Byla 2A-2070/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2809-431/2011 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, A. B., R. B. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“, L. M., bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Geomatas“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Valstybės saugumo departamento (toliau-VSD) generalinio direktoriaus 2007 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1-10 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų statuso panaikinimo ir jų išbraukimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos", vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6. 618 str. 2 d. ir atsižvelgiant į nuomininko prašymą „Dėl tarnybinio buto pirkimo", pateiktą laikantis tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1013 patvirtinto Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo III d. 13 p., panaikintas aukščiau minėtų valstybei nuosavybės teise priklausančių ir VSD patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), tarnybinis statusas ir jos išbrauktos iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos.

52007 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublika, pagal turto patikėjimo teisę atstovaujama VSD, ir A. B. notarine forma sudarė buto pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2559, patvirtintą Vilniaus m. 17-ojo notarų biuro notarės L. M.. Pagal šią sutartį Lietuvos Respublika, atstovaujama VSD, pardavė, o A. B. nusipirko 5 kambarių butą, įregistruotą nekilnojamojo turto registre (įrašo Nr. ( - )), bendras plotas 118, 85 kv. m, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Penkių kambarių, 118, 85 kv. m bendro ploto buto, esančio ( - ), 144 000 Lt pardavimo kaina buvo nustatyta 2006 m. gruodžio 1 d. turto vertinimo sutarties Nr. (70)-33-l 12, sudarytos tarp UAB „Geomatas" ir VSD, pagrindu, UAB „Geomatas" atlikus šio nekilnojamojo turto įvertinimą.

6A. B. 2007 m. kovo 15 d. pirkinio - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. ( - ), pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto buto ( - ), jam priklausančią dalį 2007 m. kovo 19 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi, notarinio registro Nr. ( - ), patvirtinta Vilniaus miesto 17-ojo notarų biuro notarės L. M., neatlygintinai perleido savo sutuoktinei R. B.. Šios sutarties pagrindu minėtas butas asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto registre įregistruotas R. B. vardu.

7Ieškovas prašė pripažinti negaliojančia 2007 m. kovo 15 d. buto, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ( - ), patvirtintą Vilniaus miesto 17-ajame notarų biure. Pripažinti negaliojančia 2007 m. kovo 19 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, notarinio registro Nr. ( - ), patvirtintą Vilniaus miesto 17-ajame notarų biure. Pripažinus negaliojančiomis nurodytas sutartis, taikyti restituciją natūra ir atsakovui Valstybės saugumo departamentui grąžinti 118, 85 kv. m 5 kambarių butą esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )), valdyti patikėjimo teise, o atsakovės R. B. naudai iš Valstybės saugumo departamento priteisti 144 000 Lt, pastarosios sumokėtus A. B. įsigyjant šį butą nuosavybėn.

8Nagrinėjamoje byloje generalinio prokuroro ieškinys pareikštas ginant viešąjį interesą ir ieškinio reikalavimai grindžiami iš esmės tuo, kad viešasis interesas buvo pažeistas valstybei priklausantį turtą pardavus nesilaikant teisės aktų nuostatų, nes valstybei priklausančio turto vertė neatitiko realios turto vertės ir taip buvo pažeistas valstybei priklausančio turto disponavimo efektyvumo principas. Generalinis prokuroras, patikslinęs ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, laikė, kad pirkimo-pardavimo sutarties dalis dėl buto kainos prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, sandoris yra niekinis ir negaliojantis CK 1.80 str. 1 d. pagrindu.

9Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybių, kad minėtam butui pagrįstai buvo panaikintas tarnybinis statutas ir jis pagrįstai buvo išbrauktas iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos, jog pagrįstai buvo nuspręsta šį butą parduoti atsakovui A. B..

10Atsakovai nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad ieškinys yra pareikštas netinkamiems atsakovams ir jis turėjo būti reiškiamas UAB „Geomatas“, nes būtent ši bendrovė nustatė ginčo buto vertę. Pažymėjo, kad net ir pareiškus ieškinį tinkamam atsakovui nėra pagrindo jo tenkinti, nes jis yra nepagrįstas ir neįrodytas. Konkrečiai nurodė, kad ieškovas teigia, jog UAB „Geomatas“ pasirinko netinkamą ginčo buto rinkos vertės nustatymo metodą ir tuo pažeidė imperatyvias teisės normas, tačiau jokia teisės norma neįtvirtina pareigos vertintojui pasirinki vieną konkretų nekilnojamojo turto vertės nustatymo metodą. Mano, kad UAB „Geomatas“ pasirinko tinkamą ginčo buto vertės nustatymo metodą ir nustatė teisingą jo vertę. Atsakovų nuomone, ieškinio patenkinimas nagrinėjamu atveju ne tik, kad neapgintų viešojo intereso, bet, priešingai, padarytų žalos valstybei, nes patenkinus ieškinį ir butą grąžinus valstybei jai kiltų pareiga pirkėjams grąžinti už butą sumokėtus 144 000 Lt bei 137 468 Lt, sumokėtus už buto kapitalinį remontą. Atkreipė dėmesį, jog šiuo metu ginčo buto vertė yra kritusi, kas lemia, jog valstybei pardavus butą tikėtina nebus padengtos sumos išmokėtos pirkėjams ir valstybė patirs nuostolių. Vertina, kad patenkinus ieškinį bus pažeistos sąžiningų pirkėjų teisės bei teisėti interesai, nes jie niekaip neprisidėjo prie ginčo buto vertės nustatymo, tačiau jiems teks neigiamos ieškinio patenkinimo pasekmės.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė R. B. iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 8 070 Lt bylinėjimosi išlaidų.

13Teismas, atmesdamas patikslintą ieškinį, pažymėjo, kad buto, esančio ( - ), 144 000 Lt pardavimo kaina buvo nustatyta 2006 m. gruodžio 1 d. turto vertinimo sutarties Nr. (70)-33-l 12, sudarytos tarp UAB „Geomatas“ ir VSD, pagrindu UAB „Geomatas“ atlikus šio nekilnojamojo turto įvertinimą, tačiau ieškovas patikslintu ieškiniu neginčijo ginčo buto įvertinimo ataskaitos Nr. 2006/237-1. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 str. 3 d. nustatyta, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Todėl teismas sprendime konstatavo, kad minėta ataskaita turi juridinę galią (24 str. 1 d.), ji atitinka įstatymo 23 str. nurodytus reikalavimus. Teismo nuomone, nenuginčijus įstatymo nustatyta tvarka minėtos ginčo buto įvertinimo ataskaitos, atsiranda savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti, nes atsakovai nebuvo laisvi derėtis dėl parduodamo buto kainos ir neturėjo teisinės galimybės daryti jai įtaką.

14Teismas nurodė ir kitus argumentus, dėl kurių ieškinys negali būti tenkinamas. Teismo nuomone, turto vertintojas yra laisvas pasirinkti turto vertinimo metodą, atsižvelgdamas į vertinimą atvejį, vertinamo turto specifiką bei naudojimo paskirtį. Iš 2006-12-31 techninės užduoties teismas nustatė, kad turto vertinimo užsakovas VSD užsakė turto įvertinimą taikant lyginamosios ir naudojimo pajamų verčių metodus. Pasak teismo, atmestini ieškovo argumentai, kad turto vertintojas nesilaikė įstatymo ir turto vertinimo metodikos reikalavimų, kad negali taikyti savo nuožiūra bet kurį metodą ar bet kurių metodų derinius, o šių metodų taikymas nebuvo numatytas tarp UAB „Geomatas“ bei užsakovo VSD pasirašytoje techninėje užduotyje. Teismo sprendime teigiama, jog turto vertinimo ataskaitoje padarytos išvados dėl turto vertės, apskaičiuotos lyginamosios vertės metodu (244 096 Lt), bei apskaičiuotos naudojimo pajamų vertės metodu (228 000 Lt) palyginus (įvertinus) byloje 2012-08-20 nutartimi paskirtos ir atliktos turto rinkos vertės lyginamuoju ir pajamų metodais ekspertizės išvadas (pagal kurias ginčo buto rinkos vertė 2007 metų pradžioje nustatyta atitinkamai 329 000 Lt ir 258 000 Lt), bei 285 000 Lt vertinimo atlikimo dienai (2012-08-20), leidžia daryti išvadą, kad nustatytosios vertės nesudaro pagrindo jų ginčijimui dėl nustatytosios kainos skirtumo.

15Teismas sprendime pažymėjo, kad nuomininkas A. B., turėdamas nuomotojo VSD leidimą, nustatyta tvarka atliko buto kapitalinį remontą ir taip pagerino išsinuomotą butą. Teismo manymu, tiek pagal CK 6.501 str. 1 d., tiek pagal 2001-09-28 Nuomos sutarties pakeitimo protokolą Nr. 2 VSD turi pareigą, o A. B. teisę į išnuomoto buto pagerinimo išlaidų atlyginimą. Šios aplinkybės bei iš jų kylančios teisinės pasekmės byloje nebuvo ginčijamos.

16Teismas pabrėžė, jog atmeta ieškovo argumentus, jog Turto vertinimo metodikoje nėra numatytas toks nekilnojamojo turto (buto) vertinimo būdas, kai buto vertė yra mažinama būtino buto remonto lėšų suma. Grįsdamas šią nuostatą, teismas nurodė, jog pagal Turto vertinimo metodikos 8 p. reikalavimus turto vertintojas, vertindamas turtą, turi nustatyti savininko arba asmens, turinčio patikėjimo teisę į šį turtą, civilines teises ir pareigas, disponavimo turtu tvarką ir sąlygas; įstatymuose bei kituose teisės aktuose, taip pat savininkų tarpusavio sutartyse (susitarimuose) nustatytus turto naudojimo, valdymo, disponavimo juo apribojimus bei turto savininko prievoles, susijusias su turtu. Tos pačios metodikos 20 p. nustato, kad turto vertintojas, vertindamas objektą, nustato vertinamo objekto, ypač nekilnojamojo turto, naudojimo ypatumus, teritorijų planavimo reikalavimus, turto naudojimo, valdymo, disponavimo juo apribojimus, turto savininko prievoles, susijusias su turtu, kitų asmenų teises į šį turtą (nuoma, įkeitimas, servitutas ir panašiai), draudimus. Dėl minėtų teisės aktų normų taikymo ginčo atveju teismas konstatavo, jog turto vertinimo ataskaita dėl buto, esančio ( - ), buvo atlikta vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Turto vertinimo metodikos nuostatomis.

17Teismo nuomone, jog tam tikri skirtumai, skaičiuojant turto rinkos vertę, neturi būti vertinami kaip norminių aktų, reglamentuojančių turto vertės nustatymą, pažeidimai. Teismo teigimu, nenustačius pagrindų, kurie leistų daryti išvadą, kad UAB „Geomatas“ vertinant ir skaičiuojant buto, esančio ( - ), pardavimo kainą, pažeidė imperatyvias turto vertinimo nuostatas, nėra pagrindo konstatuoti, kad 2007-03-15 buto, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

18Teismas sprendime akcentavo, jog 2012-11-09 teismo ekspertizės akte Nr. 1209/26-1 nustatyta buto, esančio ( - ), rinkos vertė 2012 metams yra 285 000 Lt. Teismo nuomone, ieškinio tenkinimo atveju, įvertinus nuomininko teisę į pagrįstų remonto išlaidų atlyginimą, gautųsi, kad realiai gautina už butą kaina yra 137 468 Lt (285 000-147 532), t. y. mažesnė negu atsakovų buvo sumokėta ginčijamos sutarties sudarymo metu. Teismo manymu, tokie skaičiavimai tik dar kartą pagrindžia, kad sprendimas turi būti priimamas vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

19Teismas sprendime pabrėžė, jog netenkinus ieškovo reikalavimo dėl 2007-03-15 buto, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, atmestini ir kiti reikalavimai, kurie yra išvestiniai iš pirmojo reikalavimo ir savarankiškais pagrindais nebuvo ginčijami.

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

21Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – Prokuratūra) pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo 2011 m. lapkričio 24 d. patikslintą ieškinį. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Kauno apygardos teismo 2011-10-25 sprendimu BUAB „Geomatas“ veikla laikytina pasibaigusia ir nuspręsta išregistruoti minėtą bendrovę iš Juridinių asmenų registro kaip likviduotą dėl bankroto. VĮ Registro centro duomenų paieškoje nurodyta, jog BUAB „Geomatas“ išregistravimas įvykdytas 2011-12-02. Pažymėtina, kad, išregistravus bankrutavusį juridinį asmenį iš juridinių asmenų registro, pasibaigia bylos nagrinėjimas ir tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės procedūrų negali būti inicijuojami. Prokuratūros 2011-11-24 patikslintas ieškinys buvo pateiktas įsiteisėjus minėtam Kauno apygardos teismo 2011-10-05 sprendimui. Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Geomatas“ likviduota dėl bankroto ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro bei nebeegzistuoja kaip subjektas, nėra jos teisių bei pareigų perėmėjo, todėl nėra įmanomas atskirų procesinių veiksmų, tarp jų ir reikalavimo pripažinti negaliojančia 2006 metų UAB „Geomatas“ nekilnojamojo turto, esančio ( - ), įvertinimo ataskaitą, įgyvendinimas. Todėl minėta ataskaita turi būti vertintina vadovaujantis laisvo įrodymų vertinimo principu.

22Pažymėtina, kad UAB „Geomatas“, atlikdamas ginčo buto vertinimą ir nepagrįstai taikydamas „atkoreguotos buto vertės metodą“ sumažino parduodamo buto vertę ir taip pažeidė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5, 6, 7 ir 12 str. bei Vyriausybės 1996-02-14 nutarimo Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ 9 bei 23,4 punktų reikalavimus. Pabrėžtina, jog minėto įstatymo 21 str. 3 d. imperatyviai nustato turto vertintojui vadovautis Vyriausybės patvirtinta metodika, todėl šios metodikos pažeidimas vertintinas kaip įstatymo imperatyvios normos pažeidimas. Ši aplinkybė yra svarbi, analizuojant UAB „Geomatas“ vertinimo ataskaitos įrodomąją reikšmę šios bylos kontekste.

  1. Parduodamam valstybės turtui taikomas specialus teisinis režimas, nes parduodant patalpas, siekiama įgyvendinti valstybei priklausančio turto naudojimo, valdymo ir disponavimo efektyvumo principą, t. y. valstybei priklausantis turtas gali būti parduodamas tik už realią jo vertę. Pažymėtina, kad atsakovas VSD, būdamas atsakingas ir rūpestingas patikėjimo teise valstybės turto (gyvenamosios patalpos, esančios ( - )) valdytojas, privalėjo vykdyti imperatyvų reikalavimą - parduoti turtą už realią jo kainą. Kritikuotinas teismo sprendime minimas argumentas dėl bute atlikto kapitalinio remonto išlaidų įskaitymo į parduodamų gyvenamųjų patalpų kainą. Kasacinis teismas pastebėjo, jog teismas, įskaičiuodamas į parduodamo buto kainą buto kapitalinio remonto kainą, kurią laikė turinčia įtakos buto rinkos kainos nustatymui, turi nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu atsakovui A. B. atsirado teisė į tokių išlaidų atlyginimą, ar tai buvo būtinos išlaidos, susijusios su daikto pagerinimu (CK 6.501 str.). Vilniaus apygardos teismo 2012-05-16 posėdyje atsakovo VSD atstovas pareiškė, kad nuomininkai gerino patalpas tikriausiai tikėdamiesi privatizuoti jas, bet departamentas neįsipareigojo kompensuoti pagerinimus, nuomininkai galėjo atlikti pagerinimus, bet neprivalėjo. Ieškovo atstovas per 2013-05-15 teismo posėdį atkreipė dėmesį, kad ir 2009-09-17 teismo ekspertizės aktas dėl buto, esančio ( - ), kapitalinio remonto vertei turi būti įvertintas kritiškai, nes jis ginčijamas šioje byloje. Pažymėtina, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 str. 5 d. nurodyta, kad nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. Todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad 128 304 Lt suma, atsakovų investuota į buto, esančio ( - ), pagerinimą, buvo būtinos išlaidos, prilygintos šio buto kapitaliniam remontui.
  2. Vilniaus apygardos teismas nemotyvavo, kodėl neanalizavo bei atmetė UAB „Auditas ir konsultacijos“ ekspertės A. K. 2008-09-23 nekilnojamojo turto įvertinimo akte Nr. 5/1595 (Vil):08 padarytas išvadas dėl buto, esančio ( - ), rinkos vertės, tačiau rėmėsi eksperto A. T. 2012-11-09 prieštaringo ir neišsamaus ekspertizės akto Nr. 1209/26-1 paskaičiavimais apie minėto buto vertę. Konstatuotina, kad teismas, nevisapusiškai vertindamas pateiktus įrodymus, sprendime neatsakė į pagrindinius bylos faktinius bei teisinius aspektus ir dėl šios priežasties šis pažeidimas pagal CPK 346 str. 2 d. 1 p. pripažintinas esminiu pažeidimu, nes dėl jo neteisingai išspręsta byla.

23Atsakovas VSD pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Kritiškai vertinti apelianto teiginiai, kad jis neturi (neturėjo galimybės) ginčyti minėtos ataskaitos dėl to, kad UAB „Geomatas“ yra išregistruotas iš juridinių asmenų registro. Atkreiptinas dėmesys, kad, ginant viešąjį interesą, generalinis prokuroras (jo pavaduotojas), manydamas, kad minėta ataskaita yra neteisinga (neteisėta) jau nuo 2007 m., t. y. nuo viešojo intereso gynimo pradžios, turėjo realią galimybę ginčyti ir užginčyti minėtą ataskaitą, jei būtų buvę tam pagrindų. Be to, pažymėtina, kad UAB „Geomatas“ buvo išregistruotas tik 2011 m. gruodžio 2 d., tuo tarpu, kai Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras viešojo intereso gynimo procedūras pradėjo 2007 m. lapkričio 21 d., t. y. net prieš ketverius metus.
  2. Buto kaina, už kurią jis buvo parduotas A. B. ir R. B., buvo nustatyta ne pačių buto pirkimo-pardavimo šalių, t. y. ne VSD ir ne A. B. ir R. B. nuožiūra, o imperatyvių teisės normų pagrindu. Apie tai, ne kartą buvo pasisakyta VSD teismams teiktuose procesiniuose dokumentuose. Taigi, iš faktinių buto pardavimo aplinkybių matyti, kad VSD neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nenukrypo nuo imperatyvių įstatymo nuostatų, todėl ir jokių teisės aktų (imperatyvių įstatymo nuostatų), susijusių su buto pardavimu, nepažeidė. Tai savo sprendime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes.

24Atsakovai R. ir A. B. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovai nurodo, kad sutinka su visais pirmosios instancijos teismo argumentais, išskyrus argumentą, kad ieškovas pasirinko tinkamą viešojo intereso gynimo būdą. Vertina, kad ieškovas turėtų reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo.

25Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo atsiliepime iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytus argumentus. UAB DK „PZU Lietuva“ pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjama civilinė byla yra ne dėl draudimo teisinių santykių ir ieškovo reikalavimas nėra draudžiamasis įvykis, draudiko teisėms ir pareigoms šis teismo sprendimas neturės įtakos, dėl šios aplinkybės draudikas savo poziciją išsamiai išdėstė 2012 m. sausio 5 d. rašytiniuose paaiškinimuose.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Apeliacinis skundas netenkintinas.

28Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

29Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai ( Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

30Visų pirma, apeliantas nurodo, kad BUAB „Geomatas“ yra likviduota dėl bankroto ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro bei nebeegzistuoja kaip subjektas, nėra jos teisių bei pareigų perėmėjo, todėl nėra įmanomas atskirų procesinių veiksmų, tarp jų ir reikalavimo pripažinti negaliojančia 2006 metų UAB „Geomatas“ nekilnojamojo turto, esančio ( - ), įvertinimo ataskaitą, įgyvendinimas. Mano, kad ši ataskaita turėtų būti vertinama CPK įtvirtintu laisvo įrodymų vertinimo principu. Nėra sutiktina su apelianto pozicija, kad jis neturi ir neturėjo galimybės ginčyti minėtą ataskaitą, nes jei ieškovas vertino, jog ši ataskaita yra neteisinga ir neteisėta, jis turėjo galimybę ginčyti šią ataskaitą iki 2011 m. gruodžio 2 d., kai UAB „Geomatas“ buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, t. y. nuo 2007 m., kai Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pradėjo viešojo intereso gynimo procedūras, tačiau tokia galimybe ieškovas nepasinaudojo. Atkreiptinas dėmesys, jog pirminiuose ieškiniuose Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras buvo įtraukęs reikalavimą pripažinti 2006 m. UAB „Geomatas“ ataskaitą negaliojančia, tačiau 2011 m. lapkričio 24 d. pateikdamas patikslintą ieškinį šio reikalavimo atsisakė. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas šios ataskaitos nevertino kaip neteisingos ir neteisėtos. Dėl šios priežasties 2006 m. UAB „Geomatas“ ataskaita šiai dienai yra teisėtai galiojanti ir nenuginčyta, todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą.

31Apelianto nuomone, UAB „Geomatas“, atlikdamas ginčo buto vertinimą ir nepagrįstai taikydamas „atkoreguotos buto vertės metodą“, sumažino parduodamo buto vertę ir taip pažeidė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5, 6, 7 ir 12 str. bei Vyriausybės 1996-02-14 nutarimo Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ 9 bei 23.4 punktų reikalavimus. Pažymėjo, jog minėto įstatymo 21 str. 3 d. imperatyviai nustato turto vertintojui vadovautis Vyriausybės patvirtinta metodika, todėl šios metodikos pažeidimas vertintinas kaip įstatymo imperatyvios normos pažeidimas. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 str. 1 d. numato, kad turto vertintojas, atsižvelgdamas į vertinimo atvejį, vertinamo turto specifiką bei naudojimo paskirtį, parenka turto vertinimo metodus (metodų derinius), metodų taikymo būdus. Ši įstatymo nuostata leidžia teigti, kad turto vertintojas yra laisvas pasirinkti turto vertinimo metodą. Esant įstatyminiam turto vertinimo metodo pasirinkimo reguliavimui, turto vertinimo metodikos nuostatos yra vertintinos kaip rekomendacinio pobūdžio. Tas pasakytina ir apie turto vertinimo metodikos 23.4 p. nuostatą, jog turto vertintojas vadovaujasi palyginamosios vertės metodu. Tai, kad ši nuostata yra rekomendacinio pobūdžio patvirtina ir tai, kad metodikoje nėra numatyta, jog pažeidus rekomendaciją vadovautis palyginamosios vertės metodu, turto vertinimo ataskaita tampa negaliojančia, o joje nustatyta turto rinkos verte negalima vadovautis. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad apelianto teiginys, jog UAB „Geomatas“, pasirinkdamas ginčo turtą vertinti „atkoreguotos buto vertės metodu“, sumažino parduodamo buto vertę ir pažeidė imperatyvias teisės normas, yra nepagrįstas.

32Apelianto manymu, vienas iš veiksnių, nulėmęs tai, jog ginčo turtas nebuvo parduotas už realią kainą, yra nepagrįstas bute atlikto kapitalinio remonto išlaidų įskaitymas į parduodamų gyvenamųjų patalpų kainą. Apeliantas nurodė, kad kapitalinio remonto išlaidos nebuvo privalomos ir kad nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu atsakovui A. B. atsirado teisė į tokių išlaidų atlyginimą. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovui A. B. teisė į kapitalinio remonto išlaidų atlyginimą atsirado pagal CK 6.501 str. 1 d. bei pagal 2001 m. rugsėjo 28 d. Nuomos sutarties pakeitimo protokolą Nr. 2, kuriuo VSD ir atsakovas A. B. susitarė, kad atsakovas iš Nuomotojo, t. y. VSD, turi teisę reikalauti atlyginti kapitalinio remonto kainą arba įskaityti tą kainą į nuomos mokestį. Tą aplinkybę, kad kapitalinis remontas ir su jo atlikimu susijusios išlaidos buvo būtinos, patvirtino pats ieškovas ieškinyje nurodydamas, kad sprendimas parduoti tarnybines patalpas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad VSD neturi biudžetinių asignavimų ar kitų lėšų, būtinų tarnybinių butų einamajam ir kapitaliniam remontui bei gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidų kompensavimui. Šios aplinkybės paneigia apelianto teiginius, kad yra nepagrįstas bute atlikto kapitalinio remonto išlaidų įskaitymas į parduodamų gyvenamųjų patalpų kainą ir kad tai nulėmė, jog ginčo turtas nebuvo parduotas už realią kainą.

33Apeliantas teigia, kad teismo eksperto T. A. T. pateiktas ekspertizės aktas yra neišsamus ir prieštaringas, ir todėl, jo nuomone, teismas privalėjo remtis tik teismo ekspertės A. K. ekspertizės aktu. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutiktina. Byloje nustatyta, kad ekspertės A. K. ekspertizės aktas yra kritikuotinas, nes ji, vertindama turtą, pasirinko tik lyginamosios vertės metodą, kuris neatspindėjo nuomininkų atliktų pagerinimų vertės, bei pasirinko netinkamus lyginamuosius objektus, t. y. vertinamą butą lygino su butais, kurie yra daug vėliau nei ginčo butas pastatytuose namuose, kurie yra pastatyti naudojant kitokios kokybės statybines medžiagas bei kurie yra geresniuose Vilniaus miesto mikrorajonuose. Dėl šios priežasties Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi paskyrė pakartotinę ekspertizę. Esant šioms aplinkybėms, A. K. ekspertizės aktas negalėjo būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas byloje. Be to, jokių pagrįstų argumentų dėl teismo T. A. T. pateikto ekspertizės akto nepagrįstumo apeliantas nenurodė. Ieškovas nurodo tik vieną argumentą, kad neva šis teismo ekspertas patalpų ploto skirtumui nepagrįstai taikė 0 pataisos koeficientą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokį patį koeficientą taikė ir teismo ekspertė A. K. bei UAB „Geomatas“. Tai pagrįstai pažymėjo ir atsakovai A. B. ir R. B. savo atsiliepime į apeliacinį skundą. Pažymėtina ir tai, kad visi vertintojai lygino skirtingų plotų butus, atlikdami vertinimus rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie jau faktiškai įvykusius sandorius. Tuo tarpu apeliantas į bylą pateikė iš internetinių tinklalapių atspausdintus skelbimus apie parduodamus butus, iš kurių nėra galimybės nustatyti, kokia galėtų būti reali ginčo turto pardavimo kaina. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ekspertas T. A. T. parinko teisingą lyginamųjų objektų patalpų ploto pataisos koeficientą, kad jo parengtas ekspertizės aktas neturi esminių trūkumų bei kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai juo, kaip įrodymu, rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą.

34Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir kad nėra pagrindo jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

35Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Valstybės saugumo departamento (toliau-VSD) generalinio direktoriaus 2007 m.... 5. 2007 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublika, pagal turto patikėjimo teisę... 6. A. B. 2007 m. kovo 15 d. pirkinio - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr.... 7. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančia 2007 m. kovo 15 d. buto, esančio... 8. Nagrinėjamoje byloje generalinio prokuroro ieškinys pareikštas ginant... 9. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybių, kad minėtam butui pagrįstai buvo... 10. Atsakovai nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad ieškinys yra pareikštas... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį atmetė... 13. Teismas, atmesdamas patikslintą ieškinį, pažymėjo, kad buto, esančio ( -... 14. Teismas nurodė ir kitus argumentus, dėl kurių ieškinys negali būti... 15. Teismas sprendime pažymėjo, kad nuomininkas A. B., turėdamas nuomotojo VSD... 16. Teismas pabrėžė, jog atmeta ieškovo argumentus, jog Turto vertinimo... 17. Teismo nuomone, jog tam tikri skirtumai, skaičiuojant turto rinkos vertę,... 18. Teismas sprendime akcentavo, jog 2012-11-09 teismo ekspertizės akte Nr.... 19. Teismas sprendime pabrėžė, jog netenkinus ieškovo reikalavimo dėl... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 21. Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau –... 22. Pažymėtina, kad UAB „Geomatas“, atlikdamas ginčo buto vertinimą ir... 23. Atsakovas VSD pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą.... 24. Atsakovai R. ir A. B. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą.... 25. Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškovo... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 29. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir... 30. Visų pirma, apeliantas nurodo, kad BUAB „Geomatas“ yra likviduota dėl... 31. Apelianto nuomone, UAB „Geomatas“, atlikdamas ginčo buto vertinimą ir... 32. Apelianto manymu, vienas iš veiksnių, nulėmęs tai, jog ginčo turtas nebuvo... 33. Apeliantas teigia, kad teismo eksperto T. A. T. pateiktas ekspertizės aktas... 34. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas pirmosios... 35. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 37. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti...