Byla 3K-3-491/2014
Dėl avansinės įmokos grąžinimo ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (pranešėjas), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Revivalis“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alnevinus“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Revivalis“ dėl avansinės įmokos grąžinimo ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pagal preliminariąją sutartį sumokėtų sumų teisinį kvalifikavimą, ir proceso teisės normų, nustatančių naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui tvarką, aiškinimo bei taikymo klausimai.

6Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 300 000 Lt avansinę įmoką, 19 183,56 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2008 m. liepos 14 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo nupirkti, o atsakovas – parduoti Sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 2 500 000 Lt. Ieškovas nurodė, kad, vykdydamas Sutarties 5.1 punktą, sumokėjo atsakovui 300 000 Lt avansą, kuris pagal Sutartį įskaitytinas kaip dalinis apmokėjimas už perkamą turtą (5.1 punktas). Kadangi iki Sutartyje nurodyto termino (2010 m. vasario 1 d.) pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tai ieškovas prašė sumokėtą 300 000 Lt avansą priteisti iš atsakovo.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtino 351 999,79 Lt ieškovo trečiosios eilės kreditoriaus reikalavimą.

10Teismas nustatė, kad byloje pateikti 2009 m. liepos 27 d. kasos pajamų orderio kvitas (serija REV Nr. 246), 2009 m. rugpjūčio 19 d. kasos pajamų orderio kvitas (serija REV Nr. 247) ir 2009 m. rugsėjo 24 d. kasos pajamų orderio kvitas (serija REV Nr. 248) įrodo avanso sumokėjimo atsakovui faktą. Nurodęs, kad iki 2010 m. vasario 1 d. nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties ieškovas įgijo teisę reikalauti sumokėto avanso, teismas sprendė, jog avansas, nepriklausomai nuo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo priežasčių, privalo būti grąžintas jį sumokėjusiai šaliai; pažymėjo, kad atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog kasos pajamų orderio kvitai REV Nr. 246, REV Nr. 247, REV Nr. 248 suklastoti ir kad atsakovui nebuvo perduota ginčo suma. Teismas priteisė 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo Sutartyje nurodyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos (2010 m. vasario 1 d.) iki atsakovo bankroto bylos iškėlimo dienos (2012 m. gruodžio 6 d.), t. y. 51 999,79 Lt.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo atskirąjį skundą, 2014 m. vasario 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį pakeitė – sumažino ieškovo trečiosios eilės kreditoriaus reikalavimą iki 316 668,49 Lt.

12Kolegija atmetė atsakovo argumentus, kad Sutartis negalioja ab initio, nes ja susitarta dėl pardavėjui nepriklausančio sutarties dalyko (žemės sklypas priklauso UAB „SEB VB lizingas“), ir pažymėjo, jog iš atsakovo argumentų negalima padaryti išvados, kad šalys buvo susitariusios sudaryti pagrindinę sutartį dėl turto, kuris ne tik nepriklausė, bet niekada nepriklausys nuosavybės teise atsakovui ir nebus paruoštas parduoti, nes atsakovas, pardavęs žemę AB „SEB VB lizingas“, siekė refinansuoti vykdomą nekilnojamojo turto projektą, o įvykdžius visas išperkamosios nuomos sutartyje nurodytas sąlygas, žemės sklypas turėjo būti perduotas atsakovo nuosavybėn. Kolegija nurodė, kad byloje nepateikta argumentų, paneigiančių pinigų perdavimo atsakovui faktą, kurį įrodo kasos pajamų orderio kvitai; atsakovo išreikštos abejonės, jog pinigai pagal kvitus galėjo būti ir neperduoti, yra deklaratyvios, nepagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą grąžinti jam 300 000 Lt avansą, tačiau be pakankamo pagrindo priteisė 51 999,79 Lt palūkanų, nes Sutartyje nenurodytas aiškus avanso grąžinimo terminas nesudarius pagrindinės sutarties, o ieškovas jį grąžinti pareikalavo tik 2012 m. sausio 2 d. Dėl to teisėjų kolegija apskaičiavo ir ieškovui priteisė 16 668,49 Lt palūkanų (CK 6.53 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

13Kolegija atsisakė priimti ir vertinti atsakovo prieš apeliacinės instancijos teismo posėdį pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus, kurie nepasirašyti įgalioto asmens, nes juose išdėstyta daug kitokių aplinkybių, iš esmės priešingų, nei nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir pateiktos atskirajame skunde (kad Sutartis buvo sudaryta ir pinigai atsakovui sumokėti per jo buvusį vadovą E. K., tačiau jie liko atsakovui kaip netesybos pagal Sutarties nuostatas). Šias aplinkybes atsakovas įrodinėja pridedamu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį buvusiam savo vadovui A. K., bylos Nr. 2-458-656/2013, A. K. atsiliepimu į ieškinį, atsakovo buvusio vadovo E. K. paaiškinimu. Kolegija pažymėjo, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis), jis negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), o nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme gali būti priimti tik tais atvejais, kai juos nepagrįstai atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas ar šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis); sprendė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-458-656/2013, nurodytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai CPK 182 straipsnio 2 punkto pagrindu, nes joje dalyvavo ne tie patys asmenys, o atsakovas nedalyvavo apskritai.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 4 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį bei atsisakyti tvirtinti ieškovo kreditoriaus reikalavimą atsakovo bankroto byloje; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Kasatorius nurodo, kad teisėjų kolegija nepagrįstai atsisakė priimti naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau ir kurie patvirtina esmines bylos aplinkybes, t. y. jog pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl ieškovo kaltės, todėl jo sumokėtas avansas pagrįstai liko kasatoriui. Kolegija neatsižvelgė į kasatoriaus argumentus, kad jis negalėjo šių įrodymų teismui pateikti ankščiau (jis nebuvo civilinės bylos Nr. 2-458-656/2013 šalis, E. K. paaiškinimai parengti tik 2014 m. sausio 23 d.), taip pažeidė CPK 314 straipsnį, neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą nutartį.
  2. Kasatoriaus įsitikinimu, teisėjų kolegija netinkamai vertino jo pateiktus naujus įrodymus (kad juose dėstomos kitokios aplinkybės nei atskirajame skunde, o pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui draudžiama jį keisti ar papildyti) ir taip pažeidė CPK 323 straipsnio ir 306 straipsnio 2 dalies nuostatas, be pagrindo atsisakė pridėti prie bylos įrodymus, kurie turi esminę reikšmę nagrinėjamai bylai. Apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai susiję su nagrinėjama byla (ieškovo reikalavimu), tai nėra naujos aplinkybės, o tik įrodymai, patvirtinantys ieškinio nepagrįstumą, jie nebuvo ir negalėjo būti kasatoriui žinomi ankščiau, todėl nepateikti nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu.
  3. Pasak kasatoriaus, teisėjų kolegija pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą ir teismo procesinio sprendimo motyvavimą (CPK 185, 263 ir 270 straipsniai), nes neatsižvelgė į kasatoriaus nurodytas aplinkybes, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl ieškovo kaltės, kuris neturėjo pinigų sumokėti už žemės sklypą, todėl sumokėtas avansas pagal Sutarties sąlygas liko kasatoriui kaip netesybos (bauda); šią aplinkybę patvirtino buvusio ieškovo vadovo paaiškinimai civilinėje byloje Nr. 2-458-656/2013, kurioje ieškovas siekė prisiteisti iš buvusio vadovo 300 000 Lt – dėl šio kaltės bendrovės sumokėtus kaip baudą už Sutarties nevykdymą; nurodytoje byloje priimtame Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendime konstatuota, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl ieškovo kaltės, todėl 300 000 Lt avansas lieka pardavėjui (kasatoriui).
  4. Kasatoriaus teigimu, teismai nevertino bylai svarbios aplinkybės, dėl kieno kaltės nesudaryta pagrindinė sutartis; apeliacinės instancijos teismas atsisakė vertinti kasatoriaus naujai sužinotas ir teismui pateiktas bylai svarbias aplinkybes argumentuodamas tuo, kad tokiais veiksmais jis peržengtų apeliacinio skundo ribas. Skunde pažymima, kad tiek kasatorius, tiek ieškovas yra bankrutuojančios įmonės, o kiekvienoje bankroto byloje egzistuoja viešasis interesas, todėl teismas neribojamas šalių procesiniuose dokumentuose (šiuo atveju – atskirajame skunde) nustatytų ribų. Dėl to teismai turėjo ginti viešąjį interesą, įvertinti visas svarbias šios bylos aplinkybes, domėtis ieškovo ir kasatoriaus sutartiniais santykiais, įvertinti, kas kaltas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo; to nepadarius, pažeisti tiek kasatoriaus, tiek jo kreditorių interesai. Neišnagrinėjusi visų faktinių bylos aplinkybių, teisėjų kolegija taip pat pažeidė betarpiškumo ir šalių lygiateisiškumo principus (CPK 14, 17 straipsniai), neužtikrino Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje garantuojamos teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą.
  5. Kasatorius nesutinka su teisėjų kolegijos išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-458-656/2013, nurodytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje neturi prejudicinės galios. Pagal kasacinio teismo praktiką prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Toirenta“ v. G. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-624/2013; kt.). Kadangi civilinėje byloje Nr. 2-458-656/2013 buvo įrodinėjama ieškovo kaltė dėl Sutarties nevykdymo, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendime konstatuota, kad ieškovas nevykdė Sutarties sąlygų, dėl jo kaltės nesudaryta pagrindinė sutartis, todėl ieškovo sumokėtas avansas liko kasatoriui kaip bauda už Sutarties nevykdymą (Sutarties 16 punktas), tai šios aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, į kuriuos priimdama skundžiamą nutartį privalėjo atsižvelgti teisėjų kolegija. To nepadariusi, ji pažeidė CPK 182 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos.

16Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 4 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį nepakeistas.

17Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus argumentai neturi teisinio pagrindo, neatitinka tikrovės, byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų. Ieškovas teigia, kad kasatorius nepateikė duomenų, kurie leistų abejoti Sutarties galiojimu, paneigtų avanso sumokėjimo kasatoriui faktą; pažymi, jog ieškovas nėra nurodęs, kad Sutartis neįvykdyta dėl jo kaltės, tokie kasatoriaus teiginiai – spekuliatyvūs.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Dėl būtinybės pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis)

21Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 306 straipsnio 2 dalį, 314, 323 straipsnius, nepagrįstai atsisakė priimti naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė atsirado vėliau ir kurie patvirtina esmines bylos aplinkybes, – kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl ieškovo kaltės, todėl sumokėtas avansas liko kasatoriui kaip netesybos (bauda).

22CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui naujų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti pateikta, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo ribojimu siekiama užkirsti kelią piktnaudžiauti procesu – jį vilkinti, bylinėtis naudojantis netikėtumu ar dalimis teikiant įrodymus, bet ne atviroje diskusijoje rungtyniavimo sąlygomis. Dalyvaujantis byloje asmuo privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai, nes priešingu atveju teismas gali atsisakyti ginti asmens subjektinę teisę (CPK 7 straipsnis, CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

23Teismas, nagrinėdamas prašymus priimti pateiktus naujus įrodymus, turi nustatyti, ar jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, ar jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, taip pat įvertinti naujai pateiktų įrodymų ryšį su bylos dalyku (CPK 180 straipsnis). Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, atsakovo priešieškinio (jei pareikštas) pagrindą ir dalyką bei šiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus, – turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo ir atsakovo išdėstytas aplinkybes (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktai; 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis; 143 straipsnio 3 dalis). Ieškinio dalykas ir pagrindas negali būti keičiami priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl šalys neturi teisinio pagrindo išplėsti (nurodyti naujų) byloje nagrinėjamų aplinkybių, kurios nenurodytos išdėstant ieškinio pagrindą ir reikalavimus, teikiant atsiliepimus ar kitos formos atsikirtimus į ieškinį ir nagrinėjant bylą teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad prašomi pridėti prie bylos nauji duomenys nesusiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, turi pagrindą atsisakyti juos priimti.

24Pažymėtina, kad viena iš CPK 314 straipsnyje įtvirtinto ribojimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme išimčių – tokių įrodymų pateikimo būtinybė. Tačiau CPK 314 straipsnyje nurodyta būtinybė pateikti naujus įrodymus nekonstatuotina ir nėra pagrindo juos priimti, jeigu įrodymai nesusiję su ginčo nagrinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis. Būtinumas pateikti naujus įrodymus siejamas su visapusišku bylos dalyką sudarančių aplinkybių ištyrimu, bet ne ginčo šalių santykių visų aspektų detaliu tyrinėjimu (CPK 180 straipsnis). Dėl to tais atvejais, kai teismui pateikiama šalių sutartis, bet reikalavimai pareiškiami ir atsikirtimai teikiami dėl dalies sutarties, bylos nagrinėjimo dalyką sudaro tos sutartinių santykių aplinkybės, kurios nurodytos šalių procesiniuose dokumentuose, paaiškinimuose, bet ne visos su sutartimi susijusios aplinkybės. Šalių procesiniuose dokumentuose nenurodytos aplinkybės dėl ginčo sutarties nesudaro jo nagrinėjimo dalyko, o prašymai apeliacinės instancijos teismui pridėti prie bylos tokias aplinkybes pagrindžiančius dokumentus atmestini kaip nesusiję su byla.

25Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo sumokėtą avansą. Savo reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo pasilikti avansu sumokėtų pinigų. Kasatorius su ieškiniu nesutiko, ginčijo pinigų sumokėjimo faktą, rėmėsi aplinkybe, kad Sutartis nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, teikė argumentus dėl jos fiktyvumo, ieškovo direktoriaus finansinių nusikaltimų. Prieš apeliacinės instancijos teismo posėdį kasatorius pateikė teismui naujus įrodymus – Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-458-656/2013, ieškovo buvusio vadovo A. K. atsiliepimą į ieškinį, kasatoriaus buvusio vadovo E. K. paaiškinimą, kurie, kasatoriaus teigimu, patvirtina, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl ieškovo kaltės, o šio sumokėtas prašomas priteisti avansas pagal Sutarties nuostatas liko kasatoriui kaip netesybos (bauda).

26Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje teismų nustatytas aplinkybes, pažymi, kad ieškovo kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, avanso vertinimo kaip baudos klausimai nei ieškinyje, nei atsiliepime į jį ar teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodyti. Tokie klausimai nebuvo keliami ir atskirajame skunde bei atsiliepime į jį, taigi jie nesudarė šios bylos nagrinėjimo dalyko. Dėl to, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriaus apeliacinės instancijos teismui kartu su papildomais paaiškinimais pateikti nauji įrodymai nebuvo susiję su nagrinėjama byla, nepagrindžia šalių reikalavimų ar atsikirtimų, todėl teismas pagrįstai atsisakė juos priimti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad naujų įrodymų nepriėmimas neturi įtakos skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytų išvadų teisėtumui, nes, netgi ir priėmus kasatoriaus nurodomus įrodymus, tai nenulemtų kitokio ginčo šioje byloje teisinio įvertinimo, – naujai nurodomų faktinių aplinkybių pagrindu šalys reikalavimų nereiškė, jos nebuvo įrodinėjimo dalykas, todėl teismas neturėjo pagrindo jų nagrinėti.

27Nagrinėjamoje byloje sumokėtų sumų teisinis vertinimas atliekamas pagal Sutarties nuostatas. Sutarties nuostatos jos šalims buvo žinomos nuo ginčo pradžios, ji pateikta į bylą, todėl kasatoriaus nurodomas Sutarties sąlygų ar jų vykdymo aplinkybių aiškinimas galėjo būti atliktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apibrėžiant ginčo nagrinėjimo dalyką. Šioje byloje tai nebuvo padaryta, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas priimti naujus įrodymus, kuriais grįstos su bylos nagrinėjimo dalyku nesusijusios aplinkybės, nepažeidė teisės normų, nustatančių naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimus ir pagrįstai nenustatė būtinybės juos priimti (CPK 314 straipsnis).

28Dėl šalių susitarimo reikšmės sprendžiant reikalavimą grąžinti pagal Sutartį sumokėtą avansą

29Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant šalių sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010). Nagrinėjamu atveju šalys neginčijo ir byloje nenustatyta, kad Sutartis ar atskiros jos nuostatos prieštarautų imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar bendriesiems teisės principams, todėl sprendžiant kilusį ginčą pirmiausia reikėtų remtis jos nuostatomis.

30Kasaciniame skunde pateikti argumentai, kad, spręsdamas klausimą dėl ieškovo sumokėto avanso priteisimo iš kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, dėl kurios sandorio šalies kaltės nesudaryta Sutartis, neatsižvelgė į tai, jog dėl ieškovo kaltės nesudarius Sutarties sumokėtas avansas pagal Sutarties sąlygas liko kasatoriui kaip netesybos (bauda). Teisėjų kolegija tokius argumentus vertina kaip teisiškai nepagrįstus. Kolegija pažymi, kad ieškovo sumokėti pinigai gali būti kvalifikuoti kaip avansas arba bauda atsižvelgiant į šalių sudarytos Sutarties nuostatas. Sutarties 5.1 punkte pirkėjas įsipareigojo iki 2010 m. sausio 1 d. sumokėti pardavėjui 300 000 Lt avansą, kuris įskaičiuojamas į parduodamo nekilnojamojo turto kainą. Pagal Sutarties 16 punktą, nutraukus Sutartį dėl pirkėjo kaltės (pagal Sutarties 12 ir 14 punktus), sumokėtas avansas lieka pardavėjui kaip bauda už Sutarties sąlygų nesilaikymą. Toks šalių susitarimas reiškia, kad sumokėtas avansas atlieka netesybų funkciją (vertinamas kaip bauda) tais atvejais, kai: pirma, Sutartis nutraukiama, antra, tai padaroma dėl pirkėjo kaltės sutartyje nurodytais atvejais – jeigu pirkėjas neperveda į pirkėjo sąskaitą Sutartyje nurodyto avanso, nepasirašo ar atsisako pasirašyti notaro tvirtinamą turto pirkimo–pardavimo sutartį iki Sutartyje nurodytos datos (Sutarties 12 punktas) arba nevykdo bet kurios kitos Sutarties sąlygos (Sutarties 14 punktas). Šioje byloje nenustatytas faktas, kad ginčo Sutartis buvo nutraukta. Taip pat nėra duomenų, kad savo atsikirtimuose į ieškinį, teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ar atskirajame skunde kasatorius būtų kėlęs pirkėjo (ieškovo) kaltės klausimą ir ją įrodinėjęs. Tokie argumentai apeliacinės instancijos teismui pateikti tik kartu su papildomais paaiškinimais ir prašymais, teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme dieną. Šių paaiškinimų apeliacinės instancijos teismas nepriėmė, o tokį jo procesinį sprendimą patikrinus teisės taikymo aspektu, nenustatyta, kad juo pažeistos proceso teisės normos.

31Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, aplinkybę, kad ieškovas reiškė reikalavimą grąžinti sumokėtą avansą, – įrodinėjo, jog atsakovui neįvykdžius prievolės, sumokėti pinigai turi būti grąžinti, sprendžia, kad ginčą nagrinėję teismai pagrįstai nenagrinėjo ieškovo kaltės klausimo, nes jis atsakovo nebuvo keliamas ir nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko. Teismai, nekonstatavę Sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo fakto, taip pat neturėjo teisinio pagrindo ieškovo sumokėtą avansą pripažinti bauda ir atmesti ieškovo reikalavimą jį priteisti. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl bylos nagrinėjimo ribų teisiškai nepagrįsti.

32Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

33Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kasaciniame skunde turi būti išdėstyti teisiniai argumentai, kurie patvirtintų kasacijos pagrindus, nustatytus CPK 346 straipsnyje. Tai teisinės prigimties ir pobūdžio teiginiai. Teisiniai teiginiai pagal turinį turi būti išsamūs. Be to, jie turi būti susiję su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis ir pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas privalėjo spręsti. Jeigu dalis kasacinio skundo argumentų šių reikalavimų neatitinka, tai yra pagrindo išvadai, kad jie nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko dėl to, jog jie yra ne teisinio turinio arba neišsamūs, arba nesusiję su nagrinėjama byla, joje nustatytomis aplinkybėmis, taikytina teise ir teismų praktika. Dėl tokių argumentų kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti, nes nėra suformuluotas kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012).

34Nagrinėjamoje byloje nebuvo nagrinėjamas ginčas ir nebuvo sprendžiami reikalavimai dėl ieškovo kaltės, pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo priežasčių, todėl kiti kasacinio skundo motyvai dėl įrodymų vertinimo, teismo sprendimo motyvavimo, prejudicinių faktų nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

35Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis), todėl ji paliktina galioti.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

37Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 8,53 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ši valstybei atlygintina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (10 Lt), patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, todėl ji iš kasatoriaus nepriteistina (CPK 92 straipsnis).

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

39Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

40Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pagal... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 300 000 Lt... 7. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2008 m. liepos 14 d. sudarė... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtino 351... 10. Teismas nustatė, kad byloje pateikti 2009 m. liepos 27 d. kasos pajamų... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Kolegija atmetė atsakovo argumentus, kad Sutartis negalioja ab initio, nes ja... 13. Kolegija atsisakė priimti ir vertinti atsakovo prieš apeliacinės instancijos... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 16. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo palikti Lietuvos apeliacinio... 17. Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus argumentai neturi teisinio pagrindo,... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Dėl būtinybės pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK... 21. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 306... 22. CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos... 23. Teismas, nagrinėdamas prašymus priimti pateiktus naujus įrodymus, turi... 24. Pažymėtina, kad viena iš CPK 314 straipsnyje įtvirtinto ribojimo priimti... 25. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš... 26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje teismų nustatytas aplinkybes, pažymi,... 27. Nagrinėjamoje byloje sumokėtų sumų teisinis vertinimas atliekamas pagal... 28. Dėl šalių susitarimo reikšmės sprendžiant reikalavimą grąžinti pagal... 29. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant šalių sutartiniams... 30. Kasaciniame skunde pateikti argumentai, kad, spręsdamas klausimą dėl... 31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, aplinkybę, kad... 32. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 33. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kasaciniame skunde turi būti... 34. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nagrinėjamas ginčas ir nebuvo sprendžiami... 35. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 37. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 8,53 Lt bylinėjimosi išlaidų,... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 40. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...