Byla 2A-255/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. V., A. V. ir atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3791-275/2011, iškeltoje pagal ieškovų J. V. ir A. V. ieškinius atsakovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ dėl patalpų pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimo ir sutarties įregistravimo bei patalpų nuomos sutarties dalies panaikinimo ir iškeldinimo, kur trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Nord Service“, taip pat pagal atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ priešieškinį ieškovams J. V. ir A. V. dėl 2006 m. liepos 5 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai J. V. ir A. V. kreipėsi į Vilnius apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“, kuriuo prašė pripažinti galiojančiu tarp ieškovų ir atsakovo sudarytą sandorį, kuriuo ieškovai įgijo nuosavybės teisę į pastato, esančio ( - ), 4 aukšto patalpas, t. y. negyvenamąją patalpą - administracines patalpas, kurių unikalus Nr. ( - ); butą, kurio unikalus Nr. ( - ), ir butą, kurio unikalus Nr. ( - ), su balkonais (terasomis) bei 8 automobilių stovėjimo vietas po pastatu, esančiu ( - ); pripažinti ieškovų nuosavybės teisę į minėtas patalpas, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinį patikslinę, ieškovai prašė patvirtinti patalpų, esančių pastate ( - ), kurių unikalūs numeriai: ( - ), su balkonais (terasomis) bei 8 automobilių stovėjimo vietų po pastatu pirkimo - pardavimo sutartį; priimti sprendimą dėl patalpų pirkimo - pardavimo sutarties įregistravimo.

6Ieškovai nurodė, kad 2006 m. liepos 5 d pirkimo-pardavimo sutartimi jie už 8 000 000 Lt pardavė atsakovui jiems nuosavybės teise priklausantį 0,0471 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ). Tą pačią dieną jie su atsakovu taip pat sudarė preliminariąją patalpų pirkimo - pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo pagal patvirtiną projektą, laikantis projektavimo ir statybos veiklą reglamentuojančių norminių aktų pastatyti pastatą (daugiabutį 6 aukštų gyvenamąjį namą) ir šio pastato 4 aukšto patalpas (visas) su balkonais (terasomis) bei aštuoniomis parkavimo vietomis po pastatu parduoti ieškovams. Pastatą atsakovas įsipareigojo pastatyti žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), nuosavybės teise priklausančiame atsakovui, ir 121/646 dalyje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), nuosavybės teise priklausančiame ieškovams. Sutarties 3 punktu atsakovas įsipareigojo pastato 4 aukšto patalpų nuosavybės teisę ieškovams perleisti (patalpų pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti) ne vėliau kaip iki 2008 m. rugpjūčio 15 d. Patalpų pirkimo – pardavimo kaina - 3 000 000 Lt. 2006 m. liepos 5 d. šalys sudarė dar vieną susitarimą, pagal kurį įskaitė vienarūšius priešpriešinius reikalavimus, kylančius iš žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties ir 2006 m. liepos 5 d. preliminariosios sutarties. Anot ieškovų, pasirašius susitarimą dėl įskaitymo, yra laikoma, kad atsakovas įvykdė prievolę sumokėti 3 000 000 Lt sumą (susitarimo dėl įskaitymo 2.1 p.), o jie įvykdė prievolę sumokėti 3 000 000 Lt sumą už perkamas patalpas. Šiame susitarime šalys taip pat nurodė perkamų 4-ojo aukšto patalpų unikalius numerius, balkonus (terasas) ir 8 automobilių stovėjimo vietas po pastatu. Pažymėjo, kad atsakovas savo 2008 m. spalio 3 d. pranešimu informavo juos, jog pastato statybos darbai užsitęsė ilgiau, nei buvo planuota, ir iki 2008 m. rugpjūčio 15 d. pastatas nebus pripažintas tinkamu naudoti. Dėl šių priežasčių atsakovas negalėjo laiku sudaryti pirkimo - pardavimo sutarties. Apie tikslią patalpų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo datą ir vietą atsakovas įsipareigojo informuoti ieškovus atskirai. Po atsakovo pranešimo, 2008 m. spalio 15 d. šalys sudarė susitarimą prie 2006 m. liepos 5 d. preliminariosios sutarties 2 punkto pakeitimo, kuriuo šalys įsipareigojo ne vėliau kaip per 45 dienas po šio susitarimo sudarymo dienos, t. y. ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 29 d., Vilniaus miesto 26-jame notaro biure sudaryti patalpų pirkimo - pardavimo sutartį. Tačiau iki šiol atsakovas patalpų pirkimo – pardavimo sutarties nesudaro ir atsisako ją sudaryti, nepaisant to, kad pastatas, esantis ( - ), jau pastatytas ir buvo priimtas eksploatacijai 2008 m. lapkričio 15 d., o atsakovas nuosavybės teises į patalpas Registrų centre užregistravo dar 2008 m. spalio 8 ir 10 dienomis. Anot ieškovų, jie įgijo nuosavybės teisę į ginčo patalpas CK 6.401 straipsnio 5 dalies pagrindu, nes sumokėjo visą preliminariojoje sutartyje numatytą statybos kainą. Todėl, jų vertinimu, nagrinėjamu atveju turi būti taikomos CK 6.309 straipsnio 3 dalies nuostatos.

7Atskiru ieškiniu atsakovui UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ ieškovai J. V. ir A. V. prašė panaikinti ir pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010 m. sausio 4 d. patalpų nuomos sutarties dalį dėl patalpų (137,79 kv. m., kurio unikalus Nr. ( - ), 163,06 kv. m., kurio unikalus Nr. ( - ), 130,74 kv. m., kurio unikalus Nr. ( - )) su balkonais ir dėl 8 automobilių stovėjimo vietų po pastatu. Taip pat prašė įpareigoti trečiąjį asmenį UAB „Nord Service“ sustabdyti minėtose patalpose atliekamus darbus ir iš jų išsikelti.

8Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 27 d. nutartimi (civ. Byla Nr. 2-1061-104/2009) jų pareikštų reikalavimų užtikrinimui patalpas, kurių unikalūs numeriai: ( - ); su balkonais (terasomis) ir 8 automobilių stovėjimo vietas po pastatu, kurio unikalus Nr. 4400-1096-7132, areštavo ir uždraudė atsakovui jas perleisti, įkeisti kitiems asmenims ir apsunkinti kitomis daiktinėmis teisėmis. Susipažinę su 2010 m. sausio 4 d. patalpų nuomos sutartimi, sudaryta tarp atsakovo ir trečiojo asmens, sužinojo, jog atsakovas kartu su kitomis to paties pastato patalpomis trečiajam asmeniui išnuomojo ir šioje byloje ginčijamas jų nupirktas patalpas (unikalus Nr. ( - ), 130,74 kv.m ploto; unikalus Nr. ( - ), 135,53 kv.m ploto; unikalus Nr. ( - ), 162,53 kv.m ploto) bei nemokamai suteikė 20 automobilių stovėjimo vietų požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje pastato rūsio žemutiniame lygyje. Patalpos trečiajam asmeniui jau perduotos. Pagal patalpų nuomos sutarties sąlygas, trečiasis asmuo UAB „Nord Service“ jau pradėjo vidaus patalpų esminius pertvarkymo darbus, paversdamas ieškovų nupirktus butus į negyvenamąsias patalpas. Nuomininkui patalpos išnuomotos 7 metams su teise nuomos sutartį pratęsti ir be nuomotojo sutikimo jas subnuomoti. Anot ieškovų, atsakovo sudarytos su trečiuoju asmeniu patalpų nuomos sutarties dalis, susijusi su jų nupirktomis patalpomis, yra neteisėta ir niekinė nuo jos sudarymo momento, kadangi buvo sudaryta, nepaisant pritaikyto arešto.

9Atsakovas UAB ,,Vilniaus Nekilnojamasis Turtas“ padavė priešieškinį, kuriuo prašė

102006 m. liepos 5 d. susitarimą pripažinti negaliojančiu, bei pripažinti, kad jo prievolė A. V. ir J. V. pagal žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį nėra pasibaigusi ir jis privalo jiems sumokti 3 000 000 Lt; taip pat prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

11Nurodė, kad 2006 m. liepos 5 d. susitarimas, kuriuo šalys susitarė, kad UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ atsiskaitė su J. V. bei A. V. pagal 2006 m. liepos 5 d. sutarties 2.1.3 punktą dėl žemės sklypo pirkimo - pardavimo, t. y. prievolė sumokėti 3 000 000 Lt suma yra įvykdyta, o J. V. bei A. V. įvykdė prievolę sumokėti 3 000 000 Lt pagal preliminarią sutartį, patvirtintą 2006 m. liepos 5 d., prieštarauja įstatymui, nes šalys juo įskaitė nevienarūšes ir įskaitymo metu nevykdytinas prievoles. UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto“ teigimu, ginčijamo susitarimo sudarymo metu nebuvo vienarūšių priešpriešinių piniginių prievolių, prievolės nebuvo vykdytinos, kas yra būtinos įskaitymo sąlygos, dėl ko susitarimas dėl įskaitymo negalėjo būti sudarytas ir yra pripažintinas negaliojančiu. Šalims pasirašius preliminarią sutartį, J. V. bei A. V. neįgijo pareigos mokėti ieškovui už patalpas, vienintelė jų pareiga buvo sudaryti pagrindinę sutartį. Ginčijamo susitarimo sudarymo dieną piniginę pareigą turėjo vienintelė UAB ,,Vilniaus Nekilnojamasis Turtas“ - sumokėti 3 000 000 Lt, kuri įskaitymo dienai nebuvo vykdytina. Įskaitymas, nors ir neteisėtas, nepakeitė UAB ,,Vilniaus Nekilnojamasis Turtas“ pareigos statuso. Pagrindinė sutartis preliminarios sutarties pagrindu sudaryta nebuvo, todėl šiuo metu esanti teisinė situacija, neva ieškovai įskaitymu sumokėjo už patalpas pagrindinės sutarties, kuri nesudaryta, pagrindu negali egzistuoti. Kadangi šalių 2006 m. liepos 5 d. susitarimas dėl įskaitymo pripažintinas negaliojančiu, anot atsakovo, jo prievolė ieškovams pagal 2006 m. liepos 5 d. sutartį dėl žemės pirkimo sumokėti 3 000 000 Lt yra nepasibaigusi.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškovų reikalavimus patenkino iš dalies: pripažino ieškovų J. V. ir A. V. nuosavybės teises į pastate, kurio unikalus Nr. ( - ), esančiame adresu ( - ), esančias patalpas, kurių unikalūs numeriai: ( - ). Likusius ieškovų reikalavimus teismas atmetė, taip pat atmetė atsakovo priešieškinį ir priteisė iš atsakovo RUAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ 35 190 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. V. ir 175,05 Lt pašto išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme siunčiant procesinius dokumentus, valstybei.

14Teismas, nustatęs, kad 2006 m. liepos 5 d. susitarimą nėra pagrindo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, o ieškovai įvykdė pagal minėtą susitarimą prievolę sumokėti atsakovui 3 mln. Lt už perkamas patalpas, padarė išvadą, jog ieškovai apmokėjo būsimo statinio kainą avansiniu mokėjimu, t. y. pasirašydami susitarimą dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Todėl, anot teismo, atsakovas privalėjo vykdyti įsipareigojimą sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2008 m. rugpjūčio mėn. 15 d. 2008 m. spalio 15 d. susitarimu įsipareigodamos sudaryti patalpų pirkimo - pardavimo sutartį ne vėliau kaip per 45 dienas nuo susitarimo sudarymo dienos, anot teismo, šalys pratęsė preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pirkimo - pardavimo sutarčiai sudaryti.

15Teismas atmetė atsakovo argumentą, jog CK 6.165 straipsnio 4 dalis numato pareigą tik atlyginti nuostolius preliminariąją sutartį sudaryti vengiančiai sutarties šaliai, bet nenumato galimybės reikalauti teismo tvarka patvirtinti sutarties sudarymą, kai pasirašyta tik preliminari sutartis, nurodęs, kad ieškovai reikalavimą grindžia CK 6.309 straipsnio 3 dalimi, o šioje materialinės teisės normoje yra numatyta galimybė šaliai reikalauti įforminti pirkimo-pardavimo sutartį įstatymo nustatyta forma tuo atveju, jei šalis, įsipareigojusi parduoti daiktą, atsisako įforminti sutartį. Teismas pripažino, kad tai yra speciali teisės norma, reglamentuojanti šalių santykius, sudarant atskirą sutarčių rūšį – pirkimą - pardavimą. Teismo teigimu, tuo atveju, kai sudaryta preliminari pirkimo - pardavimo sutartis, įstatymas numato galimybę įpareigoti patvirtinti tokios sutarties sudarymą. Teismo vertinimu, padarius išvadą, kad atsakovas, pagal 2006 m. liepos 5 d. žemės pirkimo pardavimo sutartį būdamas įsipareigojęs iki 2006 m. rugpjūčio 15 d. sumokėti ieškovams už perkamą žemės sklypą visą kainą – 8 000 000 Lt, tačiau nesumokėjęs dalies sumos – 3 000 000 Lt iki šiol ir susitaręs su ieškovais 2006 m. liepos 5 d. susitarimu įskaityti turimas prievoles bei 2008 m. spalio 15 d. susitarimu prie 2006 m. liepos 5 d. sutarties pasirašyti iki

162008 m. lapkričio 29 d. patalpų pirkimo pardavimo sutartį, privalėjo vykdyti šį įsipareigojimą, nes ieškovai sutiko priimti žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi neįvykdytą įsipareigojimą turtu, t. y. įsipareigotomis parduoti už 3 000 000 Lt patalpomis.

17Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovai teismo posėdyje prašė pripažinti jų nuosavybės teisę į įkeistą bendrovei UAB „AIT investicijos“ turtą, padarė išvadą, kad turto įkeitimas nėra kliūtis tenkinti jų reikalavimą, taip pat atmetė atsakovo atstovo prašymą įtraukti į bylos nagrinėjimą hipotekos turėtoją UAB „AIT investicijos“, nes, teismo vertinimu, priimamu teismo sprendimu pripažinti nuosavybės teises į ginčo patalpas ieškovams nesprendžiama dėl neįtraukto byloje asmens teisių ir pareigų, jo, kaip įkaito turėtojo, teisės turto atžvilgiu nesikeičia, bylos išsprendimas negali turėti įtakos šios bendrovės teisėms ir pareigoms, nes papildomos pareigos dėl to, jog pasikeičia turto savininkas, bendrovei neatsiranda, o jo teisės lieka tokios pat apimties, kaip ir turtui priklausant atsakovams.

18Teismas, įvertinęs tai, kad nors atsakovas nors preliminarios sutarties 4 punktu buvo pareiškęs, jog patalpos pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo dieną bus neįkeistos, tretieji asmenys neturės jokių teisių ar pretenzijų, teisme ginčo dėl minėto turto nebus, tačiau ieškovai, tai žinodami, siekia turėti nuosavybėje patalpas su trečiųjų asmenų teisėmis į jas, padarė išvadą, kad ieškovai sutinka priimti iš atsakovo patalpas su apribojimais. Atsakovo pareiškimą teismas vertino kaip jo įsipareigojimą pašalinti daikto apribojimus iki pardavimo, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad ieškovai 2006 m. liepos 5 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties 3.4 punktu sutiko, kad atsakovas įkeistų bankui daugiabutį, statomą atsakovų įsigytame žemės sklype, teismas sprendė, jog ieškovai leido atsakovui įkeisti turtą, kurį jis buvo įsipareigojęs parduoti ateityje ieškovams. Teismas pažymėjo, kad ieškovai turi teisę reikalauti iš atsakovo nuostolių, kurie gali kilti jiems dėl to, kad atsakovas neįvykdė pareiškimo-įsipareigojimo, jog daiktas pardavimo dienai neturėtų apribojimų, atlyginimo.

19Patikslintu ieškiniu ieškovams nepalaikius reikalavimo pripažinti galiojančiu sudarytą sandorį, kuriuo jie įgijo nuosavybės teisę į patalpas, teismas nusprendė iš dalies patenkinti patikslintu ieškiniu pareikštą reikalavimą patvirtinti pirkimo - pardavimo sutartį, pripažindamas nuosavybės teises ieškovams į ginčo patalpas, pažymėjęs, kad tuo iš esmės tenkinamas šis jų reikalavimas.

20Teismas pažymėjo, kad ieškovų reikalavimas pripažinti jiems nuosavybės teises ir į balkonus su terasomis nereikalauja atskiro šių patalpų įvardijimo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, nes pagal patalpų unikalius numerius jos turi būti įregistruotos ieškovų nuosavybės teisėmis tokios, kokios jos yra priskirtos nurodytiems unikaliems numeriams. Ieškovai nenurodė konkrečių identifikuojančių požymių aštuonioms automobilio stovėjimo vietoms po pastatu, todėl, pasak teismo, abstraktus reikalavimas negali būti išspręstas šiuo sprendimu, jis gali būti išspręstas priimant papildomą teismo sprendimą, nes teisės klausimas dėl šios reikalavimo dalies buvo išspręstas, padarius išvadą, kad ieškovų nuosavybės teisės pripažintinos į tuos nekilnojamojo turto objektus, kurie buvo aptarti preliminariojoje sutartyje.

21Ieškovų reikalavimą priimti sprendimą dėl pirkimo - pardavimo sutarties įregistravimo, teismas atmetė kaip nekonkretų, nurodęs, kad reikalavimas įpareigoti turto registrą tvarkančią įmonę atlikti šį veiksmą nebuvo pareikštas bei pažymėjo, kad nuosavybės teisės pripažinimas teismo sprendimu į konkrečius nekilnojamojo turto objektus yra pagrindas juos įregistruoti.

22Teismas sprendė, kad ieškovai turi teisę reikšti ieškinį dėl 2010 m. sausio 4 d. nuomos sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Nord Service“, pripažinimo negaliojančia, nes jie buvo sudarę preliminariąją sutartį dėl šių patalpų ir ginčija atsakovų nuosavybės teises į jas, siekdami pripažinti jiems nuosavybės teises į patalpas nuo preliminariosios sutarties sudarymo momento.

23Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šioje byloje 2009 m. birželio 3 d. priimtoje nutartyje, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimo, nurodyta, jog 2009 m. kovo 27 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės neapriboja atsakovų teisės areštuotą turtą valdyti bei naudoti, o patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta galiojant 2009 m. birželio 3 d. nutarčiai, sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas patalpas išnuomojo, suprasdamas, jog jam tai daryti yra uždrausta. Teismas nustatė, kad atsakovams kreipiantis į teismą dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo, 2010 m.

24gruodžio 14 d. nutartimi buvo atmestas atsakovo prašymas susiaurinti taikytų laikinosiomis apsaugos priemonėmis draudimo apimtį, paliekant atsakovui teisę nuomoti patalpas. Teismas padarė išvadą, kad šia nutartimi buvo kitaip išaiškinta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtis ir nuo to laiko, anot teismo, ieškovai įgijo teisę kreiptis dėl nenutraukiamo laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo į antstolį, kad jis reikalautų nutraukti nuomos sutartį Civiliniame kodekse numatytais pagrindais (CPK 686 str. 1 d.). Pripažinęs, kad nuomos sutartis gali būti nutraukta, bet ne pripažinta negaliojančia, teismas atmetė ieškovų reikalavimus, kylančius iš nuomos sutarties.

25Teismas taip pat sprendė, kad pripažinti nuomos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo dėl to, kad atsakovas negalėjo išnuomoti ieškovams parduotų patalpų, taip pat nėra pagrindo, nes nuosavybės teisės į patalpas ieškovams atsiranda nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas taip pat atmetė reikalavimą pripažinti nuomos sutartį negaliojančia ir tuo pagrindu, kad patalpų pardavimo sutartis pripažintina sudaryta 2006 m. liepos 5 d., kai buvo pasirašytas susitarimas dėl įskaitymo, pažymėjęs, kad tai dienai patalpos nebuvo pastatytos, nebuvo įregistruotos, be to, šalys buvo susitarusios, kad pirkimo pardavimo sutartį sudarys ne vėliau kaip 2008 m. lapkričio 29 d.

26Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė imperatyvios įstatymo normos, kuriai prieštarautų šalių susitarimas dėl reikalavimų įskaitymo, taip pat nenurodė ir kitų įstatyme numatytų pagrindų susitarimui pripažinti negaliojančiu. Pasak teismo, tai, kad CK 6.130 straipsnio 1 dalyje yra numatytas prievolės pasibaigimas, įskaitant priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, nereiškia, jog šalys negali sudaryti susitarimo ir įskaityti nevienarūšius reikalavimus, nes CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas suteikia teisę šalims sudaryti ir Civiliniame kodekse nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Aiškinant CK 6.130 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismo teigimu, galima daryti išvadą, jog šalys turi teisę susitarti dėl nevienarūšių reikalavimų įskaitymo, nes įstatymo nuostata, reglamentuojanti, kada pasibaigia prievolė dėl įskaitymo, nėra imperatyvi.

27Teismas pripažino, kad susitarimo 2.2 punkte esantis patvirtinimas, jog ieškovai J. V. ir A. V. įvykdė prievolę sumokėti 3 000 000 Lt, t. y. įvykdė prievolę sumokėti patalpų, perkamų pagal preliminariąją sutartį, kainą, sudarius pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, yra patvirtinimas, kuris neatitiko faktinės padėties. Teismas pažymėjo, jog pagrindinė patalpų pirkimo – pardavimo sutartis susitarimo surašymo ir patvirtinimo metu nebuvo sudaryta, todėl šalys pasirašytu patvirtinimu pakeitė 2006 m. liepos 5 d. pasirašytos sutarties su įsipareigojimais sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį 3 punkto nuostatą – taikyti įskaitymą, sudarant patalpų pirkimo – pardavimo sutartį. Teismas, atsižvelgęs į CK 6.130 straipsnio 1 dalies teisinį reglamentavimą, sprendė, jog susitarimas, kad reikalavimas bus įskaitomas, kai bus sudaroma pirkimo - pardavimo sutartis, neprieštarauja ne tik imperatyvioms, bet ir privalomai neįpareigojančioms įstatymo nuostatoms, nes pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo momentą galima šiuo atveju laikyti pareikalavimo momentu.

28Teismas atmetė atsakovo prašymą sustabdyti civilinę bylą dėl nuomos sutarties ir iškeldinimo ir ją perduoti atsakovo restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teisėjui

29A. R., nurodęs, kad pagal CPK 166 straipsnio 2 dalį, sustabdžius civilinę bylą dėl to, kad atsakovui iškelta restruktūrizavimo byla, ją reikia perduoti restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui, o ne teisėjui. Vilniaus apygardos teismo pirmininkės 2011 m. balandžio 13 d. nutartimi byla buvo perduota ne restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiai teisėjai A. R., o kitai teisėjai, todėl teismas atmetė prašymą iš naujo spręsti bylos perdavimo kitam teismo, kuriame nagrinėjama restruktūrizavimo byla, teisėjui. Anot teismo, tai, kad byla buvo išnagrinėta, jos nepridėjus prie restruktūrizavimo bylos, kaip to reikalauja CPK 166 straipsnio 2 dalies nuostatos, nėra bylos teismingumo pažeidimas. Be to, teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario mėn. 28 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3K-3-74/2011, pateiktą išaiškinimą, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatyme neįtvirtintas privalomasis bylų sustabdymas ir jų perdavimas restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, taip pat nenustatyta tokių bylų sujungimo su restruktūrizavimo byla tvarka, kad įmonių restruktūrizavimo procesas grindžiamas modeliu, kai kitose civilinėse bylose restruktūrizuojamai įmonei pareikšti reikalavimai neperduodami restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, ir bylų akumuliavimo principas restruktūrizavimo procese netaikomas.

30III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

31Apeliaciniu skundu ieškovai J. V. ir A. V. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą pakeisti: 1) vadovaujantis CK 6.401 straipsnio 5 dalimi ir 6.309 straipsnio 3 dalimi, 2006 m. liepos 5 d. sudarytą preliminariąją patalpų pirkimo – pardavimo sutartį patvirtinti kaip patalpų pirkimo – pardavimo sutartį; 2) 2010 m. sausio 4 d. atsakovo sudarytos patalpų ilgalaikės nuomos sutarties dalį dėl patalpų, kurių unikalūs numeriai: ( - ) ir 8 automobilių stovėjimo vietų panaikinti, pripažįstant tą nuomos sutarties dalį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 3) likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai nepripažino ieškovams nuosavybės teisės į 8 automobilių stovėjimo vietas po pastatu. Preliminariojoje sutartyje buvo aptarta, jog į perkamų patalpų sudėtį įeina ir 8 automobilių stovėjimo vietos po pastatu. Automobilių stovėjimo vietos po pastatu yra šio daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendroji nuosavybė. Konkrečios automobilių stovėjimo vietos paskirstomos ir registruojamos savininkų susitarimu pagal pirkimo - pardavimo dokumentuose nurodytą automobilių stovėjimo vietų skaičių. Be to, į 3 milijonų litų patalpų pirkimo kainą įeina ir 8 automobilių stovėjimo vietos po pastatu.
  2. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepagrįstai nurodė, kad ieškovai apmokėjo būsimo statinio kainą avansiniu mokėjimu, t. y. pasirašydami susitarimą dėl priešpriešinių reikalavimų užkaitymo: 1) ieškovai atsakovui jokio avansinio mokėjimo nemokėjo; buvo sumokėtas ne avansas, o visa nupirktų patalpų kaina be jokio priešpriešinio reikalavimo užskaitymo ar kokio nors kitokio įskaitymo; 2) ieškovai atsakovui niekada nebuvo ir nėra skolingi, už preliminariojoje sutartyje nurodytas patalpas ieškovai visiškai atsiskaitė tą pačią dieną, kai buvo sudaryta preliminarioji pirkimo - pardavimo sutartis – 2006 m. liepos 5 d. ir tokį atsiskaitymą patvirtina ne tik 2006 m. liepos 5 d. pasirašytas susitarimas dėl visiško atsiskaitymo įvykdymo, bet ir atsakovo su SEB banku sudaryta Kredito sutartis Nr. 0340606013674-73.
  3. Teismas nepagrįstai tik iš dalies patenkino ieškovų reikalavimą patvirtinti patalpų pirkimo – pardavimo sandorį, pripažindamas ieškovams nuosavybės teises į rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodytas patalpas. Šį reikalavimą ieškovai grindė CK 6.401 straipsniu. Ieškovai už perkamas patalpas sumokėjo atsakovui visą numatytą kainą, patalpų statybą finansavo ir tuo pagrindu įgijo į jas visišką nuosavybės teisę. Taigi, ieškovų nuosavybės teisių klausimas į nupirktas patalpas buvo išspręstas CK 6.401 straipsnio 5 dalies pagrindu. Todėl teismui nebuvo pagrindo dar kartą pripažinti ieškovams nuosavybės teises į nupirktas patalpas. Ieškovams finansavus patalpų statybą, CK 6.401 straipsnio 5 dalies pagrindu preliminarioji sutartis transformavosi ir tapo pagrindine sutartimi, kuri įstatymo nustatyta tvarka turi būti patvirtinta notaro arba teismo sprendimu. Todėl, apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CK 6.401 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir CK 6.309 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka patvirtinti 2006 m. liepos 5 d. patalpų pirkimo – pardavimo sutartį.
  4. Atsakovas ieškovų atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, nes nesilaikė 2009 m. kovo 27 d. teismo nutarties imperatyvių reikalavimų – kad ginčo patalpos buvo areštuotos ir atsakovui uždrausta jas perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar apsunkinti kitomis daiktinėmis teisėmis. Atsakovas, prašydamas panaikinti draudimą apsunkinti patalpas kitomis daiktinėmis teisėmis, suprato ir žinojo, kad išnuomoti areštuotas ginčo patalpas jis teisės neturėjo.
  5. Nepagrįstos teismo išvados, jog nežiūrint į teismo draudimą, atsakovas turi teisę nuomoti areštuotas patalpas: 1) teismas neturėjo pagrindo sprendimą grįsti teisėjos N. C. 2009 m. birželio 3 d. nutarties teiginiais, dėl kurių šią nutartį priėmusi teisėja nuo tolimesnio bylos nagrinėjimo buvo nušalinta; 2) teismas nepagrįstai nurodė, jog 2009 m. birželio 3 d. paaiškinimas yra ieškovų, nes jis buvo surašytas ir pasirašytas ieškovų atstovo. Dėl šio paaiškinimo turinio advokatas su ieškovais nesitarė, jie niekada nepripažino atsakovo teisių į nupirktas patalpas ir niekada nedavė jam leidimo tas patalpas kam nors išnuomoti; 3) sprendime nepagrįstai teigiama, kad 2010 m. gruodžio 14 d. teismo nutartimi buvo atmestas atsakovo prašymas susiaurinti taikytų laikinosios apsaugos priemonėmis draudimų apimtį, paliekant teisę nuomoti patalpas: minėtoje teismo nutartyje nepasakyta, kad atsakovui teismas paliko teisę nuomoti patalpas; 4) apeliantų nuomone, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnį, draudimas atsakovui apsunkinti areštuotą nekilnojamąjį daiktą kitomis daiktinėmis teisėmis neabejotinai draudė jam šį turtą išnuomoti.
  6. Pagal CK 1.78 straipsnio 1 dalies ir 1.80 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas, atsakovo sudaryta nekilnojamojo turto nuomos sutartis yra niekinis sandoris, kuris negalioja nuo jo sudarymo momento. Ginčijama nuomos sutartis akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Laikinoji apsaugos priemonė – nekilnojamojo daikto areštas ir draudimas apsunkinti nekilnojamąjį daiktą kitomis daiktinėmis teisėmis, yra imperatyvi įstatymo norma (CPK 145 str.), už kurios pažeidimą numatyta net baudžiamoji atsakomybė (BK 246 str. 2 d.). Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovai turi teisę nuomos sutartį tik nuginčyti.
  7. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovai ginčija atsakovo nuosavybės teises į patalpas, siekdami pripažinti nuosavybės teises į ginčo patalpas sau. Ieškovų nuosavybės teisės į ginčo patalpas įtvirtintos CK 6.401 straipsnio 5 dalies nuostata ir nuosavybės klausimas yra galutinai išspręstas bei įtvirtintas įstatymu. Atsakovas niekada ieškovų nuosavybės teisės į patalpas neginčijo ir konkliudentiniais veiksmais jas pripažino, tačiau piktybiškai nevykdė įsipareigojimo sudaryti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį. Neginčydamas ieškovų nuosavybės teisės į patalpas, atsakovas siekia jas pasisavinti nesąžiningu keliu, prašydamas teismo pripažinti, kad jis ieškocvams skolingas 3 mln. litų. Tačiau ieškovai niekada atsakovui pinigų neskolino, nei už žemės sklypo pirkimą, nei už patalpų pirkimą šalys viena kitai nėra skolingos. Jokie susitarimai dėl kreditavimo, skolos ar paskolos grąžinimo atidėjimo nebuvo sudaryti. Atvirkščiai, yra pasirašytas 2006 m. liepos 5 d. susitarimas dėl tarpusavio visiško atsiskaitymo įvykdymo.

32Apeliaciniu skundu atsakovas RUAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir grąžinti civilinę bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Ieškovams, atstovaujamiems advokatų, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką, t. y. pasirinkus netinkamą teisinę poziciją ir savo teisių gynybos būdą (tuo labiau, pasinaudojus ieškinio tikslinimo institutu), ieškinys turėjo būti atmestas. Tačiau šiuo atveju teismas sprendimu iš esmės pakeitė ieškinio reikalavimą (teismo sprendimo rezoliucine dalimi vietoj ginčo pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimo buvo pripažintos nuosavybės teisės į ginčo patalpas), nors to daryti negalėjo, todėl veikė neteisėtai ir nepagrįstai.
  2. Šalių sudarytas susitarimas dėl įskaitymo turėtų būti pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, kadangi ginčo preliminariajai sutarčiai specialiojo CK 6.401 straipsnio nuostatos neturi būti taikomos, o ieškovų teisės gali būti ginamos tik CK 6.165 straipsnyje numatytais būdais: 1) ieškovai niekada neįrodinėjo, kad jie ginčo patalpas ketino įsigyti savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti. Byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, jog ieškovai yra verslininkai, užsiimantys nekilnojamojo turto nuoma bei nekilnojamojo turto objektų rekonstravimu / nauja statyba, kad jie preliminariąja sutartimi ketino įsigyti patalpas verslo tikslais; 2) preliminariuose santykiuose neatsiranda ir negali atsirasti piniginė prievolė mokėti už daiktą, preliminarioje sutartyje nebuvo numatyta, kad ieškovai finansuoja statybą, minėta sutartis neturėjo rangos sutarčiai būdingų bruožų, todėl ieškovai negalėjo nei sumokėti kainos, nei finansuoti ginčo patalpų statybos. Be to, net praėjus keleriems metams po neva atlikto įskaitymo, ieškovai savo 2008 m. lapkričio 7 d. sutikime perleisti dalį žemės sklypo nurodė, jog atsakovas nėra atsiskaitęs už žemės sklypą, įsiskolinimas už žemės sklypą iki šiol yra registruotas nekilnojamojo turto registre, ieškovai niekada nėra davę ir nėra pateikę į bylą pakvitavimo, patvirtinančio, kad atsakovas atsiskaitė už žemės sklypą; 3) dalis ginčo patalpų yra ne gyvenamosios, o administracinės paskirties, dėl ko negali būti įgyvendinama CK 6.401 straipsnio taikymo sąlyga, jog ginčo patalpas ketinama įsigyti šeimos poreikiams, nesusijusiems su verslu; 4) ieškovai bylos nagrinėjimo iš esmės metu negalėjo atsakyti, kokia buvo jų atlikto mokėjimo paskirtis. Vieną kartą ieškovai nurodo, kad jie mokėjo kainą už ginčo patalpas, kitu atveju, kad finansavo ginčo patalpų statybą. Tačiau pagal preliminariąją sutartį mokami pinigai neatlieka mokėjimo / atsiskaitymo funkcijos, kadangi preliminariuose santykiuose neatsiranda piniginė prievolė, todėl sumokėti kainos ieškovai negalėjo; 5) ieškovai pelno maržą siekė ir siekia atsiimti ne piniginėmis lėšomis, o ginčo patalpomis, siekdami išvengti mokesčių; 6) ieškovai neabejotinai suprato, kad preliminariąja sutartimi jie neįgijo ir negali įgyti nuosavybės teisės į ginčo patalpas. Tai patvirtina aplinkybė, kad 2008 m. spalio 15 d. jie pasirašė susitarimą, kuriuo pratęsė preliminarios sutarties terminą, 2011 m. sausio 4 d. prašymu restruktūrizavimo administratoriaus prašė sudaryti ginčo patalpų perleidimo sutartį; 7) preliminariojoje sutartyje nėra visų sąlygų, būtinų preliminariajai sutarčiai pagal CK 6.401 straipsnį sudaryti, kadangi joje taip pat nebuvo aptarti žemės sklypo klausimai, t. y. pirkėjo teisės į žemės sklypą.
  3. Nepagrįsti teismo motyvai, kurių pagrindu buvo atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia nuomos sutartį. Teismas nurodė, jog nuomos sutartis gali būti nutraukta, bet ne pripažinta negaliojančia, nes jos sudarymo metu atsakovas galėjo ją sudaryti, taip pat, kad nuo 2010 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas susiaurinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, ieškovai įgijo teisę kreiptis į antstolį, kad jis reikalautų nutraukti nuomos sutartį CPK 686 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas be jokio teisinio pagrindo nurodė, jog 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis kitaip išaiškino taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, dėl ko ieškovai neva nuo šio momento įgijo teisę kreiptis į antstolį, kad šis reikalautų nutraukti nuomos sutartį CPK 686 straipsnio 1 dalies pagrindu. Anot atsakovo, esant įsiteisėjusiai 2009 m. birželio 3 d. teismo nutarčiai, kurioje numatyta, jog atsakovas turi teisę nuomoti ginčo patalpas ir iš to gauti pajamas, minėtos nutarties turinys vėlesne nutartimi negali būti aiškinamas / suprantamas kitaip, nes tokiu atveju būtų akivaizdžiai pažeisti teismo sprendimo privalomumo ir civilinių teisinių santykių stabilumo principai.
  4. Ieškovai neįtraukė į bylą šalimi nuomininko UAB „Nord Service“ (CPK 41 str. 1 d.), nors reikalauja pripažinti negaliojančia nuomos sutartį, kurios šalis yra nuomininkas UAB „Nord Service“ ir kuriam toks ieškinys galėtų sukelti tiesiogines pasekmes. Atsakovo nuomone, trečiojo asmens UAB „Nord Service“ procesinė padėtis yra keistina (CPK 45 str.), pasiūlant ieškovams įtraukti į bylą šią bendrovę atsakovu, nes tik tokiu atveju būtų galima spręsti ieškinį dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Ieškovams nesutikus, ieškinys dėl nuomos sutarties panaikinimo yra atmestinas tuo pagrindu, jog negalima teismo sprendimu išspręsti bylos, susijusios su materialiuoju teisiniu santykiu, jei tų materialinių santykių dalyvis nebuvo bylos šalimi ir negalėjo naudotis visomis teisėmis, suteikiamomis bylos šaliai. Dėl šios priežasties byla turėtų būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
  5. Teismas nepagrįstai nurodė, jog įskaitymas galėjo būti sudarytas, nes pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė įskaitymu gali baigtis ir tuo atveju, kai reikalavimo terminas nėra suėjęs (t. y. pagal pareikalavimo momentą). Šiuo atveju nėra pagrindinės sąlygos t. y. paties finansinio reikalavimo. Preliminariąja sutartimi šalys susitarė dėl sutarties sudarymo ateityje, bet ne dėl finansinio reikalavimo dydžio, t. y. nebuvo ir negalėjo būti susitarta dėl kainos sumokėjimo pagal preliminariąją sutartį. Preliminariąja sutartimi šalys tik užfiksavo kainą, kuri bus pagrindinėje sutartyje bei įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį ateityje. Ieškovų finansinė prievolė atsakovui būtų atsiradusi tik tuo atveju, jei būtų buvusi sudaryta pagrindinė sutartis, o preliminarioji sutartis, nesukūrė jokių finansinių įsipareigojimų.
  6. Teismas neanalizavo įskaitymo instituto. Ginčijamas 2006 m. liepos 5 d. susitarimas dėl įskaitymo yra negaliojantis ir prieštaraujantis įstatymui, kadangi šalys įskaitė nevienarūšes, įskaitymo metu nevykdytinas ir neegzistavusias prievoles. Anot atsakovo, susitarimo dieną piniginę pareigą ieškovams turėjo vienintelis atsakovas, tačiau ir ši atsakovo pareiga įskaitymo dieną (2006 m. liepos 5 d.) nebuvo vykdytina, nes pagal sutarties dėl žemės pirkimo - pardavimo 2.1.3 punktą atsakovas 3 000 000 Lt ieškovams įsipareigojo sumokėti iki 2006 m. rugpjūčio 15 d.
  7. Teismas išsprendė ieškinį, neatsižvelgęs į priešieškinio argumentus, tokiu būdu atmetė priešieškinį, atsižvelgęs į ieškinio išsprendimo rezultatą.
  8. Neįtraukus UAB „AIT investicijos“ trečiuoju asmeniu, buvo pažeistos jo procesinės teisės. Įsiteisėjus teismo sprendimui ir vėliau ieškovams pareiškus reikalavimą dėl įkeitimo sandorio panaikinimo ar pripažinimo negaliojančiu, ieškovai neabejotinai remsis šios civilinės bylos baigtimi nepaisant to, kad UAB „AIT investicijos“ nebuvo įtrauktas dalyvauti šioje civilinėje byloje.
  9. Teismas, sujungdamas civilines bylas, pažeidė atsakovo teisę tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, kadangi nutartį dėl bylų sujungimo priėmė vos prieš vieną dieną iki paskirto posėdžio civilinėje byloje Nr. 2-3791-275/2011. Prijungiant civilinę bylą Nr. 2-1850-104/2011, posėdis turėjo būti atidedėtas, suteikiant šalims laiko pasiruošti. Be to, paprastai bylos jungiamos, prie anksčiau iškeltos civilinės bylos prijungiant vėliau iškeltą civilinę bylą. 2011 m. birželio 30 d. nutartimi kitoje civilinėje byloje teismui sujungus civilines bylas, iš esmės buvo patenkintas ieškovų reikalavimas dėl teisėjos nušalinimo civilinėje byloje Nr. 2- 1850-104/2011, nors minėtas klausimas jau buvo išspręstas 2011 m. birželio 22 d. nutartimi ieškovų prašymą atmetant.
  10. Teismui nesustabdžius bylos ir neperdavus jos restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, buvo pažeisti imperatyvūs CPK reikalavimai, dėl ko sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir yra absoliutūs jo negaliojimo pagrindai (CPK 329 str. 2 d. 1 p.). CPK 163 straipsnyje imperatyviai numatyta pareiga sustabdyti bylą, kai paaiškėja, kad atsakovui iškelta restruktūrizavimo byla. Kai restruktūrizavimo byla atsakovui buvo iškelta pirmą kartą, jis buvo pateikęs analogišką prašymą šią civilinę bylą tarp ieškovų ir atsakovo sustabdyti ir perduoti restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui (teisėjui), ką bylą nagrinėjantis teismas ir padarė.
  11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2011, pateiktas išaiškinimas yra ydingas.

33Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai J. V. ir A. V. teigia, kad atsakovo apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Ieškovai visą buto statybos kainą atsakovui sumokėjo 2006 m. liepos 7 d., todėl pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį nuosavybės teisę į būsimą būstą įgijo būtent nuo šios dienos.
  2. Ieškovų sumokėti pinigai atsakovui buvo skirti ne atsakovo įmonei kredituoti, bet preliminariojoje sutartyje konkrečiai identifikuoto buto statybai finansuoti.
  3. Nepagrįstai atsakovas teigia, jog ieškovai neturėjo pagrindo reikalauti, kad patalpų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymas būtų patvirtintas teismo tvarka. Ieškovai, sumokėję atsakovui visą kainą už statomą butą, įgijo į jį daiktines teises, kurios įtvirtintos CK 6.401 straipsnio 5 dalyje. Todėl atsakovas neturi teisės atsisakyti sudaryti patalpų pirkimo - pardavimo sutartį, kadangi preliminarioji sutartis po visos kainos sumokėjimo transformavosi į pagrindinę sutartį, kuri privalo būti įforminta įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.393 str. 1 d.).
  4. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad ieškovams netinkamai suformulavus ieškinio dalyką CK 6.309 straipsnio 3 dalies pagrindu, ieškinys turėjo būtų atmestas, o teismas, iš dalies jį patenkinęs, negalėjo pats pakeisti ieškinio dalyko. Ieškinio dalykas yra CK 6.309 straipsnio 3 dalies pagrindu pareikštas reikalavimas teismo tvarka patvirtinti patalpų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą. Pagrindas tokiam ieškiniui pareikšti yra CK 6.401 straipsnio 5 dalis. Savo sprendimu teismas ieškinio dalyko nepakeitė.
  5. Atsakovo teiginys, kad jei preliminarioji sutartis sudaryta pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį, esant atitinkamoms sąlygoms (vartotojas, sutartis turi rangos sutartims būdingų bruožų, finansavo statybą ir pan.), pirkėjas gali prašyti pripažinti nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą, neatitinka CK 6.401 straipsnio 5 dalies nuostatos. CK 6.401 straipsnio 5 dalis be jokių išlygų, papildomų sąlygų ar išimčių nustato, kad pirkėjas, sumokėjęs visą preliminariojoje sutartyje numatytą būsimo gyvenamojo namo ar buto statybos kainą, į juos įgyja visišką nuosavybės teisę nuo visos preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimo.
  6. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad ieškovai yra verslininkai, užsiimantys nekilnojamojo turto nuoma bei nekilnojamojo turto objektų rekonstravimu / nauja statyba. Priešingai, A. V. yra su automobilių verslu susijusios įmonės UAB „Stop servisas“ direktorius, o ieškovė J. V. - diplomuota menininkė. Atsakovas pats sau prieštarauja, nes pačioje preliminariojoje būsimo buto pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad ji sudaryta su nuoroda į CK 6.401 straipsnio nuostatas.
  7. Priešingai, negu teigia apeliantas, ieškovų pastangos įsigyti butą atitinka visus tris vartojimo sutarčiai keliamus požymius: ieškovai yra fiziniai asmenys, jie butą įsigijo ne dėl savo verslo ar profesinės veiklos, bet šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, o buto statybos paslaugas jiems suteikė UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“.
  8. Atsakovas, neturėdamas teisės išnuomoti teismo areštuotų patalpų ir žinodamas, kad jos yra pastate, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra „Gyvenamoji (butų)“, šias patalpas neteisėtai išnuomojo trečiojo asmens UAB „Nord Service“ ūkinės veiklos tikslams. Išnuomojęs patalpas, atsakovas taip pat neteisėtai siekia pakeisti jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Be to, apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog tik patraukus UAB „Nord Service“ atsakovu, būtų galima spręsti ieškinį dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Tokiu teiginiu atsakovas pripažįsta, kad nuomos sutartis turi pagrindo būti ginčijama ir pripažinta negaliojančia.
  9. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Todėl UAB „Nord Service“ yra patrauktas dalyvauti byloje ne atsakovu, bet trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Atsakovas išnuomojo butą, neturėdamas tam jokios teisės. Jo veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Už niekinio sandorio sudarymą yra atsakingas jis, bet ne trečiasis asmuo UAB „Nord Service“.
  10. Atsakovas pareiškė, kad jis ginčo patalpas jis yra įkeitęs UAB „AIT investicijos“. Tai dar vienas teismo paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių ir įstatymo imperatyviųjų reikalavimų nesilaikymo ir pažeidimo faktas, patvirtinantis atsakovo nesąžiningumą ir savivaliavimą ieškovų teisių į nupirktą butą atžvilgiu.

34Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Nord Service“ prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Ieškovai pareiškė reikalavimą pripažinti iš dalies negaliojančia 2010 m. sausio 4 d. patalpų nuomos sutartį. Nors šis reikalavimas aiškiai nukreiptas abiems sutarties šalims, tačiau atsakovu ieškovai nurodė tik UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“, o UAB „Nord Service“ byloje dalyvauja trečiojo asmens teisėmis, nors pagal reikalavimo pobūdį, turėtų būti atsakovu byloje.
  2. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad atsakovas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neturėjo teisės sudaryti nuomos sutarties. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 3 d. nutartyje nurodė, kad atsakovas gali nevaržomai minėtą turtą nuomoti ir taip gauti pajamas. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir privalo būti vykdoma. Teisėjo nušalinimas nepanaikina teismo sprendimo (nutarties) privalomumo.
  3. Atsižvelgiant į CPK 51 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, 2009 m. birželio 3 d. paaiškinime išdėstyti argumentai į`rodo, kad ieškovai patys patvirtino teisę nuomoti patalpas.

35Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas RUAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ prašo: ieškovų apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tuo atveju, jei civilinė byla nebūtų grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir bylą išnagrinėti iš esmės - ieškovų ieškinį ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstus, o atsakovo priešieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepimą grindžia iš esmės tokiais pat argumentais, kokie buvo išdėstyti atsakovo apeliaciniame skunde, papildomai pateikdamas šiuos argumentus:

  1. Teismas negalėjo išspręsti klausimo dėl 8 automobilių stovėjimo aikštelės, nes ginčui tarp šalių šioje byloje negali būti taikomos CK 6.401 straipsnio nuostatos, ieškovų teisės gali būti ginamos tik CK 6.165 straipsnyje numatytais būdais. Be to, nei ieškovų ieškinyje, nei šalių sudarytose sutartyse nebuvo detalizuotos stovėjimo aikštelės, todėl nėra aišku, kurias automobilių stovėjimo aikšteles ieškovai siekia įgyti.
  2. Nepagrįsti ieškovų apeliacinio skundo argumentai dėl nuomos sutarties sudarymo tiek dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, tiek dėl to, kad vadovaujantis CK 4.165 straipsniu, tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta sutartis negali būti laikoma ilgalaike.
  3. Nepagrįstas ieškovų teiginys, kuriuo jie nesutinka su 2009 m. birželio 3 d. paaiškinime pateiktais argumentais, nes advokatas dokumentą pateikė jų vardu.
  4. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, jog ginčijama nuomos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, tačiau nenurodo jokių imperatyvių normų, kurioms ginčo nuomos sutartis neva prieštarauja.
  5. Nėra pagrindo sutikti su ieškovų argumentais dėl atsakovo priešieškinio atmetimo.

36Teisėjų kolegija konstatuoja:

37Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas naikintinas iš dalies.

38IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

39Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

40Apeliacijos objektą šioje byloje sudaro Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, kuriuo ieškovų J. V. ir A. V. pareikšti reikalavimai atsakovui UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ patenkinti iš dalies, pripažįstant ieškovų nuosavybės teises į pastate, kurio unikalus Nr. ( - ), esančiame adresu ( - ), esančias patalpas, kurių unikalūs numeriai: ( - ); o atsakovo RUAB „Vilniaus nekilnojamojo turto“ priešieškininis reikalavimas dėl 2006 m. liepos 5 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

41Dėl ieškovų reikalavimo patvirtinti pirkimo – pardavimo sutartį

42Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad tarp ieškovų J. V., A. V. ir atsakovo UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ 2006 m. liepos 5 d. buvo sudaryta žemės pirkimo - pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. 2-6964, 144-147 b. l., 1 t.), kuria ieškovai atsakovui pardavė jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), bendras plotas - 0,0471 ha, esantį ( - ). Šia sutartimi šalys sutarė, kad žemės sklypas parduodamas už 8 000 000 Lt, ir atskirai aptarė kainos sumokėjimo tvarką (žr. sutarties 2.1-2.3 p.). Tą pačią dieną (2006 m. liepos 5 d.) šalys taip pat sudarė ir kitą sutartį (notarinio registro Nr. 2-6965, 148-149 b. l., 1 t.), kuria atsakovas įsipareigojo pagal patvirtintą projektą, laikantis projektavimo ir statybos veiklą reglamentuojančių norminių aktų, pastatyti pastatą, t. y. daugiabutį (6 aukštų) gyvenamąjį namą žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ) (sutartyje preliminari pastato statybos darbų pabaiga nurodyta 2008 m. liepos 15 d.) (sutarties 5 p.). Ta pačia sutartimi šalys įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2008 m. rugpjūčio 15 d. sudaryti patalpų (pastato 4-ojo aukšto patalpas (visas) su balkonais (terasomis) ir 8 parkavimo vietomis po pastatu) pirkimo – pardavimo sutartį. 2006 m. liepos 5 d. šalys sudarė dar vieną susitarimą (13-14 b. l., 1 t.), kuriuo susitarė užskaityti vienarūšius priešpriešinius reikalavimus, kylančius iš minėtų sandorių. Šiuo susitarimu šalys taip pat konstatavo, kad jį pasirašius, laikoma, kad UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ atsiskaitė su J. V. ir A. V. pagal 2006 m. liepos 5 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties 2.1.3 punktą, t. y. prievolė sumokėti 3 000 000 Lt sumą yra įvykdyta, o J. V. bei A. V. įvykdė prievolę sumokėti 3 000 000 Lt pagal preliminarią sutartį, patvirtintą 2006 m. liepos 5 d., dėl preliminarioje sutartyje minimų patalpų pirkimo – pardavimo, t. y. prievolė sumokėti patalpų kainą sudarius pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį yra įvykdyta (susitarimo 2.1-2.2 p.).

43Šioje byloje pareikštu ieškiniu, jį patikslinę, ieškovai prašė patvirtinti patalpų, esančių pastate ( - ), kurių unikalūs numeriai: ( - ); su balkonais (terasomis) bei 8 automobilių stovėjimo vietų po pastatu pirkimo - pardavimo sutartį, šio reikalavimo pagrįstumą iš esmės įrodinėdami tuo, kad 2006 m. liepos 5 d. susitarimu jie su atsakovu susitarė, jog jie tarpusavyje atsiskaitė – atsakovas su ieškovais atsiskaitė pagal 2006 m. liepos 5 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, o ieškovai įvykdė savo prievolę sumokėti atsakovui 3 mln. Lt už perkamas patalpas, kaip teisiniu šio reikalavimo pagrindu vadovaudamiesi CK 6.401 straipsnio 5 dalies ir 6.309 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Ieškovų teigimu, nuosavybės teisę į ginčo patalpas jie įgijo nuo visos preliminarioje sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimo. Kadangi visą preliminarioje sutartyje numatytą už perkamas patalpas kainą jie sumokėję, tokiu būdu jie įgiję nuosavybės teisę į patalpas (CK 6.401 str. 5 d.), o atsakovui vengiant su jais sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, yra pagrindas, vadovaujantis CK 6.309 straipsnio 3 dalimi, patvirtinti pagrindinės sutarties sudarymą.

44Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies patenkino ieškovo reikalavimą ir nusprendė pripažinti ieškovams nuosavybės teises į ginčo patalpas, nustatęs, kad ieškovai 2006 m. liepos 5 d. susitarimu apmokėjo būsimo statinio kainą avansiniu mokėjimu, todėl atsakovas privalėjo vykdyti įsipareigojimą sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį sutartu laiku.

45Šalys iš esmės neginčija aplinkybės, jog 2006 m. liepos 5 d. sudaryta sutartis (notarinio registro Nr. 2-6965) (148-149 b. l., 1 t.) yra preliminarioji sutartis. Tai, kad ši sutartis yra preliminarioji sutartis, patvirtina ir faktas, kad ji iš esmės atitinka visus preliminariosios sutarties požymius: iš šios sutarties turinio matyti, kad šalys susitarė sudaryti sutartyje išvardintų patalpų pirkimo - pardavimo sutartį, šioje sutartyje iš anksto aptartomis sąlygomis (CK 6.165 str. 1 d.); sutartis sudaryta rašytine forma (CK 6.165 str. 2 d.); joje nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti (CK 6.165 str. 3 d.). Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad iki šiol pagrindinė patalpų pirkimo - pardavimo sutartis notarine tvarka nebuvo sudaryta.

46Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė pripažinti nuosavybės teises į ginčo patalpas ieškovams. Ieškovai, nesutikdami su tokiu sprendimu, savo apeliaciniame skunde teigia, jog tarp jų ir atsakovo susiklosčiusius santykius reglamentuoja CK 6.401 straipsnio nuostatos, konkrečiai, šio straipsnio 5 dalis. Kadangi jie už perkamas patalpas sumokėję atsakovui visą numatytą kainą, taip finansuodami patalpų statybą, jie įgiję į šias patalpas nuosavybės teisę (CK 6.401 str. 5 d.), todėl teismui nebuvo pagrindo dar kartą pripažinti jiems nuosavybės teises į nupirktas patalpas. Anot ieškovų, tarp jų ir atsakovo sudaryta preliminarioji sutartis transformavosi ir tapo pagrindine pirkimo - pardavimo sutartimi, kuri įstatymo nustatyta tvarka turi būti patvirtinta notaro arba teismo sprendimu. Kadangi atsakovas notarinę sutartį sudaryti vengia, CK 6.309 straipsnio 3 dalies pagrindu ji turi būti patvirtinta. Tuo tarpu atsakovas nesutinka, kad nagrinėjamu atveju gali būti taikomos CK 6.401 straipsnio 5 dalies ar 6.309 straipsnio 3 dalies nuostatos, todėl ieškovų ieškinys, anot jo, turėjo būti atmestas.

47Teisėjų kolegija pažymi, kad 2006 m. liepos 5 d. sutartimi (Notarinio registro Nr. 2-6965) (toliau – preliminarioji sutartis) šalys įsipareigojo iki šioje sutartyje nustatyto termino (2008 m. rugpjūčio 15 d.) sudaryti pagrindinę patalpų pirkimo - pardavimo sutartį. Taigi, termino, iki kada turi būti sudaryta pagrindė sutartis, nustatymas patvirtina šalių valią patalpų pirkimo - pardavimo sutartį sudaryti ateityje. Ši nustatyta faktinė aplinkybė yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad 2006 m. liepos 5 d. sutartis (Notarinio registro Nr. 2-6965) nėra pirkimo - pardavimo sutartis CK 6.305 straipsnio prasme.

48Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas – tai šalių veiksmai, paprastai laikytini pirkimo - pardavimo sutarties elementais (CK 6.305 str.), kuriuos atlikus, dažniausiai konstatuotina, kad šalys vykdo tokią sutartį. Taip pat yra pažymėjęs, kad kai viena šalis perduoda pagrindinės sutarties objektą valdyti kitai šaliai, o ši sumoka daikto kainą ar jos dalį, tai paprastai leistų teigti, kad sudaryta pagrindinė sutartis, nes šalys atliko būtent tuos veiksmus, kurie būdingi pagrindinei sutarčiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

49Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CK 6.309 straipsnio 3 dalies nuostata taikoma neatsiejamai nuo šio straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra laikomas to daikto pirkimas - pardavimas. Vadinasi, CK 6.309 straipsnis, taigi ir jo 3 dalies nuostata, pagal kurią tuo atveju, kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą, taikoma tik tuo atveju, kai įsipareigojant parduoti daiktą, tas daiktas kartu perduodamas pirkėjui valdyti.

50Taigi, atsižvelgiant į aptartą kasacinio teismo išaiškinimą ir į pačios CK 6.309 straipsnio 1 dalies nuostatą, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju CK 6.309 straipsnio 3 dalis negali būti taikoma, kadangi ginčo daiktas (patalpos) pirkėjui nebuvo perduotos valdyti, kaip to reikalaujama CK 6.309 straipsnio 1 dalyje. Todėl atsakovas apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, jog šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį, remiantis CK 6.309 straipsnio 3 dalimi.

51Pagal bendrąją taisyklę, tuo atveju, kai šalis, sudariusi preliminariąją sutartį, nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tai ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 str. 4 d.). Tiek teisės doktrinoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vieningai pripažįstama, kad vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų, skiriančių ją nuo pagrindinės sutarties, yra tas, kad preliminariosios sutarties, nurodytos CK 6.165 straipsnyje, negalima reikalauti įvykdyti natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008). Preliminarioji sutartis vertinama kaip organizacinė sutartis, kuri priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Vienas iš pagrindinių kriterijų, įgalinančių atriboti preliminariąsias sutartis nuo pagrindinių, yra šalių valia, t. y. tais atvejais, kai šalys susitarimu siekia tik susitarti dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje, neatsiranda pagrindo tokį susitarimą kvalifikuoti kaip pagrindinę sutartį ir reikalauti jį įvykdyti natūra, nes tai prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2010).

52Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.401 straipsnyje numatyta specifinė preliminariosios sutarties rūšis, turinti bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, taip pat specifinių, išskiriančių ją iš kitų preliminariųjų sutarčių, bruožų. CK 6.401 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties sąvoka, pagal kurią pirkėjas – fizinis asmuo – gali sudaryti preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas – juridinis asmuo – įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatytą gyvenamąjį namą ar butą ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytą gyvenamąjį namą ar butą nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą.

53Vadinasi, CK 6.401 straipsnyje apibūdintų sutarčių sudarymu siekiama patenkinti ne su verslu ar profesija susijusį pirkėjo asmeninį ar jo šeimos poreikį būtent į gyvenamąjį būstą (gyvenamąjį namą ar butą). Preliminariųjų sutarčių sudarymas ir vykdymas, siekiant tenkinti kitokio pobūdžio asmeninius ar šeimos poreikius (įsigyti ne būsimą gyvenamąjį būstą, bet kitokios paskirties daiktus) negali būti kvalifikuojamas kaip teisinis santykis, kurio reguliavimui būtų galima taikyti CK 6.401 straipsnio arba vartojimo sutarčių sudarymą bei vykdymą reglamentuojančias normines nuostatas. Jei preliminariąja sutartimi siekiama įgyti ne gyvenamosios paskirties daiktus (ne gyvenamąjį namą ar butą), tokiems santykiams negali būti taikomas ne tik CK 6.401 straipsnis apskritai, bet ir CK 6.401 straipsnio 5 dalies nuostata atskirai dėl pirkėjo, finansuojančio gyvenamojo namo ar buto statybą, nuosavybės teisių įgijimo į statomą gyvenamąjį namą ar butą momento nuo visos preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1984/2011).

54Kasacinis teismas, sistemiškai aiškindamas CK 6.165 ir 6.401 straipsniuose įtvirtintas teisės normas, be kita ko, pažymėjo, kad CK 6.165 straipsnis yra CK šeštosios knygos II dalies „Sutarčių teisė“ XII skyriaus „Sutarčių sudarymas“ norma, tuo tarpu CK 6.401 straipsnis yra atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančios CK šeštosios knygos dalies skirsnyje, skirtame nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartims reglamentuoti. Specifinė būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties subjektinė sudėtis (pirkėjas – fizinis asmuo, pardavėjas – juridinis asmuo), sutarties šalių tikslai (pirkėjo – savo ar savo šeimos narių aprūpinimas būstu, pardavėjo – paprastai veiklos vykdymas su verslu susijusiais tikslais) lemia tai, kad ši sutartis laikytina vartojimo sutartimi ir jai taikytinos vartotojo (šiuo atveju – pirkėjo) interesus apsaugančios specialiosios teisės normos. Taip pat išaiškino, kad kai yra sudaryta CK 6.401 straipsnyje numatyta specifinė preliminari sutartis, pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti ne tik CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, bet ir reikalauti prievolę įvykdyti natūra (t. y. įpareigoti pardavėją sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo – pardavimo sutartį) bei naudotis visais kitais civilinių teisių gynimo būdais (CK 1.138 str.). Aptariama pirkėjo teisė nepaneigia sutarties laisvės principo, kuris nėra absoliutus. CK 6.156 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai įtvirtinta nuostata, kad asmuo gali būti įpareigotas sudaryti sutartį, jei pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. CK 6.401 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutartis kaip tik yra vienas iš atvejų, kai pirkėjas – fizinis asmuo – gali sudaryti preliminariąją sutartį, o pardavėjas – juridinis asmuo – įsipareigoja pastatyti ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2008).

55Atsižvelgiant į aptartus išaiškinimus, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar tarp šalių sudaryta preliminarioji sutartis gali būti kvalifikuojama kaip būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartis, nes priklausomai nuo to, ar ji bus pripažinta preliminariąja sutartimi CK 6.401 straipsnio prasme, ar ne, bus galima spręsti, ar šioje byloje pasirinktais civilinių teisių gynimo būdais ieškovai nagrinėjamu atveju gali pagrįstai apginti savo teises, kai atsakovas atsisako sudaryti pagrindinę patalpų pirkimo – pardavimo sutartį.

56Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas dėl CK 6.401 straipsnio 5 dalies taikymo galimybės nagrinėjamu atveju apskritai nepasisakė, nors ieškovai pirmosios instancijos teisme savo pareikštų reikalavimų pagrįstumą įrodinėjo ir šios straipsnio dalies nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas netyrė, ar sandoris, kurį šalys laiko preliminariąja sutartimi, atitinka CK 6.401 straipsnyje reglamentuojamos būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo – pardavimo sutarties požymius, ar ieškovai preliminariąja sutartimi siekė patenkinti ne su verslu ar profesija susijusį savo asmeninį šeimos poreikį į gyvenamąjį būstą (gyvenamąjį butą), nors, akivaizdu, kad esminis ginčas tarp šalių kilo būtent dėl 2006 m. liepos 5 d. preliminarios sutarties tinkamo kvalifikavimo. Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovų pareikštą reikalavimą patvirtinti ginčo patalpų, pirkimo - pardavimo sutartį, neįvertino aplinkybių, susijusių su šalių valia, buvusia sudarant preliminariąją sutartį ir tikslu, kurio ieškovai siekė būsimų patalpų įsigijimu, iš esmės neišnagrinėjo šio reikalavimo tuo pagrindu, koks jis buvo pareikštas, taip pažeisdamas civilinio proceso normas (CPK 179, 263, 265 str.) ir dėl šių pažeidimų nebuvo atskleista bylos esmės, dėl ko tarp šalių kilęs ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai. Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus toks proceso teisės normų pažeidimas negali būti pašalintas apeliacine tvarka, minėta aplinkybė sudaro pagrindą panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria ieškovams pripažintos nuosavybės teisės į ginčo patalpas, perduodant ieškovų reikalavimo patvirtinti patalpų pirkimo – pardavimo sutartį pagrįstumo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 327 str. 1 d. 2 p.).

57Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo pripažinti 2006 m. liepos 5 d. susitarimą negaliojančiu

58Skundžiamu teismo sprendimu buvo atmestas atsakovo UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ priešieškinis, kuriuo atsakovas prašė pripažinti negaliojančiu 2006 m. liepos 5 d. susitarimą taikyti įskaitymą, pripažįstant, kad jo prievolė J. V. ir A. V. pagal žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį nėra pasibaigusi ir atsakovas jiems privalo sumokėti 3 000 000 Lt (1-3 b. l., 3 t.).

59Atsakovas UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savo priešieškinio pagrįstumą įrodinėja per įskaitymo instituto, o būtent CK 6.130 straipsnio nuostatų, taikymą ir aiškinimą. Anot jo, 2006 m. liepos 5 d. susitarimas, kuriuo buvo atliktas įskaitymas, turi būti pripažintas negaliojančiu, kadangi šalys įskaitė nevienarūšes, įskaitymo metu nevykdytinas ir neegzistavusias prievoles.

60Atsižvelgdama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad preliminariosios sutarties 3 punktu jos šalys nustatė, kad patalpų pirkimo - pardavimo kaina yra 3 000 000 Lt bei susitarė, kad jeigu sudarant patalpų pirkimo - pardavimo sutartį egzistuos pardavėjų (UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto“) piniginė prievolė pirkėjui (ieškovams), jie taikys įskaitymą. Atsakovo teigimu, ši sutarties sąlyga patvirtina, kad tik tuo atveju, jei bus sudaryta pagrindinė sutartis, kurios pagrindu atsirastų ieškovų piniginė prievolė atsakovui, ir tik tuo atveju, jeigu atsakovas ieškovams nebus atlikęs savo piniginės prievolės, šalys susitarė taikyti įskaitymą, o nesant sudarytos pagrindinės sutarties, įskaitymas būdu negali būti laikomas kaip kainos sumokėjimas už ginčo patalpas ar būsimųjų ginčo patalpų statybos finansavimas.

61Iš 2006 m. liepos 5 d. žemės pirkimo - pardavimo sutarties turinio matyti, kad dalį perkamo žemės sklypo kainos (3 000 000 Lt) atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovams laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 5 d. iki 2006 m. rugpjūčio 15 d. Šia sutartimi šalys taip pat susitarė, kad jeigu prievolės mokėti numatytą kainos dalį (3 000 000 Lt) terminu egzistuos pardavėjų (ieškovų) prievolė pirkėjui (atsakovui), šalys taikys įskaitymą (žr. sutarties 2.1.3 p.).

62Nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, jog jo prievolė 2006 m. liepos 5 d. (kai buvo sudarytas susitarimas dėl įskaitymo) nebuvo vykdytina, nes terminas, per kurį atsakovas turėjo sumokėti 3 000 000 Lt kainos dalį už jam ieškovų parduotą žemės sklypą, prasidėjo būtent 2006 m. liepos 5 d. Tai, kad atsakovas galėjo įvykdyti šią prievolę iki 2006 m. rugpjūčio 15 d., nepaneigia fakto, jog atsakovas savo prievolę galėjo įvykdyti per visą sutartą laikotarpį, taigi ir termino pradžioje, t.y. 2006 m. liepos 5 d.

63Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad pagal preliminariąją sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių neatliekami. Tačiau šios išvados negalima suabsoliutinti, apskritai neigiant pinigų perdavimo pagal preliminariąją sutartį galimybes. Perduodami pinigai gali turėti kitas reikšmes ir atlikti kitas, ne mokėjimo ir atsiskaitymo, funkcijas. Šios reikšmės ir funkcijos priklauso nuo to, bus preliminarus įsipareigojimas įvykdytas, ar ne. Įsipareigojimo nevykdymo atveju kyla civilinė atsakomybė, todėl perduodamų pinigų reikšmę reikėtų vertinti jos kontekste, per galimas dvi sutartinės civilinės atsakomybės formas – netesybas (baudą ar delspinigius) ir nuostolius (CK 6.256 str. 2 d.). Taigi, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, kaip kvalifikuoti tokius perduotus pinigus. Visais atvejais perduodamų pinigų reikšmė nustatoma pagal šalių valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Taigi, šiuo atveju atsakovas iš esmė pagrįstai teigia, jog pagal preliminariąją sutartį negalėjo būti atlikti jokie mokėjimai. Tačiau nėra pagrindo ir teigti, jog ginčijamu susitarimu, kuriuo buvo atlikti įskaitymai, buvo atlikti atsiskaitymai būtent pagal preliminariąją sutartį. Šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad ieškovų įskaityta suma atlieka užtikrinamąją funkciją. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai preliminarioji sutartis įvykdoma, t. y. sudaroma pagrindinė sutartis, perduoti pinigai įskaitomi į mokėjimus pagal pagrindinę sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Taigi, darytina išvada, kad jei nagrinėjamu atveju būtų sudaryta pagrindinė patalpų pirkimo - pardavimo sutartis, remiantis ginčijamu 2006 m. liepos 5 d. susitarimu dėl įskaitymo būtų laikoma, jog ieškovai yra atsiskaitę už įsigytas pagal pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį patalpas.

64Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors preliminariąja sutartimi šalys susitarė, jog taikys įskaitymą, sudarydami pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, jeigu egzistuos jų tarpusavio prievolės, o ginčo susitarimas dėl įskaitymo buvo sudarytas anksčiau, kai dar nebuvo sudaroma pagrindinė patalpų pirkimo – pardavimo sutartis, tokį sandorį pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo. Visų pirma, įstatymai nedraudžia šalims susitarti įskaityti tarpusavio reikalavimus, vieno iš kurių terminas dar nėra suėjęs ar kuris atsiras ateityje. Nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys turi teisę susitarti ir dėl nevienarūšių reikalavimų įskaitymo, nes įstatymo nuostata, reglamentuojanti, kada pasibaigia prievolė dėl įskaitymo, nėra imperatyvi, taigi ji nevaržo šalių teisės susitarti ir dėl kitokio įskaitymo. Kitoks šalių teisės susitarti dėl įskaitymo aiškinimas iš esmės prieštarautų sutarčių sudarymo laisvės principui, ką iš esmės ir pripažino pirmosios instancijos teismas.

65Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovai įskaitymu sumokėjo būsimo statinio kainą avansiniu mokėjimu. Tačiau kadangi pirmosios instancijos teismas apskritai tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių nevertino CK 6.401 straipsnio aspektu ir nesiaiškino, ar ieškovų įskaityta suma (3 000 000 Lt) negali būti traktuojama kaip būsimo buto statybos finansavimas, nors ieškovai savo pareikštų reikalavimų pagrįstumą įrodinėja būtent CK 6.401 straipsnio 5 dalimi, teismas galėjo suklysti dėl įskaitytos sumos vertinimo avansiniu mokėjimu.

66Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog pripažinti ginčijamą susitarimą dėl įskaitymo negaliojančiu nėra pagrindo, yra pagrįsta. Šiuo susitarimu šalys išreiškė savo valią įskaityti pinigų sumą, kurią atsakovas privalėjo mokėti pagal žemės pirkimo – pardavimo sutartį, kaip šios sutarties kainos dalį, ir preliminariojoje sutartyje nustatytą patalpų, dėl kurių įsigijimo ateityje ši sutartis ir buvo sudaryta, kainą, kurią pagal pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį turėtų mokėti ieškovai.

67Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, pagrindo naikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo priešieškinis, nėra, todėl ją palieka nepakeistą.

68Dėl UAB „AIT investicijos“ neįtraukimo trečiuoju asmeniu nagrinėjant civilinę bylą

69Nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, buvo nustatyta, kad ginčo patalpos yra įkeistos UAB „AIT investicijos“. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nebuvo pagrindo minėtą juridinį asmenį įtraukti į procesą trečiuoju asmeniu ir teigia, kad tokiu atveju gali susidaryti situacija, jog pasibaigus šiai civilinei bylai ir įsiteisėjus teismo sprendimui bei vėliau ieškovams pareiškus reikalavimą dėl įkeitimo sandorio panaikinimo ar pripažinimo negaliojančiu, ieškovai neabejotinai remsis šios civilinės bylos baigtimi, nepaisant to, kad

70UAB „AIT investicijos“ nebuvo įtraukta dalyvauti šioje civilinėje byloje. Jo vertinimu, UAB „AIT investicijos“ teisių pažeidimas yra akivaizdus, todėl sprendimas turi būti panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, įtraukiant į procesą trečiuoju asmeniu UAB „AIT investicijos“.

71Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą minėtą įkaito turėtoją įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu atmetė pagrįstai. Visų pirma, ieškovai 2011 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdžio metu sutiko, jog jie gautų įkeistą turtą (158 b. l., 4 t.). Antra, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, priimamu sprendimu pripažinti nuosavybės teises į ginčo patalpas ieškovams nesprendžiama dėl neįtraukto byloje asmens teisių ir pareigų, jo, kaip įkaito turėtojo teisės turto atžvilgiu nesikeičia. Šios teismo išvados pagrįstumą patvirtina CK 4.171 straipsnio 9 dalies nuostata, pagal kurią daikto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn; perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą. Todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo tuo pagrindu, jog UAB „AIT investicijos“ nebuvo įtrauktas į procesą trečiuoju asmeniu.

72Dėl ieškovų reikalavimo panaikinti patalpų nuomos sutarties dalį, pripažinti ją negaliojančia ir įpareigoti trečiąjį asmenį išsikelti iš patalpų

73Ieškovai atskiru ieškiniu, pareikštu atsakovui UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“, prašė teismo panaikinti 2010 m. sausio 4 d. patalpų nuomos sutarties dalį dėl patalpų (137,79 kv. m., kurio unikalus Nr. ( - )) su balkonais ir dėl 8 automobilių stovėjimo vietų po pastatu nuomojimo bei pripažinti ją negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Taip pat prašė įpareigoti trečiąjį asmenį UAB „Nord Service“ sustabdyti minėtose patalpose atliekamus darbus ir iš jų išsikelti. Nuomininką UAB „Nord Service“ ieškinyje ieškovai nurodė trečiuoju asmeniu (1 b. l., 4 t.). Kaip matyti iš bylos duomenų, tokia nuomininko UAB „Nord Service“ procesinė padėtis pakeista nebuvo ir pirmosios instancijos teisme šis juridinis asmuo dalyvavo taip pat kaip trečiasis asmuo.

74Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovų pareikšto ieškinio dalyką, sprendžia, jog yra akivaizdu, kad minėtame ieškinyje ieškovų pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai yra nukreipti būtent prieš atsakovą UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ ir trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujantį UAB „Nors Service“, nes šie juridiniai asmenys yra ginčijamos nuomos sutarties šalys, o reikalavimas įpareigoti sustabdyti patalpose atliekamus darbus ir iš jų išsikelti yra tiesiogiai nukreiptas prieš UAB „Nors Service“. Todėl yra pagrindas teigti, jog nagrinėjamoje byloje UAB „Nord Service“ į procesą turėjo būti įtrauktas ne trečiuoju asmeniu, o atsakovu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti ieškovui UAB „Nord service“ į procesą įtraukti kaip atsakovą, o ne kaip trečiąjį asmenį ir tik išsprendus šį procesinį klausimą, nagrinėti civilinę bylą iš esmės (CPK 43 str., 45 str.). Kaip jau minėta, patenkinus ieškovų pareikštus materialinius teisinius reikalavimus (ypač reikalavimą įpareigoti UAB „Nord Service“ sustabdyti ginčo patalpose atliekamus darbus ir iš jų išsikelti), toks procesinis sprendimas turėtų esminės įtakos UAB „Nord Service“ turimoms teisėms ir pareigoms pagal sudarytą nuomos sutartį, todėl šio juridinio asmens dalyvavimas procese tik trečiojo asmens teisėmis, kurios yra siauresnės nei šalies, teisėjų kolegijos vertinimu, neužtikrino šio asmens teisės į tinkamą teismo procesą, pažeidė rungimosi ir dispozityvumo principus (CPK 12, 13, 42, 47 str.). Tokio procesinių teisės normų pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, jis turi esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl sprendimo dalis, kuria buvo išspręstas ieškovų reikalavimas, susijęs su nuomos sutartimi, turi būti naikinama, o byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d.).

75 Dėl civilinių bylų sujungimo

76Atsakovas apeliaciniu skundu teigia, jog pirmosios instancijos teismas, 2011 m. birželio nutartimi prijungdamas prie nagrinėjamos bylos Nr. 2-3791-275/2011 kitą civilinę bylą Nr. 2-1850-104/2011, pažeidė jo teisę tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, nes nutartis buvo priimta prieš dieną iki paskirto teismo posėdžio. Atsakovo nuomone, taip buvo pažeistos bylų sujungimo taisyklės, nes prie vėliau iškeltos civilinės bylos teismas prijungė anksčiau iškeltą civilinę bylą.

77Minėtus atsakovo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

78CPK 136 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas kelių ieškinio reikalavimų sujungimas ir išskyrimas, nėra nustatyta, jog jungiant civilines bylas, vėliau iškelta civilinė byla turi būti prijungta prie anksčiau iškeltos civilinės bylos. Atsakovas nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog atliktas civilinių bylų sujungimas kokiu nors būdu turėjo įtakos bylos išsprendimui, t. y. kad prijungus prie civilinės bylos Nr. 2-3791-275/2011 kitą civilinę bylą Nr. 2-1850-104/2011, o ne priešingai, buvo pažeistos kokios nors civilinio proceso teisės normos ir tai turėjo reikšmę teisingam ginčo išnagrinėjimui.

79Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, jog aplinkybė, kad dėl civilinių bylų sujungimo bylos nagrinėjamas nebuvo atidėtas, savaime negalėjo pažeisti atsakovo teisės tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Abiejose civilinėse bylose, kurios buvo sujungtos, UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ dalyvavo kaip šalis, todėl jai turėjo būti žinomos kiekvienoje civilinėje byloje nagrinėjamo ginčo faktinės ir teisinės aplinkybės. Kita vertus, 2011 m. liepos 1 d. teismo posėdyje (144-145 b. l., 4 t.) civilinė byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, o teismo posėdis buvo atidėtas kitai dienai, nes teisėjai buvo pareikštas nušalinimas.

80Atsakovas teigia, jog teismui sujungus civilines bylas, iš esmės buvo patenkintas ieškovų reikalavimas dėl teisėjo nušalinimo civilinėje byloje Nr. 2-1850-104/2011, nors minėtas klausimas jau buvo išspręstas 2011 m. birželio 22 d. teismo nutartimi, ieškovų prašymą atmetant.

81Šiuos apelianto teiginius teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus, kadangi teisėjo nušalinimo klausimas nėra susijęs su civilinių bylų sujungimu, be to, įstatymas numato galimybę sujungti vienarūšes bylas, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium (CPK 136 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartimi nutarė sujungti civilines bylas, nustatęs pagrindą tokiam procesiniam sprendimui priimti (nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium), todėl, akivaizdu, jog teisėjo nušalinimo klausimas sujungiant civilines bylas teisinės reikšmės negalėjo turėti. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovai, kreipdamiesi į teismą dėl bylų sujungimo, piktnaudžiavo proceso teise.

82Dėl civilinės bylos sustabdymo ir perdavimo restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui

83Teisės aiškinimo ir taikymo praktika formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, kuriose suformuluotos teisės aiškinimo bei taikymo taisyklės tampa privalomomis kitiems teismams, nagrinėjantiems analogiškas bylas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylos sustabdymo ir ieškovų reikalavimo perdavimo nagrinėti atsakovo restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui klausimą, pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2011, išaiškino, kad prieš iškeliant restruktūrizavimo bylą įmonei pareikšti reikalavimai ir toliau nagrinėjami atskirose civilinėse bylose, kad kitose bylose kreditorių reikalavimai nagrinėjami, jų neperduodant atsakovo restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui; įmonių restruktūrizavimo įstatyme neįtvirtinta privalomojo kitų civilinių bylų sustabdymo ir jų perdavimo restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, taip pat nenustatyta tokių bylų sujungimo su restruktūrizavimo byla tvarkos; įmonių restruktūrizavimo procesas grindžiamas modeliu, kai kitose civilinėse bylose restruktūrizuojamai įmonei pareikšti reikalavimai neperduodami restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, ir bylų akumuliavimo principas restruktūrizavimo procese netaikomas.

84Nagrinėjamu atveju reikalavimus dėl nuomos sutarties panaikinimo ir iškeldinimo (civilinė byla Nr. 2-3791-275/2011) ieškovai pareiškė iki Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarties priėmimo ir įsiteisėjimo (1 b. l., 4 t.), be to, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi prie civilinės bylos Nr. 2-3791-275/2011 buvo prijunta civilinė byla Nr. 2-1850-104/2011, kurioje ieškovai reikalavimus dėl pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimo pareiškė dar 2008 metais (1 b. l., t.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė toliau nagrinėti civilinę bylą (t. y. sujungtas civilines bylas), jos nestabdydamas ir neperduodamas restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui.

85Dėl kitų atsakovo argumentų, susijusių su civilinės bylos sustabdymu ir perdavimu restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, teisėjų kolegija plačiau nepasisako, kadangi jie atmetami, kaip nepagrįsti, dėl jau aptartų aplinkybių.

86Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino tarp šalių sudarytą susitarimą dėl įskaitymo ir pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį dėl šio susitarimo pripažinimo negaliojančiu, tačiau ieškovų reikalavimus dėl nuomos sutarties dalies panaikinimo ir įpareigojimo išsikelti išnagrinėjo, neišsprendęs klausimo dėl trečiojo asmens UAB „Nors Service“ įtraukimo byloje atsakovu (CPK 329 str. 1 d.), o nagrinėdamas ieškovų reikalavimą dėl pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimo, neatskleidė bylos esmės, tarp šalių susiklosčiusių santykių apskritai netirdamas CK 6.401 straipsnio aspektu, nors ieškovai savo pareikštą reikalavimą grindė būtent šiame straipsnyje įtvirtintomis normomis, reglamentuojančiomis būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą. Todėl skundžiamo teismo sprendimo dalys, kuriomis buvo išspręsti ieškovų reikalavimai, susiję su pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimu, nuomos sutarties dalies panaikinimu ir trečiojo asmens iškeldinimu naikinamos, perduodant šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

87Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

88Atsakovas savo apeliaciniame skunde ir atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindo šį prašymą tenkinti nėra. Apeliantas nenurodė svarių argumentų, kodėl bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas savo poziciją ir išsamius paaiškinimus turėjo galimybę pateikti raštu, teikdamas teismui procesinius dokumentus. Kita vertus, nusprendus panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovų ieškinys patenkintas iš dalies, ir šią civilinės bylos dalį dėl ieškovo pareikštų reikalavimų perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nebėra prasmės skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi savo išsamius paaiškinimus ginčo išsprendimui svarbiais klausimais atsakovas galės išdėstyti pirmosios instancijos teisme, pakartotinai nagrinėjant bylą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

89Vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 5 dalimi, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėjų kolegija nepasisako, nes šį klausimą išspręsti yra tikslinga iš naujo išnagrinėjus civilinę bylą pirmosios instancijos teisme.

90Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

91Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dalį, kuria teismas ieškovų reikalavimus patenkino iš dalies: pripažino ieškovų J. V. ir A. V. nuosavybės teises į pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, esančiame adresu ( - ), esančias patalpas, kurių unikalūs numeriai: ( - ); taip pat panaikinti šio sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovų reikalavimą panaikinti patalpų nuomos sutarties dalį, pripažinti ją negaliojančia ir įpareigoti trečiąjį asmenį išsikelti iš patalpų. Šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

92Likusią Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai J. V. ir A. V. kreipėsi į Vilnius apygardos teismą su ieškiniu... 5. Ieškinį patikslinę, ieškovai prašė patvirtinti patalpų, esančių... 6. Ieškovai nurodė, kad 2006 m. liepos 5 d pirkimo-pardavimo sutartimi jie už 8... 7. Atskiru ieškiniu atsakovui UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ ieškovai... 8. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 27 d. nutartimi... 9. Atsakovas UAB ,,Vilniaus Nekilnojamasis Turtas“ padavė priešieškinį,... 10. 2006 m. liepos 5 d. susitarimą pripažinti negaliojančiu, bei pripažinti,... 11. Nurodė, kad 2006 m. liepos 5 d. susitarimas, kuriuo šalys susitarė, kad UAB... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškovų... 14. Teismas, nustatęs, kad 2006 m. liepos 5 d. susitarimą nėra pagrindo... 15. Teismas atmetė atsakovo argumentą, jog CK 6.165 straipsnio 4 dalis numato... 16. 2008 m. lapkričio 29 d. patalpų pirkimo pardavimo sutartį, privalėjo... 17. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovai teismo posėdyje prašė... 18. Teismas, įvertinęs tai, kad nors atsakovas nors preliminarios sutarties 4... 19. Patikslintu ieškiniu ieškovams nepalaikius reikalavimo pripažinti... 20. Teismas pažymėjo, kad ieškovų reikalavimas pripažinti jiems nuosavybės... 21. Ieškovų reikalavimą priimti sprendimą dėl pirkimo - pardavimo sutarties... 22. Teismas sprendė, kad ieškovai turi teisę reikšti ieškinį dėl 2010 m.... 23. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šioje byloje 2009 m. birželio 3 d.... 24. gruodžio 14 d. nutartimi buvo atmestas atsakovo prašymas susiaurinti taikytų... 25. Teismas taip pat sprendė, kad pripažinti nuomos sutartį negaliojančia nuo... 26. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė imperatyvios įstatymo normos,... 27. Teismas pripažino, kad susitarimo 2.2 punkte esantis patvirtinimas, jog... 28. Teismas atmetė atsakovo prašymą sustabdyti civilinę bylą dėl nuomos... 29. A. R., nurodęs, kad pagal CPK 166 straipsnio 2 dalį, sustabdžius civilinę... 30. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 31. Apeliaciniu skundu ieškovai J. V. ir A. V. prašo Vilniaus apygardos teismo... 32. Apeliaciniu skundu atsakovas RUAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ prašo... 33. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai J. V. ir A. V. teigia,... 34. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Nord... 35. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas RUAB „Vilniaus... 36. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 37. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas naikintinas iš... 38. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 39. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 40. Apeliacijos objektą šioje byloje sudaro Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 41. Dėl ieškovų reikalavimo patvirtinti pirkimo – pardavimo sutartį ... 42. Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad tarp ieškovų J. V., A. V. ir atsakovo... 43. Šioje byloje pareikštu ieškiniu, jį patikslinę, ieškovai prašė... 44. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies patenkino... 45. Šalys iš esmės neginčija aplinkybės, jog 2006 m. liepos 5 d. sudaryta... 46. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu... 47. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2006 m. liepos 5 d. sutartimi (Notarinio... 48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad daikto perdavimas... 49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CK 6.309 straipsnio 3 dalies... 50. Taigi, atsižvelgiant į aptartą kasacinio teismo išaiškinimą ir į pačios... 51. Pagal bendrąją taisyklę, tuo atveju, kai šalis, sudariusi preliminariąją... 52. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.401 straipsnyje numatyta specifinė... 53. Vadinasi, CK 6.401 straipsnyje apibūdintų sutarčių sudarymu siekiama... 54. Kasacinis teismas, sistemiškai aiškindamas CK 6.165 ir 6.401 straipsniuose... 55. Atsižvelgiant į aptartus išaiškinimus, darytina išvada, jog nagrinėjamu... 56. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo... 57. Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo pripažinti 2006 m. liepos 5 d.... 58. Skundžiamu teismo sprendimu buvo atmestas atsakovo UAB „Vilniaus... 59. Atsakovas UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“, nesutikdamas su pirmosios... 60. Atsižvelgdama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija... 61. Iš 2006 m. liepos 5 d. žemės pirkimo - pardavimo sutarties turinio matyti,... 62. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, jog jo prievolė 2006 m. liepos 5... 63. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad pagal preliminariąją sutartį jokie... 64. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors preliminariąja sutartimi šalys... 65. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovai... 66. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 67. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, pagrindo... 68. Dėl UAB „AIT investicijos“ neįtraukimo trečiuoju asmeniu nagrinėjant... 69. Nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, buvo nustatyta, kad... 70. UAB „AIT investicijos“ nebuvo įtraukta dalyvauti šioje civilinėje... 71. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas atsakovo... 72. Dėl ieškovų reikalavimo panaikinti patalpų nuomos sutarties dalį,... 73. Ieškovai atskiru ieškiniu, pareikštu atsakovui UAB „Vilniaus... 74. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovų pareikšto ieškinio dalyką,... 75. Dėl civilinių bylų sujungimo... 76. Atsakovas apeliaciniu skundu teigia, jog pirmosios instancijos teismas, 2011 m.... 77. Minėtus atsakovo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.... 78. CPK 136 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas kelių ieškinio reikalavimų... 79. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, jog aplinkybė, kad dėl civilinių... 80. Atsakovas teigia, jog teismui sujungus civilines bylas, iš esmės buvo... 81. Šiuos apelianto teiginius teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus, kadangi... 82. Dėl civilinės bylos sustabdymo ir perdavimo restruktūrizavimo bylą... 83. Teisės aiškinimo ir taikymo praktika formuojama Lietuvos Aukščiausiojo... 84. Nagrinėjamu atveju reikalavimus dėl nuomos sutarties panaikinimo ir... 85. Dėl kitų atsakovo argumentų, susijusių su civilinės bylos sustabdymu ir... 86. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų... 87. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ... 88. Atsakovas savo apeliaciniame skunde ir atsiliepime į ieškovų apeliacinį... 89. Vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 5 dalimi, dėl bylinėjimosi išlaidų... 90. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 91. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dalį,... 92. Likusią Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dalį...