Byla e2-356-600/2018
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje – R. L., K. R., D. R

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė, sekretoriaujant Justinai Kurklietytei, dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovams teisininkui A. S. ir žalų ekspertui R. Š., atsakovės „ERGO Insurance“ SE atstovams teisininkui G. A. ir žalų ekspertui V. P.,

2viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei „Ergo Insurance SE“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje – R. L., K. R., D. R..

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 439 straipsnyje nustatyta tvarka pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 2 669,91 Eur, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (e/b l. t. 1, b. l. 26). Nurodo, kad tarp ieškovės ir D. R. buvo sudaryta transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartis (draudimo liudijimas Nr. AC 204238), kuria buvo apdraustas automobilis Honda CR-V, valstybinis Nr. ( - ) 2014 m. liepos 23 d. įvyko eismo įvykis, kuriuo metu automobilis VW Golf, valstybinis Nr. ( - ) riedėdamas, atgal, atsitrenkė ir apgadino automobilį Honda CR-V, valstybinis Nr. ( - ) vairuojamą K. R.. Eismo įvykio kaltininku prisipažino automobilio VW Golf, valstybinis Nr. ( - ) vairuotojas. Remdamasi draudžiamojo įvykio tyrimo metu surinkta informacija ieškovė išmokėjo 3 074,96 Eur (10 617,23 Lt) dydžio draudimo išmoką, susijusią su automobilio Honda CR-V, valstybinis Nr. ( - ) apgadinimu. Eismo įvykio metu automobilio VW Golf, valstybinis Nr. ( - ) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta „Ergo Insurance“ SE. Ieškovė išsiuntė minėtai bendrovei pretenziją, kurioje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio pagrindu buvo reikalaujama išmokėti draudimo išmoką. Atsakovė nurodė, kad dėl eismo įvykio yra kalti abiejų automobilių vairuotojai, be to nurodė, kad ne visi ieškovės apdrausto automobilio Honda CR-V sugadinimai buvo susiję su 2014 m. liepos 23 d. eismo įvykiu, todėl atsakovė išmokėjo ieškovei tik 405,05 Eur dydžio draudimo išmoką. Kadangi ne visas reikalavimas buvo patenkintas, ieškovė kreipėsi į teismą. Ieškovė pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. sausio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2011, yra išaiškinęs, kad valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikas turi pareigą įrodyti pagrindus draudimo išmokos mokėjimo atsisakymui arba jos mažinimui.

5Pateiktame dublike ieškovė nurodo, kad nesutinka su atsakovės pozicija dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Ieškovė pateikė atsakovei pretenziją 2014 m. lapkričio 25 d. 2015 m. vasario 18 d. ieškovė gavo atsakovės pranešimą, kuriame teigiama, kad yra atliekama žalos administravimo procedūra, vyksta eismo įvykio aplinkybių tyrimas, taip pat nurodoma, kad ieškovė bus nedelsiant informuota apie priimtą sprendimą. 2015 m. kovo 10 d. į ieškovės sąskaitą atsakovė sumokėjo 405,05 Eur dydžio draudimo išmoką, tačiau langelyje mokėjimo paskirtis nebuvo nurodyta, kad sumokėta mažesnė, nei nurodyta pretenzijoje, suma. 2015 m. kovo 16 d. ieškovė gavo detalų atsakovės pranešimą, kuriame atsakovė nurodė, kodėl buvo išmokėta mažesnė draudimo išmoka. Būtent 2015 m. kovo 16 d. ieškovė suprato, kad jos teisės yra pažeistos. Iki tol ieškovė pagrįstai manė, kad atsakovė administruoja, renka informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir negali atsisakyti išmokėti išmoką nepatikrinusi visos jai prieinamos informacijos. Jei teismas manytų, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, ieškovė prašo jį atnaujinti, kadangi terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovės pozicija, jog dėl eismo įvykio yra atsakingi abiejų automobilių vairuotojai. 2014 m. liepos 23 d. pranešime apie įvykį transporto priemonės Honda vairuotojas K. R. nurodė, kad „Atsisakius stabdžiams įvykio kaltininko automobilis pradėjo riedėti atgal nuokalnėn ir atsitrenkė į gale stovintį automobilį HONDA CR-V“. Kitas eismo įvykio dalyvis, automobilio VW Golf vairuotojas R. L. eismo įvykio deklaracijoje taip pat nurodė, kad dingus stabdžiams atsitrenkta į stovintį automobilį. R. L. pasirašė eismo įvykio deklaracijoje kaip atsakingas asmuo, o K. R. atsakingo už eismo įvykį asmens langelyje pasirašė per klaidą. Kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovė pateikė susirašinėjimą tarp jos darbuotojos A. G. ir, kaip teigia atsakovė, R. L.. Pažymėtina, kad elektroniniame laiške yra nurodomos visiškai kitokios faktinės eismo įvykio aplinkybės. Laiške teigiama, kad pradėjus važiuoti buvo truputį pariedėta atgal, o kitas eismo įvykio dalyvis nestovėjo, o nepasirinkęs saugaus atstumo per anksti pajudėjo iš vietos. Apie stabdžių dingimą jau neužsimenama (nors deklaracijoje pats R. L. nurodė, kad dingo stabdžiai), todėl ieškovė mano, kad R. L. poziciją reikėtų vertinti ypač kritiškai. Atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, darytina išvada, kad automobilis Honda buvo apgadintas jam stovint dėl to, kad į jį atsitrenkė atgal pariedėjęs dėl stabdžių dingimo automobilis VW Golf, todėl automobilio Honda vairuotojas negali būti pats atsakingas už jam padarytą žalą. Ieškovė pažymi, kad aplinkybes, jog automobilio VW Golf vairuotojas yra tik iš dalies atsakingas už padarytą žalą, privalo įrodyti atsakovė, todėl atsakovė nepagrįstai perkelia įrodinėjimo naštą ieškovei. Ieškovė nurodo, kad eismo įvykio deklaracijoje, kurią pasirašė abu eismo įvykio dalyviai, nurodyta, kad yra sugadintas automobilio Honda priekinis buferis, radiatorius, apsauga, o automobilio VW Golf sugadintos bagažinės durys (bagažinės dangtis) ir galinis bamperis. Kitaip tariant, automobilio VW Golf bagažinės durys ir galinis bamperis kontaktavo su automobilio Honda priekinėmis dalimis, o kablys palindo po šio automobilio valstybinio numerio lentele ir apgadino radiatorius, balkį ir apsaugą. Jei kalbys nebūtų palindęs ir būtų tik atsirėmęs į Honda priekinio bamperio išorinę dalį, VW Golf bagažinės durys ir bamperis nebūtų kontaktavę su automobiliu Honda ir nebūtų apgadintos. Kritiškai vertintina fotonuotrauka Nr. 9, pateikta atsakovės surašytoje pažymoje, kadangi joje užfiksuotas kablys kitos transporto priemonės, o ne įvykyje dalyvavusio automobilio VW Golf, kadangi pastarosios transporto priemonės nuotraukų nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad transporto priemonių kabliai yra labai įvairūs, todėl mažai tikėtina, kad fotonuotraukoje Nr. 9 užfiksuotasis buvo identiškas eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės kabliui.

62018 m. kovo 21 d. pranešimu dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo nurodo, kad tikslina prašomą priteisti sumą, kadangi eismo įvykio metu automobilis Honda buvo 6 metų amžiaus, atitinkamai dalių nusidėvėjimas sudaro 24 procentus. Atsižvelgiant į UAB „Fakto centras“ 2014 m. lapkričio 1 d. remonto sąmatą bei pritaikius 24 procentų nusidėvėjimą dalims, atsakovės mokėtina draudimo išmoka sudarytų 2 582,21 Eur. Kadangi atsakovė ieškovei dar iki teisminės bylos pradžios yra sumokėjusi 405,05 Eur, ieškovės reikalavimo suma yra 2 177,16 Eur.

7Atsakovė „ERGO Insurance“ SE pateiktame atsiliepime prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad atsakovė gavo ieškovės pretenziją 2014 m. lapkričio 28 d., todėl ieškinio senaties terminas suėjo 2015 m. gruodžio 28 d., tuo tarpu ieškovė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pateikė 2016 m. kovo 14 d. net ir tuo atveju, jei teismas laikytų, kad 1 metų ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo ieškovės pretenzijos dalinio patenkinimo dienos, t. y. nuo 2015 m. kovo 10 d., senaties terminas yra skaičiuojamas nuo 2015 m. kovo 11 d. ir tokiu atveju ieškovė turėjo pareikšti ieškinį iki 2016 m. kovo 14 d. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė nepagrįstai teigia esą atsakovė neteisingai vertino eismo įvykio aplinkybes ir dėl to netinkamai nustatė už eismo įvykio sukėlimą atsakingus subjektus. Nagrinėjamu atveju automobilio VW Golf vairuotojas, norėdamas važiuoti į priekį, atleido stabdį, pariedėjo atgal, o automobilio Honda vairuotojas tuo metu pajudėjo pirmyn, todėl dėl eismo įvykio sukėlimo yra kalti abiejų transporto priemonių vairuotojai. 2011 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija yra priėmusi poziciją dėl eismo įvykio deklaracijoje išreikšto asmens atsakomybės už eismo įvykio metu padarytą žalą pripažinimo įrodomosios vertės, kurioje nurodoma, kad asmens atsakomybės už padarytą žalą pripažinimas, išreikštas eismo įvykio deklaracijoje, laikytinas neteisminiu fakto pripažinimu ir tokį pripažinimą iš esmės galima laikyti įrodomuoju faktu, leidžiančiu daryti išvadą apie atitinkamo materialinio teisinio pobūdžio fakto egzistavimą. Dėl šios priežasties vien pačios ieškovės paaiškinimai, kuriais ji neigia automobilio Honda vairuotojo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, nelaikytini objektyviu nepagrįstai automobilio Honda vairuotojo prisiimtos kaltės įrodymu. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutarčių dalykai yra skirtingi. Pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį draudikas kompensuoja nukentėjusiam žalą, atsiradusią eismo įvykio metu ir padarytą konkretaus asmens. Tuo tarpu transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutarties atveju sutarties dalykas yra platesnis, t. y. draudikas moka draudimo išmoką draudėjui ir tais atvejais, kai transporto priemonės sugadinimai atsiranda ir dėl paties draudėjo neatsargumo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė išmokėjo savo draudėjui draudimo išmoką pagal transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartį, ji privalo savo reikalavimą atlyginti žalą pagrįsti išmokėtų draudimo išmokų pagal transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartį ir kaltininko veiksmų priežastingumu. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė apsiribojo tik draudimo išmokos sumokėjimo fakto pateikimu, tačiau ji netyrė, ar pagal eismo įvykyje dalyvavusių automobilių smūgio mechanizmą galėjo atsirasti ieškinyje nurodyta žala. Atsakovė pažymi, kad apie 2014 m. liepos 23 d. eismo įvykį ji sužinojo tik 2014 m. lapkričio 28 d., ieškovei pateikus pretenziją, o savo sistemoje žalą užregistravo 2014 m. gruodžio 3 d. Nurodo, kad automobilio VW Golf savininkas ir vairuotojas eismo įvykio metu R. L. ieškovės prašymu nepristatė šio automobilio apžiūrai, nes, pasak, R. L., VW Golf jau buvo parduotas. Atsakovė, siekdama išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, gavo iš VĮ „Regitra“ duomenis apie automobilį VW Golf. Atsakovė taip pat telefonu kreipėsi į ankstesnį nurodyto automobilio savininką, kuris patvirtino, kad automobilio galinėje dalyje buvo pritvirtintas sukabinimo įtaisas (kablys). Vėliau tą patį faktą patvirtino ir asmuo, kuris naudojosi automobiliui VW Golf prieš pat jį parduodant. Remiantis eismo įvykio aplinkybėmis, pagal kurias automobilis VW Golf, valstybinis Nr. ( - ) pradėdamas važiuoti įkalnėje pariedėjo atgal ir atsitrenkė į jau pradėjusį važiuoti automobilį Honda CR-V, valstybinis Nr. ( - ) ir aukščiau nurodyta informacija, buvo surašyta ekspertinė pažyma dėl šių automobilių tapatumo (suderinamumo). Pagal nurodytą ekspertinę išvadą atsižvelgiant į tai, kad automobilis VW Golf kontaktavo su automobilio Honda galinio sukabinimo įtaiso (kablio) apatine dalimi, buvo konstatuota, kad buvo apgadintas automobilio Honda priekinis bamperis, priekinio bamperio apatinė detalė, priekinio bamperio apdaila, priekinio bamperio grotelės ir priekinio bamperio kronšteinai. Kiti ieškovės deklaruojami automobilio Honda sugadinimai, atsižvelgiant į tai, kad automobilio VW Golf galinis sukabinimo įtaisas, dėl pakankamai didelio atstumo nuo automobilio Honda priekinio bamperio išorinės dalies iki kondicionieriaus radiatoriaus ir apatinio balkio, jų sugadinti neturėjo galimybės juo labiau ant kondicionieriaus radiatoriaus ir apatinio balkio yra matomas ne koncentruotas kontaktas su pakankamai mažą sferinį kontakto plotą turinčia kliūtimi (kalbiu), o su didelį kontakto plotą turinčia kliūtimi. Dėl nurodyto darytina išvada, kad automobilio Honda apatinio balkio, radiatoriaus, kondicionieriaus radiatoriaus, variklio apsaugos sugadinimai atsirado ne dėl 2014 m. liepos 23 d. įvykusio eismo įvykio, todėl žala dėl minėtų sugadinimų neturėtų būti atlyginama.

8Pateiktame triplike atsakovė nurodo, kad ieškovės pateikiami argumentai ir įrodymai, kuriais ji grindžia vėlesnį savo teisių pažeidimo suvokimą, neturi įtakos ieškinio senaties termino pradžios nustatymui ir yra laikytini nepagrįstais. Nurodo, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą vėliausiai turėjo sužinoti 2015 m. vasario 28 d., kadangi atsakovė gavo ieškovės pretenziją 2014 m. lapkričio 28 d., o Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 3 dalyje yra numatyti prievolės pateikti pagrįstą atsakymą ir įrodymus, atleidžiančius nuo išmokos išmokėjimo ar suteikiančius teisę sumažinti išmoką terminai: 30 dienų arba 3 mėnesiai, jeigu susiklosto išskirtinės, TPVCAPDĮ 19 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ant atsakovės pranešime esančioje AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo gavimo pažymoje yra taisyta gavimo data. Be to, pateiktame mokėjimo nurodymo laukelyje „mokėjimo paskirtis“ yra nurodytas ieškovės pretenzijos Nr. 6192-DEK-1040 ir bylos Nr. 5-405-003633, ir šie duomenys atitinka analogiškus duomenis, pateiktus ieškovės pretenzijoje. Šie rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovė suvokė savo teisių pažeidimo būtent 2015 m. kovo 10 d., jei teismas laikytų, kad 1 metų ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo ieškovės dalinio pretenzijos patenkinimo dienos, o ne nuo 2015 m. vasario 28 d. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad dėl eismo įvykio visa apimtimi yra kaltas automobilio VW Golf valdytojas. Atsakovės teiginius dėl abiejų eismo dalyvių kaltės pagrindžia eismo įvykio deklaracija, kurioje eismo įvykio kaltininkais nurodyti abiejų transporto priemonių vairuotojai. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad automobilio Honda valdytojas ginčija savo kaltę. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad R. L. elektroniniu paštu pateikiamas eismo įvykio aplinkybių paaiškinimas turėtų būti vertinamas kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis vien tik eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotomis aplinkybėmis, reiktų pripažinti, kad VW Golf valdytojas, sustabdęs automobilį, atsitrenkė į priekyje esantį automobilį Honda. Tuo tarpu Honda automobilio užpakalinės dalies sugadinimų nėra užfiksuota. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, R. L. pateikti paaiškinimai labiausiai atitinka eismo įvykio aplinkybių visumą, pagal kurias dėl įvykio yra kalti abu eismo įvykio dalyviai. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių automobilio Honda valdytojo kaltę ir nepagrįstai bando įrodinėjimo naštą perkelti atsakovei. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad sukabinimo įtaisas apgadino automobilio Honda radiatorius, balkį ir apsaugą. Jei taip iš tikrųjų būtų įvykę, ant kondicionieriaus radiatoriaus būtų matoma sukabinimo įtaiso rutulio formos paliktas pėdsakas, o nagrinėjamu atveju taip nėra. Atsakovė taip pat pažymi, kad nors ieškovė ir teigia, kad sukabinimo įtaisai būna įvairūs, tačiau visi jie susidūrimo su kita transporto priemone atveju dėl savo konstrukcijos (labiausiai nutolusi nuo automobilio dalis yra rutulinės formos) paliktų rutulio pėdsaką minkštesnėje, nei sukabinimo įtaiso pagaminimo, medžiagoje (iš aliuminio pagamintame kondicionieriaus radiatoriuje).

9Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas laikėsi pozicijos, kad visi sugadinimai susiję su ginčo eismo įvykiu ir tai patvirtina ieškovės eksperto R. Š. paaiškinimai. Pažymėjo, kad papildomos ekspertizės ginčo sprendimui atlikti nereikia.

10Ieškovės atstovas žalų ekspertas R. Š. palaikė jo parengtus paaiškinimus dėl atliktos teismo ekspertizės. Nurodė, kad tyrimo metu nustatytos dvi kontakto vietos – bamperio apatinėje dalyje, baltos spalvos nubrėžimas, puslankio įlenkimas kontaktuojant kabliu.

11Atsakovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, taip pat prašė vadovautis teismo ekspertizės išvada. Prašo kritiškai vertinti ieškovės atstovų paaiškinimus, jog bamperis įlenkė radiatorių, nes bamperio plastmasinė dalis yra žemiau nei yra radiatoriaus apatinis kraštas. Taip pat laikosi pozicijos, kad automobilio Honda CR-V apatinis dangtis negalėjo būti sugadintas įvykio metu. Kritiškai vertina ieškovės atstovo, žalų eksperto paaiškinimą, kad teismo ekspertas atlikdamas ekspertizę kaip vaizdinės priemonės negalėjo naudoti „chačbeko“ tipo automobilio, nes ekspertizės išvadoms tai neturi reikšmės. Mano, kad ieškovė turi skaičiuoti ne 24 proc., o 30 proc. nusidėvėjimą, nes turto nusidėvėjimą vertinti turi turto vertintojas, o ieškovė remiasi ne turto vertintojo atliktu vertinimu. Prašo taikyti ieškinio senatį, pažymint, kad nėra pagrindų senaties terminui atnaujinti.

