Byla 2S-664-440/2018

Dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3651-169/2018 panaikinimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Liutenas“ atskirajį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3651-169/2018 panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pavoverė“ kreipėsi į teismą ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Liutenas“ 1965,05 € skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovei buvo teikiamos apgyvendinimo paslaugos ir už jas išrašytos trys PVM sąskaitos faktūros bendroje 1965,05 € sumoje. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 18 d. garantiniu raštu įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, tačiau iki šios dienos savo įsipareigojimo neįvykdė.
2. 2018 m gegužės 25 d. Telšių apylinkės teismas Mažeikių rūmai priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės UAB „Pavoverė“ ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB „Liutenas“ ieškovei UAB „Pavoverė“ 1965,05 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29,50 Eur žyminio mokesčio.
3. 2018 m. birželio 21 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose gauti atsakovės UAB „Liutenas“ prieštaravimai dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m gegužės 25 d. preliminaraus sprendimo. Prieštaravimuose nurodoma, kad ieškovė pažadėjo suteikti tinkamas paslaugas atsakovės darbuotojams, tačiau atsakovės darbuotojai liko nepatenkinti suteiktomis paslaugomis, kadangi jų kokybė neatitiko aptartų reikalavimų. Atsakovė iki paslaugų suteikimo garantiniu raštu įsipareigojo apmokėti paslaugas, tačiau po garantinio rašto išdavimo tarp šalių kilo ginčas dėl paslaugų suteikimo, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė sumokėti už nekokybiškas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad nei ieškovė, nei teismas, priimdamas preliminarų sprendimą, nepasisakė dėl paslaugų kokybės, atsakovė nesutinka su teiktų paslaugų kokybe ir prašo peržiūrėti sprendimą bei ieškinį atmesti.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3651-169/2018 nustatė atsakovei UAB „Liutenas“ 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pateikti įrodymus, pagrindžiančius prieštaravimuose nurodytas aplinkybes.
5. Teismas pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 430 straipsnio 1 dalimi, atsakovės prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir pagrįsti CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovė reiškia prieštaravimus tik dėl nekokybiškai suteiktų paslaugų atsakovės darbuotojams, dėl ko, atsakovės teigimu, ir nebuvo sumokėta susidariusi skola, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), pagrindžiančių prieštaravimuose išdėstytą poziciją dėl ieškovės suteiktų nekokybiškų paslaugų, todėl atsakovei buvo nustatytas terminas šiam trūkumui pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Liutenas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1. Teismui nustačius, kad ieškovės ieškinys neatitinka ieškiniui keliamų reikalavimų ir ieškovė nepateikė įrodymų, kad suteikė kokybiškas paslaugas, atsakovė neprivalo įrodinėti teise sukuriančius faktus ir pateikti įrodymus. Tokia pareiga išimtinai tenka ieškovei. Jeigu ieškovė įrodinėjo, kad suteikė paslaugas, tačiau neįrodinėjo, kad jos paslaugos buvo suteiktos kokybiškai, perkelti įrodinėjimo pareigą atsakovei ir įrodinėti tai, ko neįrodinėjo ieškovė, neleidžia sisteminė CPK analizė, nes ieškovė turi įrodyti, kad suteikė kokybiškas paslaugas, o ne atsakovė (CPK 178 straipsnis).
2. Teismas praplėtė bylos nagrinėjimo ribas ir išėjo už pareikšto ieškinio ribų.
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Pavoverė“ prašė atsakovės UAB „Liutenas“ atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Ieškovė atsakovei suteikė apgyvendinimo paslaugas pagal 2017-08-31; 2017-09-15; 2017-10-30 PVM sąskaitas-faktūras 1965,05 Eur sumai. Garantiniu raštu atsakovė įsipareigojo apmokėti su suteiktas apgyvendinimo paslaugas pavedimu, pateikus PVM sąskaitą-faktūrą į UAB „Pavoverė“ atsiskaitomąją sąskaitą. 2017-10-20 ieškovė išsiuntė priminimą atsakovei sumokėti už suteiktas paslaugas. 2018-02-06 ieškovė kreipėsi į atsakovę su pranešimu-reikalavimu dėl skolos apmokėjimo, tačiau skola vis dar neapmokėta.
2. Prieš pasirašant garantinį raštą atsakovė turėjo galimybę apžiūrėti patalpas gyvai bei pamatyti nuotraukas bei atsiliepimus apie viešbutį internetiniame puslapyje.
3. Viso apgyvendinimo metu bei po apgyvendinimo laikotarpio pasibaigimo atsakovė neteikė jokių pretenzijų dėl apgyvendinimo kokybės.

konstatuoja:

5IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

6teisiniai argumentai ir išvados

7Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
9. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
10. Byloje ginčas kilo ginčas dėl atsakovės pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo prieštaravimus.

8Dėl trūkumų šalinimo instituto taikymo ir įrodinėjimo pareigos

11. Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto procesinio dokumento. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą, asmeniui sudaromos sąlygos pašalinti esančius procesinio dokumento trūkumus (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Taigi, procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto paskirtis - užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

12. Preliminaraus sprendimo priėmimas, nagrinėjant bylą dokumentinio proceso tvarka, reiškia, jog yra priimtas sąlyginis sprendimas tik pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. sprendimas atskleidžia tik vienos šalies požiūrį. Pažymėtina, kad po preliminaraus sprendimo priėmimo tiek atsakovė savo prieštaravimuose, tiek ieškovė atsiliepime į prieštaravimus turi teisę pateikti teismui naujus, ir nebūtinai rašytinius, įrodymus, nurodyti papildomus motyvus (CPK 430 straipsnio 1 , 2 dalis), o teismas savo ruožtu turi teisę teismo posėdyje aiškintis visas bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes. Be to, preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią, atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto preliminaraus sprendimo dar tik bus išdėstyta prieštaravimuose (CPK 430 straipsnis) ir taip yra užtikrinama jo teisė būti išklausytam. Atsakovei pareiškus prieštaravimus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kuriame procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (išskyrus tai, kad sutrumpintas pasirengimas teisminiam nagrinėjimui) ir baigiamas galutinio sprendimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014).
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė pareiškė prieštaravimus (CPK 430 straipsnio 1 dalis) dėl nekokybiškai suteiktų paslaugų atsakovės darbuotojams, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių prieštaravimuose išdėstytą poziciją (CPK 177-178 straipsniai), todėl jai buvo nustatytas 7 dienų terminas trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 430 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad atsakovo prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir pagrįsti CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo priemonės ribojamos tik pirmajame dokumentinio proceso etape, kai pareiškiamas dokumentinio proceso tvarka galimas nagrinėti ieškinys ir priimamas preliminarus sprendimas (CPK 424 straipsnis, 425 straipsnis). Antrajame dokumentinio proceso etape, kai atsakovas gavęs preliminaraus sprendimo nuorašą pareiškia prieštaravimus, įrodinėjimo priemonės neribojamos (CPK 430 straipsnis). Šiame etape tiek ieškovas, tiek atsakovas gali teikti visas CPK 177 straipsnyje leidžiamas įrodinėjimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009).
14. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1151-553/2018). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovei reikia įrodyti ieškinio, atsakovei – atsikirtimų faktinį pagrindą.
15. Apeliantė, pasinaudodama CPK 430 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise pateikti teismui prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo ir juose išreikšti savo poziciją, nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos pateiktuose prieštaravimuose nurodytas aplinkybes. Atsakovė teigdama, kad ieškovės suteiktos paslaugos buvo nekokybiškos, turi pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius šį teiginį, o ne tik deklaratyviai teigti, kad paslaugos kokybė neatitiko aptartų reikalavimų, iš esmės net neįvardijant kas konkrečiai buvo nekokybiška ir ką reiškia, anot atsakovės, nekokybiškai suteikta apgyvendinimo paslauga. Teismo vertinimu, yra pagrindo spręsti dėl ieškovės atsakovei teiktų apgyvendinimo paslaugų, ko neneigia ir pati atsakovė (CPK 12, 178 straipsniai). Tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovei teikė pretenzijas dėl suteiktų paslaugų kokybės, kad tarp šalių dėl to buvo kilęs ginčas. Kaip minėta atsakovė turi įrodyti atsikirtimų (prieštaravimų) faktinį pagrindą ir tai gali daryti, teikiant visas CPK 177 straipsnyje leidžiamas įrodinėjimo priemones.

9Dėl bylos nagrinėjimo ribų peržengimo

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovės procesinė teisė, kuria ji savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovės per teismą atsakovei pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovės pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis – pvz., CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys, 405, 417, 418 straipsniai). Taigi bylos nagrinėjimo ribas ieškovė turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodama jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis).
17. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas praplėtė bylos nagrinėjimo ribas ir išėjo už pareikšto ieškinio ribų, nes priėmė preliminarų sprendimą, nors ieškovė ieškinyje nenurodė ir neįrodinėjo, kad suteikė kokybiškas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantės pozicija, nes pirmosios instancijos teismas ginčą sprendė pagal ieškovės aiškiai suformuluotus ir pagrįstai pareikštus reikalavimus, todėl neperžengė bylos nagrinėjimo ribų, ir atsižvelgiant į bylos duomenis apeliantės argumentai dėl bylos nagrinėjimo ribų peržengimo atmestini kaip nepagrįsti.

10Dėl bylos procesinės baigties

18. Apeliacinio teismo vertimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai ir suprantamai nurodė kokius konkrečius trūkumus ir kokiu būdu privalo pašalinti asmuo, pateikęs trūkumų turinčius prieštaravimus, ir nutarties motyvuojamojoje dalyje išaiškino, kokiu būdu apeliantė gali trūkumus pašalinti. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Byloje nepateikta duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

11Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3651-169/2018 palikti nepakeistą.

13Nustatyti apeliantei UAB „Liutenas“ 7 (septynių) dienų terminą nuo šios teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 25 d. nutartyje nurodytus trūkumus.

14Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

15Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.