Byla e2-541-196/2016
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SB Trade“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-1066-343/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Juridinė paslauga“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SB Trade“, trečiasis asmuo A. M., dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 139 017,60 Eur sumą už neįvykdytą piniginę prievolę; 8,3 proc. dydžio palūkanų nuo laiku negrąžintos sumos, iš viso sudarančių 505,79 Eur dydžio sumą; 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą ieškinio sumai. Prašymą grindžia tuo, kad ieškinio suma yra didelė ir ši aplinkybė padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi ieškovės UAB ,,Juridinė paslauga“ ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo atsakovei UAB ,,Tomvalas“ (dabar – UAB „SB Trade“) priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises už 139 523,39 Eur uždraudžiant atsakovei areštuotu turtu disponuoti (įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį); paaiškėjus, jog atsakovės areštuoto nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir turtinių teisų vertė yra mažesnė nei 139 523,39 Eur, areštuoti trūkstamai sumai atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis; areštavus atsakovės lėšas, leido atsakovei iš jų atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas; nutartį vykdysiančiam antstoliui teismas nurodė, kad jis turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsakovės būtiniausiems poreikiams tenkinti.

7Teismas ieškovės ieškinį vertino kaip preliminariai pagrįstą, nes nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą apskritai negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas (CPK 144 str. 1 d.). Teismas taip pat sutiko su ieškovės argumentu dėl didelės ieškinio sumos, kaip padidinančios būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Pažymėjo, kad atsakovės galimybė realizuoti turtą, jog į jį negalėtų būti nukreiptas išieškojimas, apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba padarytų jį neįmanomą Tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.). Tam, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteiktų ieškovei perdėto pranašumo ir nevaržytų atsakovės teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti, teismas nutarė, pirmiausiai areštuoti reikalavimo vertę atitinkantį atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o jo nesant ar nepakankant – atsakovės lėšas ir turtines teisės, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 punktai). Kadangi atsakovė yra juridinis asmuo, vykdantis ūkinę–komercinę veiklą, iš areštuotų piniginių lėšų teismas jai leido mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas ir atsiskaityti su ieškove. Nutartį vykdysiančiam antstoliui teismas nurodė nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šioms operacijoms atlikti (CPK 145 straipsnio 6 dalis). Atsakovės turtą teismas pavedė surasti ir aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui. Teismas pažymėjo, kad jeigu į antstolį bus nesikreipta ir nepatikslinti areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos (CPK 147 str. 6 d.). Apie prašymo nagrinėjimą atsakovei teismas nepranešė, nes nepripažino, jog atsakovei apie prašymo nagrinėjimą pranešti yra būtina (CPK 147 str. 1 d.).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atskiruoju skundu atsakovė UAB „SB Trade“ prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, nes didelė ieškinio suma padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Prezumpcija, jog ieškinio suma gali objektyviai padidinti sprendimo neįvykdymo rizika, nėra absoliuti. Dėl to didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti turto areštą, kaip procesinio pobūdžio apsaugos priemonę. Priešingu atveju šio klausimo išsprendimas, vien tik esant didelei reikalavimo sumai, kurią savo nuožiūra nustato ieškovas, bet neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų, konstitucinėmis teisės normomis pagrįstą teisingumo vykdymą. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias bylos faktines aplinkybes, atsižvelgti į šalies finansines galimybes, ir tik tokiu atveju spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo ir pagrįstumo.
  2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes teismas nevertino esminių aplinkybių, t. y., ar yra pavojus, kad net priėmus palankų sprendimą, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovė, pateikdama ieškinį, teismui nepateikė įrodymų apie atsakovės turtinę padėtį, nors tokius įrodymus privalėjo pateikti. Taip pat nepateikti jokie įrodymai, kad yra pavojus, kad atsakovė turtą gali realizuoti ir dėl to gali pasidaryti neįmanoma įvykdyti sprendimą. Taigi teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė CPK 144 straipsnio nuostatas, nes laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai kyla grėsmė, kad atsakovas turtą gali realizuoti ar paslėpti. Nagrinėjamu atveju atsakovė turi pakankamai nekilnojamojo turto, kurio rinkos vertė yra žymiai didesnė negu prašoma priteisti suma. Minėtas turtas atsakovei priklauso nuosavybės teise, nėra realizuotas. Tai patvirtina, kad nėra jokios grėsmės, jog atsakovė gali realizuoti turtą, todėl teismo nutartis kaip neteisėta naikintina.
  3. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė CPK 145 straipsnio 2 dalį, nes taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo ir teisėtų interesų pusiausvyros principus, pažeidžia atsakovės teises, nes taikius areštą atsakovė negalės įteisinti gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ), statybos užbaigimo. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu konkrečiu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau yra svarbu tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Teismas, nagrinėdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi išsiaiškinti atsakovo finansines galimybes ir tik tokiu atveju spręsti klausimą, egzistuota ar neegzistuoja būtinumas užtikrinti pareikštus reikalavimus, o nusprendęs, jog šiuos reikalavimus užtikrinti būtina - spręsti dėl konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurios kuo mažesne apimtimi ribotų atsakovės veiklą. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino esminių aplinkybių, ar atsižvelgiant į ieškovės reikalavimų pobūdį, pareikšto reikalavimo sumą, į atsakovės finansines galimybes (nuosavybės teise valdomą turtą, to turto mastą, gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus ir pan.), egzistuoja teisinis pagrindas užtikrinti ieškovės reikalavimus pritaikant atsakovei laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė yra veiklą vykdantis juridinis asmuo, kuris be nekilnojamojo turto turi 10 automobilių, o apyvarta 2014 m. buvo apie 2 mln. litų.
  4. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Nagrinėjamoje byloje nepateikti būtini įrodymai, patvirtinantys ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Ieškovė nepateikė reikalavimo teisių perleidimo sutarties, originalios paskolos sutarties, taip pat duomenų, pagrindžiančių, jog paskolos suma įnešta į bendrovės sąskaitą ar atsiskaitomąją sąskaitą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturėjo pagrindo nurodyti, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas.

10Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Juridinė paslauga“ prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrįsta tikimybė dėl galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo ateityje. Iš faktinės situacijos matyti, kad atsakovė nebendradarbiauja dėl šalių sudarytos sutarties vykdymo, į paklausimus raštu neatsako, vėliau pradėjo neigti ir patį paskolos sutarties objekto gavimą. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog atsakovės nebendradarbiavimas sutarties vykdymo metu, gali sąlygoti ir vėlesnį, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymą. Grėsmę sprendimo neįvykdymui preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas. Šioje byloje ieškovė pareiškė ieškinį, kurio suma yra 139 523,39 Eur. Ši suma laikytina didele ieškinio suma, net atsižvelgus į tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo. Nors atsakovė pateikė duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą, tačiau dalis atsakovei priklausančio turto yra apsunkinta hipoteka, todėl yra ribotos galimybės nukreipti kitų kreditorių reikalavimus į tokį turtą, kas kelia grėsmę galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
  2. Pirmosios instancijos teismas taikė proporcingas, ekonomiškas laikinąsias apsaugos priemones, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį.
  3. Pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertino pareikštus ieškinio reikalavimus ir pateiktus įrodymus ir įsitikino, kad ieškovas pateikė pakankamai ieškinio faktinį pagrindą patvirtinančių duomenų, kuriems pasitvirtinus, ieškinys galėtų būti patenkintas. Teismas galėtų netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tuo pagrindu, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas tik tuomet, jei yra reiškiamas akivaizdžiai nepagrįstas materialinis teisinis reikalavimas. Atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl įrodymų pakankamumo yra susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės ir nespręstini taikant laikinąsias apsaugos priemones.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės turto areštas – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

13Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo (pareiškėjų) kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui (pareiškėjams) galimai palankaus sprendimo įvykdymą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1702/2014).

14Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1702/2014).

15Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jos taikomos, kaip minėta, tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

16Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas dėl 139 017,60 Eur skolos už neįvykdytą piniginę prievolę; 8,3 proc. dydžio palūkanų nuo laiku negrąžintos sumos, iš viso sudarančių 505,79 Eur dydžio sumą; 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės. Apeliantė, kvestionuodama skundžiamą nutartį, teigia, kad pareikštas ieškinys yra nepagrįstas.

17Teisminėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pradinėje stadijoje teismas tik preliminariai vertina ieškovo pateikto ieškinio pagrįstumą, t. y. pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, šiuo atveju vertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas, ieškinys iš esmės nenagrinėjamas. Ieškovė nurodė ieškinyje savo argumentus, kurie, jos manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą. Todėl šioje stadijoje konstatuoti, kad ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas, nėra pagrindo. Akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra. Dėl to nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų aiškiai matyti, kad pareikštas ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo.

18Konstatavus, jog preliminarus (lot. „prima facie“) bylos duomenų vertinimas neleidžia manyti, jog ieškovei palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, spręstina, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

19Kaip pagrindinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvą tiek ieškovė, tiek ir pirmosios instancijos teismas nurodė didelę ieškinio sumą. Pažymėtina, kad šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 str.). Tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų dydis iš esmės priklauso nuo paties ieškovo valios, todėl ieškinio pateikimas ir jame didelės vertės reikalavimo nurodymas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo prieš atsakovą ir kartu nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-66-407/2016; 2016 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-274-186/2016; 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-402-178/2016).

20Būtina sąlyga tam, kad būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta prielaida, kad jų nesiėmus realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui iškils grėsmė (CPK 144 str. 1 d.). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas atsakovės turtą areštavo atsižvelgdamas į ieškinio sumą, kurią pripažino keliančia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Motyvų, pagrindžiančių, kodėl vien didelės turtinės vertės pareikštas ieškinio reikalavimas turėtų būti vertinamas kaip sukeliantis grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, pirmosios instancijos teismas nenurodė.

21Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1172-381/2015).

22Apeliantė, teigdama, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nėra grėsmės galimo ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui, kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis apie savo turimą nekilnojamąjį turtą. Ieškovė, nurodydama, kad dalis atsakovės nekilnojamojo turto apsunkintas hipoteka, siekia įrodyti, kad atsakovės turto gali nepakakti ieškovės reikalavimams patenkinti, jei teismas priimtų pastarajai palankų sprendimą.

23Byloje nesant pakankamai duomenų apie atsakovės UAB „SB Trade“ turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi duomenimis, gautais iš informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 str.). VĮ Registrų centro duomenimis 2014 metais atsakovės turtas sudarė 966 299,24 Eur (3 336 438 Lt), iš jo ilgalaikis turtas - 517 773,40 Eur (1 787 768 Lt), o mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 829 483,03 Eur (2 864 039 Lt), taigi UAB „SB Trade“ turtas viršija įsipareigojimus. Pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad UAB „SB Trade“ 2013 metais ir 2014 metais dirbo pelningai – 2013 m. turėjo 36 481,12 Eur (125 962 Lt) pelno, o 2014 m. pelnas jau sudarė 49 732,68 Eur (171 717 Lt). Iš Nuosavo kapitalo pokyčio ataskaitos matyti, kad atsakovės nepaskirstytas pelnas 2014 m. sudarė 133 514,54 Eur (460 999 Lt). Įvertinus įmonės finansinius duomenis, nuosavybės teise valdomą turtą, ieškovės argumentai, kad atsakovės nekilnojamojo turto dalis apsunkinta hipoteka, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovės turto gali nepakakti ieškovės reikalavimams patenkinti.

24Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad teismo sprendimo įvykdymui kelia grėsmę tai, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, nes vengia su ja bendradarbiauti ir nevykdo įsipareigojimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės neleidžia daryti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių kyla reali grėsmė, jog teismo sprendimas bus neįvykdytas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių kilo ginčas dėl 139 017,60 Eur skolos, 505,79 Eur palūkanų pagal 2014 m. rugsėjo 2 d. paskolos sutartį Nr. 2014/09 ir 2015 m. gegužės 20 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RPS 2015-05-20/1, pagal kurią trečiasis asmuo A. M. perleido reikalavimą pagal paskolos sutartį ieškovei. Atsakovė atsiliepime į ieškinį išdėstė argumentus, kodėl nesutinka su ieškovės pareikštu reikalavimu. Vien tai, kad šalys taikiai neišsprendžia kilusio ginčo, savaime negali būti laikoma šalies, kuriai pareikšti reikalavimai, t. y. atsakovės nesąžiningumu priešingos šalies, t. y. ieškovės atžvilgiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-274-186/2016). Ieškovė neįrodinėja, kad atsakovė ketintų savo turimą turtą slėpti, suvaržyti ar perleisti tretiesiems asmenims (CPK 178 str.). Nenustačius jokių konkrečių aplinkybių, kurios rodytų galimą atsakovės nesąžiningumą, vien didelės sumos ieškinio pateikimas nėra pakankamas pagrindas varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to pritartina apeliantės argumentams, jog ieškovė neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nesant šios sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, todėl atskirasis skundas tenkintinas.

25Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, atmetant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

26Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juridinė paslauga“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

28Nutarties skaitmeninę kopiją išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 139 017,60... 4. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašo taikyti laikinąsias... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi ieškovės UAB... 7. Teismas ieškovės ieškinį vertino kaip preliminariai pagrįstą, nes nėra... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „SB Trade“ prašo Kauno apygardos teismo... 10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Juridinė paslauga“... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 12. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios... 13. Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui... 14. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 15. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi... 16. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas dėl 139 017,60 Eur skolos už... 17. Teisminėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pradinėje stadijoje teismas... 18. Konstatavus, jog preliminarus (lot. „prima facie“) bylos duomenų... 19. Kaip pagrindinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvą tiek... 20. Būtina sąlyga tam, kad būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos... 21. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio... 22. Apeliantė, teigdama, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nėra... 23. Byloje nesant pakankamai duomenų apie atsakovės UAB „SB Trade“ turtinę... 24. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad teismo sprendimo įvykdymui kelia... 25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas panaikinti skundžiamą... 26. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 27. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti ir... 28. Nutarties skaitmeninę kopiją išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto...