Byla 2-1214-772/2013
Dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys: UAB Verdetera ir Sliekų augintojų asociacija

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

2sekretoriaujant Erikai Andrulienei,

3dalyvaujant ieškovo UAB Kretainis atstovams: adv. Jurijui Stepanovui, R. I., V. I. ir I. P. bei atsakovo UAB Biocleantech atstovams: adv. Ž. R. ir D. L., trečiųjų asmenų atstovui G. Š.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB Kretainis ieškinį atsakovui UAB Biocleantech dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys: UAB Verdetera ir Sliekų augintojų asociacija.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6Ieškovas UAB Kretainis pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB Biocleantech 4 235,00 Lt nuostolių atlyginimui, 304,20 Lt netesybų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas. Taip pat nutraukti šalių 2011-05-16 sudarytą Pamatinio projekto paruošimo sutartį Nr. TCH 2011/05/16. Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovas 2011 m. gegužės 16 d. pasirašė su atsakovu Pamatinio projekto paruošimo sutartį Nr. TCH 2011/05/16. Pagal šios sutarties 2.1.1. punktą atsakovas įsipareigojo parengti „Pamatinį projektą“ per 20 darbo dienų nuo apmokėjimo gavimo dienos.

72011 m. birželio mėn.17 d. ieškovas pagal šios sutarties 3.1., 3.2. punktus sumokėjo atsakovui 4 235 Lt įskaitant ir PVM. Tačiau po sąskaitos už paslaugas apmokėjimo 2011 m. liepos mėn. gavo iš atsakovo preliminarią kompiuterinę pamatinio projekto versiją, kuri nepritaikyta konkrečiai ieškovo įmonei.

8Atsakovas pažeidė pamatinio projekto paruošimo sutarties 2.1.1.2 punktą, nepristatė įrangos išdėstymo schemos technologijos linijoje, pagal ieškovo įmonės pateiktus brėžinius, kadangi tokių brėžinių iš ieškovo nereikalavo, jų neturėjo. Taip pat atsakovas pažeidė šios sutarties 2.1.1.5. p., pagal kurį turėjo pateikti preliminarią vykdomo projekto sąmatą (įrangai, darbams, licencijoms TIPK). Tačiau atsakovas pristatė ieškovui tik preliminarią sąmatą įrangai, o kitą sąmatą (darbams, licenzijoms TIPK) nepadarė ir nepateikė.

9UAB „BIOCLEANTECH“ pateiktoje ieškovui preliminarioje kompiuterinėje pamatinio projekto versijoje, 2.3. punktu nurodyta vieta, pastatai ir infrastruktūra pastatui Klaipėdos rajone nebuvo suderinta su ieškovu, kad pritaikyti prie konkrečios vietovės Klaipėdos rajone, o padaryta abstrakčiai be jokio pririšimo bei ieškovo nuomonės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pateiktą ieškovui preliminarią kompiuterinę pamatinio projekto versiją nebuvo patvirtinta atsakovo įmonės vadovų bei ieškovo įmonės vadovų parašais.

102012-07-23 ieškovas įteikė atsakovui pretenzijos raštą dėl 2011-05-16 pamatinio projekto paruošimo sutarties nutraukimo ir dėl sumokėtų 4 235 Lt (su PVM) grąžinimo.

112012-08-06 atsakovas savo atsakyme nurodė, kad ieškovas beveik metus po projekto pateikimo nepateikė jokių pretenzijų dėl projekto užbaigimo, bei kad projektas yra abstraktus ir nepritaikytas ieškovo įmonei.

12Pakartotinai, ieškovo įmonė 2012 m. kovo 8 d. kreipėsi elektroniniu paštu į atsakovą, kuriuo buvo prašoma atlikti sutartyje numatytus įsipareigojimus, arba grąžinti sumokėtus pinigus.

13Atsakovas patvirtino, kad buvo paruoštas juodraštinis pamatinio projekto variantas ir jis yra užbaigtas.

14Ieškovas yra įsitikinęs, kad jo ir atsakovo sutartiniai santykiai nebuvo įvykdyti dėl atsakovo kaltės, nes jis neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų.

15Ieškovas, susirašinėdamas elektroninių priemonių pagalba, siūlė atsakovui grąžinti sumokėtus pinigus ir nutraukti sutartį, tačiau po ilgų susirašinėjimų atsakovas atsisakė vykdyti nustatytus įpareigojimus.

16Pagal aukščiau minėtos sutarties 2.1.1. punktą UAB „BIOCLEANTECH“ įsipareigojo 20 darbo dienų nuo paslaugų apmokėjimo dienos, per 3 (tris) darbo dienos pranešti ieškovui apie termino pratęsimą arba pateikti klientui pasirašytą pamatinį projektą ir perduoti projektą pagal priėmimo - perdavimo aktą. Ieškovo bendrovė jokių kvietimų suderinti projektą iš atsakovo, jį pasirašyti ir šių darbų užbaigimo apiforminimui pasirašyti priėmimo - perdavimo aktą iš atsakovo negavo.

17Pagal CK 6.718 str. nuostatus paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (1 d.), paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (3 d.). Ieškovo atveju paslaugų teikėjas UAB „BIOCLEANTECH“ neveikė sąžiningai ir neatsižvelgė į ieškovo prašymus. Ieškovas yra įsitikinęs, kad atsakovas savo įsipareigojimus, numatytus pagal 2011-05-16 pamatinio projekto paruošimo sutartį vykdė netinkamai, jų neužbaigė, ieškovui padarė žalą ir todėl ieškovas priverstas kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo.

18Pagal 2011-05-16 pamatinio projekto paruošimo 4.1. punktą, jeigu paslaugų teikėjas UAB „BIOCLEANTECH“ tinkamai nevykdo savo įsipareigojimų sutartyje nustatytais terminais, jis privalo sumokėti klientui netesybas, kurios sudaro 0,04 procento nuo neatliktos paslaugos kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Kadangi atsakovas uždelsė atlikti pagal sutartį numatytus darbus jis turi sumokėti netesybas už 180 dienų, kurios sudaro (0,04 proc. nuo 4 235 Lt - 1,69 Lt x 180 dienų.) 304,2 Lt.

19Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis LR CK 6.1, 6.63 str. 1, d., 6.200, CK 6.716 str. 1 d, 6.717 str., 6.718 str., 6.720 str., ieškovas teismo prašė:

201. Nutraukti 2011 m. gegužės 16 d. ieškovo įmonės UAB „Kretainis“ pasirašytą Pamatinio projekto paruošimo sutartį Nr. TCH 2011/05/16 su UAB „BIOCLEANTECH“;

212. Priteisti iš atsakovo UAB „BIOCLEANTECH“ 4 235 Lt (su PVM) nuostolių už netinkamai atliktus darbus ir 304,20 Lt. netesybas (0,04 proc. nuo 4 235 Lt - 1,69 Lt x 180 d.) ieškovo įmonės UAB „Kretainis“ naudai;

223. Priteisti 5 % (procentų) dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo UAB „BIOCLEANTECH“ ieškovo įmonės UAB „Kretainis“ naudai.

23Kadangi ieškinys paduodamas pakartotinai, prašė prijungti prie šios bylos civ bylą Nr. 2-1923-641/2012, kurioje yra visų dokumentų originalai.

24Ieškovas savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

25Teismo posėdžio metu visi ieškovo atstovai pakartojo ieškinio motyvus ir prašė teismo ieškinį tenkinti visiškai.

26Ieškovo atstovas V. I. papildomai parodė, kad iki sutarties sudarymo ir po to jis bendravo ne vien su atsakovo atstovu D. L., bet ir su kitais dviem asmenimis, o vienas iš jų tai trečiojo asmens atstovas G. Š.. Mano, kad atsakovas savo darbo nepadarė taip kaip šalys tarėsi derybų metu ir po sutarties sudarymo. Teigė, kad po to kai bankas Nordea sukritikavo jo pateiktą Pamatinį projektą, jis dar bendravo su atsakovo atstovu, tačiau pats bendravimas jau nebuvo tinkamas, o labiau priminė jo maldavimus atsakovui. Nurodė, kad atsakovo atstovai buvo du kartus atvykę pas ieškovą dėl duomenų reikalingų projektui paruošti. Teigė, kad su atsakovo atstovu bendravo ir būdamas užsienyje elektroninio pašto pagalba. Paaiškino, kad norėjo iš atsakovo gauti tinkamą projektą tolesnei verslo plėtrai, o ne pusfabrikatį, koks jam buvo pateiktas, nes nebuvo daugumos duomenų, kurių reikia norint iš banko gauti paskolą. Nurodė, kad atsakovas nesugebėjo Pamatiniame projekte net tinkamai atvaizduoti įrengimų išdėstymo pagal jam pateiktą pastato planą. Kuomet bendravo su asociacijos atstovu, tai suprato, kad pirmiausia, turi būti parengtas projektas, o tik po to gali tikėtis paramos iš asociacijos. Nurodė, kad po apsilankymo banke buvo kilusi mintis projektą padalinti į kelias dalis, tačiau suprato, kad derybos su atsakovu dėl to turi vykti iš naujo. Po vienerių metų po sutarties sudarymo suprato, kad tolesnio bendradarbiavimo nebus. Laiko, kad jiems buvo pateiktas ne pats projektas, o tik jo juodraštis. Todėl prašė teismo ieškinį tenkinti visiškai.

27Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą nurodydamas šiuos atsikirtimo motyvus dėl ieškovo ieškinio reikalavimo.

281. Dėl sutarties turinio aiškinimo.

29Sutarčių aiškinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje. Aiškindamas šiame straipsnyje išdėstytą reglamentavimą, kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas" v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas" v. UAB „Beitateksas", bylos Nr. 3K-3- 203/2007; kt). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin" v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. N. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-151/2010; kt.). Aiškinant sutarties, iš kurios vykdymo byloje kyla ginčas, turinį ir prasmę svarbu nustatyti tas aplinkybes, kurios atskleistų faktinius šalių veiksmus sutartį sudarant ir ją vykdant.

30Ieškovas ginčą kildina iš atlygintinų paslaugų teikimo sutartimis nustatytų civilinių santykių. Vadovaujantis 6.716 straipsnio 1 dalimi, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi, ginčo dalyku, tai yra įrodinėtinomis aplinkybėmis turėtų būti faktiniai duomenys, ar sudaryta tarp šalių sutartis laikytina atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi, ar tai yra rangos sutartis. Taip pat turėtų būti nustatoma, ar klientas pateikė užsakymą suteikti tam tikras paslaugas ir šio užsakymo pagrindu tokios paslaugos buvo suteiktos.

