Byla e2A-676-943/2018
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. K. ir Ž. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-955-440/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mindeauto“ ieškinį atsakovams Ž. K. ir D. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

51.

6Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia 2016m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutartį Nr. VL-3279, taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises Ž. K. į turtą, ( - ).

72.

8Ieškovės įsitikinimu, ginčo sandoris, kuriuo atsakovas perleido visą turimą turtą savo motinai, pažeidžia bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesus. Atsakovas ginčo sandorio sudaryti neprivalėjo. Dovanojimo sutartimi turtą atsakovas Ž. K. neatlygintinai perleido savo motinai, todėl konstatuotina, kad abi sandorio šalys buvo nesąžiningos.

93.

10Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad J. R. K. ir D. K., planuodami išvykti gyventi į užsienį, notarų biure sudarė dovanojimo sutartį, kuria ginčo žemės sklypą padovanojo savo sūnui atsakovui Ž. K.. Pablogėjus sveikatai pastarieji pasiliko gyventi su sūnumi ir siekdami susigrąžinti turtą sudarė ginčijamą 2016 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutartį.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

124.

13Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino.

145.

15Teismas nustatė, jog Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-359-1042/2017 priteisė ieškovei BUAB „Mindeauto“ iš atsakovo Ž. K. 18 256,58 Eur žalos atlyginimą. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-647-357/2017 apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

166.

17Remdamasis nurodytais teismų procesiniais sprendimais, teismas konstatavo, kad atsakovo neteisėtais veiksmais padaryta žala kreditoriams atsirado 2016 m. vasario 22 d. sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, kita žala dėl neteisėtų atsakovo veiksmų atsirado laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2016 m. gegužės mėnesio, todėl žala bendrovei ir jos kreditoriams atsirado iki ginčo dovanojimo sutarties sudarymo.

187.

19Teismas, remdamasis įstatyme įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, sprendė, jog atsakovo nesąžiningumas, pastarajam turtą neatlygintinai perleidus mamai, preziumuojamas.

208.

21Atsakovo nurodytas aplinkybes dėl tėvams sugrąžinto turto dėl asmeninių priežasčių, teismas vertino kaip nesudarančias pagrindo išvadai, jog atsakovas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį.

229.

23Teismas konstatavo, kad ieškovė nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino, kadangi ginčo dovanojimo sutartis sudaryta 2016 m. rugsėjo 12 d., o į teismą ieškovė kreipėsi 2017 m. rugsėjo 8 d.

2410.

25Nustatęs visas actio Pauliana taikymo sąlygas, teismas ieškinį tenkino, pripažino dovanojimo sutartį negaliojančia ir taikė restituciją.

26III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2711.

28Atsakovai Ž. K. ir D. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2911.1.

30Iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2016 m. rugsėjo 12 d., atsakovo Ž. K. atžvilgiu nebuvo pareikštų turtinių reikalavimų, todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog žala buvo padaryta iki ginčijamo sandorio sudarymo dienos. Teismas, konstatuodamas, kad ieškovei žala padaryta dar iki ginčijamo sandorio sudarymo dienos, privalėjo pagrįsti, jog atsakovas suprato apie atsiradusią žalą, galėjo numatyti galinčius kilti padarinius.

3111.2.

32Ginčijamo sandorio šalis sieja asmeniniai ryšiai. Būtent dėl to, jog atsakovas finansiškai neprisidėjo prie ginčo turto įgijimo, nusprendė tėvų perleistą turtą grąžinti mamai (atsakovei). Būdamas sąžiningas asmuo, atsakovas privalėjo turtą perleisti jo tikriesiems savininkams.

3311.3.

34Atsakovo ieškovei priteistos skolos suma sudaro tik nedidelę dalį ginčijamu sandoriu perleisto turto vertės, todėl teismas, pripažindamas dovanojimo sutartį negaliojančia, nesilaikė proporcingumo reikalavimų.

3512.

36Ieškovės bankroto administratorė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3712.1.

38Atsakovai nepagrįstai ieškovės reikalavimo teisės atsiradimą atsakovo atžvilgiu sutapatina su teismo sprendimo priėmimo data.

3912.2.

40Šioje byloje pakartotinai neturi būti nustatytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, kadangi jos nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

4112.3.

42Atsakovai nurodo prieštaringas ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes. Be to, neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens (ne)sąžiningumo.

4312.4.

44Byloje nenustatytas teisinis pagrindas, pagal kurį atsakovas privalėjo sudaryti ginčo sandorį.

45Teisėjų kolegija

konstatuoja:

46IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4713.

48Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų ir bylos nagrinėjimo ribų

4914.

50Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl 2016 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutarties Nr. VL-3279, sudarytos tarp atsakovų Ž. K. ir D. K., pripažinimo negaliojančia taikant actio Pauliana institutą. Ginčijamo sandorio pagrindu atsakovas Ž. K. savo motinai atsakovei D. K. neatlygintinai perleido žemės sklypą, esantį ( - ). Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nustatė visas ieškinio tenkinimo sąlygas ir ginčo sandorį pripažino negaliojančiu bei taikė vienašalę restituciją.

5115.

52Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana) (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Actio Pauliana institutas suteikia teisę ne sandorio šaliai – kreditoriui – ginčyti jo skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, todėl taikydami šią kreditoriaus teisių gynimo priemonę teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą.

5316.

54CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana ieškiniui patenkinti būtinosios sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Dėl to ieškovas, teikdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti visų aptartų sąlygų buvimą, išskyrus preziumuojamų pagal įstatymą. Esant tokioms prezumpcijoms, jas paneigti pareiga kyla atsakovui.

5517.

56Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas ir tenkindamas ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų, susijusių su ginčijamomis actio Pauliana instituto taikymo sąlygomis, t. y. kreditorių reikalavimo teisių galiojimu sandorio sudarymo metu bei sandorio privalomumu. Dėl galiojančios ir neabejotinos reikalavimo teisės

5718.

58Apeliantai kvestionuodami pirmosios instancijos teismo išvadą dėl vienos būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų – kreditorės reikalavimo teisės atsiradimo momento, nurodo, jog iki ginčo sandorio sudarymo dienos atsakovui nebuvo pareikštų jokių reikalavimų, todėl ginčo sandoris galėjo būti sudarytas be jokių apribojimų. Atitinkamai, toks sandoris, apeliantų teigimu, niekaip negalėjo pažeisti kreditorių interesų, o jo sudarymo metu atsakovas Ž. K. negalėjo žinoti apie būsimus kreditorių teisių pažeidimus.

5919.

60Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

6120.

62Be to, ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą; galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai leidžia spręsti, jog kreditorius turi įrodyti neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsiradimą iki ginčijamo sandorio sudarymo momento.

6321.

64Atmesdama analizuojamą apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantų kvestionuojama sąlyga yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu bei įgijusi res judicata teisinę galią. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-359-1042/2017 tenkino ieškovės BUAB „Mindeauto“ ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovo Ž. K. 18 256,58 Eur žalos atlyginimą. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-647-357/2017 nurodytą Šiaulių apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, jog atsakovas Ž. K., sudarydamas 2016 m. vasario 22 d. pirkimo –pardavimo sutartį, sudarė normalią ūkinę veiklą viršijantį sandorį, todėl padarė įmonės kreditoriams 7 151,88 Eur finansinę žalą, kita įmonėms kreditoriams padaryta žala atsirado laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2016 m. gegužės mėnesio. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog žala bendrovės kreditoriams atsakovo neteisėtais veiksmais atsirado iki dovanojimo sandorio sudarymo, t. y. iki 2016 m. rugsėjo 12 d., todėl ginčo sandoriu neabejotinai buvo apsunkintos kreditorių galimybės nukreipti turimų turtinių reikalavimų išieškojimą į atsakovo Ž. K. dispozicijoje esantį turtą.

6522.

66Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog teismo procesinio sprendimo privalomumas reiškia, kad jame esančių nurodymų turi paisyti visi asmenys, net ir nedalyvavę nagrinėjant bylą, tuo labiau jis privalomas dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 37 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-248/2018 33 punktą ir jame nurodytą praktiką). Atitinkamai šioje byloje negali ir neturi būti persvarstomas klausimas dėl atsakovo Ž. K. civilinės atsakomybės taikymo sąlygų ir/ar žalą kreditoriams sukėlusių veiksmų padarymo momento (kreditorių reikalavimo teisių atsiradimo momentas). Todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais iš esmės kvestionuojamos įsiteisėjusiais teismų sprendimais padarytos išvados.

6723.

68Įvertinusi susiklosčiusią faktinę situaciją bei res judicata principo taikymą nagrinėjamos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ginčo sandorio sudarymo metu atsakovo Ž. K. kreditoriai turėjo galiojančias ir neabejotinas reikalavimo teises jo atžvilgiu. Dėl sandorio (ne)privalomumo

6924.

70Minėta, skolininko neprivalėjimas sudaryti sandorį yra viena iš būtinųjų sąlygų kreditoriui ginčyti skolininko sudarytą sandorį. Kai skolininkas sandorį sudarė dėl to, kad jį sudaryti privalėjo, nes turėjo tokią teisinę pareigą, tuomet kreditorius netenka galimybės ginti savo teises reikšdamas actio Pauliana.

7125.

72Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-916/2016 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

7326.

74Nagrinėjamu atveju apeliantai (atsakovai) ginčo sandorio privalomumą grindžia vienintele aplinkybe – atsakovų itin artimais asmeniniais ryšiais bei atsakovo Ž. K. sąžiningumu siekiant ginčo turtą grąžinti tikriesiems jo savininkams, t. y. tėvams. Teisėjų kolegija pažymi, jog nurodyti argumentai neatitinka teismų praktikoje suformuotų kriterijų, kuriuos nustačius actio Pauliana instituto taikymas negalėtų būti galimas. Jokio įstatymo ir/ar teismo sprendimo, kuris būtų sudaręs teisinį pagrindą atsakovams sudaryti ginčo sandorį, juolab sulygti, kad turtas perleidžiamas neatlygintai, t. y. dovanojimo sutarties pagrindu, nebuvo. Dėl to negalima pripažinti, jog atsakovai turėjo pareigą sudaryti ginčo sandorį. Apeliantų nurodytos aplinkybės, susijusios su asmeniniais tarpusavio ryšiais bei atsakovo Ž. K. moraliniais įsipareigojimais bei emocijomis tėvų atžvilgiu, teisėjų kolegijos nuomone, negali būti pripažintos imperatyvu, sukėlusiu ir teisinę pareigą sudaryti ginčo dovanojimo sandorį. Atitinkamai nurodytų argumentų negalima vertinti ir kaip pagrindžiančių, jog ginčo sandoris privalėjo būti sudarytas dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Byloje neginčijamai nustatyta, jog jokio kito turto, į kurį galėtų būti nukreipti ieškovės reikalavimai, atsakovas neturi, todėl labiau tikėtina, jog ginčo turtas buvo perleistas siekiant jį išsaugoti atsakovų šeimos dispozicijoje. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti ginčijamos actio Pauliana taikymo sąlygos – atsakovo (skolininko) neprivalėjimo sudaryti ginčijamų sandorių – egzistavimą. Dėl sandorio vertės ir ieškovės reikalavimo disproporcijos

7527.

76Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinio skundo argumentus, kuriais įrodinėjama, jog ieškovės reikalavimo suma sudaro tik 10 procentų sandorio vertės, todėl ieškovės reikalavimų patenkinimas iš ginčo sandoriu perleisto turto pažeistų atsakovų teisėtus interesus pažymi, jog be jau minėtų actio Pauliana taikymo sąlygų, taip pat skiriami šio instituto taikymo ypatumai, iš kurių vienas yra susijęs ir su kreditoriaus reikalavimo tenkinimu. Kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Išieškojimo iš turto tvarka, eiliškumas bei apribojimai, taikomi išieškant iš fizinio asmens turto, yra nustatyti CPK V skyriuje. Šie klausimai gali būti išspręsti priverstinio vykdymo procese. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą su kreditore gali atsiskaityti iki priverstinio jo vykdymo – išieškojimo iš šioje byloje ginčijamu sandoriu perleisto turto pradžios. Tai gali padaryti ir tretieji asmenys (CK 6.51 straipsnis), šiuo atveju tai uzufrukto turėtojai (J. R. K. ir D. K.) pagal 2010 m. sausio 13 d. Dovanojimo sutartį (Sutarties V dalis). Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

7728.

78Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines kilusio ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7929.

80Teisėjų kolegijai atmetus atsakovų apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo ieškovė, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pabaigos nepateikė šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

8130.

82Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto (atsakovo) Ž. K. į valstybės biudžetą priteisiama 802 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo procesinio sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme.

83Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

84Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

85Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo Ž. K. (a. k. ( - ) 802 Eur (aštuonių šimtų dviejų eurų) žyminio mokesčio dalį.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. K. ir Ž. K.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia 2016m.... 7. 2.... 8. Ieškovės įsitikinimu, ginčo sandoris, kuriuo atsakovas perleido visą... 9. 3.... 10. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 4.... 13. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį... 14. 5.... 15. Teismas nustatė, jog Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. balandžio 12 d.... 16. 6.... 17. Remdamasis nurodytais teismų procesiniais sprendimais, teismas konstatavo, kad... 18. 7.... 19. Teismas, remdamasis įstatyme įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija,... 20. 8.... 21. Atsakovo nurodytas aplinkybes dėl tėvams sugrąžinto turto dėl asmeninių... 22. 9.... 23. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepraleido vienerių metų ieškinio senaties... 24. 10.... 25. Nustatęs visas actio Pauliana taikymo sąlygas, teismas ieškinį tenkino,... 26. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 27. 11.... 28. Atsakovai Ž. K. ir D. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių... 29. 11.1.... 30. Iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2016 m. rugsėjo 12 d., atsakovo... 31. 11.2.... 32. Ginčijamo sandorio šalis sieja asmeniniai ryšiai. Būtent dėl to, jog... 33. 11.3.... 34. Atsakovo ieškovei priteistos skolos suma sudaro tik nedidelę dalį ginčijamu... 35. 12.... 36. Ieškovės bankroto administratorė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį... 37. 12.1.... 38. Atsakovai nepagrįstai ieškovės reikalavimo teisės atsiradimą atsakovo... 39. 12.2.... 40. Šioje byloje pakartotinai neturi būti nustatytos atsakovo civilinės... 41. 12.3.... 42. Atsakovai nurodo prieštaringas ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes. Be to,... 43. 12.4.... 44. Byloje nenustatytas teisinis pagrindas, pagal kurį atsakovas privalėjo... 45. Teisėjų kolegija... 46. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 47. 13.... 48. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 49. 14.... 50. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl 2016 m. rugsėjo 12 d.... 51. 15.... 52. Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis... 53. 16.... 54. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje... 55. 17.... 56. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios... 57. 18.... 58. Apeliantai kvestionuodami pirmosios instancijos teismo išvadą dėl vienos... 59. 19.... 60. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismui aiškinantis, ar kreditorius... 61. 20.... 62. Be to, ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų... 63. 21.... 64. Atmesdama analizuojamą apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija... 65. 22.... 66. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog teismo procesinio sprendimo... 67. 23.... 68. Įvertinusi susiklosčiusią faktinę situaciją bei res judicata principo... 69. 24.... 70. Minėta, skolininko neprivalėjimas sudaryti sandorį yra viena iš būtinųjų... 71. 25.... 72. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį... 73. 26.... 74. Nagrinėjamu atveju apeliantai (atsakovai) ginčo sandorio privalomumą... 75. 27.... 76. Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinio skundo argumentus, kuriais... 77. 28.... 78. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino byloje... 79. 29.... 80. Teisėjų kolegijai atmetus atsakovų apeliacinį skundą, teisę į... 81. 30.... 82. Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto (atsakovo) Ž. K. į valstybės... 83. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 84. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti... 85. Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo Ž. K. (a. k. ( - ) 802 Eur...