Byla 2A-2225-601/2014
Dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto bei prievolių padalijimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei R. B. bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto bei prievolių padalijimo ir

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovui pavardę „B.“, o atsakovei „B.“, nustatyti nepilnamečio sūnaus K. B. gyvenamąją vietą kartu su atsakove, iš ieškovo priteisti nepilnamečio sūnaus K. B. naudai išlaikymą iki jo pilnametystės po 300 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. B. tvarką, padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditorinį įsipareigojimą bankui AB SEB bankui, kreditoriui G. A. ieškovas vykdys asmeniškai , kreditorinį įsipareigojimą bankui AB DNB bankui atsakovė asmeniškai pagal kredito sutarties sąlygas.

5Atsakovė priešieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos, palikti atsakovei santuokinę B. pavardę, o ieškovui palikti B. pavardę, nustatyti nepilnamečio sūnaus K. B. gyvenamąją vietą kartu su atsakove, priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus K. B. naudai išlaikymą iki jo pilnametystės po 900 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti iš ieškovo V. B. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-03-01 iki 2013-11-30, viso 5 600 Lt; nustatyti ieškovo ir nepilnamečio sūnaus K. bendravimo tvarką, padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankui ieškovas įvykdys asmeniškai, o kreditorinį įsipareigojimą AB DNB bankui atsakovė įvykdys asmeniškai pagal kredito sutarties sąlygas, prievoles kreditorėms S. R., D. Z., G. Č. pripažinti solidariomis prievolėmis.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį patenkino iš dalies (t. 6, b. l. 116-120).

  1. Nutraukė ieškovo V. B. ir atsakovės R. B. santuoką, sudarytą 2012 06 23 Kauno m. CMB, akto įrašo Nr. ( - ), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
  2. Po santuokos nutraukimo paliko šalims pavardes – B., B..
  3. Nustatė šalių nepilnamečio sūnaus K. B. gyvenamąją vietą su atsakove R. B..
  4. Priteisė iš ieškovo V. B. nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2013 08 14 nepilnamečio sūnaus K. B., gimusio ( - ), išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (atskaičius sumas, išieškotas pagal 2014-01-23 nutartį, kuria buvo priteistas laikinasis išlaikymas) iki jo pilnametystės. Išlaikymą indeksuoti kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę R. B..
  5. Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.
  6. Priteisė iš ieškovo V. B. sūnaus K. B. išlaikymo įsiskolinimą sumoje 1600 Lt.
  7. Nustatė ieškovo V. B. bendravimo ir dalyvavimo auklėjant sūnų K. B. tvarką:
  • Kiekvieno mėnesio kas antrą sekmadienį nepilnametis sūnus K. B. praleidžia su ieškovu V. B. 12 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir 16 val. grąžinant į jo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Ieškovui negalint atvykti į susitikimą su sūnumi K. B. dėl ligos, išvykimo į užsienį ar kitų svarbių priežasčių ieškovas įsipareigoja apie tai informuoti atsakovę R. B. registruotu laišku, elektroniniu paštu ar trumpąja „SMS“ žinute.
  • Atsakovė R. B. įsipareigoja informuoti ieškovą V. B. apie sūnaus K. B. gyvenamosios vietos pasikeitimą nurodant kitą gyvenamąją vietą prieš vieną mėnesį elektroniniu paštu, registruotu laišku ar trumpąja „SMS“ žinute.
  • Kai sūnui sueis dveji metai ieškovas V. B. praleidžia su sūnumi K. B. poriniais metais Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24, 25 d.) paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 18 val. ir grąžinant gruodžio 26 d. 10 val. ryte. Neporiniais metais šias šventes su sūnumi švenčia atsakovė R. B.. Poriniais metais sūnus K. B. praleidžia su ieškovu V. B. pirmąją Šv. Velykų dieną paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos iš vakaro prieš pirmąją Šv. Velykų dieną 19 val. ir grąžinant antrąją Šv. Velykų dieną 10 val. ryte. Neporiniais metais Šv. Velykų šventes su sūnumi švenčia atsakovė R. B..
  • Kiekvienais metais per sūnaus K. gimtadienį ( - ) dieną sūnus praleidžia su ieškovu V. B. 2 valandas nuo 17 val. iki 19 val., jei gimtadienis yra darbo dieną. Jei gimtadienis yra poilsio dieną, tai nurodytu laiku su vaiku švenčia atsakovė R. B., o sekantį kartą ieškovas V. B..
  • Kiekvienais metais pirmąjį birželio sekmadienį per Tėvo dieną sūnus K. praleidžia su ieškovu V. B. 4 valandas pasiimant vaiką 12 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant 16 val.
  • Papildomas bendravimas nuo tada, kai sūnui sueis 4 metai: kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį sūnus K. B. praleidžia su ieškovu V. B. vaiką paimant šeštadienį 12 val. iš jo gyvenamosios vietos ir sekmadienį 16 val. grąžinant į jo gyvenamąją vietą Lietuvoje.
  • Papildomas bendravimas, kai sūnui sueis 6 metai: kiekvienais metais liepos mėnesio pirmąsias 2 savaites sūnus K. praleidžia su ieškovu V. B. paimant sūnų K. iš jo gyvenamosios vietos Lietuvoje liepos mėnesio šeštadienį prieš pirmosios savaitės pirmadienį ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą antros savaitės iki 19 val.
  1. Padalino santuokoje įgytą turtą ir priteisė:
  • Ieškovui V. B. priteisė: 100 vnt. 10 000 Lt vertės UAB „( - )“ akcijų, stacionarų kompiuterį 1300 Lt, nešiojamąjį kompiuterį HP DV6 800 Lt, skalbimo mašiną 1000 Lt, komodą 280 Lt.
  • Atsakovei R. B. priteisė: svarstykles 75 Lt, planšetinį kompiuterį Ipad2 16GB 625 Lt, išorinį kietąjį diską 195 Lt, elektrinį šildytuvą 130 Lt, komodą 280 Lt.
  1. Priteisė iš ieškovo V. B. atsakovei R. B. 5 172 Lt piniginę kompensaciją už ieškovui V. B. tekusią didesnę turto dalį.
  2. Pripažino skolinius įsipareigojimus kreditoriams AB SEB bankui bei G. A. asmenine ieškovo V. B. prievole, o skolinis įsipareigojimus AB DNB bankui – asmenine atsakovės R. B. prievole.
  3. Pripažino skolinius įsipareigojimus kreditorėms S. R., D. Z., G. Č. asmeninėmis atsakovės R. B. prievolėmis.
  4. Likusioje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimų netenkino.
  5. Priteisė iš atsakovės R. B. ieškovo V. B. naudai 307 Lt žyminio mokesčio, 1 080 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o iš V. B. atsakovei R. B. 28 Lt žyminio mokesčio, 1064 Lt advokato pagalbai apmokėti.
  6. Priteisė iš atsakovės R. B. 101 Lt, o iš ieškovo V. B. 39 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

8Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės – teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, darė išvadą, jog nei ieškovas, nei atsakovė nepateikė patikimų ir objektyvių įrodymų, pagrindžiančių priešingos šalies kaltę, todėl sutiko su ieškovo argumentais, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė ieškovo kaltę grindė ieškovo neištikimybe, priklausomybe azartiniams žaidimams ir t. t., tačiau nepateikė jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų. Abu sutuoktiniai nesugebėjo spręsti iškilusių problemų, dėl šeimos iširimo kalti abu sutuoktiniai, dėl to atsakovė neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Paliko pavardes: B. ir B.. Tarp šalių nekilus ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, sūnaus K. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Teismas įvertinęs šalių siūlomas bendravimo sąlygas iš dalies tvirtino ieškovo pasiūlytą bendravimo tvarką. Atsakovė siūlė ieškovui bendrauti su sūnumi kas antrą sekmadienį nuo 12 val. iki 14 val. vaiko gyvenamojoje vietoje ir dalyvaujant pačiai atsakovei. Ieškovas prašė leisti bendrauti kas antrą mėnesio sekmadienį nuo 12 val. iki 16 val. pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir jį grąžinant. Teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovas neturi tinkamų vaiko priežiūros įgūdžių, kad nesugeba užtikrinti vaikui saugių sąlygų, todėl manė, kad pasiėmęs vaiką jis užtikrins ramią ir harmoningą aplinką ir tinkamai jį prižiūrės. Atsakovės reikalavimą, kad bendravimo laiku ieškovas privalo užtikrinti, kad nebūtų žaidžiami jokie azartiniai lošimai jokiomis žaidimų priemonėmis, laikė pertekliniu. Teismas laikė, kad atsakovės reikalavimas, kad ieškovas su vaiku bendrautų tik antrąją švenčių dieną pažeidžia ieškovo teises ir tėvų lygiateisiškumo principą. Sprendė, kad šalių interesų pusiausvyrą labiau užtikrins tvarka, kad poriniais metais ieškovas praleidžia su vaiku Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, o neporiniais metais vaikas šias šventes švenčia su atsakove. Analogišku principu nustatė ir Šv. Velykų šventimą. Teismas iš dalies patenkino bendravimo su vaiku per jo gimtadienius tvarką, t. y. 2 valandas vaikas praleidžia su juo (nuo 17 val. iki 19 val.), jei gimtadienis yra darbo dieną, tačiau jei gimtadienis poilsio dieną 4 val. nuo 15 iki 19 val. švenčia atsakovė, o sekančiais metais ieškovas. Vaiko interesus atitinka ieškovo reikalavimas švęsti Tėvo dieną pasiimant sūnų 12 val. ir grąžinant 16 val. bei bendravimo tvarka, kai sūnui sueis 4 metai ir 7 metai. Tenkino ieškovo reikalavimą, kad atsakovė informuotų jį apie sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimą, o jis pats privalo informuoti atsakovę, kad negalėdamas atvykti į susitikimą su sūnumi dėl svarbių priežasčių apie tai informuoja atsakovę. Tačiau netenkino kaip perteklinio ieškovo reikalavimo uždrausti atsakovei išvežti sūnų į užsienį be ieškovo sutikimo. Netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo, kad ieškovas privalomai dalyvautų visuose tėvams organizuojamuose šventėse ikimokyklinio ugdymo ir mokyklinio ugdymo įstaigų, kurias lanko sūnus, organizuojamuose tėvų susitikimuose ir planiniuose sūnaus sveikatos patikrinimuose. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas sprendė, kad ieškovo siūloma priteisti 300 Lt išlaikymo suma per mėnesį, įvertinus šiandienines maisto produktų, drabužių, avalynės, paslaugų kainas, negarantuotų socialiai priimtinų poreikių patenkinimo lygio, be to vaikas turi ir specialiųjų poreikių – jam diagnozuota plokščiapėdystė ir alergija. Teismo manymu vaiko poreikių patenkinimui iš ieškovo priteistina 600 Lt atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei CK 3.192 str. 2 d. nuostatas. Teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju nukryptina nuo tėvų teisių ir pareigų lygiateisiškumo principo, nes atsakovei, auginančiai mažametį vaiką, turintį specialiųjų poreikių, yra sunkiau konkuruoti darbo rinkoje. Atitinkamai teismas už 9 mėnesius paskaičiavo įsiskolinimą ir, ieškovui iš dalies sumokėjus, priteisė 2 900 Lt įsiskolinimą. Dėl tarpusavio išlaikymo teismas pažymėjo, kad nuo 2014-01-06 atsakovė vykdo individualią veiklą, o nuo 2014-04-07 dar dirba UAB „( - )“, kas rodo, kad ji realizuoja save darbinėje veikloje. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę bei į tai, kad dėl santuokos nutrūkimo kaltais pripažinti abu sutuoktiniai, atsakovės prašymą dėl išlaikymo iš ieškovo jai priteisimo atmetė. Teismas priteisė ieškovui 100 vnt. 10 000 Lt vertės UAB „( - )“ akcijų, 2 000 Lt, kuriuos skolinosi iš G. A., pripažino jo asmenine skola, iš ieškovo nustatė 4 000 Lt kompensaciją atsakovei. Tarp šalių nekilo esminio ginčo dėl šio turto padalinimo, todėl ieškovui priteisė stacionarų kompiuterį (1 300 Lt), nešiojamąjį kompiuterį HP DV6, ( 800 Lt), o atsakovei svarstyklės (75 Lt), planšetinį kompiuterį Ipad2 16 GB (625 Lt), išorinį kietąjį diską (195 Lt), elektrinį šildytuvą (130Lt). Ieškovui priteisė skalbimo mašiną (1000 Lt). Teismas 2 komodas padalino kiekvienam po 1 komodą. Kadangi langai buvo pirkti iki santuokos už iš SEB banko skolintas lėšas, atsakovės reikalavimą dėl 1 125 Lt kompensacijos už langus priteisimo atmetė. Padalinus turtą ieškovui teko turto už 13 380 Lt, o atsakovei už 1 305 Lt, todėl ieškovas turi atsakovei kompensuoti 6 343 Lt. Teismas nustatė, kad šalims nustojus gyventi kartu vaiko socialiai priimtinų poreikių patenkinimui atsakovei lėšų pakako, todėl atsakovės reikalavimą skolą iš D. Z. ir S. R. laikė asmenine atsakovės prievole.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

10Atsakovė apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio

1116 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (t. 6, b. l. 142-156):

  1. dalyje dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo V. B. kaltės;
  2. priteisti iš ieškovo V. B. 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo R. B.;
  3. priteisti iš ieškovo sūnui K. B., išlaikymą po 900 Lt iki ( - ), o vėliau po 750 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo dydį Vyriausybės nustatyta tvarka, o lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną atsakovę R. B.;
  4. priteisti iš V. B. išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą ne 1 600 Lt (kuris apskaičiuotas sprendime su aritmetine klaida), o 3 300 Lt dydžio.
  5. nustatyti tokią ieškovo V. B. bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarką:
  • iki vaikui sueis 4 metai, V. B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi K. B., gim. ( - ) kiekvieno mėnesio kas antrą sekmadienį, V. B. (bendrauja su nepilnamečiu sūnumi K. B. per Tėvo dieną pirmąjį birželio sekmadienį nuo 10 val. iki 14 val. vaiko gyvenamojoje vietoje (tame tarpe iki vaikui sueis 4 metai kartu dalyvaujant vaiko motinai R. B..
  • Kiekvienais metais pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, nepilnametis sūnus K. B. praleidžia su motina R. B..
  • V. B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi K. B., gim. ( - ) kiekvienų metų vaiko gimimo dieną nuo 11 val. iki 14 val., jei tai poilsio diena, arba nuo 17 val. iki 20 val., jei tai darbo diena vaiko gyvenamojoje vietoje (iki vaikui sueis 4 metai kartu dalyvaujant vaiko motinai R. B., o vėliau - pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą, o nuo 10 metų - pačiam vaikui nusprendžiant su kuo nori švęsti gimtadienį).
  • Iki vaikui sueis 4 metai V. B., bendrauja su nepilnamečiu sūnumi K. B., 2014 m. Romos Katalikų Šv. Kalėdų antrą dieną ir 2015 Romos Katalikų Šv. Velykų antrą dieną nuo 10 val. iki 14 val. vaiko gyvenamojoje vietoje kartu dalyvaujant vaiko motinai R. B., o 2015 m. Romos Katalikų Šv. Kalėdų pirmą dieną ir 2016 Romos Katalikų Šv. Velykų pirmą dieną nuo 10 val. iki 14 val. kartu dalyvaujant motinai R. B..
  • Nuo ( - ), t.y. kai K. B. sukaks 4 metai, V. B. su sūnumi bendrauja kiekvieno mėnesio kas antrą sekmadienį, įskaitant Tėvo dieną, nuo 10 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir 18 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą.
  • Nuo ( - ), t.y. kai K. B. sukaks 4 metai, V. B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi K. B., kiekvienu metu vaiko gimimo dieną nuo 11 val. iki 14 val., jei tai poilsio diena, arba nuo 17 val. iki 20 val, jei tai darbo diena pasiimant vaiką ar jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą.
  • Nuo ( - ), t.y. kai K. B. sukaks 6 metai, V. B. su sūnumi bendrauja kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį, šeštadienį nuo 11 vai. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos iki sekmadienio 16 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą.
  • Nuo ( - ), t.y. kai K. B. sukaks 6 metai, V. B. su sūnumi bendrauja porinių metu Romos Katalikų Šv. Kūčių ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 18 val. ir grąžinant gruodžio 25 d. 19 val. Neporiniais metais V. B. su sūnumi bendrauja antrąją Romos Katalikų Šv. Kalėdų dieną paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 12 val. ir grąžinant gruodžio 26 d. 19 val.
  • Nuo ( - ), t. y. kai K. B. sukaks 6 metai, V. B. su sūnumi bendrauja porinių metų Romos Katalikų Šv. Velykų pirmą dieną V. B. su sūnumi bendrauja paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienio vakarą 18 val. ir grąžinant sekmadienio vakarą 19 val. Neporiniais metais V. B. su sūnumi bendrauja antrąją Romos Katalikų Šv. Velykų dieną paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžinant 19 val.
  • Nuo ( - ), t.y. kai K. B. sukaks 6 metai, V. B. su sūnumi bendrauja kiekvienų metų liepos mėnesio pirmą pilną savaitę. Vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiima V. B. sekmadienį prieš pirmos savaitės pirmadienį 18 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą liepos mėnesio pirmos savaitės sekmadienį iki 19 val.
  • Nuo ( - ), t. y. kai K. B. sukaks 10 metų, atsižvelgiant, ko pageidauja pats vaikas, ir valstybinių švenčių bei bendrų atostogų laiko leidimas derinamas su juo, laikantis tvarkos, nustatytos vaikui nuo 6 metų. V. B., privalomai dalyvauja pirmajame ir paskutiniame metiniuose ikimokyklinio/mokyklinio ugdymo įstaigų, kurias lankys K. B., organizuojamuose tėvų susirinkimuose, apie kurių laiką R. B. informuoja iš anksto objektyvia forma (įskaitant trumpąją žinutę, elektroninį laišką ar pan.).
  • V. B., iki vaikui sueis 10 metų, privalomai dalyvauja, visose ikimokyklinio/ mokyklinio ugdymo įstaigų, kurias lankys K. B. organizuojamose šventėse, kurios yra skirtos specialiai tėvams, apie kurių laiką R. B. informuoja iš anksto objektyvia forma (įskaitant trumpąją žinutę, elektroninį laišką ar pan.).
  • V. B., negalėdamas atvykti į susitikimus su vaiku dėl išvykimo į užsienį ar kitų svarbių priežasčių, informuoja apie tai prieš protingą terminą (t.y. iš karto paaiškėjus negalėjimo atvykti priežastims, ne mažiau kaip prieš 3 dienas), objektyvia forma: elektroniniu paštu, registruotu laišku ar trumpąja „sms“ žinute.
  • R. B. įsipareigoja informuoti V. B. apie sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimą nurodant kitą gyvenamąją vietą objektyvia forma prieš vieną mėnesį elektroniniu paštu, registruotu laišku ar trumpąja „sms“ žinute.
  1. Priteisti iš ieškovo V. B. išlaikymą atsakovei R. B. periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį už laikotarpį iki vaikui sueis 3 metai, t. y. iki ( - ).
  2. Pakeisti sprendimą dalyje dėl kompensacijos priteisimo ir priteisti R. B. už V. B. didesnę atitenkančio turto dalį 7 297 Lt kompensaciją (vietoje 5 172 Lt priteistos);
  3. Pripažinti prievoles tretiesiems asmenims S. R., G. Č., D. Z. solidariosiomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis, nustatant, kad tarpusavio santykyje ieškovas ir atsakovė įsipareigoja įvykdyti prievoles lygiomis dalimis: S. R. 1 200 Lt (kiekvienas po 600 Lt), D. Z. – 2 000 Lt (kiekvienai šaliai po 1 000 Lt), G. Č. 234,21 Lt (kiekvienai šaliai po 117,10 Lt).
  4. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

12Motyvuose nurodė:

  1. Santuoka nutruko dėl ieškovo kaltės. Teismas nepagrindė, kodėl nevertino atsakovės pateiktų įrodymų dėl ieškovo kaltės, t. y. įrodymai dėl ieškovo priklausomybės azartiniams žaidimams ir dėl kitokio laisvalaikio praleidimo būdo, nesusijusio su šeimos poreikiais. Kompiuteriniams žaidimams išlaidos siekia apie 600-1 000 Lt. Ieškovas dalyvavo azartiniuose žaidimuose statant pinigų sumas. Toks gyvenimo būdas, prioritetą teikiant sau, kenkė atsakovės bei vaiko sveikatai. Atsakovas buvo neištikimas ir nelojalus šeimai. Jis atnaujino santykius su ankstesne savo drauge A. T.. Teismas nepagrįstai kaip neobjektyvius, dėl artimo ryšio su atsakove, vertino trečiųjų asmenų D. Z., S. R. bei liudytojos S. C. parodymus. Teismas nepasisakė, ar yra nesutapimų trečiųjų asmenų ir liudytojos parodymuose, ar jie neatitinka byloje pateiktų dokumentų. Abstraktūs ieškovo samprotavimai apie ieškovę, nurodymas, kad jie nesutaria įvairiais klausimais – nėra tinkamas pagrindas pripažinti atsakovę kalta dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas nepakankamai prisidėjo prie sutuoktinio ir šeimos materialinės paramos, nesitarė dėl bendrų šeimos išlaidų, leisdamas kompiuteriniams žaidimams ir draugės išlaikymui. Ieškovas piktnaudžiavo geresne savo turtine padėtimi ir iš atsakovės tyčiojosi, nedavė pinigų ir vertė skolintis iš draugių sergančio vaiko gydymui.
  2. Pripažinus ieškovą kaltu dėl santuokos nutraukimo, iš jo priteistina 5 000 Lt neturtinė žala, kuri pasireiškė dėl to, kad apsisprendusi sudaryti santuoką ir patikėjusi atsakovo pažadais pakeisti savo gyvenimo būdą, atsakovė turėjo didelių vilčių, tačiau ieškovo neištikimybė, priklausomybė azartiniams žaidimams, bendravimo apribojimas atsakovę dvasiškai sukrėtė, neigiamai pakeitė gyvenimo kokybę tiek psichologiniu, tiek fiziniu požiūriu. Dėl tokio atsakovo elgesio ir santuokos žlugimo atsakovė iki šiol labai pergyvena.
  3. Teismas nepagrįstai nustatė su vaiku bendravimo tvarką, labiau atsižvelgdamas į ieškovo, nei atsakovės argumentus. Teismo nustatyta bendravimo ir dalyvavimo nepilnamečio vaiko auklėjime tvarka nėra priimtina, nes ieškovas sąmoningai ignoruoja vaiko interesus, nevertindamas net jo elementariausių poreikių ir netgi objektyviai išreiškia savo skeptišką požiūrį, pvz:. sąmoningai žaloja vaiko sveikatą , vaiko akivaizdoje žemina atsakovę, turėdamas priklausomybę azartiniams lošimams pratina ir 2 metų vaiką ir t. t. Teismas, nustatydamas bendravimą – vaikas sekmadieniais išsivežamas pietų miego metu nuo 12 val. iki 16 val. pažeidė vaiko teisę į normalų poilsį, taip sutrikdydamas įprastą jo dienotvarkę.
  4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad maitinimas krūtimi - ne „problema“, šiuo atveju, ypač esant alerginiams susirgimams ir dažnoms peršalimo ligoms, medikų nuomone bent iki 3-4 metų tai yra svarbus vaiko poreikis. Koreguotina teismo numatyta vaiko bendravimo su tėvu tik kas antrais metais per šv. Kalėdas ir šv. Velykas tvarka, kai vaikas turėtų susitikti su tėvu kiekvienais metais. Nepritartina teismo argumentui, kuriuo atmestas reikalavimas dėl tėvo privalomo dalyvavimo tėvų susirinkimuose. Teismas neteisingai nustatė, kad vaikas bendraus Tėvo dieną nepriklausomai nuo bendravimo grafiko, nepasisakydamas dėl Motinos dienos, todėl teismo sprendimas papildytinas nustatant: „Kiekvienais metais pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, sūnus K. B. praleidžia su motina R. B.“. Tai, kad ieškovas siekia, kad savo gimtadienį (dalį dienos) vaikas praleistų su tėvu, neatitinka vaiko interesų, nes vaikas paprastai savo gimtadienį nori švęsti ne tik su vienu iš tėvų pagal teismo nustatytą tvarką, bet ir su draugais. Galimybė vaikui pačiam nuspręsti nustatytina bent jau nuo 10 metų.
  5. Atsakovė pagrindė, kad vaiko išlaikymui išleidžia apie 1 400-1 500 Lt. Nepilnamečio vaiko poreikius sudaro išlaidos maistui, aprangai, sveikatai, poilsio ir laisvalaikio organizavimui, būsto eksploatavimui, mokesčiai būreliams ir kt. Atsakovės mėnesinės pajamos iki 2014 m. birželio sudarė 860 Lt (o ateityje dirbant pilną darbo dieną apie 1 600 Lt), o ieškovo mėnesinės pajamos sudaro apie 4 000 Lt. Ieškovas visuomet uždirbdavo 2-3 kartus daugiau nei atsakovė, todėl iš ieškovo priteistina proporcingai didesnė išlaikymo suma reikalinga vaikui auginti, ne po 600 Lt, o po 900 Lt iki 3 m., o po to po 750 Lt. Teismas, priimdamas sprendimą priteisti po 600 Lt, nukrypdamas nuo pusės MMA taisyklės, įvertino tik specialiuosius vaiko poreikius dėl alergijos, tačiau neįvertino pagal 3.192 str. 2 d. skirtingos tėvų materialinės padėties, didesnių galimybių vaiko tėvui dirbti ir gauti jo specialybę atitinkantį atlygį bei tai, kad didesnes sumas nei vaiko išlaikymui jis gali sau leisti iššvaistyti kompiuteriniams žaidimams, valgymui restoranuose, muzikiniams festivaliams, draugės išlaikymui ir t.t. Teismas skaičiuodamas įsiskolinimą po 600 Lt padavė klaidą, turėtų būti ne 1 600 Lt, o 1 800 Lt. Skaičiuojant po 900 Lt įsiskolinimas sudarytų 3 300 Lt.
  6. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl tarpusavio išlaikymo. Atsakovės gaunamas uždarbis nepatenkina net minimalių jos ir vaiko poreikių. Atsakovė šiuo metu yra motinystės atostogose, augina šalių bendrą vaiką, tęsia maitinimą krūtimi, todėl neturi galimybės dirbti pilną darbo dieną ir jokių pajamų, iš kurių galėtų patenkinti būtinuosius vaiko ir savo poreikius, negauna, o pradėjus darbinę veiklą – atsiras būtinosios auklės, važinėjimo į darbą išlaidos. Grįžus dirbti darbo užmokestis sieks 1 600 Lt, individuali veikla nutraukta, atsakovė neturi nuosavybės teise priklausančio turto, nuomojasi būstą, todėl 300 Lt mėnesinis išlaikymas atsakovei iki vaikui sueis 3 metai yra teisėtas ir pagrįstas.
  7. Nesutinka dėl kompensacijos už tenkančią didesnę turto dalį, kuri turėtų būti ne 5 172 Lt, o 2 125 Lt didesnė, kurią sudaro papildoma 1 000 Lt kompensacija už UAB „( - )“ akcijas bei 1 125 Lt kompensacija už ieškovo savavališkai panaudotas pinigines lėšas jo tėvams priklausančio turto pagerinimui.
  8. Ieškovo teigimu 2 000 Lt buvo tariamai pasiskolinti iš G. A. įmonės steigimui, tačiau atsakovė apie tokį paskolos ėmimo tikslą nebuvo informuota. Lėšų įstatinio kapitalo formavimui steigimo momentu pakako ir nebuvo būtinybės skolintis, be to tariamą skolą ieškovas G. A. turėjo galimybę grąžinti. Tai rodo atsakovo piktnaudžiavimą iškeliant santuokos nutraukimo bylą ir teikiant reikalavimą dėl mažesnės kompensacijos išmokėjimo.
  9. Teismas netinkamai vertino atsakovės pateiktus duomenis apie paskolas iš trečiųjų asmenų D. Z., S. R. ir G. Č., už kurias šalys turi atsakyti solidariai. Atsakovė paskolas paėmė gyvenant santuokoje, paskolos paimtos dėl ieškovo kaltės susidarius sunkiai atsakovės ir jos vaiko turtinei padėčiai. Ieškovas teikė tik 300-400 Lt išlaikymą, atsakovės pajamos sumažėjo iki 840 Lt, kai minimaliam atsakovės ir vaiko pragyvenimui reikėjo apie 2 000 Lt. Atsakovas apie šias būtinas pragyvenimui paskolas žinojo, kaip ir apie poreikį vaikui didesnio išlaikymo.
  10. Teismas, apskaičiuodamas patirtas bylinėjimosi išlaidas neįtraukė kitų atsakovės patirtų ir pagrįstų išlaidų, susijusių su bylinėjimusi: išlaidų vertimui 853,84 Lt, kanceliarinės ir banko išrašų gavimas (prašymas dėl išlaidų).

13Ieškovas atsiliepimu prašė atsakovės R. B. apeliacinį skundą atmesti pilna apimtimi, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti ieškovo V. B. naudai iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nesutiko su atsakovės prašymu nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka (t. 7, b. l. 21-35).

14Motyvuose nurodė:

  1. Nepagrįstai atsakovė nurodo, kad byloje nėra duomenų ir objektyvių įrodymų, kuo pasireiškė būtent R. B. kaltė, kai byloje yra duomenys, kuriuose atsakovė pripažįsta savo nelojalų elgesį ieškovui santuokos metu, 2014-05-28 posėdžio metu pripažino buvusi neištikima. Pati atsakovė turi psichologinių problemų. Ieškovas atsakovės yra nuolat nuvertinamas, žeminamas, šmeižiamas, kuriamos neįtikėtinos, nebūtos istorijos, neva grasino pagrobti vaiką, naudojo prieš ją fizinį smurtą ir t. t., nepagrįstai neprileidžiamas prie vaiko.
  2. Ieškovas nuo 2006 m. domisi žaidimu ,,Magic the gathering“. Šis žaidimas yra ieškovo hobis, 2007 m. dalyvavo šio stalo žaidimo pasaulio čempionate Jungtinėse Amerikos Valstijose, taip pat kituose turnyruose. Ieškovo įmonė ( - ), UAB šiuo metu verčiasi šio stalo žaidimo produkcijos prekyba. Taip pat siekė užsidirbti papildomų pajamų ir internetinėje versijoje (http://magic.wizards.com/en/magie-online). Atsakovas www.ebay.com aukcionų sistemoje norėjo pigiai pirkti savo hobio produkciją. Pirkimai buvo daromi angliško aukciono principu parduodamom prekėm, ko negalima traktuoti kaip azartinio lošimo.
  3. Atsakovė nepateikė nei vieno ieškovo neištikimybę įrodančio įrodymo. Nepagrįstai ieškovė nurodo, kad D. Z. liudijo apie chuliganišką ieškovo vairavimą, kai ieškovas nėra baustas už chuliganišką vairavimą, o skirtos nuobaudos yra jau nutraukus bendrą ūkio vedimą ir gyvenimą kartu. Nepagrįstai remiamasi išimta iš konteksto LAT 3K-3-113/2011 daline išvada. Niekada nebuvo nei fizinio nei moralinio smurto prieš atsakovę, nei vienas iš liudytojų to nepaliudijo.
  4. Išgalvotas atsakovės argumentas, kad ji norėjo bendro biudžeto. Atsakovė savo gaunamą motinystės pašalpą pirmiausiai leido savo kreditoriniams įsipareigojimams dengti, o tik po to skyrė šeimos reikmėms. Ieškovas daug dirbo, savo uždirbtomis lėšomis įsteigė įmonę. Atsakovė išvarė ieškovą iš namų. Net ir išvytas iš namų paliko 500 Lt grynaisiais sumokėti mokesčiams, balandžio mėnesį padarytas pervedimas į atsakovės sąskaitą su paskirtimi „Buto nuomai sumokėti“. Atsakovė be jokių pagrindžiančių įrodymų teigia, jog iš jos buvo tyčiojamasi ir ji nebuvo remiama finansiškai. Būtent ieškovas pasirūpino, kad atsakovei būtų sutvarkytas dantis jo pažįstamo stomatologo. Visada rūpinosi, kad sūnus pagal planinius ir neplaninius vizitus pas šeimos gydytoją būtų laiku. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų verčiama skolintis vaistus iš draugių. Nėra jokių įrodymų, kad ieškovas būtų lošęs azartinius lošimus ar būčiau reikalavęs pateikti ataskaitą apie išleistus pinigus, kad būtų išlaikęs kitas moteris. Atsakovė nuo 2013-03-17 nė karto neprašė daugiau pinigų, nei ieškovas pervesdavo sūnui.
  5. Atsakovės pajamos bus ne 1 600 Lt, o 1 650 Lt be mokesčių. Ji dirba antraeilėse pareigose UAB ,, ( - )“, kurioje šiuo metu gauna 300 Lt. Atsakovė klaidina teismą teigdama, jog išleidžia 1 400-1 500 Lt sūnaus K. B. reikmėms. Jos pateikti kvitai nepagrindžia tokio kiekio produktų poreikio vien tik vaikui. Į išleistų pinigų sumą nepagrįstai įtrauktas automobilio kuro pirkimas, nors nepateikta jokių objektyvių įrodymų, kur sūnų reikia vežti automobiliu, kuriais būtų galima pagrįsti tokias sąnaudas K. B. reikmėms. Atsakovė leidžia pinigus ne pagal galimybes, nesistengdama taupyti, neracionaliai. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovas uždirba 4 000 Lt, kai realiai apie 1 770 Lt į rankas, iš kurių 600 Lt išlaikymas vaikui ir 532 Lt per mėnesį kreditas AB SEB bankui. Atsakovė turi aukštesnio rango išsilavinimą, yra jauna ir sveika, gali siekti geriau apmokamo darbo.
  6. Vaiko specialieji poreikiai apskritai galėtų būti nevertinami, kadangi atsakovė vengia teikti informaciją apie vaiko alerginę būseną ir neteikia informacijos, kada planuojama daryti vaiko alergenų tyrimą. Plokščiapėdystės poreikiai vaikui paaugus taip pat greičiausiai bus neaktualūs. Kol nebus atlikti vaiko alergenų tyrimai, vaiko alerginiai susirgimai apskritai nevertinami kaip priežastis, kodėl vaikas negali būti leidžiamas į ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Atsakovės motina yra pensininkė, kuri galėtų padėti prižiūrėti sūnų K. B. atsakovės darbo metu ir tokiu būdu išvengti auklės samdymo poreikio.
  7. Teismas priteisdamas iš ieškovo išlaikymą po 600 Lt, priešingai nei teigia atsakovė, nukrypo nuo lygių dalių principo, laikydamas, kad vaiko poreikiams reikalinga 1 100 Lt suma. Atsakovė nepagrįstai prašo priteisti įsiskolinimą 1 800 Lt sumai, nurodydama, kad ieškovas per 5 mėnesius yra pervedęs tik 1 200 Lt, kas yra netiesa.
  8. Atsakovė nesistengia užtikrinti vaiko bendravimo su tėvu, laikosi nuostatos, kad apie vaiką bendraus tik šeimos santykių institute. Atsakovės elgesys galimai yra nukreiptas prieš ieškovo su sūnumi ryšį, yra įrankis atsakovei keršyti dėl nutrūkusios santuokos manipuliuojant vaiku. Ieškovui pilnavertiškai su sūnumi neleidžiama bendrauti. Atsakovė susitikimus filmuoja, nurodinėja, ką turi daryti ir ko neturi daryti, kviečia policiją, melagingai inscenizuodama fizinį smurtą ir t. t. Prašydama iki 4 metų susitikimus su sūnumi daryti išskirtinai tik dalyvaujant motinai atsakovė nepagrįstai prisidengia neva ieškovo nerūpestingumu ir kitokiais išgalvotais ar neteisingai pagal situaciją suinterpretuotais faktais. Esant įtemptiems konfliktiškiems santykiams atsakovės prašomi susitikimai dalyvaujant atsakovei būtų kenkimas sūnaus K. B. interesams ir saugiam psichologiniam vystymuisi.
  9. Tai, kad vaikas maitinamas krūtimi nėra pagrindas susitikimus su sūnumi daryti dalyvaujant atsakovei. Santuokos metu buvo nupirktas pientraukis ir atsakovė turi visas galimybes paruošti pieno buteliukus ir maitinimas krūtimi nėra esminis. Juo labiau, būtent krūtimi maitinti galės vaikui sugrįžus namo.
  10. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovas vengia dalyvauti vaiko auklėjime remdamasi tuo, jog nedalyvavo paskaitų, kurios vyko mano darbo metu, skirtų susipažinti su Valdorfo auklėjimo principais, cikle, kai pati atsakovė trukdo matytis su vaiku. Atsakovės reikalavimas privalomai dalyvauti vaiko ikimokyklinio ugdymo ir mokyklinio ugdymo įstaigų organizuojamuose susitikimuose yra visiškai nelogiškas. Tačiau logiškas atsakovės noras įsipareigoti iš anksto objektyvia forma pranešti apie tokių tėvų susirinkimų organizavimą, todėl šia sąlyga papildytinas teismo sprendimas.
  11. Nepritartina atsakovės reikalavimui „Kiekvienais metai pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, sūnus K. B. praleidžia su motina R. B.“, kadangi pagal nustatytą bendravimo tvarką su sūnumi bendrauja ieškovas nuo 12 val. iki 16 val., todėl jau iš pat ryto sūnus turės galimybę pasveikinti mamą. Nepritaria atsakovės reikalavimams dėl bendravimo nuo vaiko 10 metų, kadangi tokį reikalavimą atsakovė turėjo pateikti patikslintu priešieškiniu, o ne apeliacinės instancijos teisme. Nepritaria reikalavimui keisti pasimatymų laiką nuo 10.00 iki 14.00, kadangi atsakovė patikslintame priešieškinyje turėjo įvertinti vaiko dienotvarkę. Ji pati prašė skirti laiką nuo 12.00 iki 16.00.
  12. Teismas pagrįstai nepriteisė atsakovei išlaikymo. Šalių santuoka faktiškai truko vos daugiau nei pusę metų. Atsakovės pajamos nuo 2014-09-01 bus didesnės nei ieškovo (1 770 Lt). Nors atsakovė nurodo, kad neturi turto ir turi nuomotis butą, tačiau tas pats pasakytina ir apie ieškovą. Atsakovė nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio neturės kreditorinių įsipareigojimų, o ieškovui jie išlieka iki 2016 m. sausio mėnesio (įmoka mėnesiui siekia 532 Lt). Atsakovė teigia, jog atsiras būtinos išlaidos auklei ir važinėjimui į darbą, tačiau per daugiau nei metus laiko atsakovė nei karto nepaprašė atsakovo padėti prižiūrėti vaiką, ignoravo visus siūlymus tai padaryti.
  13. Nepagrįstas reikalavimas dėl 2 125 Lt didesnės kompensacijos, R. B. paliudijo, kad 2 200 Lt grąžinta skola nebuvo paimta langams įsigyti. Atsakovė visada žinojo apie paskolą iš G. A., kuri, nepriklausomai nuo paskolos grąžinimo datos, buvo panaudota formuojant įstatinį kapitalą. Atsakovė asmeniškai nei vienu litu neprisidėjo prie įmonės ( - ), UAB steigimo įstatinio kapitalo ir tik juridiškai jai priklauso kompensacija už įmonės akcijas. Bendras ūkis nevestas nuo 2013-03-17, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas galėjo žinoti apie atsakovės imamas paskolas. Byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, kad skolintos lėšos buvo išleistos išskirtai būtent sūnaus K. B. reikmėms tenkinti.

15Trečiasis asmuo D. Z. prisideda prie atsakovės apeliacinio skundo, prašydama jį patenkinti. Prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (t. 7, b. l. 41-43).

16Motyvuose nurodė, kad teismas nepagrįstai nesirėmė jos objektyviais parodymais dėl to, kad dėl santuokos iširimo yra ieškovo kaltė. Nuo ieškovo išėjimo atsakovei reikalinga tiek moralinė, tiek materialinė pagalba, ji patyrė neturtinę žalą. Apeliantės pasiūlyta papildoma su tėvu bendravimo tvarka yra racionali. Sutinka su apeliantės argumentu, pagrindžiančiu prašymą priteisti didesnę sumą vaiko išlaikymui. Mano, kad argumentai dėl atsakovės išlaikymo yra svarūs, tačiau dėl išlaikymo dydžio nepasisako. Pritaria dėl atsakovės reikalavimų dėl turto ir prievolių padalijimo.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinis skundas atmestinas.

19Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK329 straipsnio 2, 3 dalys).

20Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

21Atsakovė ir trečiasis asmuo D. Z. prašo atsakovės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovas nurodo, jog nėra būtinybės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

22Lietuvos Respublikos CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

23Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo sprendimo motyvaciją, į tai, kad šalys, tretieji asmenys ir liudytojai buvo išklausyti pirmosios insstancijos teisme, į surinktų įrodymų gausą, į tai, kad apeliantė nenurodė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių būtų reikalinga skirti žodinį bylos nagrinėjimą (pagrindinis motyvas – „<...> teisingai išspręsti ginčą gali būti reikalingi šalių paaiškinimai“), sprendžia, kad skirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka nėra tikslinga, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

24Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

25Apeliantė nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodo, kad byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis buvo neištikimas, nelojalus šeimai, buvo priklausomas nuo azartišų žaidimų, nepakankamai prisidėjo prie sutuoktinės ir šeimos paramos.

26Ieškovas nesutinka su apeliantės argumentais, nurodydamas, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių jo neištikimybę, nelojalumą šeimai, lošimą azartiniais žaidimais ar nepakankamą paramą šeimai.

27Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

28Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

29Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismų praktikoje nurodyta, kad, siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais sutuoktiniui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Tokia prezumpcija yra nuginčijama, kai kitas sutuoktinis ją paneigia, įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių, arba nurodęs faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

30CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

31Apeliantė nurodo, kad ieškovas buvo neištikimas, tačiau šiam faktui patvirtinti nepateikė įrodymų (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog šalių santuoka faktiškai iširo 2013 m. kovo 17 d. (tą pripažįsta abi šalys), todėl įrodomąją reikšmę turi tik tie įrodymai, kurie pagrindžia aplinkybes (faktus) įvykusius iki 2013 m. kovo 17 d. Apeliantės nurodomi įrodymai, neva patvirtinantys ieškovo neištikimybę, yra vėlesnio laiko (2013 m. rugsėjo 7 d., 2013 m. rugsėjo 4 d. ir pan.), dėl ko jie negali pagrįsti ieškovo neištikimybės fakto iki santuokos iširimo. Be to, negalima sutikti su apeliante, jog jos nurodomi įrodymai patvirtina ieškovo neištikimybės faktą, nes remiantis jais to konstatuoti negalima. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti fakto (neištikimybės), kuriam esant gali būti preziumuojama sutuoktinio kaltė (CK 3.60 str. 3 d.). Taip pat apeliantė nurodo, kad ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (nelojalumas šeimai, lošimas azartiniais žaidimais, nepakankama parama šeimai), tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti taip pat nepateikė įrodymų (CPK 178 str.). Šiuo atveju pažymėtina, kad norint pripažinti ieškovą kaltu dėl santuokos iširimo, turi būti nustatytas esminis jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas (CK 3.60 str. 2 d.). Apeliantės nurodomos aplinkybės, tokios kaip: kompiuterinių žaidimų žaidimas (tai ieškovo hobis, kuriuo jis užsiima nuo 2006 m., t. y. dar iki santuokos sudarymo ir iširimo), filmų naktimis žiūrėjimas, pirkimas prekių internetinėje svetainėje (www.ebay.com), nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog tokiu elgesiu ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Priešingai sprendžiant (vadovaujantis apeliantės logika), reikštų, kad: 1) asmuo, kuris pavyzdžiui žaidžia krepšinį savo malonumui (hobis) ir tuo tikslu moka pinigus už salės nuomą, perka sportinę aprangą, taip pat turėtų būti pripažįstamas kaip leidžiantis pinigus ne šeimos poreikiams ir kaltas dėl santuokos iširimo, 2) asmuo, kuris naktį žiūri televizorių (gal būt per garsiai), ar eina į kino teatrą, ar spektaklį (t. y. kino filmui ar spektakliui išleidžia pinigus), taip pat turėtų būti pripažįstamas kaip leidžiantis pinigus ne šeimos poreikiams, nelojalus šeimai ir kaltas dėl santuokos iširimo, 3) asmuo, kuris perka sau prekes bet kokioje parduotuvėje ir kitam sutuoktiniui manant, jog šis per daug sau kažko nusipirko, taip pat turėtų būti pripažįstamas kaip leidžiantis pinigus ne šeimos poreikiams ir kaltas dėl santuokos iširimo. Taigi, akivaizdu, kad apeliantės nurodomos aplinkybės gali būti vertinamos, kaip sutuoktinių nesutarimas dėl elemantarių buitinių dalykų ir finansinių prioritetų paskirstymo, o ne priežastis konstatuoti kito sutuoktinio kaltę. Nepagrįsta ir nereikšminga laikytina apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ieškovas neprisidėjo prie apeliantės buto nuomos mokesčio, nes pirma, ieškovas po santuokos iširimo (2013 m. kovo 17 d.) ir neturėjo pareigos mokėti šio mokesčio, nes ten negyveno, antra, ieškovas, pagal bylos duomenis, kovo-balandžio mėnesiais mokėjo nuomos mokestį. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ieškovas nedavė pinigų danties gydymui, nutylint, jog ieškovas susitarė su pažįstamu draugu, kad šis mažesnėmis sąnaudomis pagydytų apeliantės dantį, negali būti vertinama kaip materialinės paramos nesuteikimas apeliantei. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiųjų asmenų D. Z., S. R. (apeliantės puseserės) ir liudytojos S. Č. (apeliantės sesuo) paaiškinimais netikslinga vadovautis, nes jos yra suinteresuotos padėti apeliantei, be to, pažymėtina, kad jų paaiškinimuose nėra nurodoma aplinkybių, kurios būtų reikšmingos, pagrindžiant ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės nurodomos aplinkybės, kurios neva pagrindžia ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, ne tik kad neįrodytos, bet ir nėra esminės, kurios galėtų pagrįsti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo (tai buitinio pobūdžio nesutarimai, pasitaikantys kiekvienoje šeimoje), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra visiškai pagrįstas.

32Pripažinus, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinė žala, padaryta dėl santuokos nutraukimo, nepriteistina (CK 3.70 str. 2 d.).

33Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

34Lietuvos Respublikos CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.

35Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo bendravimo ir dalyvavimo sūnaus K. auklėjime tvarka yra tinkama, ji užtikrina maksimalų tėvo bendravimą ir dalyvavimą auklėjant vaiką bei atitinka vaiko interesus. Iš bylos surinktų duomenų matyti, jog ieškovas stengiasi ir siekia bendrauti ir rūpintis savo sūnumi, nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieškovo bendravimas galėtų pakenkti vaiko interesams. Apeliantės nurodomos aplinkybės, jog ieškovas ignoruoja vaiko interesus (neketina laikytis gydytojo alergologo rekomendacijos, davė vaikui neplautus obuolius, atsisakė išskalbti vaikui sauskelnes ir pan.), yra arba visiškai nepagrįstos, arba pakankamai nereikšmingos; pastebėtina, kad apeliantė siekia nepagrįstai sureikšminti elementarias gyvenimo situacijas, interpretuodama jas sau naudinga linkme ir siekdama sumenkinti ieškovo kaip tėvo gebėjimus.

36Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, jog nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia vaiko teisę į normalų poilsį, trikdoma įprasta jo dienotvarkė, kai vaikas sekmadieniais išvežamas pietų miego metu nuo 12 val. iki 16 val. Pirma, byloje nėra duomenų (apeliantė aiškiai nenurodo), kada yra vaiko pietų miego laikas. Antra, tiek motina, tiek tėvas turi lygias teises vaiko atžvilgiu, todėl nėra būtinybės keletą kartų per mėnesį neleisti tėvui rūpintis vaiko pietų miegu (jeigu bendravimo laikas sutampa su vaiko pietų miego laiku). Tai, kad į tėvo bendravimo su vaiku laiką patenka vaiko pietų miego laikas, negali būti laikoma vaiko interesų pažeidimu.

37Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vaiko maitinimas krūtimi nėra pakankama priežastis, kuri leistų riboti ieškovo (tėvo) bendravimą su vaiku. Pažymėtina, kad šiuo metu vaikui jau 2 metai ir 3 mėnesiai, su ieškovu vaikas kelias dienas per mėnesį praleis po 2-4 val. (išskyrus Kūčių ir Šv. Kalėdų dienas, Šv. Velykų dieną), dėl ko vaiko maitinimo krūtimi būtinybė mažėja, tačiau, tokiai būtinybei esant, motinos pienas gali būti duodamas vaikui iš buteliuko.

38Apeliantės prašymas nustatyti ieškovo bendravimą su vaiku per Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas kiekvienais metais, o ne kas antrais metais, laikytinas nepagrįstu. Pirma, ieškovas tokios prašymo nėra išreiškęs (už jį tai prašo apeliantė), todėl toks priverstinis (teisminiu būdu nustatytas) bendravimo tvarkos nustatymas negali būti naudingas vaiko interesams ir abejotina, ar realiai bus vykdomas. Pažymėtina, kad teismo pagalba negalima priversti tėvų bendrauti su vaikais. Antra, apeliantė nenurodė jokių argumentų, kodėl gi nustatyta bendravimo tvarka nėra tinkama. Teisėjų kolegija šioje vietoje neįžvelgia vaiko interesų, ar šalių interesų pažeidimo.

39Nepagrįstu laikytinas apeliantės prašymas, bent jau nuo 10 metų nustatyti, kad vaikas pats nuspręstų dėl bendravimo tvarkos (apeliantė nurodo, kad paprastai vaikas savo gimtadienį nori švesti ne tik su vienu iš tėvų, bet ir su draugais). Taigi, apeliantė iš esmės siekia, kad nuo 10 metų bendravimo tvarka priklausytų nuo vaiko norų. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko norai ne visuomet sutampa su vaiko interesais. Šiuo metu vaikui yra 2 metai 3 mėnesiai, dabar prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kai vaikui jau bus 10 metų ir daugiau. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks prašymas nėra savalaikis ir negali būti tenkinamas, nes nėra galimybės įvertinti (nuspėti), kokia bus situacija tarp šalių, tarp šalių ir vaiko po 8 metų. Pažymėtina, kad šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka gali būti keičiama priklausomai nuo pasikeitusių gyvenimiškų aplinkybių (esant svarbioms priežastims), todėl, esant būtinybei, nustatyta bendravimo tvarka, esant nesutarimams, pagal bet kurios iš šalių prašymą, ateityje gali būti koreguotina.

40Nepagrįstu laikytinas apeliantės prašymas įpareigoti ieškovą dalyvauti tėvų susirinkimuose, vaiko šventėse. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nagrinėjamas ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, o ne sankcijų (įpareigojimų) taikymo ieškovui (tėvui), ko iš esmės prašo apeliantė. Nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta, ar leisti ieškovui bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką tokia apimtimi, kokios jis prašo, ar prašoma bendravimo tvarka yra protinga (logiška), ar ji nepažeis vaiko interesų, šalių interesų ir, ar gali būti realiai vykdoma. Apeliantės gi prašymai labiau atitinka ne norą spręsti ginčą iš esmės, bet siekį, prisidengiant vaiko interesais, kerštauti ieškovui (kaip tvirtina ieškovas).

41Netenkintinas apeliantės prašymas papildyti nustatytą bendravimo tvarką tokiu punktu – „kiekvienais metais pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, sūnus K. B. praleidžia su motina R. B.“. Prašymas motyvuojamas tuo, kad per Motinos dieną vaikas turėtų būti su motina, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Pažymėtina, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką, per Motinos dieną (pirmą gegužės mėnesio sekmadienį), vaikas visuomet bus su motina, nes pagal nustatytą bendravimo tvarką (kas antrą mėnesio sekmadienį) ši diena niekaip nepateks į tą dieną, kurią galėtų ieškovas bendrauti su vaiku, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės prašymas yra perteklinis (visiškai nereikalingas).

42Apibendrinant teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka atitinka vaiko ir šalių interesus, ji yra pakankamai detalizuota, tuo tarpu apeliantės apeliaciniame skunde siūloma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka, kuri net nebuvo siūloma nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, yra pakankamai sudėtinga, kas du metai besikeičianti, kas sukelia papildomą nestabilumą tiek vaikui, tiek šalims. Teisėjų kolegijos manymu bendravimo su vaiku tvarka turi būti nustatoma kiek įmanoma aiškesnė, kiek įmanoma paprastesnė ir suprantamesnė, kuri leistų vaikui kuo mažiau pajusti su ja susijusius gyvenimo pokyčius bei nepajusti tarp šalių esančių konfliktinių santykių.

43Dėl išlaikymo vaikui dydžio.

44Apeliantė nesutinka su priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžiu (600 Lt), nes teismas neįvertino skirtingos tėvų materialinės padėties (iš ieškovo turėtų būti priteista didesnė dalis reikalingo vaikui išlaikymo, t. y. 900 Lt iki vaikui sukaks 3 metai ir 750 Lt vėliau).

45Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystimosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

46Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

47Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

48Kaip matyti iš teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokios gi išlaidos reikalingos patenkinti vaiko poreikius kas mėnesį. Pažymėtina, kad nustatant šių išlaidų dydį svarbu, kad vaikas gautų tai, ką gavo šalims gyvenant santuokoje, t. y. jo gyvenimo kokybė (kiek liečia finansinę pusę) nepablogėtų, tuo pačiu santuokos iširimas neturi būti pagrindas asmeniui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nepagrįstai reikalauti daugiau išlaidų vaikui, negu iki to buvo skiriama. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantės pateiktas skaičiuotes, į šalių paaiškinimus, vaiko amžių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, sprendžia, kad reikalinga suma kasmėnesiniams vaiko poreikiams tenkinti yra 1 100 Lt.

49Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, jog priteisiant išlaikymą iš ieškovo neatsižvelgta į tėvų turtinę padėtį. Kaip matyti, iš ieškovo priteista 600 Lt dydžio išlaikymas vaikui, tokiu būdu apeliantei tenka 500 Lt dydžio išlaikymo našta. Pagal Sodros duomenis, ieškovo gaunamas dvejose darbovietėse darbo užmokestis yra apie 1 750 Lt (atskaičius mokesčius), apeliantės gaunamas dvejose darbovietėse darbo užmokestis yra apie 1 830 Lt (atskaičius mokesčius), t. y. apeliantės turtinė padėtis net šiek tiek geresnė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad priteistas iš ieškovo 600 Lt dydžio išlaikymas vaikui yra per mažas.

50Dėl išlaikymo įsiskolinimo. Pirmosios instancijos teismas, pagal ieškovo prašymą, 2014 m. birželio 27 d. nutartimi ištaisydamas rašymo apsirikimą nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas priteistinas ne už 9 mėnesius, bet už 5 mėnesius (nes nuo 2013 m. rugpjūčio 14 d. priteistas išlaikymas) ir jis sudaro 1 600 Lt. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė skaičiavimo klaidą priteisdamas įsiskolinimą, nes ieškovas per 5 mėnesius (iki bylos iškėlimo - 2013 m. rugpjūčio 14 d.) jai pervedė 1 200 Lt sūnaus reikmėms, todėl įsiskolinimo dydis turėtų būti 1 800 Lt (3 000 Lt – 1 200 Lt). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės nurodomomis aplinkybėmis. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų sąskaitos išrašų (t. 1, b. l. 29, t. 2, b. l. 168-176), jis per 5 mėnesius sūnaus reikmėms pervedė 1 200 Lt, todėl įsiskolinimo dydis yra ne 1 600 Lt, o - 1 800 Lt. Šioje dalyje teismo sprendimas patikslintinas. 2013 m. rugpjūčio 14 d. ieškovo atliktas 400 Lt pavedimas apeliantei (t. 2, b. l. 176) sūnaus reikmėms neįtrauktinas į įsiskolinimo dengimo sumą, nes nuo šios datos jau yra priteistas išlaikymas, todėl ši suma turės būti įskaičiuota į priteistą išlaikymą.

51Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

52Lietuvos Respublikos CK 3.72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad <...> sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankamos visiškai save išlaikyti. Byloje nustatyta, kad apeliantė dirba dvejose darbovietėse, jos gaunamas darbo užmokestis apie 1 830 Lt (atskaičius mokesčius), todėl laikytina, jog jos gaunamos pajamos yra pakankamos save išlaikyti, dėl ko apeliantė neturi teisės į ieškovo išlaikymą.

53Pažymėtina, kad apeliantė nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis cituodama tik dalį įstatymo, t. y. apeliantė nurodo, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką. Tačiau apeliantė necituoja šio straipsnio sakinio antrosios dalies, t. y. <...>, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Taigi, prezumpcija egzistuoja tik tuomet, kai yra dvi sąlygos: augina bendrą nepilnametį vaiką ir yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Nagrinėjamu atveju nenustatytas apeliantės nedarbingumas (ji sveika ir darbinga).

54Dėl turto ir prievolių padalijimo.

55Apeliantė nesutinka su priteista kompensacija už tenkančią didesnę turto dalį ieškovui, nurodo, kad kompensacija turėtų būti ne 5 172 Lt, o 2 125 Lt didesnė, t. y. 7 297 Lt. 2 125 Lt sudaro papildoma 1 000 Lt kompensacija už UAB „( - )“ akcijas bei 1 125 Lt kompensacija už ieškovo savavališkai panaudotas pinigines lėšas, sumokant už ieškovo tėvų langus.

56Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).

57Byloje nustatyta, kad prieš santuokos sudarymą ieškovas savo banko sąskaitose turėjo 3 624 Lt (t. 2, b. l. 145), 2011 m. sausio 24 d. yra paėmęs 25 000 Lt paskolą iš banko (paskirtis – automobilio įsigijimui ir tėvo būsto remontui). Santuokos metu ieškovas nupirko savo tėvams langus už 2 250 Lt, kurie jam buvo grąžinti 2013 m. liepos 19 d. Ieškovas nurodo, kad langai buvo pirkti už jo asmenines lėšas, todėl šie pinigai neturėtų būti įtraukti skaičiuojant kompensacijos dydį. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į tai, kad paimta paskola lieka asmenine ieškovo prievole, kad ieškovas iki santuokos turėjo piniginių lėšų, kurių neprašo dalinti, sprendžia, kad langai buvo įsgyti už ieškovo asmenines lėšas, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas 2 250 Lt neįtraukė į dalintino turto masę.

58Byloje nustatyta, kad 2013 m. vasario 25 d. G. A. pervedė ieškovui 2 000 Lt. Kitą dieną, t. y. 2013 m. vasario 26 d. ieškovas pervedė į steigiamą įmonę 10 000 Lt kaip įstatinį kapitalą, 2013 m. vasario 27 d. dar pervedama 206,20 Lt VĮ Registrų centrui už įmonės įregistravimą, po šių pavedimų ieškovo sąskaitoje praktiškai pinigų nelieka (lieka tik keli šimtai litų) (t. 2, b. l. 164). 2013 m. kovo 13 d. UAB „( - )“ įregistruojama. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog G. A. pervesti 2 000 Lt buvo panaudoti įmonės įstatiniam kapitalui formuoti, o prievolę grąžinti šiuos pinigus pripažinus ieškovo asmenine prievole, visiškai pagrįstai šia suma buvo sumažinta kompensacija už šios įmonės akcijas.

59Apeliantė prašo prievoles pagal paskolos sutartis iš D. Z. (2 000 Lt), S. R. (1 200 Lt) ir G. Č. (234,21 Lt) pripažinti solidariomis šalių prievolėmis, nes jos paimtos vaiko išlaikymui, t. y. šeimos poreikių tenkinimui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias prievoles pripažino apeliantės asmeninėmis prievolėmis. Pirma, kaip matyti šios paskolos paimtos šalims jau gyvenant atskirai (pažymėtina, kad 2013 m. kovo 15 d. sutartis dėl 500 Lt paskolos iš S. R. bei S. R. banko sąskaitos išrašas nėra pakankami tvirtinti, jog 500 Lt buvo pasiskolinta iki šalims pradedant gyventi atskirai, t. y. iki 2013 m. kovo 17 d.), todėl vien dėl to jos negali būti vertinamos kaip paimtos šeimos poreikiams. Antra, nustatyta, kad 2013 m. vasario 1 d. ieškovas pervedė apeliantei 2 000 Lt sąskaitos papildymui (t. 2, b. l. 162), pradėjus gyventi skyrium, ieškovas dar mokėjo už buto nuomą, mokėjo po 400 Lt vaiko išlaikymui, apeliantė turėjo savo pajamų, todėl nėra pagrindo spręsti, jog apeliantei galėjo būti reikalingos papildomos lėšos šeimos poreikių tenkinimui. Trečia, apeliantė nurodo, kad paskolos buvo imamos vaiko išlaikymui, tačiau, kaip matyti, teismo sprendimu išlaikymas vaikui (įsiskolinimas ir išlaikymas) yra priteistas nuo šalių skyrium gyvenimo pradžios, todėl laikytina, kad visos reikalingos vaiko išlaikymui sumos apeliantei yra priteistos. Pripažinus, kad apeliantės paimtas paskolas turi grąžinti ir ieškovas, iš kurio yra priteistas išlaikymo įsiskolinimas ir išlaikymas, reikštų, kad iš ieškovo išlaikymo vaikui įsiskolinimas būtų priteistas didesnis negu nustatytas teismo. Pažymėtina, kad kuriam nors iš tėvų neprisidedant prie vaiko išlaikymo, turi būti kreipiamasi į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, o gautas paskolas šiam tikslui (jeigu tokios buvo iki teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo), padengia priteistas išlaikymo įsiskolinimas.

60Dėl bylinėjimosi išlaidų.

61Apeliantė nurodo, kad nepagrįstai į apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas nebuvo įtrauktos išlaidos susijusios su vertimais, kanceliarinės ir banko išrašų gavimo išlaidos (t. 6, b. l. 93-101).

62CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskirtinos <...>, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių apeliantės nurodomų išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (nėra tiksliai nurodyta, už ką jos, kodėl būtent toks jų dydis, ar pateikiami dokumentai buvo reikšmingi bylai ir pan.), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas jų nepriteisė. Pažymėtina, kad mokėjimo dokumentų pateikimas, nesant įrodymų apie išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, nėra pakankamas pagrindas priteisti jose nurodytas sumas.

63Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

64Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė tiek materialinės teisės, tiek procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

65Bylinėjimosi išlaidos.

66Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (t. 7, b. l. 35), tačiau nenurodė jų dydžio, niekaip nepagrindė šių išlaidų būtinumo ir pagrįstumo (neaišku, nei už ką, nei kiek ir pan.), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo priteisti ieškovui jo patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Be to, pažymėtina, kad pridėti du vertimo iš anglų kalbos lapai apie internetinius aukcionus (t. 7, b. l. 36-37) nėra būtini ir reikšmingi nagrinėjamu atveju.

67Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

Nutarė

68Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

69Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties, kuria buvo ištaisytas rašymo apsirikimas, rezoliucinę dalį dėl įsiskolinimo priteisimo, ją išdėstant taip: „Priteisti iš ieškovo V. B. sūnaus K. B., a. k. ( - ) išlaikymo įsiskolinimą sumoje 1 800 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų)“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės... 5. Atsakovė priešieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino... 8. Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės – teismas, įvertinęs... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 10. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti Kauno apylinkės teismo... 11. 16 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašė bylą nagrinėti... 12. Motyvuose nurodė:
  1. Santuoka nutruko dėl ieškovo kaltės.... 13. Ieškovas atsiliepimu prašė atsakovės R. B. apeliacinį skundą atmesti... 14. Motyvuose nurodė:
    1. Nepagrįstai atsakovė nurodo, kad byloje... 15. Trečiasis asmuo D. Z. prisideda prie atsakovės apeliacinio skundo, prašydama... 16. Motyvuose nurodė, kad teismas nepagrįstai nesirėmė jos objektyviais... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Apeliacinis skundas atmestinas.... 19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 20. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.... 21. Atsakovė ir trečiasis asmuo D. Z. prašo atsakovės apeliacinį skundą... 22. Lietuvos Respublikos CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos... 23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo sprendimo motyvaciją, į tai, kad... 24. Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.... 25. Apeliantė nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, jog santuoka iširo... 26. Ieškovas nesutinka su apeliantės argumentais, nurodydamas, jog apeliantė... 27. Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis... 28. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra... 29. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60... 30. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog santuoka iširo... 31. Apeliantė nurodo, kad ieškovas buvo neištikimas, tačiau šiam faktui... 32. Pripažinus, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės,... 33. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.... 34. Lietuvos Respublikos CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas... 35. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta... 36. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, jog nustatyta bendravimo tvarka... 37. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vaiko... 38. Apeliantės prašymas nustatyti ieškovo bendravimą su vaiku per Šv. Kalėdas... 39. Nepagrįstu laikytinas apeliantės prašymas, bent jau nuo 10 metų nustatyti,... 40. Nepagrįstu laikytinas apeliantės prašymas įpareigoti ieškovą dalyvauti... 41. Netenkintinas apeliantės prašymas papildyti nustatytą bendravimo tvarką... 42. Apibendrinant teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo... 43. Dėl išlaikymo vaikui dydžio.... 44. Apeliantė nesutinka su priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžiu (600... 45. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai... 46. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK... 47. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu... 48. Kaip matyti iš teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas nenurodė,... 49. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, jog priteisiant... 50. Dėl išlaikymo įsiskolinimo. Pirmosios instancijos teismas, pagal ieškovo... 51. Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.... 52. Lietuvos Respublikos CK 3.72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad <...>... 53. Pažymėtina, kad apeliantė nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis... 54. Dėl turto ir prievolių padalijimo.... 55. Apeliantė nesutinka su priteista kompensacija už tenkančią didesnę turto... 56. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 57. Byloje nustatyta, kad prieš santuokos sudarymą ieškovas savo banko... 58. Byloje nustatyta, kad 2013 m. vasario 25 d. G. A. pervedė ieškovui 2 000 Lt.... 59. Apeliantė prašo prievoles pagal paskolos sutartis iš D. Z. (2 000 Lt), S. R.... 60. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 61. Apeliantė nurodo, kad nepagrįstai į apeliantės patirtas bylinėjimosi... 62. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad prie išlaidų, susijusių su... 63. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo... 64. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai... 65. Bylinėjimosi išlaidos.... 66. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos... 67. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1... 68. Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 69. Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties, kuria...