Byla e2S-1169-265/2017
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „X“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės I. B.–Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „X“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 20 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, būdama atsakinga už darbuotojų saugą ir sveikatą, pažeidė pareigą laikytis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo normų bei laikinoje darbo vietoje instruktuoti darbuotoją K. B., ieškovės tėvą, supažindinti jį su rizikos veiksniais, dėl ko ieškovės tėvas žuvo darbo vietoje. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovei priklausančius nekilnojamuosius daiktus, o taip pat kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis ieškinio sumai.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino. Ieškinio užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – areštavo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „X“, j. a. k. Duomenys neskelbtini, buveinės adresas Duomenys neskelbtini, priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o jų neradus ar esant nepakankamai, – atsakovei priklausančias pinigines lėšas ir prekes, neviršijant 20 000,00 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškove.
  2. Teismas nustatė, kad atsakovė keletą metų neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų viešajam registrui, todėl pažymėjo, jog nėra galimybės įvertinti atsakovės turtinės padėties. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė 2017-02-01 teikė atsakovei pretenziją dėl neturtinės žalos atlyginimo, duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė atsakė į pretenziją, nepateikta. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškinio suma didelė, atsakovė vengia įvykdyti prievolę, kreipimosi į teismą dieną nėra žinoma atsakovės turtinė padėtis, kiti jos kreditoriniai įsipareigojimai, jos pozicija dėl ieškovės pareikšto reikalavimo.
  3. Įvertinęs bylos aplinkybes padarė išvadą, kad gali atsirasti didesnė teismo procesinio sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9

  1. Atsakovė UAB „X“ atskiruoju skundo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Ieškovės ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, kurio metu yra paaiškėjusių naujų aplinkybių, kurios galimai leis padaryti išvadą, jog atsakovė nėra tinkama atsakovė šioje byloje, t. y. UAB „X“ gali būti nesusijusi su ieškovės tėvo žūtimi.
    2. Ieškovės elgesys nesąžiningas, kadangi ji turėjo galimybę teikti civilinį ieškinį atliekamame ikiteisminiame tyrime, kuriame bus nustatytas atsakomybės subjektas.
    3. Ieškovės ieškinyje nurodomas neturtinės žalos dydis, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, yra maksimali suma, tačiau ieškovė neturtinės žalos atlyginimo kriterijus detalizuoja bendromis frazėmis, nepateikdama jokių įrodymų.
    4. Atsakovė neturi nekilnojamojo turto, tačiau generuoja piniginėmis lėšomis. Nors atsakovės finansinė - turtinė padėtis vertintina teigiamai, tačiau gautinos sumos iš užsakovų yra naudojamos mokesčiams bei darbo užmokesčio mokėjimui, likusios apyvartinės lėšos yra skiriamos darbuotojų paieškai, apmokymams, naujų sutarčių sudarymui ir pan. Todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus visiškai sutrikdyta įmonės veikla, apribojamos atsakovės galimybės teikti kokybiškas ir kvalifikuotas paslaugas užsakovams, atsakovė patirs tiesioginių nuostolių.
    5. Sutiktina su faktine aplinkybe, kad atsakovė nepateikė oficialaus rašto dėl pareikštos pretenzijos turinio ir reikalavimo, tačiau atsakovė neišreiškė pozicijos, kad tokios prievolės (jei tokia bus nustatyta) niekada nevykdys. Atsakovė nori sulaukti vykstančio ikiteisminio tyrimo išvadų – koks subjektas yra atsakingas už įvykusį nelaimingą atsitikimą, ir, jei tokiu subjektu bus nustatyta atsakovė, pastaroji tokią pareigą įvykdys nedelsiant.
    6. Atsakovė nevengia vykdyti prievolės, atsakovė bendradarbiavo su draudimo bendrove, kurioje buvo apdraustas ieškovės tėvas, teikė dokumentus, todėl ieškovei buvo išmokėta 8 000,00 Eur draudimo išmoka dėl tėvo mirties. Taip pat atsakovė skyrė vienkartinę 1 000,00 Eur išmoką ieškovei.
    7. Prideda naujus įrodymus: AB „Lietuvos draudimas“ rašto kopiją; UAB „X“ mokėjimo pavedimo kopiją; finansinius dokumentus.
  2. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

106.1. Ieškinys tikėtinai pagrįstas, kadangi ieškiniu reikalaujama priteisti suma yra pagrįsta prie ieškinio pridėtais rašytiniais įrodymais – nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu, gimimo liudijimu, santuokos liudijimu, mirties liudijimu, paveldėjimo teisės liudijimu, pretenzija.

116.2. Atsakovė pažeidžia pareigą periodiškai teikti finansinės atskaitomybės dokumentus registro tvarkytojui, atsakovės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai nėra išviešinti įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra galimybės patikrinti, ar jose nurodyti duomenys atitinka tikrovę.

126.3. Atsakovės argumentai apie tai, kad jei reikalingos lėšos kurui, kanceliarinėms prekėms ir darbuotojų paieškoms, suponuoja tai, kad atsakovė turtinė padėtis nėra gera, atsakovė neturi didesnės nei 20 000 Eur sumos piniginių lėšų, areštavus sąskaitas ieškinio sumai jai neužtenka piniginių lėšų mažos vertės išlaidoms, taigi vertinant šią aplinkybę, panaikinus skundžiama nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, kadangi atsakovė gali išleisti turimas lėšas arba mėginti jas perleisti tretiesiems asmenims.

136.4. Atsakovės nurodytos ieškovei sumokėtos sumos (8 000 Eur ir 1 000 Eur) negali būti laikomos neturtinės žalos, kurią patyrė ieškovė, atlyginimu.

146.5. Ieškovės teisė kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti ribojama ar stabdoma dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismui priteisus neturtinę žalą iš atsakovės ieškovės naudai atsakovė turėtų atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltą asmenį, kuris būtų nustatytas ikiteisminio tyrimo metu.

15Teismas

konstatuoja:

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Atskirasis skundas atmestinas

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

18Dėl naujų įrodymų prijungimo

  1. Apeliantė pateikė naujus įrodymus – AB „Lietuvos draudimas“ rašto kopiją, UAB „X“ mokėjimo pavedimo kopiją, finansinius dokumentus. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi šiuo atveju iki skundžiamos nutarties priėmimo apeliantė neturėjo galimybės pateikti ankščiau minėtus įrodymus, o jais yra grindžiamos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik apeliacinės instancijos teisme. Šiuo pagrindu apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus įrodymus ir juos vertina (CPK 314 straipsnis).
  2. Nagrinėjamoje byloje keliamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo išvada yra pagrįsta byloje esančių įrodymų vertinimu, priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, užtikrina proceso šalių interesų pusiausvyrą.
  4. Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemones dėl apribojimų, įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą.
  5. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Draudimas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, spręsti dėl pareikšto materialiojo reikalavimo pagrįstumo, neapima teismo pareigos atlikti preliminarų (lot. prima facie) ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar egzistuoja ieškinio patenkinimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-541-196/2016).
  6. Susipažinus su ieškovės pateiktais įrodymais nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad jie nepatvirtina preliminaraus ieškovės reikalavimų pagrįstumo.
  7. Teisminėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pradinėje stadijoje teismas tik preliminariai vertina ieškovo pateikto ieškinio pagrįstumą, t. y. pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, šiuo atveju vertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas, ieškinys iš esmės nenagrinėjamas. Ieškovė nurodė ieškinyje savo argumentus, kurie, jos manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą. Apeliantės argumentai, jog ikiteisminio tyrimo metu gali būti nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, jog atsakovė galimai nesusijusi su ieškovės tėvo žūtimi, todėl galimai keisis ir atsakomybės subjektas, negali būti pripažinti kaip pakankami išvadai dėl ieškinio tikėtino nepagrįstumo, kadangi ieškovės teisė kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti ribojama dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo. Pažymėtina, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus: nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą, gimimo liudijimą, santuokos liudijimą, mirties liudijimą, paveldėjimo teisės liudijimą, pretenziją, todėl šioje stadijoje konstatuoti, kad ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas, nėra pagrindo. Akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra. Dėl to, nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų aiškiai matyti, kad pareikštas ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo.
  8. Konstatavus, jog preliminarus (lot. „prima facie“) bylos duomenų vertinimas neleidžia manyti, jog ieškovei palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, spręstina, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
  9. Būtina sąlyga tam, kad būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta prielaida, kad jų nesiėmus realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui iškils grėsmė (CPK 144 str. 1 d.). Šiuo atveju ieškovė grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui grindė aplinkybėmis, jog nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
  10. Iš apeliantės kartu su atskiruoju skundu pridėto 2016 m. gruodžio 31 d. balanso, kuris nėra pateiktas registro tvarkytojui, matyti, kad įmonės turtą sudaro 230 756 Eur, iš jų per vienerius metus gautinos sumos – 198 216 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 32 540 Eur. Iš 2016 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė finansiniais metais turėjo 50 555 Eur pelno. Teismas pažymi, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto, ar kito ilgalaikio turto. Kaip matyti iš apeliantės atskirojo skundo argumentų, iš užsakovų gautinos sumos yra naudojamos mokesčiams bei darbo užmokesčio mokėjimui, o likusios apyvartinės lėšos yra skiriamos darbuotojų paieškai, apmokymams, naujų sutarčių sudarymui ir pan. Apeliantė teigia, jog areštavus pinigines lėšas yra stipriai apribojamos galimybės teikti kokybiškas ir kvalifikuotas paslaugas užsakovams, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jokių konkrečių sutarčių, kurios patvirtintų tokį atsakovės argumentą, todėl teismas minėtus apeliantės argumentus vertina kritiškai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės atskirojo skundo argumentus, kad jai reikalingos lėšos kurui, kanceliarinėms prekėms ir darbuotojų paieškoms, daro išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera, todėl panaikinus skundžiama nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. kadangi atsakovė gali išleisti turimas lėšas arba mėginti jas perleisti tretiesiems asmenims.
  11. Apeliantė taip pat nurodo, kad ji nevengia vykdyti prievolių, kadangi ieškovei buvo išmokėta 8 000,00 Eur draudimo išmoka dėl tėvo mirties bei atsakovė skyrė vienkartinę 1 000,00 Eur išmoką ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad šios sumos negali būti laikomos neturtinės žalos, kurią patyrė ieškovė, atlyginimu. Kaip matyti iš bylos duomenų, sumokėdama 1 000 Eur atsakovė padengė ieškovės patirtą turtinę žalą, kurią ieškovė patyrė padengusi tėvo laidojimo išlaidas, todėl ši suma negali būti laikoma neturtinės žalos atlyginimu. 8 000 Eur ieškovei sumokėjo AB „Lietuvos draudimas“ pagal darbuotojų draudimo sutartį. Šios draudimo sutarties pagrindu draudikui kilo pareiga sumokėti draudimo išmoką žuvusio K. B. įpėdinei - ieškovei, todėl šios išmokos mokėjimas nėra susijęs su darbdavio civiline atsakomybe bei pareiga atlyginti neturtinę žalą.
  12. Aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių bei teisinių argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju išlieka grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepatvirtino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 straipsniais, teismas

Nutarė

20Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai