Byla e2-71-494/2016
Dėl kadastrinių matavimų ir jų registracijos panaikinimo, žemės sklypo ribų nustatymo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė,

2sekretoriaujant A.Višumirskajai, V.Liaubienei,

3dalyvaujant ieškovui G. V., ieškovų atstovui advokatui E.Mikučiauskui,

4atsakovams L. M., M. M., atsakovų atstovei advokatei L.Grogorjevai,

5atsakovų atstovams K. B., V. K.,

6trečiojo asmens atstovui K. T.,

7vertėjai G.Tijūnelienei,

8viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų N. V. ir G. V. patikslintą ieškinį atsakovams L. M., M. M., VĮ Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, tretiesiems asmenims UAB „Krianta" ir J. J. dėl kadastrinių matavimų ir jų registracijos panaikinimo, žemės sklypo ribų nustatymo,

Nustatė

9I. N. V. ir G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami: 1) panaikinti atsakovės M. M. vardu įregistruoto žemės sklypo (Vilniaus r. sav., Riešės sen., Užuežerės k., kadastro Nr. 4170-0600-0101) kadastro duomenų registraciją, 2012-04-18 įregistruotą Nekilnojamojo turto registre; 2) pripažinti negaliojančiais atsakovų pasamdytos įmonės UAB „Krianta“ 2010 m. atliktus M. M. vardu įregistruoto žemės sklypo (Vilniaus r. sav., Riešės sen., Užuežerės k., kadastro Nr. 4170-0600-0101) kadastrinius matavimus; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2012-03-27 sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109)-140, kuriuo buvo suderintas M. M. vardu įregistruoto žemės sklypo planas, parengtas 2010-10-12; 4) panaikinti 2006-06-20 Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės Užuežerės kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-22 įsakymu Nr.2.3-6045-41 toje dalyje, kurioje yra nurodyta laisvos valstybinės žemės dalis, įsiterpusi tarp trijų sklypų, priklausančių ieškovams (jų sklypo kadastro Nr. 4170/0600:0012), atsakovams (jų sklypo kadastro Nr. 4170/0600:0101) ir trečiajam asmeniui J. J. (jos sklypo kadastro Nr. 4170/0600:0085) ir nustatyti bendrą ribą tarp trijų sklypų, brėžiamą tiesia linija per tris kaimyninius sklypus jungiantį posūkio tašką Nr. 9, pažymėtą J. J. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. 4170/0600:0085) kadastrinių matavimų plane, nekeičiant sklypų kraštinių konfigūracijos; 5) panaikinti Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-12-31 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-5035) toje dalyje, kurioje yra nurodyta laisvos valstybinės žemės dalis, įsiterpusi tarp trijų sklypų, priklausančių ieškovams (jų sklypo kadastro Nr. 4170/0600:0012), atsakovams (jų sklypo kadastro Nr. 4170/0600:0101) ir trečiajam asmeniui J. J. (jos sklypo kadastro Nr. 4170/0600:0085) ir nustatyti bendrą ribą tarp trijų sklypų, brėžiamą tiesia linija per tris kaimyninius sklypus jungiantį posūkio tašką Nr. 9, pažymėtą J. J. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. 4170/0600:0085) kadastrinių matavimų plane, nekeičiant sklypų kraštinių konfigūracijos; 6) nustatyti, kad riba tarp ieškovams priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4170-0600-0012, adresas Vilniaus r. sav., Riešės sen., Užuežerės k.) ir atsakovų paveldėto M. M., a.k. ( - ) vardu įregistruoto žemės sklypo (Vilniaus r. sav., Riešės sen., Užuežerės k., kadastro Nr. 4170-0600-0101) atitinka tiesią liniją, jungiančią du koordinačių taškus, esančius LKS-1994 koordinačių sistemoje (planšeto nomenklatūra 76/36-0232): 1. (x – 6082161.34, y – 582783.51), 2. (x – 6082166.14, y – 582818.88); 7) priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

10Patikslintame ieškinyje nurodė, kad Ieškovai 2001-03-14 iš T. P. įsigijo 0,3400 ha ploto žemės sklypą (adresu Vilniaus r. sav., Riešės sen., Užuežerės k., kadastro Nr. 4170-0600-0012). Sklypas buvo suformuotas atkuriant nuosavybės teises V. G. vardu, o pardavėja šį sklypą iš V. G. paveldėjo. Prie ieškinio pridedame Žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, abrisą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypo planą, kurie įrodo, kad sklypas nuo posūkio taško 3 iki posūkio taško 4 ribojosi su atsakovų valdoma žeme ir trečiajam asmeniui J. J. priklausančiu žemės sklypu. 2000-02-25 ieškovų žemės sklypo abrise, šalia pat sklypo ribos yra pažymėtas atsakovų gyvenamasis namas. Nors atsakovų valdomas sklypas buvo suformuotas tik 2008-07-03 ir (kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo) įregistruotas 2008 m. rugpjūčio mėn. 4 d. M. M. vardu, atsakovai, iki ieškovams įsigyjant savąjį sklypą, kartu su M. M. šią žemę valdė, ten gyveno ir 2004 m. kovo mėn. 23 d. mirus M. M., priėmė jos palikimą. Palikimo priėmimą patvirtina prie ieškinio pridedamas 2005-04-11 notarės išduotas liudijimas. Ieškovams įsigijus žemės sklypą ir atsikėlus gyventi į atsakovų kaimynystę 2001-03-14, jokio konflikto dėl žemės ribų nebuvo - atsakovai patys aprodė daugelį metų iki tol egzistavusią, jų sklypus skiriančią ribą. Atsakovų valdomas sklypas buvo naudojamas dar nuo XX a vidurio (tai patvirtina VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro (toliau - NT Registras) išrašas, kuriame nurodyti atsakovų sklype esančio gyvenamojo namo statybos pabaigos metai – 1940), tad natūralu, jog visos atsakovų sklypo ribos atsakovams buvo gerai žinomos. Ieškovai, norėdami atsitverti nuo kaimynų ir sklypus skiriančią ribą apsodinti medžiais, 2001-06-25 užsakė VĮ „Bonifa“ atstatyti jų sklypo riboženklius. Darbai buvo sėkmingai atlikti - sklypo riboženkliai atstatyti pagal 2000-07-12 su Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi (toliau - Žemėtvarkos skyrius) suderintą žemės sklypo kadastrinių matavimų planą bei kitus sklypo formavimo dokumentus. Atlikti sklypo ribų matavimo ir riboženklių atstatymo darbai patvirtino atsakovų nurodytą skiriamąją ribą tarp kaimyninių sklypų. Dėl to ieškovai savo sklype išilgai riboženkliais paženklintos sklypo ribos susodino medžius. Buvo pasodintos 4 pušelės, pora eglių bei daugiau nei 10 kitų dekoratyvinių augalų.

11Tačiau 2010 metais ieškovams ir atsakovams atliekant savo sklypų kadastrinius matavimus, kilo ginčas tarp šalių dėl sklypus skiriančios ribos. Ieškovai savo sklypo kadastrinius matavimus atliko pagal sklypo formavimo dokumentus ir VĮ „Bonifa“ 2001 metais atstatytus sklypo riboženklius, kurie atitiko faktiškai valdomas ir per daugelį metų nusistovėjusias ieškovų sklypo ribas. Tačiau atsakovas M. M. su atliktais matavimais nesutiko, nurodydamas ieškovų sklypo 2010-11-11 ribų paženklinimo akto 5 p., jog atlikti matavimai pažeidžia jo sklypo ribas. Negana to, atsakovai ėmė reikšti pretenzijas į ieškovų sklypo dalį, nurodydami, jog „jiems trūksta ploto“. 2010 m. rugsėjį, atsakovai atlikę savo sklypo ribų matavimo darbus, teikė ieškovams pasirašyti ribų paženklinimo-parodymo aktą. Ieškovai nurodė, jog nesutinka su nustatytomis atsakovų sklypo ribomis, nes dalis matavimų buvo atliekami ieškovų sklype, akivaizdžiai pažeidžiant sklypo riboženkliais nustatytą ribą (šio dokumento kopija ieškovams nebuvo duota). I. N. V., reaguodama į tokius atsakovų veiksmus, norėdama apsisaugoti nuo galimų tolimesnių neteisėtų atsakovų veiksmų, nors ir neturėdama jokių duomenų apie konkrečius jų ketinimus, prevenciškai 2010-09-24 įspėjo Žemėtvarkos skyrių apie kilusį nesutarimą dėl sklypus skiriančios ribos, prašydama nederinti ir neregistruoti atsakovų atliktų geodezinių matavimų. Žemėtvarkos skyrius 2010-11-03 pateikė atsakymą, jog atsakovai į juos nesikreipė ir neteikė suderinti savo sklypo kadastrinių matavimų bylos. Tačiau atsakovai (turbūt dėl to, kad jų neteisėtiems tikslams pasiekti trukdė ieškovų pasirašytas atsisakymas 2010 m. rugsėjo mėn. sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte) 2010 spalio mėn. 12 dieną, nepranešę ieškovams (ir dėl to pažeisdami LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 31.1.1., 32.1.1.2., 32.1.1.3. punktus), atliko pakartotinus savo paveldėto sklypo ribų matavimo ir paženklinimo darbus. Šįkart ieškovai nebuvo pakviesti susipažinti ir pasirašyti atsakovų sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Jiems jokia forma nebuvo pranešta apie šiuos ribų nustatymo ir ženklinimo veiksmus. Jie nebuvo informuoti nei apie šios procedūros atlikimo laiką, nei jiems buvo išsiųsta atsakovų žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopija, kurios pagrindu jie būtų galėję teikti pastabas dėl atliekamų kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto. Tai patvirtina atsakovų sklypo 2010-10-12 ribų paženklinimo akto 4 p., kuriame prie gretimų žemės sklypo savininkų, pakviestų dalyvauti nustatant atsakovų žemės sklypo ribas, yra įrašytas tik M. M. – trečiojo asmens J. J. sklypo buvusios savininkės vardas ir parašas (M. M. sklypo gretimybę su ieškovų ir atsakovų sklypais patvirtina 2000 m. ieškovų sklypo abrisas, 2010 m. ieškovų žemės sklypo planas bei 2012 atsakovų žemės sklypo planas bei atsakovų 2010 m. žemės sklypo ribų paženklinimo aktas). Pažymėtina, jog ieškovų sklypas, įregistruotas NT Registre dar 2000 metais ir besiribojantis su atsakovų sklypu, jų žemės sklypo plane iš vis nebuvo nurodytas prie atsakovų sklypo gretimybių – vietoje jo buvo nurodyta gretimybė su valstybine žeme. Šie pažeidimai yra esminiai, nes nustatant sklypo ribas, posūkio taškus ir gretimybes buvo užfiksuoti tikrovės neatitinkantys faktai ir mažinamas ieškovų sklypo (kadastro Nr. 4170/0600:0101) plotas, keičiamos ribos.

12Taip pat neteisėtai buvo suderintas su Žemėtvarkos skyriumi atsakovų naudojamo žemės sklypo planas. Kaip minėta anksčiau, ieškovė dar 2010-09-24 raštu pranešė Žemėtvarkos skyriui apie tarp šalių egzistuojantį nesutarimą dėl sklypo ribos. T. Ž. skyrius ignoravo šį faktą, jog galimai bus pažeistos gretimo sklypo ribos ir be ieškovų žinios suderino atsakovų žemės sklypo planą. Taip pat akivaizdu, jog Žemėtvarkos skyrius turėjo duomenis apie greta atsakovų esantį ir su juo besiribojantį ieškovų sklypą (NT kadastro nuostatų 701 punktas), tačiau suderino atsakovų žemės sklypo planą, kuriame vietoje gretimybės su ieškovų sklypu yra nurodyta tikrovės neatitinkanti gretimybė su valstybine žeme. Apie minėtus pažeidimus Žemėtvarkos skyrius turėjo žinoti, todėl vadovaudamasis LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 67 p., neturėjo teisės derinti atsakovų žemės sklypo plano. Todėl ieškovai gerb. Teismo prašo panaikinti 2012 m. kovo 27 d. Žemėtvarkos skyriaus sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109)-140 (toliau - Sprendimas), kuriuo buvo suderintas atsakovų 2010-10-12 parengtas žemės sklypo planas.

13Faktą, jog atsakovų 2010 m. atliktais kadastriniais matavimais buvo nustatytos ir įregistruotos atsakovų sklypo ribos, nepagrįstai ir neteisėtai sumažinančios ieškovų sklypo plotą ir pakeičiančios ribas, patvirtina pagal VĮ Registrų centro duomenis sudaromas ir nuolat atnaujinamas internetinėje svetainėje www.regia.lt viešai prieinamas kadastro duomenų žemėlapis Regia (toliau – Kadastro žemėlapis). Jame vaizduojamos (į bylą pateiktame Žemėlapio fragmente ieškovai, aiškumo dėlei, skaičiais sužymėjo ieškovų, atsakovų ir trečiojo asmens, J. J. sklypus) ieškovų sklypo ribos ir plotas aiškiai neatitinka nei sklypo formavimo dokumentų, nei faktiškai valdomos žemės ribų. Kadastro žemėlapyje vaizduojamos ieškovų sklypo kraštinės (dešinės ir kairės), remiantis duotu masteliu, yra apytikriai 33 ir 30 metrų ilgio. Tuo tarpu sklypo abrise jos yra nustatytos atitinkamai 40 ir 38 metrų ilgio. Tai parodo, jog šiuo metu registruotino ieškovų sklypo šoninės kraštinės yra mždg. 5-7 metrais trumpesnės nei nustatytos sklypo abrise ir žemės sklypo plane, 2000-07-12 suderintame su Žemėtvarkos skyriumi. Taip pat, Kadastro žemėlapyje po ieškovų sklypo apatinės kraštinės dešine puse akivaizdžiai matyti valstybinės žemės dalis, įsiterpianti tarp ieškovų ir J. J. sklypų, kurios plotis taip pat yra pažymėtas apytikriai 5-7 m. Atsiradus šiam valstybinės žemės plotui (faktiškai esančiame ieškovų sklype), ieškovų sklypas ties apatine kraštine nebeteko ribos su J. J. sklypu (kadastro Nr. 417006000085). Tuo tarpu tiek ieškovų sklypo abrise, tiek 2000 metų žemės sklypo plane, tiek 2010 metų žemės sklypo plane yra nustatyta bendra šio sklypo riba tiek su atsakovų sklypu (kadastro Nr. 417006000101), tiek su J. J. sklypu (kadastro Nr. 417006000085). Bendra abiejų sklypų riba ir bendras ieškovų, atsakovų ir J. J. sklypų taškas taip pat buvo nustatyti ir užfiksuoti atliekant pačios J. J. sklypo kadastrinius matavimus. Pagal šiuos matavimus sudarytą sklypo kadastrinių matavimų planą patvirtino ir 2012-12-18 suderino Žemėtvarkos skyrius. Todėl akivaizdu, jog minėti Kadastro žemėlapio ir ieškovų sklypo formavimo dokumentų neatitikimai dėl sklypo gretimybių ir šoninių kraštinių ilgių parodo, jog sklypo plotas ir ribos buvo sumažinti neteisėtai - pažeidžiant ieškovų sklypo formavimo dokumentus, pažeidžiant kaimyninio sklypo (kadastro Nr. 417006000085) kadastrinių matavimų planą, suderintą su Žemėtvarkos skyriumi ir neatsižvelgiant į faktiškai valdomą sklypą bei riboženkliais nustatytas ribas. Tai, jog šiuos pažeidimus lėmė būtent atsakovai, neteisėtai atlikę ir suderinę bei vėliau įregistravę NT Registre savo sklypo kadastriniu matavimus, patvirtina atsakovų žemės sklypo planas, nustatantis sklypo ribas, akivaizdžiai įsiterpiančias į ieškovų sklypą. Jame yra pavaizduoti ieškovų 2001 metais pasodinti medžiai. Juos ieškovai pasodino pagal sklypo riboženkliais nustatytą ribą, skiriančią ieškovų ir atsakovų sklypus. Vadinasi šie medžiai turėjo būti pažymėti prie sklypo ribos ieškovų sklype. Tuo tarpu atsakovams įregistravus pakeistų žemės sklypo ribų duomenis NT Registre, dalis ieškovų žemės sklypo, kuriame yra pasodinti aukščiau nurodyti medžiai, kartu su medžiais neteisėtai atiteko atsakovams. Tai matyti iš atsakovų žemės sklypo plano, kuriame šie medžiai pažymėti per 5-7 metrus nuo sklypo ribos (plane, kurio mastelis M1:500, 1 cm atitinka 5 metrus). Remiantis šiuo planu, neteisėtai nusavinta ieškovų žemės sklypo dalis, plane vaizduojama tarp medžių eilės ir sklypo kraštinės, sudaro apie 220 m2 (37,09 m x 5,93 m = 219,9 m2).

14Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vietovėje paženklintos privačios žemės ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus negali būti keičiamos. Taigi atsakovų užsakyti ir matininkų įmonės UAB „Krianta“ atlikti atsakovų paveldėto žemės sklypo kadastriniai matavimai, akivaizdžiai pažeidžiant riboženkliais nustatytą ieškovų žemės sklypo ribą, yra neteisėti. Todėl tiek atlikti kadastriniai matavimai, tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos 2012 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109)-140, kuriuo buvo suderintas atsakovų paveldėto žemės sklypo planas, tiek to paties sklypo 2012 04 18 kadastro duomenų registracija turi būti panaikinti, nes šiais poįstatyminiais teisės aktais ieškovams teisėtai priklausančio žemės sklypo dalis buvo be jų žinios perduota nuosavybėn atsakovams, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą ir LR Civilinio kodekso 4.93 str. 2 d. 1 punkto nuostatą, kad niekas be teisėto pagrindo neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę per prievartą.

15Ieškovai, siekdami gerb. Teismui pateikti tikslius netekto ploto skaičiavimus, užsakė matininkų įmonei UAB „Geokomanda“ (į. k . 303256591, reg. adresas Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Veiverių g. 9B-41) nubraižyti ieškovų sklypo palyginamąją schemą (toliau – Palyginamoji schema). Joje sutartiniais ženklais yra pažymėtas ir nubraižytas ieškovų sklypo planas, sudarytas pagal 2010 m. atliktus sklypo kadastrinius matavimus bei dabartinės, preliminariosios ieškovų sklypo ribos, nubrėžtos pagal 2015 m. NT Registro duomenis. Akivaizdus skirtumas tarp 2010 m. ir 2015 m. sklypo ribų parodo, kaip pasikeitė ieškovų sklypo ribos, atsakovams neteisėtai atlikus, suderinus ir įregistravus savo sklypo kadastrinius matavimus. Schemoje taip pat pažymėti keturi sklypo riboženkliai, 2014 m. gruodžio 9 d. užkoordinuoti matininkės A. L. ir patvirtinti antstolio D. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (protokolas taip pat pridedamas prie patikslinto ieškinio). Šie keturi kampiniai sklypo riboženkliai yra išlikę nuo pat 2001 metų atliktų sklypo riboženklių atstatymo darbų, todėl akivaizdu, jog tiek atsakovai, tiek jų samdyti matininkai (geodezinių matavimų įmonė UAB „Krianta“), matuodami ir sudarinėdami atsakovų sklypo planą, suprato, jog pažeidinėja įstatymų saugomas riboženkliais nustatytas jiems nepriklausančio ieškovų žemės sklypo ribas. Iš schemoje pateiktų skaičiavimų matyti, jog dėl neteisėtai atliktų atsakovų paveldėto sklypo kadastrinių matavimų ir po to priimtų poįstatyminių teisės aktų, ieškovų plotas iš viso sumažėjo 464 m2. 217 m2 ieškovų sklypo ploto dalį nusavino ir įsiregistravo kaip jiems priklausančią nuosavybę atsakovai, o 247 m2 ieškovų sklypo ploto dalis po atsakovų sklypo kadastrinių matavimų registracijos tapo valstybinės žemės dalimi. Remiantis 2010-10-28 UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ atliktais ieškovų sklypo vertės nustatymo darbais, viso sklypo (3400 m2) vertė buvo 24878.36 eurų (85900 Lt), todėl netekto 464 m2 ieškovų sklypo ploto dalis atitinkamai verta 3394.93 eurų (11722 Lt).

16Dėl minėtų aplinkybių, atsakovų užsakyti ir UAB „Krianta“ neteisėtai atlikti, o vėliau suderinti ir įregistruoti atsakovų paveldėto sklypo kadastriniai matavimai laikytini pažeidžiančiais ne tik Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį bet ir LR Konstitucijos 23 straipsnį bei LR Civilinio kodekso 4.93 str. 2 d. 1 punktą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, „tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija, taip iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. <...> Pagal CK 4.45 straipsnį, ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje.“ - LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014. Nagrinėjamos situacijos atveju, daugelį metų dar iki atsakovams paveldint, o ieškovams įsigyjant savąjį sklypą, riba tarp šių dviejų sklypų jų valdytojams buvo aiški ir neginčijama - ieškovų sklypo dalis, kurią neteisėtai įsiregistravo atsakovai, visuomet buvo valdoma ieškovų. Juo labiau, nuo 2001 metų jų sklypas buvo aiškiai atitvertas medžių eile; palei ieškovų sklypo ribą stovi šuns aptvaras, o sklypų ribas aiškiai žymi išlikę riboženkliai. Be to, šią ribą patvirtina ieškovų sklypo formavimo dokumentai bei 2010 metais itin tiksliais GPS prietaisais atlikti sklypo kadastriniai matavimai (pridedama tai patvirtinanti pažyma). Galiausiai, neteisėtai nusavintoje teritorijoje yra jau keturiolika metų puoselėjamas ir ieškovų prižiūrimas namo kiemas ir sodas – atsakovai niekuomet nieko nedarė ir neketino daryti tame žemės gabale, todėl tinkamas sklypo ribos nustatymas ir įregistravimas pagal faktiškai valdomą teritoriją galutinai išspręstų šį ginčą ir taip nesudarytų prielaidų jam kilti ateityje. Neatsiejamai nuo šiame patikslintame ieškinyje formuojamo prašymo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos 2012 m. kovo 27 d. priimtą sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109)-140, ieškovai gerb. Teismo prašo atnaujinti LR administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytą bendrąjį 30 d. terminą skundo dėl administracinio teisės akto padavimui. Ieškovai iki kreipdamiesi į teismą nežinojo apie prašomą panaikinti Sprendimą. Dėl to, iki šiol neturėję LR administracinių bylų teisenos įstatymo 24 str. nurodyto privalomo tokiam skundui paduoti priedo – skundžiamo administracinio teisės akto – ieškovai iki šiol negalėjo kreiptis su prašymu į administracinį teismą su prašymu panaikinti skundžiamą administracinį teisės aktą. S. N. žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos 2012 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109)-140 buvo priimtas remiantis 2006 06 20 Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės Užuežerės kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 2.3-6045-41 (toliau – 2006 metų žemėtvarkos projektas). Taip pat atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos savo 2015-02-24 atsiliepime į ieškinį (3-4 psl.) nurodė, jog tiek minėtame 2006 06 20, tiek ir naujausiame Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės Užuežerės kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-12-31 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5035 (toliau – 2013 m. žemėtvarkos projektas), tarp ieškovams ir atsakovams priklausančių sklypų matyti laisva valstybinė žemė (toliau – Nepagrįsta valstybinė žemė), dėl ko ieškovų sklypo ribos, nustatytos skundžiamuose žemėtvarkos projektuose, neatitinka tikrovės. Nepagrįsta valstybinė žemė skundžiamuose žemėtvarkos projektuose yra pažymėta tarp trijų sklypų, priklausančių ieškovams (jų sklypo kadastro Nr. 4170/0600:0012), atsakovams (jų sklypo kadastro Nr. 4170/0600:0101) ir trečiajam asmeniui J. J. (jų sklypo kadastro Nr. 4170/0600:0085). Iš į bylą pateikto trečiajam asmeniui J. J. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. 4170/0600:0085) plano, kuris buvo sudarytas pagal skundžiamą 2006 metų žemėtvarkos projektą, tiksliai matyti Nepagrįstos valstybinės žemės plotas (pačiame į bylą pateiktame 2006 m. žemėtvarkos plane dėl prastos dokumento kokybės sunku išmatuoti tikslų Nepagrįstos valstybinės žemės plotą). Minėtame žemės sklypo plane Nepagrįstos valstybinės žemės sklypo plotas yra pažymėtas 9 mm ilgio ir 1 mm pločio. Kadangi plano mastelis yra 1:10000, realios Nepagrįstos valstybinės žemės plotas sudarė 900 m2 (žemės ploto ilgis 90 m, plotis – 10 m, todėl 90 x 10 = 900). Į bylą pateiktame 2013 m. žemėtvarkos projekte nurodytas Nepagrįstos valstybinės žemės plotas pažymėtas panašaus dydžio: apie 9 mm ilgio ir 1 mm pločio. Tačiau šiame plane nesant nurodyto mastelio, minėti apskaičiavimai pateikiami remiantis skundžiamo 2006 m. žemėtvarkos projekto duomenimis. Taigi ieškovai, nesutikdami su skundžiamuose žemėtvarkos projektuose nustatyta Nepagrįsta valstybine žeme, mano, kad šie žemėtvarkos projektai turėtų būti panaikinti tose jų dalyse, kuriose yra nurodyta 900 m2 laisvos valstybinės žemės dalis, įsiterpusi tarp trijų sklypų, priklausančių ieškovams (jų sklypo kadastro Nr. 4170/0600:0012), atsakovams (jų sklypo kadastro Nr. 4170/0600:0101) ir trečiajam asmeniui J. J. (jų sklypo kadastro Nr. 4170/0600:0085) ir panaikinus minėtą valstybinės žemės plotą skundžiamuose žemėtvarkos projektuose nustatyti naują bendrą ribą tarp minėtų trijų sklypų. Bendrą ribą ieškovai prašo nustatyti pagal J. J. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. 4170/0600:0085) kadastrinių matavimų plano, 2012-12-18 suderinto su Žemėtvarkos skyriumi, duomenis. Bendra tris sklypus jungianti tiesi riba turėtų kirsti bendrą sklypus jungiantį posūkio tašką Nr. 9, pažymėtą minėtame J. J. žemės sklypo kadastrinių matavimų plane. Pažymėtina, jog J. J. žemės sklypo planas, kuris yra suderintas su Žemėtvarkos skyriumi, atitinka žemėje esančius riboženklius ir faktiškai valdomas sklypų ribas.

17Ieškovai mano, jog Nepagrįsta valstybinė žemė tarp minėtų kaimyninių sklypų buvo nustatyta neteisėtai, pažeidžiant sekančius įstatymų reikalavimus, keliamus žemėtvarkos projektams: Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) 19 str. 6 d. reglamentuoja, jog žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių ribų, derinami prie vietovės situacijos kontūrų. Skundžiamuose žemėtvarkos projektuose nustatytas valstybinės žemės ruoželis neatlieka jokios funkcijos, jis yra faktinė ieškovų sklypo dalis, gyvenama ir naudojama nuo XX a vidurio. Dėl savo nedidelio ploto, faktinio naudojimo ir geografinės padėties negali būti formuojamas kaip atskiras žemės sklypas, todėl visiškai nėra priderintas prie vietovės situacijos kontūrų ir turėjo būti priskirtas prie ieškovų valdomo žemės sklypo, atkuriant nuosavybės teises pil. V. G.

18Kaip minėta prieš tai, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 str. 6 d. numato, jog žemės reformos žemėtvarkos projektuose turi būti numatomi žemės sklypai, kurie turi būti grąžinami, parduodami ar kitokiu būdu perduodami privatiems asmenims. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 str.1 d., Žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1998, Nr.43-1189; 2011, Nr. 165-7881) (toliau – Metodika). Metodikos 9 p. nurodyta, jog žemėtvarkos projektui rengti parinkta teritorija turi apimti visą kadastro vietovę arba kaimo teritoriją. Kai patvirtinus žemėtvarkos projektą ar po žemės sklypų suprojektavimo projektui prilyginamame plane kadastro vietovėje lieka laisvos valstybinės žemės, žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo žemėtvarkos projekto patvirtinimo ar žemės sklypų suprojektavimo projektui prilyginamame plane privalo parinkti teritoriją kitam žemėtvarkos projektui rengti. Taigi remiantis Metodikos 9 p., visa valstybinė žemė, įtraukta į žemėtvarkos projektą, privalo būti privatizuota. Tuo tarpu paliktas neprivatizuotas nedidelis valstybinės žemės ruoželis, skiriantis ieškovų, atsakovų bei kito kaimyno (Kadastro Nr. 417006000085) valdomus sklypus, ir faktiškai esantis ieškovų sklypo teritorijoje, akivaizdžiai prieštarauja Metodikos 9 p. nuostatai, imperatyviai nurodančiai apimti ir paskirti privatizavimui visą kadastro vietovę. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) 13 str. nurodo baigtinį sąrašą atvejų, kuomet žemė yra neprivatizuojama. Į sąrašą įtraukta bendrojo naudojimo, ypatingos reikšmės ir pan. paskirties žemė. Tuo tarpu paliktas neprivatizuotas valstybinės žemės ruoželis nepatenka į įstatyme nurodytą neprivatizuojamos žemės sąrašą ir savo pobūdžiu ir paskirtimi nėra net panašus į tokio pobūdžio žemę dėl ko privalėjo būti privatizuotas atsižvelgiant į aukščiau išvardintas įstatymo nuostatas. Galiausiai, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) 2 str. nustatyti žemės reformos tikslai - užtikrinant gamtos išteklių apsaugą įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Akivaizdu, jog skundžiamuose žemėtvarkos projektuose valstybinės žemės ruožas, nustatytas pažeidžiant minėtus įstatymų reikalavimus, pažeidžia ieškovų Konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamybę, įtvirtintą LR Konstitucijos 23 str. bei LR Civilinio kodekso 4.93 str. 2 d. 1 p. Dėl minėtų teisės aktų pažeidimų rengiant skundžiamus žemėtvarkos projektus, ieškovai prašo gerb. Teismo panaikinti šiuos žemėtvarkos projektus nurodytoje dalyje ir panaikinus Nepagrįstos valstybinės žemės plotą nustatyti ribą tarp trijų sklypų remiantis vieno iš sklypų (kadastro Nr. 4170/0600:0085) kadastrinių matavimų plano, suderinto su Žemėtvarkos skyriumi, duomenimis.

19Ieškovė N.vasiljeva į posėdį neatvyko, apie posėdį jai pranešta tinkamai, yra atstovaujama atstovo, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.

20Teismo posėdžio metu ieškovas G. V. prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais argumentais. Parodė, kad atsakovai atlikdami savo sklypo kadastrinius matavimus pasisavino 220 kv. m ieškovų žemės, todėl ieškovai atsakovams nepasirašė jų kadastrinių matavimų plane. Atsakovai savo sklypo kadastrinius matavimus atliko 2010 m. rugsėjo mėnesį, tačiau apie tai nepranešė ieškovams, apie atsakovų atliekamus matavimus jam paskambino žmona, tai jis atvykęs namo pamatė, kad pas atsakovus atvykęs geodezistas matuoja ieškovų žemę. Apie atsakovų atliktus matavimus jis sužinojo 2014 m. rudenį, į atsakovų sklypo atliekamus matavimus ieškovai nebuvo kviečiami. Kai ieškovai 2011-03-14 nusipirko žemės sklypą, tai tarp ieškovų ir atsakovų žemės sklypų nebuvo jokios valstybinės žemės, jis įsigijo 34 arus žemės, o dabar trūksta 460 kv. m , atsakovai iš jo paėmė 220 kv. m, o likusi dalis žemės liko atseit valstybinė žemė. Kai ieškovai pirko sklypą, tai šeimininkas tada jiems rodė kur jų žemės sklypo ribos, rodė įkastus kuolus, jam žinoma, kad atsakovai turi savo žemės sklypą seniai, gal jau apie 60 metų. Toje dalyje, kuri yra atseit valstybinė yra pasodintos pušys, šuns voljeras. Atsakovai taip pat nepasirašė ieškovų kadastrinių matavimų, todėl ieškovai kreipėsi 2010-09-24 į žemėtvarką, kad pastaroji nederintų atsakovų kadastrinių matavimų. Pačių ieškovų kadastriniai matavimai šiai dienai yra nepatvirtinti, nes žemėtvarkoje pasakė, kad negali tvirtinti, nes nėra atsakovų parašų. Jam nėra žinoma apie žemėtvarkos nurodytus trūkumus dėl ieškovų sklypo atliktų kadastrinių matavimų.

21Ieškovų atstovas palaikydamas ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai parodė, kad atsisako ieškinio reikalavimo Nr. 5, atsisakymo pasekmės yra žinomos. Ieškovų sklypas ribojasi su atsakovų sklypu, ginčas tarp ieškovų ir atsakovų iškilo kai 2010 m. spalio mėn. atsakovai atsisakė pasirašyti ieškovų sklypo kadastriniuose matavimuose. Žemėtvarka suderino atsakovų sklypo kadastrinius matavimus, nes nebuvo nurodyta gretimybės ieškovų sklypo. Negali pasakyti ar ieškinio patenkinimo atveju atsakovų žemės sklypas sumažėtų.

22Atsakovai L. M. ir M. M. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso 0,1200 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. 4170/0600:0101 (projektinis Nr. 1163-1), esantis Užužerės k., Riešės sen., Vilniaus r. Nuosavybės teises į šį žemės sklypą ir jame esančius gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus atsakovai įgijo paveldėjimo po motinos M. M. mirties (mirė 2004-03-23), Vilniaus apskrities viršininkui 2008-07-03 priėmus sprendimą Nr. 2.5.-41-28127 Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mirusiajai M. M.. Atsakovų daiktinės teisės į ginčo žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre dar nėra įregistruotos. Atsakovams priklausantis 0,1200 ha namų valdos žemės sklypas, kadastrinis Nr. 4170/0600:0101 (projektinis Nr. 1163-1), esantis Užužerės k., Riešės sen., Vilniaus r., yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko UAB „Krianta", planas parengtas 2010-10-13 matininko D. A.. Iš teismui kartu su ieškiniu pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-06-20 išrašo, matyti, kad ieškovai įsigijo 0,34 ha namų valdos žemės sklypą, kadastrinis Nr. 4170/0600:0012. esantį Užužerės k., Riešės sen., Vilniaus r., 2001-03-14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovams priklausantis žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, žemės sklypo preliminarus planas parengtas Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus inžinieriaus M. S. 2000-04-10, kadastro žemėlapyje pažymėtas 2000-07-13. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktas ieškovams priklausančio žemės sklypo planas, duomenys iš Nekilnojamojo turto registro. Mirusiajai M. M. priklausantis namų valdos žemės sklypas buvo suprojektuotas Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-22 įsakymu Nr. 2.3-6045-41, sklypo projektinis Nr. 1163-1, paženklintas 2006-07-18. Preliminarus žemės sklypo planas sudarytas 2006-07-19 VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus projekto autorės K. R., planas patvirtintas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos pavaduotojo 2008-06-30, sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2008-07-11. Šias aplinkybes patvirtina 0,12 ha žemės sklypo kadastrinis Nr. 4170/0600:0101, esančio Užužerės k., Riešės sen., Vilniaus r., preliminaraus plano duomenys. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (2003 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. 3D-473 redakcija) patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau - Taisyklės). Kadastro matavimų atlikimą, kadastro duomenų tikslinimą taip pat reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau - Kadastro nuostatai). R. T. 3.5 punktu, žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, todėl atsakovų prašymu pagrįstai buvo atlikti jiems priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai. Taisyklių 11 punktas numato, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Kaip minėta, atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko UAB „Krianta". Kaip ir numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr.534 patvirtintuose Kadastro nuostatuose bei Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintuose Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse, matininkas D. A. kvietė į M. M. vardu registruoto žemės sklypo ženklinimą besiribojančių žemės sklypų savininkus. Iš teismui pateikto atsakovų žemės sklypo preliminaraus plano matyti, kad šis sklypas tarp taškų Nr. 1-2 ribojasi su nepaskirta valstybine žeme, o tarp taškų Nr. 2-3-4-5-6 su žemės sklypu, projektinis Nr. 1165-1, kuris taip pat buvo suprojektuotas tuo pat metu, kaip ir atsakovams priklausantis žemės sklypas. Atliekant kadastrinius matavimus į sklypo ženklinimą buvo kviesta ir dalyvavo surašant paženklinimo parodymo aktą M. M. (sklypo Nr.1165-1 savininkė). Kaip matyti iš teismui kartu su ieškiniu pateikto ieškovams priklausančio žemės sklypo 2000-04-10 VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus inžinieriaus M. S. parengto preliminaraus žemės sklypo plano, šis sklypas tarp taškų Nr. 3-4 ribojasi su M. M. žeme, tačiau tai neatitinka tikrovės. Visu pirma M. M. priklausantys žemės sklypas buvo suprojektuotas tik 2006 metais, antra - ieškovams priklausantis žemės sklypas nesiribojo nei su M. M. žemės sklypu, nei su M. M. žemės sklypu. Šias aplinkybes patvirtina ir teismui pateikta ištrauka iš kadastro žemėlapio bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktos ištraukos iš Žemės reformos žemėtvarkos projektų, kuriose buvo projektuojami ieškovų ir atsakovų žemės sklypai. Taisyklių 16 punktas numato subjektus, su kuriais turi būti suderintas žemės sklypo planas. Matininkas parengė atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų planą, sukomplektavo kadastrinių matavimų bylą ir pateikė suderinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui. Kaip matyti iš teismui pateikto inžinieriaus geodezininko D. A. 2012-01-12 aiškinamojo akto, atsakovams priklausančio žemės sklypo riba tarp taškų Nr. 1-2 pagal natūroje jau esančius riboženklius ir naudojimosi natūroje esančiomis ribomis. Kaip matyti iš teismui teikiamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono teritorinio padalinio Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo 2012-03-15 akto Nr. 48KAM-8127, atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų patikrinimo metu buvo konstatuota, kad žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentams, sklypo plotas apskaičiuotas teisingai, žemės sklypo planas sudarytas teisingai. Ieškovai nurodo, kad 2001-06-21 užsakė VĮ „Bonifa" atstatyti jų sklypo riboženklius. Darbai buvo sėkmingai padaryti ir riboženkliai atstatyti. Ieškovai nepateikė teismui jokių įrodymų, kad riboženklius reikėjo „atstatyti", kad jie buvo išnykę. Pagal byloje esančius dokumentus galimą pagrįstai teigti, kad ieškovai 2001 metais pakeitė įsigyto žemės sklypo ribas ir esant natūroje išlikusiems riboženkliams iš naujo ženklino įsigytą žemės sklypą, o ne atstatinėjo ribas. Ieškovų teiginys, kad UAB „Krianta" atlikdama M. M. vardu registruoto 0,12 ha namų valdos žemės sklypo kadastrinius matavimus pakeitė šio žemės sklypo ribas neatitinka bylos medžiagos. Kaip matyti iš matininko D. A. aiškinamojo rašto ginčo žemės sklypo riba tarp taškų Nr. 1-2 buvo nustatyta pagal natūroje išlikusius riboženklius. Šį aiškinamąjį raštą vertinant kartu su UAB „Krianta" parengto plano duomenimis (ribos ilgis tarp ribos posūkio taškų Nr. 12,13,14,1 (kas atitinka preliminaraus plano riba Nr. 7-1 44,83 metrų) yra 43,71 metrų t.y. 1,12 metrų trumpesnė, nei pagal preliminarius matavimus) akivaizdu, kad būtent ieškovai yra pakeitę savo sklypo ribas ir siekia užvaldyti dalį M. M. vardu registruoto žemės sklypo. Be to, ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad gavo sutikimą kaimyninio žemės sklypo naudotojos M. M. sutikimą medžius sodinti sklypo riboje. Priešinga nei nurodo ieškovai, atsakovų motina M. M. reiškė pretenzijas dėl per arti pasodintų medžių, tačiau ieškovai su jos nuomone nesiskaitė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad medžius sklypo riboje galima sodinti tik su kaimynų sutikimu, o nesant sutikimui ne arčiau kaip 5 metrų atstumu. Tai jog atliekant ieškovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, jog jiems trūksta ploto nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog atsakovai atlikdami jiems priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus užėmė ieškovams priklausančio žemės sklypo dalį.

23Ieškovų teiginys, kad dėl atsakovų veiksmų, ieškovams priklausančio žemės sklypo plotas sumažėjo 464 kv.m. yra nepagrįstas ir nelogiškas. Pagal prie ieškinio pridėtą UAB „Geokomanda" 2015 sudarytą žemės sklypų schemą matyti, kad ieškovai pageidauja ribą nustatyti tokiu būdu, kad 217 kv.m. atsakovų žemės sklypo ploto dalis patektų į ieškovų žemės sklypą įregistravus jiems priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurie beje dar nėra atlikti. Ieškovai taip pat nurodo, kad 247 kv. m jų sklypo ploto dalis po atsakovų sklypo kadastrinių matavimų tapo valstybinės žemės dalimi. Šis teiginys taip pat prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams: žemės reformos žemėtvarkos projektui, kuriame suprojektuoti ginčo žemės sklypai, kadastro žemėlapio, kuriame yra įregistruotos ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos, duomenims. Ieškovai reikšdami reikalavimą nustatyti ribą pagal UAB „Geokomanda" 2015 sudarytą žemės sklypų schemą, iš esmės siekia „pritraukti" jų žemės sklypo plotą po kadastrinių matavimų prie preliminariais matavimais įsigyto žemės sklypo ploto. Patikslintame ieškinyje teigiama, kad 2010 metais ieškovai atliko savo sklypo kadastrinius matavimus, kurių duomenys yra pavaizduoti UAB „Geokomanda" 2015 metais parengtoje žemės sklypų schemoje, tačiau į byla nebuvo ir nėra pateiktas ieškovams priklausančio žemės sklypo 2010 metų parengtas kadastrinių matavimų planas, nėra pateikta įrodymų, kad šis planas buvo teiktas derinimui, kad atliktas pagal teisės aktų reikalavimus. Priešingai nei nurodoma patikslintame ieškinyje, UAB „Geokomanda" 2015 metais parengtoje žemės sklypų schemoje parodytos ne dabartinės preliminarios ieškovų žemės sklypo ribos pagal 2015 m. NT Registro duomenis, o ieškovų pageidaujamos jų žemės sklypo ribos, neatitinkančios žemės sklypo ribų pagal kadastro žemėlapį. Atsakovai pabrėžia, kad jei M. M. vardu registruoto žemės sklypo ribos po kadastrinių matavimų atlikimo kirstų ieškovams priklausančio žemės sklypo ribas, registruotas kadastro žemėlapyje, kadastro tvarkytojas neregistruotų atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų plano. Kaip matyti iš teismui pateiktos kadastro žemėlapio ištraukos ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos, įregistruotos kadastro žemėlapyje nėra pakitusios, nėra pakitusi sklypo konfigūracija. Ginčo sklypų riba yra aiški. Atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4170/0600:0101 preliminariame plane yra nurodytos žemės sklypo ribų, tarp ribos posūkio taškų ilgiai. Iš teismui pateikto atsakovams priklausančio žemės sklypo preliminaraus plano, sudaryto VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto 2006-07-19 projekto autorės K. R. matyti, kad nagrinėjamos bylos kontekste aktualios žemės sklypo, kadastro Nr. 4170/0600:0101, ribos ilgis tarp ribos posūkio taškų Nr. 7-1 yra 44,83 metro. Iš UAB „Krianta" inžinieriaus geodezininko D. A. 2010-10-13 parengto kadastrinių matavimų plano matyti, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos ilgis tarp ribos posūkio taškų Nr. 12,13,14,1 (kas atitinka preliminaraus plano ribą Nr. 7-1) yra 43,71 metrų. Tokiu būdu pagal tikslius matavimus ši riba yra 1,12 metrų trumpesnė, nei pagal preliminarius matavimus. Taigi atlikus atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus į jiems priklausančio žemės sklypo ribas nebuvo įtraukta ieškovams priklausančio žemės sklypo dalis. Ieškovai visiškai nepagrįstai ginčija atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų planą ir jo teisinę registraciją. Atlikus atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, jo tikslus plotas yra 1200 kv. m, kaip ir nurodyta preliminariame plane, nors ribų ilgiai yra sumažėję. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai yra neteisėti, pažeidė ieškovų teises, pakeitė jiems priklausančio žemės sklypo konfigūraciją.

24Kaip matyti iš teismui pateiktos UAB „Geokomanda" 2015 sudarytos žemės sklypų schemos, leistinos žemės sklypų ploto paklaidos paskaičiavimo, maksimaliai leistina atsakovams priklausančio žemės sklypo ribinė ploto paklaida yra + 173 kv. m., maksimaliai leistina ieškovams priklausančio žemės sklypo ribinė ploto paklaida yra + 291 kv. m. Kadastriniai matavimai negali visiškai sutapti su abrisu, preliminariu planu, nes juose nurodyti tik apytiksliai matavimai, tačiau skirtumai negali būti esminiai, keičiantys sklypo konfigūraciją. Kaip matyti iš teismui pateikto atsakovams priklausančio žemės sklypo preliminaraus plano ir kadastrinių matavimų plano, tarp jų nėra esminių skirtumų, o konfigūracija yra išlikusi ta pati. Jei sklypų riba būtų nustatyta pagal ieškovų pateiktą UAB „Geokomanda" 2015 sudarytą žemės sklypų schemą, atsakovams priklausančio žemės sklypo riba sutrumpėtų 6,38 metrų, o atsakovams priklausančio žemės sklypo plotas sumažėtų 217 kv. m. Tokiu būdu atsakovams priklausančio žemės sklypo plotas neleistinai sumažėtų, o ieškovams priklausančio žemės sklypo plotas išliktų toks, koks buvo nurodytas preliminariame plane. Tai prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, prieštarautų kasacinio teismo formuojamai praktikai, būtų ginami išimtinai ieškovų interesai atsakovų sklypo sąskaitą. Atsakovai pabrėžia, jog palikus galioti M. M. vardu registruoto žemės sklypo kadastrinių matavimų planą ir jo registraciją, ieškovams priklausančio žemės sklypo plotas sumažėtų tik 271 kv. m, o tai yra mažiau, nei maksimali (291 kv. m) ribinė ploto paklaida ieškovams priklausančiam žemės sklypui. Kadastro duomenų nustatymas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra patikimas žemės sklypą apibūdinančių duomenų, taip pat ir jo ribų nustatymo būdas, kurio metu ribos paženklinamos vietoje ir įrašomos bei jbraižomos dokumentuose. Taip nustatančius žemės sklypo ribas jos dažniausiai yra aiškios CK 4.45 straipsnio prasme, nes jas nustatant turi būti laikomasi tų pačių kriterijų, kurie nurodyti šiame straipsnyje. Į bylą pateikti įrodymai leidžia pagrįstai teigti, jog atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir žemės sklypo planas parengtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir į bylą pateiktus įrodymus, galima pagrįstai teigti, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

25Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog aplinkybė, kad civilinėje byloje kartu su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, savaime nereiškia, jog visiems reikalavimams turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai Ieškovai praleido administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą administraciniams aktams apskusti, tačiau terminą prašo atnaujinti tik Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-03-27 sprendimui Nr.49SK-(14.49.109)-140, kuriuo buvo suderintas M. M., a.k. ( - ) vardu registruoto žemės sklypo planas, parengtas 2010-10-12, apskųsti. Teismas gali atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą, įvertinęs šio termino praleidimo priežastis ir nustatęs jog terminas praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių. Ieškovai nurodo kad iš Žemėtvarkos skyriaus nėra gavę prašomo panaikinti Sprendimo, dėl to neturėjo galimybės kreiptis į Administracinį teismą su prašymų panaikinti administracinį teisės aktą. S. N. žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-03-27 sprendimas Nr.49SK-(14.49.109)-140, kuriuo buvo suderintas M. M., a.k. ( - ) vardu registruoto žemės sklypo planas, neprivalo būti įteiktas ieškovams. Todėl šio įsakymo apskundimo termino eigos pradžia skaičiuotina nuo sužinojimo apie aktą dienos. Administracinio akto apskundimui pakanka žinoti šio akto priėmimo datą, numerį, ji priėmusios institucijos pavadinimą. Visi šie duomenys buvo žinomi ieškovams iki ieškinio pateikimo dienos. Tai jog skundžiamas įsakymas iki šiol nebuvo pateiktas ieškovams nekliudė jiems suformuluoti reikalavimą dėl šio įsakymo panaikinimo paduodant ieškinį teismui. Apie skundžiamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-03-27 sprendimą Nr.49SK-(14.49.109)-140 ieškovai sužinojo vėliausiai iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-11-27 išrašo, kuris buvo pateiktas kartu su ieškiniu. Apie patikslintu ieškiniu ginčijamus Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-22 įsakymą Nr.2.3-6045-41, kuriuo buvo patvirtintas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės Užuežerės kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektas, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-12-31 įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5035, kuriuo buvo patvirtintas Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, ieškovams tapo žinoma nuo to momento, kai jie (jų atstovas) gavo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-02-24 atsiliepimą. Reikalavimai dėl šių administracinių aktų panaikinimo pareikšti praleidus ABTĮ 33 str. nustatytą terminą. Atsakovai prašo teismo reikalavimams dėl administracinių aktų panaikinimo taikyti senatį.

26Dėl reikalavimų Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-22 įsakymą Nr.2.3-6045-41, kuriuo buvo patvirtintas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės Užuežerės kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektas, ir N. Ž. tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-12-31 įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5035, kuriuo buvo patvirtintas Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas dalies panaikinimo kitų pagrindų. Atsakovai atkreipia dėmesį į tai, kad paminėti reikalavimai yra atmestini dar ir dėl to, kad negali sukelti ieškovų siekiamų pasekmių - ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos nustatymo, nes: ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos Žemėtvarkos projektuose buvo pažymėtos pagal šio sklypo teisinę registraciją kadastro žemėlapyje, kuri atitinka preliminaru sklypo planą ir buvo atlikta 2000-07-13; nuosavybes teisės į ginčo žemės sklypą, kadastrinis Nr. 4170/0600:0101, esantį Užužerės k., Riešės sen., Vilniaus r. sav., M. M. perėjo Vilniaus apskrities viršininko 2008-07-03 sprendimo Nr. 2.5.-41-28127 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mirusiajai M. M.“, pagrindu. Kaip minėta, patenkinus ieškinį atsakovų žemės sklypo plotas neleistinai sumažėtų. Nenuginčijus nuosavybės teisių atsiradimo pagrindo ( sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo) negali būti keičiamas ginčo žemės sklypo plotas. Ieškovai nėra pareiškę reikalavimo dėl M. M. nuosavybės teisių įgijimo pagrindo, todėl ieškinys turėtų būti atmestas.

27Teismo posėdžio metu atsakovė L. M. parodė, kad palaiko atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai parodė, kad jai priklauso 12 arų žemės sklypas Užužerės k., šį sklypą ji paveldėjo, ieškovams priklauso ankstesnės savininkės Gunevič sklypas, nepamena ar anksčiau šių sklypų ribos buvo nustatytos. Atsakovai nėra užėmę ieškovų sklypo, laisvos žemės nėra. Ieškovai atsakovų sklype sodino pušis. Dėl ieškovų pasodintų pušų atsakovų žemėje ji niekur nesikreipė. Kai buvo atliekami atsakovų sklypo kadastriniai matavimai nežino ar ieškovai į juos buvo kviečiami. Savo sklype ji gyvena nuo 1942 metų, nuo gimimo, pastoviai sklype gyvena po jos motinos mirties nuo 2004 metų. Ji nematė, kai ieškovų sklype buvo statomi 2000 metais riboženkliai.

28Atsakovas M. M. parodė, kad palaiko atsiliepime nurodytas aplinkybes bei L. M. papildomai parodė, kad ta žemės sklypo dalis kur pušys pasodintos yra jų žemė.

29Atsakovų atstovė, palaikydama atsiliepime į ieškinį nurodytus pagrindus, prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei taikyti ieškovo reikalavimams ieškinio senatį. Parodė, kad pagal ieškovų teismui pateiktą UAB „Geokomanda“ schemą dalis to 400 kv. m ginčo sklypo ploto t.y. 217 kv. m atsakovams priklausančio žemės sklypo patektų į ieškovams priklausantį sklypą, o kita dalis neaišku kam. Atsakovai įgijo 12 arų sklypą, atsakovams priklausančio sklypo įgijimo pagrindo ieškovai neginčija. Pagal ieškovų pateiktą schemą atsakovai netektų 217 kv.m ploto savo nuosavybės ir jų sklypas sumažėtų apie 10 arų. Atsakovams nėra kur pasitraukti, nes už jų sklypo ribos yra kelias. Atliekant atsakovų kadastrinius matavimus buvo seni riboženkliai dar iki ieškovams įsigyjant savo sklypą, apie tai nurodyta UAB „Krianta“ aiškinamąjame rašte. Ieškovai patvirtino, kad dar 2001 metais savo iniciatyva perkėlė riboženklius, bet nebuvo surašyta jokio akto apie riboženklių pakeitimą. Ieškovų sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

30A. N. žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovų naujai suformuluoti reikalavimai dėl žemėtvarkos projektų dalies panaikinimo yra visiškai nieko nepagrįsti. Iš suformuluoto reikalavimo neaišku, kaip turėtų pasireikšti žemės reformos žemėtvarkos projekto dalinis panaikinimas: Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-22 įsakymu Nr. 2.3-6045-41 buvo patvirtintas priedas Nr.l „Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės (Vilniaus apskrities viršininko 2003-0219 įsakymu Nr. 758-41 patvirtintos teritorijos) žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotos žemėnaudos Užuežerės km.", prie minėto įsakymo pridedami kiti priedai, jų tarpe planas M: 10000. Pažymime, kad ieškovai nereiškia ginčo dėl to, kad atsakovai turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kad jų atžvilgiu priimtas Vilniaus apskrities viršininko 2008-07-03 sprendimas Nr. 2.5-41-28127 dėl nuosavybės atkūrimo, žemės sklypo kadastro Nr. 4170/0600:0101 (toliau - ginčo sklypas) kadastro duomenų, nustatytų 2006 m. Atsakovams priklausantis žemės sklypas kadastro Nr. 4170/0600:0101 niekaip nėra susijęs su Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-12-31 įsakymu Nr. 48V{-( 14.48.2.)-5035. Ginčo sklypas suprojektuotas 2006 m., todėl šis reikalavimas visiškai nepagrįstas. Ginčo sklypo galiojantys kadastro duomenys (dėl kurių reiškiamas ieškinys) pakeisti atsižvelgiant į Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės Užuežerės kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-22 įsakymu Nr. 2.3-6045-41, o ne į kitus dokumentus. Taip pat pažymime, kad ieškovai nenurodo, kokie konkrečiai teisės aktų reikalavimai pažeisti, kad teismas galėtų tenkinti ieškinį dalyje dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų dalies panaikinimo. Vienintelis ir visiškai nepagrįstas ieškovų argumentas tas, kad neturi būti tarpo tarp žemės sklypų kadastro Nr. 4170/0600:0101 ir kadastro Nr. 4170/0600:12, nes ieškovams tiesiog trūksta ploto. Žemės sklypas kadastro Nr. 4170/0600:0101 suprojektuotas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės Užuežerės kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-22 įsakymu Nr. 2.3-6045-41. Tai administracinis aktas, kurį ieškovė siekia nuginčyti praėjus 9 metams. Dar kartą prašo teismo taikyti senaties terminus byloje. Akivaizdu, kad byloje nagrinėjami tiek administraciniai, tiek civiliniai santykiai. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-02-25 nutartyje Nr. 3K-3-134/2008 konstatuota, kad kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai.

31Ieškovai patikslintame ieškinyje pripažįsta, kad praleido 1 mėnesio terminą institucijų sprendimams (veiksmams) skųsti, nustatytą Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 33 str. Patikslintame ieškinyje ieškovai nenurodo priežasčių, kodėl praleido, kodėl teismas turėtų atnaujinti įstatymo nustatytą terminą. Akivaizdu, kad ieškovai tokį ieškinį pareiškė neatsakingai, nesurinkę jo pagrindimui reikiamų dokumentų, kas byloja, kad jie ir toliau elgiasi neatsakingai ir neapdairiai (pakartotiniai teismui teikiami prašymai išreikalauti duomenis tai tik patvirtina). Ieškovų pareiga - aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundas, bei aiškiai suformuluoti teismui reikalavimus, taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius dėl reiškiamo reikalavimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 42, 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai nesuformulavo ieškinyje reikalavimo atnaujinti terminus pagal ABTĮ 34 str. nuostatas, nenurodė termino praleidimo priežasčių, teismas neturėtų atnaujinti įstatymo nustatyto termino administraciniams aktams ginčyti ir apskritai ieškinio tenkinti. Pažymėtina, kad paminėti žemės reformos žemėtvarkos projektai buvo skelbiami viešai, ieškovai su visais jo sprendiniais galėjo susipažinti ir laiku reaguoti, jei tai žeidžia jų teisėtus interesus ir teises. Priešingai, ieškovai buvo pasyvūs ir neatsakingi. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. ir ABTĮ 5 str. įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu. Pažymėtina, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-30 nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-948/201 1). Atkreipė dėmesį, kad šios bylos esmė yra ta, kad ieškovai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.45 str. numatytu pagrindu šioje byloje ginčą reiškia dėl ploto trūkumo, todėl visi reikalavimai panaikinti dokumentus dėl ginčo sklypo kadastrinių matavimų, dokumentus dėl jo suprojektavimo, yra išvestiniai. Ieškovams nuo 2001-03-14 pirkimo pardavimo - sutarties pagrindu nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas kadastro Nr. 4170/0600:12 buvo suformuotas pagal 2000-07-13 atliktus preliminarius matavimus. Atsižvelgiant į 2000 m. matininko M. S. parengtą (2000-06-16 suderintą) žemės sklypo kadastro Nr. 4170/0600:12 planą M:10000, o taip pat matininko M. S. 2000-02-25 parengtą abrisą, minėtas žemės sklypas atkuriant nuosavybės teises natūra mirusiajai V. G. buvo perduotas Vilniaus apskrities viršininko 2000-07-01 sprendimu Nr. 41-9434. Su suformuoto sklypo planu, ženklinimu, ribomis pasirašydama sutiko ir jokių pastabų nereiškė mirusiosios V. G. paveldėtoja T. P.. Ieškovai 2001-03-14 pasirašydami žemės sklypo kadastro Nr. 4170/0600:12 pirkimo - pardavimo sutartį sutiko su sklypo ribomis, plotu. Sutiko ir su tuo, kad žemės sklypo kadastro Nr. 4170/0600:12 plane tarp posūkio taškų 3-4 nors nurodyta gretimybė „Miškinienės žemė", t.y. šiame plane parodyta, kad atsakovų namų valda nesiriboja su ieškovų namų valda. Analogiškai atsakovų žemės sklypo kadastro Nr. 4170/0600:101 2006 m. patvirtintame sklypo plane tarp posūkio taškų 1-2 nurodyta gretimybė „nepask. v.ž.". Akivaizdu, kad atsakovų žemės sklypo plano sprendiniai (nustatyti tiek 2006 m., tiek 2012 m. ir dabar galiojantys) neprieštarauja ieškovams priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. 4170/0600:12 galiojančio plano sprendiniams. Tuo pačiu darytina išvada, kad ieškovų patikslintame ieškinyje suformuluotas reikalavimas dėl bendros ribos prieštarauja žemės sklypo kadastro Nr. 4170/0600:12 galiojančio plano sprendiniams. Dėl šios priežasties teismui nusprendus tenkinti tokį reikalavimą reiktų naikinti ir ieškovų žemės sklypo suformavimo dokumentus, šiuo atveju - galiojantį planą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai iki šiol nėra pateikę kadastro matavimo bylos dėl kadastro duomenų tikslinimo Nacionalinei žemės tarnybai, galioja 2000 m. atlikti preliminarūs matavimai. Į. N. žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriuje turimus dokumentus, valstybinės įmonės Registrų centro išrašus, galime teigti kad žemės sklypo kadastro Nr. 4170/0600:12 duomenys nustatyti tik 2000-07-13, ir nėra jokių duomenų, kad būtų patvirtintas žemės sklypo planas ar riboženklių atstatymas, kurį rengė įmonė „Bonifa". Akivaizdu, kad nepagrįsti ieškovų teiginiai, kuriais jie grindžia ieškinį, atseit riba tarp ieškovų ir atsakovų turi būti ten, kur jie sodino medelius 2001 m. Ginčo sklypo kadastro duomenų byloje inžinieriaus -geodezininko D. A. 2011-01-12 Aiškinamajame rašte nurodoma, kad „žemės sklypo riba 1-2 buvo formuojama pagal natūroje jau esančius riboženklius ir naudojimosi natūroje esančiomis ribomis, tvarką". Institucijos specialistai neturėjo jokio pagrindo abejoti licenciją turinčio matininko paaiškinimu. Be to ginčo sklypo plane parašyta pastaba, kad žemės sklypo planas derinamas matininko pateiktu 2012-01-12 Aiškinamojo rašto pagrindu. Šioje byloje sprendžiant ginčą taip pat svarbu atkreipti dėmesį į ieškovų pateikto pasiūlymo teismui nustatyti bendrą ribą ir galiojančio žemės sklypo plano bei abriso duomenis. Teismui pateiktame pasiūlyme nurodoma, kad atstumas tarp posūkio taškų Nr. 1-2 95,43 m (galiojančiame abrise nurodoma 94 m), atstumas tarp posūkio taškų Nr. 2-3 43,9 m (galiojančiame abrise nurodoma 40 m), atstumas tarp posūkio taškų Nr. 3-6 82,33 m (galiojančiame abrise atitinkančiai tarp posūkio taškų Nr. 3-4 nurodoma 82 m), atstumas tarp posūkio taškų Nr. 6-1 38,93 m (galiojančiame abrise nurodoma 38 m). Akivaizdu, kad teismui ieškovų teiktas pasiūlymas parengtas neatsižvelgiant į sklypo suformavimo dokumentus, t.y. galiojantį planą, neatitinka ribų ilgiai, sklypo konfigūracija. Atmestini ieškovų argumentai dėl žemės sklypo kraštinių, kurių ilgį nurodo matuodami liniuote Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį, kai galėtų tiesiog pateikti naujai tiksliais prietaisais atliktus kadastrinius matavimus Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui patikrai. Žemės sklypo kadastro Nr. 4170/0600:12 registruotas plotas yra 0,34 ha, galima paklaida po tikslesniais prietaisais atliktų matavimų būtų 0,0408 ha. Žemės sklypo kadastro Nr. 4170/0600:101 registruotas plotas yra 0,12 ha, galima paklaida po tikslesniais prietaisais atliktų matavimų būtų 0,0173 ha. Teismui patenkinus ieškinį, atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. 4170/0600:101 plotas sumažėtų neleistinoje paklaidoje, be to būtų nukrypta nuo teismų suformuotos praktikos.

32Ieškovai šiame patikslintame ieškinyje patikslino reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų ir prašo teismo priteisti solidariai iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. CK 6.6 str. 1 d. įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais. CK 6.6 str. 4 d. nurodoma, kad jeigu skolininkų pareiga solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Ieškovai nepagrįstai reikalauja bendraatsakovių solidarios atsakomybės atlyginti bylinėjimosi išlaidas solidariai, ieškinyje nenurodyta jokių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad iki bylos iškėlimo tarp atsakovų buvo solidarios prievolės santykiai, kad atsakovų elgesys atitinka solidariosios atsakomybės taikymo sąlygas. Pažymime, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo solidariai įstatymas nenumato, CPK 93 str. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies - priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Pažymi, kad teismų praktikoje teismai suformavo praktiką, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas tokiais atvejais galimas tik jas paskirsčius lygiomis dalimis kiekvienam atsakovui atskirai. Atsižvelgiant į tai, ieškovų reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas ir netenkintinas.

33A. N. žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus atstovas posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais pagrindais. Papildomai parodė, kad ieškovai nesiėmė priemonių tinkamai atlikti savo sklypo kadastrinius matavimus iki pabaigos, skyriui ieškovų sklypo kadastrinių matavimų byla buvo pateikta su trūkumais, kurie buvo nurodyti skyriaus akte. Ginčijamuose žemėtvarkos projektuose parodytas tarpas tarp ieškovų ir atsakovų sklypų, projektai buvo skelbiami viešai, ieškovai jokių pretenzijų nereiškė. Ieškinys reiškiamas, nes , anot ieškovų, jiems trūksta ploto, bet nėra įrodymų, kad atsakovai pažeidžia ieškovų teises. Atsakovų kadastriniuose matavimuose užfiksuota ginčijama riba parodyta, kad ribojasi su valstybine žeme, todėl ieškovų kviesti į atsakovų kadastrinius matavimus nereikėjo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, nėra galima nustatyti sklypų tikslią ribą. Atsakovų sklypo kadastriniai matavimai buvo suderinti su žemėtvarkos skyriumi nenustačius jokių trūkumų. Ginčijamas 2013 m. žemėtvarkos projektas neturi jokio ryšio su ieškovų teisėmis, nors jame ir nurodyta valstybinė žemė. Atliekant atsakovų sklypo kadastrinius matavimus ieškovų sklypas nebuvo gretimybėje, o eglučių sodinimas nėra pagrindas laikyti, kad tai yra bendra ginčo sklypų riba ir prašyti ją nustatyti.

34Atsakovo VĮ Registrų centras atstovė, palaikydama atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, posėdžio metu parodė, kad atsakovų prašymu 2012-04-12 VĮ Registrų centras buvo 2012-04-18 pakeisti atsakovų sklypo kadastriniai duomenys, parengti UAB „Krianta“ ir patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos vedėjo sprendimu. Ieškovai nurodė, kad 2014 m. rudenį sužinojo apie registratoriaus sprendimą ir praleido 1 mėnesio terminą jį ginčyti, todėl prašo taikyti ieškinio senatį. Be to reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo yra išvestinis. VĮ Registrų centrui trečiojo asmens J. J. sklypo kadastriniai matavimai registravimui buvo pateikti ir įregistruoti 2013-02-25, po atsakovų kadastrinių matavimų, kurie buvo įregistruoti 2012-04-18 ir ieškovų atstovo nurodytas taškas Nr. 9 nesiriboja su ieškovų sklypu. J. J. sklypo kadastrinis žemėlapis atitinka J. J. įgyto sklypo plotą. Ieškovo atstovas analizuoja vėliau pateiktus duomenis apie J. J. kadastrinius matavimus. Ieškovų paruošti kadastriniai duomenys nebuvo suderinti su Nacionaline žemės tarnyba, nes kirto atsakovų sklypą. Po atsakovų sklypo atliktų kadastrinių matavimų, nustatytų ribų ieškovų sklypo konfigūracija nepasikeitė. Ieškovų sklypo preliminarinių matavimų planas perkeltas į kadastro žemėlapį, ieškovai šiai dienai nėra atlikę sklypo kadastrinių matavimų. Šiai dienai ieškovų sklypas nei su atsakovų sklypu, nei su J. J. sklypu nesiriboja. Tarp ieškovų ir atsakovų žemės sklypų esanti valstybinė žemė gali būti nedidelio ploto ir jos gali nesimatyti kadastro žemėlapyje, VĮ Registrų centras įregistruojant sklypų kadastrinius matavimus nesivadovauja žemėtvarkos projektais, o vadovaujasi UAB atlikusios kadastrinius matavimus parengtu sklypo planu ir Nacionalinės žemės tarnybos vedėjo įsakymu patvirtintais kadastrinias matavimais, ar kadastriniai matavimai atitinka žemėtvarkos projektą nėra domimasi.

35Tretysis asmuo UAB „Krianta“ atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu UAB „Krianta“ direktorius K. T. parodė, kad šios įmonės direktoriumi yra nuo 2003 metų. Atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko jo vadovaujamos įmonės UAB „Krianta“ darbuotojas, kuris dabar sunkiai serga. Atliekant kadastrinius matavimus matininkas pirma nuvyksta į vietą, viską pamatuoja, atliekant matavimus plane turi nurodyti visi sklype esantys objektai, po to planas detalizuojamas. Taip pat vadovaujamasi preliminariais planais, abrisu, nustatomos sklypo gretimybės. Riboženkliai statomi dalyvaujant gretimų sklypų savininkams. Atliekant atsakovų sklypo kadastrinius matavimus nebuvo nustatyta, kad jų sklypas ribojasi su ieškovų sklypu. Nacionalinė žemės tarnyba patvirtino atsakovų sklypo kadastrinius matavimus, jokių pažeidimų nenustatė.

36Tretysis asmuo J. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jai pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.

37Patikslintas ieškinys atmestinas.

38CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismo tvarka tais atvejais, kai tarp žemės sklypų savininkų kyla ginčas dėl sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Šioje teisės normoje nustatyti ir kriterijai – dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos, kiti įrodymai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas nustato žemės sklypų ribas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2005). Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009). Teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, išlaikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribą kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. v. A. Z. ir A. Z., bylos Nr. 3K-3-459/2014). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismas, nustatęs, jog kadastro duomenys nustatyti ir (arba) atitinkami kadastro duomenų nustatymo dokumentai sudaryti esmingai pažeidus teisės aktų reikalavimus, spręsdamas ginčą iš esmės, jais nesiremia, tačiau jei nustatyti tik formalūs pažeidimai, tai nėra kliūtis teismui remtis atitinkamais duomenimis bei dokumentais (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. A. Ž. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-6/2010). Pagal ( - )straipsnį šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių teisė ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.

39Byloje nustatyta, kad ieškovei N. V. nuosavybės teise priklauso 0.3400 ha ploto žemės sklypas (unikal. Nr.4170-0600-0012, kadastrinis Nr. 4170/0600:12), Užužerės k., Riešės sen., Vilniaus r. sav., šio žemės sklypo įsigijimo pagrindas 2001-03-14 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr.1-1128, šį 0.3400 ha ploto žemės sklypą N. V. įsigijo iš T. P., kuri šį sklypą paveldėjo (2000-07-27 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, išduotas Vilniaus r. notarų biuro notarės D. S.) po V. G., mirusios 1993-03-19, mirties; 0.3400 ha ploto žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus; žemės sklypo preliminarus planas parengtas 2000-04-10 Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus inžinieriaus M. S., kadastro žemėlapyje pažymėtas 2000-07-13; atsižvelgiant į 2000 m. matininko M. S. parengtą (2000-06-16 suderintą) žemės sklypo kadastro Nr. 4170/0600:12 planą M:10000, o tai p pat matininko M. S. 2000-02-25 parengtą abrisą, minėtas žemės sklypas atkuriant nuosavybės teises natūra mirusiajai V. G. buvo perduotas Vilniaus apskrities viršininko 2000-07-01 sprendimu Nr. 41-9434; su suformuoto žemės sklypo planu, ženklinimu, ribomis pasirašytinai sutiko ir jokių pastabų nereiškė mirusiosios V. G. paveldėtoja T. P.; ieškovai 2001-03-14 pasirašydami žemės sklypo kadastro Nr. 4170/0600:12 pirkimo - pardavimo sutartį sutiko su sklypo ribomis, plotu. Sutiko ir su tuo, kad jiems priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. 4170/0600:12 plane tarp posūkio taškų 3-4 nors nurodyta gretimybė „Miškinienės žemė", t.y. kad atsakovų namų valda nesiriboja su ieškovų namų valda.

40Atsakovams M. M. ir L. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1200 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. 4170/0600:0101 (projektinis Nr. 1163-1), esantis Užužerės k., Riešės sen., Vilniaus r.; nuosavybės teises į šį žemės sklypą ir jame esančius gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus atsakovai įgijo paveldėjimo po motinos M. M. mirties (mirė 2004-03-23; 2005-04-11 Vilniaus r. 1-ojo notarų biuro notarė D. S. išdavė liudijimą, kad po M. M., mirusios 2004-03-23, mirties palikimą priėmė atsakovai M. M. ir L. M., paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas; atsakovų nuosavybės teisės VĮ Registrų centras į aukščiau nurodytą 0,1200 ha žemės sklypą, kadastrinis kadastrinis Nr. 4170/0600:0101, esantį Užužerės k., Riešės sen., Vilniaus r., nėra įregistruotos); M. M. nuosavybės teise Vilniaus apskrities viršininkui 2008-07-03 priėmus sprendimą Nr. 2.5.-41-28127 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mirusiajai M. M.“; M. M. priklausantis namų valdos žemės sklypas buvo suprojektuotas Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-22 įsakymu Nr. 2.3-6045-41, sklypo projektinis Nr. 1163-1, paženklintas 2006-07-18; preliminarus šio žemės sklypo planas sudarytas 2006-07-19 VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus projekto autorės K. R., planas patvirtintas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos pavaduotojo 2008-06-30, sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2008-07-11; atsakovams priklausantis 0,1200 ha namų valdos žemės sklypas, kadastrinis Nr. 4170/0600:0101 (projektinis Nr. 1163-1), esantis Užužerės k., Riešės sen., Vilniaus r., yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, šio žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko UAB „Krianta", planas parengtas 2010-10-13 matininko D. A..

41Teismas mano, kad ieškovai neįrodė, kad jų teisės yra pažeistos būtent dėl atsakovams L. M., M. M. priklausančio žemės sklypo (0,1200 ha ploto), kadastrinis Nr. 4170/0600:0101 atliktų kadastrinių matavimų. Teisinius santykius, susijusius su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, jų įrašymu į nekilnojamojo turto kadastrą ir pan., reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr.534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau- Nuostatai), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Pagal minėtus teisė aktus, žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu pirmiau turi būti nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatskiriama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, atliekamos kitos procedūros ir tik po to parengiamas žemės sklypo planas. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei tik tuomet gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre. P. N. turto kadastro įstatymo 3 str. 4d. nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarkų reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 (2003-11-06 įsakymo Nr. 3D-473 redakcija) patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau - Taisyklės). Kadastro matavimų atlikimą, kadastro duomenų tikslinimą taip pat reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-23 nutarimo Nr. 695 redakcija) patvirtinti Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau - Kadastro nuostatai). Vadovaujantis aukščiau nurodytų Taisyklių 3.5 punktu, žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje. Taisyklių 11 punktas numato, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Taisyklių 14 punkte nurodoma, kokia medžiaga naudojama kadastriniams matavimams. Kaip jau nurodyta aukščiau, atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko UAB „Krianta". Kaip ir numatyta Kadastro nuostatuose bei Taisyklėse, matininkas D. A. kvietė į M. M. vardu registruoto žemės sklypo ženklinimą besiribojančių žemės sklypų savininkus. Iš teismui pateikto atsakovų žemės sklypo preliminaraus plano matyti, kad šis sklypas tarp taškų Nr. 1-2 ribojasi su nepaskirta valstybine žeme, o tarp taškų Nr. 2-3-4-5-6 su žemės sklypu, projektinis Nr. 1165-1, kuris taip pat buvo suprojektuotas tuo pat metu, kaip ir atsakovams M. M. ir L. M. priklausantis žemės sklypas. Atliekant kadastrinius matavimus į sklypo ženklinimą buvo kviesta ir dalyvavo surašant paženklinimo parodymo aktą gretimo sklypo savininkė M. M.. Kaip matyti iš teismui kartu su ieškiniu pateikto ieškovams priklausančio žemės sklypo 2000-04-10 VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus inžinieriaus M. S. parengto preliminaraus žemės sklypo plano, jame nurodyta, kad šis sklypas tarp taškų Nr. 3-4 ribojasi su M. M. žeme, M. M. priklausantis žemės sklypas buvo suprojektuotas tik 2006 metais, kita vertus - ieškovams priklausantis žemės sklypas nesiribojo nei su M. M. žemės sklypu, nei su M. M. žemės sklypu, ką patvirtina ir teismui pateikta ištrauka iš kadastro žemėlapio bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktos ištraukos iš Žemės reformos žemėtvarkos projektų, kuriose buvo projektuojami ieškovų ir atsakovų žemės sklypai. Taisyklių 16 punktas numato subjektus, su kuriais turi būti suderintas žemės sklypo planas. Matininkas parengė atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų planą, sukomplektavo kadastrinių matavimų bylą ir pateikė suderinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui. Atsakovams M. M. ir L. M. priklausančio 0,12 ha ploto žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikusio geodezininko D. A. 2012-01-12 aiškinamajame akte nurodyta, kad atsakovams M. M. ir L. M. priklausančio žemės sklypo riba tarp taškų Nr. 1-2 buvo formuojama pagal natūroje jau esančius riboženklius ir naudojimosi natūroje esančiomis ribomis. Atkreiptinas dėmesys, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono teritorinio padalinio Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo 2012-03-15 akte Nr. 48KAM-8127 (kuris nėra nuginčytas ir yra galiojantis) dėl atsakovams M. M. ir L. M. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų patikrinimo, buvo konstatuota, kad jiems priklausančio žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentams, sklypo plotas apskaičiuotas teisingai, žemės sklypo planas sudarytas teisingai. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Krianta" atliekant atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo pakeistos atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos. Priešingai, kai matyti iš atsakovams priklausančio žemės sklypo UAB „Krianta" parengto plano, sklypo ribos ilgis tarp ribos posūkio taškų Nr. 12,13,14,1 (kas atitinka preliminaraus plano riba Nr. 7-1 44,83 metrų) yra 43,71 metrų, vadinasi 1,12 m trumpesnė, nei pagal žemės sklypo parengtus preliminarius matavimus. Kaip nurodė ieškovai, jog jie 2001-06-21 buvo užsakę VĮ „Bonifa" atstatyti jiems priklausančio žemės sklypo riboženklius ir riboženkliai buvo atstyti, tačiau ieškovai nepateikė jokių oficialių įrodymų, kad minėti riboženkliai buvo išnykę ir juos reikėjo atstatyti. Todėl teigtina, kad patys ieškovai tuomet pakeitė jiems priklausančio sklypo ribas.

42Ieškovų nurodyti argumentai, jog atliekant ieškovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad ieškovams trūksta 464 kv.m. žemės sklypo ploto nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovams priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai nėra atlikti. „Pagal ieškovų pateiktą teismui UAB „Geokomanda" 2015 sudarytą žemės sklypų schemą matyti, kad ieškovai pageidauja ribą nustatyti tokiu būdu, kad 217 kv.m. atsakovams priklausančio žemės sklypo ploto dalis patektų į ieškovų žemės sklypą įregistravus jiems priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurie net nėra atlikti. Be to, ieškovų argumentai, kad 247 kv. m ploto jiems priklausančio žemės sklypo dalis po atsakovų sklypo kadastrinių matavimų tapo valstybinės žemės dalimi prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams: žemės reformos žemėtvarkos projektui, kuriame suprojektuoti ieškovams ir atsakovams priklausantys ginčo žemės sklypai, kadastro žemėlapiui, kuriame yra įregistruotos ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Geokomanda" 2015 sudarytoje žemės sklypų schemoje nurodoma, kad atstumas tarp posūkio taškų Nr. 1-2 95,43 m (o galiojančiame abrise nurodoma 94 m), atstumas tarp posūkio taškų Nr. 2-3 43,9 m (galiojančiame abrise nurodoma- 40 m), atstumas tarp posūkio taškų Nr. 3-6 82,33 m (galiojančiame abrise atitinkančiai tarp posūkio taškų Nr. 3-4 nurodoma 82 m), atstumas tarp posūkio taškų Nr. 6-1 38,93 m (galiojančiame abrise nurodoma 38 m). Akivaizdu, kad teismui ieškovų teiktas pasiūlymas parengtas neatsižvelgiant į sklypo suformavimo dokumentus , t.y. galiojantį planą, neatitinka ribų ilgiai, sklypo konfigūracija. UAB „Geokomanda" 2015 metais parengtoje žemės sklypų schemoje parodytos ne dabartinės preliminarios ieškovų žemės sklypo ribos pagal 2015 m. NT Registro duomenis, o ieškovų pageidaujamos jų žemės sklypo ribos, neatitinkančios žemės sklypo ribų pagal kadastro žemėlapį. Be to, nustačius ribą pagal ieškovų pateiktą UAB „Geokomanda" 2015 sudarytą žemės sklypų schemą, atsakovams priklausančio žemės sklypo riba sutrumpėtų 6,38 metrų, o žemės sklypo plotas sumažėtų 217 kv. m. o ieškovams priklausančio žemės sklypo plotas išliktų toks, koks buvo nurodytas preliminariame plane, o tai prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei teismų praktikai.

43Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti reikalavimų - nustatyti ginčo žemės sklypų ribą pagal UAB „Geokomanda" 2015 metais parengtą žemės sklypų schemą bei pripažinti negaliojančias M. M. vardu įregistruoto žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4170/0600:0101 UAB „Krianta 2010 m. atliktus kadastrinius matavimus, bei jų 2012-04-18 įregistravimą VĮ Registrų centras, todėl šie reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (( - ), 185 str. str.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškinio reikalavimas - panaikinti atsakovės M. M. vardu įregistruoto žemės sklypo (Vilniaus r. sav., Riešės sen., Užuežerės k., kadastro Nr. 4170-0600-0101) kadastro duomenų registraciją, 2012-04-18 įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, yra išvestinio pobūdžio, todėl nesant pagrindui naikinti M. M. vardu įregistruoto žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4170/0600:0101 UAB „Krianta 2010 m. atliktus kadastrinius matavimus ir nustatyti ginčo žemės sklypų ribą pagal UAB „Geokomanda" 2015 metais parengtą žemės sklypų schemą, reikalavimas dėl M. M. vardu įregistruoto žemės sklypo (Vilniaus r. sav., Riešės sen., Užuežerės k., kadastro Nr. 4170-0600-0101) kadastro duomenų registracijos panaikinimo nėra tenkintinas ir yra atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui atmetus šiuos ieškovų reikalavimus nėra pagrindo tenkinti reikalavimo - panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2012-03-27 sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109)-140, kuriuo buvo suderintas M. M. vardu įregistruoto žemės sklypo planas, parengtas 2010-10-12.

44A. N. žemės tarnybos prie ŽŪM prašė taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui - panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2012-03-27 sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109)-140 (toliau – Sprendimą) ir netenkinti ieškovų prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą šiam Sprendimui nuginčyti. Pagal CPK 26 str. 2d., jeigu byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas). per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų; atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 str.1-2d.d.). Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad bylose, kuriose reiškiami savarankiški civilinio teisinio ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos A. T. 2008-12-23 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-588/2008; 2006-06-07 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-380/2006). P. A. bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 33 straipsnio 1 d., skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Administracinų teismų praktikoje pripažįstama, jog sužinojimo apie administracinį aktą data laikytinas momentas, kai asmeniui tapo žinomas skundžiamo administracinio akto, priimto ne jo atžvilgiu, turinys. Todėl senaties termino pradžia laikytina diena, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr.AS-502-95-08; AS 858-453/2010 ir kt.). Kaip nurodė ieškinyje ieškovai apie ginčijamą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2012-03-27 sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109)-140 (toliau - Sprendimas) ieškovai nežinojo iki kreipiantis su ieškiniu į teismą, todėl prašė atnaujinti 30 dienų terminą šiam Sprendimui apskųsti. Ieškovų prašymas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo šiam Sprendimui nuginčyti atmestinas kaip nepagrįstas ir šiam reikalavimui atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM prašymu taikytina ieškinio senatis ir ieškinys dalyje - panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2012-03-27 sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109)-140, kuriuo buvo suderintas M. M. vardu įregistruoto žemės sklypo planas, parengtas 2010-10-12, atmestinas ir pritaikius ieškinio senatį. Kadangi apie ginčijamą šį Sprendimą ieškovams (jų atstovui) buvo žinoma dar 2014-12-22 teikiant teismui ieškinį (gautas teisme 2014-12-23) su priedais, kurių tarpe buvo pridėtas 2014-11-27 išrašas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų apie M. M. nuosavybės teise įregistruotą 0.1200 ha žemės sklypą, Užuežerės k., Riešės sen., Vilniaus r., kuriame skiltyje apie daikto įregistravimą ir kadastro žymas aiškiai nurodytas įregistravimo pagrindu ginčijamas aukščiau nurodytas Sprendimas. Atkreiptinas dėmesys, jog reikalavimas dėl aukščiau nurodyto Sprendimo panaikinimo buvo išdėstytas 2015-01-26 patikslintame ieškinyje (gautas teisme 2015-01-26), be to, pirminį ieškinį (tiek jo vėlesnius patikslinimus) teikė ieškovų atstovas profesionalus teisininkas – advokatas.

45Taip pat, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms dėl ieškinio senaties taikymo nagrinėjamoje byloje, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM prašymu taikytina 30 dienų ieškinio senatis ir ieškinio reikalavimui ieškinio dalyje, kuria buvo prašoma panaikinti 2006-06-20 Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės Užuežerės kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-22 įsakymu Nr.2.3-6045-41 toje dalyje, kurioje yra nurodyta laisvos valstybinės žemės dalis, įsiterpusi tarp trijų sklypų, priklausančių ieškovams (jų sklypo kadastro Nr. 4170/0600:0012), atsakovams (jų sklypo kadastro Nr. 4170/0600:0101) ir trečiajam asmeniui J. J. (jos sklypo kadastro Nr. 4170/0600:0085) ir nustatyti bendrą ribą tarp trijų sklypų, brėžiamą tiesia linija per tris kaimyninius sklypus jungiantį posūkio tašką Nr. 9, pažymėtą J. J. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. 4170/0600:0085) kadastrinių matavimų plane, nekeičiant sklypų kraštinių konfigūracijos. Atkreiptinas dėmesys, jog šiam reikalavimui ieškovai (jų atstovas) net neprašė atnaujinti termino pagal ABTĮ 34 str. ir nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių šiam reikalavimui pareikšti. Tuo tarpu šį reikalavimą - panaikinti 2006-06-20 Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės Užuežerės kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-22 įsakymu Nr.2.3-6045-41, dalyje ieškovai (jų atstovas) pareiškė patikslintame ieškinyje, gautame teisme 2015-11-10, nors ginčijamas 2006-06-20 Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės Užuežerės kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektas (jo ištrauka), patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-22 įsakymu Nr.2.3-6045-41 kartu su kitais papildomais dokumentais buvo pateiktas į bylą atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM dar 2015-08-31 (gautas teisme) ir ieškovų atstovui išsiųstas elekroniniu būdu per Liteko sistemą dar 2015-09-02. Tokiu būdu ABTĮ 33 straipsnio 1 d. nustatytas 30 d. apskundimo terminas ženkliai praleistas ir nebuvo prašoma jo atstatyti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą, {statyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012: 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (2011-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

46Dėl atsisakymo nuo ieškinio dalies.

47Ieškovai ieškinio reikalavimu Nr. 5 prašė panaikinti Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-12-31 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-5035) toje dalyje, kurioje yra nurodyta laisvos valstybinės žemės dalis, įsiterpusi tarp trijų sklypų, priklausančių ieškovams (jų sklypo kadastro Nr. 4170/0600:0012), atsakovams (jų sklypo kadastro Nr. 4170/0600:0101) ir trečiajam asmeniui J. J. (jos sklypo kadastro Nr. 4170/0600:0085) ir nustatyti bendrą ribą tarp trijų sklypų, brėžiamą tiesia linija per tris kaimyninius sklypus jungiantį posūkio tašką Nr. 9, pažymėtą J. J. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. 4170/0600:0085) kadastrinių matavimų plane, nekeičiant sklypų kraštinių konfigūracijos.

48Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas pateikė 2016-03-22 pareiškimą dėl atsisakymo nuo dalies patikslinto ieškinio ir parodė, kad atsisako šio ieškinio reikalavimo, nurodė, kad CPK numatytos atsisakymo nuo ieškinio pasekmės ieškovams yra žinomos. Teismui, nustačius, kad ieškovų atstovo (turinčio visus ieškovų įgalinimus juos atstovauti teisme) atsisakymas nuo ieškinio dalyje neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia niekieno teisių bei teisėtų interesų, ieškovų atstovo atsisakymas nuo ieškinio dalyje dėl reikalavimo -panaikinti Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-12-31 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-5035) toje dalyje, kurioje yra nurodyta laisvos valstybinės žemės dalis, įsiterpusi tarp trijų sklypų, priklausančių ieškovams (jų sklypo kadastro Nr. 4170/0600:0012), atsakovams (jų sklypo kadastro Nr. 4170/0600:0101) ir trečiajam asmeniui J. J. (jos sklypo kadastro Nr. 4170/0600:0085) ir nustatyti bendrą ribą tarp trijų sklypų, brėžiamą tiesia linija per tris kaimyninius sklypus jungiantį posūkio tašką Nr. 9, pažymėtą J. J. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. 4170/0600:0085) kadastrinių matavimų plane, nekeičiant sklypų kraštinių konfigūracijos, priimtinas (LR ( - ) str. 1 d.) ir civilinė byla šioje dalyje - nutrauktina (LR ( - ) str. 4 p.).

49Kadangi ieškovų N. V. ir G. V. (G. V.) patikslintas ieškinys atmestinas, iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovui M. M. priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; valstybei iš ieškovų priteistina 6,92 Eur pašto išlaidų, t.y. iš kiekvieno iš ieškovo po 3,46 Eur pašto išlaidų (CPK 79, 88, 93, 96, 98 str. str.).

50Teismas, vadovaudamasi LR ( - ) 263-270 str .str.,

Nutarė

51Patikslintą ieškinį atmesti.

52Priteisti iš ieškovų N. V., a.k. ( - ) ir G. V., a.k. ( - ) atsakovui M. M., a.k. ( - ) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvieno iš ieškovų po 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų).

53Priteisti iš ieškovų N. V., a.k. ( - ) ir G. V., a.k. ( - ) lygiomis dalimis valstybei (gavėjas VMI, bankas AB Swedbank, a. s. ( - ), įmokos kodas 5660) viso 6,92 Eur (šešis eurus 92 eurocentus) pašto išlaidų, t.y. iš kiekvieno iš ieškovų po 3,46 Eur (tris eurus 46 eurocentus).

54Priimti ieškovų N. V. ir G. V. (jų atstovo advokato E. M.) atsisakymą nuo ieškinio dalyje: panaikinti Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-12-31 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-5035) toje dalyje, kurioje yra nurodyta laisvos valstybinės žemės dalis, įsiterpusi tarp trijų sklypų, priklausančių ieškovams (jų sklypo kadastro Nr. 4170/0600:0012), atsakovams (jų sklypo kadastro Nr. 4170/0600:0101) ir trečiajam asmeniui J. J. (jos sklypo kadastro Nr. 4170/0600:0085) ir nustatyti bendrą ribą tarp trijų sklypų, brėžiamą tiesia linija per tris kaimyninius sklypus jungiantį posūkio tašką Nr. 9, pažymėtą J. J. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. 4170/0600:0085) kadastrinių matavimų plane, nekeičiant sklypų kraštinių konfigūracijos ir bylą šioje dalyje nutraukti.

55Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė,... 2. sekretoriaujant A.Višumirskajai, V.Liaubienei,... 3. dalyvaujant ieškovui G. V., ieškovų atstovui advokatui E.Mikučiauskui,... 4. atsakovams L. M., M. M., atsakovų atstovei advokatei L.Grogorjevai,... 5. atsakovų atstovams K. B., V. K.,... 6. trečiojo asmens atstovui K. T.,... 7. vertėjai G.Tijūnelienei,... 8. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų N. V.... 9. I. N. V. ir G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami: 1) panaikinti... 10. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad Ieškovai 2001-03-14 iš T. P. įsigijo... 11. Tačiau 2010 metais ieškovams ir atsakovams atliekant savo sklypų... 12. Taip pat neteisėtai buvo suderintas su Žemėtvarkos skyriumi atsakovų... 13. Faktą, jog atsakovų 2010 m. atliktais kadastriniais matavimais buvo... 14. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje... 15. Ieškovai, siekdami gerb. Teismui pateikti tikslius netekto ploto... 16. Dėl minėtų aplinkybių, atsakovų užsakyti ir UAB „Krianta“ neteisėtai... 17. Ieškovai mano, jog Nepagrįsta valstybinė žemė tarp minėtų kaimyninių... 18. Kaip minėta prieš tai, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19... 19. Ieškovė N.vasiljeva į posėdį neatvyko, apie posėdį jai pranešta... 20. Teismo posėdžio metu ieškovas G. V. prašė ieškinį tenkinti jame... 21. Ieškovų atstovas palaikydamas ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė... 22. Atsakovai L. M. ir M. M. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su... 23. Ieškovų teiginys, kad dėl atsakovų veiksmų, ieškovams priklausančio... 24. Kaip matyti iš teismui pateiktos UAB „Geokomanda" 2015 sudarytos žemės... 25. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog aplinkybė, kad civilinėje byloje... 26. Dėl reikalavimų Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-22 įsakymą... 27. Teismo posėdžio metu atsakovė L. M. parodė, kad palaiko atsiliepime... 28. Atsakovas M. M. parodė, kad palaiko atsiliepime nurodytas aplinkybes bei L. M.... 29. Atsakovų atstovė, palaikydama atsiliepime į ieškinį nurodytus pagrindus,... 30. A. N. žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į... 31. Ieškovai patikslintame ieškinyje pripažįsta, kad praleido 1 mėnesio... 32. Ieškovai šiame patikslintame ieškinyje patikslino reikalavimą dėl... 33. A. N. žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus atstovas posėdžio... 34. Atsakovo VĮ Registrų centras atstovė, palaikydama atsiliepime į ieškinį... 35. Tretysis asmuo UAB „Krianta“ atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu... 36. Tretysis asmuo J. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį... 37. Patikslintas ieškinys atmestinas. ... 38. CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1... 39. Byloje nustatyta, kad ieškovei N. V. nuosavybės teise priklauso 0.3400 ha... 40. Atsakovams M. M. ir L. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso... 41. Teismas mano, kad ieškovai neįrodė, kad jų teisės yra pažeistos būtent... 42. Ieškovų nurodyti argumentai, jog atliekant ieškovams priklausančio žemės... 43. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti... 44. A. N. žemės tarnybos prie ŽŪM prašė taikyti ieškinio senatį ieškovo... 45. Taip pat, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms dėl ieškinio senaties... 46. Dėl atsisakymo nuo ieškinio dalies.... 47. Ieškovai ieškinio reikalavimu Nr. 5 prašė panaikinti Vilniaus rajono... 48. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas pateikė 2016-03-22 pareiškimą dėl... 49. Kadangi ieškovų N. V. ir G. V. (G. V.) patikslintas ieškinys atmestinas, iš... 50. Teismas, vadovaudamasi LR ( - ) 263-270 str .str.,... 51. Patikslintą ieškinį atmesti. ... 52. Priteisti iš ieškovų N. V., a.k. ( - ) ir G. V., a.k. ( - ) atsakovui M. M.,... 53. Priteisti iš ieškovų N. V., a.k. ( - ) ir G. V., a.k. ( - ) lygiomis dalimis... 54. Priimti ieškovų N. V. ir G. V. (jų atstovo advokato E. M.) atsisakymą nuo... 55. Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus...