Byla 2-949/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S, Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ filialo Lietuvoje ir oro uosto „Ryga“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-3096-578/2008 pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,flyLAL-Lithuanian Airlines“ ieškinį atsakovams Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S, Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ filialui Lietuvoje ir oro uostui „Ryga“ dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ir žalos atlyginimo (tretieji asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė ,,ŽIA valda“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Indeco: Investment and Development“, bendra Lietuvos-JAV įmonė uždaroji akcinė bendrovė ,,Sanitex“, uždaroji akcinė bendrovė ,,VA REALS“).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S, Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ filialui Lietuvoje ir oro uostui „Ryga“, reikalaudamas pripažinti neteisėtais, prieštaraujančiais Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 ir 82 straipsniams atsakovų Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S ir oro uosto „Ryga“ veiksmus dėl draudžiamo susitarimo ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, bei priteisti solidariai iš Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S ir oro uosto „Ryga“ 199 830 000 Lt turtinės žalos atlyginimą.

4Kartu su ieškiniu ieškovas taip pat pateikė prašymą dėl įrodymų užtikrinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Prašė neinformuojant atsakovų, taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones:

5- areštuoti atsakovo Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S filialui priklausantį, tiek pas filialą, tiek pas kitus asmenis esantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, tokio arešto nepakankant - pinigines lėšas, esančias visose Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S filialo Lietuvoje bankų sąskaitose ieškinyje nurodytos sumos dydžio ribose, uždraudžiant turtą, pinigines lėšas perleisti tretiesiems asmenims bei jais disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, mainyti, dovanoti, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti šį turtą bei iš jo kylančias teises;

6- areštuoti atsakovui Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S priklausantį, tiek pas atsakovą, tiek pas kitus asmenis esantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, tokio arešto nepakankant pinigines lėšas, esančias visose Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S banko sąskaitose ieškinyje nurodytos sumos dydžio ribose, uždraudžiant turtą, pinigines lėšas perleisti tretiesiems asmenims bei jais disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, mainyti, dovanoti, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti šį turtą bei iš jo kylančias teises;

7- areštuoti atsakovui oro uostui „Ryga“ priklausantį, tiek pas atsakovą, tiek pas kitus asmenis esantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, jo nepakankant pinigines lėšas, esančias Oro uosto „Ryga“ banko sąskaitose ieškinyje nurodytos sumos dydžio ribose, uždraudžiant turtą, pinigines lėšas perleisti tretiesiems asmenims bei jais disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, mainyti, dovanoti, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti šį turtą bei iš jo kylančias teises;

8- uždrausti atsakovams Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S, Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S filialui ir oro uostui „Ryga“, jų vadovams, bet kuriems darbuotojams, bet kokiais veiksmais (veikimu, neveikimu) vykdyti neteisėtą susitarimą, pagal kurį atsakovui Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S tarptautiniame oro uoste „Ryga“ yra suteikiamos nuolaidos;

9- uždrausti atsakovui oro uostui „Ryga“, jų vadovams, bet kuriems darbuotojams, bet kokiu veiksmu (veikimu, neveikimu) teikti, tęsti teikimą, leisti naudotis ir pan. atsakovui Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S, jos filialams bet kuriomis nuolaidomis tarptautiniame oro uoste „Ryga“;

10- uždrausti atsakovui Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S, jos filialams, jų vadovams, bet kuriems darbuotojams, bet kokiais veiksmais (veikimu, neveikimu) naudotis, priimti, gauti ir pan., bet kurias nuolaidas iš atsakovo tarptautinio oro uosto „Ryga“.

11Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentavo tuo, kad pareikšto ieškinio suma yra didelė, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams būtinumas yra preziumuojamas. Ieškovo teigimu, vertinant finansinius rodiklius, nei atsakovas Latvijos įmonė „Air Baltic Corporation“ A/S, nei atsakovas oro uostas „Ryga“ nebūtų finansiškai pajėgūs įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą. Taip pat ieškovas nurodė, kad neteisėti atsakovo Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S veiksmai naudojantis atsakovo oro uosto „Ryga“ suteikiamomis nuolaidomis tęsiami, nors Latvijos Respublikos konkurencijos taryba 2006 m. lapkričio 22 d. yra priėmusi sprendimą dėl atsakovo Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S gaunamų neteisėtų nuolaidų ir pažeidžiančių konkurenciją veiksmų.

12Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau atmetė prašymą dėl įrodymų užtikrinimo. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nagrinėjo nepranešdamas atsakovams, remdamasis tuo, kad yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, ieškinio suma labai didelė, o tai vertinama kaip grėsmės ieškovo turtiniams interesams buvimas ir savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, norint pašalinti tokios grėsmės buvimą bei išvengti galimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai jiems priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas konstatavo, kad areštavus atsakovų pinigines lėšas, dėl jų trūkumo gali būti iš esmės sutrikdyta atsakovų ūkinė veikla, todėl pirmiausia areštavo atsakovų nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą bei turtines teises, ir tik nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių, nutarė areštuoti atsakovų pinigines lėšas, neviršijant ieškinio sumos, uždraudžiant turtą, pinigines lėšas perleisti tretiesiems asmenims bei jais disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, mainyti, dovanoti, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti šį turtą bei iš jo kylančias teises. Be to, teismas sprendė, kad ieškovo prašymas uždrausti atsakovams atlikti veiksmus, kuriais galimai yra pažeidžiamos ieškovo teisės, yra tiesiogiai susijęs su ieškinio reikalavimu pripažinti neteisėtais, prieštaraujančiais Europos Bendrijos steigimo sutarties 81, 82 straipsniams, atsakovų Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S ir oro uosto „Ryga“ veiksmus dėl draudžiamo susitarimo ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Todėl teismas patenkino ieškovo prašymą ir uždraudė atsakovams Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S, Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S filialui Lietuvoje ir oro uostui „Ryga“, jų vadovams, bet kuriems darbuotojams, bet kokiais veiksmais (veikimu, neveikimu) vykdyti susitarimą, pagal kurį atsakovui Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S tarptautiniame oro uoste „Ryga“ yra suteikiamos nuolaidos, taip pat uždraudė atsakovui oro uostui „Ryga“, jo vadovams, bet kuriems darbuotojams, bet kokiu veiksmu (veikimu, neveikimu) teikti, tęsti teikimą, leisti naudotis atsakovui Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S, jos filialams bet kokiomis nuolaidomis tarptautiniame oro uoste „Ryga“, bei uždraudė atsakovui Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S, jos filialams, jų vadovams, bet kuriems darbuotojams, bet kokiais veiksmais (veikimu, neveikimu) naudotis, priimti, gauti bet kokias nuolaidas iš atsakovo tarptautinio oro uosto „Ryga“.

13Atskiruoju skundu atsakovas Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ filialas Lietuvoje prašo panaikinti teismo nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo šiuos motyvus:

  1. teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones apelianto atžvilgiu, nes Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ filialas Lietuvoje, nebūdamas juridiniu asmeniu, negali būti šalimi šioje byloje nei procesine, nei materialine prasme (CPK 38 str. 1 d., 41 str. 1 d., CK 2.33 str. 3 d., 2.53 str. 1, 2 d.);
  2. atsakovų Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S ir oro uosto „Ryga“ buveinės yra Latvijoje, todėl vadovaujantis 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo užtikrinimo (toliau – Reglamentas Nr. 44/2001) 2 straipsniu, bylą yra kompetentingi nagrinėti Latvijos teismai.

14Atskiraisiais skundais atsakovai Latvijos įmonė „Air Baltic Corporation“ A/S ir oro uostas „Ryga“ prašo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti. Nurodo šiuos motyvus:

  1. skundžiama teismo nutartis nebuvo įteikta apeliantams pagal Reglamento Nr. 44/2001 reikalavimus, todėl apeliantams nėra žinomas tikslus jos turinys. Apie šią teismo nutartį apeliantai sužinojo iš Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ filialo Lietuvoje bei spaudos;
  2. atsakovai yra Latvijos Respublikos juridiniais asmenys, todėl vadovaujantis Reglamento Nr. 44/2001 2 straipsniu, ginčas turi būti nagrinėjamas Latvijos teismuose;
  3. Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ filialas Lietuvoje negali būti atsakovu šioje byloje nei materialine, nei procesine prasme, todėl Reglamento Nr. 44/2001 6 straipsnio 1 punktas netaikytinas. Europos Teisingumo Teismo praktikoje yra pripažįstama, jog šia Reglamento Nr. 44/2001 nuostata negalima remtis vien tik siekiant išvengti konkretaus teismo jurisdikcijos;
  4. nuostoliai, kuriuos ieškovas siekia solidariai prisiteisti iš apeliantų, kildinami iš pastarųjų sudaryto bendradarbiavimo susitarimo, o ne dėl Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ filialo Lietuvoje veiksmų, todėl Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 5 punktas netaikytinas. Tam, kad byla atsakovui būtų keliama jo filialo, agentūros arba kitokio padalinio veiklos vietos valstybės narės teismuose, ginčas turi būti išimtinai susijęs su to padalinio veikla, o žala privalo būti tiesioginė tokio padalinio veiklos pasekmė;
  5. Vilniaus apygardos teismo jurisdikcija negali būti pripažinta remiantis Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punktu, nes ieškovas teigia, kad būtent apeliantai pažeidė Europos Bendrijos Steigimo sutartį, dėl ko žala galėjo atsirasti tik Latvijoje. Ieškovas prašo atlyginti žalą, kurią jis teigia patyręs negautų pajamų forma. Tuo tarpu Reglamentas Nr. 44/2001 nesuteikia teisės pareikšti ieškinį tos valstybės narės, kur ieškovui kilo netiesioginiai nuostoliai, pasireiškiantys finansinių išteklių sumažėjimu, teismuose (žr. Europos Teisingumo Teismo sprendimą, priimtą byloje Dumez France SA and Tracoba SARL v. Hessische Landesbank and others (bylos Nr. C-220/88));
  6. apeliantui Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S taikytos nuolaidos nustatytos Latvijos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 991, todėl Latvijos Respublikos teisės aktų teisėtumo ir pagrįstumo klausimus turi teisę spręsti tik Latvijos teismai. Tuo atveju, jeigu klausimą dėl Latvijos Respublikos valstybės valdžios institucijų priimamų teisės aktų teisėtumo ir pagrįstumo išspręstų Lietuvos teismas, toks teismo sprendimas, remiantis Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsniu, nebūtų pripažįstamas ir vykdomas Latvijoje, kaip prieštaraujantis valstybės viešajai tvarkai. Be to, uždrausdamas vykdyti susitarimą, pagal kurį taikomos nuolaidos, teismas faktiškai sustabdė minėto Vyriausybės nutarimo galiojimą. Tai, kad Lietuvos teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškinį, tiesiogiai patvirtina Europos Bendrijos steigimo sutarties 227 straipsnis, pagal kurį tik Europos Teisingumo Teismas gali vertinti, ar Latvijos valstybė, priimdama 2006 m. gruodžio 5 d. nutarimą, pažeidė Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 ir 82 straipsnius;
  7. 2006 m. gruodžio 29 d. buvo iškelta administracinė byla dėl Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos sprendimo, kuri yra nagrinėjama apygardos administraciniame teisme. Tam, kad būtų išvengta nesuderinamų teismų sprendimų dėl to paties dalyko, Lietuvos teismas turi atsisakyti nuo jurisdikcijos Latvijos teismų naudai;
  8. pagal faktines bylos aplinkybes, byla yra labiau susijusi su Latvijos Respublika;
  9. Reglamento Nr. 44/2001 33 straipsnis nustato, kad valstybė narė gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones remdamasi nacionaline teise, nors, vadovaujantis šiuo Reglamentu, kitos valstybės narės teismai yra kompetentingi nagrinėti bylą iš esmės, tačiau Europos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs tam tikras minėtos nuostatos taikymo sąlygas, tai yra, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas priklauso taip pat ir nuo tiesioginio ryšio tarp laikinųjų apsaugos priemonių dalyko ir valstybės narės, kurios teismams pateikiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teritorinio teismingumo;
  10. Europos Sąjungos teisėje yra laikomasi nuostatos, kad teisėjas, prieš taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalo įvertinti prašymo teisinius ir faktinius argumentus, kurie turi būti pakankami, kad prima facie patvirtintų, jog ieškinys bus patenkintas. Be to, pagal Europos Tarybos Ministrų Kabineto Rekomendaciją Nr. R(89)8 dėl laikinosios teisminės apsaugos administracinėse bylose, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, kai yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo;
  11. ieškovo nurodytas nuostolių apskaičiavimas yra nepagrįstas, neatitinka ekonominių kriterijų;
  12. taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neatsižvelgė į tai, kad 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 ,,Dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo“ tiesiogiai reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą dėl konkurencijos taisyklių, numatytų Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 ir 82 straipsniuose, pažeidimo. Europos Teisingumo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad laikinosios apsaugos priemonės dėl konkurencijos taisyklių, numatytų Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo, taikomos tik išimtiniais atvejais, kai yra akivaizdus konkurencijos teisės pažeidimas ir dėl to patiriama didelė ir nepateisinama žala;
  13. apeliantai yra finansiškai pajėgūs atlyginti nuostolius, jeigu būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tai, kad didžiosios dalies atsakovo Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S įstatinio kapitalo savininkas ir atsakovo oro uosto ,,Ryga“ savininkas yra Latvijos Respublika, užtikrina galimų nuostolių kompensavimą;
  14. teismo nutartis neatitinka formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Teismo išvada, jog didelė ieškinio suma pati savaime pateisina laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, prieštarauja nacionalinei teismų praktikai, Be to, turto arešto mastas – 599 490 000 Lt akivaizdžiai prieštarauja ekonomiškumo ir proporcingumo principams ir gali reikšti bet kurio subjekto neteisėtą sužlugdymą;
  15. nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantai ėmėsi ar ketina imtis kokių nors veiksmų, kurie galėtų pabloginti jų finansinę padėtį, siekiant išvengti teismo sprendimo įvykdymo;
  16. teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – uždraudimas oro uostui „Ryga“ taikyti nuolaidas Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S iš esmės atitinka vieną iš ieškinio reikalavimų, todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė neatitinka jos taikymo tikslo, o jos netaikymas neapsunkintų ir nepadarytų neįmanomu galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo;
  17. teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negali būti taikomos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios prieštarauja viešajam interesui. Šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ne tik iš esmės suvaržo apelianto Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S veiklą, bet taip pat asmenų teises įsigyti pigesnius aviabilietus, bei paneigia Lietuvos siekį sukurti konkurencingą transporto sistemą. Be to, tokio masto laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės kenkia Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos santykiams;
  18. taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovų interesus ir galimas šių priemonių taikymo pasekmes. Be to, šių priemonių taikymu buvo pažeista Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartis ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių“;
  19. ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovai ketina imtis konkrečių veiksmų, siekdami paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 148 straipsnio pirmąja dalimi, turėjo apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pranešti atsakovams. Be to, teismo pareigą pranešti atsakovams apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą suponuoja ir tai, kad Latvijos įmonė „Air Baltic Corporation“ A/S yra užsienio subjektas, kurio 52 proc. akcininkas yra Latvijos valstybė, ieškinys yra grindžiamas Europos Bendrijos Steigimo sutarties 81 ir 82 straipsniais dėl Europos Sąjungos valstybių bendrosios rinkos pažeidimo, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turės būti vykdoma Latvijoje, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra didelio masto;
  20. atsižvelgiant į bylos aplinkybes, didelę ieškinio sumą, bylos pobūdį, teismas turėjo paprašyti atsakovų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.);
  21. nepranešimu atsakovams apie civilinės bylos iškėlimą buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutarties ,,Dėl investicijų skatinimo ir apsaugos“ 3 straipsnio pirmasis punktas, numatantis, kad kiekviena susitarimo šalių užtikrina sąžiningą ir vienodą elgesį su kitos susitariančios šalies investuotoju;
  22. vadovaujantis Europos Komisijos ir Europos Teisingumo Teismo praktika, įmonė, pažeidusi Europos Bendrijos Steigimo sutarties 81 ir 82 straipsnius, yra atleista nuo trečiųjų asmenų reikalavimų atlyginti žalą, atsiradusią dėl šio pažeidimo, jeigu pažeidimas įvykdytas įmonei įgyvendinant privalomus teisės aktus. Nuolaidos apeliantui Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S buvo teikiamos vadovaujantis teisės aktais, todėl nei šiai įmonei, nei oro uostui ,,Ryga“ negali būti reiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, o kartu ir taikomos laikinosios apsaugos priemonės.

15Atsiliepime į atskiruosius skundus ieškovas prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos motyvus:

  1. ieškovas turi teisę ir pareigą apibrėžti ieškinio pagrindą ir dalyką bei nustatyti atsakovų ratą (CPK 111 str. 2 d. 2 p., 135 str. 1 d.). Netinkamo atsakovo klausimą teismas gali išspręsti tik bylos nagrinėjimo metu ir tik nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 str.). Tuo tarpu taikant laikinąsias apsaugos priemones byla nenagrinėjama iš esmės ir atsakovo tinkamumo klausimas nesprendžiamas. Todėl laikinosios apsaugos priemonės atsakovui Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ filialui Lietuvoje taikytos pagrįstai;
  2. Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ filialo Lietuvoje savarankišką civilinį procesinį veiksnumą patvirtina filialo direktoriaus pasirašytas ir teismo priimtas atskirasis skundas, o taip pat tai, kad Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas pastarojo sudarytas atstovavimo susitarimas su advokatų kontora ,,Sorainen ir partneriai“ dėl atstovavimo šioje byloje. Be to, filialo nuostatai patvirtina, kad atsakovas ne tik valdo jam patikėtą turtą, bet ir įgyja turtines ir asmenines neturtines teises ir prievoles (1.3 p.), turi sąskaitas Lietuvos bankuose (1.6 p.), turi teisę pirkti ir kitokiu būdu įsigyti turtą, realizuoti prekes, atlikti importo-eksporto operacijas, turėti sąskaitas bankuose ir disponuoti jose esančiomis lėšomis, sudaryti sandorius ir juos vykdyti (4.1.4-4.1.8 p.);
  3. apeliantų argumentai dėl procesinių dokumentų įteikimo neturi reikšmės nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumui ir pagrįstumui, yra formalūs ir nesukuria jokių neigiamų pasekmių apeliantams, pasinaudojusiems apeliacijos teise;
  4. teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturi pagrindo spręsti ginčo teismingumo klausimo. Be to, ginčo teismingumo klausimas šioje byloje jau yra išspręstas;
  5. pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punktą ginčas yra nagrinėtinas Lietuvos teismuose, nes atsakovų neteisėti veiksmai – Europos Bendrijos Steigimo sutarties 82 straipsnio ir Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimai, buvo įvykdyti Lietuvoje, kadangi būtent Vilniaus oro uoste atsakovai taikė nesąžiningas kainas ir būtent Lietuvoje Lietuvos nacionalinis vežėjas dėl to patyrė žalą. Draudžiamas susitarimas apribojo faktišką ir potencialią konkurenciją Vilniaus tarptautiniame oro uoste, dėl ko Lietuvos nacionalinis vežėjas patyrė žalą Vilniaus tarptautinio oro uosto rinkoje;
  6. Vilniaus apygardos teismas turi jurisdikciją pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 5 punktą. Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ filialo Lietuvoje įstatų 4.1.3 punkte nurodyta, kad filialas steigėjo vardu turi teisę nustatyti produkcijos, teikiamų paslaugų ir kitų išteklių kainas. Šiuo atveju neteisėti atsakovų Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S ir jos filialo Lietuvoje veiksmai, be kita ko, pasireiškė ir nesąžiningų kainų taikymu skrydžiams Vilniaus oro uosto rinkoje, todėl ginčas yra kilęs iš filialo veiklos;
  7. Vilniaus apygardos teismas turi jurisdikciją pagal Reglamento Nr. 44/2001 6 straipsnio 1 punktą;
  8. vadovaujantis Reglamento Nr. 44/2001 31 straipsnio nuostatomis, Vilniaus apygardos teismo kompetencija nagrinėti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepriklauso nuo to, ar Vilniaus apygardos teismas turi jurisdikciją pagrindiniam bylos klausimui nagrinėti;
  9. atsakovai nepateikė įrodymų, paneigiančių teismų praktikoje pripažįstamą prezumpciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo esant didelės sumos turtiniam ginčui, o taip pat neįrodė finansinio pajėgumo ieškinio reikalavimams patenkinti palankaus ieškovui teismo sprendimo priėmimo atveju;
  10. prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra teisėtas ir leidžiamas, kai siekiama užkirsti kelią tolimesniam asmens teisių pažeidimui bei žalos padidėjimui, taip pat ir naujo teisinio ginčo tarp šalių kilimui, todėl atmestinas apeliantų argumentas, kad teismo pritaikytas draudimas neužtikrina galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo;
  11. nepranešdamas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovams, teismas nepažeidė proceso teisės normų, nes teismų praktikoje yra pripažįstama, kad didelė ginčo suma yra pakankamas pagrindas nagrinėti tokį prašymą nepranešant atsakovams. Be to, atsakovai, neatsižvelgdami į Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos sprendimą, kuriuo atsakovų susitarimas dėl nuolaidų buvo pripažintas neteisėtu, toliau vykdo šį susitarimą, dėl ko yra reali grėsmė, jog toks piktavališkas atsakovų elgesys sukelia pagrįstas prielaidas manyti, jog atsakovai stengsis išvengti taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių ar padaryti jų taikymą neįmanomą;
  12. įstatymas nenumato teismo pareigos reikalauti nuostolių atlyginimo užtikrinimo, o atsakovai tokio prašymo nereiškė, todėl nepagrįstas apeliantų argumentas dėl proporcingumo principo pažeidimo.

16Atsiliepime į atskiruosius skundus tretysis asmuo AB ,,VA REALS“ prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos motyvus:

  1. laikinosios apsaugos priemonės nėra ieškovo pažeistų teisių gynimo būdas, todėl jos gali būti taikomos apie tai nepranešant atsakovui, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą neįmanomą (CPK 148 str. 1 d.). Be to, tais atvejais, kai teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos nepranešant apie tai atsakovui, įstatymas neužkerta kelio paduoti atskirąjį skundą dėl tokios teismo nutarties. Nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įteikimo atsakovui faktas ir momentas neturi įtakos tokios nutarties priėmimo metu buvusių aplinkybių vertinimui ir nutarties teisėtumui;
  2. teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neturėjo pareigos spręsti ginčo teismingumo klausimo, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra teisių gynimo būdas, o tik preliminari procesinė priemonė ieškovo materialiniams reikalavimams užtikrinti. Be to, Reglamento Nr. 44/2001 31 straipsnis spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus suteikia teisę ir Europos Sąjungos valstybės narės teismui, kuris pagal teismingumo taisykles nėra kompetentingas spręsti ginčo iš esmės;
  3. pagal CK 2.53 straipsnio antrosios dalies nuostatas juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles. Atsakovas Latvijos įmonė „Air Baltic Corporation“ A/S savo veiklą Lietuvoje vykdo per struktūrinį padalinį – filialą. Kadangi atsakovo Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ filialo Lietuvoje civilinis teisnumas yra nustatomas pagal Lietuvos Respublikos teisę (CK 1.19 str. 3 d.), tai jo civilinei atsakomybei taikoma CK 2.53 straipsnio antrosios dalies norma. Tai yra pagrindas privalomajam bendrininkavimui (CPK 43 str. 1 d. 1 p.);
  4. skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos ir Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ filialo Lietuvoje atžvilgiu, areštuojant jam priklausantį turtą, uždraudžiant vykdyti tarp atsakovų sudarytą susitarimą dėl nuolaidų taikymo ir naudojimosi jomis, todėl šios priemonės yra susiję su teismo vietos valstybe ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti jas taikyti remiantis Reglamento Nr. 44/2001 31 straipsniu;
  5. tarp šalių kilęs ginčas yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, atsižvelgiant į civilinės teisės pažeidimu ieškovui žalą sukėlusio įvykio atsiradimo vietą (Tarybos Reglamento Nr. 44/2001 5 str. 3 p.), nes reikalaujama priteisti žala yra atsiradusi ieškovo ir atsakovo iš/į tarptautinį Vilniaus oro uostą vykdomų skrydžių konkrečių maršrutų geografinėse rinkose. Taikant lex fori principą, ginčą nagrinėti kompetentingas teismas nustatomas pagal CPK taisykles (CPK 27 str. 1 p., 29 str.);
  6. apeliantai atskiruosiuose skunduose nepaneigia grėsmės, jog byloje pareikšti reikalavimai, jeigu ieškinys būtų patenkintas, gali būti neįvykdyti nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių. Vien tas faktas, kad Latvijos valstybė dalyvauja valdant atsakovą Latvijos įmonė „Air Baltic Corporation“ A/S ir valdo atsakovą oro uostą ,,Ryga“, nėra lemiamas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą;
  7. teismo nustatytu draudimu vykdyti atsakovų sudarytą susitarimą dėl nuolaidų taikymo tarptautiniame Rygos oro uoste kartu yra apribojama galimybė atsakovui Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S taikyti nesąžiningas kainas iš tarptautinio Vilniaus oro uosto vykdomiems skrydžiams, bei didinti ieškovo nuostolius;
  8. byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ieškinio reikalavimais, nes byloje yra reiškiamas turtinis reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, kuris yra susijęs su kita pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinosios apsaugos priemone – uždraudimu teikti ir naudotis nuolaidomis, nustatytomis atsakovų susitarimu;
  9. apeliacinės instancijos teismas nėra kompetentingas spręsti klausimus dėl atsakovų atleidimo nuo reikalavimų atlyginti trečiųjų asmenų patirtą žalą, jeigu Europos Bendrijos Steigimo sutarties 81 ir 82 straipsnių pažeidimai yra įvykdyti ūkio subjektui įgyvendinant privalomus nacionalinės teisės aktus, o taip pat dėl galutinio teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo Latvijos Respublikoje;
  10. grėsmę ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymu lemia labai didelė ieškinio suma. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių klausimas teismo pagrįstai buvo išspręstas atsakovams nedalyvaujant (CPK 148 str. 1 d.);
  11. teismas neprivalėjo taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo pagal CPK 147 straipsnio nuostatas, nes nei vienas iš atsakovų iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo prašymo dėl galimų patirti nuostolių atlyginimo užtikrinimo nėra pareiškęs.

17Atsiliepimuose į atskiruosius skundus tretysis asmuo UAB ,,Indeco: Investment and Development“ ir tretysis asmuo AB ,,ŽIA valda“ prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos motyvus:

  1. atsakovo Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ filialo Lietuvoje argumentai dėl to, kad jis negali būti atsakovu byloje, yra netinkamo atsakovo klausimas, kuris teismo gali būti išspręstas tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir tik nustačius, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuri turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 str.). Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, byla nenagrinėjama iš esmės ir ieškinio reikalavimai nesprendžiami (CPK 45, 144, 148 str.). Be to, atskirojo skundo ir atstovavimo susitarimo su advokatų kontora pateikimu Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ filialas Lietuvoje pats patvirtino savo savarankišką civilinį procesinį veiksnumą;
  2. teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturi pareigos spręsti, ar ginčas yra teismingas tam teismui, juo labiau, kad ginčo teismingumo klausimą teismas jau yra išsprendęs priimdamas ieškinį (CPK 137 str. 1 d., 2 d. 2 p.);
  3. atsakovai nepateikė įrodymų, jog teismas netinkamai įvertino, kad tarp šalių kilęs turtinis ginčas ir ieškinio suma yra labai didelė, todėl nepaneigė teismų praktikoje pripažįstamos prezumpcijos taikymo šioje byloje. Taip pat atsakovai nepateikė įrodymų, jog jų turimas turtas yra pakankamas ieškinio reikalavimams įvykdyti jų patenkinimo atveju;
  4. skundžiama nutartimi nustatyto draudimo teikti ir gauti nuolaidas pagal draudžiamą susitarimą panaikinimas apsunkintų ieškovo byloje pareikštų reikalavimų patenkinimą, nes nuostoliai nebūtų mažinami, o nuolat didėtų;
  5. laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ieškinio reikalavimais, pritaikytos ieškinio reikalavimų ribose, parinktos vadovaujantis ekonomiškumo ir lygiateisiškumo principais;
  6. grėsmę ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui lemia labai didelė ieškinio suma, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas teismo pagrįstai buvo išspręstas nepanešant atsakovams;
  7. apeliantų argumentas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo šioje byloje nepagrįstas, nes nuostolių atlyginimo užtikrinimą teismas gali taikyti tik gavęs tokį atsakovo prašymą.

18Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (-ių) (atskirojo (-ųjų)) skundo (-ų) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo (nutarties) dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (-iuose) (atskirajame (-uosiuose)) skunde (-uose) nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

20Nagrinėjama byla turi užsienio (tarptautinį) elementą, kadangi atsakovais šioje byloje yra patraukti užsienio juridiniai asmenys - Latvijos įmonė „Air Baltic Corporation“ A/S ir oro uostas „Ryga“. Šiems atsakovams yra reiškiamas reikalavimas atlyginti 199 830 000 Lt dydžio turtinę žalą, kurią ieškovas kildina iš atsakovų Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S ir oro uosto „Ryga“ veiksmų, konkrečiai, Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 ir 82 straipsniams prieštaraujančio atsakovų susitarimo ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, kartu reikšdamas reikalavimą pripažinti neteisėtais, prieštaraujančiais Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 ir 82 straipsniams atsakovų Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S ir oro uosto „Ryga“ veiksmus, susijusius su draudžiamu susitarimu ir piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi. Kaip matyti iš ieškinio turinio, juo reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra motyvuojamas tuo, kad atsakovo Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S dominavimas Rygos tarptautinio oro uosto rinkoje dėl čia jam teikiamų nuolaidų veiksmingai riboja konkurenciją Vilniaus tarptautinio oro uosto rinkoje, kurioje atsakovas Latvijos įmonė „Air Baltic Corporation“ A/S, ieškovo manymu, taiko nepagrįstai mažas skrydžių kainas, dėl ko ieškovas ir patiria prašomus atlyginti nuostolius.

21Užsienio (tarptautinio) elemento civilinėje byloje buvimas lemia tam tikrus proceso teisės taikymo ypatumus. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja ne tik nacionalinė teisė, bet ir dvišalės bei daugiašalės valstybių sutartys. CPK 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Be to, Lietuvos Respublika, kaip ir Latvijos Respublika, daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d. tapo Europos Sąjungos nare. Europos Sąjungos institucijos bendriems siekiams įgyvendinti pagal konvenciniu pagrindu nustatytą kompetenciją išleidžia įvairius teisės aktus, todėl tarptautinio civilinio proceso šaltinis sprendžiant ginčus tarp šalių, kurios yra Europos Sąjungos valstybių narių subjektai, yra ir Europos Sąjungos teisės aktai. Šioje byloje aktualūs Europos Sąjungos teisės aktai yra: Europos Bendrijos Steigimo Sutartis kaip pirminės Europos Sąjungos teisės šaltinis ir antrinės Europos Sąjungos teisės šaltiniai, tai yra Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo“ (toliau - Reglamentas Nr. 44/2001) ir 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (toliau – Reglamentas Nr. 1/2003).

22Dėl bylos teismingumo

23CPK 782 straipsnyje yra nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Pabrėžtina, kad Reglamentas Nr. 44/2001 taip pat reikalauja, kad teismas savo jurisdikciją tikrintų ex officio. Reglamente Nr. 44/2001 yra įtvirtintas bendras siekis, kad Europos Sąjungos valstybių teismų jurisdikciją reglamentuotų privalomas ir tiesiogiai taikomas Bendrijos teisės aktas. Reglamento Nr. 44/2001 įžanginės dalies 12 punkte pabrėžiama, jog jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo gyvenamąją vietą, bet ir pagal kitą, alternatyvų, jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą. Tiek Lietuvos Respublika, tiek Latvijos Respublika yra Europos Sąjungos narės, todėl sprendžiant bylos, turinčios tarptautinį elementą, teismingumo klausimą, taikytinos Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos.

24Reglamentas Nr. 44/2001 nustato bendrojo, alternatyvaus, specialiojo, išimtinio, kelių tarpusavyje susijusių bylų ir sutartinio teismingumo taisykles. Reglamento Nr. 44/2001 2 straipsnyje yra įtvirtintas bendrasis principas, kad byla teisminga atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismams. Valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal Reglamento Nr. 44/2001 II skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles (Reglamento Nr. 44/2001 3 str.).

25Dėl Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 5 punkto taikymo

26Reglamento Nr. 44/2001 2 skirsnis reglamentuoja specialią jurisdikciją, suteikiančią valstybės narės teismui kompetenciją nagrinėti tam tikrų kategorijų bylas, kuriose atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje. Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 5 punkte yra įtvirtinta viena iš alternatyvaus teismingumo taisyklių, kuri numato, jog bylos dėl ginčo, susijusio su filialo, agentūros arba kitokio įmonės padalinio veikla, gali būti nagrinėjamos vietos, kurioje veikia toks filialas, agentūra arba kitoks įmonės padalinys, teismuose. Taigi ta aplinkybė, kad Lietuvos Respublikoje veikia čia įregistruotas Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S filialas, yra svarbi sprendžiant byloje kilusio ginčo teismingumo klausimą.

27Europos Teisingumo Teismas byloje Somafer SA v. Saar-Ferngas AG (Nr. C-33/78) išaiškino, jog ,,filialo, agentūros arba kitokio įmonės padalinio samprata reiškia verslo vietą, pasižyminčią pastovumu, kaip, pavyzdžiui, pagrindinės įmonės išplėtimas, turinčią valdymo aparatą ir esančią materialiai aprūpinta vystyti verslą su trečiaisiais asmenimis tokiu būdu, kad pastarieji, nors ir žinodami egzistuojant teisiniam ryšiui su pagrindine įmone, kurios vadovas yra užsienyje, neprivalo tvarkyti verslo reikalus tiesiogiai su pagrindine įmone, o gali vykdyti verslą jo išplėtimo vietoje“. Iš byloje esančių Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ filialo Lietuvoje nuostatų matyti, kad filialas valdo steigėjo jam patikėtą turtą, įgyja turtines bei asmenines neturtines teises ir prievoles steigėjo suteiktų įgaliojimų ribose (1.3 p.). Filialui vadovauja vadovas, kurį skiria ir atšaukia steigėjas (5.1 p.). Pagrindinis filialo veiklos tikslas – vykdyti steigėjo steigiamuosiuose dokumentuose numatytą veiklą, siekti pelno efektyviai ir produktyviai vystant komercinę-ūkinę veiklą (2.1 p.). Filialo veiklos objektas yra tarptautinis keleivių, krovinių ir pašto gabenimas oru (3.1 p.). Vykdydamas šią veiklą, filialas turi teisę užmegzti ekonominius bei prekybinius santykius su vidaus ir užsienio partneriais, plėtoti komercinę veiklą (4.1.2 p.), nustatyti savo produkcijos, teikiamų paslaugų ir kitų išteklių kainas, įkainius ir tarifus (4.1.3 p.), sudaryti sandorius ir juos vykdyti pagal nuostatuose ir kituose dokumentuose suteiktus įgaliojimus, siekdamas nuostatuose numatytų tikslų ir vykdydamas nuostatuose numatytą veiklą (4.1.8 p.). Taigi Latvijos Respublikos įmonės Air Baltic Corporation A/S veiklą, susijusią su tarptautiniu keleivių, krovinių ir pašto gabenimu oru, Lietuvoje vykdo šios įmonės filialas. Jis ir yra įsteigtas šiuo tikslu. Turėdamas įgaliojimus nustatyti savo produkcijos, teikiamų paslaugų ir kitų išteklių kainas, įkainius ir tarifus, Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ filialas Lietuvoje konkuruoja su ieškovu, teikiančiu analogiškas paslaugas toje pačioje teritorijoje - Vilniaus tarptautinio oro uosto rinkoje. Kaip matyti iš ieškinio pareiškimo, ieškovas būtent ir prašo atlyginti nuostolius, susidariusius vykdant nesąžiningos konkurencijos veiksmus Vilniaus tarptautinio oro uosto rinkoje. Todėl nekyla abejonių, kad nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra susijęs būtent su Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ filialo Lietuvoje veikla. Suprantama, kad filialas teises ir pareigas visuomet įgyja juridinio asmens vardu ir interesais, jis veikia juridinio asmens organų nustatytų įgaliojimų ribose. Todėl pripažinus, kad filialas dėl savo tiesioginės veiklos negali padaryti žalos kitiems asmenims, nes įgyvendindamas juridinio asmens teisnumą, visada veikia jo vardu, tai reikštų, jog Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 5 punkte įtvirtinta specialiosios jurisdikcijos taisyklė niekada negali būti taikoma. Toks besąlyginis filialo, agentūros arba kitokio įmonės padalinio buveinės vietos teismo jurisdikcijos kvestionavimas ne tik paneigtų Reglamente išdėstytų specialiųjų teismingumo taisyklių esmę, bet leistų nesąžiningai, be pagrindo siekti išvengti filialo vietos valstybės teismo jurisdikcijos, reikalaujant perkelti ginčą į pagrindinės įmonės buveinės vietos teismą.

28Dėl Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punkto taikymo

29Ieškovas AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu prašo atlyginti nuostolius, kuriuos jis patiria Vilniaus tarptautinio oro uosto geografinėje rinkoje dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Todėl, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, šiuo atveju bylos teismingumui nustatyti taikytina taip pat ir kita Reglamente Nr. 44/2001 įtvirtinta alternatyvaus teismingumo taisyklė, numatanti, kad valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto gali būti iškelta vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti, teisme (Reglamento Nr. 44/2001 5 str. 3 p.). Europos Teisingumo Teismas sprendime, priimtame byloje Handelskwekerij G. J. Bier BV v. Mines de potasse d‘Alsace SA (bylos Nr. 21/76), išaiškino, jog ši nuostata turi būti suprantama kaip apimanti tiek vietą, kurioje atsirado žala, tiek ir ją sukėlusio įvykio vietą. Neigdamas šios specialiosios jurisdikcijos taisyklės taikymo galimybę, atsakovas Latvijos įmonė „Air Baltic Corporation“ A/S atskirajame skunde remiasi Europos Teisingumo Teismo jurisprudencija, kurioje, atsakovo nuomone, laikomasi nuostatos, jog Reglamentas nesuteikia teisės ieškovui pareikšti ieškinį tos valstybės narės, kurioje jam kilo netiesioginiai nuostoliai, pasireiškiantys finansinių išteklių sumažėjimu, teismuose. Pagrįsdamas šį teiginį, atsakovas nurodo Europos Teisingumo Teismo sprendimą, priimtą byloje Dumez France SA and Tracoba SARL v. Hessische Landesbank and others (bylos Nr. C-220/88). Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiu minėtame Europos Teisingumo Teismo sprendime išdėstytų nuostatų interpretavimu. Kaip matyti iš šio sprendimo turinio, Europos Teisingumo Teismas išaiškino, jog nuostata ,,vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ negali būti interpretuojama kaip leidžianti ieškovui, reikalaujančiam nuostolių, kurie, jo teigimu, atsirado kaip kitų asmenų tiesiogiai patirtos žalos padarinys, atlyginimo, pradėti teismo procesą prieš neteisėtą veiksmą atlikusį asmenį toje valstybėje, kurioje ieškovas pats patyrė žalą. Tai reiškia, kad šios alternatyvaus teismingumo taisyklės taikymas yra siejamas ne su prašomos atlyginti žalos forma – tiesioginiais nuostoliais ar negautomis pajamomis, arba, kitaip tariant, netiesioginiais nuostoliais, o priklauso nuo to, ar žalos atlyginimo prašo ją tiesiogiai patyręs subjektas, ar kitas asmuo, atlyginęs žalą ją tiesiogiai patyrusiam asmeniui. Taigi tokia faktinė bylos situacija yra susijusi su regresinio ieškinio reiškimu, todėl minėtos bylos ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, ir ja remtis kaip precedentu nėra pagrindo. Be to, kaip minėta, Europos Teisingumo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog taikyti Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punkte įtvirtintą alternatyvaus teismingumo taisyklę yra pagrindas ne tik žalą sukėlusio įvykio vietoje, bet ir vietoje, kurioje žala atsirado. Ieškovas ieškinyje būtent ir nurodo, jog jam atsakovų neteisėtais veiksmais, pasireiškiančiais nesąžininga konkurencija, padaryta žala atsirado Lietuvoje. Todėl pripažintina, kad Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją nagrinėti kilusį ginčą ir Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punkto pagrindu.

30Dėl kitų su Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija susijusių atskirųjų skundų argumentų

31Ieškinio reikalavimas dėl atsakovų Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S ir oro uosto „Ryga“ veiksmų pripažinimo neteisėtais bei prieštaraujančiais Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 ir 82 straipsniams savo esme yra ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo dalis. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad pripažinus atsakovų veiksmus neteisėtais, būtų nustatyta viena iš būtinųjų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėti skolininkų veiksmai, kurią įrodyti privaloma tuo atveju, jeigu yra reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo (CK 6.246 str.). Todėl Lietuvos teismas, kompetentingas nagrinėti žalos atlyginimo bylą, kurioje žalos atsiradimas siejamas su Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 ar 82 straipsnių pažeidimu, neišvengiamai turės pasisakyti dėl šių Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatų pažeidimo fakto. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 50 straipsnio pirmąją dalį ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami veiksmais, pažeidžiančiais Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 ar 82 straipsnius ar kitais šio įstatymo draudžiamais konkurenciją ribojančiais veiksmais, turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ir padarytos žalos atlyginimo. Tai yra speciali rūšinio išimtinio teismingumo taisyklė, reiškianti, jog visi su Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 ir 82 straipsnių pažeidimu susiję ginčai, tai yra tiek nacionaliniai ginčai, tiek ginčai, turintys tarptautinį (užsienio) elementą, jeigu jie priskirtini Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, yra nagrinėjami Vilniaus apygardos teisme. Tokį teisinį reguliavimą suponuoja ir tiesioginio Europos Bendrijos teisės taikymo imperatyvas, kuris reiškia, kad Europos Sąjungos teisė pripažįstama nacionalinės teisinės sistemos dalimi ir užtikrina asmenims galimybę kreiptis į nacionalinius teismus, norint įgyvendinti Europos Sąjungos teisės šaltiniuose įtvirtintas jų teises ir pareigas. Beje, ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1/2003, priimto 2002 m. gruodžio 16 d., dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo įžanginės dalies 7 punkte nurodoma, kad ,,nacionaliniams teismams tenka svarbus vaidmuo taikant Bendrijos konkurencijos taisykles. Spręsdami privačių asmenų ginčus, jie gina subjektyviąsias teises, kurios yra apibrėžtos Bendrijos teisės, pavyzdžiui, priteisdami atlyginti žalą nukentėjusiesiems nuo pažeidimų. Taip nacionaliniai teismai papildo valstybių narių konkurencijos institucijų veiklą. Todėl jiems turėtų būti leidžiama taikyti visas Sutarties 81 ir 82 straipsnių nuostatas“. Reglamento Nr. 1/2003 6 straipsnis tiesiogiai nustato, jog nacionaliniai teismai turi teisę taikyti Sutarties 81 ir 82 straipsnių nuostatas. Beje, bylą iš esmės nagrinėjantis teismas turės vertinti ne aplinkybę, ar atsakovai veikė Latvijos Respublikos Vyriausybės nutarimo pagrindu, bet tai, ar tokie veiksmai atitinka Europos Bendrijos steigimo sutarties ir Reglamento Nr. 1/2003, kurie tiesioginio taikymo efektą turi taip pat ir Latvijos Respublikoje, nuostatas. Pažymėtina, kad Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad visi pagal šios sutarties 81 straipsnį draudžiami susitarimai arba sprendimai savaime yra niekiniai. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliantų argumentai dėl Latvijos Respublikos suvereniteto pažeidimo Lietuvos teismams svarstant Latvijos valstybės valdžios institucijų priimtų viešosios teisės aktų teisėtumo klausimą. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo dalyką šioje byloje sudaro ne Latvijos Respublikos norminių teisės aktų teisėtumo vertinimas, bet konkrečių ūkinės veiklos subjektų (atsakovų) veiksmų atitikties Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimams vertinimas.

32Vertinant apeliantų argumentą, jog pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 227 straipsnį tik Europos Teisingumo Teismas gali spręsti, ar Latvijos Respublika, kaip valstybė, pažeidė Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 ir 82 straipsnius, priimdama Latvijos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. 991, būtina pažymėti, kad jis būtų pagrįstas tik tuo atveju, jeigu ginčas būtų kilęs tarp Lietuvos ir Latvijos valstybių. Europos Bendrijos steigimo sutarties 227 straipsnyje yra numatyta garantija valstybei narei, kuri mano, kad kita valstybė narė neįvykdė kokios nors pareigos pagal šią Sutartį, kreiptis dėl to į Europos Teisingumo Teismą. Nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta tarp privačių subjektų, todėl minėtos Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatos nėra aktualios.

33Atskirai nuo reikalavimo dėl žalos atlyginimo pareikštas reikalavimas dėl atsakovų veiksmų, susijusių su draudžiamu susitarimu ir piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, pripažinimo neteisėtais, prieštaraujančiais Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 ir 82 straipsniams, o taip pat ir reikalavimas dėl jų uždraudimo (jeigu toks būtų pareikštas), pagal Reglamente Nr. 44/2001 išdėstytų teismingumo taisyklių turinį ir esmę, būtų teismingas Latvijos Respublikos teismams, nes tai būtų ginčas, kilęs dėl Latvijos Respublikos jurisdikcijai priklausančių juridinių asmenų veiksmų ir susijęs su Latvijos valdžios institucijų priimtų teisės aktų, kurių pagrindu teikiamos ir gaunamos nuolaidos Rygos tarptautinio oro uosto rinkoje, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, tai yra tiesiogiai nesusijęs su Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S filialo Lietuvoje veikla, taigi nesusijęs su Lietuva. Priešingu atveju, tai yra tokį ginčą išnagrinėjus ne Latvijos Respublikos teismuose, galėtų iškilti teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti Latvijos Respublikoje problema. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad Reglamento Nr. 44/2001 įžanginės dalies 12 punkte nurodoma, kad jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo gyvenamąją vietą, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą. Pažymėtina, kad byloje yra duomenų, jog Latvijos Respublikos konkurencijos taryba 2006 m. lapkričio 22 d. yra priėmusi sprendimą dėl atsakovo Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S gaunamų neteisėtų nuolaidų ir pažeidžiančių konkurenciją veiksmų, kurio teisėtumo ir pagrįstumo klausimas sprendžiamas Latvijoje teismine tvarka. Tai dar kartą patvirtina, jog atskirai pareikštas reikalavimas pripažinti neteisėtais, prieštaraujančiais Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 ir 82 straipsniams atsakovų Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S ir oro uosto „Ryga“ veiksmus dėl draudžiamo susitarimo ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi per se priklauso Latvijos teismų jurisdikcijai.

34Dėl Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S filialo Lietuvoje statuso ir procesinės padėties

35CK 1.21 straipsnyje yra nustatyta, kad užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų atstovybėms ir filialams, įregistruotiems Lietuvos Respublikoje, taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Pagal CK 2.53 straipsnio antrąją dalį juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo. Juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles. Kaip nustatyta CPK 41 straipsnio pirmojoje dalyje, civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Taigi apeliantų argumentą dėl to, kad Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ filialas Lietuvoje negali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, taigi, šiuo atveju - atsakovu, teisėjų kolegija laiko pagrįstu. Todėl pagrįstas ir apeliantų argumentas, jog filialo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 str.).

36Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo

37Reglamento Nr. 44/2001 31 straipsnis nustato, kad prašymas dėl laikinųjų, įskaitant ir apsaugos, priemonių, kurias numato tos valstybės įstatymas, taikymo gali būti paduotas valstybės narės teismui, net jeigu pagal Reglamentą kitos valstybės narės teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės. Dėl teismo, kuriam pagal Reglamente Nr. 44/2001 nustatytas teismingumo taisykles yra teisminga tarptautinį elementą turinti civilinė byla, galimybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones nekyla abejonių. Todėl šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių klausimas spręstinas vadovaujantis lex fori principu, tai yra pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso teisę, konkrečiai, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (toliau - CPK).

38Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, remdamasis ekonomiškumo, proporcingumo ir kitais civilinio proceso principais (CPK 3 str. 1 d., 17 str., 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (žr. Lietuvos apeliacinio 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civ. byloje S. B. v. UAB „Vilniaus centrinis gastronomas“ (bylos Nr. 2-557/2007 m. kat. 110.1); Lietuvos apeliacinio 2008 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civ. byloje UAB „Nemenčinės statyba“ v. UAB „BA Pilaitė“ (bylos Nr. 2-715/2008 m. kat. 110.1); Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civ. byloje UAB „ Ecoservice“ v. UAB „Naujamiesčio būstas“ (bylos Nr. 2-733/2008 m., kat. 110.1); Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civ. byloje UAB „Miesto centro turtas“ v. UAB „Constuctus“ (bylos Nr. 2-792/2008 m., kat. 110.1,110.2), ir kt.). Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog šioje byloje yra reiškiamas 199 830 000 Lt reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra labai didelės sumos ieškinys. Ši aplinkybė jau pati savaime leidžia spręsti apie teismo sprendimo neįvykdymo riziką ieškinio patenkinimo atveju. Šios prezumpcijos nepaneigia apeliantų nurodomas faktas, kad Latvijos valstybė dalyvauja valdant atsakovą Latvijos įmonę „Air Baltic Corporation“ A/S ir valdo atsakovą oro uostą ,,Ryga“. Latvijos Respublikos įmonė „Air Baltic Corporation“ A/S yra Latvijos Respublikos akcinė bendrovė, o oro uostas ,,Ryga“ – Latvijos Respublikos valstybinė akcinė bendrovė, tai yra privatūs juridiniai asmenys.

39Atskiruosiuose skunduose apeliantai pagrįstai akcentuoja būtinybę teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą įvertinti ieškovo ieškinyje išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, kurie turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, bus patenkintas. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovo ieškinio argumentai bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą manyti, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas. Visų pirma, būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindžia Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimas dėl atsakovo Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S gaunamų neteisėtų nuolaidų ir pažeidžiančių konkurenciją veiksmų (civilinė byla Nr. 2-3096-578/2008, t. 2, b. l. 27-47). Pažymėtina, kad minėtas Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos sprendimas nereiškia, jog ieškovo ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas, tačiau pats tokio pobūdžio nutarimo priėmimo faktas vertintinas kaip įrodymas, prima facie patvirtinantis reiškiamų ieškinio reikalavimų galimą pagrįstumą. Tokia prielaida darytina ne tik atsižvelgiant į minėtą Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos sprendimą, tačiau įvertinant ir kitas ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei joms pagrįsti pridėtus įrodymus. Iš pateiktų prie ieškinio duomenų galima spręsti, kad oro uoste ,,Ryga“ atsakovas Latvijos įmonė „Air Baltic Corporation“ A/S gauna žymiai didesnes nuolaidas, nei kiti tą pačią ūkinę veiklą vykdantys ūkio subjektai. Antai, ieškinyje nurodoma, kad atsakovas Latvijos įmonė „Air Baltic Corporation“ A/S ir kitas vežėjas (Ryanair) pervežė kartu apie 565 000 keleivių ir gavo atitinkamai 80 ir 60 proc. nuolaidas, sumokėdami atsakovui oro uostui ,,Ryga“ 1 843 000 eurų, tuo tarpu visos kitos aviakompanijos, pervežusios apie 321 000 keleivių, negavo arba gavo minimalias nuolaidas ir sumokėjo atsakovui oro uostui ,,Ryga“ 3 617 000 eurų, tai yra nors Latvijos įmonė „Air Baltic Corporation“ A/S su kitu vežėju pervežė kur kas daugiau keleivių nei kitos aviakompanijos, tačiau sumokėjo žymiai mažesnį oro uosto aptarnavimo mokestį (kitos aviakompanijos sumokėjo apie 3,45 karto didesnį oro uosto paslaugų mokestį) (t. 1, b. l. 3). Remdamasis skrydžių maršrutų skirtingose rinkose analize, ieškovas ieškinyje pateikia argumentus, jog naujų atsakovo Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S vykdomų reisų laikas buvo derinamas prie esamo ieškovo reisų laiko, siūlant kur kas mažesnes kelionių kainas, daugeliu atvejų nekompensuojančias ieškovo, kaip efektyvaus atsakovo Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S konkurento, sąnaudų (t. 1, b. l. 32-36). Dėl atsakovo Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S taikomos kainodaros ieškovas teigia buvęs priverstas mažinti kainas atitinkamose skrydžių maršrutų rinkose nuo daugiau nei 10 proc. iki 55 proc., bei pasitraukti iš tam tikrų maršrutų rinkų (t. 1, b. l. 37-38). Į bylą pateiktoje V.Černiaus turto vertinimo paslaugų įmonės atliktoje turto vertinimo ataskaitoje ieškovo žala dėl nesąžiningos Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S konkurencijos yra apskaičiuojama negauto pelno forma ir yra lygi 199 830 000 Lt (civilinė byla Nr. 2-3096-578/2008, t. 2, b. l. 49-119). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiam procesiniam klausimui spręsti yra svarbi taip pat ir aplinkybė, kad tiek oro uostą ,,Ryga“, tiek Latvijos įmonę „Air Baltic Corporation“ A/S valdo Latvijos valstybė, tai yra Latvijos valstybei priklauso 52,6 proc. atsakovo Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S akcijų ir 100 proc. oro uosto ,,Ryga“ akcijų. Nors apeliantai teigia, kad oro uoste ,,Ryga“ teikiamos nuolaidos nebuvo nustatytos atsakovų susitarimu, o yra taikomos Latvijos Respublikos priimto teisės akto pagrindu, teisėjų kolegija laiko būtinu pažymėti, kad tiek Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S, tiek oro uosto ,,Ryga“ dalyvis yra Latvijos Respublika, kurios vykdomosios valdžios institucijos priimto teisės akto pagrindu atsakovas oro uostas ,,Ryga“ teikia nuolaidas, be kita ko, ir atsakovui Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S. Tokią faktinę padėtį, kai valstybės teisės akto pagrindu yra reglamentuojama nuolaidų teikimo tvarka subjektams, valdomiems pačios valstybės, taip pat yra pagrindas vertinti kaip prima facie įrodymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškiniui užtikrinti.

40Kartu atkreiptinas dėmesys, kad teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nėra sprendžiama, ar ieškinio reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieškinio pagrįstumo klausimas yra sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės, tai yra įvertinus visus abiejų ginčo šalių argumentus bei įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Todėl teisėjų kolegija laiko nepagrįstu atskirųjų skundų argumentą, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo pirmiausia nustatyti, kad atsakovai yra sudarę susitarimą dėl nuolaidų taikymo, bei tai, kad atsakovas Latvijos įmonė „Air Baltic Corporation“ A/S užima dominuojančią padėtį Vilniaus oro uoste.

41Dėl taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšies

42Teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą, būtina atsižvelgti į teisės subjekto, kuriam taikomos tokios priemonės, ypatumus. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tuo atveju, kai atsakovas yra juridinis asmuo, taikant laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, visų pirma, areštuojamas atsakovui nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis ir/ar nekilnojamasis turtas ir tik jo nesant ar esant nepakankamai, taikomas piniginių lėšų areštas. Tokia nuostata teismų praktikoje suformuota dėl to, kad juridinio asmens piniginių lėšų areštas suvaržo šio teisės subjekto galimybes vykdyti veiklą, dėl kurios jis įsteigtas. Teisminio nagrinėjimo metu areštavus juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, kai jis neturi kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto ir nesuteikus jam teisės iš areštuotų lėšų vykdyti jokių mokėjimų, gali būti sutrikdoma juridinio asmens veikla, suvaržomos jo galimybės rinkoje vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitais juridiniais asmenimis. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimai pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus. Piniginių lėšų areštas taikytinas išimtiniais atvejais ir tokia apimtimi, kad atsakovas (-ai), kurio (-ių) pinigai yra areštuoti, galėtų vykdyti veiklą, laiku atsiskaityti su valstybinėmis institucijomis, mokėti atlyginimus darbuotojams, o pritaikytas piniginių lėšų areštas ženkliai nesutrikdytų kasdienės įmonės veiklos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos pobūdį, ieškinio sumą, subjektų, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ir jų dalyvių ypatumus, sprendžia, kad piniginių lėšų areštas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo, nes ribotų atsakovų veiklą labiau nei to reikia laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamiems tikslams įgyvendinti. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neįvykdyta, dėl ko nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovai neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuriam galima būtų taikyti ieškinio sumos dydžio laikinąsias apsaugos priemones, ir kad dėl to reikėtų areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, nurodant, kad ieškinio sumos ribose yra areštuojamas atsakovams Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S ir oro uostui „Ryga“ priklausantis, tiek pas šiuos atsakovus, tiek pas kitus asmenis esantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, uždraudžiant parduoti, mainyti, dovanoti, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti šį turtą bei iš jo kylančias teises. Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepakanka pareikštiems ieškinio reikalavimams užtikrinti, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 146 str.) ar papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 str 3 d., 145 str. 2 d.).

43Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo solidariųjų atsakovų (skolininkų) atžvilgiu

44Ieškovas reikalavimą atlyginti žalą reiškia atsakovams kaip solidariems skolininkams. Pažymėtina, kad esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis įgytų teisę pasirinkti, iš vieno, kelių ar visų atsakovų išieškoti priteistą sumą. Kartu pažymėtina, kad skolos (pareigos) bendrumo koncepcija pripažįsta, jog reikalavimo teisė arba pareiga yra bendra visiems skolininkams, todėl vieno iš skolininkų tinkamai įvykdyta prievolė laikoma pasibaigusia. Prievolės solidarumo atveju vieno skolininko nemokumas neturi įtakos prievolės įvykdymui, kadangi tokiu atveju prievolės įvykdymo galima reikalauti iš mokaus skolininko. Solidariosios prievolės atveju vieno skolininko prievolės įvykdymas laikomas tinkamu ir atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo (CK 6.6 str. 7 d.). Todėl ieškovas, vadovaudamasis dispozityvumo principu, turi teisę pasirinkti, kurių atsakovų atžvilgiu prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas yra saistomas ieškovo pareikšto prašymo (CPK 13 str.). Kita vertus, laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos neviršijant bendros ieškinio sumos apskritai, o ne kiekvieno iš solidariųjų prievolės skolininkų (atsakovų) atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino to fakto, kad ieškinio reikalavimas yra pareikštas atsakovams kaip solidariesiems skolininkams, neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą teismų praktiką, susijusią su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esant solidariajai pareigai, ypatumais, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje keistina. Atsižvelgiant į dispozityvumo principo ieškovui suteiktas veiksmų laisvės ribas, įrodinėjimo civiliniame procese ypatumus bei į tai, jog reikalavimas atsakovams Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S ir oro uostui ,,Ryga“ pareikštas kaip solidariems skolininkams, darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant šiems atsakovams priklausantį turtą ir turtines teises, neviršijant bendros ieškinio sumos, tai yra 199 830 000 Lt (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 12 d. nutartį, priimtą civ. byloje UAB ,,DDB&Co Katkevičius“ v. UAB,,Piar“, L. K., R. S. (bylos Nr. 2-235/2005 m., kat. 110.1); Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, priimtą civ. byloje UAB ,,Abplanalp Engineering“ v. G. Koženevski personalinė įmonė ,,Irgris“, UAB ,,Transtira“ (bylos Nr. 2-397/2005 m., kat. 110.1); Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civ. byloje LUAB ,,Baltijos langai“ v. P. G., P. G., A. G., A. Stonio įmonė, ŽŪB ,,Benininkų mechaninės dirbtuvės”, VĮ ,,Registrų centras“ Tauragės filialas (bylos Nr. 2-132/2006 m., kat. 110.1); Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civ. byloje UAB „Zigstata“ v. UAB „Kartreks“, UAB „Energetikos taupymo centras“ (bylos Nr. 2-81/2007 m., kat. 110.1); Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civ. byloje V. P., E. P. v. UAB „Farmacijos investicijos“, UAB ,,Šeimos medicinos klinika“, UAB ,,Kita linija“ (bylos Nr. 2-212//2008 m., kat. 110.1) ir kt.).

45Dėl uždraudimo atlikti tam tikrus veiksmus, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymo

46Konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pareikštų reikalavimų ribose ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų atsakovo atžvilgiu taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civ. byloje UAB FMĮ „ VB Vilfima“ v. UAB „Alma Littera“ ir kt. (bylos Nr. 2-256/2003 m., kat. 95.3); Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civ. byloje A. M. v. R. V. (bylos Nr. 2-415/2003 m., kat. 95.3) ir kt.). Toks laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų aiškinimas teismų praktikoje lemia tai, kad negali būti taikomos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios, dar neišnagrinėjus ginčo iš esmės, reikštų ieškinio reikalavimų patenkinimą. Suprantama, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, tai yra laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 str.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti atsižvelgiama ne tik į ieškovo, bet ir į pagrįstus atsakovo interesus, jo turtinę padėtį, užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes atsakovui ir su jo veikla susijusiems asmenims. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Šalių lygiateisiškumo principas reikalauja taikant laikinąsias apsaugos priemones laikytis proporcingumo principo, suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civ. byloje Šveicarijos įmonė ,,Apatit Fertilizers S.A.“ v. AB ,,Lifosa“ (bylos Nr. 3K-3-146/2002 m., kat. 124) (Teismų praktika. Nr. 17, p. 217-223)). Nors įstatymų leidėjas nustatė pakankamai griežtą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką, šalių lygiateisiškumo užtikrinimo principas reikalauja, kad atsakovo interesai taip pat nebūtų ignoruojami (CPK 17 str.). Kiekvienu atveju turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos.

47Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo, jo pagrindu nurodydamas neteisėtus atsakovų veiksmus, pažeidžiančius sąžiningą konkurenciją, tai yra ieškiniu yra prašoma pripažinti neteisėtais, prieštaraujančiais Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 ir 82 straipsniams atsakovų Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S ir oro uosto „Ryga“ veiksmus dėl draudžiamo susitarimo ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, ir tuo pagrindu priteisti žalos atlyginimą. Šiam ieškinio reikalavimui užtikrinti ieškovas, be kitų laikinųjų apsaugos priemonių, prašė uždrausti atsakovams Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S, Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S filialui ir oro uostui „Ryga“, jų vadovams, bet kuriems darbuotojams, bet kokiais veiksmais (veikimu, neveikimu) vykdyti neteisėtą susitarimą, pagal kurį atsakovui Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S tarptautiniame oro uoste „Ryga“ yra suteikiamos nuolaidos, uždrausti atsakovui oro uostui „Ryga“, jų vadovams, bet kuriems darbuotojams, bet kokiu veiksmu (veikimu, neveikimu) teikti, tęsti teikimą, leisti naudotis ir pan. atsakovui Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S, jos filialams bet kuriomis nuolaidomis tarptautiniame oro uoste „Ryga“, taip pat uždrausti atsakovui Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S, jos filialams, jų vadovams, bet kuriems darbuotojams, bet kokiais veiksmais (veikimu, neveikimu) naudotis, priimti, gauti ir pan., bet kurias nuolaidas iš atsakovo tarptautinio oro uosto „Ryga“. Taigi ši ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė iš esmės atitinka ieškinio reikalavimo dalį dėl atsakovų veiksmų pripažinimo neteisėtais, nes uždraudimas vykdyti atitinkamą susitarimą yra jo pripažinimo neteisėtu padarinys. Kadangi pagal ieškinio pareiškime suformuluoto materialinio teisinio reikalavimo turinį prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka CPK 144 straipsnyje numatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties užtikrinti teismo sprendimo vykdymą konkretaus reikalavimo patenkinimo atveju, todėl tokios rūšies laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Netaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, tai neturės įtakos galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Be to, kaip minėta, Latvijos Respublikos apygardos administraciniame teisme 2006 m. gruodžio 29 d. iškeltoje administracinėje byloje vyksta ginčas dėl Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimo dėl atsakovo Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S gaunamų neteisėtų nuolaidų ir pažeidžiančių konkurenciją veiksmų. Šioje administracinėje byloje gali būti sprendžiamas klausimas dėl tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes joje priimtas sprendimas dėl ginčo esmės turės tiesioginės įtakos nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimui ateityje (Reglamento Nr. 1/2003 5 str.).

48Dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo

49Teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo tvarką Lietuvoje esančio atsakovams priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto atžvilgiu nustato nacionalinės civilinio proceso taisyklės (CPK XLVIII skyrius). Kartu būtina atkreipti dėmesį, kad vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumų šioje byloje yra tai, kad jos taikomos byloje su tarptautiniu (užsienio) elementu, tai yra užsienyje esantiems subjektams. Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. balandžio 7 d. nutartyje, priimtoje civ. byloje UAB ,,Universalios valdymo sistemos“ v. UAB ,,Ashburn International“, antstolis V. Č. (bylos Nr. 3K-3-206/2008 m., kat. 129.5; 129.15; 129.23), ,,suinteresuota šalis, norinti, jog Lietuvos Respublikos teismo sprendimas, taip pat ir nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų vykdomas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, turi vadovautis Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 III skyriaus 2 skirsnyje nustatytomis teismo sprendimo pripažinimo, vykdymo procedūromis“.

50Dėl pranešimo atsakovams apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą

51CPK 148 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui (-ams), tačiau išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui (-ams). Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo manyti, kad pranešimas atsakovams apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą apsunkins jų taikymą arba padarys jį nebeįmanomą, ir išspręsti šį klausimą nepranešęs atsakovams. Visų pirma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje yra susijęs su teismo nutarties dėl tokių priemonių taikymo pripažinimo procedūra pagal Reglamento Nr. 44/2001 nuostatas. Reglamento 34 straipsnio 2 punktas nustato, kad teismo sprendimas nėra pripažįstamas, jeigu jis buvo priimtas atsakovui nedalyvaujant procese, ir jei atsakovas neturėjo galimybės laiku ir tinkamu būdu gauti bylos iškėlimo arba lygiaverčio dokumento, kad galėtų susitarti dėl savo gynybos, išskyrus jei atsakovas nepradėjo proceso siekdamas apskųsti tokį sprendimą, kai tai jam buvo įmanoma padaryti. Esant tokiam pagal faktines aplinkybes ir taikytinas teisės normas sudėtingam ginčui, teismas turėjo apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą informuoti atsakovus. To reikalaujama ir pagal Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio nuostatas. Be to, ši pareiga kyla ir atsižvelgiant į Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus ūkio vystymo srityje (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 7 d. sutartį ,,Dėl investicijų skatinimo ir apsaugos“). Pagrindinis (neskaitant šalies teisės žinoti apie prasidėjusį teisminį procesą ir pan.) šalies informavimo apie teismo atliekamus procesinius veiksmus tikslas yra kuo greičiau suteikti atsakovui (-ams) galimybę pasinaudoti teise apskųsti teismo nutartį, taip pat prašyti teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pasiūlyti įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą arba prašyti taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę. Tačiau, būtina akcentuoti, jog nors apie ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą iš anksto atsakovai nebuvo informuoti, skundžiama teismo nutartis neįsiteisėjo ir nebuvo įvykdyta neišklausius kitos šalies. Nedelsiant po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovams buvo suteikta reali galimybė pareikšti savo nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Atsakovams buvo įteikti tiek kitos šalies, tiek teismo procesiniai dokumentai, išversti į atsakovams suprantamą kalbą, priimti atsakovų atskirieji skundai, sudaryta galimybė tikslinti ir pildyti atskirųjų skundų argumentus bei pateikti juos pagrindžiančius įrodymus (t. 1, b. l. 96-98, 100-102, 177, 182-190; t. 2, b. l. 115-118, 128-131, 175-187; t. 3, b. l. 2-3; civilinė byla Nr. 2-3096-578/2008, t. 3, b. l. 86-103, 182-189). Taigi tiek atsakovui Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S, tiek atsakovui oro uostui „Ryga“ Lietuvos Respublikos teismuose buvo sudarytos visos procesinės galimybės pasinaudoti apeliacijos teise bei pateikti visus argumentus, kurie, jų manymu, yra aktualūs sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teisės pažeidimas nėra pagrindas konstatuoti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje per se yra neteisėtas. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla arba atskiras procesinis klausimas byloje (CPK 329 str. 1 d.).

52Dėl atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo nuostatų taikymo

53Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė šalių interesų pusiausvyrą dar ir tuo, jog neįpareigojo ieškovo pateikti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. CPK 147 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Ši nuostata suteikia teismui teisę, kai yra šalies prašymas, bet ne nustato pareigą savo iniciatyva taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Todėl atsakovų atskiruosiuose skunduose pateiktas argumentas, kad teismas savo iniciatyva turėjo taikyti jų galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, atmestinas kaip nepagrįstas. Tačiau tai neužkerta galimybės atsakovams prašyti teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146, 147, 150 str.). Neatsižvelgiant į tai, ar atsakovai, vadovaudamiesi CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi, pareikš prašymą pirmosios instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ar tokio prašymo nepareikš, įstatymas jiems suteikia teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėtų sprendimas, kuriuo ieškinys būtų atmestas (CPK 147 str. 3 d.).

54Dėl Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S filialo Lietuvoje pateiktų paaiškinimų

55Pažymėtina, kad CPK III dalies normų prasme apeliacija nėra proceso pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar jo pakartojimas, nes apeliacinės instancijos teisme civilinė byla nenagrinėjama iš naujo (lot. de novo). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (lot. revisio prioris instantiae). Pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai pakartotinai arba papildomai, taip pat nauji įrodymai (lot. ius novorum) apeliacinės instancijos teisme tiriami tik išimtiniais atvejais (CPK 314 str., 324 str. 3 d.). Taigi tik tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, CPK 324 straipsnio trečiosios dalies pagrindu pakartotinai ar papildomai tiria pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus arba tiria naujus įrodymus, apeliaciniame procese prireikus gali būti taikomos CPK 186 straipsnio antrosios ir trečiosios dalies, 249 straipsnio antrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios šalių, trečiųjų asmenų rašytinių paaiškinimų teikimą teismui ir jų tyrimo teisme tvarką (CPK 302 str.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nepasisako dėl Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S filialo Lietuvoje 2008 m. lapkričio 27 d. pateiktų paaiškinimų dėl ieškovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimų, o šis procesinis dokumentas grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

56Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

57Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeisti.

58Pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl atsakovų Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S ir oro uosto „Ryga“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių arešto išdėstyti taip:

59,,Areštuoti atsakovams Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S ir oro uostui „Ryga“ priklausantį, tiek pas atsakovus, tiek pas kitus asmenis esantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą bei turtines teises taip, kad bendra atsakovų areštuoto turto vertė neviršytų ieškinio sumos - 199 830 000 Lt“.

60Panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria, neviršijant ieškinio sumos, areštuotas Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S filialui Lietuvoje priklausantis tiek pas jį, tiek pas kitus asmenis esantis nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas bei turtinės teisės.

61Panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria, neviršijant ieškinio sumos, areštuotos atsakovų Latvijos įmonės Air Baltic Corporation“ A/S, Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S filialo Lietuvoje ir oro uosto „Ryga“ piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose.

62Panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria uždrausta atsakovams Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S, Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S filialui Lietuvoje ir oro uostui „Ryga“, jų vadovams, bet kuriems darbuotojams, bet kokiais veiksmais (veikimu, neveikimu) vykdyti susitarimą, pagal kurį atsakovui Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S tarptautiniame oro uoste „Ryga“ yra suteikiamos nuolaidos, taip pat uždrausta atsakovui oro uostui „Ryga“, jo vadovams, bet kuriems darbuotojams, bet kokiu veiksmu (veikimu, neveikimu) teikti, tęsti teikimą, leisti naudotis atsakovui Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S, jos filialams bet kokiomis nuolaidomis tarptautiniame oro uoste „Ryga“, bei uždrausta atsakovui Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S, jos filialams, jų vadovams, bet kuriems darbuotojams, bet kokiais veiksmais (veikimu, neveikimu) naudotis, priimti, gauti bet kokias nuolaidas iš atsakovo tarptautinio oro uosto „Ryga“.

63Nutartį siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui (Centrinei hipotekos įstaigai, Tilto g. 17/4, LT-2001, Vilnius).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ kreipėsi į Vilniaus apygardos... 4. Kartu su ieškiniu ieškovas taip pat pateikė prašymą dėl įrodymų... 5. - areštuoti atsakovo Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S... 6. - areštuoti atsakovui Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S... 7. - areštuoti atsakovui oro uostui „Ryga“ priklausantį, tiek pas atsakovą,... 8. - uždrausti atsakovams Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S,... 9. - uždrausti atsakovui oro uostui „Ryga“, jų vadovams, bet kuriems... 10. - uždrausti atsakovui Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S, jos... 11. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentavo tuo, kad... 12. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartimi patenkino ieškovo... 13. Atskiruoju skundu atsakovas Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“... 14. Atskiraisiais skundais atsakovai Latvijos įmonė „Air Baltic Corporation“... 15. Atsiliepime į atskiruosius skundus ieškovas prašo teismo nutartį palikti... 16. Atsiliepime į atskiruosius skundus tretysis asmuo AB ,,VA REALS“ prašo... 17. Atsiliepimuose į atskiruosius skundus tretysis asmuo UAB ,,Indeco: Investment... 18. Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (-ių) (atskirojo... 20. Nagrinėjama byla turi užsienio (tarptautinį) elementą, kadangi atsakovais... 21. Užsienio (tarptautinio) elemento civilinėje byloje buvimas lemia tam tikrus... 22. Dėl bylos teismingumo ... 23. CPK 782 straipsnyje yra nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo... 24. Reglamentas Nr. 44/2001 nustato bendrojo, alternatyvaus, specialiojo,... 25. Dėl Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 5 punkto taikymo ... 26. Reglamento Nr. 44/2001 2 skirsnis reglamentuoja specialią jurisdikciją,... 27. Europos Teisingumo Teismas byloje Somafer SA v. Saar-Ferngas AG (Nr. C-33/78)... 28. Dėl Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punkto taikymo ... 29. Ieškovas AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ nagrinėjamoje byloje pareikštu... 30. Dėl kitų su Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija susijusių atskirųjų... 31. Ieškinio reikalavimas dėl atsakovų Latvijos įmonės „Air Baltic... 32. Vertinant apeliantų argumentą, jog pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties... 33. Atskirai nuo reikalavimo dėl žalos atlyginimo pareikštas reikalavimas dėl... 34. Dėl Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S filialo Lietuvoje... 35. CK 1.21 straipsnyje yra nustatyta, kad užsienio juridinių asmenų ar kitų... 36. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo ... 37. Reglamento Nr. 44/2001 31 straipsnis nustato, kad prašymas dėl laikinųjų,... 38. Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos... 39. Atskiruosiuose skunduose apeliantai pagrįstai akcentuoja būtinybę teismui... 40. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškinio... 41. Dėl taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšies ... 42. Teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą,... 43. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo solidariųjų atsakovų... 44. Ieškovas reikalavimą atlyginti žalą reiškia atsakovams kaip solidariems... 45. Dėl uždraudimo atlikti tam tikrus veiksmus, kaip laikinosios apsaugos... 46. Konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti... 47. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo, jo... 48. Dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo ... 49. Teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo tvarką... 50. Dėl pranešimo atsakovams apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 51. CPK 148 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad apie prašymo dėl... 52. Dėl atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 53. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos... 54. Dėl Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S filialo Lietuvoje... 55. Pažymėtina, kad CPK III dalies normų prasme apeliacija nėra proceso... 56. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 57. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalį dėl... 58. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl atsakovų Latvijos įmonės... 59. ,,Areštuoti atsakovams Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S ir... 60. Panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria, neviršijant... 61. Panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria, neviršijant... 62. Panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria uždrausta... 63. Nutartį siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui (Centrinei hipotekos...