Byla 3K-3-353/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Senasis dvaras“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui UAB „Senasis dvaras“, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Imobiliar“, dėl avanso grąžinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė L. S. prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,Senasis dvaras“ 135 944,50 Lt avansą, sumokėtą pagal preliminariąją būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė nurodė, kad pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta tik dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl to, kad atsakovas iki preliminariojoje sutartyje nurodytų datų nebaigė visų numatytų statybos darbų, savavališkai pakeitė buto projektą. Be to, ieškovė neatvyko notarine tvarka sudaryti pagrindinės sutarties dėl svarbių priežasčių, apie kurias informavo atsakovą. Atsakovas nepagrįstai nutraukė sutartį ir neteisėtai ieškovės sumokėtą avansą įskaitė kaip baudą už prisiimtų įsipareigojimų (sudaryti pagrindinę sutartį) nevykdymą.

5Byloje nustatyta, kad 2006 m. spalio 23 d. ieškovė ir atsakovas sudarė rašytinę preliminariąją būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo iki 2007 m. liepos 31 d. pastatyti pagal projektą Nr. 3B50 56,05 kv. m ploto dviejų kambarių butą daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), su lodžija, balkonu bei automobilių stovėjimo aikštele, ir šį turtą parduoti ieškovei už 419 815 Lt (buto kaina – 389 815 Lt, automobilio vietos – 30 000 Lt). Atsakovas taip pat įsipareigojo gyvenamąjį namą, kuriame yra ginčo butas, priduoti valstybinei komisijai iki 2007 m. spalio 31 d. Ieškovė įvykdė preliminariosios sutarties sąlygas ir sumokėjo atsakovui 135 944,50 Lt avansą, o 2008 m. vasario 1 d. priėmimo–perdavimo aktu priėmė iš atsakovo ginčo buto statybos darbus, pareikšdama rašytines pastabas dėl sutartyje nustatytų nebaigtų darbų (balkono ir lodžijos) bei nurodė ištaisyti projekto sprendinių pažeidimą – miegamajame kambaryje vietoje įrengto lango įrengti projekte numatytas duris. Atsakovas šių trūkumų nepašalino. Šalys preliminariojoje sutartyje taip pat susitarė, kad buto kaina gali būti keičiama papildomu susitarimu, kuris tampa neatskiriama preliminariosios sutarties dalimi. 2008 m. vasario 28 d. atsakovas raštu pranešė ieškovei, kad buto kaina dėl padidėjusio ploto padidėjo iki 446 293 Lt. Papildomas šalių susitarimas dėl buto kainos pasikeitimo nebuvo pasirašytas. Atsakovas ieškovei siuntė pranešimus apie ginčo buto pagrindinės sutarties sudarymo laiką, į ieškovės raštiškus prašymus atidėti šios sutarties sudarymą dėl jos nurodomų priežasčių nereagavo ir 2008 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 41-S/8 vienašališkai, konstatavęs ieškovės vengimą sudaryti pagrindinę sutartį, preliminariąją sutartį nutraukė, o ieškovės sumokėtą avansą pripažino bauda už sutarties nevykdymą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2009 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino.

8Teismas nurodė, kad atsakovas buvo preliminariosios sutarties iniciatorius, ieškovė ją pasirašė prisijungimo būdu, taigi atsakovas turėjo pareigą parengti ir pasirašyti papildomą susitarimą dėl kainos pasikeitimo, tačiau to nepadarė. Teismas buto kainos pakeitimą įvertino kaip vienašališką ir neteisėtą atsakovo veiksmą, pažeidžiantį preliminariosios sutarties sąlygas ir patvirtinantį netinkamą atsakovo įsipareigojimų vykdymą. 2008 m. balandžio 7 d. pranešimu atsakovas informavo ieškovę, kad nutraukia preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, ir pareikalavo grąžinti buto raktus, ieškovė juos grąžino. Iki preliminariosios sutarties nutraukimo datos pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovas tvirtino, kad keletą kartų siuntė ieškovei pranešimus atvykti sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau ši be pateisinamų priežasčių vengė sudaryti pagrindinę sutartį, nors 2008 m. vasario 1 d. priėmimo–perdavimo aktu turtą priėmė. Atsakovo teigimu, tai rodo ieškovės kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, todėl jos sumokėtas avansas įskaitytas kaip bauda už sutarties sąlygų nevykdymą pagal preliminariosios sutarties 7.3 punktą. Teismas nustatė, kad pagal preliminariosios sutarties nuostatas netesybų taikymas ieškovei (pirkėjai) galimas tik įrodžius, jog ji iš esmės pažeidė įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį arba netinkamai juos vykdė. Atsakovas ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymu laiko tai, kad ji du kartus neatvyko pas notarą pasirašyti pagrindinės sutarties. Teismas nustatė, kad pirmąjį pranešimą atvykti pas notarą 2008 m. kovo 21 d. ieškovė gavo pavėluotai – 2008 m. kovo 27 d., todėl atvykti neturėjo galimybių. 2008 m. kovo 31 d. ji susirgo ūmia liga, apie kurią tą pačią dieną faksograma informavo atsakovą. Be to, atsakovas neneigė, kad gavo 2008 m. kovo 20 d. išsiųstą ieškovės prašymą atidėti pagrindinės sutarties pasirašymą iki 2008 m. balandžio 22 d., tačiau nepaisant to toliau savo nuožiūra skyrė datas atvykti pas notarą, o 2008 m. balandžio 7 d. preliminariąją sutartį bei derybas nutraukė. Teismas konstatavo, kad ieškovės nurodytos negalėjimo pasirašyti pagrindinę sutartį priežastys – išvykimas į turistinę kelionę 2008 m. balandžio 12 d.–2008 m. balandžio 19 d. bei jos motinos sveikatos pablogėjimas 2008 metų kovo–balandžio mėnesiais – yra patvirtintas liudytojų parodymais bei gydymo įstaigos pažyma. Teismas šias aplinkybes pripažino svarbiomis šeimos aplinkybėmis, dėl kurių ieškovė pagrįstai, pranešdama atsakovui raštu, prašė pagrindinės sutarties pasirašymą atidėti iki 2008 m. balandžio 22 d., tačiau atsakovas to nepaisė, o vėliau savo iniciatyva nutraukė preliminariąją sutartį. Teismas nerado pagrindo konstatuoti, kad ieškovė iš esmės pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Ieškovės ir atsakovo pasirašytą 2008 m. vasario 1 d. priėmimo–perdavimo aktą teismas įvertino kaip statomo buto raktų perdavimą, kad būsimasis pirkėjas galėtų atlikti vidaus apdailą. Be to, ieškovė aktą pasirašė su pastabomis, kad neatlikti statybos darbai – nebaigti balkonas ir lodžija, neįrengtos durys miegamajame, kaip buvo nustatyta pagal projektinį sprendimą, kurį atsakovas pakeitė. Atsakovas prašymo užbaigti nebaigtus statybos darbus neįvykdė. Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė: preliminariosios sutarties 5.1 punktą,. kuriuo buvo sutarta baigti statybos darbus iki 2007 m. liepos 31 d.; 3.7 punktą, kuriuo įsipareigojo parduoti butą ieškovei sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (butas iki 2007 m. gruodžio 21 d. ir vėliau neužbaigtas); 3.3 punktą, kuriuo įsipareigojo priduoti daugiabutį namą Valstybinei statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai iki 2007 m. spalio 31 d. (namas iki teismo sprendimo priėmimo Valstybinei komisijai nepriduotas); 3.4 punktą, kuriuo atsakovas buvo įsipareigojęs nekeisti sutarties priede nustatyto buto išdėstymo plano arba projektinės dalies, išskyrus išimtinius atvejus (atsakovas vienašališkai pakeitė projektinį sprendinį –vietoje durų iš miegamojo į terasą įrengė langą ir įmontavo ten radiatorių). Teismas konstatavo, kad byloje nėra patikimų įrodymų, jog ieškovė vengė ar neketino sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas padarė išvadą, kad preliminarioji sutartis nutrūko ne dėl ieškovės kaltės, todėl nėra pagrindo taikyti netesybų (baudų) institutą. Teismas taip pat nurodė, kad avansas, sumokėtas kaip priemonė sutarties įvykdymui užtikrinti, privalo būti grąžintas, nes, turto neperleidus, avansu gauti pinigai yra be pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnis).

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo UAB „Senasis dvaras“ apeliacinį skundą, 2010 m. sausio 22 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.

10Teisėjų kolegija šalių sudarytą preliminariąją sutartį pagal sutarties subjektus ir dalyką kvalifikavo kaip būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.401 straipsnis), laikomą specifine preliminariosios sutarties (CK 6.165 straipsnis) rūšimi, be to, pripažino ją vartojimo sutartimi. Vadovaudamasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje S. A. v. UAB „Beržolė“, bylos Nr. 3K-3-441/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje R. J. v. UAB „Ginta ir partneriai“, bylos Nr. 3K-3-72/2007; 2008 m. spalio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. J. individuali įmonė v. UAB „Laivyno inžinerijos centras“, bylos Nr. 3K-3-455/2008), teisėjų kolegija nurodė, kad vartotojų teisių apsaugos instituto paskirtis – silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo – fizinio asmens) apsauga; prievolėms, kylančioms iš vartojimo teisinių santykių, keliami didesni sąžiningumo ir teisingumo reikalavimai, o tam tikros abejonės aiškinamos ekonomiškai silpnesnės šalies naudai (CK 6.188 straipsnis, 6.193 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo taikyti ieškovei civilinę atsakomybę, nes nenustatytas jos nepagrįstas vengimas sudaryti pagrindinę sutartį. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie buto statybos pabaigą nei iki 2007 m. liepos 31d. (preliminariojoje sutartyje nustatyto statybos pabaigos termino), nei iki 2007 m. spalio 31 d. (pridavimo valstybinei komisijai termino). Iš 2008 m. vasario 1 d. būsimo buto (turto) statybos darbų perdavimo–priėmimo akto teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovei atsakovas perduoda ginčo „butą/turtą pilnos apdailos darbams atlikti“, tačiau pagal preliminariąją sutartį buto priėmimo–perdavimo aktas turėjo būti surašytas po pagrindinės sutarties sudarymo ir tik po to ieškovė turėjo atlikti bute apdailą ir kitus preliminariojoje sutartyje darbus. Neatlikus šių darbų daugiabutis namas negalėjo būti pripažintas tinkamu naudoti. Atsakovas negalėjo paaiškinti tokio statybos darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės. Teisėjų kolegija sprendė, kad šiuo aktu atsakovas siekė informuoti ieškovę apie buto statybos pabaigą ir atliktų darbų kokybę. Ieškovės pastabos akte patvirtina, kad buto statyba nebuvo baigta (nebaigta lodžija, balkonas, nukrypta nuo projekto įrengiant duris). Atsakovas, vienašališkai pakeisdamas projekto sprendinius, pažeidė preliminariąją sutartį. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis pašalino ieškovės nurodytus trūkumus iki preliminariosios sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad buto statybos darbai, apie kurių pabaigą turėjo būti informuota ieškovė, o nuo informacijos gavimo dienos per dešimt dienų turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis, nebuvo baigti iki atsakovo nurodytų ieškovei pagrindinės sutarties sudarymo datų; buto statybos darbų neužbaigus, šalims nebuvo pagrindo taikyti preliminariosios sutarties 6.1 punkto, t. y. atsakovas neturėjo pagrindo reikalauti, kad ieškovė sudarytų nebaigtos statybos buto pirkimo–pardavimo sutartį. Dėl to teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas pažeidė preliminariąją sutartį. Be to, teisėjų kolegija nenustatė ieškovės vengimo sudaryti pagrindinę sutartį. Ieškovė nevilkino pagrindinės sutarties pasirašymo proceso, sumokėjo sutartą buto kainos dalį, o prašymus atidėti pagrindinės sutarties pasirašymą grindė svarbiomis priežastimis: motinos ir savo susirgimais, išvyka į turistinę kelionę. Teisėjų kolegija sprendė, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas pažeidė teisinę pareigą elgtis prievoliniuose santykiuose sąžiningai: nereagavo į ieškovės prašymus užbaigti buto statybą ir pašalinti vienašališką projektinių sprendimų pakeitimą, ignoravo ieškovės prašymus atidėti pagrindinės sutarties pasirašymą konkrečiam laikui, neatsižvelgė į tokių prašymų priežastis, nepateikė jai (ieškovei) prašomo pagrindinės sutarties projekto, nesiderėjo dėl pagrindinės sutarties sudarymo sąlygų, nebendradarbiavo. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad vieninteliame preliminariosios sutarties 7.1 punkte nustatyta pirkėjo teisė atsisakyti sutarties per dešimt dienų nuo jos sudarymo dienos, pranešus pardavėjui raštu (CK 6.401 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu nuo 7.2 iki 7.17 punktų nustatyta vien pardavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį joje nurodytais atvejais. Preliminariosios sutarties 7.3 punkte nustatyta, kad visais atvejais pirkėjo iniciatyva ar dėl jo kaltės nutraukus sutartį visos pirkėjo įmokos lieka pardavėjui kaip bauda. Teisėjų kolegija sprendė, kad tokios sutarties sąlygos, teikiančios prioritetą pardavėjo teisėms ir ribojančios pirkėjo teises, yra nesąžiningos, pažeidžiančios šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, nenumatančios vartotojo (ieškovės) teisių, susijusių su pardavėju, kai šis visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus (CK 6.188 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 2 punktas).

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

12

13Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Senasis dvaras“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Apeliacinės instancijos teismas šalių sudarytą sutartį nepagrįstai kvalifikavo kaip vartojimo sutartį, be to, tokią išvadą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kuriose suformuota pozicija pirmiau nurodytos išvados neatitinka, priešingai, pagal nurodytose nutartyse formuojamą praktiką darytina išvada, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas preliminariąsias nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis laiko būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartimis. Be to, iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje E. Ž. v. R. J., bylos Nr. 3K-3-106/2010, motyvų darytina išvada, kad preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis nepatenka į Europos Bendrijų Tarybos Direktyvos Nr. 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais taikymo sferą. Taigi ginčo santykiams netaikomos ir CK nuostatos, reglamentuojančios vartojimo sutarčių teisinius santykius, nes jos iš esmės analogiškos Direktyvai.

152. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad buto statybos darbai nebuvo baigti iki nustatytų pagrindinės sutarties sudarymo datų, dėl to kasatorius neturėjo pagrindo reikalauti, jog ieškovė sudarytų nebaigtos statybos buto pirkimo–pardavimo sutartį, ir kad yra pagrindas išvadai, jog kasatorius pažeidė sutartį, netinkamai taikė CK 1.63, 1.64, 1.67, 1.71, 6.189, 6.193, 6.223 straipsnius ir nesilaikė suformuotos teismų praktikos dėl šių teisės normų taikymo. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo, neatsižvelgė į 2008 m. vasario 1 d. būsimo buto (turto) statybos darbų perdavimo–priėmimo akto, pasirašyto abiejų šalių, turinį, nevertino šio akto kaip preliminariosios sutarties pakeitimo bei klaidingai kvalifikavo jį kaip informavimo funkciją atliekantį pranešimą. Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad kasatoriaus su ieškove sudarytas perdavimo–priėmimo aktas privalo būti vertinamas kaip pirmiau šalių sudarytos preliminariosios sutarties pakeitimas, kuris yra neatskiriama šios sutarties dalis. Be to, aktas kvalifikuotinas kaip šalių susitarimu patvirtinantis statybos darbų pabaigą bei visų aplinkybių, reikalingų pagrindinei sutarčiai sudaryti, atsiradimą. Vėlesniais savo veiksmais šalys tai patvirtino ir tarėsi tik dėl pagrindinės sutarties sudarymo datos. Remiantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje S. A. v. UAB „Beržolė“, bylos Nr. 3K-3-441/2006), CK 6.193 ir 6.223 straipsniais bei jų aiškinimo ir taikymo taisyklėmis pripažįstama, kad laisva šalių valia padaryti preliminariosios sutarties pakeitimai yra leidžiami bei neribojami. Darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai vengė sudaryti pagrindinę sutartį, taip pažeisdama pacta sunt servanda principą, nors, sudarydama su kasatoriumi preliminariosios sutarties pakeitimą – 2008 m. vasario 1 d. perdavimo–priėmimo aktą – aiškiai išreiškė savo valią dėl prievolinių teisinių santykių tąsos. Be to, ieškovė savo vėlesniais veiksmais neparodė, kad perdavimo–priėmimo akte nurodyti statybos darbų trūkumai yra esminiai, dėl kurių ji atsisakytų sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kasatorius neturėjo pagrindo reikalauti sudaryti nebaigtos statybos buto pirkimo–pardavimo sutartį. Tokia teismo išvada prieštarauja šalių valiai, išreikštai 2008 m. vasario 21 d. akte ir vėlesniais veiksmais.

163. Apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas. Teismas įrodinėjo kasatoriaus kaltę, nors toks klausimas bylos nagrinėjimo metu nebuvo keliamas. Be to, teismas, neturėdamas tam pagrindo, ex officio pasisakė dėl preliminariosios sutarties nuostatų, reglamentuojančių atsakomybę už sutarties pažeidimus, taikymo, dėl sutarties nuostatų nesąžiningumo.

174. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.165 ir 6.401 straipsnius. Šioje byloje ginčas kilo dėl būsimo buto pirkimo–pardavimo sutarties (CK 6.401 straipsnis). Tai nėra preliminarioji sutartis CK 6.165 straipsnio prasme, todėl šis straipsnis neturėjo būti taikomas. Būsimo buto pirkimo–pardavimo sutarties dalykas yra būsimas turtas, o ne pagrindinės sutarties sudarymas. Dėl to tokioms sutartims negali būti taikomos preliminariąsias sutartis reglamentuojančios teisės normos (CK 6.401 straipsnyje vartojamas žodis „preliminarioji“ turi būti aiškinamas kaip apibūdinantis būsimą turtą, o ne sutarties rūšį).

185. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovės motinos susirgimas, ieškovės ūmi liga bei turistinė kelionė yra svarbios priežastys atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį, netinkamai taikė CK 6.165 straipsnio 4 dalį, pažeidė in favor contractus principą, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus. Teismas nevertino ir netyrė ieškovės motinos ligos ir priežiūros aplinkybių, taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai, nes teigė, jog jos ūmi liga buvo svarbi neatvykimo pasirašyti buto pirkimo–pardavimo sutartį priežastis, tuo tarpu tą pačią dieną buvo darbe ir tik dienos pabaigoje nuvyko pas gydytojus konstatuoti ligos fakto. Turistinė kelionė taip pat nepripažintina svarbia priežastimi neatvykti pasirašyti notarinės pirkimo–pardavimo sutarties, nes svarbiomis priežastimis gali būti pripažįstamos tik netipinės, netikėtos, užkertančios kelią veikti aplinkybės.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė L. S. prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

201. Apeliacinės instancijos teismas šalių sudarytą preliminariąją sutartį pagrįstai vertino kaip vartojimo sutartį. Tokią poziciją teismas grindė tiek nurodytomis CK nuostatomis, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Kasatoriaus nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010, šioje byloje negalima remtis, nes iš esmės skiriasi bylų faktinės aplinkybės bei ieškinio teisinis pagrindas.

212. Kasatorius klaidingai teigia, kad nėra suformuotos praktikos dėl CK 6.401 ir 6.165 straipsnių taikymo ir kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.165 straipsnio normą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. A. v. UAB „Beržolė“, bylos Nr. 3K-3-441/2006, išdėstytu išaiškinimu, kad CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto būsto pirkimo–pardavimo sutartis yra specifinė preliminariosios sutarties rūšis, ji turi bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, taip pat specifinių, ją išskiriančių iš kitų preliminariųjų sutarčių; tokios sutarties šalių teisės ir pareigos yra daug platesnės nei sutarties, sudarytos pagal CK 6.165 straipsnį; sutarties šalis – pardavėjas – įsipareigoja ne tik sudaryti pagrindinę sutartį, bet ir pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje nurodytą būstą. Taigi apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šį ginčą, pagrįstai ex officio patikrino, ar sutartis atitinka vartojimo sutarčių požymius, ir, kvalifikavęs sutartį kaip vartojimo, jos sąlygoms pritaikė CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus.

223. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino šalių sudaryto priėmimo–perdavimo akto reikšmę. Byloje nustatyta, kad statybos darbai nebuvo baigti nei preliminariojoje sutartyje nustatytu laiku (2007 m. liepos 31 d.), nei šalims pasirašant priėmimo–perdavimo aktą (2008 m. vasario 1 d.), nei vėliau. Šią aplinkybę pripažino ir kasatorius. Taip pat nustatyta, kad kasatorius, pažeisdamas savo įsipareigojimus, vienašališkai pakeitė buto projektinius sprendinius. 2008 m. vasario 1 d. aktas buvo pasirašytas su ieškovės pastabomis dėl nebaigtų statybos darbų bei projektinių sprendinių pakeitimo. Į ieškovės prašymus baigti statybos darbus ir ištaisyti trūkumus nebuvo reaguojama. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tokiomis aplinkybėmis 2008 m. vasario 1 d. perdavimo–priėmimo aktas turi būti vertinamas kaip tarpinis dokumentas, kuriame fiksuojama darbų kokybė. Šis aktas vienareikšmiškai patvirtina aplinkybes, kad kasatorius statybos darbų nebaigė, jame yra aiškiai ir nedviprasmiškai fiksuoti nustatyti darbų trūkumai, todėl kasatoriaus teiginys, kad aktas vertintinas kaip statybos darbų pabaigos konstatavimo faktą patvirtinantis dokumentas, pakeičiantis preliminariosios sutarties nuostatas, yra tik niekuo nepagrįsta prielaida. Be to, įvertintina ir tai, kad šalys, pasirašydamos priėmimo–perdavimo aktą, nesiekė pakeisti preliminariosios sutarties sąlygų.

234. Kasatorius nepagrįstai kvestionuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes, teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė, ar ieškovės motinos liga buvo netikėta, ar buvo reikalinga priežiūra ir pan. Visos bylos aplinkybės buvo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėtos, teismai nuosekliai aiškinosi, ar egzistuoja aplinkybės, įrodančios galimą ieškovės kaltę bei pagrindžiančios netesybų instituto taikymą.

245. Kasatoriaus teiginiai dėl bylos nagrinėjimo ribų peržengimo nepagrįsti. Šioje byloje, taikant civilinę atsakomybę reglamentuojančias nuostatas ir vertinant, ar kasatoriui kyla pareiga grąžinti ieškovės sumokėtą avansą, šiam nutraukus sutartį, visiškai pagrįstai buvo aiškinamasi, dėl kieno kaltės ir dėl kokių priežasčių nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, t. y. nutraukta preliminarioji sutartis. 2008 m. vasario 1 d. perdavimo–priėmimo aktas su ieškovės pastabomis patvirtina, kad statybos darbai buvo nebaigti, o projektiniai sprendiniai pakeisti.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27Dėl būsimo buto pirkimo–pardavimo sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties

28Vartotojo teisių apsaugos garantijos ir šių teisių gynimo prioritetas yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Vartotojai – fiziniai asmenys – neretai yra nelygiavertėje padėtyje sutartiniuose santykiuose su verslininkais, tai apsunkina sutarties laisvės principo sudarant vartojimo sutartis tinkamą įgyvendinimą. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Viena iš tokių priemonių, skirtų silpnesniajai sutarties šaliai apginti, yra vartotojo teisių apsaugos institutas, kurio normos, nepaneigdamos sutarties laisvės principo, saugo silpnesniąją šalį ir įpareigoja verslininką (prekių pardavėją ar paslaugų teikėją) atsižvelgti į vartotojo interesus. Esminis šio instituto ypatumas yra tas, kad, sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus.

29Vartojimo sutarties sąvoka pateikta CK 1.39 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią Civiliniame kodekse nurodyta vartojimo sutartimi laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Taigi tam, kad sutartis galėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis, ji turi atitikti tokius požymius. Pirma, prekes ar paslaugas turi įsigyti fizinis asmuo. Antra, fizinis asmuo prekes ar paslaugas įsigyja ne dėl savo verslo (ūkinės-komercinės) ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo verslo tikslu). Nustačius šiuos požymius, šalių sudaryta sutartis turi būti kvalifikuojama kaip kilusi iš vartojimo teisinių santykių, net jeigu įstatyme nėra specialiai aptarta, kad tokia sutartis pagal įstatymą priskirta prie vartojimo sutarčių.

30CK 6.401 straipsnio 1 dalyje pateikta būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties samprata. Pagal ją pirkėjas – fizinis asmuo – gali sudaryti preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas – juridinis asmuo – įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje nustatytą gyvenamąjį namą ar butą ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytą gyvenamąjį namą ar butą nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą. Taigi specifinė būsimo būsto preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties subjektinė sudėtis ir sutarties šalių tikslai tais atvejais, kai pirkėjas – fizinis asmuo – gyvenamąjį namą ar butą įsigyja ne su vartotojo verslu ar profesija susijusiu tikslu, lemia tai, kad ši sutartis laikytina vartojimo sutartimi ir jai taikytinos pirkėjo (vartotojo) interesus apsaugančios specialiosios teisės normos (CK 6.188 straipsnis). Tokią aptariamos preliminariosios sutarties sampratą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Kanaporienė v. UAB „Alsva“, bylos Nr. 3K-3-608/2008). Kartu yra paneigiamas kasacinio skundo teiginys, kad bylą nagrinėję teismai šalių sudarytą sutartį nepagrįstai kvalifikavo kaip vartojimo sutartį. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Želvys v. R. Jankevičienė, bylos Nr. 3K-3-106/2010, turi visiškai skirtingą ratio decidendi (byloje nagrinėtas ginčas ne dėl būsimo būsto, bet dėl žemės pardavimo klausimu sudarytos preliminariosios sutarties, ginčas nebuvo susijęs su CK 6.401 straipsnio taikymu), todėl negali turėti precedentinės reikšmės nagrinėjamai bylai.

31Dėl pastatyto buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo

32CK 6.401 straipsnio 1 dalyje pateikta būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties sąvoka atskleidžia šios sutarties ypatumus. Šalys iš pradžių sudaro preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, galiojančią būsto statybos laikotarpiu bei susitaria, kad pirkėjas, gyvenamąjį namą ar butą pastačius, jį nupirks už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą. Taigi gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti būtina sąlyga yra gyvenamojo namo ar buto pastatymas. Pagal galiojančią praktiką šalys gali sudaryti pirkimo–pardavimo sutartis ir tais atvejais, kai pirkėjui perduodamas namas ar butas pastatytas be apdailos darbų, kuriuos įsipareigoja atlikti pirkėjas (tokiu atveju laikoma, kad pardavėjo prievolė pastatyti namą ar butą įvykdyta). Nagrinėjamoje byloje šalių sudarytoje preliminariojoje būsimo buto (turto) pirkimo–pardavimo sutartyje susitarta, kad po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo pirkėjas ne vėliau kaip per 75 kalendorines dienas savo jėgomis, sąskaita ir medžiagomis atlieka apdailos darbus, privalomus pagal galiojančius teisės aktus tam, kad daugiabutį gyvenamąjį namą būtų galima pripažinti tinkamu naudoti (sutarties 4.15 punktas). Statybos darbų pabaiga nustatyta 2007 m. liepos 31 d. (sutarties 5.1 punktas), o namas Valstybinei statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai pardavėjo turėjo būti priduotas iki 2007 m. spalio 31 d. (sutarties 3.3 punktas) Šalys darbų priėmimo–perdavimo aktą pasirašė tik 2008 m. vasario 1 d.

33CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad, be to, jog buvo praleisti darbų atlikimo terminai (dėl šios aplinkybės šalių ginčo nėra), kasatorius vienašališkai pakeitė projektinį sprendimą ir vietoje durų iš miegamojo kambario į terasą įrengė langą bei įmontavo ten radiatorių, tai pažymėta ieškovei pasirašant darbų priėmimo–perdavimo aktą. Šią situaciją teismai pagrįstai įvertino kaip šalių sudarytos preliminariosios sutarties reikalavimų pažeidimą. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad šalių pasirašytas darbų priėmimo–perdavimo aktas yra preliminariąja sutartimi sutartų darbų atlikimą pagrindžiantis šalių susitarimas, modifikuojantis prieš tai šalių sudarytą preliminariąją sutartį. Aptariamo akto pasirašymas nepaneigia kasatoriaus preliminariąja sutartimi įsipareigotų atlikti darbų įvykdymo termino pažeidimo fakto, o akte nurodytas lango įrengimas vietoje durų liudija apie ieškovės nesutikimą su darbų pabaigos fakto bendru šalių susitarimu fiksavimu. Teismai, išanalizavę šalių ginčą dėl statybos darbų pabaigos, remdamiesi byloje įvertintais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, pagrįstai konstatavo, kad šalims pasirašius darbų priėmimo–perdavimo aktą kasatorius savo įsipareigojimų dar nebuvo įvykdęs. Tai suponuoja išvadą, kad, nesant statybos darbų pabaigos fakto, ieškovei pagal preliminariosios sutarties sąlygas (4.4 punktą) neatsirado pareiga kasatoriaus reikalavimu sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį. Savo ruožtu tai daro teisiškai nereikšmingomis kitas, nesusijusias su statybos darbų neužbaigimu, teismų tirtas ir vertintas ieškovės nurodytas neatvykimo pas notarą kasatoriaus nurodytu laiku pasirašyti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį priežastis bei kasacinio skundo argumentus šiuo klausimu.

34Kasacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nenustatė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių įstatymų pažeidimo. Nekonstatuotinas ir šalių sudarytos sutarties aiškinimo taisyklių netinkamas taikymas. Kasatoriaus argumentas dėl apeliacinio bylos nagrinėjimo ribų peržengimo nustatinėjant jo kaltę taip pat negali būti pripažintas pagrįstu, nes, sprendžiant klausimą dėl šalių sudarytos sutarties pažeidimo, kaltės klausimas yra neatskiriama ieškinio dalis. Kiti kasatoriaus keliami klausimai nagrinėjamai bylai yra neaktualūs ir jų gilesnės analizės poreikis nenustatytas.

35Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai nepasitvirtino. Naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo.

36Atmetus kasacinį skundą, ieškovei iš kasatoriaus priteistinas atstovavimo išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovė pateikė mokėjimo kvitą, iš kurio matyti, kad už atstovavimą kasaciniame teisme ji sumokėjo advokatui 3000 Lt. Ši suma, atsižvelgiant į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 ir 8.14 punktus, mažintina iki 1500 Lt (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Valstybei iš kasatoriaus priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitų būtinų bei pagrįstų išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 41,95 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai).

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96, 98 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

38Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

39Priteisti ieškovei Laimai Strelcovienei (a. k.) iš atsakovo UAB „Senasis dvaras“ (į. k. 144686267) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

40Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Senasis dvaras“ (į. k. 144686267) 41,95 Lt (keturiasdešimt vieną litą 95 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

41Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė L. S. prašė priteisti iš atsakovo UAB 5. Byloje nustatyta, kad 2006 m. spalio 23 d. ieškovė ir atsakovas sudarė... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nurodė, kad atsakovas buvo preliminariosios sutarties iniciatorius,... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. Teisėjų kolegija šalių sudarytą preliminariąją sutartį pagal sutarties... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 12. ... 13. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Senasis dvaras“ prašo Lietuvos apeliacinio... 14. 1. Apeliacinės instancijos teismas šalių sudarytą sutartį nepagrįstai... 15. 2. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad buto statybos darbai... 16. 3. Apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio bylos nagrinėjimo... 17. 4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.165 ir... 18. 5. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovės motinos... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė L. S. prašo kasacinį skundą... 20. 1. Apeliacinės instancijos teismas šalių sudarytą preliminariąją sutartį... 21. 2. Kasatorius klaidingai teigia, kad nėra suformuotos praktikos dėl CK 6.401... 22. 3. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas... 23. 4. Kasatorius nepagrįstai kvestionuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes,... 24. 5. Kasatoriaus teiginiai dėl bylos nagrinėjimo ribų peržengimo nepagrįsti.... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 27. Dėl būsimo buto pirkimo–pardavimo... 28. Vartotojo teisių apsaugos garantijos ir šių teisių gynimo prioritetas yra... 29. Vartojimo sutarties sąvoka pateikta CK 1.39 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią... 30. CK 6.401 straipsnio 1 dalyje pateikta būsimo gyvenamojo namo ar buto... 31. Dėl pastatyto buto pirkimo–pardavimo... 32. CK 6.401 straipsnio 1 dalyje pateikta būsimo gyvenamojo namo ar buto... 33. CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios... 34. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nenustatė... 35. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde... 36. Atmetus kasacinį skundą, ieškovei iš kasatoriaus priteistinas atstovavimo... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 39. Priteisti ieškovei Laimai Strelcovienei (a. k.) iš atsakovo UAB „Senasis... 40. Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Senasis dvaras“ (į. k. 144686267)... 41. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...