Byla 2YT-7037-589/2018
Dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, spręsdama jo priėmimo klausimą

1Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjos R. Č. pareiškimu dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, spręsdama jo priėmimo klausimą,

Nustatė

2pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Č., asmens kodas ( - ) nuo 2001 m. vasario 14 d. valdo 265/530 dalį žemės sklypo iš bendro 5.3000 ha sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), o kadastro Nr. ( - ) ( - ) kadastrinėje vietovėje, esančio adresu ( - ); tikslu kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Č., asmens kodas ( - ) po I. T., asmens kodas ( - ) mirties ( - ) priėmė palikimą į 265/530 dalį žemės sklypo iš bendro 5.3000 ha sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), o kadastro Nr. ( - ) ( - ) kadastrinėje vietovėje, esančio adresu ( - ) ir jį valdo.

3Pareiškimą atsisakytina priimti.

4Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo pareiškimo formai ir turiniui. Teismas, spręsdamas pateikto pareiškimo priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti pareiškimą.

5Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: pirma, prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; antra, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; trečia, pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; kt.).

6Teismų praktikoje pripažįstama, jog valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.

7Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos pareiškime nurodytų duomenų matyti, kad neegzistuoja nė viena iš kasacinio teismo nurodytų sąlygų, kurių visumai esant, nustatomas valdymo nuosavybės teise juridinis faktas – pareiškėja minėtos žemės sklypo dalies nebuvo įgijusi nuosavybės teise teisės aktų nustatyta tvarka. Nuosavybės teisės į šią žemės sklypo dalį įstatymo nustatyta tvarka buvo atkurtos I. T., iki tol pareiškėja šia žemės sklypo dalimi naudojosi 1997 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties žemės ūkio veiklai pagrindu. Taigi, darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turinčio fakto – žemės valdymo nuosavybės teise – nustatymas nėra galimas, kaip nesukeliantis teisinių pasekmių.

8Iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėja nesiremia bylų dėl daiktinių teisių nagrinėjimą nustatančiomis teisės normomis ir neprašo patvirtinti žemės valdymo faktą (CPK 442 straipsnio 9 punktas, XXXIV skyriaus antrojo skirsnio normos). Pažymėtina, jog bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos, kuriomis vadovaudamasis teismas nagrinėja bylas, be kita ko, dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (CPK 442 straipsnio 1 punktas, CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Nurodytos dvi bylų kategorijos turi esminių skirtumų, jų teisminio nagrinėjimo dalykas yra skirtingas.

9Pareiškėja tikslu kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po I. T. mirties ( - ) priėmė palikimą į 265/530 dalį žemės sklypo iš bendro 5.3000 ha sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), o kadastro Nr. ( - ) ( - ) kadastrinėje vietovėje, esančio adresu ( - ) ir jį valdo. Tokį reikalavimą pareiškėja grindžia tuo, kad I. T. yra jos mirusio sutuoktinio V. Č. teta (sutuoktinio tėvo J. Č. sesuo), o ji, būdama penktos eilės įpėdinė pagal įstatymą, faktiškai valdo I. T. minėtą žemės sklypo dalį, ją dirba, ja naudojasi nuo 1998 m. lapkričio mėn., t. y. nuo Panevėžio apskrities viršininko sprendimo atkurti nuosavybės teises į 2,65 ha žemės I. T..

10Įvertinęs pareiškimo nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šis pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas taip pat nėra galimas, kaip nesukeliantis teisinių pasekmių. Iš kartu su pareiškimu pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja yra V. Č., mirusio ( - ), sutuoktinė, kuriai po jo mirties 2015 m. vasario 17 d. buvo išduotas pavedėjimo teisės liudijimas. V. Č. buvo I. T., mirusios ( - ), sūnėnas ir R. T., mirusio ( - ), pusbrolis. Mirus I. T., jos turtą paveldėjo tik mirusiosios pirmos eilės įstatyminis įpėdinis mirusiosios sūnus R. T.. R. T. palikimo atsiradimo metu (2014 m. spalio 12 d.) pareiškėjos sutuoktinis jau buvo miręs (mirė ( - )). Taigi pareiškėja, 2015 m. vasario 17 d. priėmusi V. Č., palikimą, nepatenka į įstatyminių įpėdinių, paveldinčių tiek po palikėjos I. T., tiek po R. T. mirties atsiradusį palikimą, ratą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, aiškindami ir taikydami nurodytą teisės normą, savo iniciatyva negali išplėsti įstatyminių įpėdinių, paveldinčių po palikėjos mirties atsiradusį palikimą, sąrašo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009). Todėl net ir tokiu atveju, jei būtų konstatuota, kad pareiškėja po I. T. mirties 265/530 dalį žemės sklypo iš bendro 5.3000 ha sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), o kadastro Nr. ( - ) ( - ) kadastrinėje vietovėje, esančio adresu ( - ), faktiškai priėmė valdyti, ji negalėtų tapti įpėdine įstatymine prasme, paveldėjimo teisės liudijimas jai taip pat negalėtų būti išduotas dėl tos priežasties, kad jis gali būti išduotas tik įpėdiniams.

11Kaip minėta, kai iš paduoto pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (( - ) straipsnio 2 dalies 1 punktas, 445 straipsnis). Atsižvelgiant į tai pareiškėjos pareiškimą atsisakytina priimti.

12Kadangi atsisakoma priimti pareiškimą, pareiškėjai grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 5 dalis).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 100 straipsniu, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290-291, 445 straipsniais, teismas

Nutarė

14pareiškėjos R. Č. pareiškimą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsisakyti priimti.

15Grąžinti pareiškėjai R. Č., asmens kodas ( - ) 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 centų) žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. gegužės 23 d. UAB Medicinos banke. Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

16Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Proceso dalyviai
Ryšiai