Byla Ik-3354-815/2010
Dėl sprendimų dalių ir potvarkio dalies panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Inos Kirkutienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Editai Sakalinskaitei, dalyvaujant pareiškėjo – Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro atstovui – prokurorui Marijui Šalčiui, atsakovės – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiajai specialistei Onai Skripkauskienei, atsakovės – Marijampolės savivaldybės atstovui – Marijampolės savivaldybės Teisės departamento Juridinio skyriaus vyriausiajam juriskonsultui Vytautui Andruliui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – R. K., A. K., M. J. Č., J. R. P., D. R., trečiojo suinteresuoto asmens – R. B. atstovui – T. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo – Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovėms – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Marijampolės savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims –R. K., A. K., M. J. Č., J. V. G., V. V. P., J. R. P., R. B., D. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų dalių ir potvarkio dalies panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4I

51. Pareiškėjas – Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu (t. 1, b. l. 1-5) kreipėsi į teismą, prašydamas:

61.1. panaikinti Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 12 d. sprendimų Nr. 10-1487-40023, Nr. 10-1488-40024, Nr. 10-1489-40025, Nr. 10-1490-40026, Nr. 10-1491-40027, Nr. 10-1492-40028, Nr. 10-1493-40029 dalis, kuriomis atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, grąžinant natūra 0,70 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) kaime, ( - ) seniūnijoje, Marijampolės savivaldybėje, kadastrinis Nr. ( - ).

71.2. panaikinti Marijampolės rajono vadybos 1994 m. vasario 8 d. potvarkio Nr. 2-1 „Dėl nuosavybės teisės į žemę atstatymo“ (toliau – ir potvarkis Nr. 2-1) dalį dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), atkūrimo.

82. Pareiškėjo prašymas grindžiamas tokiais argumentais.

92.1. Marijampolės apskrities viršininko administracija su 2010 m. gegužės 27 d. prašymu Nr. SD-8-2784 „Dėl viešo intereso gynimo“ (toliau – ir prašymas Nr. SD-8-2784) kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą (toliau – ir Prokuratūra) (Prokuratūroje prašymas Nr. SD-8-2784 gautas 2010 m. gegužės 31 d.), be kita ko, nurodydama, jog: Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 12 d. sprendimais Nr. 10-1487-40023, Nr. 10-1488-40024, Nr. 10-1489-40025, Nr. 10-1490-40026, Nr. 10-1491-40027, Nr. 10-1492-40028, Nr. 10-1493-40029 R. K., A. K., M. J. Č., J. V. G., V. V. P., J. R. P. ir R. B. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, grąžinant natūra 0,70 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) kaime, ( - ) seniūnijoje, Marijampolės savivaldybėje, kadastrinis Nr. ( - ); į Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Marijampolės žemėtvarkos skyrių (toliau – ir Žemėtvarkos skyrius) kreipėsi D. R. dėl žemės sklypo suformavimo prie jos nuosavybės teise valdomų statinių, esančių ( - ) kaime, ( - ) seniūnijoje, Marijampolės savivaldybėje; D. R. nuosavybės teise valdo butą Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus, unikalūs Nr. ( - ), ( - ), ( - ), bei kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ); J. D. 1990 m. kovo 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, reg. ( - ), įsigijo 1/3 dalį pastatų, esančių paminėtame žemės sklype; 1993 m. gruodžio 6 d. jis kreipėsi į Marijampolės rajono valdybą, prašydamas leisti išsipirkti 0,30 ha ploto žemės sklypą prie jo nuosavybės teise valdomų pastatų valstybės vienkartinėmis išmokomis ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis, 1993 m. gruodžio 6 d. už 0,30 ha namų valdos žemės sklypą J. D. sumokėjo 30,15 Lt valstybės vienkartinių išmokų; 2000 m. gegužės 8 d dovanojimo sutartimi, notarinio reg. ( - ), J. D. perleido dukrai – D. R. 1/3 dalį pastatų, likusi pastatų dalis Nekilnojamojo turto registre neįregistruota; 2010 m. kovo 20 d. pareiškimu, notarinio reg. ( - ), J. D. sutiko, kad D. R. būtų užskaitytos jo 1993 m. gruodžio 6 d. sumokėtos 30,15 Lt valstybės vienkartinės išmokos už 0,30 ha ploto namų valdos žemės sklypą, esantį ( - ) kaime, Marijampolės savivaldybėje prie jai dovanotų pastatų. 2.2. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, žemės reformos tikslas – įgyvendinti teisę į žemės nuosavybę, įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant nusavintą žemę ir perduodant ar išnuomojant valstybinę žemę. Lietuvos Konstitucinis Teismas 1995 m. kovo 8 d. nutarime konstatavo, kad nuosavybės teisių atkūrimas ir žemės reforma yra neatskiriami procesai, kurie reiškiasi per bendrą objektą – žemę. Jų reglamentavimą nustatė 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas) ir 1991 m. liepos 25 d priimtas Žemės reformos įstatymas. Atstatymo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte buvo nustatyta, kad valstybės reikmėms reikalinga bei kita žemė iš įstatymo 2 straipsnyje nurodytų asmenų išperkama, taikant šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytus išpirkimo būdus, tarp išvardytų ir žemės sklypai, kuriuos užima privačių namų valdos (sodybos) ir kiti nuosavybės teise priklausantys pastatai kaimo vietovėje. 2.3. Lietuvos žemės ūkio ministerijai priimant sprendimus, o Marijampolės rajono valdybai potvarkius, priėmimo metu galiojęs Atstatymo įstatymas nustatė taisyklę, kad žemės sklypai, kuriuos užima privačių namų valdos (sodybos) ir kiti fiziniams bei juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai, kaimo vietovėje yra valstybės išperkami (4 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalį (redakcija, galiojusi ginčijamų aktų priėmimo metu) atskirai sodybai (namų valdai) parduodama žemė buvo laikoma užimta statiniais, daugiamečiais sodiniais, kitais sodybos želdiniais, kiemas ir sodybos ribose pastoviai daržui naudojamos žemės sklypas. Paminėtų teisės normų pagrindu D. R., būdama namų valdos, esančios ( - ) kaime, Marijampolės apskrityje, statinių (buto Nr. 1, unikalus Nr. ( - ), ūkinių pastatų, unikalūs Nr. ( - ), ( - ), ( - ), bei kiemo statinius, unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ) kaime, ( - ) seniūnijoje, Marijampolės savivaldybėje, savininkė turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka įgyti šį žemės sklypą nuosavybėn; atkūrus nuosavybės teises į namų valdą tretiesiems asmenims, buvo pažeistos jos teisės ir įstatymų saugomas interesas. 2.4. Trečiasis suinteresuotas asmuo – R. B. nesutiko, kad Marijampolės apskrities viršininkas administracine tvarka pakeistų minėtus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, kiti bendraturčiai į Žemėtvarkos skyrių nebuvo atvykę, todėl, remiantis Žemės reformos įstatymo18 straipsnio 3 dalimi, Marijampolės apskrities viršininko administracija pagrįstai inicijavo priimto sprendimo panaikinimą teismine tvarka, pateikdama prašymą prokurorui dėl viešojo intereso gynimo. 2.5. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nuosavybės teisių atkūrimas, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų, yra viešasis interesas (2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2006, 2007 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2007, 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2009, 2009 m spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2009). Šiuo atveju trečiojo asmens interesai buvo pažeisti, kadangi atkuriant nuosavybės teises buvo pažeistos nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančios teises normos. 2.6. Viešojo intereso gynimas, atsiskleidžiantis ginčijant valdžios institucijų veiksmus nuosavybės atkūrimo procese dėl tokių veiksmų atitikimo imperatyvioms įstatymo normoms, turėtų būtų reikšmingas visuomenei ar jos grupėms ir kartu gali nulemti privačių asmenų subjektines teises, jų apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2010). Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas taip pat yra viešojo intereso dalis, kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų; kai valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą ar kitą teisės aktą, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m kovo 22 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006). 2.7. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas „Dėl problemų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, sprendimo“ įpareigojo prokuratūrą, ginant viešuosius interesus, imtis priemonių, kad priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo bei jų pagrindu sudaryti sandoriai įstatymų nustatyta tvarka būtų panaikinti.

10II

11Atsakovė – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo prašymą (t. 1, b. l. 45-47) nurodo, kad iš dalies sutinka su pareiškėjo prašymu, savo poziciją grindžia tokiais argumentais.

121. J. D. 1990 m. kovo 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, reg. ( - ), įsigijo iš Marijampolės rajono ( - ) kolūkio 1/3 dalį gyvenamojo namo bei ūkinius pastatus (pažymėjimo plane numeriai: ( - ), ( - ), ( - )) ( - ) kaime, ( - ) seniūnijoje, Marijampolės savivaldybėje; 1993 m. gruodžio 6 d. jis pateikė prašymą Marijampolės rajono valdybai pirkti 0,3 ha žemės sklypą ( - ) kaime ir sumokėjo 30,15 Lt valstybės vienkartinių išmokų. Minėto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. J. D. 2000 m. gegužės 8 d dovanojimo sutartimi, notarinio reg. ( - ), padovanojo savo dukrai – D. R. minėtus pastatus.

132. Remiantis Lietuvos valstybinio archyvo 1992 m. balandžio 22 d. pažymėjimu Nr. ( - ), Marijampolės valsčiaus ( - ) seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių 1938 m. rugsėjo 30 d. sąraše, patvirtintame 1938 m. gruodžio 9 d., įrašytas buvęs žemės savininkas V. K., turėjęs 31,35 ha žemės ( - ) kaime. Pretendentai, pageidaujantys susigrąžinti buvusio žemės savininko V. K. ( - ) kaime, Marijampolės rajone, turėtą 31,35 ha žemės valdą, 1992 m. rugsėjo 24 d. sudarė susitarimą, pagal kurį jiems atiteko: V. V. P. ir J. R. P. – po 3,48 ha, R. B. – 3,49 ha, R. K. ir M. J. Č. – po 5,22 ha, A. K. ir J. V. G. – po 5,23 ha žemės. Minėti asmenys 1992 m. rugsėjo 24 d. pateikė Marijampolės rajono ( - ) apylinkės agrarinei reformos tarnybai prašymus suteikti minėtų plotų žemės sklypus ( - ) kaime, prašymo eilutėje „turiu pastatus“ nurodė, jog turi po 1/7 dalį gyvenamojo namo, klėties, tvarto ir kluono ( - ) kaime. Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 12 d. sprendimais Nr. 10-1487-40023, Nr. 10-1488-40024, Nr. 10-1489-40025, Nr. 10-1490-40026, Nr. 10-1491-40027, Nr. 10-1492-40028, Nr. 10-1493-40029 V. V. P., R. B., R. K., M. J. Č., A. K., J. V. G. bei J. R. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant ( - ) kaime, ( - ) seniūnijoje, natūra žemės plotus, nurodytus minėtame susitarime.

143. Vienas iš V. V. P., R. B., R. K., M. J. Č., A. K., J. V. G. bei J. R. P. suprojektuotų žemės sklypų yra grąžintas natūra bendrąja daline nuosavybės teise (kiekvienam – po 0,1 ha) – 0,7 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - )) ( - ) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kuriame yra J. D. 1990 m. kovo 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigyti pastatai. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, V. V. P., R. K., M. J. Č., A. K., J. V. G., J. R. P. bei R. B. priklauso po 1/7 dalį 0,7 ha žemės sklypo. Rengiant minėtiems asmenims Žemės sklypų ribų parodymo ir paženklinimo vietoje aktus, nebuvo nurodyta, jog šiame žemės sklype yra pastatai.

154. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nuo 2000 m. D. R. 0,7 ha žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) ( - ) kaime, ( - ) seniūnijoje, nuosavybės teise priklauso pastatai: butas Nr. 1, unikalus Nr. ( - ), ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), pažymėjimo plane numeris ( - ), ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), pažymėjimo plane numeris ( - ), ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), pažymėjimo plane numeris ( - ), bei kiti statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ). Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

165. Remiantis Atstatymo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, žemės sklypai, kuriuos užima privačių namų valdos (sodybos) ir kiti nuosavybės teise priklausantys pastatai kaimo vietovėje, yra priskiriami valstybės išperkamai žemei ir iš šio įstatymo 2 straipsnio nurodytųjų asmenų valstybės išperkama, taikant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytus išpirkimo būdus. Pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį atskiros sodybos (namų valdos) žemę užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas.

17D. R. priklauso 1/3 dalis gyvenamojo namo (butas), unikalus Nr. ( - ), ir ūkiniai pastatai; byloje nėra duomenų dėl likusios 2/3 minėto pastato dalies ir kitų ūkinių pastatų priklausomybės, nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą nėra įregistruotos. V. V. P., R. K., M. J. Č., A. K., J. V. G., J. R. P. bei R. B. teisė susigrąžinti įstatymo apibrėžtose ribose ir tvarka buvusio žemės savininko V. K. turėtus 31,35 ha žemės nėra ginčijama. Minėti asmenys prašymuose, kuriais pageidavo atkurti nuosavybės teises, nurodė, jog jie turi teisę į 1/7 dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų ( - ) kaime. Atsižvelgiant į tai bei į faktą, jog grąžinami natūra žemės sklypai jiems buvo suprojektuoti prie minėtų pastatų, galima prielaida, jog šie asmenys turi teisę į minėtus pastatus, tačiau pareiškėjas neįvertino šios aplinkybės ir neišsiaiškino dėl pretendentų galimos teisės į gyvenamojo namo dalį bei likusius ūkinius pastatus. Šios aplinkybės išsamus nagrinėjimas yra reikšmingas bylos išnagrinėjimui, kadangi tuo atveju, jeigu būtų pateikta pakankamai įrodymų, jog minėti asmenys turi teisę į likusią 2/3 dalį gyvenamojo namo bei ūkinius pastatus ir jų nuosavybės teisės būtų įregistruotos, neliktų pagrindo naikinti sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo visoje 0,7 ha dalyje, o tik dalyje namų valdos žemės sklypo dydžio, reikalingo D. R. eksploatuoti jai priklausančius pastatus, apimtimi; kol ši aplinkybė nėra išnagrinėta, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą visa apimtimi. Atsakovės nuomone, tikslinga iš V. V. P., R. K., M. J. Č., A. K., J. V. G., J. R. P. bei R. B. išreikalauti dokumentus, įrodančius jų teisę į likusią 2/3 dalį minėto gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų.

18III

19Atsakovė – Marijampolės savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo prašymą (t. 1, b. l. 96-98) nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo prašymu, yra netinkama atsakovė šioje byloje, pateikia tokius argumentus. 1. 1994 m. priėmus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą buvo steigiamos savivaldybės bei apskritys; įgyvendinant administracinių vienetų reformą, buvo priimti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas bei Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas, kuriais pakeista administracinių vienetų institucijų sistema, jų kompetencija bei perskirstytos vykdytinos funkcijos. Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnyje buvo nustatyta, kad apskrities valdytojas tvarko laisvos valstybinės žemės ūkio fondą, išskyrus žemę, perduotą valdyti savivaldos institucijoms bei įgyvendina žemės reformą, tokios pat nuostatos buvo perkeltos ir į nuosavybės teisių atstatymą reglamentuojančius teisės aktus. Žemės reformos įstatymo 17 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad žemės reformą vykdo apskričių valdytojai bei į jų administracijos sudėtį įeinančios agrarinės reformos tarnybos, jų darbą koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo“ 2.3 punkte (1995 m. gegužės 10 d. nutarimo redakcija) buvo įtvirtinta, kad Atstatymo įstatymą įgyvendina apskričių valdytojai, dalyvaujant savivaldybių vykdomosioms institucijoms, Žemės ūkio ministerijos, Miškų ūkio ministerijos, kitų ministerijų ir valstybinių tarnybų, kurių reguliavimo sferoje yra grąžintini objektai, sudarytos tarnybos arba komisijos. Taigi, Marijampolės savivaldybė po Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų reformos nuosavybės teisių atkūrimo į kaimo vietovėse esančią žemę niekuomet nevykdė, todėl neturėtų būti patraukta atsakove šioje byloje. 2. Nuo 2010 m. liepos 1 d. panaikinus apskritis, remiantis aktualia Žemės reformos įstatymo 17 straipsnio redakcija, prašymus susigrąžinti nuosavybėn, gauti nuosavybėn neatlygintinai ir pirkti valstybinę žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja ir sprendimus priima Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba), todėl ji šioje byloje įtrauktina atsakove.

