Byla 2-1098-622/2012
Dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimo panaikinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, Astai Baristienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Baltseta“ direktoriui Jevgenijui Beganskij, atstovei D. P., atsakovo AB „Smiltynės perkėla“ direktoriui Dariui Butvydui, atstovams A. V., advokatui Pranui Makauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Baltseta“ ieškinį atsakovui AB „Smiltynės perkėla“ dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimo panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas prašo panaikinti atsakovo viešojo pirkimo komisijos sprendimą dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas pateikė pasiūlymą dėl atsakovo vykdyto viešojo pirkimo „Į vienos dienos reisus plaukiančio laivo pirkimas“. Atsakovas informavo ieškovą apie pasiūlymo, kaip neatitinkančio pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, atmetimą. Ieškovas pateikė pretenziją, kuri buvo atmesta. Mano, kad atsakovas nesilaikė viešojo pirkimo sąlygų, VP įstatymo nuostatų ir dėl to buvo viešojo pirkimo procedūros buvo atliktos pažeidžiant viešųjų pirkimų principus. Pirkimo dokumentuose esančios nuostatos sudarė visas prielaidas ieškovui manyti, kad projektavimo paslaugas pasiūlymą pateikęs tiekėjas turės suteikti laimėjimo atveju, t.y. pasirašius viešojo pirkimo-pardavimo sutartį. Tiekėjai galėjo pateikti parengtą laivo projektą kartu su pasiūlymu, arba pateikti laivo bendrąjį išdėstymo planą ir techninį aprašymą, o suprojektuoti laivą laimėjus pirkimą ir pasirašius viešąją pirkimo-pardavimo sutartį. Laivo, kuris yra prilygintas nekilnojamam civilinių teisių objektui, projektavimas bei parengto projekto suderinimas su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis trunka daugiau nei 40 darbo dienų, tokių paslaugų suteikimo išlaidos viršija kelis šimtus tūkstančių litų, kas sudarytų itin neproporcingas tiekėjo sąnaudas dalyvaujant viešajame konkurse bei tiekėjų diskriminavimą neužtikrinant konkurencijos. Perkančiosios organizacijos pareiga pirkimo dokumentus parengti aiškius, tikslius, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai, o pirkimo dokumentuose esamos dviprasmybės ar neaiškumai yra aiškinami tiekėjo naudai (t. 1, b. l. 3-11).

4Ieškovo atstovai ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog reikalavimą pateikusi šalis turi realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, o ne remtis viešųjų pirkimų pažeidimo prielaida ir pasekmėmis. Tokio fakto ieškovas neįrodė. Atsakovas viešųjų pirkimų principų nepažeidė, pirkimą vykdė pagal įstatymo reikalavimus, todėl prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 144-153).

6Atsakovo atstovai su ieškiniu nesutiko ir prašo ieškinį atmesti.

7Ieškinys atmestinas.

8Byloje nustatyta, kad AB „Smiltynės perkėla“ vykdė atvirą konkursą dėl vienos dienos reiso plaukiančio laivo pirkimo. 2012-01-19 AB „Smiltynės perkėla“ viešųjų pirkimų komisija nutarė UAB „Baltseta“ pasiūlymą atmesti vadovaujantis konkurso sąlygų 61.2 punktu (kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų) (t. 1, b. l. 161). Išnagrinėjusi ieškovo pretenziją, viešųjų pirkimų komisija 2012-01-27 nutarė nekeisti savo sprendimo ir laikytis nuostatos, kad UAB „Baltseta“ neįvykdė konkurso sąlygų 4 priedo 1.3 punkto – nepateikė pagal šio punkto keliamus reikalavimus laivo techninio projekto, todėl vadovaujantis konkurso sąlygų 61.2 punktu UAB „Baltseta“ pasiūlymą atmetė (t. 1, b. l. 166). Tarp šalių kilo ginčas dėl šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

9Viešojo pirkimo sutartis – Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau tiekėjų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų sudaryta sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ir darbai. Viešojo pirkimo sutartis yra pirkimų tikslas, leidžiantis perkančiajai organizacijai, racionaliai tam naudojant lėšas, įsigyti prekių, paslaugų ar darbų. Tik laikantis viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo (įstatymų ir kitų norminių aktų nustatytų procedūrų), sudaryta viešojo pirkimo sutartis atitiks pirkimų tikslą ir siekį skatinti tiekėjų konkurenciją. VPĮ 3 straipsnis nustato viešųjų pirkimų principus (lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo, proporcingumo), kurie turi būti taikomi visų viešųjų pirkimų procedūrų metu, t.y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus, visiems tiekėjams turi sudaryti vienodas sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Dėl to vertinimo kriterijai turi būti objektyvūs ir visiems vienodai taikomi. Lygiateisiškumo principas reiškia tai, jog ribojama galimybė aiškinti ir keisti konkurso sąlygas bei draudžiama tiekėjams keisti pasiūlymus, o perkančiajai organizacijai – atsižvelgti į tokius tiekėjų pasiūlymų keitimus. Viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų VPĮ normų laikymosi, būtent 3 straipsnio nuostatų, pareiga, bet ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2009). Vertinant ar nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų principai, būtina nustatyti, kokiais būtent perkančiosios organizacijos veiksmais ir kokios viešojo pirkimo procedūros metu tai galėjo būti padaryta. Atsižvelgiant į tai, teismams konkrečioje byloje vertinant perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumą, reikia įvertinti ir nustatyti perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo tikrinimo apimtį. Tačiau toks poreikis neturėtų būti laikomas kaip prieštaraujantis teismams suteiktai teisei išeiti už reikalavimo ribų, atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų ginčai nėra vien tik privataus pobūdžio, o susiję su viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-323/2009).

10Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).

11AB „Smiltynės perkėla“ generalinis direktorius 2011-10-07 įsakymu patvirtino atviro konkurso sąlygas dėl į vienos dienos reisus plaukiančio laivo pirkimo (t. 3, b. l. 13). Pagal konkurso sąlygų 61.2 punktą komisija turi atmesti dalyvių pasiūlymą, jei jis neatitinka pirkimų dokumentuose nustatytų reikalavimų. Konkurso sąlygų 4 priedo 1.3 punktas numatė, jog laivas turi būti suprojektuotas ir pastatytas pagal 2008-12-29 LR Susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-512 ir 2006-12-12 Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (2006/87/EB) reikalavimus. Taip pat turi atitikti laivų statybą ir eksploataciją kontroliuojančių ir atsakingų institucijų taisykles, reglamentus ir reikalavimus. Laivo techninis projektas, laivo techninių parametrų aprašymas (specifikacija) ir bendrasis išdėstymo planas turi būti pateikti segtuvuose dviem kopijomis bei elektroninėje laikmenoje su užsakovu suderintais formatais (t. 3, b. l. 49). Taigi konkurso sąlygose aiškiai yra suformuluotas reikalavimas pateikti laivo techninį projektą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas kreipėsi į Klaipėdos universiteto laivybos katedros vedėją, habilituotą daktarą, tolimojo plaukiojimo kapitoną profesorių V. P. su prašymu atsakyti į klausimą, ar yra galimybė perkančiajai organizacijai įvertinti tiekėjo UAB „Baltseta“ pasiūlyme pateiktus į vienos dienos reisus plaukiančio laivo techninius parametrus (kuro sąnaudas, greitį) bei laivo įrangos sąrašą pagal į vienos dienos reisus plaukiančio laivo pirkimo atviro konkurso sąlygų 4 priede nustatytas technines sąlygas, neturint laivo techninio projekto. Buvo gautas atsakymas, jog įvertinti laivo techninius parametrus nėra įmanoma tiksliai nepagrindus laivo parametrų ir apskaičiavimo, kas turėtų būti daroma laivo techniniu projektu. Be to, neturint laivo techninio projekto negalima tiksliai apskaičiuoti leistino tikslumo ribose laivo pasipriešinimo kaip būtino laivo parametro. Kad būtų įvykdyta konkurso sąlyga dėl būtino laivo greičio, neįmanoma tiksliai parinkti pagrindinės laivo įrangos. Pateikiant įrangos sąrašą be techninio projekto, remiantis tik analogais, galimos būtinos laivo įrangos parametrų didelės paklaidos, o tuo pačiu paklaidos ir dėl laivo kuro sąnaudų bei galutinės laivo kainos. Į klausimą dėl projektavimo termino buvo atsakyta, kad dėl šiuolaikinių technologijų galimybių tokio laivo techninio parengimo laikas sudarytų iki 2 mėnesių (t. 3, b,. l. 156-160). Nors tai nėra eksperto išvada civilinio proceso normų prasme, tačiau vertintina kaip rašytinis įrodymas visų bylos įrodymų kontekste. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų aukščiau minėtas išvadas. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad kitos organizacijos, organizuodamos viešuosius pirkimus, nereikalauja laivo techninio projekto, savaime nereiškia, kad atsakovo reikalavimai, susiję su techninio projekto pateikimu būtų neteisėti. Atsižvelgiant į perkamo objekto specifiką, į tikslus, kurių yra siekiama viešuoju pirkimu, perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai yra adekvatūs pirkimo pobūdžiui ir konkurencijos neriboja. Pažymėtina ir tai, jog kitas konkurso dalyvis UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ laikėsi visų konkurso sąlygų reikalavimų, susijusių su techninio projekto pateikimu, jos jam buvo aiškios, tik pasiūlymas buvo atmestas dėl per didelės kainos (t. 1, b. l. 172). AB „Smiltynės perkėla“ viešojo pirkimo komisija jokių viešųjų pirkimų principų nepažeidė, todėl tenkinti ieškinį ir panaikinti jos priimtą sprendimą nėra pagrindo. Kadangi ieškinys yra atmetamas, naikintinos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 straipsnis), atsakovui iš ieškovo priteistinas jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovo advokatui sumokėta suma (12246,40 Lt) viršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio, todėl atsakovui priteistina tik šių išlaidų dalis (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 4239 straipsniu,

Nutarė

13Ieškovo ieškinį atmesti.

14Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-15 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atviro viešojo pirkimo konkurso „Į vienos dienos reisus plaukiančio laivo pirkimas“ procedūrų sustabdymą.

15Priteisti atsakovui AB „Smiltynės perkėla“ 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą iš ieškovo UAB „Baltseta“.

16Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai