Byla 1A-453-175-2010

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajai J. M., jos gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nukentėjusiesiems J. B., G. B., jų atstovui advokatui Daliui Mecelicai,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. M. ir nukentėjusiųjų J. B. ir G. B. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 281 str. 6 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

3Iš J. M. priteista po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, 1475 Lt 79 ct už advokato atstovavimą J. B. ir G. B..

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

5J. M. nuteista už tai, kad 2009-02-13 apie 19.45 val. ( - ) sen., vairuodama automobilį „Audi 80", valst. Nr. ( - ) ir važiuodama keliu ( - ) Panevėžio kryptimi, ties kelio 79,750 km pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133 punktų reikalavimus tuo, kad būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač į kelio būklę bei meteorologines sąlygas, nepasirinko tokio greičio, kad bet kuriuo metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė, įvažiavo į priešinga kryptimi važiuoti skirtą kelio pusę ir atsitrenkė į priešpriešiais tiesiai važiavusį automobilį „Mitsubishi Lancer", valst. Nr. ( - ) dėl ko automobilio „Mitsubishi Lancer" vairuotojas T. B. dėl patirtų kūno sužalojimų 2009-02-18 mirė.

6Nuteistoji J. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2010 m. balandžio 12 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį, taikyti LR BK 76 str. ir nuo paskirtosios bausmės nuteistąją atleisti arba paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į jos autoįvykio metu patirtas traumas bei dabartinę sveikatos būklę, dėl kurios paskirtąją bausmę atlikti atviroje kolonijoje būtų per sunku. Apeliantės nuomone, yra visos įstatymo numatytos sąlygos paskirtos bausmės vykdymo atidėjimui (LR BK 75 str.) arba visiškam atleidimui nuo bausmės dėl ligos (LR BK 76 str.). Nuteistoji nurodo, kad visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Duodama teisingus parodymus, ji tuo pačiu padėjo išsiaiškinti jos padarytą nusikaltimą, todėl ši aplinkybė laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

7Apeliantė nurodo, kad 2010-04-07 jai buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, suteikta pirma neįgalumo grupė. Šiuo metu dėl patirtų traumų ji gydosi Kauno „Ortopedijos technika" fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje pagal indikaciją- nuolatinio protezo pritaikymas. Vertinant jos sveikatos būklę, nudegiminės ligos pasekmes, vaikščiojimas su protezu išliks ribotas, bus reikalinga kito asmens pagalba buityje, tolimesnis žaizdų ir randų gydymas bei psichiatro pagalba, todėl atlikti paskirtą trijų metų bausmę atviroje kolonijoje akivaizdžiai per sunku.

8Nukentėjusieji J. B. ir G. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendį, paskiriant J. M. laisvės atėmimo bausmę ne mažiau nei LR BK 281 str. 6 d. sankcijos vidurkis, t.y., 8 metus, priteisiant J. B. ir G. B. po 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliantų įsitikinimu, nuteistajai J. M. paskirta per švelni bausmė, neteisėtai nustatyta viena lengvinanti aplinkybė bei nepagrįstai sumažintas priteistos sumos dydis neturtinei žalai atlyginti. Apeliantai tvirtina, kad nuteistoji J. M. nėra net prisipažinusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 6 d. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nuteistoji J. M. nurodė, kad tos avarijos dienos visiškai neprisimena, o teismo posėdyje dėl prisipažinimo padarius nusikaltimą, net papildomai paaiškino, kad „ kalta dėl autoįvykio prisipažįsta todėl, kad toks jau kaltinimas yra <...>", o vėliau teismo posėdyje teigė, kad ji „ byloje surinkti įrodymai mane įtikino, kad dėl autoavarijos kalta aš." Tad kaltinamoji prisipažino kalta verčiama byloje surinktų įrodymų. Todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo padaryti išvados, kad teisiamoji prisipažino padariusi nusikaltimą ir pripažinti LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos aplinkybės atsakomybę lengvinančia.

9Kadangi byloje nėra nuteistosios J. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, J. M. negali būti paskirtas bausmės dydis mažesnis už vidurkį, todėl teismas pažeidė LR BK 61 str. 4 d. Be to, teismas, paskirdamas minimalaus dydžio bausmę, netinkamai taikė LR BK 54 str. 2 d. ir 41 str. nuostatas. Nuteistoji J. M. net neatsiprašė nukentėjusiųjų, prisipažino tik dėl surinktų įrodymų byloje, neatlygino net dalies padarytos neturtinės žalos. Taip pat, vertintina, kad nuteistoji J. M. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, vairavo automobilį būdama vidutinio girtumo. Atsižvelgiant į nuteistosios abejingumą tiek įstatymams, tiek kitiems eismo dalyviams, tiek pasekmėms atsiradusioms po eismo įvykio, vertinant tai, kad ji jau buvo bausta administracine tvarka už eismo taisyklių pažeidimą, kas patvirtina nuteistosios atsainų požiūrį į kelių eismo taisyklių reikalavimus, turi būti skirta griežtesnė bausmė, nei paskyrė pirmosios instancijos teismas.

10Apeliantų nuomone, teismas, vertindamas žuvusio sūnaus netekimu padarytą neturtinę žalą, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas, priteisdamas neturtinę žalą, turėjo atsižvelgti į tai, kad žuvo nukentėjusiųjų sūnus dėl ypatingai neatsargaus nuteistosios padaryto nusikaltimo. Jau šios aplinkybės neleidžia padaryti išvados, kad 50 000 Lt gali nors iš dalies kompensuoti dvasinius išgyvenimus. Vertintina tai, kad žuvęs sūnus gyveno nukentėjusiųjų namuose, juos siejo artimi ryšiai. Dėl nusikaltimo atsiradusios pasekmės tragiškos - atimta sūnaus gyvybė, jos itin skaudžios nukentėjusiesiems, ir patirti tragiški išgyvenimai neįkainojami. Dėl savo sūnaus netekties jie patyrė daug skausmo, dvasinių sukrėtimų, didelius neigiamus išgyvenimus, ir dar tie patys neigiami išgyvenimai bus ateityje, jie nėra pamirštami. Vertintina ir tai, kad atsiradusios pasekmės yra atsiradusios išimtinai tik dėl nuteistosios veiksmų. Be to, vertintina, kad ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota teisminė praktika dėl sumos patirtai neturtinei žalai atlyginti dėl žuvusio vaiko keičiasi, jos yra didinamos (baudžiamoji byla Nr. 2k-237/2009 - priteista tėvams po 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010 m. sausio 12 d. nutartimi paliko galioti priteistą 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti).

11Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusieji ir jų atstovas prašo nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiųjų apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistoji ir jos gynėjas prašo nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų apeliacinį skundą atmesti.

12Nuteistosios J. M. apeliacinis skundas atmestinas. Nukentėjusiųjų J. B. ir G. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės

14

15Pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistosios J. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nukentėjusieji apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir tvirtina, kad J. M. kalta prisipažino tik verčiama byloje surinktų įrodymų. Šis nukentėjusiųjų skundo argumentas yra pagrįstas. Norint pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. įtvirtintą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, reikia nustatyti ir kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių objektyvių, turinčių juridinę reikšmę asmens padarytos veikos kvalifikavimui, bylos aplinkybių pripažinimas, duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus. Pažymėtina, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe galima pripažinti tik tokius parodymus, kurie padėjo teismui teisingai išnagrinėti bylą. Kaltininko parodymų, kuriuose nutylima apie esmines inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, turinčias juridinę reikšmę bylos sprendimui, ir tuo neprisidedama prie teisingo bylos išsprendimo, negalima laikyti prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką. J. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad visiškai neprisimena tos dienos įvykių. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme J. M. parodė, kad byloje esantys įrodymai ją įtikino, jog dėl avarijos kalta ji. Taigi, nuteistosios parodymai niekaip neprisidėjo prie teisingo bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir nuteistosios veikos teisinio įvertinimo, todėl nėra pagrindo laikyti teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, kad J. M. prisipažino padariusi nusikaltimą. Esant šioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė J. M. veiksmuose buvus jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi, todėl ši aplinkybė iš nuosprendžio šalintina, o nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

16Dėl bausmės

17Nukentėjusieji apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai J. M. minimalią LR BK 281 str. 6 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, pažeidė LR BK 54 str. 2 d., 61 str. nuostatas ir paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, kuri nukentėjusiųjų nuomone, turi būti sugriežtinta iki aštuonerių metų. Toks nukentėjusiųjų prašymas yra iš dalies pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kad J. M. anksčiau neteista, charakterizuojama teigiamai, augina du nepilnamečius vaikus, eismo įvykio metu patyrė sunkius sužalojimus, kad bausta administracine tvarka, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paskyrė jai minimalią LR BK 281 str. 6 d. sankcijoje numatytą bausmę. Tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, teismas nepakankamai įvertino LR BK 54 str. 2 d. numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. J. M. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau jo pasekmės yra labai sunkios, negrįžtamos – žuvo jaunas žmogus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad skiriant bausmes už kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl šio nusikaltimo prarastos vertybės, todėl kilusių labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibūdinama jo asmenybė. Nusikaltimas padarytas šiukščiai pažeidžiat Kelių eismo taisykles, J. M. vairavo transporto priemonę apsvaigusi nuo alkoholio (jos kraujyje rasta 2,21 promilės etilo alkoholio). J. M. anksčiau bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo, kad nėra J. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t.y., iš nuosprendžio pašalinta jos LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Už LR BK 281 str. 6 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta laisvės atėmimo nuo trejų iki dešimties metų bausmė. LR BK 61 str. įpareigoja teismus skiriant bausmes įvertinti byloje nustatytų kaltininko atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių bei kitų LR BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių reikšmę, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį ir atsižvelgiant į tai motyvuotai parinkti skiriamos bausmės rūšį bei dydį, skaičiuojant jį nuo sankcijos vidurkio. Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, bei atsižvelgus į tai, kad J. M. charakterizuojama teigiamai, augina du vaikus, atsižvelgus į jos sveikatos būklę (yra neįgali, netekusi 80 % darbingumo), teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. M. šiek tiek griežtesnę negu sankcijos minimumas bausmę. Nuosprendis šioje dalyje keičiamas (LR BPK 328 str. 2 p.). Tenkinti nukentėjusiųjų prašymą ir skirti J. M. griežtesnę, negu sankcijos vidurkis, bausmę, atsižvelgus į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

18Dėl LR BK 76 str. 1 d. nuostatų taikymo

19Nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistosios prašymo atleisti ją nuo bausmės atlikimo dėl ligos. LR BK 76 str. 1 d. nurodyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Šiuo atveju teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo. Spręsdamas kaltininko atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimą, teismas remiasi byloje surinktais duomenimis ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministro 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 patvirtintu Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos sąrašu. Atleidimas nuo bausmės dėl sunkios nepagydomos ligos nėra teismo pareiga. Teismas gali atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos tik įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgdamas į sunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje ir pan. Nuteistoji prašymą atleisti ją nuo bausmės dėl ligos pateikė tik apeliaciniame skunde. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistajai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo amputuota dešinė blauzda blauzdos viduriniame trečdalyje (t. 1, b.l. 101, 102). Be to, J. M. multi-traumos metu nudegė galvą. Yra dideli randai galvos plaukuotoje dalyje, nėra išorinės ausies (t. 2, b.l. 23, 39). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo išreikalauti medicininiai dokumentai tam, kad būtų galima įvertinti nuteistosios sveikatos būklę. Teismo posėdyje apklaustas specialistas Ž. Mėgelaitis, susipažinęs su pateiktais medicininiais dokumentais, paaiškino, kad nuteistoji neserga sunkia ar nepagydoma liga, nėra jokių sužalojimų ar defektų, kurie būtų įtraukti į Sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos duomenis konstatuoja, kad nuteistosios J. M. atžvilgiu taikyti LR BK 76 str. 1 d. nuostatas nėra pagrindo. Nuteistajai reikalinga medicininė pagalba jai galės būti suteikiama ir bausmės atlikimo metu, juolab, kad bausmę ji turi atlikti atvirojoje kolonijoje.

20Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

21Nuteistoji J. M. apeliaciniame skunde prašo jos atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę. Toks nuteistosios prašymas nepagrįstas. Teismų praktikoje tokie atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis šiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo. Nors nuteistoji padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdama Kelių eismo taisykles: automobilį vairavo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio (kraujyje rasta 2,21 promilės etilo alkoholio), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tokiais savo veiksmais sukėlė eismo įvykį su itin sunkias padariniais – dėl patirtų sužalojimų mirė jaunas vaikinas. Taigi nuteistosios veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, rodo padidintą šio asmens neatsakingumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Tai, kad eismo įvykio metu J. M. pati patyrė sunkius sužalojimus, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kilusias pasekmes, nesudaro pagrindo jos atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

22Dėl neturtinės žalos

23Teismo nuosprendžiu iš nuteistosios J. M. nukentėjusiesiems J. B. ir G. B. priteista po 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusieji bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prašė priteisti po 1 500 000 Lt neturtinei žala atlyginti, apeliaciniame skunde jie prašo priteisti po 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Toks nuteistųjų prašymas negali būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į LR CK 6.250 str. 2 d. nurodytus kriterijus. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

24Nagrinėjamoje byloje dėl J. M. nusikalstamos veikos žuvo nukentėjusiųjų J. B. ir G. B. sūnus. Nukentėjusiesiems netikėta ir staigi sūnaus, su kuriuo jie buvo glaudžiai emociškai susiję, žūtis neabejotinai sukėlė gilius dvasinius išgyvenimus, skaudžias emocines ir dvasines kančias. Tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kad J. M. padarė neatsargų nusikaltimą. Nusikalstamos veikos pobūdis laikytinas atsitiktiniu: nuteistoji sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiesiems dvasinio skausmo, nesiekė, kad žūtų nukentėjusiųjų sūnus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl akivaizdu, kad nagrinėjamoje situacijoje esant neatsargiai kaltės formai, neturtinės žalos dydis atitinkamai mažesnis. Be to, apylinkės teismas, atsižvelgė į tai, kad nuteistosios turtinė padėtis nėra gera. Jos ir sutuoktinio vardu registruotas butas, yra įkeistas. Kito nekilnojamojo turto jų vardu nėra registruota. J. M. pajamos nėra didelės. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji tapo neįgali. Šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį ir priteisdamas žuvusiojo tėvams po 50 000 Lt (viso 100 000 Lt), atsižvelgė į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos: tėvams, eismo įvykio metu netekusiems savo vaikų dėl neblaivių vairuotojų kaltės, priteisiama apie 100 000 Lt neturtinės žalos (kasacinės bylos Nr. 2K-463/2008, 2K-560/2008, 2K-188/2009, 2K-358/2009 ir kt.). Apeliaciniame skunde nurodytame kasacinės instancijos teismo jurisprudencijos pavyzdyje, kur pasisakyta dėl neturtinės žalos nustatymo, nenagrinėjamos tapačios aplinkybės, kai nuteisiamas asmuo, kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, padarė eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus. Atsižvelgiant į išdėstytą daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas neturtinės žalos dydį ir priteisdamas nukentėjusiems po 50 000 Lt neturinės žalos atlyginimo tinkamai pritaikė neturinės žalos atlyginimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas. Todėl tenkinti nukentėjusiųjų prašymą ir didinti priteistinos neturtinės žalos dydį iki 500 000 Lt kiekvienam nukentėjusiajam nėra pagrindo.

25Nukentėjusiesiems apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatas Dalius Mecelica. Teismui pateikti mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, kad J. B. sumokėjo 800 Lt už apeliacinio skundo surašymą (t. 2, b. l. 20) ir 700 Lt už atstovavimą teismo procese (t. 2, b. l. 21). Kadangi nukentėjusieji turėjo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, todėl šios išlaidos išieškotinos iš nuteistosios (LR BPK 106 str. 2 d.).

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

Nutarė

27nukentėjusiųjų J. B. ir G. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

28Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendį pakeisti:

29pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies J. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

30J. M., pripažintai kalta pagal LR BK 281 str. 6 d., paskirti laisvės atėmimo bausmę 4 (ketveriems) metams.

31Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

32Priteisti iš J. M. J. B. 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) advokato paslaugoms apmokėti.

33Nuteistosios J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Iš J. M. priteista po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, 1475 Lt 79 ct... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 5. J. M. nuteista už tai, kad 2009-02-13 apie 19.45 val. ( - ) sen., vairuodama... 6. Nuteistoji J. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2010 m. balandžio... 7. Apeliantė nurodo, kad 2010-04-07 jai buvo nustatytas specialusis nuolatinės... 8. Nukentėjusieji J. B. ir G. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno... 9. Kadangi byloje nėra nuteistosios J. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių,... 10. Apeliantų nuomone, teismas, vertindamas žuvusio sūnaus netekimu padarytą... 11. Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusieji ir jų atstovas prašo... 12. Nuteistosios J. M. apeliacinis skundas atmestinas. Nukentėjusiųjų J. B. ir... 13. Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės ... 14. ... 15. Pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistosios J. M. atsakomybę... 16. Dėl bausmės ... 17. Nukentėjusieji apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos... 18. Dėl LR BK 76 str. 1 d. nuostatų taikymo... 19. Nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistosios prašymo atleisti ją nuo... 20. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo ... 21. Nuteistoji J. M. apeliaciniame skunde prašo jos atžvilgiu taikyti bausmės... 22. Dėl neturtinės žalos... 23. Teismo nuosprendžiu iš nuteistosios J. M. nukentėjusiesiems J. B. ir G. B.... 24. Nagrinėjamoje byloje dėl J. M. nusikalstamos veikos žuvo nukentėjusiųjų... 25. Nukentėjusiesiems apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatas Dalius... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p.,... 27. nukentėjusiųjų J. B. ir G. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 28. Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendį pakeisti:... 29. pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies J. M. atsakomybę... 30. J. M., pripažintai kalta pagal LR BK 281 str. 6 d., paskirti laisvės atėmimo... 31. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 32. Priteisti iš J. M. J. B. 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų)... 33. Nuteistosios J. M. apeliacinį skundą atmesti....