Byla A-662-2718-12
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui V. G., atsakovo atstovui Mariui Dijokui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovėms Giedrei Penikienei ir Irenai Lankauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. G. atstovo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos mokslo tarybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas P. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-3, t. I) ir patikslintu skundu (b. l. 17-20, t. I) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos mokslo tarybos (toliau – ir Taryba), 353 500 Lt turtinei žalai ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

5Paaiškino, kad Lietuvos mokslo taryba (toliau – ir Taryba), keisdama paskelbtą konkurso laimėtojų sąrašą, pažeidė atrankos ir sprendimo dėl projektų finansavimo priėmimo tvarką ir neteisėtais veiksmais sukėlė žalą pareiškėjui, sužlugdė jo pagrįstus ir teisėtus lūkesčius. Teigė, kad jis prarado 48 mėnesių 353 472 Lt dydžio mokslinio tyrimo grupės vadovo darbo užmokestį. Taip pat nurodė, kad viena neturtinės žalos dalis susijusi su patirtais emociniais išgyvenimais dėl Tarybos sprendimų ir atsakymų vilkinimo, dėl pareiškėjo darbo vizos ir kontrakto situacijos pablogėjimo JAV, ir ši neturtinės žalos dalis gali būti kompensuota, jeigu Taryba pripažintų savo veiksmų neteisėtumo faktą. Teigė, kad antroji neturtinės žalos dalis pareiškėjui negali būti atkurta, nes neigiami pokyčiai profesinėje veikloje jau negali būti atkurti: pareiškėjas prarado galimybę naudotis jaunojo mokslininko teise ir įgyvendinti šią teisę, kaip mokslo grupės vadovas, nes praėjo 7 m. terminas po jo daktaro laipsnio įgijimo. Aiškino, kad ši neturtinės žalos dalis yra glaudžiai susijusi su pareiškėjo asmeniu, nulemianti priverstinį jo apsisprendimą nebegrįžti dirbti į Lietuvą, dėl kurio pareiškėjas labai sielvartauja. Pareiškėjas aiškino, kad Taryba 2010 m. birželio 1 d. patvirtino finansavimo skyrimą P. G. pagal 2007–2013 m. žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (Visuotinė dotacija)“ konkursui teiktam moksliniam projektui VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-125 (toliau – ir Projektas), tačiau, praėjus 50 dienų, dėl priežasčių, nesusijusių su Projekto kokybės vertinimu, Taryba savo sprendimą atšaukė ir, vilkindama 8 mėnesius, o jų metu priimdama neteisėtus sprendimus – keisdama konkurso taisykles bei projektų vertinimo ir atrinkimo sąlygas, 2011 m. sausio 25 d. atsisakė Projektą finansuoti, dėl to padarydama pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą. Nurodė, kad Taryba 2009 m. gruodžio 21 d. paskelbė Visuotinės dotacijos kvietimą ir patvirtino Visuotinės dotacijos priemonės gaires pareiškėjams (toliau – ir Gairės), kuriose buvo nustatyta projektų teikimo tvarka ir konkurso projektų vertinimo ir atrankos terminai – 3 mėnesiai nuo teikimo pradžios (t. y. 2010 m. kovo 1 d.). Pareiškėjas Projekto paraišką pateikė laiku. Atlikusi konkurso projektų vertinimą ir atranką, Taryba 2010 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-48 patvirtino Visuotinės dotacijos konkurso galutinį finansuotinų 52 mokslinių projektų sąrašą, taip pat ir 1,6 mln. Lt ketverių metų trukmės pareiškėjo Projektą. Pažymėjo, kad Taryba 2010 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-68 pakeitė finansuotinų projektų sąrašą, išbraukdama iš sąrašo 5 projektus, taip pat ir pareiškėjo Projektą, tačiau 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-87 Taryba abu ankstesnius įsakymus – Nr. V-48 ir Nr. V-68 – pripažino netekusiais galios. Priimdama šiuos sprendimus Taryba rėmėsi Visuotinės dotacijos finansavimo sutarties Nr. MES-62/14P-332/SSS-942-1 (toliau – ir Finansavimo sutartis) 10.29 punktu. Pažymėjo, kad naująjį 33 finansuotinų bei nefinansuotinų projektų sąrašus Taryba paskelbė tik 2011 sausio 24 d., savo sprendimą komentavo tik kviestinio susirinkimo metu 2011 m. sausio 31 d., kurio metu pareiškė, kad projektai, kuriems nepakanka pagal I kvietimą numatytų paskirstyti projektų finansavimo lėšų (Projektas buvo priskirtas šiai kategorijai), negali būti perkelti į II Visuotinės dotacijos kvietimą, jei apskritai Taryba nuspręstų rengti II kvietimą. Pareiškėjas akcentavo, kad Tarybos veiksmai neteisėti, nes pagal Gairių 64 punktą ir Finansavimo sutarties 32 punktą Visuotinės dotacijos valdytojas turi užtikrinti, kad paraiškų vertinimas ir sprendimo priėmimas truktų ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo kvietimo pradžios. Teigė, kad pirmasis sprendimas, kuriame pareiškėjo Projektas buvo pripažintas galiojančiu, atitiko šį terminą, visi vėlesni Tarybos sprendimai šį terminą pažeidė. Pažymėjo, kad Finansavimo sutarties 10.29 punktas, kuriuo rėmėsi Taryba, nenumatė teisės Visuotinės dotacijos valdytojui keisti įvykusio konkurso Gairių tvarkos aprašo atgaline data. Rėmėsi Finansavimo sutarties 10.28 punktu, Finansų ministerijos 2008 m. spalio 31 d. Visuotinių dotacijų priemonių administravimo ir finansavimo taisyklių 16 ir 17 punktais ir Finansavimo sutarties 16 ir 17.4 punktais ir nurodė, kad remiantis Tarybos įsakymu V-37, vertinimo Tvarkos aprašas buvo patvirtintas tik 2010 m. balandžio 15 d., t. y. jau vykstant konkursui ir vykdant paraiškų vertinimo procedūras. Nurodė, kad Taryba nepasinaudojo Finansavimo sutarties 25 punkte nustatyta tvarka – atšaukti konkursą ir skelbti pakartotiną Kvietimą. Paaiškino, kad paraiškų atrankos ir vertinimų taisyklių keitimas atgaline data nėra numatytas nei aukštesniuosiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, nei Europos Komisijos dokumentuose. Akcentavo, kad pagal Visuotinės dotacijos konkurso sąlygas kiekvienas pareiškėjas privalėjo deklaruoti atsisakymą dėl dvigubo finansavimo, šis įsipareigojimas galiojo visą konkurso vertinimo laikotarpį, kuris dėl Tarybos vilkinimo veiksmų nepagrįstai buvo ištęstas. Dėl to pareiškėjas beveik metams prarado galimybę formuoti kitą paraišką ir ją teikti analogiškam Europos Sąjungos Mokslo tarybos konkursui arba ieškoti kitos mokslinio darbo vietos JAV. Mano, kad Taryba neteisėtai vilkino I kvietimo sprendimą, dėl šios priežasties neribotam terminui nukėlė II kvietimą, todėl pareiškėjo kaip jaunojo mokslininko statusas nustojo galioti 2011 vasario 25 d., pareiškėjas prarado galimybę suburti jaunų mokslininkų grupę ir laimėti tokio dydžio projektui skirtą konkursą bei grįžti iš užsienio, įgyvendinti inovatyvią savo Projekto temą, pritaikyti patirtį ir profesinius gebėjimus, vadovauti mokslinės grupės tyrimams.

6Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos mokslo tarybos, (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 78-82, t. I) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Paaiškino, kad Visuotinės dotacijos priemonės finansavimo ir administravimo sutarties vykdymo priežiūros komitetas 2010 m. birželio 16 d. nurodė, jog Gairių 84 punktas nesuteikia prioriteto jaunųjų mokslininkų parengtiems projektams, dėl ko Taryba turėjo pakeisti finansuotinų projektų sąrašą. Atkreipė dėmesį, kad finansuojamų projektų sąrašo patvirtinimas dar nėra susitarimas dėl projektų finansavimo. Remiantis Gairių 88 punktu, su pareiškėjais, kurių projektus nuspręsta finansuoti, Taryba sudaro projektų sutartis ir būtent sutartyje nustatomos šalių teisės ir pareigos, nurodomas finansavimo dydis, mokėjimo sąlygos ir pan. Todėl pareiškėjo Projekto patekimas į finansuojamų projektų sąrašą negalėjo pareiškėjui teikti pagrįstų vilčių dėl tolimesnio projekto finansavimo iki to momento, kol būtų buvusi pasirašyta Projekto finansavimo ir administravimo sutartis. Pažymėjo, kad pareiškėjo minima turtinės žalos suma atsispindi tik pareiškėjo paraiškoje dėl projekto finansavimo ir nėra patvirtinta nei pasirašytomis sutartimis, nei kitais teisės aktais. Nurodė, kad pareiškėjo bandymai laiškais ir straipsniais spaudoje įrodyti neturtinės žalos buvimo faktą neatskleidžia bylai reikšmingų aplinkybių, neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje įtvirtintos įrodymų sampratos.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 15 d. sprendimu (b. l. 14-28, t. II) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

9Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo P. G. apeliacinį skundą, 2012 m. vasario 10 d. nutartimi (b. l. 86-93, t. II) apeliacinį skundą patenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimą panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2012 m. balandžio 19 d. sprendimu (b. l. 143-153, t. II) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo Paraiška dėl projekto finansavimo Taryboje buvo registruota 2010 m. kovo 1 d., o 2010 m. gegužės 6 d. buvo patvirtintas tinkamų finansuoti projektų sąrašas, į kurį buvo įtrauktas ir pareiškėjo projektas. Taigi 3 mėnesių terminas šiuo atveju buvo nepažeistas. Tačiau Taryba, atsižvelgdama į Finansų ministerijos nurodytas išvadas, 2010 m. spalio 25 d. įsakyme Nr. V-87 pripažino netekusiais galios įsakymą Nr. V-48 bei įsakymą Nr. V-68. Šiuo atveju buvo pažeistas pareiškėjo nurodytas 3 mėnesių terminas. Taip pat teismas nurodė, kad Paraiškų vertinimo ir sprendimų dėl projektų finansavimo priėmimo tvarkos aprašas buvo patvirtintas jau priėmus paraiškas, įskaitant ir pareiškėjo, kas prieštaravo Finansų ministerijos priimtoms Visuotinių dotacijų priemonių administravimo ir finansavimo taisyklėms. Tačiau teismas pripažino, kad šie pažeidimai nėra laikytini esminiais procedūriniais pažeidimais, suteikiančiais pagrindą konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

13Akcentavo, kad pagal Gairių 88 punktą su pareiškėjais, kurių projektus nuspręsta finansuoti, Taryba sudaro projektų sutartis ir būtent sutartyje nustatomos šalių teisės ir pareigos, nurodomas finansavimo dydis, mokėjimo sąlygos ir kita. Taigi, nors Taryba ir patvirtino tinkamų finansuoti projektų sąrašą, tačiau iš esmės procedūra dar nebuvo užbaigta ir nebuvo susitarta dėl projektų finansavimo. Todėl teismas pripažino, kad pareiškėjo patekimas į finansuojamų projektų sąrašą negalėjo jam teikti pagrįstų vilčių dėl tolimesnio projekto finansavimo iki to momento, kol būtų buvusi pasirašyta Projekto finansavimo ir administravimo sutartis.

14Nurodė, jog Finansų ministerijai pripažinus, kad papildomi kriterijai dėl jaunųjų mokslininkų vertinimo metu buvo įtraukti nepagrįstai, Taryba, pakeitusi finansuotinų projektų sąrašą, tik ištaisė padarytas klaidas.

15Teismas darė išvadą, kad teismo nustatyti atsakovo padaryti pažeidimai buvo procedūriniai, teisiškai nesusiję reikšmingu priežastiniu ryšiu su pareiškėjo reikalaujama atlyginti turtine ir neturtine žala. Pažymėjo, jog pareiškėjo prašoma priteisti turtinės žalos suma atsispindi tik jo paraiškoje dėl projekto finansavimo ir nėra patvirtinta nei pasirašytomis sutartimis, nei kitais teisės aktais. Nurodė, kad pareiškėjas neįrodė ir patirtos neturtinės žalos, nors jam teismas siūlė pateikti papildomus rašytinius įrodymus, patvirtinančius patirtą neturtinę žalą, tačiau jis teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Pabrėžė, jog nebuvo įrodyta, ir tai, kad skyrybos su žmona įvyko būtent dėl nurodytų įvykių. Pareiškėjo emociniai išgyvenimai buvo traktuojami tik kaip pareiškėjo subjektyvus vertinimas tokios aplinkybės, kad su juo nebuvo sudaryta sutartis.

16III.

17Pareiškėjo atstovas V. G. apeliaciniu skundu (b. l. 162-163, t. II) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimą. Teigia, kad sprendimas yra neteisingai pagrįstas, o pareiškėjo reikalavimai buvo neišnagrinėti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė, ar Viešo konkurso sąlygų pakeitimas po konkurso baigties ir jų taikymas pagal 2009 m. gruodžio 21 d. paskelbtą kvietimą naujam laimėtojų sąrašui sudaryti yra susiję teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su reikalaujama atlyginti turtine ir neturtine žala. Atkreipia dėmesį, kad šis trūkumas buvo pažymėtas ir Vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartyje, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo. Teigia, kad siaurai aiškindamas Gairių 12 skirsnį, teismas padarė neteisingą išvadą, jog pareiškėjo patekimas į finansuojamų projektų sąrašą negalėjo jam teikti pagrįstų vilčių dėl tolimesnio projekto finansavimo. Akcentuoja, kad teismas nenurodė, ar nagrinėjo pareiškėjo argumentus, jog byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjo projektui buvo pridedami papildomi balai už jaunojo mokslininko statusą. Nurodo, kad teismas apskritai nenagrinėjo pagrindinio pareiškėjo kelto neturtinės žalos fakto – dėl atliktų neteisėtų atsakovo veiksmų, ypač dėl konkurso vilkinimo, pareiškėjas prarado jaunojo mokslininko statuso teisę dalyvauti Visuotinės dotacijos konkursuose.

18Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos mokslo tarybos, atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 166-167, t. II) prašo apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad apeliacinio skundo juridinis pagrindas nėra išsamus ir pagrįstas įrodymais. Teigia, kad pareiškėjas iš esmės atkartoja savo 2012 m. kovo 11 d. patikslintame skunde išdėstytas aplinkybes. Nurodo, kad pareiškėjas remiasi tik savo samprotavimais ir pirmosios instancijos teismo sprendimo subjektyviais vertinimais, nenurodydamas konkrečių teisės aktų, kuriais grindžiamas teismo sprendimo neteisėtumas.

19Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 170-173, t. II) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad Taryba visiškai pagrįstai ir teisėtai panaikino savo įsakymą Nr. V-48, kuriuo buvo nepagrįstai skirtas finansavimas projektui. Pažymi, kad panaikinus Tarybos neteisėtai suteiktą projektui jaunojo mokslininko prioritetą, projektui suteiktų balų skaičius liko tas pats. Mano, kad Tarybos pirmininko sprendimas dėl finansavimo skyrimo projektui dar nėra galutinis etapas finansavimo suteikimo projektui procese, nes projektas tampa finansuojamas tik po to, kai šalys pasirašo finansavimo ir administravimo sutartį. Teigia, kad pareiškėjas nepateikė jokių sudarytų sutarčių ar kitų rašytinių įrodymų, dėl ko jo prašymas priteisti turtinę ir neturtinę žalą būtų nepagrįstas.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV.

22Apeliacinis skundas atmestinas.

23Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra pareiškėjo teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustačius, kad atsakovas, įgyvendindamas Visuotinės dotacijos priemonės finansavimo ir administravimo sutartį, veikė neteisėtai.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Pažymėtina, kad valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią inter alia asmuo patyrė dalyvaudamas administraciniuose teisiniuose santykiuose, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556–1485/2009).

25CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–1355/2010).

26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012 yra pažymėjęs, kad analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjo nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl to byloje pirmiausia vertintina, kokiais teisės aktų reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų.

27Byloje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Vadovaujančioji institucija), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (Ministerija) bei Lietuvos mokslo tarybos (Visuotinės dotacijos valdytojas) 2009 m. spalio 8 d. pasirašyta Visuotinės dotacijos priemonės finansavimo ir administravimo sutartis Nr. MES-62/14P-332/SSS-942-1 (b. l. 119–147, t. I), t. y. teisės aktas, pagal kurį yra finansuojami ir administruojami remiami mokslo projektai. Taryba 2009 m. gruodžio 21 d. paskelbė Visuotinės dotacijos kvietimą ir nutarimu Nr. VII-25 „Dėl Visuotinės dotacijos priemonės gairių pareiškėjams patvirtinimo“ patvirtino Gaires – Tarybos dokumentą, nustatantį paraiškų projektams finansuoti pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. K(2007)4475, 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ įgyvendinimo priemonės VP1-3.1-ŠMM-07-K „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“ (toliau – ir Visuotinės dotacijos priemonė) rengimo, teikimo, vertinimo ir projektų įgyvendinimo tvarkos reikalavimus pareiškėjams ir projektų vykdytojams (priedas).

28Nagrinėjamo ginčo atveju konkurso sąlygos ir tvarka yra reglamentuoti teisės aktais, kurių pagrindu sudaryta Visuotinės dotacijos priemonės finansavimo ir administravimo sutartis (nurodyti preambulėje), Gairėse bei Paraiškų pagal Visuotinės dotacijos priemonę naudos ir kokybės vertinimo, atrankos ir sprendimo dėl projektų finansavimo priėmimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas), kuris buvo patvirtintas, remiantis Visuotinės dotacijos priemonės finansavimo ir administravimo sutarties 10.7 ir 10.28 punktais, Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2010 balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-37.

29Taryba 2010 m. kovo 1 d. registravo pareiškėjo pateiktą 2007–2013 m. žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ VP1-3.1-ŠMM-07-K priemonės „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (Visuotinė dotacija)“ paraišką Nr. VP 1-3.1-SMM-07-K-01-125 projektui „Puslaidininkių nanostruktūrų įtempimo vizualizavimas, naudojant smūginę lazerio sukeliamą bangą (Nanoimage)“ (Projektas (b. l. 21–49, t. I)).

30Kaip nustatyta Gairių 83 punkte, Tarybos Socialinių ir humanitarinių mokslų komitetas bei Gamtos ir technikos mokslų komitetas sudaro galutinį finansuotinų projektų sąrašą, kuriame projektus išdėsto prioritetinės eilės tvarka. Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog Tarybos Gamtos ir technikos mokslų komitetas 2010 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 069-GTM-5 patvirtino tinkamų finansuoti Gamtos ir technikos mokslo sričių projektų sąrašą, o Tarybos pirmininkas 2010 birželio 1 d. įsakymu Nr. V-48 patvirtino finansuotinų projektų pagal Visuotinę dotaciją sąrašą, į kuriuos buvo įtrauktas ir pareiškėjo Projektas (Tarybos 2010 m. birželio 7 d. raštas Nr. (07-K-01)-053, b. l. 5, 57, 86-89, t. I).

31Visuotinės dotacijos priemonės finansavimo ir administravimo sutarties vykdymo priežiūros komitetas savo posėdyje, įvykusiame 2010 m. birželio 16 d., nutarė pavesti Tarybai užtikrinti, kad vertinimo procesas būtų aprašomas pagal Gairėse įtvirtintas nuostatas.

32Atkreiptinas dėmesys, kad Finansavimo sutarties 10.7 punkte nustatyta, jog Taryba pagal kompetenciją užtikrina, kad projektai būtų atrinkti vadovaujantis Visuotinės dotacijos priemonei taikytinais Stebėsenos komiteto patvirtintais projektų atrankos kriterijais, Gairėmis ir kad visą jų įgyvendinimo laikotarpį jie atitiktų galiojančius Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktus. Taryba atlieka projektų vertinimą ir atranką ir patvirtina, kad projektai atitinka Visuotinės dotacijos priemonei taikytinus Stebėsenos komiteto patvirtintus projektų atrankos kriterijus, jų vertinimo metodikoje bei Gairėse nustatytas sąlygas (Finansavimo sutarties 7.1). Be kita ko, pastebėtina, jog paraiškų vertinimo etape, Taryba, vadovaudamasi Tvarkos aprašu, nustato, ar pareiškėjai ir jų projektai atitinka Visuotinės dotacijos priemonei taikytinus Stebėsenos komiteto patvirtintus projektų atrankos kriterijus bei Gairėse nurodytas sąlygas (Finansavimo sutarties 31 p.).

33Tarybos Gamtos ir technikos mokslų komitetas 2010 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 074-GTM-1 „Dėl GTM komiteto sprendimo, priimto 2010 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 069-GTM-5 dalinio pakeitimo“ (b. l. 94–95, t. I) nutarė atšaukti savo sprendimą dėl finansavimo skyrimo pagal Visuotinės dotacijos priemonę pareiškėjo Projektui. Tarybos pirmininko 2010 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-68 buvo pakeistas 2010 m. birželio 1 d. įsakymas ir pareiškėjo projektas išbrauktas iš finansuojamų projektų sąrašo pagal priemonę „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“. Šis sprendimas buvo priimtas įvertinus, kad Gairėse nėra numatyta teikti prioritetą jaunųjų mokslininkų darbams. Pritaikius Stebėsenos komiteto nepatvirtintą kriterijų iš keturiolikos vertintų projektų pareiškėjo projektas, buvęs dvyliktoje vietoje, nepagrįstai buvo perkeltas į septintą ir rekomenduotas finansuoti (Finansų ministerijos 2010 m. rugsėjo 16 d. raštas Nr. ((24.16-01)-5K-1018749)-6K-1008446, b. l. 115–117, t. I.) .

34Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2010 m. rugpjūčio 13 d. atliko Lietuvos mokslo tarybos, paskirtos visuotinės dotacijos valdytoju priemonės „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai“, vidaus sistemos patikrą vietoje, kurios metu nustatė paraiškų vertinimo ir atrankos proceso neatitikimus ir nurodė, kad Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2010 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. V-48 negali būti laikomas pagrindu finansavimui, nes buvo priimtas neužbaigus projektų vertinimo ir atrankos procesų. Taip pat buvo nurodyta iki 2010 m. rugsėjo 9 d. pagal pateiktas pastabas ištaisyti paraiškų vertinimo ir atrankos procedūrų neatitikimus ir ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 17 d., vadovaujantis Gairių nuostatomis ir vidaus procedūromis, užbaigti projektų vertinimą bei atranką ir priimti sprendimą dėl galutinio finansavimo.

35Taryba 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-87 (b. l. 8, t. I ) ankstesnius įsakymus – Nr. V-48 ir Nr. V-68 – pripažino netekusiais galios. Priimdama šiuos sprendimus Taryba rėmėsi Finansavimo sutarties 10.29 punktu, kuriame numatyta, jog Visuotinės dotacijos valdytojas (Taryba) užtikrina tinkamą Sutartyje Visuotinės dotacijos valdytojui (Tarybai) priskirtų funkcijų atlikimą, įgyvendina Vadovaujančios institucijos (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) teikiamas užduočių atlikimo ir Visuotinės dotacijos valdytojo vidaus sistemos tobulinimo rekomendacijas, Vadovaujančiosios institucijos ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos prašymu teikia derinti rengiamus, su Visuotinės dotacijos priemonės valdymu ir administravimu, susijusius dokumentus.

36Naujasis, galutinis 33-jų finansuotinų bei kitų nefinansuotinų projektų sąrašas buvo paskelbtas 2011 m. sausio 24 d. įsakymu, pareiškėjui pranešta 2011 m. sausio 25 d. raštu Nr. (07-K-01)-566.

37Iš Finansavimo sutarties ir Gairių nuostatų matyti, jog, visų pirma, paraiškos dėl projekto finansavimo yra registruojamos, po to jos yra vertinamos įvairiais aspektais, tada priimamas sprendimas dėl projekto finansavimo ir galiausiai sudaroma projekto finansavimo ir administravimo sutartis. Teisėjų kolegijos nuomone, Projekto vertinimo etape nebuvo padaryta grubių teisės pažeidimų, sąlygojančių visos Projekto vertinimo ir atrankos procedūros neteisėtumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo Projektui Gamtos ir technikos mokslų komiteto 2010 m. gegužės 31 d. vykusio posėdžio metu (b. l. 83-85, t. I) papildomi balai buvo skirti neteisėtai, kadangi, vadovaujantis teisės aktais, be kita ko, Gairių 84 punktu, jie negalėjo būti skirti. Dėl to Tarybos pirmininkas 2010 m. liepos 20 d. įsakyme Nr. V-68 „Dėl žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ VP1-3.1-ŠMM-07-V priemonės „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“ (b. l. 118, t I) ištaisė padarytas klaidas.

38Kaip matyti iš Gairių ir Finansavimo sutarties nuostatų, procedūra, kuria užbaigiamas konkursas, yra pakankamai aiški: pagal Gairių 88 punktą su pareiškėjais, kurių projektus nuspręsta finansuoti, Taryba sudaro projektų sutartis ir būtent sutartyje nustatomos šalių teisės ir pareigos, nurodomas finansavimo dydis (nustatant pareiškėjo prašomų lėšų dydžio pagrįstumą, bei patikrinant išlaidų tinkamumą), mokėjimo sąlygos ir pan. (Gairių 89 p.). Finansavimo sutarties 54 punkte taip pat numatyta, kad su pareiškėjais, kurių projektus nuspręsta bendrai finansuoti iš Europos Sąjungos fondo lėšų, Visuotinės dotacijos valdytojas (Taryba) sudaro projektų finansavimo ir administravimo sutartis. Taigi, nors ir Tarybos Gamtos ir technikos mokslų komitetas, kaip ir nustatyta Gairių 83 punkte, 2010 m. gegužės 31 d. nutarimu patvirtino tinkamų finansuoti projektų sąrašą, šis sprendimas nelaikytinas galutiniu sprendimu procedūroje dėl projekto finansavimo, kadangi procedūra iš esmės užbaigiama pasirašant projekto finansavimo ir administravimo sutartį, ko šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nebuvo padaryta, t. y. su pareiškėju jo Projekto finansavimo ir administravimo sutartis nebuvo pasirašyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat pažymėtina, jog Tarybos 2010 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-48 patvirtintas Visuotinės dotacijos konkurso finansuotinų 52 mokslinių projektų sąrašas, į kurį buvo įtrauktas ir pareiškėjo Projektas, taip pat nelaikytinas galutiniu.

39Pareiškėjas turtinės žalos atlyginimą grindžia tuo, jog jis prarado 48 mėnesių 353 472 Lt dydžio mokslinio tyrimo grupės vadovo darbo užmokestį, t. y. negavo 353 472 Lt pajamų. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, tokia suma yra nurodyta pareiškėjo paraiškoje dėl projekto finansavimo (b. l. 80, t. I), tačiau ji nėra patvirtinta jokiais kitais įrodymais (pvz., pasirašytomis sutartimis). Teisėjų kolegijos vertinimu, šis pareiškėjo turtinis lūkestis nėra pagrįstas. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog esminis momentas šioje byloje yra Projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymas. Kadangi šiuo atveju su pareiškėju sutartis dėl Projekto finansavimo ir administravimo nebuvo pasirašyta, nebuvo pagrindo susiformuoti pagrįstiems ir teisėtiems pareiškėjo lūkesčiams dėl būsimo darbo užmokesčio.

40Pareiškėjas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą taip pat sieja su atsakovo padarytais procedūriniais pažeidimais. Byloje esanti medžiaga bei pirmosios instancijos teismo padarytos išvados patvirtina, jog Taryba, atsižvelgdama į Finansų ministerijos nurodytas išvadas, 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-87 pripažindama netekusiais galios įsakymą Nr. V-48 bei įsakymą Nr. V-68, pažeidė Gairių 64 punkte ir Finansavimo sutarties 32 punkte nurodytą 3 mėnesių terminą. Taip pat byloje nustatyta, jog Tvarkos aprašas buvo patvirtintas 2010 m. balandžio 15 d. (b. l. 161-164, t. I), t. y. jau vykstant konkursui ir vykdant paraiškų vertinimo procedūras, nors pagal Finansavimo sutarties 16 ir 17.4 punktus paraiškų priėmimo, vertinimo ir atrankos nuostatos ir vertinimo kriterijai turi būti nustatyti prieš skelbiant konkurso Kvietimą. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu šie procedūriniai pažeidimai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad dėl procedūrinių terminų pažeidimo atsirado pagrindas priteisti pareiškėjui turtinę ar neturtinę žalą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog minėti procedūriniai pažeidimai vertinti kaip neesminiai pažeidimai ir nesudarantys pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus. Taigi nenustačius vienos iš sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų), numatytų CK 6.271 straipsnyje, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

41Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2692/2012).

42Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su patirtais emociniais išgyvenimais dėl Tarybos sprendimų bei atsakymų vilkinimo, su pareiškėjo darbo vizos ir kontrakto situacijos pablogėjimu Jungtinėse Amerikos Valstijose bei su neigiamais pokyčiais profesinėje veikloje. Anot pareiškėjo, pagal Visuotinės dotacijos konkurso sąlygas kiekvienas pareiškėjas privalėjo deklaruoti atsisakymą dėl dvigubo finansavimo, šis įsipareigojimas galiojo visą konkurso vertinimo laikotarpį, dėl atsakovo veiksmų jis prarado galimybę suburti jaunų mokslininkų grupę ir laimėti tokio dydžio projektui skirtą konkursą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog Projekto pateikimo metu ar projektų vertinimo laikotarpiu pareiškėjui buvo nustatyti apribojimai teikti projektus ir dalyvauti kituose konkursuose, tokių ribojimų nebuvo nustatyta nei Gairėse, nei Finansavimo sutartyje. Pastebėtina, jog konkrečių teisės akų nuostatų nenurodė ir pats pareiškėjas. Tai, jog pagal Gaires (Gairių priedas Nr. 5, IX punktas) pareiškėjai paraiškoje dėl projekto finansavimo turėjo pateikti informaciją dėl dvigubo finansavimo, nereiškia, jog pareiškėjams buvo taikomas apribojimas dalyvauti kituose konkursuose, teikti paraiškas kitiems projektams. Todėl šis pareiškėjo argumentas, jog dėl atsakovo veiksmų jis negalėjo dalyvauti kituose konkursuose, yra nepagrįstas. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų (pvz., medicininių duomenų apie pablogėjusią sveikatą, emocinę būseną ar pan.), patvirtinančių, jog būtent atsakovo neva neteisėti veiksmai sukėlė jam neigiamus emocinius išgyvenimus. Atkeiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjui buvo nustatęs terminą pateikti neturtinę žalą patvirtinančius įrodymus (b. l. 95, t. II), tačiau pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje byloje nėra konstatuotų neturtinės žalos atsiradimui būtinų atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Nenustačius neteisėtos veikos ir pareiškėjo patirtos žalos, nėra ir būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, todėl valstybei civilinė atsakomybė šiuo atveju nekyla.

43Patikrinusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, bylos faktines aplinkybes vertino tinkamai, ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas aiškino ir taikė teisingai, atmesdamas pareiškėjo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Kadangi pareiškėjas nepateikė argumentų, kurie galėtų būti pripažinti pakankamu pagrindu paneigti nurodytas pirmosios instancijos teismo išvadas arba suabejoti jų pagrįstumu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas.

44Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

45Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo P. G. atstovo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

46Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas P. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-3, t. I) ir... 5. Paaiškino, kad Lietuvos mokslo taryba (toliau – ir Taryba), keisdama... 6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos mokslo tarybos, (toliau –... 7. Paaiškino, kad Visuotinės dotacijos priemonės finansavimo ir administravimo... 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 15 d. sprendimu (b.... 9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo P.... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą,... 12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo Paraiška dėl projekto finansavimo... 13. Akcentavo, kad pagal Gairių 88 punktą su pareiškėjais, kurių projektus... 14. Nurodė, jog Finansų ministerijai pripažinus, kad papildomi kriterijai dėl... 15. Teismas darė išvadą, kad teismo nustatyti atsakovo padaryti pažeidimai buvo... 16. III.... 17. Pareiškėjo atstovas V. G. apeliaciniu skundu (b. l. 162-163, t. II) prašo... 18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos mokslo tarybos, atsiliepimu... 19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV.... 22. Apeliacinis skundas atmestinas.... 23. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra pareiškėjo teisė į... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad turtinės (kaip ir neturtinės) žalos,... 25. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės... 26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartyje... 27. Byloje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos finansų ministerijos... 28. Nagrinėjamo ginčo atveju konkurso sąlygos ir tvarka yra reglamentuoti... 29. Taryba 2010 m. kovo 1 d. registravo pareiškėjo pateiktą 2007–2013 m.... 30. Kaip nustatyta Gairių 83 punkte, Tarybos Socialinių ir humanitarinių mokslų... 31. Visuotinės dotacijos priemonės finansavimo ir administravimo sutarties... 32. Atkreiptinas dėmesys, kad Finansavimo sutarties 10.7 punkte nustatyta, jog... 33. Tarybos Gamtos ir technikos mokslų komitetas 2010 m. liepos 19 d. nutarimu Nr.... 34. Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2010 m. rugpjūčio 13 d. atliko... 35. Taryba 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-87 (b. l. 8, t. I ) ankstesnius... 36. Naujasis, galutinis 33-jų finansuotinų bei kitų nefinansuotinų projektų... 37. Iš Finansavimo sutarties ir Gairių nuostatų matyti, jog, visų pirma,... 38. Kaip matyti iš Gairių ir Finansavimo sutarties nuostatų, procedūra, kuria... 39. Pareiškėjas turtinės žalos atlyginimą grindžia tuo, jog jis prarado 48... 40. Pareiškėjas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą taip pat sieja su... 41. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, jog... 42. Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su patirtais emociniais išgyvenimais... 43. Patikrinusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija... 44. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 45. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimą... 46. Nutartis neskundžiama....