Byla 3K-3-151/2010
Dėl sumokėtų už skolininką piniginių sumų priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Algio Norkūno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal O. N. ieškinį atsakovui S. P. dėl sumokėtų už skolininką piniginių sumų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl asmens, įvykdžiusio prievolę už skolininką, atgręžtinio reikalavimo į skolininką.

6Ieškovė O. N. 2005 m. liepos 21 d. ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo S. P. 63 580,82 Lt žalos atlyginimo, 953,71 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo 2001 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

7Ieškovė nurodė, kad 1996 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto 5-ajame notarų biure su J. A. ir Z. J. ji pasirašė dvi paskolos sutartis, pagal kurias ji turėjo gauti 5 296 Lt ir 39 700 Lt, tačiau realiai šiuos pinigus gavo jos bendradarbis - atsakovas S. P. Ieškovės teigimu, atsakovas 1996 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartis visiškai įvykdė. 1999 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto 5-ajame notarų biure sudaryta nauja paskolos sutartis su Z. J. ir M. B., pagal kurią ieškovė turėjo gauti 62 444 Lt paskolą. Prieš sudarydama sutartį ji nurodė, kad gavo pinigus, tačiau šią sumą faktiškai gavo ir įsipareigojo grąžinti atsakovas S. P. Tai, kad S. P. buvo tikrasis skolininkas, patvirtina teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-758-22/03, atsakovo liudijimas teisme, be to, tai patvirtina ir 1999 m. lapkričio 12 d. raštu sudaryta S. P. ir jos paskolos sutartis dėl 64 000 Lt, kuri buvo sudaryta ne kaip nauja paskolos sutartis (pagal ją S. P. negavo naujų paskolos pinigų), bet tam, kad patvirtintų pinigų gavimą pagal 1999 m. lapkričio 12 d. sutartį, sudarytą su Z. J. ir M. B. Ieškovės teigimu, ji patyrė 63 580,82 Lt žalos, kurią turi atlyginti atsakovas, nes jis nuo pradžių iki pabaigos tvarkė visus paskolos gavimo klausimus ir pats realiai šiuos pinigus gavo, o ieškovė buvo tik pasirašiusi dokumentus.

8Ieškovės žala apskaičiuota taip: 60 000 Lt nuostolių suma, kurią patyrė priverstinai pardavus įkeistą už prievolės įvykdymą butą, 417,92 Lt palūkanų, 20,90 Lt bylinėjimosi išlaidų, kuriuos iš jos priteisė Vilniaus apygardos teismas 2004 m. kovo 18 d. sprendimu (bylos Nr. 2A-174/2004), taip pat 3 050 Lt vykdymo išlaidų, 92 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteistų Vilniaus miesto l-ojo apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimu (bylos Nr. 2-8175-06/2004). Ieškovė taip pat teigė, kad jos patirti realūs nuostoliai yra daug didesni, nes ji prarado butą, kurio rinkos vertė daug didesnė, o už reikalaujamą žalos atlyginimą jau negali įsigyti analogiško buto. Be to, dėl atsakovo S. P. prievolės nevykdymo per 6 mėnesius susidarė 953,71 Lt delspinigių (63 580,82 Lt x 3 proc. metinių/12 mėn. x 6 mėn.).

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

10Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinys atmestas.

11Teismas nustatė, kad 1999 m. lapkričio 12 d. O. N. ir S. P. rašytinėje sutartyje nėra žymų apie pinigų perdavimą S. P. ir nenurodyta, kad prievolė grąžinti šią paskolą tektų ir S. P. Teismas ją įvertino kaip preliminariąją sutartį, nes abi šalys susitarė dėl būsimos paskolos dydžio ir jos grąžinimo laiko. Aplinkybė, kad atsakovas S. P. po 1999 m. lapkričio 12 d. sutarties pasirašymo gavo 62 444 Lt paskolą iš ieškovės O. N. ar kitų asmenų, neįrodyta. Remdamasis 1964 m. Civilinio kodekso (CK) 43 straipsnio l dalies 2 punktu, teismas nurodė, kad ieškovė paskolindama pinigus privalėjo raštiškai užfiksuoti pinigų perdavimą S. P. Ieškovė 1999 m. lapkričio 12 d. sudarydama sutartį turėjo patirties ir žinojo, kad, perdavus pinigus, perdavimo faktą reikia fiksuoti raštiškai šioje sutartyje ar skolos raštu, nes 1996 m. gruodžio 20 d. sudarant sutartis su Z. J. ir J. A. aiškiai užfiksuoti pinigų gavimo faktai. Pagal nuo 2001 m. liepos 1 d. galiojančio CK 6.871 straipsnį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, tačiau ieškovė teismui nepateikė jokio skolos dokumento, patvirtinančio paskolos sutarties dalyko perdavimą jos nurodomam paskolos gavėjui S. P.

12Teismas taip pat nustatė, kad S. P. gaudamas paskolas visada pasirašydavo. O. N., sužinojusi, jog S. P. visiškai neatsiskaitė pagal 1996 m. gruodžio 20 d. sutartį, sudarė 1999 m. lapkričio 12 d. sutartį, kuria siekė užfiksuoti S. P. skolą, nes ieškovė neturėjo jokio dokumento, patvirtinančio pinigų, gautų pagal 1996 m. gruodžio 20 d. sutartį, perskolinimo S. P. faktą. Kadangi S. P. 1999 m. lapkričio 12 d. paskolą po to gražino, tai šalys ginčijamoje sutartyje jokio įrašo apie tai, kad S. P. paskolą grąžino, nepadarė, nors ieškovė vėl turėjo ryšių su buvusiais kreditoriais ir pasirašė naują paskolos sutartį.

13Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas savo veiksmais (veikimu, neveikimu) būtų padaręs jai žalos (CK 6.263 straipsnis). Ieškovė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), prarado ne dėl atsakovo S. P. veiksmų, o dėl savo paskolinės prievolės neįvykdymo kreditoriams, tai konstatuota Vilniaus m. l-ojo apylinkės teismo 2003 m. vasario 11 d. sprendime (CPK 182 straipsnio 2 dalis).

14Teismas konstatavo, kad ieškinio senatis reikalavimui dėl žalos atlyginimo prasidėjo 2001 m. gruodžio 6 d., kai ieškovės butas buvo perduotas teismo antstoliams, trejų metų senaties terminas ieškiniui pareikšti baigėsi 2004 m. gruodžio 6 d. (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), taigi ieškinys pareikštas praleidus senaties terminą. Atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį (CK 1.124, 1.126 straipsniai).

15Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškovės O. N. apeliacinis skundas tenkintas ir nuspręsta panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti, priteisiant iš atsakovo S. P. ieškovei 63 580,82 Lt nuostolių atlyginimo, 953,71 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistų 64 534,53 Lt nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos – 2005 m. liepos 21 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

16Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė su kreditoriais Z. J. ir M. B. 1996 m. gruodžio 20 d. ir 1999 m. lapkričio 12 d. sudarė paskolos sutartis, vėlesnės sutarties vykdymo užtikrinimui įkeistas ieškovės butas. Ieškovei skolinamų lėšų nereikėjo, paskolos sutartys sudarytos atsakovo interesais. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-758-22/2003 ir šioje byloje atsakovas pripažino, kad pinigus faktiškai gavo, vėliau mokėjo kreditoriams, pinigų reikėjo nekilnojamojo turto projektų vykdymui. Su ieškove dirbo kartu, buvo gerai pažįstami. Byloje nėra duomenų apie mokėjimus kreditoriams, atsakovas mokėjimo dokumentų teismui nepateikė, išskyrus vienkartinių mokėjimų sumas – 4 000 Lt ir 6 000 Lt, paskolinių įsipareigojimų įvykdymas yra patvirtinamas tik kreditorių įrašu sutartyse 1999 m. lapkričio 12 d., t. y. tą pačią dieną, kai ieškovė sudarė naują kredito sutartį. 1999 m. lapkričio 12 d. ieškovė su tais pačiais kreditoriais sudarė naują paskolos sutartį dėl 62 444 Lt paskolos, kuriuos O. N. nurodė gavusi prieš sutarties pasirašymą. Tą pačią dieną ieškovė ir atsakovas sudarė susitarimą, kad ji įsipareigoja paskolinti atsakovui S. P., o šis įsipareigoja grąžinti iki 2000 m. rugpjūčio 15 d. 64 000 Lt. Teismas įvertino, kad nauja paskolos sutartis buvo sudaroma atsakovo S. P. iniciatyva, tokia paskola buvo reikalinga įsipareigojimams, kylantiems iš 1996 m. gruodžio 20 d. sutarties, įvykdyti. Atsakovo pritarimą paskoloms įrodo byloje nustatytos aplinkybės apie pirmosios paskolos sutarties pagrindu gautų lėšų panaudojimą atsakovo reikmėms, 13 266 Lt perdavimas ieškovei 2000 m. rugpjūčio 18 d. delspinigiams pagal antrąją sutartį padengti (byla Nr. 2-758-22/2003). Tokie šalių veiksmai, nors CK neapibrėžti, įstatymui neprieštarauja, todėl gali civilinio santykio subjektams būti prievolių atsiradimo pagrindas (CK 1.136 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Remiantis CK 6.233 straipsniu asmeniui, tvarkiusiam kito asmens reikalus, šis turi atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius nepaisant to, ar toks reikalų tvarkymas davė laukiamų rezultatų, t. y. atsakovui, kurio interesais veikė ieškovė, atsirado prievolė atlyginti jos patirtus nuostolius. Ieškovė nurodė, kad savo teisių pažeidimą suvokė ir kreipėsi į teismą po to, kai 2004 m. buvo iškeldinta iš įkeisto buto. Ieškovės reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo ji patyrė veikdama atsakovo interesais, taikytini bendrieji ieškinio senaties terminai, nes ginama teisė kildinama iš prievolės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė sutrumpintą trejų metų senaties terminą, kuris CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas reikalavimams dėl žalos atlyginimo, o byloje pareikštam reikalavimui dėl prievolės taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kurio ieškovė nepraleido.

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

18Kasaciniu skundu atsakovas S. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir palikti galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

191. Apeliacinės instancijos teismas sprendime nesilaikė CK 6.193 straipsnyje nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių – aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o sutarties sąlygos - atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Tiek ieškovės teiginiai, tiek ir apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 1999 m. lapkričio 12 d. sutartis yra tik kaip garantas, kad atsakovas įvykdys piniginę prievolę kreditoriams pagal 1996 m. gruodžio 20 d. sutartį, parodo, kokie buvo tikrieji šalių ketinimai. Naują sutartį kaip garantą S. P. sutartinių įsipareigojimų pagal 1996 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartį įvykdymui O. N. su kreditoriais pasirašė nežinodama, kad S. P. su kreditoriais atsiskaitė. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo kreditorių padarytus įrašus 1996 m. gruodžio 20 d. sutartyje, kad pagal ją skolininkas S. P. visiškai įvykdė prievolę, t. y. sugrąžino paskolintus pinigus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė faktų, turinčių reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

202. Pagal CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo nepakanka, tam būtina perduoti ir sutarties dalyką – pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis J. Č. v. AB DnB NORD bankas byloje Nr. 3K-3-615/2006). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad pagal 1999 m. lapkričio 12 d. paskolos sutartį perdavė S. P. sutartyje nurodytą pinigų sumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje G. M. v. G. V. byloje Nr. 3K-3-145/2009 išaiškinta, kad aplinkybę, jog perdavė pinigus paskolos gavėjui (atsakovui), privalėjo įrodyti paskolos davėjas (ieškovas) (CPK 12,178 straipsniai); paskolos davėjui neįrodžius, kad pinigai pagal paskolos sutartį perduoti, pripažintina, kad paskolos gavėjas pinigų faktiškai negavo, nepriklausomai nuo to, rėmėsi paskolos gavėjas pinigų faktiško negavimo aplinkybe kaip savo atsikirtimų pagrindu ar ne.

213. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė sutrumpinto ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), taip nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija byloje Nr. 3K-3-339/2008), tačiau, kaip to reikalauja ieškinio senatį reglamentuojančių normų visetas, tokia situacija galima tik ištyrus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, būtent tai atliko pirmosios instancijos teismas sprendime.

22Atsiliepimu į atsakovo S. P. kasacinį skundą ieškovė O. N. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

231. Ieškovė sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tikrieji ieškovės ketinimai buvo ne skolintis sau pinigus, o tik užtikrinti, kad atsakovas, kaip faktinis pinigų gavėjas, grąžintų pinigus; tačiau jis to nepadarė ir dėl to ieškovė prarado butą, kuris buvo įkeistas kaip garantas už tai, kad atsakovas įvykdys pinigines prievoles. Kasatoriaus skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas pagrįstas priimtoje ankstesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-7/2008, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, išdėstytais motyvais. Kasaciniame skunde nepateikta argumentų, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teismo sprendime nukrypimą nuo CK 6.193 straipsnio normų.

242. Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl paskolos pagal 1999 m. lapkričio 12 d. sutartį išieškojimo, dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo pinigų pagal šią sutartį perdavimo fakto ir ieškovei nereikėjo įrodinėti fakto, kurio ji neteigė ir kuriuo negrindė ieškinio. Dėl to negalėjo būti pažeistos įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos skundžiamame apeliacinės instancijos teismo sprendime.

253. Kasatorius, šalių ginčą kildindamas iš piniginių sutarčių, nepagrįstai nurodė, kad šiam teisminiam ginčui taikomas ne 10 metų bendrasis ieškinio senaties terminas ginčams, kylantiems iš sutarčių, o sutrumpintas 3 metų senaties terminas kaip ginčams dėl žalos iš neteisėtų veiksmų atlyginimo. Ieškovė senaties termino nepraleido, be to, šalių santykius kaip atsakovo netinkamą skolinių įsipareigojimų vykdymą kvalifikavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. kovo 19 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-7/2008, dėl to reikalavimui dėl netinkamo skolinių įsipareigojimų vykdymo galioja bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių

29Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilus šalių ginčui dėl sudarytų sutarčių turinio sąlygų ir jų vykdymo, kasacinio teismo teisėjų kolegija pasisako dėl sutarčių aiškinimo teisės klausimų, kurie keliami atsakovo kasaciniame skunde ir ieškovės atsiliepime į kasacinį skundą.

30Teismo atliekamam iš sutarties kylančių ginčo santykių teisiniam kvalifikavimui būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. išaiškinti sutartį. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000 m. balandžio 3 d. nutartis byloje AB ,,Turto bankas“ v. UAB ,,Vaidluvė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2000; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB “Libra Vitalis” v. UAB “Homo Faber”, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; kt.). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 20 d. nutartis byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010). Aiškinant sutarties, iš kurios vykdymo byloje kyla ginčas, turinį ir prasmę yra svarbu nustatyti tas aplinkybes, kurios atskleistų faktinius šalių veiksmus sutartį sudarant ir ją vykdant.

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartyje BUAB „Ratio“ v. A. M. byloje Nr. 3K-3-342/2008 išaiškinta, kad paskolos sutarties priskyrimas realinei reiškia, kad nors sutarties sudarymu yra įtvirtinama šalių suderinta valia, tačiau būtinas sutarties dalyko – pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų – perdavimas paskolos gavėjui; paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys).

32Esminė aplinkybė, lemianti ginčo nagrinėjamoje byloje išsprendimą, yra ta, kuri iš šalių (ieškovė ar atsakovas) prisiėmė ir kuris iš šių asmenų įvykdė bei privalėjo vykdyti skolinius įsipareigojimus pagal 1996 m. gruodžio 20 d. ir 1999 m. lapkričio 12 d. sudarytas paskolos sutartis. Šioje byloje priimtoje ankstesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartyje, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams pavesta išsiaiškinti faktinį paskolos gavėją pagal nurodytas paskolos sutartis, taip pat aplinkybes, kuriam tikslui buvo sudaromos sutartys ir kokiai paskirčiai buvo naudojama paskola.

33Iš naujo išnagrinėjus bylą žemesniųjų instancijų teismuose pagal byloje surinktus įrodymus nustatyta tai, kad nors sutartyse paskolos gavėja įvardyta ieškovė, tačiau iš sutarčių sudarymo, ieškovės ir atsakovo tarpusavio pasitikėjimu grindžiamų santykių, sutarčių tikslo ir jų vykdymo aplinkybių apeliacinės instancijos teismas faktiniu paskolos gavėju nustatė atsakovą. Paskolos gavimą ir skolos mokėjimą kreditoriams pripažino pats atsakovas, paskolos lėšos buvo naudojamos atsakovo vykdomiems nekilnojamojo turto projektams užbaigti. Tokia gautos paskolos paskirtis lemia pripažinimą naudos gavėju pagal sutartį atsakovo, kuris savo interesais panaudojo lėšas.

34Atsakovo kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino fakto, kad pagal 1996 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartį skolininkas (atsakovas) atsiskaitė, tačiau šis kasacinio skundo argumentas laikytinas teisiškai nepagrįstu. Pažymėtina yra tai, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė ir įvertino 1996 m. gruodžio 20 d. sutarties įvykdymo faktą ne atsietai, o kartu su 1999 m. lapkričio 12 d. sudarytos paskolos sutarties vykdymo aplinkybėmis. Nurodytos pradinės sutarties vykdymo užbaigimas nereiškia, kad yra įvykdyta vėlesnė sutartis, nes būtent vėlesnė sutartis pakeitė pradinę sutartį. Atsižvelgdamas į abiejų sutarčių nuostatas apeliacinės instancijos teismas teisiškai įvertino, kad vėlesnės sutarties sudarymo metu ankstesnė sutartis pasibaigė dėl to, kad įsipareigojimai iš ankstesnės sutarties iš esmės buvo perkelti į ją pakeitusią vėlesnę sutartį. Tai suteikė teisinį pagrindą apeliacinės instancijos teismui spręsti, kad skolininko (atsakovo) skoliniai įsipareigojimai išliko, o juos įvykdė ieškovė iš savo turto. Įvertindama apeliacinės instancijos teismo sprendime atliktą įrodymų vertinimą, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės byloje nustatytos remiantis surinktų bylos įrodymų visuma, leidusia teismui daryti loginę išvadą apie nustatytų faktų tikrumą (CPK 185 straipsnis). CPK įrodinėjimą reglamentuojančių normų tikslas yra tas, kad tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes galima tinkamai pritaikyti materialiosios teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis ir kt.). Nurodytos aplinkybės yra išsamiai ištirtos, nustatytos ir įvertintos byloje priimtame apeliacinės instancijos teismo sprendime, laikantis CPK 176-185 straipsniuose įtvirtintų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, jų tarpe įrodymų pakankamumo ir sąsajumo, taisyklių. Pagal 1999 m. lapkričio 12 d. paskolos sutartį gauta paskola atsakovo negrąžinta, o kreditorių pagal šią sutartį reikalavimas patenkintas nukreipus išieškojimą į šios sutarties vykdymo užtikrinimui įkeistą ieškovės butą. Tai iš esmės reiškia, kad atsakovo panaudotą paskolą padengė savo turtu ieškovė, taip įvykdydama prievolę už atsakovą grąžinti gautas paskolos lėšas.

35Dėl asmens, įvykdžiusio prievolę už skolininką, atgręžtinio reikalavimo į skolininką

36Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktus, tačiau juos netinkamai teisiškai kvalifikavo kaip ginčą dėl kito asmens reikalų tvarkymo, kai ieškovė savarankiškai tvarkė atsakovo reikalus jo interesais ir įgijo teisę į tam tikslui patirtų išlaidų (nuostolių) atlyginimą, nes ginčas byloje kilo iš esmės iš sutartinių prievolių vykdymo. Nagrinėjamoje byloje nustatytas ir neginčijamas teisinis pagrindas (įkeitimo sutartis), pagal kurį buvo užtikrinta ir įvykdyta atsakovo prievolė, kylanti iš paskolos sutarties.

37CK 6.50 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę už skolininką ir tokie teisės padariniai, reiškiantys, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Tai reiškia, kad kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, pirminė prievolė, siejusi kreditorių ir skolininką, pasibaigia, o jos pagrindu atsiranda nauja, regresinė prievolė, t. y. skolininko prievolė sumokėti asmeniui tai, ką jis už skolininką sumokėjo pradiniam kreditoriui. Byloje nustačius, kad kreditorių reikalavimas į skolininką (atsakovą) patenkintas iš trečiojo asmens (ieškovės) hipoteka įkeisto turto, toks kreditorinis reikalavimas į skolininką pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 1 dalies 1 punktas) pereina regreso tvarka trečiajam asmeniui. Dėl to apeliacinės instancijos teismas priimtame sprendime turėjo teisinį pagrindą pripažinti ieškovės teisę į ieškinio patenkinimą. Ieškiniu prašomo priteisti naujojo kreditoriaus reikalavimo apimtis neviršija priklausiusio pradiniams kreditoriams reikalavimo (CK 6.113 straipsnis), dėl to byloje apeliacinės instancijos teismas teisiškai pagrįstai visiškai tenkino ieškinį.

38Dėl ieškinio senaties termino

39Prievolė už atsakovą buvo įvykdyta realizavus įkeistą ieškovės butą ir atsiskaičius su pradiniais kreditoriais hipotekos teisėjo 2001 m. rugsėjo 10 d. priimtos nutarties, kuria leista priverstinai parduoti įkeistą prievolės užtikrinimui turtą, pagrindu. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimo išvada, kad byloje pareikštam ieškinio reikalavimui galioja ir akivaizdžiai nėra praleistas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas, nes ieškiniu ginama teisė kildinama iš ieškovės už skolininką (atsakovą) įvykdytos sutartinės prievolės.

40Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepaneigia byloje priimtame apeliacinės instancijos teismo sprendime padarytų teisinių išvadų, kuriomis tenkintas ieškinys dėl sumokėtų už skolininką piniginių sumų priteisimo, ir nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis) nustatytų pagrindų naikinti kasacine tvarka skundžiamą teismo sprendimą.

41Iš kasatoriaus S. P. priteistina 50,68 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

43Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

44Priteisti iš S. P. valstybei 50,68 Lt (penkiasdešimt litų 68 ct) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

45Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl asmens, įvykdžiusio... 6. Ieškovė O. N. 2005 m. liepos 21 d. ieškiniu prašė teismo priteisti iš... 7. Ieškovė nurodė, kad 1996 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto 5-ajame notarų... 8. Ieškovės žala apskaičiuota taip: 60 000 Lt nuostolių suma, kurią patyrė... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 10. Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinys... 11. Teismas nustatė, kad 1999 m. lapkričio 12 d. O. N. ir S. P. rašytinėje... 12. Teismas taip pat nustatė, kad S. P. gaudamas paskolas visada pasirašydavo. O.... 13. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas savo veiksmais... 14. Teismas konstatavo, kad ieškinio senatis reikalavimui dėl žalos atlyginimo... 15. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 16. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė su kreditoriais Z. J. ir M. B. 1996 m.... 17. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 18. Kasaciniu skundu atsakovas S. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 19. 1. Apeliacinės instancijos teismas sprendime nesilaikė CK 6.193 straipsnyje... 20. 2. Pagal CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas paskolos teisiniams... 21. 3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė sutrumpinto ieškinio... 22. Atsiliepimu į atsakovo S. P. kasacinį skundą ieškovė O. N. prašo... 23. 1. Ieškovė sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tikrieji... 24. 2. Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl paskolos pagal 1999 m. lapkričio 12... 25. 3. Kasatorius, šalių ginčą kildindamas iš piniginių sutarčių,... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių... 29. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilus šalių ginčui dėl sudarytų... 30. Teismo atliekamam iš sutarties kylančių ginčo santykių teisiniam... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 32. Esminė aplinkybė, lemianti ginčo nagrinėjamoje byloje išsprendimą, yra... 33. Iš naujo išnagrinėjus bylą žemesniųjų instancijų teismuose pagal byloje... 34. Atsakovo kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas... 35. Dėl asmens, įvykdžiusio 36. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas. Apeliacinės... 37. CK 6.50 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta trečiojo asmens teisė įvykdyti... 38. Dėl ieškinio senaties termino ... 39. Prievolė už atsakovą buvo įvykdyta realizavus įkeistą ieškovės butą ir... 40. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepaneigia... 41. Iš kasatoriaus S. P. priteistina 50,68 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 44. Priteisti iš S. P. valstybei 50,68 Lt (penkiasdešimt litų 68 ct) išlaidų,... 45. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...