312011 m. gegužės 16 d. šalys pasirašė Pamatinio projekto paruošimo sutartį Nr. TCH 2011/05/16. Pagal šios sutarties 2.1.1. punktą UAB „BIOCLEANTECH“ Įsipareigojo parengti „Pamatinį projektą“ per 20 darbo dienų nuo apmokėjimo gavimo dienos. 2011 m. liepos mėn., tai yra nustatytu terminu „Pamatinis projektas buvo parengtas ir pateiktas ieškovui. Šią aplinkybę pripažįsta ir pats ieškovas ieškinyje. Tačiau ieškovo teigimu „Pamatinis projektas“ nepritaikytas ieškovo įmonei. Pagrindu atlyginti nuostolius (būtent taip suformuluotas ieškinio dalykas) ieškovas nurodo tai, kad „Pamatiniame projekte“ nepristatyta įrangos išdėstymo schema technologijos linijoje pagal ieškovo pateiktus brėžinius, nepateikta preliminari sąmata darbams, „Pamatinio projekto“ 2.3 punkte nurodyta vieta, pastatai ir infrastruktūra pastatui Klaipėdos rajone, nebuvo suderinta su ieškovu. Vienok, ieškovo pateiktoje pretenzijoje nurodoma vienintelė - pamatinio projekto versija nepritaikyta ieškovo įmonei. Dėl kitų aplinkybių nebepasisakoma.

32Negalima sutikti su tokia ieškovo pozicija. Visų pirma, atsakovo atstovai buvo atvykę į vietą ir susipažinę su ja, „Pamatinio projekto“ 2.3 punkto schemoje pažymėjo gamybos barus ir įrangos išdėstymą. Antra, ieškovo motyvas, kad „Pamatinis projektas“ nepritaikytas ieškovo įmonei, yra abstraktaus požymio, nekonkretūs, todėl nėra galimybės į jį atsikirsti. Trečia, projektas ir yra rengiamas, kad jį derinti, tačiau tai negali būti pagrindu reikalauti atlyginti nuostolius. Ketvirta, ieškovo motyvas, kad nepateikta preliminari sąmata darbams, yra nepagrįsta. Iš „Pamatinio projekto“ 5.5, 5.4 ir 5.5 punktų matyti, kad tokia sąmata yra pateikta. 5.5 punkte yra smulkiai aptartos išlaidų rūšys ir preliminarios gamybinės išlaidos, kurių dydis - 465.978 Lt. Iš to seka, kad parengtas ir ieškovui pateiktas „Pamatinis projektas“ visiškai atitinka Pamatinio projekto paruošimo sutartyje nurodytus „Pamatinio projekto“ sudėties elementus. Be to „Pamatinio projekto“ rengimo metu ieškovas nepateikė jokios informacijos apie esminius pokyčius, ar aplinkybes, kurios gali įtakoti technologinės linijos įdiegimui ir „Pamatinio projekto“ ruošimui, kaip nurodyta Sutarties 2.2.2 punkte, todėl reikalaujant nuostolių atlyginimo, ieškovas negali remtis aplinkybe, jog pamatinio projekto versija nepritaikyta ieškovo įmonei.

332. Dėl nuostolių atlyginimo.

34Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu, ir pažeistos jo teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgėsi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (Civilinė byla Nr. 3K-3-46/2006, 2006 m. sausio 16 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-627/2006, 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis).

35Iš ieškinio turinio matyti, kad atsakovas turi atlyginti nuostolius, kaip neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) pasekmę. Tokiu būdu, taip suformuluotam ieškinio pagrindui taikytinos civilinę atsakomybę, kilusią iš delikto, reglamentuojančios teisės normos.

36Neteisėtus veiksmus ir žalos padarymo faktus bei priežastinį ryšį privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Jokių CPK 178 straipsnio nuostatų išimčių įstatymuose nenumatyta. Nustačius neteisėtus veiksmus, nulėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnis).

37Pirma, civilinė asmens atsakomybė gali būti taikoma tik tada, kai yra visos būtinos įstatyme nustatytos sąlygos taikyti civilinės atsakomybės institutą asmens atžvilgiu, t.y. turi būti nustatyta atsakovo kaltė (CK 6.284 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir neva kilusių padarinių (CK 6.247 straipsnis). Nesant visų civilinės atsakomybės pagrindų, žalos (nuostolių) atlyginimas yra negalimas. Žalą padariusiojo asmens kaltė preziumuojama, tačiau asmuo tampa įpareigotas atlyginti atsiradusią žalą tik tada, kai tinkamai yra įrodytos ir kitos civilinei atsakomybei būtinos sąlygos.

38Antra, net ir konstatavus neteisėtus atsakovo veiksmus, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir kilusių pasekmių. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta norma aptaria civilinės atsakomybės sąlygą, kuri leidžia nustatyti civilinės atsakomybės ribas. Netinkamai pritaikius minimą materialinės teisės normą, civilinės atsakomybės taikymas gali reikšti neteisingumą ir nesąžiningumą skolininko atžvilgiu (CK 6.247 straipsnio komentaras). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje yra išanalizavęs CK reglamentuotą priežastinio ryšio doktriną, pagal kurią priežastinis skolininko elgesio ir nuostolių ryšys reiškia, kad skolininko veiksmai (neveikimas) buvo atlikti anksčiau, nei atsirado nuostolių, o atsiradę nuostoliai yra skolininko elgesio rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 17 d. nutartis byloje B. L. ir kt. V. S. B. ir kt. (c.b. Nr. 3K-3-614/2002, kat. 39.2.2.), 2002 m. balandžio 3 d. nutartis byloje I. Z. v. Vilniaus teritorinė muitinė (c.b. Nr. 3K-3-530/2002, kat. 39.2.3).

39Nagrinėjamu atveju, ieškovui teigiant, kad atsakovas neįvykdė Sutarties, ko pasekmėje ieškovas patyrė nuostolių, ieškovas turi įrodyti, kad „Pamatinis projektas“ nebuvo parengtas ir ieškovui pateiktas, taip pat turi įrodyti, kad dėl tokio „Pamatinio projekto“ neparengimo ir nuostolių (sumokėtų pinigų ieškovui) atsiradimo egzistuoja priežastinis ryšys. Priešingai, faktas, kad „Pamatinis projektas“ yra parengtas ir pateiktas ieškovui nutraukia bet kokio priežastinio ryšio buvimą, todėl visiškai nesvarbu, ar „Pamatinis projektas“ yra parengtas su ieškovo nurodomais trūkumais, kurie visų pirma, nėra esminiai, o antra, jie bet kada šalims bendradarbiaujant, galėjo ir gali būti pašalinami. Aptartų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad ieškovas neatliko savo įrodinėjimo pareigos, nes nepateikė priežastinį ryšį įrodančių duomenų.

403. Dėl reikalavimo nutraukti sutartį.

41Vadovaujantis CK XXXV skyriaus pirmojo skirsnio nuostatomis, kaip viena iš paslaugos gavėjo interesų apsaugos garantijų yra jo teisė vienašališkai nutraukti paslaugų teikimo sutartį, nepaisant to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. CK 6.721 str. 1 d. nustatyta, kad paslaugos gavėjas, vienašališkai nutraukęs sutartį, turi sumokėti paslaugos teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš paslaugų gavėjo momento.

42Šia nuostata nustatyta paslaugos gavėjo, nagrinėjamu atveju ieškovo, pareiga raštu pranešti paslaugos teikėjui, nagrinėjamu atveju atsakovui, apie 2011 m. gegužės 16 d. pamatinio projekto paruošimo sutartį Nr. TCH 2011/05/16 sutarties nutraukimą. Ieškovui teigiant, kad tarp šalių buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, svarbu yra tai, kad tokia sutartis nebuvo vienašališkai nutraukta, todėl paslaugos gavėjui (ieškovui) atsirado pareiga sumokėti paslaugos teikėjui (atsakovui) visą kainą, kuri būtų proporcinga suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų treikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš paslaugų gavėjo momento.

43Teismui pripažinus, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis, nors to neįrodinėja ieškovas, taikytini CK 6.665 straipsnio reikalavimai, nustatantys rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą ir protingą trūkumų šalinimo terminą. Viena iš sąlygų rangovo (atsakovo) atsakomybei kilti - darbų atlikimas, nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį <...>. Tuo pagrindu atsiranda užsakovo (ieškovo) teisė reikalauti iš rangovo (atsakovo) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą ir kt. (CK 6.666 straipsnis). Pagal bendrąsias teisės normas, sutarties šalys gali vienašališkai nutraukti sutartį, tai yra dėl to nesikreipdama į teismą (CK 6.218 straipsnis), jeigu kita sutarties šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai vykdo ir taip pažeidžia sutartį iš esmės (CK 6.217 straipsnio 1-3 dalys, 6.219 straipsnis). Atsižvelgiant į aptartas teisės normas, darytina išvada, kad ieškovas nesprendė ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka nustatyto sutarties nutraukimo bei atsakovo atsakomybės klausimo, todėl ieškovo reikalavimas, nutraukti sutartį šiuo savarankišku pagrindu, turėtų būti atmestas.

44Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis CPK 142 str., atsakovas teismo prašė:

451. Ieškovo UAB „Kretainis“ ieškinį atmesti.

462. Priteisti iš ieškovo UAB „Kretainis“ atsakovui UAB „BIOCLEANTECH“ bylinėjimosi išlaidas.

47Atsakovas savo reikalavimus ieškovui grindė rašytiniais įrodymais.

48Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytus atsikirtimus ir prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti.

49Atsakovo atstovas D. L. papildomai paaiškino teismui, jog jo atstovaujamos bendrovės veikla yra daugiau orientuota ne į projektų rengimą, o į įrengimų pardavimą pagal parengtus projektus biohumuso gamybai. Teigė, kad pamatinis projektas nėra investicinis projektas, nurodė, jog kuomet lankėsi pas ieškovą pastebėjo, kad jis jau yra pradėjęs vystyti verslą savarankiškai. Mano, kad pretenzijų jo atstovaujamai bendrovei dėl parengto projekto nebuvo. Parodė, kad kitos bendrovės, kurios bendravo su jų bendrove, toliau sėkmingai vysto verslą ir jokių pretenzijų jiems nereiškė. Teigė, kad ieškovas pats atsakingas dėl to, jog jam nesiseka versle. Pripažino, kad nepasirašė su ieškovu atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto ir laiko tai vieninteliu trūkumu, tačiau mano, kad procentine išraiška atliko apie 80 procentų darbo pagal ieškovo užsakymą. Nurodė, kad ieškovas toliau turėjo bendrauti su trečiuoju asmeniu UAB Verdetera, kadangi rengiant projektą dalyvavo ir subrangovai tretieji asmenys.

50Trečiųjų asmenų atstovas G. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pamatinis projektas tai tik pradžia to darbo, kurį sugalvojo ieškovas. Pripažino, kad savo idėjų nemokomai neplatina. Mano, jog viskas buvo padaryta gerai, tačiau tik ieškovas nepasirašė projekto. Nurodė, kad bendravo su ieškovo atstovu V. I. per skype kuomet šis buvo užsienyje, be to apsilankęs pas ieškovą apžiūrėjo jo gamybines patalpas. Teigė, kad ieškovas nepasirinko verslui rekomenduojamos įrangos, o naudojosi ta technologija, kuri yra aprašyta internete. Kaip asociacijos atstovas nurodė, kad pamatiniame projekte pateikti skaičiai yra realūs. Teigė, jog Nacionalinė mokėjimų agentūra yra priėmusi net septynis jų parengtus projektus, kurie toliau sėkmingai vystomi. Mano, kad ieškovas gavo viską iš atsakovo ko prašė.

51Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

52Dėl šalių sudarytos sutarties teisinio kvalifikavimo.

53CK 6.716 straipsnio 1 dalyje pateikiamas legalus paslaugų sutarties apibrėžimas. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi paslaugų sutarties dalykas yra paslaugos (veiksmai, veikimas). Būtent paslaugų sutarties dalykas tiksliausiai leidžia atriboti ją nuo kitų, giminingų jai sutarčių, todėl teismas mano būtinu jį aptarti detaliau, nes šalys tai aiškina skirtingai.

54Veiksmų rezultatas gali skirtis, nelygu koks rezultatas gali būti pasiektas tam tikra veikla ir apskritai ar tam tikras veiksmas gali sukelti materialių, apčiuopiamų pokyčių realiame pasaulyje. Kiekvienas veiksmas palieka tam tikrą atspindį, tačiau jo padariniai nebūtinai turi būti aiškiai matomi. Veiksmais gali būti pasiekiamas materialus ar (ir) nematerialus rezultatas, todėl pagal sutarties dalyką yra skiriamos materialios ir nematerialios paslaugos. Materialios paslaugos turi tam tikrą objektyvią išraišką ir ji būdinga daiktams arba pačiam paslaugos vartotojui (klientui). Todėl materialios paslaugos suteikiamos sukuriant tam tikrą naują daiktą, pakeičiant jau esamą, perkeliant jį, suteikiant jam naują formą ir panašiai arba pakeičiant paslaugos gavėjo išvaizdą ar kitaip veikiant jo asmenį. Tačiau, kad ir kaip būtų išreikštos materialios paslaugos, jų rezultatas, rezultato kokybė gali būti garantuoti teikėjo. Prievoliniai santykiai dėl materialaus pobūdžio paslaugų suteikimo dažniausiai yra išreiškiami ir reguliuojami rangos sutartimis (CK XXXIII skyrius). Tuo tarpu CK 6. 716 straipsnio dalyje kalbama apie nematerialias (nematerialių poreikių tenkinimo) paslaugas, kurios paprastai gali ir neturėti objektyvios išraiškos, pavyzdžiui, konsultanto ir panašias. Paslaugų sutartimi gali būti įsipareigojama suteikti tik tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu. Paslaugų sutarties dalykas yra tik tokie veiksmai, kuriais nesiekiama sukurti konkretaus materialaus objekto ar pasiekti kito materialaus rezultato. Nematerialių paslaugų suteikimo sutarčių vykdymas nesuponuoja vienokio ar kitokio kiekiu ar išorine forma apibrėžto rezultato pasiekimo. Būtent dėl tokio rezultato šalys susitarė 2011-05-16 sudarydamos dvišalę Pamatinio projekto paruošimo sutartį Nr. TCH 2011/05/16 (3-4 b.l.).

55Atskirai žymėtina, kad teisės doktrina išskiria du atlygintinų paslaugų teisinių santykių ypatumus: 1) paslaugos teikėjas neturi pareigos pasiekti tam tikrą daiktinį ar kitokį objektyvią išraišką turintį rezultatą, 2) paslaugos teikėjas negarantuoja tam tikro rezultato, o tik įsipareigoja suteikti tinkamos kokybės paslaugas. Tačiau antrą ypatumą sudaranti taisyklė gali turėti išimčių. Minėta taisyklė yra skirta veikiau paslaugos teikėjo interesų apsaugai, nes iš pačios paslaugų, kurios yra atlygintinų paslaugų sutarties dalykas, prigimties išplaukia, kad rezultatas negali būti garantuotas, tačiau paslaugų teikėjui, kuris mano galįs pasiekti tam tikrą rezultatą, suteikiama galimybė aptarti šitai sutartyje (CK 6.718 str. 5 d.).

56Iš minėtos Pamatinio projekto paruošimo 2011-05-16 sutarties Nr. TCH 2011/05/16 (3-4 b. l.), seka, kad ieškovas įsipareigojo atsakovui parengti technologinės linijos įdiegimo Pamatinį projektą, kuomet technologinė linija skirta gaminti supakuotam biohumusui (sutarties 1.1.p.). Be to šalys nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu neginčijo, kad jos sudarė nematerialaus pobūdžio paslaugų sutartį, kuria buvo siekiama tam tikro rezultato (CK 6. 716str.) (1-2, 42-45 b.l.).

57Pagal paslaugų sutartį klientu (užsakovu) gali tapti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Pastebėtina, kad asmuo tampa klientu (užsakovu ir pan.) tik sudarius sutartį. Kai paslaugų sutarties šalis - klientas, yra fizinis asmuo vartotojas, CK 6.716 straipsnio 4 dalis numato specialų teisinį reguliavimą. Atlygintų paslaugų sutarčiai tokiais atvejais mutatis mutandis bus taikomos vartojimo sutarčių sąlygų ypatumus nustatančios normos (CK 6.188 str.) ir vartojimo pirkimo - pardavimo sutarčių ypatumus nustatančios normos (CK 6.350-6.370 str.), t. y. atlygintinų paslaugų sutartis, kurios šalis - klientas, yra fizinis asmuo, bus prilyginama vartojimo sutarčiai. Šiuo atveju taikoma didesnė kliento teisių ir interesų civilinė teisinė apsauga. CK 6.350-6.370 straipsniai nustato vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties ypatumus, atitinkamai šios normos gali būti taikomos, kiek tai įmanoma, ir fizinio asmens vartojimo tikslais įsigyjamoms paslaugoms. Tačiau remiantis byloje esančiais duomenimis pripažintina, kad šalių sudaryta sutartis nėra skirta ieškovo ir jo šeimos vartojimo poreikiams tenkinti, kadangi ji sudaryta tarp dviejų verslo subjektų. Atkreiptinas dėmesys, kad vartojimo sutarčių ypatumus nustatančios normos atlygintinų paslaugų santykiams gali būti taikomos tik tiek, kiek tinka šiems santykiams. Kita vertus, minėto teisinio reguliavimo taikymo ribas siaurina ir reikalavimai subjektui (klientui) - jis turi būti vartotojas, t. y. CK 6.716 straipsnio 4 dalis bus taikoma tik kai klientas paslaugas įgyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti (CK 1.39 str. 1 d.). Tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas rengė projektą ,,Biodegraduojančių atliekų perdirbimas, išgaunant kompostą, vermikompostą ir biohumuso granules“, kuris skirtas ieškovo verslo tolesniam vystymui (6 b.l.). Savo ruožtu aukščiau minėtos nuostatos taip pat patvirtina, kad atlygintinų paslaugų sutartis nėra visais atvejais vartojimo sutartis, t. y. paslaugos netaikant ribojimų gali būti įsigyjamos ir kitiems tikslams. Todėl darytina išvada, kad ieškovas nesiekė su vartojimo poreikiais susijusių tikslų.

58Atlygintinų paslaugų sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta nuo susitarimo momento, kai susitarimas išreiškiamas įstatymo numatyta forma, o kad atsirastų sutartyje numatytos teisės ir pareigos, nebūtina perduoti kokius nors daiktus. Pagal prigimtį paslaugų sutartys gali būti vienkartinės ir ilgalaikės. Tiesa, tai, paslaugų sutartis vienkartinė ar ilgalaikė, nekeičia jos teisinės esmės ir teisinio reguliavimo. Pastebėtina, kad šalys susitarė, jog sutartis galioja nuo jos pasirašymo dienos iki visiško jos sąlygų įvykdymo (sutarties 5.1.p.). Tačiau atsakovas prisiimtą įsipareigojimą turėjo įvykdyti per 20 darbo dienų nuo apmokėjimo gavimo dienos (sutarties 2.1.1.p.). Dėl to pripažintina, kad sutarties galiojimo laikotarpiu abiejų šalių veiksmai turėjo būti aktyvūs, motyvuoti ir pagrįsti bendradarbiavimu (kooperavimusi) numatytam tikslui pasiekti. Ieškovas jau 2011-06-06 sumokėjo atsakovui visą paslaugų kainą pagal sutarties 3.1. punktą. Todėl pripažintina, kad atsakovas savo įsipareigojimą ieškovui turėjo įvykdyti iki 2011-07-06. Nors atsakovas po pinigų iš ieškovo gavimo pateikė pastarajam verslo plano Pamatinį projektą (6-20 b.l.), tačiau po to tarp šalių bendradarbiavimo beveik nebuvo, kad būtų visiškai įvykdyti jų prisiimti įsipareigojimai pagal dvišalę 2011-05-16 sutartį (31-32 b.l.).

59Atlygintinų paslaugų sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam atsirasti būtina suderinta dviejų šalių - paslaugų teikėjo ir kliento (užsakovo), valia, ir dvišalė sutartis, nes tiek paslaugos teikėjas, tiek klientas turi tarpusavio teisių ir pareigų. Įstatymas numato, kad paslaugos teikėjas privalo suteikti tinkamą paslaugą, o klientas privalo už ją sumokėti (CK 6.716, 6.718 str.), klientas turi teisę gauti visą su paslaugos teikimu susijusią informaciją (CK 6.719 str.), paslaugos teikėjas turi teisę gauti informaciją, reikšmingą paslaugai teikti (CK 6.720 str.). Šalys 2011-05-16 ne tik sudarė dvišalę Pamatinio projekto paruošimo sutartį, bet ir pradėjo jos vykdymą, tai yra ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui duomenis projekto rengimui (sutarties 2.2.1.; 2.2.2. ir 2.2.4. punktas), o atsakovas turėjo pradėti projekto rengimo darbus (sutarties 2.1.1. - 2.1.1.6. punktas). Sutarties vykdymo laikotarpiu šalys keitėsi informacija, dokumentais ir kitais duomenimis, kurie buvo reikalingi įsipareigojimams įvykdyti ir jų bendradarbiavimas galutinai nutrūko tik 2012-03-08, kuomet atsakovui buvo pateiktas ieškovo reikalavimas grąžinti sumokėtus pinigus už nesuteiktas paslaugas (22 b.l.). Pažymėtina, kad per minėtą laikotarpį nuo Pamatinio projekto pateikimo šalys vieną kitai jokių pretenzijų dėl netinkamo sutarties vykdymo nepareiškė. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad iš atsakovo gautą projektą pateikus kreditoriui AB Nordea, atsižvelgiant į jo turinį ir formą jam buvo nurodyta, jog paskola pagal jame esančius duomenis negali būti suteikta. Ieškovas 2012-06-14 atsakyme atsakovui nurodė, kad jis tikėjosi ne tokios paslaugos, tai yra pateiktą projektą jis laiko juodraščiu, kuris neatitinka šalių 2011-05-16 sudarytos sutarties sąlygų (27 b.l.). Atsakovas 2012-06-18 pateikė ieškovui atsakymą dėl pateikto projekto įvertinimo, nurodydamas, kad nesutinka už pateiktą projektą sugrąžinti sumokėtų pinigų (28 b.l.). Remiantis paminėtu pripažintina, jog abi sutarties šalys netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus pagal dvišalę sutartį.

60Paslaugų sutartis yra atlygintina, t. y. klientas įsipareigoja sumokėti už suteiktas paslaugas. Kaip jau nurodyta, mokėjimas už suteiktas paslaugas (atliktus veiksmus) nėra siejamas su rezultatu. Paslaugos teikėjui mokama už tam tikros kokybės ir turinio veiksmus, o ne už veiksmų rezultatus. Dėl to atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovas iš vis neturi teisės į sumokėtų pinigų sugrąžinimą, kadangi pastarajam nebuvo pateiktas pagal 2011-05-16 sutarties sąlygas tinkamai parengtas Pamatinis projektas. Toks atsakovo argumentas pirmiausia, neatitinka jo prisiimto įsipareigojimo tinkamo įvykdymo nei pagal šalių sudarytos sutarties objektą (sutarties 1p.), nei pagal ieškovo pateikto užsakymo turinį, kadangi parengtas projektas nėra visiškai užbaigtas, nors klientas teikė jam informaciją ir dokumentus. Antra, ieškovas irgi iš dalies laikytinas atsakingu už pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų atsakovui įvykdymą, kadangi tik 2012-03-08 pateikė atsakovui reikalavimą grąžinti sumokėtus pinigus, o iki tol jokių pretenzijų nereiškė (22 b.l.). Trečia, be to iš šalių sudarytos sutarties matyti, kad joje pakanka duomenų, jog ieškovas siekė gavęs iš atsakovo Pamatinį projektą tęsti savo verslą pagal pastarojo atliktus apskaičiavimus.

61Dėl sutarties šalių pareigų pagal sudarytą paslaugų sutartį.

62Ieškovas ir atsakovas skirtingai aiškina savo teises ir pareigas, kylančias iš jų sudarytos sutarties. Teisinė paslaugų teikėjo ir kliento santykių analizė galima tik nagrinėjant jų pareigas ir jas atitinkančias teises. Šią analizę tikslinga pradėti nuo paslaugų teikėjo pareigų, nes pirmiausia pareigų jis turi daugiau nei klientas, o ir paslaugų sutarties esmę tokiu būdu paprasčiau atskleisti. Kadangi atlygintinų paslaugų sutarties dalykas yra nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu (atlikimas tam tikrų veiksmų arba vykdymas tam tikros veiklos), pagal sutartį paslaugų teikėjo atliekami veiksmai dažniausiai siejami su tam tikros srities žiniomis ar patirtimi, gebėjimais ir profesionalumu. Paslaugos teikėjo ir kliento teisiniai santykiai yra grindžiami pasitikėjimu. Šį paslaugų sutarties bruožą lemia jau minėta aplinkybė - paslaugos teikėjas paprastai turi daugiau tam tikros srities patirties, žinių, gebėjimų nei klientas ir negali būti šio visiškai kontroliuojamas. Pagal bylos duomenis pats ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl atlygintinos paslaugos suteikimo, dalyvavo derybose su jo darbuotojais, todėl pripažintina, kad jam buvo reikalingos ne tik paslaugos, bet ir trūko profesionalumo, sprendžiant jo sumanymo įgyvendinimą. Neturėdamas žinių, klientas negali ir profesionaliai vertinti atliekamo darbo bei duoti nurodymų visais klausimais. Dėl šios priežasties paslaugų sutarties vykdymas dažnai susijęs su klausimu, kokia apimtimi paslaugų teikėjas turi vykdyti kliento nurodymus. Tai, kad paslaugų sutartis grindžiama pasitikėjimu, lemia labai daug teisinių paslaugos teikėjo pareigų (pvz., veikti tik kliento interesais, saugoti kliento perduotą konfidencialią informaciją ir pan.). Ieškovas duodamas paaiškinimus nurodė, kad gavęs atsakovo jam pateiktą Pamatinį projektą jis tikėjosi gautą paskolą būsimam verslo plėtojimui, tačiau kreditorius susipažinęs su pateiktu projektu atsisakė pradėti derybas dėl paskolos suteikimo, kadangi jo pateiktame projekte buvo nustatyta daug trūkumų. Pirmiausia, ieškovas remdamasis pasitikėjimu atsakovu ir šalių gera valia tikėjosi, jog atsakovas per protingą terminą ištaisys pastebėtus trūkumus, kuriuos buvo būtina pašalinti (10 b.l.). Antra, atsakovui neteikiant patikslinto projekto ieškovui ir neištaisius po ankstesnio paklausimo nustatytų netikslumų faktinėje ir prognozinėje projekto investicijų dalyje, ieškovas įgijo teisę laikyti, kad pateiktas Pamatinis projektas neatitinka šalių sudarytos sutarties nuostatų (3-4, 6-20 b.l.). Trečią, atsižvelgiant į šalių susirašinėjimą per elektroninį paštą, matyti, kad šalys toliau nebendradarbiavo ir nesiekė prisiimtų įsipareigojimų visiško įvykdymo, o tik reiškė viena kitai nepasitenkinimą (21-30 b.l.). Ketvirta, ieškovas duodamas paaiškinimus teigė, kad atsakovo parengtas Pamatinis projektas turėjo tapti jo būsimo verslo plano dalimi. Be to projekto tituliniame lape irgi nurodyta, kad tai verslo plano Pamatinis projektas, todėl atmestinas atsakovo atsikirtimas, jog tai tiesiogiai nesietina su ieškovo verslu.

63Remiantis paminėtu seka išvada, kad tiek atsakovo parengtas Pamatinio projekto nepatvirtintas variantas, tiek jo teikiamos konsultacijos ieškovui dėl Pamatinio projekto, kaip būsimos verslo projekto dalies, tiek ieškovo pateikta užsakymo užduotis, nebuvo tinkamai atlikta, kadangi atsakovo parengto projekto duomenys yra netikslūs, neatitinka tokiems projektams keliamų reikalavimų, dėl ko ieškovui nebuvo suteikta ir piniginė parama. Visuma faktų leidžia teismui konstatuoti, kad atsakovas ginčo atveju vykdydamas sutartinius įsipareigojimus bei įstatymo nuostatas veikė netinkamai ir neatstovavo kliento interesų. Nepagrįstas ir atsakovo motyvas, kad jis nėra atsakingas dėl to, jog ieškovui nebuvo suteikta banko paskola, kadangi kaip jau minėta, byloje pakanka duomenų apie šalių derybas sutarties vykdymo laikotarpiu ir apie atsakovo netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Viena iš esminių paslaugų teikėjo pareigų, susijusių su aplinkybe, kad sutarčiai būdingi pasitikėjimo santykiai, dėl to pripažintina, kad ieškovas kreipdamasis į atsakovą dėl paslaugos suteikimo, suprato ne tik jam reikalingos paslaugos pobūdį, bet ir atsakovo veiklos rūšį, jog pastarasis šiuo atveju yra kompetentinga bendrovė. Tačiau remiantis byloje esančiais įrodymais pripažintina, kad ir paslaugos gavėjas netinkamai vykdė prisiimtą įsipareigojimą atsakovui, kadangi apart 2012-07-25 pretenzijos daugiau jokių reikalavimų nereiškė. Atskirai pastebėtina, kad atsakovas teikdamas paslaugas ieškovui pasitelkė į pagalbą ir trečiuosius asmenis, kas suteikė ieškovui galimybė esant iškilusiems neatitikimams kreiptis pavyzdžiui, į Sliekų augintojų asociaciją, kad jie būtų kuo greičiau pašalinti. Be to pažymėtina, kad į paslaugų teikėjo pareigas reikia žiūrėti sistemiškai, kadangi atitinkamai pareiga teikti paslaugas pačiam derintina su kitomis paslaugų teikėjo pareigomis. Paslaugų teikėjas sutarties sudarymo metu suvokdamas, kad dėl vienų ar kitų priežasčių negalės pats vienas tinkamai suteikti užsakomų paslaugų ar jų dalies, pagrįstai turi numatyti, kad atsižvelgiant į faktines aplinkybes paslaugos teikėjas vykdydamas pareigą veikti tik kliento interesais, gali pasitelkti ir trečiuosius asmenis. Dėl to pripažintinas pagrįstu ieškovo motyvas, kad atsakovas ne tik įsipareigojo suteikti klientui kokybišką paslaugą, bet ir dėl jos suteikimo jam nebuvo kliūčių tartis su trečiaisiais asmenimis, tuo labiau, jog tokio draudimo nei šalių sudaryta sutartis, nei įstatymas nenumato.

64Aukščiau nurodyta teismo išvada neprieštarauja CK 6.717 straipsnio 1 daliai, kuri nustato specialiąją taisyklę, t. y., kad pagal atlygintinų paslaugų sutartį paslaugų teikėjas paslaugas turi teikti pats, jeigu sutartis nenumato ko kita. Paslaugų sutarties dalykas iš esmės nėra dalus, o paslaugų teikėją, su kuriuo sudaroma paslaugų sutartis, dažniausiai lemia jo žinios, gebėjimai, pasirengimas teikti paslaugas ir panašios aplinkybės. Klientui svarbu, kas teikia paslaugas, o ne vien pats paslaugos suteikimas. CK 6. 717 straipsnio 1 dalis suteikia galimybę paslaugų sutartyje numatyti, kad paslaugas ar tam tikrą jų dalį suteiks ne pats sutartyje įvardytas paslaugų teikėjas, o kitas esant paslaugos gavėjo sutikimui asmuo. Kadangi šalių sudarytoje paslaugų sutartyje nenumatoma, jog paslaugas ar dalį jų suteiks kitas, o ne tik sutartį sudaręs paslaugų teikėjas, dėl to konstatuotina, kad paslaugos teikėjas (atsakovas) galėjo ir po ieškovo pastabų, toliau tęsti bendradarbiavimą su ieškovu arba susitarti dėl sutarties nutraukimo sąlygų. Atsakovas to nepadaręs turi prisiimti ir civilinę teisinę atsakomybę dėl netinkamai parengto Pamatinio projekto (CK 6.717 str. 3 d., 6.256 str.). Be to nors ieškovas atsikirtimuose į atsakovo motyvus rėmėsi absoliučiai gramatiniu šalių sudarytos sutarties aiškinimu, tačiau tokiu atveju atsiranda ir jo sutartinė atsakomybė atsakovui dėl apmokėjimo už iš dalies pastarojo suteiktas paslaugas. Todėl pirmiausia, ieškovas irgi privalo atlyginti atsakovui tos paslaugų dalies išlaidas, kurias pastarasis yra patyręs rengdamas Pamatinį projektą, kuris vėliau galėjo tapti ir sudėtine verslo plano dalimi. Tuo pačiu kaip jau minėta, atmestinas atsakovo motyvas, kad ieškovui negavus finansinės paramos, neatsiranda ir jo pareiga sugrąžinti pastarajam gautą pinigų sumą už suteiktas paslaugas. Pažymėtina, kad ieškovas užsisakė pas atsakovą Pamatinio projekto parengimą ir dėl to šalys aiškiai susitarė sutartyje (sutarties 1.1.p.). Be to atsakovas paslaugos atlikimui naudojosi ir trečiųjų asmenų pagalba, kas tik patvirtina, jog teikiamos paslaugas turėjo būti suteiktos tinkamai (60-61, 65-66 b.l.).

65Atkreiptinas šalių dėmesys, kad reikia skirti paslaugų teikėjo teisę dalies paslaugų teikimą „perleisti“ kitam asmeniui ir paslaugų teikėjo teisę pasitelkti trečiuosius asmenis teikiant paslaugas. Paminėta, kad paslaugų teikėjas galėjo paslaugas pavesti ar leisti teikti kitiems asmenims, kadangi šitai aiškiai nėra aptarta paslaugų sutartyje. Tuo pačiu paslaugų teikėjas gali pasitelkti trečiuosius asmenis teikdamas paslaugas, jis tai gali visais atvejais, kai šito tiesiogiai nedraudžia sutartis (CK 6.717 str. 3 d.), o būtent tokio draudimo kaip jau minėta šalių sudarytoje sutartyje irgi nėra. Toks teisinis reguliavimas yra visiškai logiškas. Sutartis su paslaugų teikėju sudaroma dėl jo turimų savybių, todėl jis pats ir turi suteikti paslaugas, tačiau jas teikdamas jis gali naudotis kitų asmenų pagalba, nes ne visada vienas asmuo gali tinkamai atlikti visus veiksmus, nors ir turi reikiamų žinių ar jų kompleksą. Tikslas pasitelkti trečiuosius asmenis reiškia siekį suteikti reikiamos kokybės paslaugas panaudojant trečiųjų asmenų žinias, gebėjimus, praktinius įgūdžius, fizinę jėgą ir panašiai.

66Minėta, kad iš paslaugų sutarties prigimties išplaukia, jog paslaugų teikėjas turi daugiau žinių, patirties, gebėjimų, susijusių su jo teikiamomis paslaugomis, nei klientas. Dėl šios priežasties numatomas reikalavimas teikti paslaugas pačiam paslaugos teikėjui, tačiau kartu suteikiama teisė savo nuožiūra rinktis sutarties vykdymo būdus ir priemones. CK 6.717 straipsnio 2 dalis nustato taisyklę, kad paslaugų teikėjas, laikydamasis sutarties, turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones, tačiau šitai darydamas negali pažeisti sutarties sąlygų, jeigu sutartis numato konkrečius vykdymo būdus ir priemones arba, nors vykdymo būdai ir priemonės nėra aptarti, sutarties objektas lemia juos. Šalys vykdydamos prisiimtus įsipareigojimus nesiekė ištaisyti ieškovo nurodytus Pamatinio projekto netikslumus ir trūkumus, nors atsakovą papildomai dar konsultavo ir tretieji asmenys už nustatytą mokestį, kiek tai susiję su šalių sudaryta paslaugos sutartimi (60-61, 65-66 b.l.). Nė viena iš šalių nepataikė teismui į bylą neginčijamų įrodymų dėl ko nutrūko jų bendradarbiavimas pagal sudarytą paslaugų sutartį. Tačiau jau vien tai, kad jos nesudarė priėmimo - perdavimo akto, pagal sutarties pobūdį ir jos sąlygas, irgi iš dalies laikytina įsipareigojimų iš atsakovo pusės neįvykdymu. CK 6.39 straipsnis įtvirtina bendrąją normą, kad skolininkas neturi teisės įvykdyti prievolę kitu, nei aptarta sutartyje, būdu, tačiau gali šitai padaryti kreditoriaus sutikimu. Minėta CK 6.717 straipsnio 2 dalis paslaugų sutartims numato kitokią nei bendroji taisyklę, o būtent kad paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones nepažeisdamas sutarties, atsižvelgdamas į jos prigimtį, sąlygas ir veikdamas pagal rūpestingumo ir protingumo reikalavimus. Aptariama paslaugų teikėjo teisė derintina su pareiga suteikti tinkamas paslaugas, atitinkančias sutartį, profesinius, praktikoje susiklosčiusius standartus, protingumo ir rūpestingumo kriterijus. Sutarties laikymasis nėra vien aiškiai išreikštų sutarties sąlygų vykdymas, šią sąvoką būtina aiškinti plačiau. Atkreiptinas dėmesys, kad paslaugų teikėjas turi teisę parinkti kitus sutarties įvykdymo būdus ir priemones, net jeigu konkretūs būdai ir priemonės yra numatyti sutartyje, tačiau atsižvelgiant į CK 6.718 straipsnio 4 dalies nuostatas pagal konkrečias aplinkybes tai būtina dėl kliento interesų ar užsakymui įvykdyti. Tačiau atsakovas neteikė teismui į bylą duomenų, kad būtų ėmęsis papildomų priemonių tinkamam įsipareigojimų pagal sutartį su ieškovu įvykdymui.

67Remiantis aukščiau paminėtu teismas konstatuoja, kad abi šalys vykdydamos prisiimtus sutartinius ir įstatymo nustatytus įsipareigojimus, juos iš dalies pažeidė.

68Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas netinkamai įvykdė visus savo įsipareigojimus, tačiau pripažintina, jog ir ieškovas laikytinas atsakingu atsakovui už netinkamai pastarojo suteiktas paslaugas. Tokiu netinkamu įsipareigojimo įvykdymu laikytini jo atsakovui nepateikti duomenys, kurie susiję su tolesniu jo verslo plano įgyvendinimu. Be to teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad be jo santykiuose su kita šalimi veikė ir bendrovės akcininkai, kurie manytina irgi netinkamai įvykdė jiems pavestas pareigas, kas tuo pačiu suponuoja ieškovo civilinę atsakomybę atsakovui dėl apmokėjimo iš dalies už suteiktas paslaugas.

69Dėl šalių teisių ir pareigų, tinkamai vykdant prisiimtus sutartinius įsipareigojimus.

70Įstatymas numato, kad paslaugų teikėjas privalo ne tik pats teikti paslaugas, bet ir suteikti jas tinkamai. Pareigą tinkamai teikti paslaugas lemia keletas kokybinių kriterijų. Šiuos kriterijus galima suskirstyti į tris grupes: į nustatytus teisės normų ar sutarčių, į kylančius iš profesinės ar verslo praktikos ir į kylančius iš bendrųjų tai veiklos rūšiai keliamų protingumo, sąžiningumo reikalavimų. CK 6.718 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis kriterijus, kuriuo visada privalo vadovautis paslaugų teikėjas: teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Ši norma nustato kliento interesų prioritetą. Vienas iš pagrindinių civilinės teisės tikslų yra užtikrinti sutarties šalių interesų pusiausvyrą ir šalių lygiateisiškumą. Įstatymų leidėjas nurodė, kad paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių, patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada privalo teikti pirmumą kliento interesams, veikti vien jo naudai. Norma neapibrėžia konkrečių elgesio variantų, veikimo modelių, tačiau įtvirtina bendrąjį principą. Todėl kilus kliento ir paslaugų teikėjo ginčui teismas vadovaudamasis šiuo principu pripažįsta, jog įvertinus bylos duomenis, paslaugos teikėjas nesielgė taip, kaip tokiomis aplinkybėmis būtų pasielgęs patyręs, geranoriškas, protingas atitinkamų paslaugų teikėjas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtą normą būtina aiškinti plečiant, o būtent atsižvelgiant į CK 6.4 straipsnį: paslaugų teikėjas normoje įtvirtinto principo turi laikytis ne tik vykdydamas jau sudarytą sutartį, bet ir iki sudarydamas ją, t. y. jis turi kritiškai, sąžiningai ir protingai vertinti savo galimybes suteikti paslaugas ir atsisakyti sudaryti sutartį, jeigu nėra užtikrintas, jog galės jas tinkamai suteikti, atsižvelgiant į kliento užsakymo pobūdį. Vis dėlto reikia nepamiršti, kad ne tik paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai - ši jo pareiga derintina su kliento pareiga teikti visą reikiamą pagalbą. Dėl to pripažintina, kad abi šalys netinkamai sureagavo į ieškovo kreditoriaus pateiktus paklausimus ir siūlymus, neištaisė projekte pastebėtų trūkumų ir nesusitarė dėl jų ištaisymo termino, kas tuo pat metu įtakoja sutarties nutraukimą. Pastebėtina, kad paslaugų teikėjo pareigų apimčiai tiesioginę įtaką darė ir kliento (ieškovo) veiksmai, nes jis irgi nebuvo visiškai rūpestingas teikdamas atsakovui reikalingus duomenis, atsižvelgiant į būsimą verslo planą. Todėl atmestini ieškovo motyvai, kad tik atsakovas netinkamai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Suprantama, jog paslaugų teikėjo pareiga veikti rūpestingai ir sąžiningai yra ir vienas iš pagrindinių kriterijų sprendžiant, ar paslaugų sutartis vykdoma tinkamai. Paslaugų teikimas yra sudėtingas procesas, be to, dėl ekonominių, finansinių ypatumų, kredito įstaigų teikiamų paskolų praktikos, ne visada galima šį procesą reglamentuoti teisės aktais ar aptarti sutartyje, todėl bendrasis rūpestingumo ir sąžiningumo kriterijus leidžia kelti paslaugos teikėjui reikalavimus atsižvelgiant į žinių lygį, profesinę praktiką ir panašius kriterijus teikiant paslaugas. Paslaugų sutarties vykdymui keliami ir bendrieji tinkamo prievolių vykdymo reikalavimai. Kita kriterijų grupė, kurią galima išskirti, susijusi su paslaugos teikėjo profesiniu statusu. CK 6.38 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad šalis, kuriai prievolės vykdymas yra ir profesinė veikla, turi vykdyti prievolę ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. CK 6.718 straipsnio 2 dalyje ši nuostata pakartojama. Paslaugų teikėjas, paprastai būdamas tam tikros profesijos atstovas, teikia jo profesijai būdingas paslaugas, todėl teismas pripažįsta, kad atsakovas veikė ne visai taip, kaip tam tikroje situacijoje pasielgtų protingas ir sąžiningas žmogus (principas bonus pater familias), o taip pat ir ne taip, kaip veiktų patyręs ir savo darbą išmanantis profesionalas, atsižvelgiant į jo įstaigos veiklos tikslus, uždavinius bei veiklos sritis (40 b.l.). Kita vertus, paslaugų teikėjas visada turi teisę suteikti aukštesnės, nei reikalaujama teisės aktuose, kokybės paslaugas (šiuo atveju galima subsidiariai taikyti CK 6.663 straipsnį (CK 6. 724str.). Pirmiausia, pastebėtina, kad atsakovas savo veiklą pradėjo tik 2011-04-12, o jau 2011-05-16 sudarė sutartį su ieškovu. Be to jis nurodė ir daug veiklos rūšių, kas leidžia daryti išvadą, kad užsibrėžti tikslai leidžia laikyti ji kompetentingu plačiąja prasme. Antra, tokius pat tikslus sau iškėlė ir trečiasis asmuo UAB Verdetera, kurio vadovu yra G. Š., bei talkino atsakovui pagal dvišales sutartis (60-61, 65-66 b.l.). Pastarasis asmuo vadovauja ir Sliekų augintojų asociacijai, todėl manytina, jog būtent šis asmuo turėjo siekti, kad analogiško verslo partneriai bendradarbiautų, o ne santykius aiškintųsi teisme.

71Dėl to atsižvelgiant ir į ieškovo prašymą, ir į jo atsakovui pateiktus duomenis, pripažintina, kad egzistuoja abiejų sutarties šalių atsakomybė dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Paslaugų teikėjo profesinei veiklai keliami reikalavimai gali būti nustatyti ne tik teisės aktuose. Jie gali būti nustatomi analizuojant žinių lygį, įprastą veiksmų atlikimo tvarką ir būdus veikiant. Tačiau kilus ginčui tarp ieškovo ir atsakovo dėl atliekant pastarajam veiksmus su tai profesinei veiklai keliamais reikalavimais, pripažintina, kad ieškovas pateikė teismui šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Nors paslaugos teikėjas neįrodė paslaugos gavėjo veiksmų neteisėtumo, tačiau byloje pakanka įrodymų dėl paprasčiausio ieškovo aplaidumo ar nerūpestingumo. Vienas iš pagrindinių reikalavimų, keliamų paslaugos gavėjui, yra ir iki sudarant sutartį informuoti paslaugos teikėją apie savo planus, tikslus ir kitas su pateiktu užsakymu susijusias iniciatyvas. Iš teismui pateiktų įrodymų seka, kad atsakovas nebuvo visiškai tinkamai informuotas apie ieškovo planus prieš šalims sudarant paslaugų sutartį. O vienas iš pagrindinių reikalavimų, keliamų paslaugų teikėjui irgi yra ir iki sudarant sutartį informuoti potencialų klientą apie savo turimas žinias, patirtį, gebėjimus. Tačiau atsakovas ginčo atveju nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ieškovas apie tai buvo tinkamai informuotas prieš šalims sudarant paslaugų sutartį. Todėl atmestini ir atsakovo argumentai, kad projektų rengimas nėra jo pagrindinės veiklos sritis, kadangi pagal dvišalę sutartį su ieškovu prisiimti įsipareigojimai turėjo būti vykdomi tinkamai.

72Nors paslaugų sutartis yra grindžiama pasitikėjimu, klientui CK suteikia plačias teises dalyvauti teikiant paslaugas, duoti nurodymus. CK 6.718 straipsnio 3 dalyje nustatyta paslaugų teikėjo pareiga teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. Paslaugų teikėjui ir klientui sudarius sutartį atsiranda prievoliniai teisiniai santykiai, todėl paslaugų teikėjas privalo laikytis sutarties sąlygų ir jas tiksliai vykdyti. Atsižvelgiant į CK 6.718 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtintas kliento interesų pirmumo principas, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi vadovautis ne tik sutarties sąlygomis, bet ir ją sudariusio kliento keliamais reikalavimais. Kliento ir paslaugų teikėjo teisiniams santykiams vadovaujantis CK 6.724 straipsniu subsidiariai gali būti taikoma CK 6.658 straipsnio 1 dalies nuostata, suteikianti klientui teisę bet kuriuo metu tikrinti darbų eigą. O kaip jau minėta šalių bendradarbiavimas nutrūko tik 2012-03-08, kuomet ieškovas pareiškė atsakovui reikalavimą grąžinti už netinkamai suteiktas paslaugas sumokėtą pinigų sumą. Tai yra tik po devynių mėnesių, kuomet pagal dvišalę sutartį prisiimti įsipareigojimai liko neįvykdyti. Minėta norma numato tam tikrus kliento keliamų reikalavimų ribojimus. Pagal CK 6.718 straipsnio 3 dalį paslaugų teikėjui suteikiama teisė atsisakyti vykdyti tokius kliento nurodymus, kurie prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sąlygoms. Visą sutarties galiojimo laikotarpį nė viena iš šalių nepateikė kitai šaliai jokių reikalavimų, susijusių su netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Be to kai klientas duoda netinkamus nurodymus, paslaugų teikėjui suteikiama teisė nutraukti jų sudarytą sutartį. Kliento nurodymai, kurie prieštarauja sutarties sąlygoms, turi būti laikomi siūlymu arba sudaryti naują, arba pakeisti esamą paslaugų sutartį. Tuo pačiu nė viena iš šalių nepateikė teismui jokių įrodymų, jog būtų siūliusi kitai šaliai sudaryti naują sutartį ar pakeisti esamą, nors jų sudarytoje sutartyje toks įsipareigojimas ir buvo numatytas (sutarties 6.1.p.). Klientas, nebūdamas tam tikros srities profesionalas ar specialistas, gali reikšti bet kokius reikalavimus, todėl nėra protinga tikėtis, kad konkrečiomis aplinkybėmis jis veiks kaip profesionalus ar patyręs paslaugų teikėjas. Atitinkamai paslaugos teikėjas privalo vertinti kliento duodamus nurodymus ir informuoti jį, kai duodami netinkami, neteisėti ir kitokių trūkumų turintys nurodymai. Minėta norma paslaugų teikėjo pareigą elgtis protingai, rūpestingai ir profesionaliai įtvirtina kaip jo teisę atsisakyti vykdyti nepagrįstus ir (arba) neteisėtus kliento reikalavimus.

73Remiantis aukščiau išdėstytais teisiniais argumentais ir nurodytomis aplinkybėmis pripažintina, kad abi šalys netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus pagal sudarytą paslaugų sutartį (CK 6.720 str.).

74Dėl šalių sutartinės atsakomybės pagal sudarytą paslaugų sutartį.

75Paslaugų teikėjas, vadovaudamasis CK 6.720 straipsnio nuostatomis, kur numatyti atvejai, kai sutarties negalima įvykdyti dėl kliento kaltės, gali reikalauti iš pastarojo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartyje nenurodyta kitaip. Šalys sutartyje atskiro susitarimo nenumatė, kad užsakovui nepagrįstai atsisakius vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, pastarasis privalo atlyginti paslaugos teikėjo patirtus nuostolius.

76Paslaugos teikėjas turi teisę ne tik atsisakyti vykdyti kliento reikalavimus, bet ir vienašališkai nutraukti sutartį, tačiau jis gali ir nepasinaudoti šia savo teise, t. y. jeigu atsisakęs vykdyti nepagrįstus ir (arba) neteisėtus kliento reikalavimus jis gali toliau vykdyti sutartį ir turi teisę tai daryti. Ieškovo reikalavimas atsakovui remiasi tuo, kad buvo pažeistos šalių sudarytos sutarties 2.1.1.2.; 2.1.1.5. punktų nuostatos, praleistas Pamatinio projekto pateikimo terminas, ir nebuvo pasirašytas priėmimo - perdavimo aktas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisinius argumentus šis ieškovo reikalavimas visa apimtimi negali būti tenkinamas. Nors vienašališkai nė viena iš šalių nenutraukė sudarytos sutarties, tačiau teismas konstatuoja, kad ieškovas tik iš dalies įgijo teisę reikalauti iš atsakovo turėtų išlaidų atlyginimo. Paslaugos gavėjas taip pat gali reikalauti iš paslaugos teikėjo ne tik grąžinti jam sumokėtus pinigus, bet ir sumokėti palūkanas. Teismas pripažįsta, kad šalys sudarė komercinį sandorį, todėl jų santykiams taikytinos ir CK 6.37, 6.210 str. nuostatos. Todėl atitinkamai ieškovui iš atsakovo priteistinos ir įstatyminės 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistinos sumos, kaip to pageidavo pats ieškovas.

77Pagal bendrąją taisyklę asmuo, nesilaikęs sutarties sąlygų, laikomas pažeidusiu sutartį ir yra atsakingas už sutarties pažeidimą. Ginčo atveju abi šalys laikytinos atsakingomis už netinkamą sutartinių įsipareigojimų įvykdymą.

78Atskirai pažymėtina, kad paprastai paslaugų sutarties dalykas yra paslaugos arba tam tikrais kokybiniais kriterijais apibrėžta veikla. Ši norma leidžia sutartyje nustatyti vieną specifinį kokybinį paslaugų teikėjo veiklos kriterijų. Paslaugas dar galima apibrėžti kaip gėrį, turintį veiklos, o ne daiktinę formą. Nors paslaugų sutarties dalykas nėra daiktai, jų sukūrimas, tačiau paslaugos taip pat gali turėti tam tikrą rezultatą. Ir nors įstatymo norma leidžia sutartyje numatyti pareigą pasiekti rezultatą, tačiau tam tikrais atvejais tokios sąlygos apskritai negalima numatyti dėl sutarties prigimties. Pagal paslaugų sutartį pasiektinam rezultatui paprastai negali būti keliami tokie reikalavimai, kokie keliami veiklai, kurios rezultatas yra daiktų sukūrimas, jų kokybės pakeitimas ir panašūs materialią išraišką turintys dalykai. Tačiau paslaugų rezultatui gali būti keliami kokybiniai turinio reikalavimai. CK paslaugų teikėjui nedraudžiama paslaugų sutartyje numatyti ir formos, ir turinio kokybiniais reikalavimais apibrėžto rezultato. Tačiau dėl to paslaugų sutartis netampa rangos ar kokia kita sutartimi. Tiesa, paslaugų teikėjas turi būti itin atsargus ir rūpestingas sutartyje aptardamas konkretų rezultatą, nes iš paslaugų sutarties prigimties išplaukia, kad numatyti rezultatą jai nėra būdinga.

79Tačiau visada reikia prisiminti, kad pagal sutartį kiekviena šalis privalo maksimaliai stengtis tinkamai įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus (CK 6.200 str. 4 d.), atsižvelgiant į jos prigimtį ir esmę. Bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas yra vienodai svarbus abiem sutarties šalims, jos privalo laikytis šio principo, abiem sutarties šalims tenka pareiga atlikti konkrečius veiksmus įgyvendinant nurodytą principą, taigi ieškovas taip pat privalėjo bendradarbiauti su atsakovu (CK 1.5, 6.38, 6.200 straipsniai). Teismas pripažįsta, kad sutarties vykdymo metu atsakovas iš dalies įvykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus ieškovui, todėl jam taikytinos CK 6. 720 str. 6 d. nuostatos.

80Pagal CK 6.720 straipsnio 6 dalį ieškovas privalo atlyginti paslaugos teikėjui šio turėtas išlaidas dėl paslaugos suteikimo tiek, kiek tų išlaidų nepadengia paslaugų kaina. Taigi kuomet abi sutarties šalys laikytinos atsakingomis už prisiimtų sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, atsiranda abiejų šalių atsakomybė (CK 6. 248 str. 4d., 6. 259 str.). Tokiu atveju teismui atsiranda teisė mažinti ieškovo ieškinio reikalavimą, ji tenkinant iš dalies. Teismui įvertinus kiekvienos iš šalių kaltus veiksmus ir kitus byloje nustatytus faktus, nustatytina, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 80 procentų ieškinio sumos, o kitoje dalyje jo reikalavimas atmestinas. Kaip jau minėta, jog nors šalys ir nepasirašė perdavimo - priėmimo akto, pagal šalių sudarytą paslaugų sutartį, tačiau tai nereiškia, kad neatsiranda ieškovo atsakomybė atsakovui už iš dalies suteiktas paslaugas, atsižvelgiant į sutarties sąlygas. Tačiau kaip jau teismas yra nurodęs dėl sutarties įsipareigojimų netinkamo vykdymo pagal bylos duomenis pagrinde yra atsakingas atsakovas. Dėl to iš pastarojo ieškovo sumokėtos pinigų grąžinimui priteistina 3 631,36 Lt suma. Atskirai pažymėtina, kad šalių atsakomybei taikytinos sutartinės, o ne deliktinės atsakomybės nuostatos, kuriomis atsiliepime rėmėsi atsakovas.

81Dėl ieškovo reikalavimo priteisti netesybas ir palūkanas.

82Atsakovas neįvykdė iš dalies sutarties sąlygų, todėl vadovaujantis CK 6.256 str. 1 d. ir 2 d. bei sudarytos sutarties sąlygomis, atsakovui kyla pareiga sumokėti ieškovui netesybas. Kaip nurodyta delspinigių apskaičiavime (2 b.l.), atsakovas už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo ieškovui mokėti 0,04 proc. dydžio delspinigius. Tuo pagrindu ieškovui iš atsakovo priteistina 261,46 Lt delspinigių suma už 180 dienų. Sprendžiant delspinigių priteisimo klausimą, pabrėžtina, kad pagal CK 6.73 str., teismas turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeidžiant sutarčių laisvės principo. CK 6.73 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad, jei netesybos yra aiškiai per didelės ar prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 yra konstatavęs, jog, remdamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi nuostatomis, teismas turi kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Įvertinus tai, kad atsakovas yra verslininkas, sutartis sudaryta siekiant gauti užmokestį už suteiktas paslaugas, dėl to teismas daro išvadą, kad ieškovo apskaičiuota delspinigių suma nėra didelė, atsižvelgiant ir į kitus aukščiau nurodytus argumentus, todėl remiantis bendraisiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, laikytina, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai, yra pagrįsti.

83Kaip jau minėta remiantis aukščiau nurodytais argumentais, tenkintinas ir ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsižvelgiant į priteistą grąžintiną sumą bei netesybų dydį (CK 6. 210 str. 2 d.). Tokiu būdu ieškovui iš atsakovo nurodyto dydžio palūkanos priteistinos nuo 3 892,82 Lt sumos nuo procesinio dokumento pateikimo teismui dienos (2013-01-18) iki visiško skolos ir netesybų sumokėjimo.

84Dėl sutarties nutraukimo.

85Pagal bendrą taisyklę sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip kaip šalys susitarė. Bet gali atsitikti, kad sutartis nutraukiama arba pakeičiamos jos sąlygos. Sutarties pakeitimas arba jos nutraukimas yra galimas tik šalių tarpusavio sutarimu. Jei sutartis nutraukiama arba pakeičiama šalių susitarimu ar įstatyme numatytais atvejais, teismo sprendimas nereikalingas. Suteikimas šalims teisės vienašališkai nutraukti sutartį yra tiesioginis sutarčių laisvės principo atspindys, rodantis šalių valią tiek laisvai sudaryti sutartį ir nustatyti jos sąlygas, tiek ir susitarti dėl jos nutraukimo arba sąlygų pakeitimo.

86Šalių sudarytoje sutartyje numatytas tik jos pakeitimas, o dėl jos nutraukimo šalys nepasisakė (sutarties 6.1.p.) (4 b.l.).

87CK 6.217 straipsnis numato atvejus, kai šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita sutarties šalis sutarties neįvykdo arba įvykdo netinkamai ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Tuomet nukentėjusioji šalis gali nutraukti sutartį nesikreipdama į teismą (CK 6.218 str. 1 d.). Žinoma, tai neatima kitos šalies teisės kreiptis į teismą siekiant įrodyti, kad sutartis negalėjo būti vienašališkai nutraukta, nes pažeidimas nesąs esminis.

88Esminiu sutarties pažeidimu reikėtų laikyti tokį vienos iš šalių įvykdytą pažeidimą, kuris iš esmės atima antrajai sutarties šaliai galimybę tikėtis, kad sudaryta sutartis bus tinkamai įvykdyta.

89Ieškovas jau 2012-07-25 pretenzijoje siūlė atsakovui geranoriškai nutraukti 2011-05-16 sudarytą sutartį, tačiau pastarasis šį pasiūlymą atmetė (31-32 b.l.).

90Su esminiu sutarties pažeidimu siejama keletas teisinių padarinių: šalis gali vienašališkai, nesikreipdama į teismą, nutraukti sutartį (CK 6.217 str. 1 d., CK 218 str.).

91CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nustatant, ar sutartis pažeista iš esmės, ar ne, turi būti atsižvelgiama į šiuos kriterijus: 1) ar iš esmės nukentėjusioji šalis negauna to, ko tikėjosi gauti iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita sutarties šalis nenumatė arba protingai negalėjo numatyti tokio rezultato (būtent ieškovas jau 2012-03-08 elektroniniame laiške atsakovui nurodė, kad nesitiki sulaukti užsakytos paslaugos ); 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės laikymasis turi esminės reikšmės (atsakovas faktiškai savo įsipareigojimus ieškovui turėjo tinkamai įvykdyti iki 2011-07-06); 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo (tokiu atveju sprendžiama ir teismas turi atsižvelgti ir į tai, ar iš tiesų tai sukėlė kreditoriui iš esmės neigiamas pasekmes, kaip jau minėta ieškovas negavo paskolos tolesniam verslo vystymui); 4) ar įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiajai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje (kaip jau teismas aukščiau yra nurodęs šalys nutraukė bendradarbiavimą ir atsisako vykdyti sutartį); 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti arba vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl sutarties nutraukimo patyrė ar patirtų neprotingai didelių nuostolių, o sutarties nutraukimas prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams).

92CK 6.217 straipsnio 3 dalyje numatyta nukentėjusiosios šalies teisė nutraukti sutartį, kai sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu, kurį kreditorius papildomai suteikia skolininkui, kaip tai numatyta CK 6.209 straipsnyje. Pažymėtina, kad kai termino praleidimas pats savaime yra esminis pažeidimas, tuomet kreditorius gali nutraukti sutartį ir nesuteikdamas skolininkui papildomo termino (CK 6.209 str. 3d.). Iš šalių sudarytos sutarties seka, kad nuo 2011-07-08 iki 2012-03-08 šalys turėjo pakankamai laiko susitarti dėl tolimesnio sutarties vykdymo termino, o to nepadarius jokie kiti terminai netenka prasmės.

93CK 6.217 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama nustatant, ar sutartis pažeista iš esmės, sąrašas yra baigtinis. Kitais, šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuoto asmens ieškinį.

94Be to, sutartyje šalys pačios gali numatyti galimybę vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, nesikreipiant dėl to su ieškiniu į teismą (CK 6.217 str. 5 d.).

95Jei nukentėjusioji šalis nutraukia sutartį vienašališkai, esant esminiam jos pažeidimui arba sutartyje numatytais atvejais, apie tokį sutarties nutraukimą privaloma pranešti iš anksto per sutartyje nustatytą terminą, o jei toks terminas sutartyje nenurodytas - prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 str. 1 d.). Nukentėjusioji šalis negali pasinaudoti teise vienašališkai nutraukti sutartį, jei sutartį iš esmės pažeidusi šalis iki sutarties nutraukimo buvo pasiūliusi ją įvykdyti, tačiau šis pasiūlymas buvo pareikštas pavėluotai arba dėl kitų priežasčių neatitinka sutarties reikalavimų, jeigu nukentėjusioji šalis per protingą terminą nepraneša kitai šaliai apie sutarties nutraukimą po to, kai ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie pasiūlymą įvykdyti sutartį, arba jeigu toks pasiūlymas neatitinka tinkamo sutarties įvykdymo (CK 6.218 str. 2 d.).

96Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, o sutartį nutraukusi šalis turi teisę reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl neįvykdytos sutarties, atlyginimo, taip pat netesybų (CK 6.221 str. 1 ir 2 d.). Svarbu nustatyti, nuo kurio momento sutartis laikoma nutraukta. Sutarties nutraukimo momentas nustatomas atsižvelgiant į jos nutraukimo būdą. Sutartis, nutraukiama teismo tvarka, laikoma nutraukta įsiteisėjus teismo sprendimui ją nutraukti, jei sprendime nenurodyta konkreti jos nutraukimo data. Sutartis, nutraukiama šalių susitarimu, laikoma nutraukta šalims sudarius susitarimą, jeigu ko kita nenumatyta pačioje sutartyje. Vienašališkai nutraukiama sutartis laikoma nutraukta nuo pranešime apie jos nutraukimą nurodytos dienos.

97Remiantis aukščiau nurodytais argumentais teismas konstatuoja, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas (CK 6. 217 str. 2 ir 3 d.) tenkinti ieškovo prašymą ir dėl šalių 2011-05-16 sudarytos sutarties nutraukimo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

98Nutraukus sutartį taikoma restitucija, kurios taikymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja CK 6.145-6.153 ir 6.222 straipsniai. Todėl teismas kaip jau aukščiau yra nurodęs tenkina ieškovo ieškinį iš dalies dėl sumokėtos pinigų sumos pagal sutartį grąžinimo. Be to pažymėtina, kad šalių sudarytoje sutartyje nėra imperatyvaus reikalavimo, kad dėl sutarties nutraukimo jos turi pradėti ikiteisminį ginčą, todėl atmestinas šis atsakovo atsikirtimo motyvas nurodytas atsiliepime į ieškinį.

99Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

100Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad teismui patenkinus ieškovo ieškinį iš dalies yra ir teisinis pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą iš dalies dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Todėl ieškovui priteistinos iš atsakovo šios su bylinėjimusi susijusios išlaidos: 109,00 Lt žyminio mokesčio, ir 480, 00 Lt už atstovavimą, kadangi byla nesudėtinga, vyko tik keli posėdžiai, surinkta įrodymų, todėl ieškovo išlaidos advokato pagalbai atitinka Teisingumo ministro įsakymu patvirtintiems dydžiams. Visos nurodytos šios ieškovo išlaidos tenkintinos proporcingai patenkintai ieškinio sumai.

101Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 268 – 270 str.,

Nutarė

102Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

1031. Priteisti ieškovui UAB ,,Kretainis“ (į/k 142105279) iš atsakovo UAB Biocleantech (į/k 302615109): 3 631,36 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt vieną litą 36 ct) nuostolių atlyginimui už nesuteiktas paslaugas, 261,45 Lt (du šimtus šešiasdešimt vieną litą 45 ct) netesybų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 3 892,82 Lt sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2013-01-18 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 109,00 Lt (vieną šimtą devynis litus) žyminio mokesčio ir 480,00 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt litų) atstovavimo išlaidų.

1042. Nuo teismo sprendimo įsiteisimo dienos nutraukti tarp ieškovo UAB ,,Kretainis“ (į/k 142105279) ir atsakovo UAB Biocleantech (į/k 302615109) 2011-05-16 sudarytą Pamatinio projekto paruošimo sutartį Nr. TCH 2011/05/16.

1053. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

106Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,... 2. sekretoriaujant Erikai Andrulienei,... 3. dalyvaujant ieškovo UAB Kretainis atstovams: adv. Jurijui Stepanovui, R. I.,... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. Ieškovas UAB Kretainis pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo... 7. 2011 m. birželio mėn.17 d. ieškovas pagal šios sutarties 3.1., 3.2. punktus... 8. Atsakovas pažeidė pamatinio projekto paruošimo sutarties 2.1.1.2 punktą,... 9. UAB „BIOCLEANTECH“ pateiktoje ieškovui preliminarioje kompiuterinėje... 10. 2012-07-23 ieškovas įteikė atsakovui pretenzijos raštą dėl 2011-05-16... 11. 2012-08-06 atsakovas savo atsakyme nurodė, kad ieškovas beveik metus po... 12. Pakartotinai, ieškovo įmonė 2012 m. kovo 8 d. kreipėsi elektroniniu paštu... 13. Atsakovas patvirtino, kad buvo paruoštas juodraštinis pamatinio projekto... 14. Ieškovas yra įsitikinęs, kad jo ir atsakovo sutartiniai santykiai nebuvo... 15. Ieškovas, susirašinėdamas elektroninių priemonių pagalba, siūlė... 16. Pagal aukščiau minėtos sutarties 2.1.1. punktą UAB „BIOCLEANTECH“... 17. Pagal CK 6.718 str. nuostatus paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai... 18. Pagal 2011-05-16 pamatinio projekto paruošimo 4.1. punktą, jeigu paslaugų... 19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis LR CK 6.1, 6.63... 20. 1. Nutraukti 2011 m. gegužės 16 d. ieškovo įmonės UAB „Kretainis“... 21. 2. Priteisti iš atsakovo UAB „BIOCLEANTECH“ 4 235 Lt (su PVM) nuostolių... 22. 3. Priteisti 5 % (procentų) dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos... 23. Kadangi ieškinys paduodamas pakartotinai, prašė prijungti prie šios bylos... 24. Ieškovas savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais... 25. Teismo posėdžio metu visi ieškovo atstovai pakartojo ieškinio motyvus ir... 26. Ieškovo atstovas V. I. papildomai parodė, kad iki sutarties sudarymo ir po to... 27. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą nurodydamas šiuos atsikirtimo motyvus... 28. 1. Dėl sutarties turinio aiškinimo.... 29. Sutarčių aiškinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje.... 30. Ieškovas ginčą kildina iš atlygintinų paslaugų teikimo sutartimis... 31. 2011 m. gegužės 16 d. šalys pasirašė Pamatinio projekto paruošimo... 32. Negalima sutikti su tokia ieškovo pozicija. Visų pirma, atsakovo atstovai... 33. 2. Dėl nuostolių atlyginimo.... 34. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo... 35. Iš ieškinio turinio matyti, kad atsakovas turi atlyginti nuostolius, kaip... 36. Neteisėtus veiksmus ir žalos padarymo faktus bei priežastinį ryšį privalo... 37. Pirma, civilinė asmens atsakomybė gali būti taikoma tik tada, kai yra visos... 38. Antra, net ir konstatavus neteisėtus atsakovo veiksmus, būtina nustatyti... 39. Nagrinėjamu atveju, ieškovui teigiant, kad atsakovas neįvykdė Sutarties, ko... 40. 3. Dėl reikalavimo nutraukti sutartį.... 41. Vadovaujantis CK XXXV skyriaus pirmojo skirsnio nuostatomis, kaip viena iš... 42. Šia nuostata nustatyta paslaugos gavėjo, nagrinėjamu atveju ieškovo,... 43. Teismui pripažinus, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis, nors to... 44. Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis CPK 142 str., atsakovas teismo prašė:... 45. 1. Ieškovo UAB „Kretainis“ ieškinį atmesti.... 46. 2. Priteisti iš ieškovo UAB „Kretainis“ atsakovui UAB „BIOCLEANTECH“... 47. Atsakovas savo reikalavimus ieškovui grindė rašytiniais įrodymais.... 48. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai pakartojo atsiliepime į ieškinį... 49. Atsakovo atstovas D. L. papildomai paaiškino teismui, jog jo atstovaujamos... 50. Trečiųjų asmenų atstovas G. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad... 51. Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.... 52. Dėl šalių sudarytos sutarties teisinio kvalifikavimo.... 53. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje pateikiamas legalus paslaugų sutarties... 54. Veiksmų rezultatas gali skirtis, nelygu koks rezultatas gali būti pasiektas... 55. Atskirai žymėtina, kad teisės doktrina išskiria du atlygintinų paslaugų... 56. Iš minėtos Pamatinio projekto paruošimo 2011-05-16 sutarties Nr. TCH... 57. Pagal paslaugų sutartį klientu (užsakovu) gali tapti tiek fizinis, tiek... 58. Atlygintinų paslaugų sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta... 59. Atlygintinų paslaugų sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam atsirasti... 60. Paslaugų sutartis yra atlygintina, t. y. klientas įsipareigoja sumokėti už... 61. Dėl sutarties šalių pareigų pagal sudarytą paslaugų sutartį.... 62. Ieškovas ir atsakovas skirtingai aiškina savo teises ir pareigas, kylančias... 63. Remiantis paminėtu seka išvada, kad tiek atsakovo parengtas Pamatinio... 64. Aukščiau nurodyta teismo išvada neprieštarauja CK 6.717 straipsnio 1... 65. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad reikia skirti paslaugų teikėjo teisę... 66. Minėta, kad iš paslaugų sutarties prigimties išplaukia, jog paslaugų... 67. Remiantis aukščiau paminėtu teismas konstatuoja, kad abi šalys vykdydamos... 68. Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas netinkamai įvykdė visus savo... 69. Dėl šalių teisių ir pareigų, tinkamai vykdant prisiimtus sutartinius... 70. Įstatymas numato, kad paslaugų teikėjas privalo ne tik pats teikti... 71. Dėl to atsižvelgiant ir į ieškovo prašymą, ir į jo atsakovui pateiktus... 72. Nors paslaugų sutartis yra grindžiama pasitikėjimu, klientui CK suteikia... 73. Remiantis aukščiau išdėstytais teisiniais argumentais ir nurodytomis... 74. Dėl šalių sutartinės atsakomybės pagal sudarytą paslaugų sutartį.... 75. Paslaugų teikėjas, vadovaudamasis CK 6.720 straipsnio nuostatomis, kur... 76. Paslaugos teikėjas turi teisę ne tik atsisakyti vykdyti kliento reikalavimus,... 77. Pagal bendrąją taisyklę asmuo, nesilaikęs sutarties sąlygų, laikomas... 78. Atskirai pažymėtina, kad paprastai paslaugų sutarties dalykas yra paslaugos... 79. Tačiau visada reikia prisiminti, kad pagal sutartį kiekviena šalis privalo... 80. Pagal CK 6.720 straipsnio 6 dalį ieškovas privalo atlyginti paslaugos... 81. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti netesybas ir palūkanas.... 82. Atsakovas neįvykdė iš dalies sutarties sąlygų, todėl vadovaujantis CK... 83. Kaip jau minėta remiantis aukščiau nurodytais argumentais, tenkintinas ir... 84. Dėl sutarties nutraukimo.... 85. Pagal bendrą taisyklę sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip kaip šalys... 86. Šalių sudarytoje sutartyje numatytas tik jos pakeitimas, o dėl jos... 87. CK 6.217 straipsnis numato atvejus, kai šalis gali nutraukti sutartį, jeigu... 88. Esminiu sutarties pažeidimu reikėtų laikyti tokį vienos iš šalių... 89. Ieškovas jau 2012-07-25 pretenzijoje siūlė atsakovui geranoriškai nutraukti... 90. Su esminiu sutarties pažeidimu siejama keletas teisinių padarinių: šalis... 91. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nustatant, ar sutartis pažeista iš... 92. CK 6.217 straipsnio 3 dalyje numatyta nukentėjusiosios šalies teisė... 93. CK 6.217 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas aplinkybių, į kurias... 94. Be to, sutartyje šalys pačios gali numatyti galimybę vienašališkai... 95. Jei nukentėjusioji šalis nutraukia sutartį vienašališkai, esant esminiam... 96. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, o sutartį... 97. Remiantis aukščiau nurodytais argumentais teismas konstatuoja, kad yra... 98. Nutraukus sutartį taikoma restitucija, kurios taikymo tvarką ir sąlygas... 99. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.... 100. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad teismui... 101. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 268 – 270 str.,... 102. Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.... 103. 1. Priteisti ieškovui UAB ,,Kretainis“ (į/k 142105279) iš atsakovo UAB... 104. 2. Nuo teismo sprendimo įsiteisimo dienos nutraukti tarp ieškovo UAB... 105. 3. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.... 106. Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą...