Byla e2-7512-994/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei R. S. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės R. S. 212,87 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2013-02-23 dėl užliejimo vandeniu buvo apgadintas butas, esantis „( - )“, Vilniuje, kuris apdraustas draudiko AB „Lietuvos draudimas“. Dėl padarytos žalos draudėjai I. U. ieškovas išmokėjo 212,87 Eur (735 Lt) draudimo išmoką. Išmokėjęs draudimo išmoką, ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakingą, dėl žalos atsiradimo, asmenį. Draudėjas nustatė, kad žala atsirado dėl netvarkingos skalbyklės bute, esančiame „( - )“, Vilniuje, nuosavybės teise priklausančiam atsakovei R. S.. Minėto buto savininkė (atsakovė) privalėjo prižiūrėti visų jos valdomos patalpos įrenginių būklę taip, jog nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui. Kadangi vanduo liejosi iš atsakovės valdomo buto, esančio „( - )“, Vilniuje, jos kaltė dėl 212,87 Eur padarytos žalos preziumuojama.

3Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti 2016-02-03 viešo paskelbimo būdu atsakovei R. S., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 str. 1 d. nustatyta tvarka (2016-02-03 nutartis). Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

4Ieškinys tenkintinas.

5Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

6Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad tarp ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir I. U. 2012-12-12 buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas butas, esantis „( - )“, Vilniuje; draudimo laikotarpis – nuo 2012-12-23 iki 2013-12-22 (e. b. l. 5-6). Iš į bylą pateikto 2013-02-25 apžiūros akto, žalos bylos Nr. 1341602, matyti, kad minėtas butas buvo užlietas vandeniu (e. b. l. 7-8). Byloje esantys įrodymai leidžia teigti, kad apdraustas butas buvo aplietas iš atsakovės R. S., žalos kilimo laikotarpiu, valdomo buto, esančio „( - )“, Vilniuje (e. b. l. 7-10, 12-15). Padarytos žalos dydį bei žalos atlyginimo faktą patvirtina lokalinė sąmata (e. b. l. 18), 2013-02-26 draudimo išmokos apskaičiavimas (e. b. l. 19), 2013-02-26 pranešimas Nr. 1341602 apie nuostolių atlyginimą (e. b. l. 21) ir 2013-02-27 vietinio mokėjimo nurodymas, kuriuo 212,87 Eur (735 Lt) draudimo išmokos suma pervesta apdrausto buto savininkei (e. b. l. 20).

7Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 2 d. nustato, jog turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti už žalos atsiradimą atsakingas asmuo. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

8Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-299/2008; 2014-04-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-204/2014; 2014-06-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-341/2014).

9Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad į draudėjos I. U. butą vanduo skverbėsi iš viršutinio buto, priklausiusio atsakovei, priešingų įrodymų byloje nepateikta. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė patalpų savininko nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Nerūpestingumas, neatidumas prižiūrint bute įrengtus santechnikos prietaisus ir apsaugoti nuo galimos žalos ir kitų neigiamų pasekmių asmenis reiškia neteisėtą neveikimą. Neteisėtas atsakovės neveikimas sąlygojo žalos atsiradimą ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su padaryta žala.

10Pagal CK 6.1015 str. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 str. 1 d.). Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti kitas deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-560/2012).

11Kaip matyti iš bylos duomenų, butas, esantis „( - )“, nuosavybės teise, žalos kilimo laikotarpiu, priklausė atsakovei (e. b. l. 12-15). Taigi, bylos duomenys leidžia teigti, jog už žalą, padarytą apdraustam butui, esančiam „( - )“, Vilnius, yra atsakinga buto, esančio „( - )“, Vilnius, savininkė atsakovė R. S.. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, jog atsakovė atlygino žalą ieškovui (CPK 178, 185 str.), todėl ieškovo reikalavimas priteisti 212,87 Eur žalos atlyginimą laikytinas pagrįstu bei tenkintinas (CK 6.263, 6.266, 6.1015 str.).

12CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

13Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (e. b. l. 4) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

14Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 str. 96 str. 6 d.).

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

Nutarė

16ieškinį tenkinti.

17Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, įm. k. 110051834, iš atsakovės R. S., a. k. ( - ) 212,87 Eur (dviejų šimtų dvylikos eurų 87 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (212,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

18Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 str. reikalavimus.

19Ieškovas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai