Byla 2A-1285-230/2015
Dėl uždraudimo veiksmų, keliančių grėsmę žalai atsirasti

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1430-748/2015 pagal ieškovo Z. K. prevencinį ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl uždraudimo veiksmų, keliančių grėsmę žalai atsirasti.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė iki tol, kol bus išspręstas ieškovo teisių atkurti natūra nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį ( - ), klausimas, t. y. iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas ieškovo prašymu pradėtoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje, uždrausti atsakovei bei ją atstovaujančiai VĮ Valstybės turto fondas disponuoti žemės sklypu, esančiu ( - ), jį parduodant ar kitaip perleidžiant trečiųjų asmenų nuosavybėn ar naudojimuisi, kitaip jį suvaržant, išskyrus jo grąžinimą natūra ieškovui nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu ir tvarka. Ieškinyje nurodė, kad 1992-03-26 Kauno miesto valdybai pateikė prašymą atstatyti nuosavybės teises į jo senelės E. K. bei tėvo B. K. 2,5 ha ploto žemės sklypą tarp Panerių g. ir Neries upės prie buvusios Baisiogalos g. Kaune. Nuosavybės teisės į ieškovui natūra grąžintiną žemę ieškovui nėra atkurtos iki šiol. Didžioji ieškovui natūra grąžintos žemės dalis (apie 1,7 ha) patenka į 2,0692 ha bendro ploto valstybinės žemės sklypą, esantį ( - ). 2006 m. rugsėjo mėnesio VĮ Valstybės turto fondas Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 8 (331) paskelbė apie tai, kad 2006-10-19 14 val. bus vykdomas viešasis aukcionas, kurio metu bus privatizuojami Kauno miesto savivaldybės tarybai nuosavybės teise priklausantys statiniai – 20 312 kv. m bendro ploto automobilių stovėjimo aikštelė ir 11,98 kv. m bendro ploto kontrolės postas. Kaip šių objektų privatizavimo sąlyga nurodyta, kad viešojo aukciono laimėtojas turi įsigyti nuosavybėn minėtiems privatizavimo objektams priskirtą žemės sklypą, į kurio dalį ieškovas turi teisę atkurti nuosavybės teises natūra. Tokiu būdu, pažeidžiant imperatyvias galiojančių teisės aktų nuostatas, taip pat ieškovo teises ir teisėtus interesus, yra rengiamasi parduoti žemės sklypą, į kurio dalį ieškovas pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, t. y. atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos atsiradimo ateityje grėsmę. Atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiškia žemės sklypo neteisėto pardavimo organizavimu bei rengimusi sudaryti imperatyvias teisės normas pažeidžiantį pirkimo–pardavimo sandorį, kadangi šiuo atveju žemės sklypas, į kurio dalį ieškovas pretenduoja atkurti nuosavybės teises, pagal galiojančius teisės aktus apskritai negali būti parduodamas ar kitaip perleidžiamas kitų asmenų, nei ieškovas, nuosavybėn. Šią išvadą patvirtina 2005-09-16 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“ 2.2 p., kuriame yra imperatyviai įtvirtintas draudimas kartu su privatizavimo objektu parduoti ar išnuomoti valstybinės žemės sklypą, nors ir priskirtą atitinkamiems privatizavimo objektams, tačiau numatomą grąžinti buvusiems savininkams pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Klausimas dėl konkretaus žemės sklypo perleidimo kitų asmenų nuosavybėn (tad ir pardavimo kartu su privatizavimo objektais) gali būti sprendžiamas tik išsprendus nuosavybės teisių atkūrimo į šį sklypą klausimą ir nustačius, kad sklypas yra priskirtinas valstybės išperkamai žemei, į kurią nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos. Jokie kompensavimo už valstybės išperkamą žemę būdai, nesusiję su nekilnojamųjų daiktų perdavimu, tiek vertine/turtine, tiek ir neturtine prasme negali būti prilyginami nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Tokiu būdu dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų ieškovui netekus galimybės susigrąžinti turėtą žemę natūra pirmiausia jis patirtų akivaizdžią turtinę žalą, pasireiškiančią galėto gauti turto (žemės) bei galimo gauti turto esamos bei potencialios vertės neatitikimu. Potenciali turtinė žala dėl atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo atveju pasireikštų ir tuo, kad perleidus žemės sklypą kito asmens nuosavybėn ir tokiu būdu pažeidus (paneigus) ieškovo teisę atkurti nuosavybės teises natūra, ieškovas patirtų nemažų išlaidų, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus (pvz., ginčydamas pirkimo-pardavimo sandorį). Nuosavybės teisių atkūrimas natūra yra ne tik pažeistų asmens turtinių, bet ir tam tikra prasme neturtinių teisių atstatymas – asmeniui sugrąžinamas jo paties ar jo artimųjų valdytas, paprastai daugelį metų puoselėtas nekilnojamasis turtas, su kuriuo asmenį paprastai sieja tam tikri moraliniai/neturtiniai saitai (prisiminimai, šeimos ar giminės tradicijos, šeimos ar giminės verslas ir t. t.). Todėl neteisėtais valstybės institucijų veiksmais užkirtus kelią nuosavybės teisių atkūrimui natūra, bet kuriam pretendentui į nuosavybės teisių atkūrimą natūra būtų padaryta didelė neturtinė žala. Ieškovas pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra į savo šeimos (senelės, o vėliau – tėvo) nuosavybės teisėmis valdytą žemę, kurioje buvo vystomas jo šeimos verslas – eksploatuojamas sklype buvęs žvyro karjeras. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovui netekus galimybės susigrąžinti nuosavybėn turėtą žemę, jis patirtų didelį dvasinį skausmą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą (CK 6.250 str.).

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7Teismas nustatė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007-12-03 nutartimi išnagrinėjusi kasacinį skundą šioje byloje išsprendė šios bylos ieškinio dalyko, t. y. ieškinio pareiškime suformuluoto materialinio teisinio reikalavimo atsakovei kvalifikavimo klausimą ir pažymėjo, kad Z. K. prašymas teismui nėra prevencinis ieškinys CK 6.255 straipsnio prasme, o yra prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 straipsnis). Z. K. daiktinių teisių į pretenduojamą žemės sklypą nereiškia, o tik prašo uždrausti atsakovams atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos atlikus jis galėtų prarasti galimybę pasinaudoti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovo reikalavimas yra susijęs su disponavimu žemės sklypu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas, prašydamas uždrausti atsakovei (valstybei) perleisti trečiųjų asmenų nuosavybėn žemės sklypą, esantį ( - ), iki bus išspręstas ieškovo Z. K. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į minėtą žemės sklypą, savo pareiškime iš viso nenurodė, kad ketina inicijuoti teisminį procesą teisme. Ieškovas pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepradėjęs civilinio proceso jokioje byloje ir neketindamas civilinio proceso pradėti. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų buvo nustatyta, jog Kauno apylinkės teisme nėra nagrinėjama bylų pagal ieškovo ieškinį, išskyrus šią bylą. Ieškovo reikalavimas, pareikštas šioje byloje, buvo susijęs su kituose teismuose nagrinėtomis bylomis. Tačiau ieškovo pradėti teisminiai procesai kituose teismuose konkrečiu atveju negali būti laikomi teisėtu pagrindu jo reikalavimui šioje byloje uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus (taikyti laikinąsias apsaugos priemones), nes neatitinka CPK 144 str. ir 147 str. 3 d. reikalavimų. Be to, teismas nustatė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-09-01 įsakymu Nr. A-2373 buvo patvirtintas 15657 kv. m laisvos žemės sklypo Nr. 1 tarp Panerių g. ir Neries upės planas, rengiantis atkurti į jį nuosavybės teises ieškovui. Iš žemės sklypo plano ir žemės sklypo išdėstymo schemos matyti, kad sklypas Nr. 1 suformuotas buvusio žemės sklypo ( - ) ribose, toje dalyje ir tokiose ribose, kur buvo įsiterpęs ieškovo tėvo ir senelės turėtas žemės sklypas ir kurio nuosavybės teises natūra siekė atkurti ieškovas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-10-09 sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-547 ieškovui yra atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,5657 ha žemės, grąžinant natūra žemės sklypą 1,5657 ha turėtoje vietoje, esantį Nr. 1 tarp Panerių g. ir Neries upės, Kaune. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-12-12 sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-675 ieškovui atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,8071 žemės, grąžinant natūra žemės sklypą 0,0710 ha turėtoje vietoje, esantį Nr. 2 tarp Panerių g. ir Neries upės, Kaune. Nuosavybės teisė į tenkančią žemės valdos dalį – 0,8071 ha žemės ieškovui buvo atkurtos anksčiau – Kauno apskrities viršininko 2007-10-01 įsakymu Nr. 02-01-10424 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-10-01 sprendimu Nr. 7524 ir nuosavybės teisę ieškovas į šį žemės sklypą yra įregistravęs Nekilnojamojo turto registre. Minėti įrodymai patvirtina, kad šiuo metu nebėra tokio žemės sklypo, kurio disponavimo teises atsakovei ieškovas prašo suvaržyti. Šito žemės sklypo vietoje (buvusiu adresu ( - )) šiuo metu yra suformuoti kiti žemės sklypai, vienas jų priklauso pačiam ieškovui nuosavybės teise (1,5657 ha ploto žemės sklypas Nr. 1 tarp Panerių g. ir Neries upės, Kaune). Kiti ieškovui grąžinti žemės sklypai (0,8071 ha ir 0,0710 ha ploto) yra ieškovo tėvo ir senelės turėto žemės sklypo ribose, tačiau už ( - ), buvusio žemės sklypo ribų.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, jog teismas pažeidė proceso teisės normas, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, paneigė ieškovo teisę į teisingą teismą, teisėtos sudėties teismą ir nešališką bylos nagrinėjimą, dėl ko sprendimas turėtų būti panaikintas. Pagrįsdamas savo reikalavimus apeliantas nurodo šiuos skundo argumentus:

  1. Priimtas teismo sprendimas yra anksčiau bylą nagrinėjusių teismų neteisėtų veiksmų, priimtų neteisėtų sprendimų ir nutarčių neteisėta pasekmė, kolegialiai nuslepiant valstybinės žemės 2,0692 ha sklypo ( - ) neteisėtą pardavimą viešame aukcione 2006-10-19, jam nesant privatizavimo objektų sąrašuose pagal įstatymus, nuslepiant neteisėtą 2007-05-09 Nr. 497 LRV nutarimą, kuriuo į privatizavimo objektų sąrašą prie privatizavimo objekto ( - ), buvo neteisėtai prirašytas 2,0692 ha valstybinės žemės sklypas ( - ), jam nesant Kauno miesto tarybos patvirtintame privatizuojamų objektų sąraše ir Vyriausybei pažeidžiant nuo 2006-10-20 registre įregistruotą areštą šiam žemės sklypui. Tokiu būdu Kauno apylinkės teismui susipažinus su byla, turėjo būti suprantama, kad ji negali būti pradėta, nepranešus pagal CPK dėl nusikaltimo požymių prokurorui.
  2. Šioje civilinėje byloje L. Ž. 2014-12-04 patvarkymo Nr. (10.13)-314, sunumeruoto lapu Nr. 115A, nebuvo iki 2015-01-21, o teismo posėdžių sekretorės I. M. paaiškinimai neatitinka jos pačios nurodyto Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-118 patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 8 priedo 8 ir 8.1 punktų, kadangi juose nurodomas užbaigtų bylų tikrinimo metu rastų numeravimo klaidų taisymas, nesunumeruotus lapus numeruojant prieš juos esančio lapo numeriui prirašant mažąsias raides. Visi šie faktai patvirtina, jog patvarkymas galimai buvo suklastotas, o tai reiškia, jog pagal CPK 329 str. 2 d. 1 p. civilinė byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas).
  3. Teismas sprendime neteisingai aiškino prevencinio ieškinio reikalavimus ir ieškovo prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo. Tai neatitinka prevencinio ieškinio reikalavimo, kuriuo prašoma iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas ieškovo prašymu pradėtoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje, uždrausti atsakovei bei ją atstovaujančiai VĮ Valstybės turto fondas disponuoti žemės sklypu, esančiu ( - ), jį parduodant ar kitaip perleidžiant trečiųjų asmenų nuosavybėn ar naudojimuisi, kitaip jį suvaržant, išskyrus jo grąžinimą natūra ieškovui nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu ir tvarka. Taigi prevencinio ieškinio reikalavimas šioje byloje yra susijęs su viso 2,5 ha B. K. turėtos žemės tarp Panerių g. ir Neries upės prie buvusios Baisiogalos g. grąžinimo natūra įvykdymu Z. K. kartu su jo sutampančia su ( - ), dalimi.
  4. Teismas priimtame sprendime supainiojo Z. K. prašymą atkurti nuosavybės teises su ieškiniu administracinėje byloje Nr. A-261-1133/2009, kuriame nurodyta, kad Z. K. natūra grąžintinos žemės dalis (apie 1,7 ha) patenka į 2,0692 ha ploto žemės sklypą ( - ). Ši nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1133/2009 įsiteisėjusi ir pirmosios instancijos teismas turėjo ja vadovautis. Todėl teismo sprendime nurodytas grąžinamos natūra Z. K. 1,5657 ha žemės plotas ( - ), neatitinka LVAT nutartyje Nr. A-261-1133/2009 nurodytam Z. K. grąžintinos natūra 1,6929 ha žemės plotui.
  5. Teismo sprendimu atmetant Z. K. prevencinį ieškinį bei panaikinant areštą žemės sklypui ( - ), buvo sudarytos galimybės įteisinti neteisėtai suformuotus kitus žemės sklypus, buvusius adresu ( - ), ir tuo užkertant žemės 1,6929 ha grąžinimą Z. K..

10Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nors apeliantas teigia, kad civilinė byla Nr. 2-1430-748/2015 yra neteisėta ir negalėjo būti pradėta nagrinėti, tačiau minėtoje byloje ieškovu yra pats Z. K., todėl paties apelianto iniciatyva ir užvesta civilinė byla Nr. 2-1430-748/2015. Pažymi, kad skunde nurodyta, jog įrodymai yra suklastoti, tačiau Kauno apylinkės teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad atsižvelgiant į ištirtus įrodymus, proceso dalyvių paaiškinimus, nenustatė byloje esančių įrodymų suklastojimo faktų. Apelianto argumentas, kad civilinę bylą Nr. 2-1430-748/2015 išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas yra nepagrįstas, kadangi ieškovas teisėjo nušalinimui nenurodė nei vieno pagrindo, numatyto CPK 65 straipsnyje. Be to, apeliantas nurodo, kad ginčijamame teismo sprendime neteisingai nurodytas grąžintinos natūra žemės plotas, tačiau sprendime nurodyti plotai yra teisingi ir pagrįsti rašytiniais įrodymais, tai yra: Nacionalinės žemės tarnybos 2014-10-09 sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-547, kuriuo ieškovui atkurtos nuosavybės teisės natūra į 1,5657 ha žemės ir 2014-12-12 sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-675 atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,0710 ha žemės. Šie administraciniai aktai yra galiojantys, prieštaravimų ar kitokių ginčų dėl jų nėra. Pažymi, jog ieškovas pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepradėjęs civilinio proceso jokioje byloje ir neketindamas civilinio proceso pradėti, todėl jo ieškinys netenkintas visiškai pagrįstai.

11Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai konstatavo, jog apeliantas savo ieškiniu pareiškė tik procesinio pobūdžio reikalavimą, kuris galėtų būti nagrinėjamas arba kartu su ieškiniu, arba nepareiškus ieškinio tik tame teisme, kuriame bus nagrinėjama byla. Todėl įvertinęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog apeliantas bylos nagrinėjimo metu nenurodė, jog ketina pradėti civilinį procesą, teismas padarė teisingą išvadą, jog tenkinti prevencinio ieškinio reikalavimą ir uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus (taikyti laikinąsias apsaugos priemones) nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo sprendimo teiginiu, jog apeliantui grąžinamas natūra 1,5657 ha plotas (buv. ( - )). Apelianto nuomone, teismo nurodytas plotas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A26l-1133/2009 nurodyto ploto – 1,6929 ha. Tačiau minėtoje administracinėje byloje teismas plotą nurodė pagal apelianto pareikštus reikalavimus, o tikslūs ginčo teritorijos kadastriniai matavimai nebuvo atlikti. Šiuo metu, vykdant nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūras, buvo atliktos žemės sklypo formavimo procedūros – atlikti kadastriniai matavimai, parengtas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. A-2373 patvirtintas 15657 kv. m žemės sklypo planas. Būtent kadastrinių matavimų metu gali būti nustatytas tikslus žemės sklypo plotas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai būtent šį plotą nurodė skundžiamame sprendime.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

15Apeliantas išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra išimtinė forma (CPK 322 straipsnis). CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nors apeliantas, pareikšdamas prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, nurodė, jog šioje civilinėje byloje procesas tęsiasi keletą metų, byla yra didelės apimties ir sudėtinga, tačiau teismas sprendžia, kad nėra jokios būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje nenustatyta, kad kokias nors konkrečias aplinkybes reiktų aiškintis žodinio nagrinėjimo metu, šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės, visi esminiai įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsiliepimus bei atsikirtimus, buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o šalių (jų atstovų) paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose arba garso įrašuose. Apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).

16Dėl naujų įrodymų priėmimo

17Ieškovas kartu su apeliacinu skundu pateikė naujus įrodymus – 2015 m. vasario 26 d. Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio rašto Nr. (10.21)-E2-3522 kopiją, 2015 m. sausio 12 d. apelianto Z. K. pareiškimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui kopiją, 2015 m. sausio 20 d. apelianto Z. K. prašymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui kopiją, 2014 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos Linos Žemaitienės patvarkymo dėl civilinės bylos perskyrimo kopiją, 2015 m. sausio 8 d. apelianto Z. K. prašymo teismui ir civilinės bylos Nr. 2-1430-748/2015 4-to tomo bylos dokumentų apyrašo kopijas, kurie, pasak apelianto, patvirtina jo teiginius dėl įrodymų klastojimo ir civilinės bylos išnagrinėjimo neteisėtos sudėties teismo.

18CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, ir tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje nurodyta būtinybė pateikti naujus įrodymus nekonstatuotina ir nėra pagrindo juos priimti apeliacinėje instancijoje, jeigu įrodymai nesusiję su ginčo nagrinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis. Būtinumas pateikti naujus įrodymus siejamas su visapusišku bylos dalyką sudarančių aplinkybių ištyrimu, bet ne ginčo šalių santykių visų aspektų detaliu tyrinėjimu (CPK 180 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2014).

19Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovo pateikti nauji įrodymai vertintini kaip pernelyg nutolę nuo ginčo nagrinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bei neturintys esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui, o dalis apelianto pateiktų įrodymų – 2014 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos Linos Žemaitienės patvarkymo dėl civilinės bylos perskyrimo kopija, 2015 m. sausio 8 d. apelianto Z. K. prašymo teismui ir civilinės bylos Nr. 2-1430-748/2015 4-to tomo bylos dokumentų apyrašo kopijos, yra pačios civilinės bylos Nr. 2-1430-748/2015 medžiaga, todėl juos atsisakytina priimti.

20Dėl bylos sustabdymo

21Apeliantas Z. K. 2015 m. lapkričio 23 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2A-1285-230/2015 sustabdymo. Prašyme nurodė, jog 2014-10-09 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu Z. K. atkuriamos nuosavybės teisės į 1,5657 ha žemės sklypą, grąžinant natūra turėtoje vietoje. Tačiau Nacionalinei žemės tarnybai priėmus minėtą sprendimą, atkuriant Z. K. nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo neperdavė Z. K. nuosavybės teisės atkūrimo bylos Nr. 5642 Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, kuris Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka Z. K. grąžinimui natūra turėtoje vietoje suformuoto žemės sklypo duomenų neįrašė į Nekilnojamojo turto kadastrą. Tokiu būdu buvo nutrauktos Z. K. nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant natūra 1,5657 ha žemės sklypą turėtoje vietoje, procedūros. Vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu, prašo sustabdyti civilinę bylą iki tol, kol Z. K. nuosavybės teisių atkūrimo byla bus perduota Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, kuris Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka 1,5657 ha žemės sklypo, suformuoto Z. K. grąžinimo natūra turėtoje vietoje tikslu, duomenis įrašys į Nekilnojamojo turto kadastrą, kas leis Z. K. įsiregistruoti nuosavybės teises į 1,5657 ha žemės sklypą.

22Pažymėtina, jog civilinės bylos sustabdymas reiškia laikiną visų procesinių veiksmų, atliekamų nagrinėjant bylą (išskyrus procesinius veiksmus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimu), sustabdymą dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo valios (CPK 163–164 straipsniai, 166 straipsnio 3 dalis, 167 straipsnio 1 dalis). Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymą, yra konstatavęs, kad, nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011 ir kt.). Taigi, civilinės bylos sustabdymas (privalomasis ar fakultatyvusis) gali būti konstatuotas tik tuo atveju, jei teismas nustato, jog civilinės bylos neįmanoma teisingai išnagrinėti tol, kol neišnyks/neatsiras tam tikros aplinkybės, kurių išnykimas/atsiradimas nepriklauso nuo teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų valios.

23Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė prašymą iki tol, kol bus išspręstas ieškovo teisių atkurti natūra nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį ( - ), klausimas, t. y. iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas ieškovo prašymu pradėtoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje, uždrausti atsakovei bei ją atstovaujančiai VĮ Valstybės turto fondas disponuoti žemės sklypu, esančiu ( - ), jį parduodant ar kitaip perleidžiant trečiųjų asmenų nuosavybėn ar naudojimuisi, kitaip jį suvaržant, išskyrus jo grąžinimą natūra ieškovui nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu ir tvarka. Tai reiškia, kad ieškovo pareikštas reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones apėmė nuosavybės teisių atkūrimo procesą iki sprendimo priėmimo, o ne iki tolimesnių šio proceso veiksmų – duomenų įregistravimo, o sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo jau yra priimtas. Be to, byloje pagrįstai nustatyta, jog pritaikius minėtas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas Z. K., vadovaudamasis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, jokio ieškinio nepareiškė, civilinio proceso neinicijavo, t. y. tik pareiškė procesinio pobūdžio prašymą uždrausti atsakovams atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos atlikus jis galėtų prarasti galimybę pasinaudoti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog civilinės bylos sustabdymas šiuo atveju yra nepagrįstas, todėl ieškovo Z. K. prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo atmestinas.

24Dėl ieškovo reikalavimų kvalifikavimo

25Kaip jau nurodyta, ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė iki tol, kol bus išspręstas ieškovo teisių atkurti natūra nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį ( - ) klausimas, t. y. iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas ieškovo prašymu pradėtoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje, uždrausti atsakovei bei ją atstovaujančiai VĮ Valstybės turto fondas disponuoti žemės sklypu, esančiu ( - ), jį parduodant ar kitaip perleidžiant trečiųjų asmenų nuosavybėn ar naudojimuisi, kitaip jį suvaržant, išskyrus jo grąžinimą natūra ieškovui nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu ir tvarka. 2007 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį patenkino iš dalies, uždraudė atsakovui Lietuvos Respublikai bei ją atstovaujančiai VĮ Valstybės turto fondui perleisti trečiųjų asmenų nuosavybėn žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), iki bus išspręstas ieškovo prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į minėtą žemės sklypą, kitoje dalyje ieškinį atmetė. 2007 m. gegužės 25 d. Vilniaus apygardos teismas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. sprendimą panaikino ir civilinę bylą pagal ieškovo prevencinį ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Valstybės turto fondo, dėl uždraudimo veiksmų, keliančių pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, perdavė pagal teismingumą Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. 2007 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 25 d. nutartį paliko nepakeistą ir išsprendė šios bylos ieškinio dalyko, t. y. ieškinio pareiškime suformuluoto materialinio teisinio reikalavimo atsakovei kvalifikavimo klausimą bei pažymėjo, kad Z. K. prašymas teismui nėra prevencinis ieškinys CK 6.255 straipsnio prasme, o yra prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 straipsnis). Z. K. daiktinių teisių į pretenduojamą žemės sklypą nereiškia, o tik prašo uždrausti atsakovams atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos atlikus jis galėtų prarasti galimybę pasinaudoti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovo reikalavimas yra susijęs su disponavimu žemės sklypu. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos, todėl ja turi būti vadovaujamasi. Tokiu būdu jau yra nustatyta, kad ieškovo prevenciniame ieškinyje suformuluotas reikalavimas yra reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta teisės normų reikalavimais.

26Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kaip pažymima teismų praktikoje, laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo. Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje ar atsakovo priešieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys (priešieškinis) patenkinamas visiškai ar iš dalies, ar ieškinys (priešieškinis) atmetamas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taigi būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje (priešieškinyje) pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, t. y. materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, t. y. jos gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu jau yra iškelta civilinė byla arba ketinama kreiptis į teismą su ieškiniu. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti pareikštas bet kurioje proceso stadijoje, tiek kartu su ieškiniu, tiek ir nepareiškus ieškinio. Paduodamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, pareiškėjas privalo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį (CPK 147 str. 3 d.). Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio gali būti nagrinėjamas tik tame teisme, kuriame bus nagrinėjama byla (CPK 144 str. 3 d., 147 str. 3 d.).

27Teismų praktikoje pažymima, kad iš įstatymo leidėjo įtvirtintų teisės normų išplaukia, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios, kodėl ieškinys nepateikiamas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones momentu yra kilusi (galbūt kils) grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo ir jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-839/2009).

28Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas, pateikdamas pirmosios instancijos teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šiame prašyme nenurodė, jog ketina inicijuoti civilinį procesą teisme ar jį jau yra inicijavęs, be to, iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų taip pat matyti, jog prašymo pateikimo laikotarpiu Kauno apylinkės teisme nebuvo nagrinėjama su ginčo objektu susijusių ieškovo ieškinių, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepradėjęs civilinio proceso jokioje byloje ir neketindamas civilinio proceso pradėti, nors nuo jo pateikto pradinio reikalavimo praėjo 9 metai. Taigi dėl tokios byloje susiklosčiusios procesinės padėties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas tampa nebeaktualus, nes, kaip jau minėta, laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, todėl ieškovui Z. K. nepareiškus materialiųjų teisinių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jų taikymas neatitiko CPK 144 straipsnio ir 147 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir nagrinėjamoje situacijoje tapo nebeaktualiu. Ieškovo pradėti teisminiai procesai kituose teismuose, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju taip pat negali būti laikomi teisėtu pagrindu ieškovo reikalavimui pagrįsti, nes neatitinka CPK 144 straipsnio ir 147 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

29Pažymėtina ir tai, kad vienas iš pagrindinių civilinio proceso principų yra dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, t. y. civilinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia proceso šalių ieškinyje išdėstyti reikalavimai ir jų pagrindas. Teismas neturi teisės pakeisti ieškinio pagrindo ir peržengti pareikštų reikalavimų ribų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis), todėl ginčą sprendžia pareikštų reikalavimų ribose. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas savo prašymu pareiškė tik procesinio pobūdžio reikalavimą, kuris galėtų būti nagrinėjamas arba kartu su ieškiniu, arba nepareiškus ieškinio tik tame teisme, kuriame bus nagrinėjama byla. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas nei pateikęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė, jog ketina pradėti civilinį procesą, padarė teisingą išvadą, jog tenkinti ieškovo reikalavimą ir uždrausti atsakovei atlikti tam tikrus veiksmus (taikyti laikinąsias apsaugos priemones) nėra teisinio pagrindo.

30Dėl įrodymų klastojimo ir teismo sudėties teisėtumo

31Ieškovas Z. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra anksčiau bylą nagrinėjusių teismų neteisėtų veiksmų, priimtų neteisėtų sprendimų ir nutarčių neteisėta pasekmė, kolegialiai nuslepiant valstybinės žemės 2,0692 ha sklypo ( - ), neteisėtą pardavimą viešame aukcione. Apelianto nuomone, iš byloje esančios medžiagos Kauno apylinkės teismui turėjo būti suprantama, kad ji negali būti pradėta, nepranešus pagal CPK dėl nusikaltimo požymių prokurorui.

32Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovu yra pats Z. K., civilinė byla iškelta paties ieškovo Z. K. iniciatyva, ieškovas, manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą siekdamas juos apginti. Atsižvelgiant į tai, ieškovui nebuvo ir negalėjo būti užkirstas kelias į jo galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Be to, viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Ieškovas, nesutikdamas su anksčiau šią bylą nagrinėjusių teismų (Vilniaus miesto apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo) sprendimais ir nutartimis, turėjo teisę juos skųsti aukštesnės instancijos teismui ir šia teise pasinaudojo. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržiūrėti ar vertinti procesinių sprendimų, kuriuos yra priėmęs Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, Vilniaus apygardos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ir vertina tik 2015 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1430-748/2015, teisėtumą ir pagrįstumą ieškovo Z. K. pateikto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

33Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. CPK 184 straipsnio 2 dalis numato, kad, jeigu teismas padaro išvadą, kad įrodymas yra suklastotas, jis nepripažįsta jo įrodymu ir reikiamais atvejais apie suklastojimo faktą praneša prokurorui. Pažymėtina, kad ši norma nenumato teismo pareigos visais atvejais pranešti prokurorui apie galimus įrodymo suklastojimo faktus – teismas praneša prokurorui tik reikiamais atvejais, t. y. apsisprendimas, ar reikia pranešti prokurorui, įstatymo leidėjo priskirtas teismo dispozicijai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pareiškimą dėl dalies įrodymų ir pačios civilinės bylos suklastojimo, išklausęs ieškovo bei kitų proceso dalyvių, nenustatė byloje esančių įrodymų suklastojimo faktų, todėl sprendė, jog nėra pagrindo apie ieškovo prašymą pranešti prokurorui. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir papildomai pažymi, kad byloje nenustatytas bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sudėties neteisėtumas. Apeliantas ne vieną kartą pasinaudojo įstatyme nustatyta teise pareikšti nušalinimą, jo nurodyti pagrindai nušalinti buvo įvertinti, sprendžiant nušalinimo klausimą, todėl kolegija neturi jokio pagrindo abejoti bylą išnagrinėjusios teisėjos nešališkumu ir papildomai dėl to nepasisako.

34Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai aiškino prevencinio ieškinio reikalavimus ir prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo. Apelianto nuomone, teismo nurodytas plotas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A26l-1133/2009 nurodyto ploto – 1,6929 ha. Pažymėtina, kad nustačius, jog byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau ieškovui nepareiškus byloje materialinio teisinio reikalavimo, pirmosios instancijos teismo išvados, kuriomis konstatuota, kad šiuo metu nebėra tokio žemės sklypo, kurio disponavimo teises atsakovei ieškovas prašo suvaržyti, o šito žemės sklypo vietoje šiuo metu yra suformuoti kiti žemės sklypai, neturi jokios reikšmės, nes joks materialinis teisinis ginčas byloje nebuvo sprendžiamas. Todėl kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo motyvų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, tačiau kartu pažymi, kad nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos byloje surinktais įrodymais.

35Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą iki ieškinio pareiškimo reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo jų aiškinimo ir taikymo praktikos, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

37Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė iki tol, kol bus... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 7. Teismas nustatė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 20... 10. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie... 11. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ... 15. Apeliantas išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio... 16. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 17. Ieškovas kartu su apeliacinu skundu pateikė naujus įrodymus – 2015 m.... 18. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios... 19. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovo pateikti nauji... 20. Dėl bylos sustabdymo ... 21. Apeliantas Z. K. 2015 m. lapkričio 23 d. apeliacinės instancijos teismui... 22. Pažymėtina, jog civilinės bylos sustabdymas reiškia laikiną visų... 23. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė prašymą iki tol, kol bus išspręstas... 24. Dėl ieškovo reikalavimų kvalifikavimo... 25. Kaip jau nurodyta, ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį,... 26. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 27. Teismų praktikoje pažymima, kad iš įstatymo leidėjo įtvirtintų teisės... 28. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas, pateikdamas pirmosios instancijos teismui... 29. Pažymėtina ir tai, kad vienas iš pagrindinių civilinio proceso principų... 30. Dėl įrodymų klastojimo ir teismo sudėties teisėtumo... 31. Ieškovas Z. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo... 32. Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas... 33. Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje... 34. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos... 35. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, jog bylą... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 37. Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą....