Byla 3K-3-588/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir ieškovės S. M. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Giora“, V. M., R. G. ir S. M. ieškinį atsakovams R. V., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Senamiesčio seniūnijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Kultūros vertybių apsaugos departamentui, taip pat atsakovo R. V. priešieškinį ieškovams UAB ,,Giora“, V. M., R. G. ir S. M., atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Senamiesčio seniūnijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Kultūros vertybių apsaugos departamentui, tretiesiems asmenims VĮ Registrų centro Vilniaus filialui ir J. V. dėl potvarkio, leidimo tvarkyti nekilnojamąją kultūros vertybę, statyti arba griauti statinį jos teritorijoje priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais ir kt.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ginčas byloje kilo dėl bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo į palėpės patalpas ir naudojimosi jomis būdo, taip pat dėl administracinių aktų nuginčijimo.

6Ieškovai UAB „Giora“, V. M., R. G. ir S. M. ieškiniu (T. 1, b. l. 50) prašė teismo:

71. Pripažinti negaliojančiu 2000 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto Senamiesčio seniūno potvarkį Nr. 14, kuriuo atsakovui R. V. suteiktas leidimas įsirengti 63,67 kv. m ploto gyvenamąsias patalpas palėpėje.

82. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto statinių statybos inspekcijos 2000 m. liepos 13 d. išduotą leidimą Nr. R 2000-455.

93. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamento 2004 m. balandžio 1 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)11.4-928.

104. Panaikinti patalpų (duomenys neskelbtini) palėpėje, pažymėtų plane indeksais 2-20 (15,44 kv. m ploto), 2-19 (11,45 kv. m ploto), 20-21 (3,99 kv. m ploto), teisinę registraciją R. V. vardu.

115. Įpareigoti R. V. savo sąskaita atstatyti į pradinę padėtį bendro naudojimo patalpas palėpėje; patvirtinti ieškinyje nurodytą palėpės pasidalijimo ir naudojimosi tvarką pagal pateiktą projektą, priteisti iš atsakovo R. V. bylinėjimosi išlaidas.

12Ieškovų teigimu, proporcingai turimam nuosavybės teise plotui name 1A2p, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovui R. V. priklauso 33,49 kv. m palėpės. Atsakovas R. V. atsisakė pasirašyti bendraturčių parengtą naudojimosi palėpe tvarkos projektą ir sutartį dėl palėpės patalpų pasidalijimo. Neturėdamas visų namo savininkų notariškai patvirtintų sutikimų dėl palėpės įrengimo, R. V. parengė palėpės patalpų rekonstrukcijos projektą, o Vilniaus miesto Senamiesčio seniūnas suteikė jam leidimą įsirengti joje 63,67 kv. m ploto gyvenamąsias patalpas. Tokiu būdu R. V. be bendraturčių sutikimo įgijo 30,18 kv. m palėpės. Ieškovų teigimu, patalpų pripažinimo tinkamu naudoti aktas neturi žymos apie tai, kad rekonstrukcija atlikta nepažeidžiant kultūros vertybių apsaugos reikalavimų, o patalpos neatitinka reikalavimų dėl apšvietimo ir gaisrinės saugos reikalavimų. Bendraturčių teisės grindžiamos proporcingumo principu pagal CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatytą santykį. Ieškovų teigimu, jie neperleido nuosavybės teisės į palėpės dalis atsakovui, o tik leido jam įsirengti patalpas. Dėl to, ieškovų manymu, Senamiesčio seniūnas negalėjo išduoti leidimo įsirengti gyvenamąsias patalpas ir nurodyti konkretų jų plotą, taip pat negalėjo būti išduotas R. V. statybos leidimas.

13Atsakovas R. V. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 1994 m. gegužės 9 d. tuomečiai teisių į palėpę bendraturčiai J. V., R. G., E. G., Z. V. davė sutikimą atsakovui R. V. įsirengti palėpėje kūrybines patalpas, panaudojant plotą, esantį virš jo buto. Nors sutikimuose tiesiogiai nesuformuluota, kad atsisakoma nuosavybės teisių į palėpės dalį, sutikimas įrengti palėpę virš nuosavybės teise priklausančių butų parodo tokią asmenų valią. Atsakovas R. V. priešieškinyje nurodė, kad ieškovė S. M. įsigijo negyvenamąsias patalpas pastate (duomenys neskelbtini) (patalpų indeksas 1A2p), iš Valstybės turto fondo ir šiose patalpose atliko rekonstrukciją, kuri sumažino R. V. valdomos pastogės vertę, nes nebeliko natūralaus apšvietimo vienoje iš patalpų ir atsirado būtinybė keisti stogo konstrukciją bei įstatyti stoglangius. Ieškovės patalpų rekonstrukcijos projekte nuslėpti ugniasienėje buvę langai, nėra bendraturčių notariškai patvirtinto sutikimo.

14Tuo remdamasis atsakovas priešieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančiu statybos leidimą, 2003 m. birželio 20 d. išduotą S. M. Vilniaus miesto plėtros departamento, ta apimtimi, kiek toks leidimas nulėmė antro aukšto pastatymą virš S. M. priklausančių patalpų ir grąžinti šalis į pradinę padėtį, įpareigojant S. M. nugriauti šio statybos leidimo pagrindu pastatytą antrą aukštą.

15Trečiasis asmuo su savarankišku reikalavimu J. V. pareiškimu teismo prašė pripažinti J. V. teisę gauti natūralų apšvietimą patalpoje, plane pažymėtoje indeksu 2-20, per ugniasienėje buvusius langus, o S. M. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmus išduodant S. M. 2002 m. gegužės 23 d. statybos leidimą, kuris buvo tikslintas 2003 m. birželio 20 d., kiek šis leidimas apima antro aukšto pastatymą virš S. M. priklausančių patalpų, užstatant R. V. langus, pripažinti neteisėtais.

16II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

17Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį, priešieškinį bei trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus atmetė.

18Teismas nustatė, kad ieškovai nuosavybės teisėmis valdo patalpas (duomenys neskelbtini). Atsakovui R. V. 2000 m. vasario 4 d. potvarkiu Nr. 14 Vilniaus miesto Senamiesčio seniūnas nusprendė leisti įsirengti 63,67 kv. m gyvenamąsias patalpas namo (duomenys neskelbtini) pastogėje pagal nustatyta tvarka suderintą projektą (T 1, b. l. 73). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto statinių statybos inspekcija 2000 m. liepos 13 d. išdavė atsakovui R. V. leidimą Nr. R2000-455, registruotą 2000 m. birželio 23 d. Kultūros vertybių apsaugos departamente, tvarkyti nekilnojamąją kultūros vertybę, statyti arba griauti statinį jos teritorijoje (T. 1, b. l. 74). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės techninės priežiūros departamentas 2004 m. balandžio 1 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr.(101) 11.4 – 928 pripažino butą su rūsiu ir bendrojo naudojimo patalpomis tinkamais naudoti (T. 1, b. l. 80). Spręsdamas ginčą teismas nurodė, kad administracinių aktų priėmimo metu galiojo 1964 m. CK ir 2000 m. vasario 4 d. redakcijos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, kuriame nereglamentuota daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priklausomybė namo gyventojams. Privatizavę butus nurodyto namo gyventojai neįgijo palėpės patalpų, šios nebuvo perduotos butų savininkams miesto valdybos sprendimu.

19Teismas konstatavo, kad ieškovai yra davę sutikimus atsakovui įsirengti virš jo buto palėpės patalpas, atsakovas įgyvendino šią savo teisę laikydamasis tuo metu galiojusių teisės normų, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimus. Be to, ieškovai praleido senaties terminą 2000 m. liepos 13 d. statybos leidimui ir 2004 m. balandžio 1 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės techninės priežiūros departamento pripažinimo tinkamu naudoti aktui ginčyti. Priešieškinis negali būti tenkintinas, ugniasienėje negali būti numatomas langų įrengimas, nes tai prieštarautų priešgaisrinės sienos įrengimo principams. R. V., įsirengdamas patalpas palėpėje, turėjo atsižvelgti į aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 patvirtinto STR 2.01.01(2):1999 10.41 punkto nuostatas dėl ugniasienės, ir langų įrengimą planuoti būdingai palėpės patalpoms – stoglangius. Tokiu atveju nebūtų pažeista nei J. V. teisė gauti natūralų apšvietimą, nei S. M. teisė baigti pagal parengtą projektą namo antro aukšto statybą.

20Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi iš dalies tenkinus atsakovo R. V. ir trečiojo asmens J. V. apeliacinį skundą nutarta Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimą iš dalies pakeisti:

21Atsakovo R. V. priešieškinį iš dalies tenkinti.

22Pripažinti negaliojančiais ieškovei S. M. išduotus Vilniaus miesto savivaldybės mero 2002 m. gegužės 23 d. leidimą Nr. 397/R-236 tvarkyti nekilnojamąją kultūros vertybę, statyti arba griauti statinį jos teritorijoje, įregistruotą 2002 m. gegužės 17 d. Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamente, registracijos Nr. 143, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2003 m. birželio 20 d. statybos leidimą Nr. NR/820/03-1010.

23Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

24Priteisti iš ieškovės S. M. ir atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos po 84 Lt atsakovui R. V., iš viso 336 Lt žyminio mokesčio.

25Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo nugriauti nelegaliai ar pažeidžiant teisės aktų nuostatas pastatytus statinius yra civilinio teisinio pobūdžio, dėl to Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas kreipimosi į teismą terminas šiuo atveju netaikytinas, o taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas, kurio atsakovas nepraleido. Dėl ieškovės S. M. patalpų rekonstrukcijos pastačius pastato antrą aukštą, šis atsakovui ir trečiajam asmeniui užstojo įrengtos pastogės langus. Ieškovei S. M. statybos leidimas buvo išduotas jai neturint visų bendraturčių sutikimo, nes tokio sutikimo nedavė atsakovas R. V. Pateikusi rekonstrukcijos projektą tvirtinti atsakingoms institucijoms S. M. pateikė klaidingą informaciją, kad gretimos pastogės sienoje nėra langų. Dėl to statybos leidimas išduotas neteisėtai ir pripažintinas negaliojančiu. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 6 dalies 6 punktą, jeigu statyba nėra savavališka, apskrities viršininko administracija turi teisę įpareigoti statytoją (užsakovą) per nustatytą terminą pagal reikalavimus pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, ar pagal reikalavimus pertvarkyti statinį (jo dalį). Statytojui turi būti duoti nurodymai administracine tvarka dėl statinio dokumentų tinkamo parengimo ir statinio pertvarkymo pagal tinkamai sutvarkytus dokumentus. Statytojui neįvykdžius visų įpareigojimų, statytojas gali būti įpareigotas statinį nugriauti. Atsižvelgdama į šias įstatymų nuostatas teisėjų kolegija atmetė priešieškinio reikalavimą įpareigoti ieškovę R. M. nugriauti statinį. Priešieškinyje nurodoma šviesos stoka ir atsakovų nurodomas patalpų vertės sumažėjimo klausimas gali būti išsprendžiamas ir kitu būdu, nei nugriaunant ieškovės pastatytą pastato antrą aukštą.

26III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

27Kasaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

281. Kasatoriaus teigimu, sprendžiant administracinio akto teisėtumo klausimą byloje negali būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai, nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio senaties terminas suinteresuotai šaliai ginčyti dėl jos priimtą administracinį aktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 25 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-134/2008 pasisakė, kad kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. Byloje ginčijami kasatoriaus administraciniai aktai įrašyti į Vilniaus miesto savivaldybės leidimų statyti registrą, kuris yra viešai prieinamas, dėl to atsakovas R. V. galėjo sužinoti laiku apie ginčijamą statybos leidimą ir kreiptis į teismą nepraleidęs vieno mėnesio senaties termino.

292. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad projekte neparodydama ugniasienės dviejų langų ieškovė neteisėtai pagal tokį projektą įgijo statybos leidimą. Kultūros vertybių apsaugos departamento 1997 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 255 patvirtintame Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamente nurodyta, kad pastato ugniasienėje naujos angos negali būti kertamos, o jeigu esamų pastatų ugniasienėse yra iškirsti langai, jie turi būti užmūryti (23.6 punktas). Taigi langų ugniasienėje retušavimas nurodytame projekte nedaro šio projekto ir jo pagrindu išduoto statybos leidimo neteisėtų.

303. Reikiami statybos leidimui gauti dokumentai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo pateikti, dėl to savivaldybei nebuvo pagrindo neišduoti statybos leidimo. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį statybos leidimo suteikimas reiškia tik būsimo statinio atitikties techniniams reikalavimams nustatymą. Kasatoriaus teigimu, savivaldybė neprivalo tikrinti projekto atitikties įstatymo reikalavimams ir nėra už tai atsakinga. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 44 punktą statinio projekto vadovas atsako, kad statinio projekte būtų įgyvendinti įstatymų, kitų teisės norminių aktų reikalavimai.

31Pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės kasacinio skundo atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos sutinka su kasacinio skundo argumentais ir prašo jį tenkinti.

32Atsiliepimu į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą trečiasis asmuo Jolita Vaitkevičienė prašo kasacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

33Savivaldybės priimti pažeidžiantys įstatymus administraciniai aktai teismo pagrįstai yra panaikinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 25 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-134/2008 pažymėjo, kad kai pagrindinis reikalavimas yra civilinio pobūdžio, o išvestinis – administracinio pobūdžio, tai taikomi civilinėje teisėje nustatyti ieškinio senaties terminai, dėl to byloje apygardos teismas teisingai taikė ieškinio senaties normas, o kasaciniame skunde nepagrįstai interpretuojama nurodyta kasacinio teismo nutartis. Be to, atsiliepime nurodoma, kad projekto vadovas nedalyvavo byloje, dėl to projektų suderinamumo klausimas, kaip ir atsakovo buto langų užmūrijimo klausimas, nebuvo nagrinėtas žemesniųjų instancijų teismuose, dėl to negali būti keliamas kasaciniame skunde.

34Kasaciniu skundu ieškovė S. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalį, kuria pripažinti negaliojančiais statybos leidimai, ir dėl šios dalies bylą nutraukti arba palikti galioti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

351. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti 2008 m. kovo 13 d. nutartyje, taip pat 2008 m. sausio 31 d. ir 2007 m. gruodžio 3 d. nutartyse išaiškino teismingumo pasiskirstymo bendrosios kompetencijos ir administraciniams teismams atvejį, kai teismo buvo prašoma ir panaikinti statybos leidimą, ir nugriauti ginčijamo statybos leidimo pagrindu pastatytą statinį, nurodydama, kad ieškovo pareikšti civilinio pobūdžio reikalavimai yra išvestiniai iš administracinio pobūdžio reikalavimų, susijusių su statybos leidimo ir kitų administracinių aktų panaikinimu. Ginčuose, susijusiuose su statybos teisiniais santykiais, statybos leidimo teisėtumo klausimas yra pagrindinis. Dėl to svarbu, kad tokie ginčai, susiję su statybos leidimų teisėtumu, būtų nagrinėjami administraciniuose teismuose. Bendrosios kompetencijos teismas, net ir priėmęs nagrinėti reikalavimą dėl statybos leidimo panaikinimo, tokios bylos išnagrinėti negali, nes toks reikalavimas yra teismingas tik administraciniam teismui. Šios kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartyje konstatuota, kad netgi jeigu reiškiami kartu administracinio akto (statybos leidimo) panaikinimo reikalavimas ir civilinio pobūdžio reikalavimas dėl pastatyto statinio nugriovimo viename ieškinyje, tai negali būti pagrindas abu reikalavimus nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme remiantis CPK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta bylos nagrinėjimo bendrosios kompetencijos teisme prioriteto taisykle.

36Byloje teismai nustatė, kad priešieškinio reikalavimas dėl statybos leidimų panaikinimo yra pagrindinis, šį reikalavimą išnagrinėjo iš esmės, nors jis galėjo būti nagrinėjamas tik administraciniame teisme. Dėl tokios situacijos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 18 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-245/2007 nurodė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, pripažinę, kad byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, pažeidė įstatymų reikalavimus dėl rūšinio teismingumo, dėl to teismų sprendimai naikintini. CPK normose nenustatyta bendrosios kompetencijos teismo teisė bylą perduoti nagrinėti administraciniam teismui. Dėl to byla turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą.

37Kasatorės teigimu, bylos dėl statybos leidimų panaikinimo dalį reikia nutraukti kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismams.

382. Atsakovo reikalavimas panaikinti statybos leidimus pareikštas praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytą vieno mėnesio terminą, dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendime taikė termino praleidimo pasekmes, atmesdamas priešieškinį. Kasacinio teismo formuojama teisės taikymo praktika, kad vieno mėnesio senaties terminas taikomas suinteresuotai šaliai ginčyti dėl jos priimtą administracinį aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-380/2006). Nustatęs, kad šioje byloje priešieškinio pagrindinis reikalavimas yra statybos leidimų panaikinimas, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė vieno mėnesio senaties terminą, o ne CK nustatytus bendruosius senaties terminus.

393. Kasatorės teigimu, bendraturtis vien formaliais pagrindais negali paneigti ieškovės teisės statyti pagal statybos leidimą, o nemotyvuotas atsisakymas duoti sutikimą atlikti statybos darbus nenurodant papildomų teisių pažeidimų būtų tik formalus pažeidimas, nesudarantis pagrindo panaikinti statybos leidimus. Šį teiginį kasatorė grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-46/2007, 2007 m. spalio 12 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-441/2007 ir kt., kuriose išaiškinta, kad kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, o jos įgyvendinimo būdą, įrodant, jog pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus.

40Byloje atsakovas nenurodė konkrečių teisių pažeidimų, dėl kurių yra atsakinga atlikusi statybos darbus kasatorė.

41Pareiškimu dėl prisidėjimo prie ieškovės S. M. kasacinio skundo atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė sutinka su kasacinio skundo argumentais ir prašo jį tenkinti.

42Atsiliepimu į ieškovės S. M. kasacinį skundą trečiasis asmuo J. V. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai argumentai:

431. Aplinkybės dėl teismingumo nebuvo nagrinėtos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose, nes ieškovė šio klausimo nekėlė, dėl to ji nepagrįstai remiasi teismingumo taisyklių taikymu kasaciniame teisme.

442. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-134/2008 išaiškinta, kad tik tuo atveju, kai esminis bylos reikalavimas yra civilinio pobūdžio, o reikalavimas dėl administracinio teisės akto yra išvestinio pobūdžio – taikomas civilinės teisės institutas – ieškinio senaties terminas. Byloje reikalavimas dėl statybos leidimo panaikinimo yra išvestinis iš esminio civilinio pobūdžio reikalavimo.

45Atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsiliepimus į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą atsisakyta priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2008 m. lapkričio 6 ir 18 d. nutartimis, konstatavus atsiliepimų neatitiktį įstatymo keliamiems atsiliepimų turiniui ir pateikimui reikalavimams: atsiliepimuose ginčijama apeliacinės instancijos teismo nutartis, tačiau pagal CPK nustatytą kasacinio proceso tvarką ginčijant teismo nutartį turi būti paduodamas kitokia, nei atsiliepimams pateikti, tvarka surašytas ir paduotas kasacinis skundas; taip pat konstatuotas CPK 351 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atsiliepimui į kasacinį skundą paduoti praleidimas.

46Teisėjų kolegija

konstatuoja:

47IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

48Dėl bylos rūšinio teismingumo atribojimo bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose

49Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria, iš dalies tenkinus priešieškinį, pripažinti negaliojančiais statybos leidimai ir šią bylos dalį nutraukti kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismams.

50Kasaciniame skunde suformuluotas bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcijos atribojimo teisės aiškinimo ir taikymo klausimas, kuriuo pasisako kasacinio teismo teisėjų kolegija.

51Kasacinio teismo išnagrinėtose bylose išaiškinta, kad rūšinio teismingumo taisyklės, atribojančios bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetenciją, yra imperatyvaus pobūdžio, t. y. šių taisyklių privalo laikytis tiek teismai, tiek ginčo šalys. Ginčo šalys neturi pasirinkimo teisės, į kurį teismą kreiptis - privalo kreiptis į tą teismą, kuriam byla yra teisminga pagal rūšinio teismingumo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 6 d. nutartis O. V.-K. v. Alytaus apskrities viršininko administracija byloje Nr. 3K-3-745/2002).

52Byloje ieškinys paduotas dėl administracinių teisės aktų, kuriais atsakovui išduotas statybos leidimas, pastatytas objektas pripažintas tinkamu naudoti nuginčijimo, atsakovo nuosavybės į rekonstruotas patalpas palėpėje panaikinimo, taip pat įpareigojimo atstatyti patalpas palėpėje į pradinę padėtį ir patvirtinti palėpės pasidalijimo ir naudojimosi tarp bendraturčių tvarką. Taigi ginčas byloje atsirado pareiškus ieškinį dėl bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo į palėpės patalpas ir naudojimosi jomis būdo, taip pat dėl administracinių aktų nuginčijimo. Pagal CPK 26 straipsnio 2 dalį, jeigu byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Nagrinėjamoje byloje ieškinys priimtas ir išnagrinėtas Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme pirmąja instancija ir Vilniaus apygardos teisme apeliacine instancija, taigi teismai pripažino bylos priklausymą bendrosios kompetencijos teismų kompetencijai. Nesant pakankamo teisinio pagrindo ir bylos šalims nepateikus prašymo, teismai nesikreipė CPK 36 straipsnio 2 ir 3 dalių tvarka į specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismų spręsti, nes byloje nekilo ginčo dėl ieškinio reikalavimų rūšinio teismingumo.

53Kasaciniame skunde keliamas bylos dalies dėl apeliacinės instancijos teismo nutartimi tenkintų priešieškinio reikalavimų rūšinio teismingumo klausimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priešieškinis, neatsižvelgiant į tai, koks jo teismingumas, pareiškiamas tos vietos teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieškinys; jeigu priešieškinio padavimas keičia rūšinį bylos teismingumą, pradinį ieškinį nagrinėjantis teismas perduoda visą bylą nagrinėti pagal rūšinį teismingumą. Taigi sprendžiant, ar byla išnagrinėta laikantis rūšinio teismingumo taisyklių, esminę reikšmę turi tai, ar paduotas priešieškinis pakeitė rūšinį bylos teismingumą, t. y. jos priklausymą iš bendrosios kompetencijos teismo administraciniam teismui. Kasaciniame skunde teigiama, kad priešieškinio reikalavimas dėl statybos leidimų panaikinimo yra pagrindinis, dėl to byla turėjo būti nagrinėjama administraciniame teisme, ji negalėjo būti išnagrinėta bendrosios kompetencijos teismuose, dėl to bylą reikia nutraukti kaip neteismingą pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą.

54Atsakydama į nurodytą kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija nurodo, kad, atsižvelgiant į ieškinio priklausymą bendrosios kompetencijos teismams, paduotas priešieškinis, nors ir susijęs su administraciniais teisiniais santykiais (statybos leidimų teisėtumo patikrinimu), nepakeitė bylos rūšinio teismingumo, nes ieškinys, pagal kurį pradėta civilinė byla, išliko teismingas bendrosios kompetencijos teismams. Šiems teismams priklausymas nagrinėti bylą išlieka, nes bendrosios kompetencijos teismų kompetencija yra platesnė už administracinių teismų kompetenciją, t. y. bendrosios kompetencijos teismas nagrinėdamas ginčą dėl civilinių teisinių santykių išsprendžia ir su jais susijusių ginčijamų administracinių aktų teisėtumo klausimą.

55Teismas priima priešieškinį, jeigu tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus (CPK 143 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Būtinumą priimti ir nagrinėti priešieškinį, pirma, lemia ir proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principų įgyvendinimas, siekiant vienoje byloje išspręsti šalių visus susijusius tarpusavio teisinius ginčus, taip paspartinti šalių teisinės taikos atkūrimą, kuris yra vienas iš proceso tikslų (CPK 2 straipsnis). Antra, priešieškinio pareiškimas yra atsakovo procesinių teisių gintis nuo pareikšto ieškinio garantija, taip užtikrinamas proceso šalių lygiateisiškumo principas - kas neleidžiama ieškovui, tas turi būti neleidžiama ir atsakovui, ir priešingai (non debet actori licere, quod reo non permittitur).

56Darytina išvada, kad žemesniųjų instancijų teismai teisiškai pagrįstai priėmė ir išnagrinėjo priešieškinį, nepažeisdami rūšinio teismingumo taisyklių, ir toks išnagrinėjimas atitiko esminius proceso principus.

57Dėl ieškinio senaties terminų ir pareikštiems reikalavimams dėl administracinių aktų nuginčijimo terminų taikymo

58Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje nuosekliai laikomasi teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, kad kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 7 d. nutartis Generalinis prokuroras v. V. S., L. P. byloje Nr. 3K-7-658/2002; 2006 m. birželio 7 d. nutartis Vilniaus apskrities viršininko administracija v. E. M. byloje Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis visuomeninė organizacija ,,Vilnoja“ v. UAB ,,Enifas“ byloje 3K-3-134/2008).

59Apeliacinės instancijos teismo nutartimi tenkinus priešieškinio reikalavimų dalį buvo panaikinti administraciniai teisės aktai, kuriais buvo patvirtinti ieškovei išduoti statybos leidimai. Administraciniams teisės aktams ginčyti galioja Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytas administraciniam teisės aktui apskųsti vieno mėnesio terminas. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepagrįstai netaikė šios teisės normos ir termino praleidimo pasekmių. Byloje nustatyta, kad atsakovas R. V. sužinojo apie ginčijamus statybos leidimus ir kreipėsi į teismą dėl jų nuginčijimo praleidęs nurodytą apskundimo terminą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad atsakovui apie jo ginčijamus 2002 m. gegužės 23 d. ir 2003 m. birželio 20 d. statybos leidimus buvo žinoma iš susirašinėjimo raštų tarp atsakovo atstovo advokato J. Butkaus, trečiojo asmens J. V. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritorinio padalinio, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento (civilinė byla Nr. 2-52-78/06; T. 1, b. l. 8, 19, 32-36). Priešieškinis priimtas teismo 2007 m. balandžio 11 d., taigi įstatyme nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas praleistas, praleidimo laikotarpis, palyginus su termino trukme, yra didelis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nurodyto termino praleidimą ir taikė termino praleidimo pasekmes, atmesdamas priešieškinį, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nutartyje taikydamas ne nurodytą terminą, o CK nustatytą ieškinio senaties terminą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

60Dėl bendraturčių pareigos derinti tarpusavio interesus įgyvendinant teises į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą

61CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Pagal CK 4.83 straipsnio 1 dalį buto ir kitų patalpų savininkas turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų.

62Konstatuotina, kad asmuo, ginčydamas kitų bendraturčių veiksmus kaip darančius žalą jo teisėms ar teisėtiems interesams, turi įvertinti, ar savo veiksmais įgyvendindamas turimą teisę į bendrosios dalinės nuosavybės turtą, nesukūrė padėties, apsunkinančios to turto tolesnį naudojimą.

63Atsakovas priešieškinį grindė tuo, kad, ieškovei rekonstravus jai priklausančias palėpės patalpas, jam nebeliko natūralaus apšvietimo vienoje iš patalpų per ugniasienėje atsakovo įrengtus langus, ieškovei juos užmūrijus. Pagal aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 patvirtinto STR 2.01.01 (2):1999 10.41 punktą ugniasienė – tai nedegių medžiagų nustatyto atsparumo statybinė konstrukcija, neleidžianti gaisrui išplisti horizontalia kryptimi už patalpos ribų. Pirmosios instancijos teismas byloje atskleidė šios teisės normos reikšmę, pagrįstai nurodydamas, kad ugniasienėje negali būti numatomas langų įrengimas, nes tai prieštarautų priešgaisrinės sienos įrengimo principams. Dėl to būtent atsakovas, įsirengdamas patalpas palėpėje, turėjo pagal ugniasienės paskirtį jos neardyti, o langų įrengimą planuoti būdingais palėpės patalpoms stoglangiais. Atsakovas, to neatlikęs, priešingai, įsirengęs palėpės langus ugniasienėje, pats prisiėmė neigiamas pasekmes, nes ugniasienė nėra skirta langams įrengti, reikiamas patalpų apšvietimas gali būti užtikrinamas remiantis kitais projektiniais ir techniniais sprendimais.

64Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu teisingai atmetė priešieškinį, nes byloje nenustatyta teisinio jo tenkinimo pagrindo. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys, kuriomis iš dalies tenkintas priešieškinis ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, naikintinos, ir dėl šių dalių paliktinas galioti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimas. Likusi apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

65Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas, įskaitant advokato atstovavimo išlaidas, iš antrosios šalies, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovės S. M. pateikti byloje dokumentai patvirtina 1800 Lt išlaidų turėjimą advokato pagalbai už kasacinio skundo surašymą, taip pat 126 Lt išlaidų žyminiam mokesčiui už kasacinį skundą, dėl to 1926 Lt suma priteisiama iš atsakovo R. V.

66Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

67Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalis, kuriomis tenkintas atsakovo R. V. priešieškinis ir atsakovui R. V. priteistos žyminio mokesčio išlaidos, ir dėl šių dalių palikti galioti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimą.

68Likusią Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

69Priteisti ieškovei S. M. 1926 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt šešis litus) iš atsakovo R. V.

70Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ginčas byloje kilo dėl bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo į... 6. Ieškovai UAB „Giora“, V. M., R. G. ir S. M. ieškiniu (T. 1, b. l. 50)... 7. 1. Pripažinti negaliojančiu 2000 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto Senamiesčio... 8. 2. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto... 9. 3. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų... 10. 4. Panaikinti patalpų (duomenys neskelbtini) palėpėje, pažymėtų plane... 11. 5. Įpareigoti R. V. savo sąskaita atstatyti į pradinę padėtį bendro... 12. Ieškovų teigimu, proporcingai turimam nuosavybės teise plotui name 1A2p,... 13. Atsakovas R. V. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 1994 m. gegužės 9 d.... 14. Tuo remdamasis atsakovas priešieškiniu prašė teismo pripažinti... 15. Trečiasis asmuo su savarankišku reikalavimu J. V. pareiškimu teismo prašė... 16. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 17. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. kovo 4 d. sprendimu... 18. Teismas nustatė, kad ieškovai nuosavybės teisėmis valdo patalpas (duomenys... 19. Teismas konstatavo, kad ieškovai yra davę sutikimus atsakovui įsirengti... 20. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 21. Atsakovo R. V. priešieškinį iš dalies tenkinti.... 22. Pripažinti negaliojančiais ieškovei S. M. išduotus Vilniaus miesto... 23. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.... 24. Priteisti iš ieškovės S. M. ir atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės... 25. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad atsakovo... 26. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai... 27. Kasaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti... 28. 1. Kasatoriaus teigimu, sprendžiant administracinio akto teisėtumo klausimą... 29. 2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad projekte... 30. 3. Reikiami statybos leidimui gauti dokumentai Vilniaus miesto savivaldybės... 31. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės... 32. Atsiliepimu į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą... 33. Savivaldybės priimti pažeidžiantys įstatymus administraciniai aktai teismo... 34. Kasaciniu skundu ieškovė S. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 35. 1. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti 2008 m.... 36. Byloje teismai nustatė, kad priešieškinio reikalavimas dėl statybos... 37. Kasatorės teigimu, bylos dėl statybos leidimų panaikinimo dalį reikia... 38. 2. Atsakovo reikalavimas panaikinti statybos leidimus pareikštas praleidus... 39. 3. Kasatorės teigimu, bendraturtis vien formaliais pagrindais negali paneigti... 40. Byloje atsakovas nenurodė konkrečių teisių pažeidimų, dėl kurių yra... 41. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie ieškovės S. M. kasacinio skundo atsakovas... 42. Atsiliepimu į ieškovės S. M. kasacinį skundą trečiasis asmuo J. V. prašo... 43. 1. Aplinkybės dėl teismingumo nebuvo nagrinėtos nei pirmosios, nei... 44. 2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 45. Atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsiliepimus į... 46. Teisėjų kolegija... 47. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 48. Dėl bylos rūšinio teismingumo atribojimo bendrosios kompetencijos ir... 49. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 50. Kasaciniame skunde suformuluotas bendrosios kompetencijos ir administracinių... 51. Kasacinio teismo išnagrinėtose bylose išaiškinta, kad rūšinio teismingumo... 52. Byloje ieškinys paduotas dėl administracinių teisės aktų, kuriais... 53. Kasaciniame skunde keliamas bylos dalies dėl apeliacinės instancijos teismo... 54. Atsakydama į nurodytą kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija nurodo,... 55. Teismas priima priešieškinį, jeigu tarp priešieškinio ir pradinio... 56. Darytina išvada, kad žemesniųjų instancijų teismai teisiškai pagrįstai... 57. Dėl ieškinio senaties terminų ir pareikštiems reikalavimams dėl... 58. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje nuosekliai laikomasi... 59. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi tenkinus priešieškinio reikalavimų... 60. Dėl bendraturčių pareigos derinti tarpusavio interesus įgyvendinant teises... 61. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės... 62. Konstatuotina, kad asmuo, ginčydamas kitų bendraturčių veiksmus kaip... 63. Atsakovas priešieškinį grindė tuo, kad, ieškovei rekonstravus jai... 64. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas... 65. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi... 66. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 67. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 68. Likusią Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 69. Priteisti ieškovei S. M. 1926 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus... 70. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...