12Atsakovės atstovas žalų ekspertas V. P. atkreipė dėmesį į tai, kad trečias asmuo K. R. surašo sugadinimus, kurių akivaizdžiai matyti negalima, t.y. negalima matyti radiatoriaus sugadinimo, jei neišbėgo aušinimo skystis, taip pat apatinės po variklio gaubtu esančios apsaugos sugadinimo nebuvo galima matyti nepakėlus automobilio. Tokios aplinkybės sąlygoja išvadą, kad asmuo žinojo apie šių sugadinimų buvimą iš anksto. Be to, radiatoriaus sugadinimas yra lokaliai dideliame plote, tuo tarpu kai ginčo eismo įvykio metu sugadinimo lokalus plotas turėtų būti obuolio dydžio, nes tiesiogiai kontaktavo automobilio kalbys. Atkreipė dėmesį į tai, kad radiatoriuje yra daug žemių, purvo, vadinasi, nurodyti sugadinimai buvo padaryti anksčiau. Mano, kad ieškovė nepaneigė tokių prieštaravimų, kaip kablio atstumas yra 10 cm, o atstumas tarp Hondos CR-V bamperio ir radiatoriaus atstumas – 20 cm, be to, metalinė bamperio dalis nesugadinta, vadinasi, kablys radiatoriaus negalėjo liesti, dėl ko radiatoriaus sugadinimas atrodo labai įtartinai, taip pat ir variklio gaubto apatinės apsaugos sugadinimas.

13Teismo posėdžio metu apklaustas trečiasis asmuo K. R. paaiškino, kad Kauno – Vytauto gatvių sankryžoje R. L. automobilis buvo priekyje, už jo stovėjo K. R. automobilis, kai priekyje stovėjęs automobilis pradėjo judėti atgal, kai visi automobiliai pradėjo judėti į priekį. Automobiliai stovėjo įkalnėje, kablys palindo po apsauga ir pramušė radiatorių, palindo po bamperiu. Kaip paaiškino jam R. L., trūko stabdžių šlangelė, o rankinis stabdis neveikė. Deklaraciją pildė pirmą kartą, todėl užpildė netinkamai ir pasirašė ir ten, kur pasirašo kaltas asmuo. Atstumas tarp automobilių buvo apie 5 metus, nes, pamatęs į jį riedantį R. L. automobilį, dar turėjo galimybė šiek tiek pasitraukti atgal. Eismo įvykio vietoje aušinimo skysčiai nebuvo ištekėję. Matėsi sulankstyta apsauga, radiatorius buvo įlenktas. Paaiškino, kad automobilis buvo naujas, pirktas iš salono, jokių eismo įvykių asmuo su šiuo automobiliu neturėjo.

14Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išdėstyti teismo motyvai.

15Byloje nustatyta, kad 2014 m. liepos 23 d. Ukmergės mieste, Vilniaus g. įvyko eismo įvykis, kuriuo metu automobilis VW Golf, valstybinis Nr. ( - ) riedėdamas, atgal, atsitrenkė ir apgadino automobilį Honda CR-V, valstybinis Nr. ( - ) vairuojamą K. R. (t. 1, b. l. 32, 169). Eismo įvykio kaltininku prisipažino automobilio VW Golf, valstybinis Nr. ( - ) vairuotojas (eismo įvykio deklaracijos 14 p.). Automobilis Honda CR-V, valstybinis Nr. ( - ) įvykio dieną buvo draustas transporto priemonės savanoriškuoju draudimu, ką patvirtina į bylą pateiktas draudimo liudijimas Nr. AC 204238 (t. 1, b. l. 29-30). Apie eismo įvykį ieškovei buvo pranešta 2014 m. liepos 24 d., pranešime nurodant, kad atsisakius stabdžiams įvykio kaltininko automobilis pradėjo riedėti atgal nuokalnėn ir atsitrenkė į už jo stovėjusį automobilį Honda CR-V (t. 1, b. l. 31). Eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad automobiliui Honda CR-V sugadinta priekinis bamperis, radiatorius, apsauga. Transporto priemonės techninės apžiūros 2014 m. liepos 24 d. protokole nurodyta, kad remontuojamos detalės – priekio atstatymas, keičiamos detalės – priekinio bamperio viršutinė dalies, priekinio bamperio apatinė dalis, priekinės grotelės, AC radiatorius, aušinimo radiatorius, metalinė apsauga, plastikinė apsauga (t. 1, b. l. 33). Automobilio Honda CR-V techninė apžiūra galiojo iki 2014 m. lapkričio 22 d. (t. 1, b. l. 34).

16UAB „Fakto autocentras“ išrašytoje automobilio Honda CR-V remonto 2014 m. lapkričio 1 d. sąmatoje (suvestinėje) nurodyta, kad darbų kaina be PVM 870,00 Lt, dažymas be PVM 500,39 Lt, dalys be PVM 7404,18 Lt, viso 8774,57 Lt be PVM, su 21 proc. PVM bendra suma – 10617,23 Lt (3074,96 Eur) (t. 1, b. l. 39). Draudėja D. R. pateikė prašymą draudimo išmoką pervesti tiesiogiai automobilio remontą atlikusiai bendrovei (t. 1, b. l. 43).

17Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu atlyginti neatlygintos draudimo išmokos dalį, pateikė ekspertinę pažymą, kurioje nurodė, kad išnagrinėję rašytinę bei fotonuotraukose užfiksuotą sugadinimų informaciją turi pagrindą konstatuoti ir pripažinti tik už automobilio Honda CR-V priekiniam bamperiui, priekinio bamperio apatinei detalei, priekinio bamperio apdailai, bamperio kronšteinams ir priekinio bamperio grotelėms padarytus sugadinimus ir už juos atlyginti žalą (t. 1, b. l. 145-148, 149). Šiame akte nurodyta, kad automobilio Honda priekinė bamperio dešinėje pusėje esantis sugadinimas būdingas kontakto su koncentruota standžia pasvira kliūtimi, pobūdžiui, ir jokiu būdu negalėjo būti padarytas VW Golf galinio bamperio plastikine dalimi, kadangi automobilių ašys tarpusavio kontakto metu buvo vienoje linijoje; VW Golf automobilio galinis sukabinimo įtaisas (kablys) savo apatine dalimi apgadino tik Honda priekinį bamperį, bamperio apatinę apdailą ir priekinio bamperio groteles; pažymint, kad VW sukabinimo įtaiso viršutinė dalis, taip pat ir galinis bamperis nekontaktavo su Honda ir jo rėmeliu, kadangi įvykio metu šios detalės liko neapgadintos, ką patvirtina fotonuotrauka Nr. 5 (t. 1, b. l. 146). Atsakovės žalų ekspertai išmatavo Honda priekinio bamperio ir VW sukabinimo įtaiso (kablio) aukščius ir nustatė, kad aukščiau sutampa, jie yra 40-45 cm, kas pagrindžia atsakovės išvadą dėl tarpusavyje kontaktavusių dalių sugadinimų suderinamumą (8, 9 fotonuotraukos). Taip pat atsakovės žalų ekspertas atkreipė dėmesį į tai, kad VW galinis sukabinimo įtaisas (kablys) išlindęs 10 cm už galinio bamperio apvalkalo (13 fotonuotrauka), o išmatavus analogiškos Honda CR-V markės, modelio atstumą nuo automobilio priekinio bamperio išorinės dalies iki kondicionieriaus radiatoriaus, nustatyta, kad atstumas sudaro 20 cm (14 fotonuotrauka), dėl ko esant tokioms sąlygoms VW galiniu sukabinimo įtaisu (kabliu) Honda kondicionieriaus radiatoriaus ir apatinio balkio sugadinti neturėjo galimybės. Be to, ant kondicionieriaus radiatoriaus ir apatinio balkio yra matomas ne koncentruotas kontaktas su pakankamai mažą sferinį kontakto plotą turinčia kliūtimi (kabliu), o su didelį kontakto plotą turinčia kliūtimi, taip pat nurodyta, kad aušinimo radiatorius (12 fotonuotrauka) sugadintas kondicionieriaus radiatoriaus sugadinimo pasekmėje, šioms dalims kontaktuojant tarpusavyje (t. 1, b. l. 148)

18Teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties pagrindu byloje 2018 m. sausio 12 d. buvo atlikta teismo trasologinė ekspertizė Nr. 11-2212 (17), kurios išvadose nurodyta, kad automobilio VW Golf, valst. Nr. ( - ) kuriame turėjo būti įrengtas prikabinimo įtaisas, smūginio kontakto galine dalimi su automobilio Honda CR-V, valst. Nr. ( - ) priekiu, galėjo būti apgadintas automobilio Honda CR-V plastikinės apdailos, esančios po apatinėmis bamperio grotelėmis, priekinis kraštas, galėjo būti sulaužytos apatinės bamperio grotelės, įlenkta kondicionieriaus radiatoriaus tvirtinimo sijos priekinė briauna; nustatyti, ar deklaruoto eismo įvykio metu buvo deformuota automobilio Honda CR-V priekinio bamperio plastikinė apdaila vidurinėje srityje ir nuplėštas jos tvirtinimas, negalima (t. 3, b. l. 66). Teismo ekspertas išvadoje į klausimą Nr. 3 nurodė, kad automobilio VW Golf, kuriame turėjo būti įrengtas prikabinimo įtaisas, smūginio kontakto galine dalimi su automobilio Honda CR-V priekiu metu automobilių išilginės simetrijos ašys turėjo būti lygiagrečioje arba tam labai artimoje padėtyje. Teismo ekspertas pateikė išvadą, jog tiriamo eismo įvykio metu automobilio Honda CR-V kondicionieriaus radiatoriaus deformacija, priekinio bamperio plastikinės apdailos deformacija dešiniojo žibinto vidinio krašto projekcijoje su braukimo pėdsakais, variklio skyriaus apatinio dangčio sugadinimai, tikėtina, negalėjo būti padaryti deklaruoto eismo įvykio vieno kontakto metu, galine dalimi atsitrenkus automobiliui VW Golf , kuriame turėjo būti įrengtas prikabinimo įtaisas.

19Ieškovė, nesutikdama su kai kuriomis teismo atliktos ekspertizės išvadomis, pateikė savo darbuotojo, žalų eksperto, įrašyto į teismo ekspertų sąrašą, išvadą, kurioje nurodyta, kad eismo įvykio metu automobiliui VW Golf galiniu bamperiu ir vilkimo kabliu kontaktuojant su automobilio Honda CR-V priekine dalimi buvo padaryti šie pastarojo automobilio priekinės dalies sugadinimai – priekinio bamperio įmušimas, ties vieta tarp dešiniojo rūko žibinto ir valstybinio numerio; priekinio bamperio kraštų atitrūkimai po šviesų žibintais; tikėtina, kad atitrūkus priekinio bamperio kraštams to paties fizinio poveikio metu buvo sulaužyti bamperius prilaikantys kronšteinai; lokalus įmušimas priekinio bamperio apatinėje sidabro spalvos apdailoje bei už jos esančio priekinio apatinio balkio įlenkimas; juodos spalvos apdaila, paskirstydama apkrovą į didesnį plotą, spraudėsi gilyn link kondicionieriaus radiatoriaus, palikdama jame lėkštą įlenkimą ir išgaubiant apatinę dalį link vidinės automobilio pusės; kondicionieriaus radiatoriui išsigaubiant link vidinės automobilio pusės apatinę horizontali jo briauna, tikėtina, turėjo kontaktą su aušinimo radiatoriaus plokštuma paliekant joje įlenkimą; nustatyti variklio apatinės apsauginės plokštės lūžio priežastį, t.y. ar ji buvo sulaužyta dėl smūgio į priekinį bamperį, persidavus apkrovai per tvirtinimo vietas į plokštę, ar dėl automobilio užvažiavimo ant kliūties, nėra galimybės (t. 3, b. l. 2-5).

20Byloje ginčas kilo tarp dviejų draudikų dėl CK 6.1015 straipsnyje įtvirtintos subrogacijos, t. y. draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, įgyvendinimo.

21Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015). Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų.

22Byloje nebuvo ginčo dėl eismo įvykio fakto, tačiau kilo ginčas dėl deklaruoto eismo įvykio metu padarytos žalos apimties, t. y. kaltininko draudikui teigiant, kad ne visi automobilio Honda CR-V sugadinimai buvo padaryti deklaruoto eismo įvykio metu. Nagrinėdamas draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikui nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, inter alia, kad atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Išmokėdamas draudimo išmoką draudikas prisiima riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išsiieškoti iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013, 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).

23Ginčo byloje kaltininko draudikui ginčijant padarytos žalos dydį ir teigiant, kad kai kurie nukentėjusio eismo įvykyje automobilio sugadinimai buvo padaryti ne deklaruoto eismo įvykio metu, byloje buvo skirta teismo trasologinė ekspertizė (CPK 177 straipsnio 3 dalis, 212 straipsnis). Teismo ekspertas pateikė išvadą, kuri patvirtino iš esmės kaltininko draudiko žalų eksperto ekspertinėje pažymoje (t. 1, b. l. 145) išdėstytus argumentus dėl nukentėjusio automobilio galimų sugadinimų deklaruoto eismo įvykio metu ir nurodė, kad tiriamo eismo įvykio metu automobilio Honda CR-V kondicionieriaus radiatoriaus deformacija, priekinio bamperio plastikinės apdailos deformacija dešiniojo žibinto vidinio krašto projekcijoje su braukimo pėdsakais, variklio skyriaus apatinio dangčio sugadinimai, tikėtina, negalėjo būti padaryti deklaruoto eismo įvykio vieno kontakto metu, galine dalimi atsitrenkus automobiliui VW Golf , kuriame turėjo būti įrengtas prikabinimo įtaisas (t. 3, b. l. 5). Nurodytų išvadų nepaneigia ieškovės žalų eksperto R. Š. pateikta išvada, nes joje, ieškovei nesutinkant su teismo ekspertizės išvadomis, turėjo būti dėstomi argumentai bei analizuojamos aplinkybės, su kuriomis ieškovė nesutinka ir jos paneigia tiek atsakovės ekspertinėje pažymoje padarytas išvadas, tiek teismo eksperto padarytas išvadas, kad eismo įvykyje dalyvavę ir kontaktavę automobiliai kontakto metu buvo vienoje linijoje (lygiagrečioje ar tam labai artimoje padėtyje); kad VW galinis bamperis nekontaktavo su Honda ir jo rėmeliu, kadangi įvykio metu šios detalės liko neapgadintos; kiti išvadoje dėstomi ieškovės žalų eksperto argumentai nepaneigia tiek teismo eksperto, tiek atsakovės žalų eksperto padarytų bei pateiktų išvadų, dėl ko susiklosčius tokiai situacijai, kada ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai prieštarauja atsakovės pateiktiems rašytiniams įrodymams ir teismo ekspertizės išvadoms, bei ieškovės atstovui nurodžius, kad nesinaudos teise prašyti skirti CPK 219 straipsnio tvarka papildomą ar pakartotinę ekspertizę, teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, t.y. kada tiek teismo ekspertizės išvadose nurodyti galimi deklaruoto eismo įvykyje dalyvavusio nukentėjusio automobilio patirti sugadinimai sutapo su atsakovės žalų eksperto nurodytais galimais deklaruoto įvykio metu padarytais sugadinimais, taip pat vadovaujantis CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, sprendžia, kad ieškovė neįrodė visų deklaruoto eismo įvykyje automobiliui Honda padarytų sugadinimų. Atsakovei pateikus į bylą savo argumentus dėl automobilio Honda galimų sugadinimų deklaruoto eismo įvykio metu ir juos iš esmės patvirtinus teismo paskirtam teismo ekspertui, pripažintina, kad ieškovei perėjo pareiga įrodyti ginčytinų automobilio sugadinimų faktą (priežastinį ryšį) deklaruoto eismo įvykio metu, tačiau ieškovės žalų eksperto pateiktos išvados nelaikytinos pakankamu įrodymu paneigti teismo eksperto padarytas išvadas, ieškovei atsisakius nuo ekspertizės skyrimo CPK 219 straipsnio tvarka, pažymint, kad teismo eksperto išvadas patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – atsakovės pateikta ekspertinė pažyma (CPK 177 straipsnio 3 dalis), sugadinto automobilio fotonuotraukos, eismo įvykio schema ir t.t. Teismas tuo pačiu atkreipia dėmesį į tai, kad nors įstatymas draudikui suteikia teisę pačiam įvertinti draudžiamojo įvykio metu padarytą žalą, šioje byloje ieškovė to nedarė, o reikalavimą grindė vien automobilio remontą atlikusios bendrovės pateikta remonto sąmata, o išvadą po teismo ekspertizės atlikimo pateikęs ieškovės žalų ekspertas sugadintų detalių vertinimo priešingai nei atsakovės žalų ekspertas taip pat nepateikė (CK 6.994 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas vadovaujasi šalims tenkančios įrodinėjimo paskirstymo taisykle, numatančia, kad šiuo atveju žalos sumą privalėjo įrodyti ieškovė, bei įrodymų pakankamumo taisykle ir sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai sąlygoja labiau tikėtiną išvadą, jog automobiliui Honda CR-V deklaruoto eismo įvykio metu buvo padaryti teismo ekspertizės akte nurodyti sugadinimai (CPK 12, 177, 178, 179, 185 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).

24Atsakovės atstovai, vadovaudamiesi teismo ekspertizės išvadomis, pateikė ekspertinę pažymą bei žalos sąmatą dėl deklaruoto eismo įvykio metu automobiliui Honda padarytų sugadinimų, kurių bendra suma, pritaikius 30 proc. nusidėvėjimą keičiamoms detalėms, 3625,49 Lt (1050,01 Eur) (t. 3, b. l. 27-28, 29, 30-32, 33). Teismo vertinimu, sprendžiant priteistinos draudimo išmokos sumos dalį, yra pagrindas vadovautis atsakovės pateikta nurodyta žalos sąmata, nes ji parengta vadovaujantis teismo atliktos ekspertizės išvadomis, kurias patvirtina tiek paties atsakovės pateikta ekspertinė pažyma, tiek į bylą pateiktos sugadinto automobilio Honda CR-V fotonuotraukos ir kt. įrodymai. Atsakovės žalos sąmatoje nurodyta, kad dažymo kaina lieka tokia pati, kokia nurodyta ieškovės pateiktoje remonto sąmatoje – 500,39 Lt, darbų kaina tikslinama ir nurodoma – 360,00 Lt, taip pat tikslinama dalių suma – 3025,83 Lt, visos sumos nurodytos be PVM, bendra suma be PVM 3886,22 Lt, su PVM – 4702,33 Lt.

25Tarp šalių dėl automobilio detalėms taikytino nusidėvėjimo procento kilus ginčui - ieškovei skaičiuojant 24 proc. nusidėvėjimą, atsakovei – 30 proc. nusidėvėjimą, teismas įvertina tai, kad automobilis pagamintas 2007 m. lapkričio 27 d. (B grafa transporto priemonės liudijime nurodyta transporto priemonės pirminės registracijos data), vadinasi automobilis Honda deklaruoto eismo įvykio metu buvo 6 metų senumo, jo darbinis tūris yra 1997 kub. cm., jis atitinka II klasę ir jam taikytinas 24 proc. nusidėvėjimas, ką patvirtina Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 63 punktas ir 3 instrukcijos lentelėje pateikiamas automobilio dalių nusidėvėjimo skaičiavimas, atliekamas pagal automobilio pagaminimo metus bei automobilio klasę. Įvertinus tai, kad atsakovės pateiktoje žalos sąmatoje dalims buvo pritaikytas 30 proc. nusidėvėjimas, ši suma tikslinama ir galutinė atlygintina išmokos suma ieškovei yra 3823,63 Lt (360,00 Lt + 500,39 Lt + (3025,83 - 24 proc.)) + 21 PVM) arba 1107,40 Eur. Atsakovė jau yra sumokėjusi 405,05 Eur, todėl priteistina suma sudaro 702,35 Eur (1107,40 Eur – 405,05 Eur).

26Dėl reikalavimo taikyti ieškinio senatį.

27Atsakovės atstovas prašė taikyti 1 metų ieškinio senatį reikalavimui išmokėti draudimo sumą, kurio terminas, atstovo skaičiavimu, suėjo 2016 m. kovo 11 d. (skaičiuojant nuo 2015 m. kovo 10 d., kai atsakovė išmokėjo neginčijamos draudimo išmokos dalį). Ieškovės atstovas nurodė, kad ieškinio senaties terminas ginčo byloje nėra suėjęs, tačiau teismui nustačius kitaip, prašo šį terminą atnaujinti.

28Byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2014 m. liepos 23 d., ieškovė atsakovę apie draudžiamąjį įvykį informavo ir pareikalavo atlyginti 3074,96 Eur dydžio žalą 2014 m. lapkričio 25 d. pretenzija Nr. 6192-DK-1040 (žalos byla Nr. 5-405-003633) (t. 1, b. l. 45). Atsakovė 2015 m. vasario 11 d. pranešimu, registruotu ieškovė bendrovėje 2015 m. vasario 18 d., informavo, jog yra atliekama žalos administravimo procedūra, vyksta įvykio aplinkybių tyrimas, gavę informaciją ir priėmę sprendimą informuos (t. 1, b. l. 170). Atsakovė 2015 m. kovo 10 d. pranešimu, registruotu ieškovės bendrovėje 2015 m. kovo 16 d., informavo, jog, ištyrusi eismo įvykio aplinkybes, nutarė atlyginti ieškovei 1398,56 Lt (405,05 Eur) išmokėtos draudimo išmokos sumos bei išdėstė argumentus, kuriais grindė nesutikimą atlyginti visą draudimo išmokos sumą (t. 1, b. l. 46). Teisme ieškovė pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo gautas 2016 m. kovo 14 d.

29Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimą dienos, kuri atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės – draudžiamasis įvykis įvyko 2014 m. liepos 23 d., pretenzija atlyginti draudimo išmokos sumą atsakovei išsiųsta 2014 m. lapkričio 25 d., 2015 m. vasario 18 d. atsakovė informavo ieškovę, jog vyksta žalos administravimo procedūra ir kai bus priimtas sprendimas, ieškovė bus informuota. Ieškovė apie atsakovės sprendimą išmokėti tik dalį draudimo išmokos buvo informuota 2015 m. kovo 10 d. pranešimu, ieškovės bendrovėje užregistruotu 2015 m. kovo 16 d. Į teismą dėl nesumokėtos išmokos dalies priteisimo ieškovė kreipėsi 2015 m. kovo 14 d.

30Analizuojant šiuos įrodymus, teismo vertinimu, ginčo byloje nustatant ieškinio senaties pradžios eigą negalima vien formaliai vadovautis eismo įvykio data, nes pati atsakovė, kaip matyti iš į bylą pateiktų atsakovės paaiškinimų ir raštų, naudojosi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse atsakingam draudikui suteikta teise tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, kada išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas, tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos. Nustatyta, kad pretenzija atsakovei buvo pateikta 2014 m. lapkričio 25 d., o tik 2015 m. vasario 18 d. atsakovė informavo apie atliekamą būtiną eismo įvykio aplinkybių tyrimą. Vadovaujantis šia nuostata, 3 mėnesių terminas, kuriuo prašo vadovautis atsakovė, išmokėti pretenzijoje nurodytą sumą atsakovei suėjo 2015 m. vasario 25 d. Vienok, pati atsakovė tik 2015 m. kovo 10 d. pranešimu, registruotu ieškovės bendrovėje 2015 m. kovo 16 d., informavo, kad sutinka atlyginti tik dalį draudimo išmokos ir išdėsto motyvuotus argumentus. Dėl nurodyto ieškinio senaties terminas baigėsi 2016 m. kovo 17 d., dėl ko teismo vertinimu, ieškinio senatis ieškovės kreipimosi į teismą dieną nebuvo suėjusi. Atsakovės atstovo teiginys dėl ieškovės bendrovėje registruoto atsakovės pranešimo apie sprendimą atlyginti tik dalį draudimo išmokos gavimo datos taisymo nepaneigia gavimo datos fakto, be to, kaip matyti iš kitų dokumentų, atsakovės 2015 m. vasario 11 d. pranešimas ieškovės bendrovėje buvo (gautas) registruotas 2015 m. vasario 18 d. Nustatytos aplinkybės nekeičia teismo padarytų išvadų dėl ieškinio senaties termino eigos nutraukimo, nes ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2015 m. kovo 16 d. gavusi atsakovės 2015 m. kovo 10 d. pranešimą apie sprendimą atlyginti tik dalį išmokėtos draudimo išmokos.

31Nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai sąlygoja išvadą pripažinti ieškovės reikalavimą dėl sumokėtos draudimo išmokos atlyginimo pagrįstu tik dėl 702,35 Eur atlyginimo, kitoje dalyje pripažįstant ieškovės reikalavimą nepagrįstu ir neįrodytu (CK 6.38, 6.200, 6.1015 straipsniai). Dėl kitų atsakovės argumentų (mišrios vairuotojų kaltės) teismas atskirai nepasisako, nes atsakovė po teismo ekspertizės atlikimo šiuo argumentu nebesirėmė.

32Ieškovės atsisakymą nuo 492,75 Eur dydžio reikalavimo tenkinti ir bylą toje dalyje nutraukti CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu, išaiškinant šalims, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

33Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. kovo 14 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo tenkinamas CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu.

34Dėl bylinėjimosi išlaidų.

35Ieškovė teisminio nagrinėjimo metu reikalavimą sumažino iki 2177,16 Eur. Jos reikalavimas patenkintas 32,26 proc. (702,35 x 100 proc. / 2177,16). Vadinasi, ieškovei atlygintina žyminio mokesčio suma yra 19,36 Eur ((15 + 45) x 32,26 proc.).

36Atsakovei atlygintos teismo ekspertizės išlaidos, viso 518,10 Eur (517,80 Eur + 0,30 (už pervedimus) (CPK 88, 93 straipsniai). Įvertinus tai, kad iš atsakovės ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 19,36 Eur, o iš ieškovės atsakovei – 518,10 Eur, atlikus užskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina suma mažintina 19,36 Eur suma ir priteistina suma yra 498,74 Eur.

37Ieškinį tenkinus, teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, - 24,49 Eur , priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

38Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 92, 98, 259-270 straipsniais,

Nutarė

39Ieškinį tenkinti iš dalies.

40Priteisti iš atsakovės Ergo Insurance SE, j. a. k. 10017013, ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, j. a. k. 50003210451, naudai 702,35 Eur, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2016 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

41Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, j. a. k. 50003210451, atsakovės Ergo Insurance SE, j. a. k. 10017013, naudai 498,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.

42Bylą dalyje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, j. a. k. 50003210451, 492,75 Eur reikalavimą atsakovei Ergo Insurance SE, j. a. k. 10017013, nutraukti ieškovei atsisakius nuo reikalavimo.

43Priteisti iš atsakovės Ergo Insurance SE, j. a. k. 10017013, į valstybės biudžetą 24,49 Eur teismo pašto, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

44Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata... 2. viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės... 3. Teismas... 4. Ieškovė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 439... 5. Pateiktame dublike ieškovė nurodo, kad nesutinka su atsakovės pozicija dėl... 6. 2018 m. kovo 21 d. pranešimu dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo... 7. Atsakovė „ERGO Insurance“ SE pateiktame atsiliepime prašo ieškinį... 8. Pateiktame triplike atsakovė nurodo, kad ieškovės pateikiami argumentai ir... 9. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas laikėsi pozicijos, kad visi... 10. Ieškovės atstovas žalų ekspertas R. Š. palaikė jo parengtus paaiškinimus... 11. Atsakovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus... 12. Atsakovės atstovas žalų ekspertas V. P. atkreipė dėmesį į tai, kad... 13. Teismo posėdžio metu apklaustas trečiasis asmuo K. R. paaiškino, kad Kauno... 14. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išdėstyti teismo motyvai.... 15. Byloje nustatyta, kad 2014 m. liepos 23 d. Ukmergės mieste, Vilniaus g. įvyko... 16. UAB „Fakto autocentras“ išrašytoje automobilio Honda CR-V remonto 2014 m.... 17. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu atlyginti neatlygintos... 18. Teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties pagrindu byloje 2018 m. sausio 12 d. buvo... 19. Ieškovė, nesutikdama su kai kuriomis teismo atliktos ekspertizės išvadomis,... 20. Byloje ginčas kilo tarp dviejų draudikų dėl CK 6.1015 straipsnyje... 21. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimo teisė,... 22. Byloje nebuvo ginčo dėl eismo įvykio fakto, tačiau kilo ginčas dėl... 23. Ginčo byloje kaltininko draudikui ginčijant padarytos žalos dydį ir... 24. Atsakovės atstovai, vadovaudamiesi teismo ekspertizės išvadomis, pateikė... 25. Tarp šalių dėl automobilio detalėms taikytino nusidėvėjimo procento kilus... 26. Dėl reikalavimo taikyti ieškinio senatį.... 27. Atsakovės atstovas prašė taikyti 1 metų ieškinio senatį reikalavimui... 28. Byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2014 m. liepos 23 d., ieškovė... 29. Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad... 30. Analizuojant šiuos įrodymus, teismo vertinimu, ginčo byloje nustatant... 31. Nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai sąlygoja išvadą pripažinti... 32. Ieškovės atsisakymą nuo 492,75 Eur dydžio reikalavimo tenkinti ir bylą... 33. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 35. Ieškovė teisminio nagrinėjimo metu reikalavimą sumažino iki 2177,16 Eur.... 36. Atsakovei atlygintos teismo ekspertizės išlaidos, viso 518,10 Eur (517,80 Eur... 37. Ieškinį tenkinus, teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių... 38. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 92,... 39. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 40. Priteisti iš atsakovės Ergo Insurance SE, j. a. k. 10017013, ieškovės... 41. Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, j. a.... 42. Bylą dalyje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, j.... 43. Priteisti iš atsakovės Ergo Insurance SE, j. a. k. 10017013, į valstybės... 44. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus...