Byla 2A-365-516/2019
Dėl nepagrįsto praturtėjimo ir prievolės iš be teisinio pagrindo įgyto turto įvykdymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2488-794/2018 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir A. T. (A. T.) dėl nepagrįsto praturtėjimo ir prievolės iš be teisinio pagrindo įgyto turto įvykdymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą ir, patikslinęs ieškinį, prašė: 1) pripažinti ieškovo reikalavimo teisę į jo lėšomis apmokėtą 218,82 kv. m gyvenamąjį plotą; 2) taikant restituciją priteisti ieškovui iš atsakovo A. T. 3 k. butą, esantį (duomenys neskelbtini); 3) priteisti ieškovui iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės turtinę žalą: įgyto 146 kv. m turto vertę – 240 900 Eur; nuo įgytos vertės 5 proc. dydžio metines palūkanas – 301 125 Eur; negautas pajamas – 219 000 Eur; nuo įgytos 72,82 kv. m turto vertės 5 proc. dydžio metines palūkanas – 150 191 Eur; dėl 72,82 kv. m turto negautas pajamas – 109 230 Eur. Taip pat patikslintu ieškiniu ieškovas prašė atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 5 700 Eur baudą.

82.

9Ieškovas nurodė, kad 1992 m. įsigaliojus Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymui, jis, vietos spaudoje 1992 m. balandžio mėnesį radęs pranešimą „Dėl gyventojų lėšų panaudojimo statant gyvenamuosius namus“, Vilniaus miesto valdybos Butų ir patalpų skyriaus nustatyta tvarka dėl gyvenamojo ploto statybos įstojęs į vienašalį sandorį, pateikė dokumentus: 1) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB ,,Dieona“ (išregistruota iš Juridinių asmenų registro) 1992 m. priimtą sprendimą dėl darbuotojų gyvenamajam plotui gauti eilės sudarymo; 2) UAB „Dieona“ 1992 m. nutarimą dėl gyvenamojo ploto statybos, lėšų įnešimo į kasą tvarkos ir jų panaudojimo atskaitomybės; 3) lėšų gyvenamiesiems namams ir komunalinės paskirties objektams statyti perdavimo Vilniaus miesto valdybai 1992 m. rugsėjo 23 d. protokolą; 4) UAB „Dieona“ kasos knygą apie darbuotojo (A. P.) gyvenamojo ploto statybai įneštas lėšas į kasą – 1 044 000 rublių; 5) UAB „Dieona“ mokėjimo pavedimus Nr. 89 ir Nr. 90 dėl lėšų gyvenamiesiems namams ir komunalinės paskirties objektams statyti perdavimo Vilniaus miesto valdybai. Dėl šių veiksmų, sudarius vienašalį sandorį, atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. UAB „Dieona“, vadovaudamasi Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu; Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 383 ir 1992 m. rugpjūčio 20 d. potvarkiu Nr. 828, 1992 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą ir nutarimą, kurių pagrindu su savivaldybės valstybine akcine įmone „Kapitalinė statyba“ (toliau – SĮ ,,Kapitalinė statyba“) dėl lėšų (744 000 rublių gyvenamojo ploto statybai ir 300 000 rublių komunaliniam ūkiui plėtoti) perdavimo Vilniaus miesto valdybai 1992 m. rugsėjo 23 d. pasirašė protokolą. Vadovaujantis UAB „Dieona“ 1992 m. rugsėjo 23 d. priimtu nutarimu „Dėl darbuotojų gyvenamojo ploto statybos, lėšų įnešimo į kasą tvarkos ir jų panaudojimo atskaitomybės“, 1993 m. išduotas UAB „Dieona“ kasos pajamų orderis Nr. 017307, o SĮ „Kapitalinė statyba“ 1992 m. išdavė raštus Nr. 10-04-359-82 ir 10-04-359-89, kuriuose nurodė, kad UAB „Dieona“ dalinio dalyvavimo būdu Vilniaus miesto valdybai apmokėjo 1 044 000 rublių už sandorio dalyviui pastatytą gyvenamąjį plotą. Taigi, ieškovo įsitikinimu, Vilniaus miesto valdybos Būtų ir patalpų skyriui atsirado pareiga atsiskaityti už sandorio dalyvio A. P. lėšomis apmokėtą gyvenamąjį plotą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 25 nutarimas Nr. 704 nustatė miestų (rajonų) savivaldybių gyvenamųjų namų, butų 1 kv. m statybos kainą, kuriuo remiantis, Vilniaus mieste 1 kv. m gyvenamojo ploto statybos kaina sudarė 200 rublių, įskaitant 50 rublių infliaciją, taigi, atliktais skaičiavimais, ieškovas A. P. savo lėšomis 1 044 000 rublių apmokėjęs Vilniaus miesto valdybai už pastatytą gyvenamąjį plotą, 1992 m. įgijo nuosavybės teisę į 4 176 kv. m bendrą gyvenamąjį plotą. Miesto valdyba, remdamasi asmens įmokos dydį patvirtinančiais dokumentais, turėjo priimti potvarkį dėl gyvenamojo namo (buto) perdavimo nuosavybės teise asmeniui, savo lėšomis apmokėjusiam jų statybą. Tai, ieškovo tvirtinimu, reiškia, kad vienašalį sandorį sudariusiam asmeniui – Vilniaus miesto savivaldybei, yra atsiradusi pareiga įvykdyti turtinę prievolę sandorio dalyviui, savo lėšomis apmokėjusiam pastatytą 4 176 kv. m bendrą gyvenamąjį plotą, o namo statytojas privalo išduoti atitinkamas pažymas ir kitus dokumentus, kurių reikia pastatytam namui (butui) teisiškai įregistruoti. Be to, ieškovo įsitikinimu, dėl sudaryto vienašalio sandorio ūkio subjektams – UAB „Dieona“, SĮ „Kapitalinė statyba“, Vilniaus miesto valdybos Butų ir patalpų skyriui (šiuo atveju – Vilniaus miesto savivaldybei) – dėl ieškovo įgyto 4 176 kv. m bendro gyvenamojo ploto, be kita ko, ir suteikto 218,82 kv. m gyvenamojo ploto perdavimo ieškovui, savo lėšomis apmokėjusiam šio ploto statybą, yra atsiradusi solidarioji pareiga atlyginti A. P. padarytą turtinę žalą ir nuostolius. Atsakovams neteisėtai įgijus SĮ „Kapitalinė statyba“ 1992 m. raštais Nr. 10-04-359-82, Nr. 10-04-359-89 skirtą 146 kv. m gyvenamojo plotą ir iš varžytynių pardavus Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 2626V suteiktą 72,82 kv. m, 3 k. butą, esantį (duomenys neskelbtini) – ieškovui atlygintini nuostoliai. Ieškovo nuomone, atsakovui A. T. 2013 m. liepos 26 d. iš varžytynių įgijus pirmiau nurodytą butą, pastarasis atsakovas atsako subsidiariai su pagrindine skolininke.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.

144.

15Teismas nustatė, kad ieškovas pateikė 1992 m. sausio 23 d. Lėšų gyvenamiesiems namams ir komunalinės paskirties objektams statyti perdavimo Vilniaus miesto valdybai protokolą, kuriame sulygta, jog UAB ,,Dieona“ įsipareigoja objektų statybai, ūkinei plėtrai pervesti iš viso 1 044 000 rublių, minėtos lėšos pervedamos į SĮ „Kapitalinė statyba“ protokole nurodytas dvi sąskaitas. Protokole, be kita ko, nurodyta, kad galutinai atsiskaičius už pastatytą gyvenamąjį plotą, Vilniaus miesto savivaldybės nustatyta tvarka jis bus perduodamas UAB „Dieona“. Protokolas, teismo vertinimu, pagal savo turinį laikytinas UAB „Dieona“ ir savivaldybės įmonės sutartimi dėl gyvenamojo ploto (buto) statybos. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pateikė įrodymus, kuriais remdamasis teigia, jog pinigus (1 044 000 rublių) būtent jis perdavė UAB ,,Dieona“, tačiau, teismo įsitikinimu, nesutiktina, kad šių dokumentų pagrindu ieškovas įgijo UAB „Dieona“ teises pagal 1992 m. sausio 23 d. protokolą. Vilniaus miesto valdybos 1992 m. gruodžio 24 d. potvarkiu Nr. 2626V buvo patvirtintas UAB „Dieona“ pateiktas sąrašas ir ieškovui 1993 m. sausio 20 d. buvo išduotas orderis dėl ginčo buto suteikimo, kuris, teismo įsitikinimu, suteikė ieškovo šeimai teisę tik apsigyventi bute, bet nepatvirtino jo nuosavybės teisės į minėtą butą. Trijų kambarių buto savininku iki 2013 m. rugpjūčio 9 d., t. y. iki užregistruojant nuosavybę varžytynių laimėtojui A. T., buvo nurodyta UAB „Dieona“, o ne A. P.. Byloje nėra duomenų, kad UAB ,,Dieona“ būtų perleidusi nuosavybės teises į ginčo butą taip kaip nustatė tuo metu galiojantis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsnis, o vien tai, kad ieškovas buvo likviduotos bendrovės akcininku ar prezidentu nesudaro pagrindo teigti, jog likviduotos bendrovės turtas perėjo ieškovo nuosavybėn. Taigi, teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas pripažinti, kad jis įgijo nuosavybės teisę į ginčo butą visiškai nepagrįstas.

165.

17Teismas pažymėjo, kad 2013 m. birželio 21 d. – 2013 m. birželio 28 d. vykusių varžytynių, kurių metu naujuoju buto savininku tapo atsakovas A. T., teisėtumo klausimas buvo sprendžiamas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-142-235/2016, kurioje priimtas jau įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimas atmesti ieškovo A. P. ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

186.

19Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės turtinę žalą, teismas nurodė, kad ieškovo argumentai, jog atsakovė pasisavino ieškovo lėšomis apmokėtą gyvenamąjį plotą ir padarė tyčinį nusikaltimą, yra neįrodyti, nes byloje nėra duomenų, kad būtų konstatuotas turto pasisavinimo faktas baudžiamojo proceso tvarka, o vien ieškovo subjektyvūs įsitikinimai nelaikytini įrodymu. Teismas akcentavo, kad atsakovės darbuotojų veiksmų teisėtumo klausimas buvo nagrinėjamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010, kuriose nebuvo konstatuota jokių atsakovų neteisėtų veiksmų. Kadangi ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, negalimas ir žalos atlyginimo priteisimas.

207.

21Pasisakydamas dėl atsakovės prašymo taikyti trejų metų ieškinio senatį, teismas nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog pirmoji ieškovo inicijuota byla buvo 2008 metais, kai ieškovas skundė Vilniaus miesto savivaldybės veiksmus, reikalavo žalos atlyginimo dėl to paties ginčijamo turto, taigi, teismo vertinimu, vėliausiai 2008 metais ieškovas turėjo sužinoti apie galimai jo pažeistas teises. Kadangi šio termino ieškovas neprašė atnaujinti ir nenurodė priežasčių, dėl kurių senaties terminas turėtų būti atnaujintas, teismas padarė išvadą, kad ieškinys byloje negali būti tenkinamas ne tik dėl to, jog ieškovas neįrodė atsakovų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, bet ir dėl to, kad ieškovas yra praleidęs įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti.

22I.

23Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

248.

25Ieškovas A. P. apeliaciniame skunde prašo: ,,panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimą ir spręsti klausimą dėl bylos perdavimo kitam nešališkam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o dėl ieškovo teisės ir įstatymų saugomų interesų gynimo, dėl 1992 m. sudaryto vienašališko sandorio dalyvių teisinių santykių pažeidimo ir ieškinio senaties termino taikymo spręsti bylą nustatyta apeliacine tvarka“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

268.1.

27Teisėjas V. P., nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-2488-794/2018, užkirsdamas kelią ieškovui žodžiu išdėstyti byloje savo reikalavimus ir aiškinimus, bylos nagrinėjimą be teisinio pagrindo 2018 m. gegužės 9 d. sustabdė. Dėl neteisėtų teisėjo V. P. veiksmų Vilniaus apygardos teismo pirmininkui 2018 m. gegužės 10 d. pateiktas pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo. Tačiau Civilinių bylų skyriaus pirmininkė N. Š., kuriai 2017 m. rugpjūčio 7 d. pačiai pareikštas pareiškimas nusišalinti nuo bylos, 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi netenkino ieškovo pareiškimo dėl V. P. nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo. Atsižvelgus į teisėjų nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo faktines aplinkybes ir įrodymais pagrįstas abejones dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų (L. U., O. G., A. R., D. K., H. J., N. Š. ir kt.) nešališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi, bet kokio turinio šio teismo priimtas sprendimas yra šališkas. Taigi, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje neužtikrinus garantijų, įtvirtintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTPLAK) 6 straipsnyje, atsirado pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti kitam nešališkam teismui.

288.2.

29Teismo sprendimo 3 ir 4 punktuose išdėstyti atsakovų argumentai ir pateikti nagrinėtų bylų sprendimai (nutartys) nėra susieti su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, iš esmės pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalis. Byloje pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas dėl savo gyvenamojo ploto statybos į ūkio subjekto UAB „Dieona“ kasą įnešė 1 044 000 rublių, kurie dalinio dalyvavimo būdu buvo perduoti Vilniaus miesto valdybai. Vilniaus miesto valdybai iš šio sandorio teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų už asmens (sandorio dalyvio A. P.) lėšomis pastatytą 5 220 kv. m ir skirtą 219 kv. m gyvenamąjį plotą atsirado pareiga šį plotą nuosavybės teise perduoti asmeniui savo lėšomis apmokėjusiam jo statybą. Teismas, pasisakydamas 6-11 sprendimo punktuose dėl ieškovo reikalavimų, pažeisdamas CK 6.237 straipsnio 1 ir 3 dalis, 6.240 straipsnio 1, 2, 4 dalis, nesilaikė dispozityvumo ir rungimosi principų, netyrė byloje esančių įrodymų visumos, nesilaikė įrodymų rinkimo ir vertinimo taisyklių. Taigi, yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą peržiūrėti apeliacine tvarka.

308.3.

31Vilniaus miesto valdybos 1992 m. viešai paskelbto spaudoje vienašalio sandorio teisiniai santykiai yra reglamentuoti Vyriausybės nutarimo Nr. 383 2.1–2.6 punktais. Iš vienašalio sandorio atsiranda pareigos jį sudariusiam asmeniui, šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybei, kuri yra įpareigota vykdyti Vyriausybės 1992 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 913 1–2 punktų ir 2.1 papunkčio nuostatas, t. y. Vilniaus miesto valdybos įmonės, įstaigos ir organizacijos pastačiusios dalinio dalyvavimo būdu gyvenamuosius namus, butus, kurių statybai iki šio nutarimo priėmimo dienos buvo naudojamos įmokėtos į įmonės, įstaigos ar organizacijos (šiuo atveju UAB „Dieona“) kasą gyventojų lėšos, turi įskaityti šias lėšas kaip gyventojų įmoką už pastatytus gyvenamuosius namus, butus, o Vilniaus miesto valdyba, remdamasi asmens įmokos dydį patvirtinančiais dokumentais, t. y. UAB „Dieona“ kasos knygos išrašais, yra įpareigota priimti potvarkį dėl gyvenamojo namo (buto) perdavimo nuosavybės teise sandorio dalyviui A. P., savo lėšomis apmokėjusiam jų statybą, kas iki šiol nepadaryta. Kadangi dėl ieškovo įgytos nuosavybės į 5 220 kv. m gyvenamąjį plotą, taip pat ir skirtą 219 kv. m plotą bei suteiktą 72,82 kv. m butą, skundžiamo teismo sprendimo 6-11 punktuose išdėstyti motyvai iš esmės pažeidžia ieškovo materialinę subjektinę teisę ir įstatymų saugomą interesą, taip pat nėra susijusios su ginčo teisena, jie atmestini, nes šie motyvai grindžiami klaidingu proporcingumo principo aiškinimu. Tokios situacijos įteisinimas nebūtų sąžiningas, nes toleruotų pagrindinės skolininkės Vilniaus miesto savivaldybės nesąžiningą elgesį. Teisėjas, remdamasis neleistinais įrodymais, iš esmės pažeidė 1992 m. sudaryto vienašalio sandorio dalyvių teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, o užkirsdamas kelią ieškovui į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą pažeidė Europos sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) IV dalies 47 straipsnį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

328.4.

33Sprendime išdėstyti motyvai dėl 1992 m. rugsėjo 23 d. sudaryto SĮ „Kapitalinė statyba“ protokolo iš esmės pažeidžia paties protokolo esmę ir prieštarauja Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 383 2.1, 2.3 ir 2.4 papunkčiuose įtvirtintoms nuostatoms. Remiantis Vyriausybės 1992 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 913, ne ūkio subjektas, o A. P., įmokėjęs į UAB „Dieona“ sąskaitą 1 044 000 rublių, pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 383 2.4 papunktį įgijo nuosavybės teisę į savo lėšomis pastatytą 5 220 kv. m plotą, taip pat ir skirtą 219 kv. m gyvenamąjį plotą ir suteiktą butą, kuris turi būti perduotas ieškovui. Vilniaus miesto valdyba potvarkiu išdavė ieškovui gyvenamosios patalpos orderį su teise apsigyventi gyvenamojoje patalpoje, adresu: (duomenys neskelbtini), taigi, ieškovas, perdavimo būdu įgijo į perduotą daiktą (butą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas, t. y. Vilniaus miesto valdyba. Tai reiškia ieškovas yra atleistas nuo įrodinėjimo aplinkybių, kurios preziumuojamos pagal įstatymą ir nepaneigtos bendrąja tvarka. Buto savininkas (ieškovas) turi teisę reikalauti teismo pašalinti bet kokius jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Teisėjas, teismo procese gindamas atsakovų teises, be teisinio pagrindo atėmė ieškovo teisę į sąžiningai įgytą asmeninę nuosavybę, pažeidė Konstitucijos 23 straipsnį bei Chartijos 17 straipsnio 1 dalį.

348.5.

35Sandorį sudariusi Vilniaus miesto valdyba, priimdama sprendimą panaudoti gyventojų lėšas namo statybai ir patvirtindama asmenų savo lėšomis statančius namus sąrašą, privalėjo lėšų perdavimo klausimą suderinti su statybai lėšas suteikusia įstaiga, t. y. ūkio subjektu „Dieona“. 1992 m. rugsėjo 23 d. protokolo pagrindu UAB „Dieona“ perdavus valdybai A. P. į bendrovės kasą įneštas lėšas, A. P. į jo lėšomis pastatytą pastatą iš karto įgijo nuosavybės teisę. Vilniaus miesto savivaldybei neįvykdžius jai iš teisės aktų kylančių pareigų, atsakovams atsirado turtinė prievolė atlyginti ieškovui žalą: dėl skirto 219 kv. m. bendro gyvenamojo ploto netekimo – 761 025 Eur (į šią sumą įskaitoma 240 900 Eur turto vertė, 301 125 Eur palūkanos ir 219 000 Eur negautos pajamos), taip pat dėl pagal gyvenamosios patalpos orderį suteikto buto, adresu (duomenys neskelbtini), realizacijos patirtus nuostolius – 120 153 Eur turto vertė, 150 191 Eur palūkanos ir 109 230 Eur negautos pajamos. Šioje dalyje teismas priėmė sprendimą be motyvų, todėl yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir visą dėl nepagrįsto praturtėjimo ir turto gavimo, ieškovui padarytos žalos išieškojimo, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

368.6.

37Atsakovės nesąžiningas elgesys, teikiant pašymą taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, pažeidžia CK 1.137 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principus. Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta prievolė. CK 1.127 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, ieškinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo dienos, taigi, nuo byloje pateikto ieškinio dienos. Sudaryto vienašalio sandorio terminas nėra nustatytas. Kadangi atsakovai šiuo atveju nevykdo savo pareigų, pažeidimas tęstinis, vyksta kiekvieną dieną, o ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną, o ne nuo tada, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie esamą prievolę arba pažeidimą. Be to, kadangi ieškovas į pastatytą 5 220 kv. m gyvenamąjį plotą įgijo nuosavybės teisę 1992 metais, tai iki tol, kol Vilniaus miesto savivaldybė įvykdys prievolę dėl esamo ploto nuosavybės teise perdavimo ieškovui, remiantis CK 4.71 straipsnio 4 dalimi, įgyjamosios senaties terminas turi būti stabdomas laikui, kol yra kliūtis. Savo ruožtu skundžiamo sprendimo 15 ir 16 punktuose nurodyti motyvai pažeidžia ieškovo teisėtų lūkesčių bei lygybės prieš įstatymą principus.

389.

39Atsakovas A. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad nupirko UAB „Dieona“ priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš varžytynių 2013 m. liepos 26 d., o 2018 m. liepos 19 d. atsakovas pardavė butą už tą pačią kainą, kaip ir nupirko. Taigi, atsakovas nepraturtėjo ir niekam jokių pinigų neskolingas.

4010.

41Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4210.1.

43Galutine ir įsiteisėjusia Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-119-603/2009 buvo patenkintas pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės prašymas leisti realizuoti Vilniaus miesto savivaldybės teisę, pripažintą Lietuvos Respublikos ūkinio teismo sprendimais, išieškant pagal pridedamus vykdomuosius raštus teismo priteistą 31 554,31 Lt skolą ir 11 548,87 Lt delspinigius bei 44 598,37 Lt skolą ir delspinigius iš likviduotai UAB „Dieona“ priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu ir nutartimi yra pripažinta, kad 1992 m. rugsėjo 21 d. raštas Nr. 10-04-359-89 ir 1992 m. gruodžio 24 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkis Nr. 2626V yra pakankami ir teisėti pagrindai UAB ,,Dieona“ nuosavybės teisėms į butą, adresu: (duomenys neskelbtini), įregistruoti.

4410.2.

45Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas konkrečiai nenurodė nė vieno iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, jog ieškovas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negali kilti pagrįstų abejonių, kad civilinė byla Nr. 2-2488-794/2018 gali būti išnagrinėta, pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

4610.3.

47Teismas ieškovo įrodymus įvertino tinkamai ir priėmė pagrįstą sprendimą, kad ieškovo reikalavimas pripažinti, jog jis įgijo nuosavybės teisę į ginčo butą, yra visiškai nepagrįstas. Reikalavimas motyvuoti nutartį (sprendimą), skirtingai nei interpretuoja apeliantas, neturėtų būti suprantamas, kaip teismo prievolė procesiniame sprendime pasisakyti absoliučiai dėl visų proceso šalies (šalių) išdėstytų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, taip pat, nėra pagrindo spręsti, kad byloje pažeistas ieškovo subjektyviai suprantamas proporcingumo principas, nes teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į visas aplinkybes ir rėmėsi minėtu proporcingumo principu savo vidiniu ir teisiškai 6–11 minėto sprendimo punktuose pagrįstu įsitikinimu.

4810.4.

49Žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju yra būtina, o jos (žalos) įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui. Ieškovo skaičiavimai neaiškūs ir nėra pagrįsti, nurodomos sumos tarpusavyje nesutampa, yra nevienodos nurodomuose skaičiavimuose ir ieškovo keliamuose reikalavimuose ir kadangi A. P. nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikytini nepagrįstais jo teiginiai, jog ieškovas patyrė žalą. Priešingai, ieškovas, gyvendamas jam nuosavybės teise nepriklausančiame bute ir faktiškai naudodamasis teikiamomis paslaugomis, ne tik nepatyrė žalos, bet trukdė naudotis šiuo turtu turto savininkams. Šiuo atveju taikytinas principas, kad iš neteisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur). Turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, taigi, būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrindžia ne tik neteisėtų atsakovų veiksmų, bet ir žalos realumo, nors pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka būtent ieškovui. Tiek ieškovo ieškinio, tiek apeliacinio skundo subjektyvūs įsitikinimai bei teiginiai nėra pagrįstai argumentuoti.

5010.5.

51Dar 2009 m. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-96-331/2009 pagal A. P. skundą atsakovams valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui byloje – Vilniaus miesto savivaldybei, kuriuo, be kita ko, buvo reiškiami reikalavimai įpareigoti atsakovę buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku įregistruoti būtent A. P.. Ieškovas dalyvavo šioje ir pirmiau minėtoje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo bylose ir rėmėsi tais pačiais argumentais, dokumentais, faktinėmis aplinkybėmis kaip ir šioje byloje, todėl laikytina, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Remiantis išnagrinėtų bylų medžiaga, akivaizdu, kad ieškovui jau 2009 m. buvo žinomos visos faktinės aplinkybės, susijusios su ginču, ir jau 2009 m. ieškovas turėjo pakankamai informacijos tam, jog galėtų pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Teismas teisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą. Nebuvo tęstinio teisių pažeidimo, o teismas, tinkamai įvertinęs priežastis, dėl kurių A. P. praleido ieškinio senaties terminą, ir nesant svarbių priežasčių, negynė manomai pažeistų teisių.

5210.6.

53Kitoje civilinėje byloje Nr. 2-142-235/2016 yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimas atmesti ieškovo A. P. ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas pripažinti jam reikalavimo teisę į ginčo butą negali būti tenkinamas.

54Teisėjų kolegija

konstatuoja:

55I.

56Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5711.

58Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal A. P. apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Dėl teisėjo nešališkumo

5912.

60Apelianto A. P. teigimu, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant jo ieškinį, nebuvo užtikrinta ieškovo teisė į nešališką ir objektyvų teismą, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti kitam nešališkam pirmosios instancijos teismui. Savo poziciją ieškovas grindžia šiomis aplinkybėmis: pirma, apelianto tvirtinimu, sprendimą priėmęs teisėjas V. P. užkirto ieškovui kelią išdėstyti savo reikalavimus ir paaiškinimus žodžiu ir be jokio teisinio pagrindo 2018 m. gegužės 9 d. sustabdė bylos nagrinėjimą bei nebuvo nušalintas pagal ieškovo pateiktą 2018 m. gegužės 10 d. pareiškimą, antra, atsižvelgus į kitų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nusišalinimo nuo šios bylos nagrinėjimo faktines aplinkybes ir jų galimą suinteresuotumą šia byla, ieškovo nuomone, bet kokio turinio Vilniaus apygardos teismo priimtas sprendimas laikytinas šališku.

6113.

62Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ‑ CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017).

6314.

64Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir ieškovo argumentus, priėjo išvadą, kad apeliantas nepaneigė preziumuojamo teismo nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negali kilti jokių pagrįstų abejonių dėl skundžiamą sprendimą priėmusio teisėjo V. P. nešališkumo ir nesuinteresuotumo šios bylos baigtimi.

6515.

66Apelianto A. P. argumentai dėl teisėjo, nagrinėjusio bylą, ir teismo, kuriame teisėjas dirba, šališkumo neparemti jokiomis pagrįstomis aplinkybėmis.

6716.

68Priešingai nei nurodo apeliaciniame skunde ieškovas, 2018 m. gegužės 9 d. teisėjas V. P. ne sustabdė bylos nagrinėjimą, o jį atidėjo, pasiūlydamas A. P. pasirūpinti, kad jį teisme atstovautų advokatas. Tokia teisė bylą nagrinėjančiam teisėjui nustatyta CPK 161 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad tais atvejais, kai teismo posėdžio pirmininkas ar kitas bylą nagrinėjantis teisėjas mano, jog šalis arba trečiasis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese, ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą. Skirtingai nei interpretuoja apeliantas, teisėjo sprendimas vadovautis pirmiau nurodyta CPK norma nereiškia, kad teisėjas iš anksto yra numatęs ieškovui nepalankų bylos rezultatą.

6917.

70Kaip pagrįstai buvo išaiškinta ieškovui dar 2018 m. gegužės 15 d. nutartyje, kuria atsisakyta nušalinti teisėją V. P. pagal ieškovo pareiškimą, teisėjas faktiškai priėmė ieškovui palankų procesinį sprendimą, sudarydamas pastarajam sąlygas pasirūpinti profesionalaus teisininko pagalba, kad būtų geriau apgintos ieškovo galimai pažeistos teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas (net tuo atveju, jeigu jie būtų nepalankūs ieškovui) savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas.

7118.

72Apeliantas taip pat visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas užkirto ieškovui galimybę žodžiu išdėstyti savo argumentus ir paaiškinimus. Nors 2018 m. gegužės 9 d. posėdyje ieškovui buvo pasiūlyta pasirūpinti advokato atstovavimu ir bylos nagrinėjimas atidėtas, 2018 m. birželio 27 d. posėdyje, A. P. asmeniškai teikė paaiškinimus žodžiu (iš viso beveik 50 minučių), taip pat pasakė baigiamąją kalbą, todėl teigti, kad kokios nors iš CPK įtvirtintų ieškovo procesinių teisių, be kita ko, teisė būti išklausytam žodžiu, buvo apribotos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nėra jokio pagrindo.

7319.

74Visiškai nepagrįstas ir ieškovo teiginys, kad bet kokio turinio Vilniaus apygardos teismo priimtas sprendimas laikytinas šališku ir byla turi būti perduota nagrinėti iš naujo kitam pirmosios instancijos teismui. Šį argumentą ieškovas grindžia tuo, kad kiti ieškovo ieškinį nagrinėti paskirti Vilniaus apygardos teismo teisėjai nusišalino nuo šios bylos nagrinėjimo, nes, ieškovo teigimu, yra pagrįstų abejonių dėl jų suinteresuotumo bylos baigtimi.

7520.

76Tačiau, kaip matyti iš teisėjos L. U. 2017 m. birželio 8 d. nutarties, teisėjos O. G. 2017 m. liepos 17 d. nutarties, 2018 m. vasario 26 d. teisėjos A. R. nutarties, 2018 m. kovo 1 d. teisėjos A. U. nutarties ir kitų ieškovo minimų teisėjų nusišalinimų turinio, visi teisėjai nusišalino dėl teisėjų dalyvavimo ankstesnėse paties A. P. inicijuotose ar prieš jį iškeltose bylose, kuriose iš dalies buvo vertinamos tos pačios faktinės aplinkybės, kurias ieškovas dėsto ir šioje byloje pateiktame ieškinyje. Taigi, teisėjai nusišalino siekdami užkirsti kelią bet kokioms ieškovo galimoms abejonėms ar interpretacijoms dėl jų šališkumo. Savo ruožtu jokių duomenų, kad ir teisėjas V. P., priėmęs skundžiamą sprendimą, jau nagrinėjo ir vertino ieškovo šioje byloje nurodamas faktines aplinkybes, tuo labiau tais pačiais ar panašiais aspektas, apeliantas nenurodė, o vien tik aplinkybė, jog šis teisėjas dirba su nusišalinusiais teisėjais tame pačiame Vilniaus apygardos teisme, nesudaro pagrįsto pagrindo abejoti teisėjo nešališkumu ir atitinkamai pagrindo naikinti sprendimą. Dėl ginčo esmės

7721.

78Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo reikalavimus, nesilaikė rungimosi principo, netyrė byloje esančių įrodymų visumos ir nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, visi teismo motyvai grindžiami klaidingu proporcingumo principo aiškinimu, įteisina nesąžiningą Vilniaus miesto savivaldybės elgesį, pažeidžia ieškovo teisę į nuosavybę, teisėtus lūkesčius bei lygybės prieš įstatymą principą.

7922.

80Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia ieškovo pozicija nesutinka.

8123.

82Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodo daugybę įvairių tiek CK, tiek CPK teisės normų, taip pat remiasi EŽTPLAK ir Chartijoje įtvirtintomis nuostatomis, tačiau jokių argumentų, paaiškinančių kaip konkrečiai, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovo nurodomas teisės normas, apeliantas neišdėsto, apsiribodamas tik ieškinyje plačiai aprašytų jo pateiktų įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimu bei interpretacijomis.

8324.

84Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog vien ta aplinkybė, kad teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padaro kitokias išvadas, nei nurodo tam tikra šalis, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-525-219/2016; kt.)

8525.

86Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir šalių argumentus, neturi jokio teisinio ir (ar) faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog ieškovas būtų įgijęs UAB „Dieona“ teises pagal paties ieškovo, kaip UAB „Dieona“ prezidento, pasirašytą 1992 m. sausio 23 d. protokolą, kuriuo komercinė firma ,,Dieona“ įsipareigojo objektų statybai, ūkinei plėtrai pervesti iš viso 1 044 000 rublių į SĮ „Kapitalinė statyba“ protokole nurodytas dvi sąskaitas, ir kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad galutinai atsiskaičius už pastatytą gyvenamąjį plotą, Vilniaus miesto savivaldybės nustatyta tvarka jis perduodamas komercinei firmai „Dieona“.

8726.

88Paties apelianto akcentuojamo Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 383 „Dėl gyventojų lėšų panaudojimo statant gyvenamuosius namus“ 2.2 punkte įtvirtinta, kad statytojas sudaro su kiekvienu asmeniu notariškai patvirtintą sutartį, kurioje nurodoma namo, buto statybos ir atsiskaitymo už statybos kaštus tvarka bei terminai, taip pat sąlygos, kuriomis statomas namas, butas pereis asmens, savo lėšomis dalyvaujančio namo statyboje, nuosavybėn. Jokios notariškai patvirtintos sutarties, leidžiančios konstatuoti, kad būtent ieškovas turėjo būti laikomas jo nurodomų plotų, inter alia, buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku, apeliantas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

8927.

90Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus miesto valdybos gyvenamosios patalpos orderyje, išduotame ieškovui 1993 m. sausio 20 d., kalbama tik apie ieškovo (ir jo šeimos) teisę apsigyventi ginčo bute, tačiau jame nėra jokių nuostatų dėl šio buto nuosavybės teisės priklausymo ir, priešingai nei interpretuoja ieškovas, minėtas orderis negali būti laikomas dokumentu, patvirtinančiu, kad ieškovas įgijo į ginčo butą tiek pat teisių, kiek jų turėjo UAB „Dieona“. Be to, kaip pagrįstai pastebėjo atsakovė atsiliepime į skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-982/2010 pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovėms valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybė, palikdamas nepakeistu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimą, įvertinęs tuos pačius įrodymus, kuriuos akcentuoja ieškovas ir šioje byloje, pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės įmonės „Kapitalinė statyba“ 1992 m. rugsėjo 21 d. raštas Nr. 10-04-359-89 ir 1992 m. gruodžio 24 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkis Nr. 2626V yra pakankami ir teisėti pagrindai UAB „Dieona“ nuosavybės teisėms į butą, adresu: (duomenys neskelbtini), įregistruoti. Pastebėtina, kad iš minėto rašto Nr. 10-04-359-89 aiškiai matyti, jog dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos sutartis buvo sudaryta tarp SĮ „Kapitalinė statyba“ ir UAB „Dieona“; pastaroji visiškai atsiskaitė ir butas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 20 d. potvarkiu Nr. 828p buvo perduotas UAB „Dieona“ nuosavybėn.

9128.

92Aplinkybė, kad ieškovo teikiami rašytiniai įrodymai nepatvirtina ieškovo nuosavybės teisės į ginčo butą (tuo labiau į kokį nors kitą plotą) įgijimo, jau buvo konstatuota ir įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose bylose Nr. 2-30808-910/2013, Nr. 2-6998-599/2015, savo ruožtu 2013 m. birželio 21 d. – 2013 m. birželio 28 d. vykusių varžytynių, kurių metu naujuoju buto savininku tapo atsakovas A. T., teisėtumo klausimas buvo sprendžiamas civilinėje byloje Nr. 2-142-235/2016, kurioje priimtas įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimas atmesti ieškovo A. P. ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

9329.

94Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, apeliuodama į jau išnagrinėtose bylose nustatytas aplinkybes, pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalis, reikalaujančias sąžiningai, laikantis protingumo, teisingumo principų ir nepiktnaudžiaujant įgyvendinti savo teises. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmiau nurodytose bylose priimti sprendimai yra susiję su šioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, nes visose minėtose bylose ieškovas, nors ir reiškė skirtingai suformuluotus reikalavimus skirtingiems arba tiems patiems atsakovams, iš esmės visur įrodinėjo tą pačią aplinkybę tais pačiais įrodymais – t. y. aplinkybę, kad būtent jis turėtų būti laikomas ginčo buto savininku. Visi įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai ir jose konstatuotos aplinkybės, yra privalomi pačiam ieškovui, dalyvavusiam minėtose bylose ir kitiems asmenims (CPK 18 straipsnis).

9530.

96Kadangi byloje nėra patikimų ir pakankamų įrodymų, kad ieškovas buvo įgijęs nuosavybės teisę į ginčo butą iš statytojo ar iš UAB „Dieona“, visiškai nepagrįsti ir apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio reikalavimų pripažinti ieškovo teisę į gyvenamąjį plotą ir priteisti ieškovui ginčo butą, atėmė A. P. teisę į sąžiningai įgytą nuosavybę ir (ar) pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį.

9731.

98Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo atsisakymo priteisti ieškovui žalos atlyginimą iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės motyvais.

9932.

100Kaip jau minėta, ieškovo procesinių dokumentų argumentai ir pateikti įrodymai šioje byloje nepagrindžia, kad būtent ieškovui turėjo būti suteikta nuosavybės teisė į jo nurodytą pastatytą plotą, be kita ko, ginčo butą, todėl jokio pagrindo teigti, kad savivaldybė turėjo pareigą pastatytas gyvenamąsias patalpas perduoti A. P., o to nepadariusi, atliko neteisėtus veiksmus ir turėtų atlyginti dėl to ieškovui kilusią žalą, nėra (CPK 185 straipsnis). Nesant neteisėtų veiksmų, negalimas ir civilinės atsakomybės taikymas, t. y. ieškovo reikalaujamo žalos atlyginimo priteisimas, nes civilinė atsakomybė taikoma tik esant visų sąlygų visumai – neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246–6.249).

10133.

102Ieškovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra be motyvų. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas aiškiai nurodė, kad ieškovas neįrodė savivaldybės neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir motyvavo šią savo išvadą, be kita ko, pažymėdamas, jog byloje nėra jokių duomenų, kad būtų konstatuotas ieškovo nurodomas turto pasisavinimo faktas baudžiamojo proceso tvarka, o taip pat, jog būtų konstatuotas atsakovės darbuotojų veiksmų neteisėtumas nagrinėtose administracinėse bylose. Savo ruožtu, nesant neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, jos taikymas apskritai negalimas, atskirų ieškovo prašomo priteisti žalos atlyginimo sudedamųjų dalių aptarimas netikslingas, taigi, dėl to plačiau nepasisakęs teismas, pareigos motyvuoti sprendimą nepažeidė.

10334.

104Be to, kaip teisingai pastebėjo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, reikalavimas motyvuoti nutartį neturėtų būti suprantamas, kaip teismo prievolė procesiniame sprendime pasisakyti absoliučiai dėl visų ieškovo nurodytų teiginių ir pastebėjimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006).

10535.

106Pažymėtina, kad reikalaudamas žalos atlyginimo ieškovas apeliaciniame skunde taip pat mini atsakovės nepagrįstą praturtėjimą, tačiau ši teiginį iš esmės grindžia analogiškais argumentais apie, ieškovo nuomone, savivaldybės pareigą perduoti ieškovui nuosavybės teisę į ginčo butą ir, apelianto teigimu, šios pareigos pažeidimą, todėl, apeliantui neįrodinėjant sąlygų, būtinų atsakovų nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti, ir atsižvelgiant į jau šioje nutartyje pirmiau nurodytus teisėjų kolegijos motyvus, plačiau šiuo klausimu nepasisakytina.

10736.

108Galiausiai, apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo iš savivaldybės priteisimo pareikšti pasibaigimo.

10937.

110Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovės prašymu taikyti ieškinio senatį ir iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatęs, kad pirmoji ieškovo inicijuota prieš Vilniaus miesto savivaldybę byla, kurioje A. P. taip pat reikalavo žalos atlyginimo dėl to paties ginčo turto priteisimo, buvo dar 2008 metais, sprendė, jog vėliausiai 2008 metais ieškovas turėjo sužinoti apie galimai pažeistas jo teises, taigi, šiuo metu nagrinėjamą ieškinį pareiškęs 2017 m. birželio 1 d., ieškovas akivaizdžiai praleido senaties terminą (reikalavimui dėl žalos atlyginimo pateikti).

11138.

112Apeliantas neginčija aplinkybės, kad visos šioje byloje nurodomos aplinkybės jam buvo žinomos dar 2008 metais, tačiau remiasi CK 1.127 straipsnio 3 ir 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, jog tuo atveju, jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, ieškinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo momento, o jeigu pažeidimas yra tęstinis, senaties terminas dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną, bei teigia, kad jis nuosavybės teisę į pastatytą gyvenamąjį plotą įgijo 1992 metais, iki tol, kol Vilniaus miesto savivaldybė įvykdys prievolę dėl esamo ploto nuosavybės teisės perdavimo ieškovui, todėl, remiantis CK 4.71 straipsnio 4 dalimi, įgyjamosios senaties terminas turi būti stabdomas laikui, kol yra kliūtis.

11339.

114Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad įgyjamoji senatis ir ieškinio senatis yra du visiškai skirtingi bei atskiri institutai. Šiuo atveju ieškovui, įrodinėjusiam, kad jis nuo pat 1992 metų turėjo būti teisėtu ginčo buto savininku, o ne teigusiam, jog jis, nebūdamas teisėtu savininku, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, įgyjamosios senaties institutą reglamentuojančios normos netaikytinos. Ieškinio senaties termino skaičiavimo, stabdymo ir nutraukimo taisyklės yra įtvirtintos CK 1 knygoje, todėl apeliantas visiškai nepagrįstai, ginčydamas teismo išvadą dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, remiasi CK 4.71 straipsnio 4 dalimi.

11540.

116Ieškovas taip pat neteisingai supranta ir interpretuoja pirmiau nurodytas CK 1.127 straipsnio 3 ir 5 dalis, kurios nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes ieškovo įrodinėjamas Vilniaus miesto savivaldybės neva padarytas pažeidimas nelaikytinas tęstiniu, taigi, ir pagrindo ieškinio senaties termino pradžią skaičiuoti nuo paties ieškinio pateikimo dienos nėra. Kadangi skundžiamo sprendimo 15 ir 16 punktuose nurodyti teismo motyvai, priešingai nei teigia apeliantas A. P., pagrįsti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atitinka aktualų teisinį reguliavimą, jie negali būti pripažinti pažeidžiančiais apelianto teisėtus lūkesčius bei lygybės prieš įstatymą principus. Dėl bylos baigties

11741.

118Apibendrindama pirmiau išdėstytus teisinius argumentus ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, o A. P. apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 strapipsnio 1 dalies 1 punktas).

119Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

120Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą ir, patikslinęs ieškinį, prašė: 1)... 8. 2.... 9. Ieškovas nurodė, kad 1992 m. įsigaliojus Lietuvos Respublikos gyventojų... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 14. 4.... 15. Teismas nustatė, kad ieškovas pateikė 1992 m. sausio 23 d. Lėšų... 16. 5.... 17. Teismas pažymėjo, kad 2013 m. birželio 21 d. – 2013 m. birželio 28 d.... 18. 6.... 19. Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto... 20. 7.... 21. Pasisakydamas dėl atsakovės prašymo taikyti trejų metų ieškinio senatį,... 22. I.... 23. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 24. 8.... 25. Ieškovas A. P. apeliaciniame skunde prašo: ,,panaikinti Vilniaus apygardos... 26. 8.1.... 27. Teisėjas V. P., nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-2488-794/2018,... 28. 8.2.... 29. Teismo sprendimo 3 ir 4 punktuose išdėstyti atsakovų argumentai ir pateikti... 30. 8.3.... 31. Vilniaus miesto valdybos 1992 m. viešai paskelbto spaudoje vienašalio... 32. 8.4.... 33. Sprendime išdėstyti motyvai dėl 1992 m. rugsėjo 23 d. sudaryto SĮ... 34. 8.5.... 35. Sandorį sudariusi Vilniaus miesto valdyba, priimdama sprendimą panaudoti... 36. 8.6.... 37. Atsakovės nesąžiningas elgesys, teikiant pašymą taikyti sutrumpintą... 38. 9.... 39. Atsakovas A. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.... 40. 10.... 41. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą... 42. 10.1.... 43. Galutine ir įsiteisėjusia Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio... 44. 10.2.... 45. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas konkrečiai nenurodė nė vieno iš... 46. 10.3.... 47. Teismas ieškovo įrodymus įvertino tinkamai ir priėmė pagrįstą... 48. 10.4.... 49. Žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju yra būtina, o jos... 50. 10.5.... 51. Dar 2009 m. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama... 52. 10.6.... 53. Kitoje civilinėje byloje Nr. 2-142-235/2016 yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto... 54. Teisėjų kolegija... 55. I.... 56. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 57. 11.... 58. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 59. 12.... 60. Apelianto A. P. teigimu, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant jo ieškinį,... 61. 13.... 62. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą... 63. 14.... 64. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos... 65. 15.... 66. Apelianto A. P. argumentai dėl teisėjo, nagrinėjusio bylą, ir teismo,... 67. 16.... 68. Priešingai nei nurodo apeliaciniame skunde ieškovas, 2018 m. gegužės 9 d.... 69. 17.... 70. Kaip pagrįstai buvo išaiškinta ieškovui dar 2018 m. gegužės 15 d.... 71. 18.... 72. Apeliantas taip pat visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad... 73. 19.... 74. Visiškai nepagrįstas ir ieškovo teiginys, kad bet kokio turinio Vilniaus... 75. 20.... 76. Tačiau, kaip matyti iš teisėjos L. U. 2017 m. birželio 8 d. nutarties,... 77. 21.... 78. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo... 79. 22.... 80. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia ieškovo pozicija... 81. 23.... 82. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovas apeliaciniame skunde... 83. 24.... 84. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog vien ta aplinkybė, kad... 85. 25.... 86. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi... 87. 26.... 88. Paties apelianto akcentuojamo Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr.... 89. 27.... 90. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus miesto valdybos... 91. 28.... 92. Aplinkybė, kad ieškovo teikiami rašytiniai įrodymai nepatvirtina ieškovo... 93. 29.... 94. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė,... 95. 30.... 96. Kadangi byloje nėra patikimų ir pakankamų įrodymų, kad ieškovas buvo... 97. 31.... 98. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su... 99. 32.... 100. Kaip jau minėta, ieškovo procesinių dokumentų argumentai ir pateikti... 101. 33.... 102. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas... 103. 34.... 104. Be to, kaip teisingai pastebėjo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą,... 105. 35.... 106. Pažymėtina, kad reikalaudamas žalos atlyginimo ieškovas apeliaciniame... 107. 36.... 108. Galiausiai, apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl... 109. 37.... 110. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovės prašymu taikyti ieškinio... 111. 38.... 112. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad visos šioje byloje nurodomos... 113. 39.... 114. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad įgyjamoji senatis ir... 115. 40.... 116. Ieškovas taip pat neteisingai supranta ir interpretuoja pirmiau nurodytas CK... 117. 41.... 118. Apibendrindama pirmiau išdėstytus teisinius argumentus ir faktines... 119. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 120. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą....