Byla 2-1346-178/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės kompanija“ bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą bankrutuojančios atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Auksinis eršketas“ bankroto byloje Nr. B2-4558-302/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės kompanija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės kompanija“ bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą bankrutuojančios atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Auksinis eršketas“ bankroto byloje Nr. B2-4558-302/2015.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas klausimas dėl kreditorinio reikalavimo (ne)patvirtinimo bankroto byloje.

5Pareiškėjas BUAB „Šiaurės kompanija“ prašė įtraukti jį į BUAB „Auksinis eršketas“ kreditorių sąrašą bei patvirtinti 2 205,08 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. Nurodė, kad pareiškėjo bankroto administratorius iš jam perduotų dokumentų nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. spalio mėn. atsakovui išrašyta PVM sąskaitų-faktūrų 2 205,08 Eur dydžio sumai. Išrašytos PVM sąskaitos-faktūros apmokėtos nebuvo.

6Atsakovo bankroto administratoriaus su pareiškėjo prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad BUAB „Šiaurės kompanija“ išrašė BUAB „Auksinis eršketas“ sąskaitas-faktūras už patalpų nuomą. Tačiau dokumentų, patvirtinančių, kad BUAB „Auksinis eršketas“ neatsiskaitė su pareiškėju, pateikta nebuvo. Pagal atsakovo administratoriaus turimus duomenis BUAB „Auksinis eršketas“ yra visiškai atsiskaičiusi su BUAB „Šiaurės kompanija“ tiek pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, tiek pagal kitus dokumentus ir nėra skolinga minėtai įmonei. Priešingai, iš esamų įrodymų matyti, kad ne atsakovas yra skolingas pareiškėjui, o pareiškėjas skolingas atsakovui „Auksinis eršketas“.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą. Teismas, išanalizavęs į bylą pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendė, jog pareiškėjas neįrodė prašomo patvirtinti 2 205,08 Eur reikalavimo. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą išrašą iš atsakovo buhalterinės apskaitos programos už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., sprendė, jog šis išrašas patvirtina, kad visos pareiškėjo administratoriaus pateiktos PVM sąskaitos-faktūros (ŠK01055, ŠK01077, ŠK01106, ŠK01123, ŠK01126, ŠK01146, ŠK01160, ŠK01164, ŠK01167, ŠK01168) buvo įtrauktos į BUAB „Auksinis eršketas“ buhalterinę apskaitą bei visiškai apmokėtos. Teismas nurodė, kad šis išrašas atspindi bendras atsakovo ir pareiškėjo tarpusavio operacijas, t. y. iš jo matyti ne tik BUAB „Auksinis eršketas“ atsiskaitymai su pareiškėju, tačiau ir pastarojo atsiskaitymai su BUAB „Auksinis eršketas“. Teismas pažymėjo, kad išrašas, be kita ko, patvirtina pareiškėjo 386 443,30 Eur dydžio skolą BUAB „Auksinis eršketas“. Pareiškėjo skola Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1798-450/2015 buvo patvirtinta ir į pareiškėjo kreditorių sąrašus buvo įtrauktas į trečios eilės kreditorius BUAB „Auksinis eršketas“ su 395 211,20 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad BUAB „Auksinis eršketas“ su juo neatsiskaitė, o apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

10BUAB „Šiaurės kompanija“ (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą tenkinti ir patvirtinti BUAB „Šiaurės kompanija“ 2 205,08 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Auksinis eršketas“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Nei apeliantas, nei jo atstovas nebuvo tinkamai informuoti apie 2015 m. gegužės 7 d. vykusį teismo posėdį. Buvo pažeistos apelianto procesinės teisės - teisė būti išklausytam ir rungimosi principas, suteikiantis teisę kiekvienai šaliai įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Todėl teismo nutartis naikintina CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
  2. Laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. spalio mėn. atsakovui išrašyta PVM sąskaitų - faktūrų už 2 205,08 Eur (7 613,70 Lt) dydžio sumą. Atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo PVM sąskaitų – faktūrų neapmokėjo, pavyzdžiui, sąskaita-faktūra Nr. 01168 buvo išrašyta tą pačią dieną kaip ir bendrovei iškelta bankroto byla.
  3. Nors atsakovas teigė, kad yra apmokėjęs sąskaitas, tačiau jokių mokėjimus pagrindžiančių įrodymų taip pat nepateikė. Buhalterinė apskaita, galimai ruošiantis bankrotui, buvo klastojama. Buhalteriniai duomenys nesutampa, todėl vadovautis vien pateikta išklotine negalima. BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto medžiaga įrodo, jog atsakovas yra neapmokėjęs sąskaitų.
  4. Abi įmonės, t. y. apeliantas ir atsakovas, yra akivaizdžiai susijusios, kadangi priklausė vienam asmeniui - S. B., kuris vienu metu ėjo šių abiejų įmonių vadovo pareigas. Toks įmonių tarpusavio ryšys svarbus vertinant aplinkybę, jog tarp šių įmonių galimai buvo vykdomi pirkimai-pardavimai, o šiai dienai abi įmonės yra bankrutuojančios.
  5. Dar 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. buvo atliktas BUAB „Auksinis eršketas“ auditas, kurį atliko pats bankroto administratorius UAB „Abadona“. Kiekvienais metais, atliekant tarpusavio užskaitas, sudaromi skolų suderinimo ar tarpusavio įskaitymų aktai. Taip pat atliekant auditą vadovaujamasi ne tik lentelėmis ar kompiuterinių įrašų duomenimis, o ir pirminiais dokumentais. Kadangi tokie aktai sudaryti nebuvo (arba tikslingai nepateikiami), tai įrodo UAB „Auksinis eršketas“ bankroto administratoriaus UAB „Abadona“ nesąžiningumą.

11BUAB „Auksinis eršketas“ bankroto administratorius atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apelianto prašymas buvo išnagrinėtas 2015 m. balandžio 30 d. teismo posėdyje, apie kurį apeliantui buvo pranešta tinkamai. 2015 m. gegužės 7 d. vyko tik teismo priimtos nutarties paskelbimas. Todėl apeliantas neturėjo būti informuotas apie 2015 m. gegužės 7 d. teismo posėdį. Be to, apeliantas, inicijavęs procesą bei atstovaujamas kvalifikuoto teisininko, pats privalėjo domėtis bylos eiga.
  2. BUAB „Auksinis eršketas“ bankroto administratorius pateikė teismui išrašą iš buhalterinės apskaitos sistemos, kuris patvirtina, kad apelianto išrašytos sąskaitos buvo įtrauktos į UAB „Auksinis eršketas“ buhalterinę apskaitą bei buvo apmokėtos. Tuo tarpu apeliantas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog su juo nebuvo atsiskaityta. Apeliantas galėjo pateikti analogišką išrašą iš savo buhalterinės sistemos. Būtent apeliantas yra skolingas atsakovui, ką patvirtina įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis. Teikiamas buhalterinės programos išrašas „dokumentų padengimai“ patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. apelianto išrašytos sąskaitos faktūros buvo visiškai apmokėtos šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būdu, nurodyta, su kokiomis konkrečiomis sąskaitomis buvo įskaitytos apelianto sąskaitos.
  3. Apeliantas nepagrindė, kaip aplinkybės, jog abi įmonės priklausė vienam asmeniui, kuris joms vadovavo, įmonėje dirbo tie patys asmenys, yra susijusios su atsiskaitymo apeliantui faktu. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad tarp šių įmonių nuolat vyko tarpusavio atsiskaitymai. Įmonių sąsajumo faktas patvirtina tai, kad abi įmonės tarpusavio skolas dengdavo priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būdu.

12IV.

13Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

15Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti apelianto BUAB „Šiaurės kompanija“ kreditorinį reikalavimą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

16Atskirasis skundas atmestinas.

17Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų

18CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad absoliutus teismo sprendimo (nutarties) negaliojimas yra tuo atveju, jei teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

19Vienas iš atskirojo skundo argumentų – minėtas teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis buvo priimta teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus bylą 2015 m. balandžio 30 d. ir nutarus atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2015 m. gegužės 7 d. 16 val. (CPK 269 str. 1 d.; b. l. 52, 60-64, 66). 2015 m. balandžio 30 d. vykusiame teismo posėdyje dalyvavo tik atsakovo atstovai, nors byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apie šį teismo posėdį (bylos nagrinėjimo vietą ir laiką) apeliantui buvo pranešta tinkamai – teismo šaukimas 2014 m. balandžio 20 d. buvo įteiktas apeliantą atstovaujančio bankroto administratoriaus UAB „Skolvalda“ įgaliotam asmeniui T. M. (b. l. 55). Tuo atveju, kai teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus bylą atidedamas sprendimo priėmimas ir paskelbimas, teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dieną teismo posėdis yra tęsiamas atliekant procesinį teismo sprendimo paskelbimo veiksmą, o dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo datą, laiką ir vietą pakartotinai nėra pranešama (CPK 269 str.). Šios faktinės aplinkybės bei teisinis reglamentavimas paneigia apelianto skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas bylą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo išnagrinėjo apie teismo posėdžio vietą ir laiką neinformavęs apelianto, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.

20Dėl finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo

21Kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tvirtinimo procedūra reglamentuojama Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte, 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 26 straipsnyje. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.

22Apelianto bei atsakovo argumentų kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Šiuo atveju abi bendrovės yra bankrutuojančios, abu administratoriai nurodo turintys galimybę pateikti tik tiek įrodymų, kiek jiems leidžia turimi perimti įmonių dokumentai, ir šiuos įrodymus yra pateikę. Sutiktina su atsakovu, kad nagrinėjamu atveju aktualu taikyti įrodymų pakankamumo vertinimą vadovaujantis teisminėje praktikoje suformuluotu tikimybių pusiausvyros principu.

23Apeliantas savo reikalavimą grindžia už nuomos paslaugas išrašytomis bei pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis bendrai 2 205,08 Eur sumai (b. l. 6-15). Kitų duomenų šiam reikalavimui pagrįsti apeliantas į bylą nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Šalys neneigia buvusių prievolinių santykių pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Todėl iš esmės atsakovas turėtų įrodyti, kad pagal jas apeliantui jis nėra skolingas (CPK 12, 178 str.). Atsakovo bankroto administratorius nesutikimą dėl apelianto finansinio reikalavimo patvirtinimo argumentavo tuo, kad atsakovas su apeliantu yra visiškai atsiskaitęs, ką, anot atsakovo, patvirtina jo pateiktos bendrovės buhalterinės apskaitos programos išrašas, atsispindintis abiejų įmonių tarpusavio operacijas (b. l. 22-47). Savo pozicijai pagrįsti atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė ir buhalterinės programos išrašą, pavadintą „dokumentų padengimai“, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pagal apelianto išrašytas sąskaitas buvo atlikti įskaitymai (b. l. 135). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas atskirajame skunde nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kad apelianto išrašytos bei atsakovui pateiktos PVM sąskaitos faktūros apmokėtos nebuvo. Apeliantas nepateikė duomenų (kuriais galėtų būti ir analogiški išrašai iš apelianto buhalterinių programų), sudarančių pagrindą abejoti atsakovo į bylą pateiktais buhalteriniais programos išrašais (CPK 185 str.), o jo teiginiai apie galimą atsakovo buhalterinių duomenų klastojimą taip pat nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis ar bent įtikinamais argumentais. Tuo tarpu atsakovo buhalterinės programos išrašas patvirtina, jog atsakovas yra apelianto kreditorius, be to, spręsti apie buhalterinio išrašo duomenų pagrįstumą leidžia ir pirmosios instancijos teismo nustatyta bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis patvirtinta aplinkybė, jog atsakovo finansinis reikalavimas apeliantui buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi pastarojo bankroto byloje (CPK 179 str. 3 d.). Kaip matyti iš atsakovo į bylą pateiktų buhalterinės programos atsiskaitymų suvestinės, dokumentų padengimų išrašo, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo padarytos įskaitos tokioms sumoms: 987,49 Lt; 1 131,96 Lt; 1 271,53 Lt; 1 059,23 Lt; 1 029,71 Lt; 808,81 Lt; 293,58 Lt; 478,49 Lt; 208,02 Lt; 281,88 Lt, kurios visiškai sutampa su apelianto PVM sąskaitose faktūrose ( Nr.: ŠK01055, ŠK01077, ŠK01106, ŠK01123, ŠK01126, ŠK01146, ŠK01160, ŠK01164, ŠK01167, ŠK01168) nurodytomis sumomis (b. l. 6-15, 22-47, 135). Šiame kontekste pažymėtina, kad iš pateiktos atsiskaitymų suvestinės duomenų analizės matyti ir tai, kad nuo pat 2011 m. pradžios atsiskaitymuose tarp šių bendrovių buvo taikoma įskaitymų praktika, nėra duomenų, kad jie buvo kada nors ginčijami. Be to, iš pateiktų sąskaitų matyti, kad jos buvo išrašytos už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas, t.y. periodinio pobūdžio mokėjimai. Tokio pobūdžio mokėjimų įskaitymas, esant kitiems tarp bendrovių vykstantiems atsiskaitymams, nėra nelogiškas ir yra pakankamai dažnai taikomas verslo praktikoje. Todėl esamų duomenų ir šalių argumentų kontekste, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas pripažinti, jog labiau tikėtina, kad atsakovas nėra skolingas apeliantui pagal jo į bylą pateiktas PVM sąskaitas faktūras negu priešingai. Tokios išvados nepaneigia ir apelianto argumentai dėl įmonių sąsajumo, tarpusavio skolų suderinimo aktų nebuvimas (ar jų neperdavimas administratoriams), nes savaime tai atsakovo skolų nepatvirtina.

24Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė sprendžiamam klausimui aktualias materialinės ir proceso teisės normų nuostatas, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, ir, netenkindamas pareiškimo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str., 337 str. 1 d. 1 p.).

25Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui įvertinti.

26Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27Atsakovas prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant apelianto BUAB „Šiaurės kompanija“ atskirąjį skundą. Iš 2015 m. birželio 3 d. sąskaitos bei mokėjimo nurodymo Nr. 06031232 nustatyta, kad atsakovas turėjo 302,50 Eur išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (b. l. 133-134). Sprendžiant dėl kompensuojamosios šių išlaidų už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme dalies atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1845; nauja redakcija, TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) (toliau –Rekomendacijos) nustatytus kriterijus.

28Rekomendacijose yra nustatytas maksimaliai galimas priteisti užmokestis už advokato pagalbą. Rekomendacijų 2 punktas nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama nustatant priteistino užmokesčio už paslaugas dydį konkrečioje byloje. Tai reiškia, kad jose numatytas užmokesčio dydis nebūtinai taikytinas visose bylose. Šiuo atveju ginčas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo teisės požiūriu nėra itin sudėtingas, šalių parengti dokumentai nėra didelės apimties, ginčo suma santykinai taip pat nėra didelė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į protingumo ir teisingumo kriterijus, atsakovui priteistina 100 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

31Priteisti iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės kompanija“ ( - ) 100 (vieną šimtą) Eur bylinėjimosi išlaidų bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Auksinis eršketas“ ( - ).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl kreditorinio reikalavimo (ne)patvirtinimo... 5. Pareiškėjas BUAB „Šiaurės kompanija“ prašė įtraukti jį į BUAB... 6. Atsakovo bankroto administratoriaus su pareiškėjo prašymu nesutiko, prašė... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi atmetė... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai... 10. BUAB „Šiaurės kompanija“ (toliau – apeliantas) atskirajame skunde... 11. BUAB „Auksinis eršketas“ bankroto administratorius atsiliepime prašo... 12. IV.... 13. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo... 15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 16. Atskirasis skundas atmestinas.... 17. Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų... 18. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad absoliutus... 19. Vienas iš atskirojo skundo argumentų – minėtas teismo sprendimo... 20. Dėl finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo... 21. Kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tvirtinimo procedūra reglamentuojama... 22. Apelianto bei atsakovo argumentų kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad 23. Apeliantas savo reikalavimą grindžia už nuomos paslaugas išrašytomis bei... 24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 27. Atsakovas prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant... 28. Rekomendacijose yra nustatytas maksimaliai galimas priteisti užmokestis už... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 30. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.... 31. Priteisti iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės...