškovas pasitikėjo atsakovu, ir liudytojų suteikta informacija neturi teisinės reikšmės nustatant faktines raštelio surašymo aplinkybes.

17Minėta, kad pagal CK 6.871 str. 3 d. rašytinės formos reikalavimus atitinka bet koks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Pagal CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas yra ne tam tikrų aplinkybių tikėtinas buvimas ar nebuvimas, bet teismo ištirtų įrodymų vertinimo suformuotas teismo įsitikinimas. Esant aukščiau išdėstytų nustatytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė kitų nei paskoliniai santykių tarp jo ir atsakovo egzistavimo. Tuo tarpu atsakovas J. A. pateikė rašytinį įrodymą apie pinigų skolinimo ieškovui faktą; atsakovas pinigus perdavė, o ieškovas juos priėmė, taigi, nepaneigta šalių valia dėl paskolos teisinių santykių, todėl ieškinyje nurodytais pagrindais nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 2008-06-02 paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, ieškinys šioje dalyje atmestinas. Atmetus reikalavimą dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, nėra pagrindo tenkinti ieškinį dėl 2009-12-09 reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, šioje dalyje ieškinys taip pat atmestinas.

18Iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 2400 Lt (t. 1, b.l. 145-151, t. 2, b.l. 1-2) atstovavimo išlaidų atsakovui J. A. (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovui buvo atidėtas 3464 Lt žyminio mokesčio mokėjimas (t. 1, b.l. 123), atmetus ieškinį, ši suma priteistina valstybei iš ieškovo, taip pat iš ieškovo valstybei priteistina 48,57 Lt pašto išlaidų (CPK 96 str. 1 d.).

19Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185-186, 200, 259, 268-270 str.str.,

Nutarė

20Ieškinį atmesti.

21Priteisti iš ieškovo L. B. (a.k. ( - ) atsakovui J. A. (a.k. ( - ) 2400 Lt (du tūkstančius keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

22Priteisti iš ieškovo L. B. 3512,57 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus dvylika litų 57 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

23Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia... 2. Ieškovas L. B. ieškinyje nurodė, kad su atsakovais yra pažįstamas apie... 3. Teismo posėdyje ieškovas, jo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus,... 4. Atsakovas J. A. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2008-06-02 į jį... 5. Teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytas... 6. Atsakovas A. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nurodė,... 7. Trečiasis asmuo I. B. su ieškiniu sutiko. Teismo posėdyje nurodė, kad... 8. Ieškinys atmestinas.... 9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas L. B. 2008-06-02 surašė raštelį,... 10. Atsakovas J. A. teigia, kad ieškovas turėjo kažkokių reikalų, jis... 11. CK 6.871 str. 1 d. nustato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti... 12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad... 13. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 14. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad... 15. Taip pat teismas negali nesutikti su atsakovo J. A. argumentu, kad ieškinio... 16. Ieškovas savo argumentus grindžia ir gera turtine padėtimi, t.y.: 1)... 17. Minėta, kad pagal CK 6.871 str. 3 d. rašytinės formos reikalavimus atitinka... 18. Iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 2400 Lt (t. 1, b.l. 145-151,... 19. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185-186, 200, 259, 268-270 str.str.,... 20. Ieškinį atmesti.... 21. Priteisti iš ieškovo L. B. (a.k. ( - ) atsakovui J. A. (a.k. ( - ) 2400 Lt... 22. Priteisti iš ieškovo L. B. 3512,57 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus... 23. Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...