20IV

21Tretieji suinteresuoti asmenys – R. K., A. K., M. J. Č., J. V. G., J. R. P. ir R. B. atsiliepime į pareiškėjo prašymą (t. 1, b. l. 88-91) nurodo, kad su prašymu nesutinka, prašo bylą nutraukti, kadangi ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, pateikia tokius argumentus.

221. Įstatymų leidėjas nepateikė viešojo intereso sampratos, teisės aktuose apibrėžiant viešąjį interesą vartojamos skirtingos sąvokos. Remiantis Konstitucinio Teismo baigiamaisiais aktais, sąvokos „visuomenės poreikis“ ir „viešasis interesas“ papildo viena kitą, „visuomenės interesas“ sietinas su „socialiai svarbiais tikslais“; sąvokos „visuomenės poreikiai (reikmės)“, „valstybės poreikiai (reikmės)“, „vietos gyventojų poreikiai“ (t. y. savivaldybės poreikiai) žymi viešąjį interesą ir yra sietinos su konstitucine tautos gerovės samprata. Tai, kad įstatymų leidėjas nepateikė viešojo intereso sampratos reiškia, kad viešasis interesas suprantamas plačiai ir teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007).

232. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, viešasis interesas, taikant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje – įstatymu numatytų asmenų teisė, įstatymo numatytais atvejais, kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004, 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Al5-1725/2005, 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Sprendžiant, ar yra pažeistas viešasis interesas, turi būti nustatinėjamos tokios aplinkybės kaip: pusiausvyra tarp teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo bei viešojo intereso apsaugos; ar konstatuoti materialinės ar proceso teisės normų pažeidimai yra esminiai, darantys įtaką skundžiamų aktų pagrįstumui ir teisėtumui, kartu pažeidžiantys ir viešąjį interesą.

243. Pareiškėjo argumentai dėl viešojo intereso buvimo nepagrįsti, nes nesukelia neigiamų pasekmių valstybei, visuomenei ar jos daliai. Žemės sklypai, dėl kurių priimti ginčijami sprendimai, nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims, nėra priskirtini saugomoms teritorijoms. Viešasis interesas turi būti derinamas su asmens interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės. Konstitucijoje įtvirtintos vertybės –asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali būti priešinamos, tarp jų būtina užtikrinti pusiausvyrą.

254. Prokuroras kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, gali tais atvejais, kai nustato tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Byloje nėra duomenų, kokias neigiamas pasekmes valstybei, visuomenei ar jos daliai sukels ginčijami aktai. Taip pat pareiškėjas nenurodė, kodėl yra pasirinktas viešasis interesas ginti D. R. teises į ginčo žemės sklypą, apribojant kitų trečiųjų suinteresuotų asmenų teises į nuosavybę. Šis ginčas kyla tarp fizinių asmenų, kurie savo pažeistas teises turėtų ginti bendrosios kompetencijos teisme. Nei Administracinių bylų teisenos įstatyme, nei Prokuratūros įstatyme nenustatyta, kad prokuroras turi teisę paduoti teismui prašymą, gindamas atskiro asmens interesus, šioje byloje nenustatytas viešojo intereso buvimo faktas, D. R., siekdama apginti savo teisėtus interesus, pati turi galimybę kreiptis į teismą, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas ir administracinė byla nutrauktina.

265. Pažymėtina, kad gyvenamojo namo dalis buvo privatizuota pažeidžiant įstatymų reikalavimus, kadangi negali būti privatizuojamas turtas, į kurį įstatymų nustatyta tvarka pretenduoja atkurti nuosavybės teisę fiziniai asmenys. Nagrinėjamu atveju D. R. nuosavybės teise valdomas butas Nr. 1, unikalus Nr. ( - ), negalėjo būti privatizuotas, kadangi statinys pastatytas 1922 m., nuosavybės teise priklausė jų, R. K., A. K., M. J. Č., J. V. G., J. R. P., R. B., seneliui V. K. ir jie turi teisę pretenduoti atkurti į jį nuosavybės teisę.

276. Marijampolės apskrities viršininkas nenurodė tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kaip konkrečiai galėtų būti pakeisti ginčijami administraciniai aktai, nepateikė galimų sprendimų projektų, taigi, tretieji suinteresuoti asmenys neturėjo galimybės šį ginčą išspręsti taikiai, nors to siekia.

28V

29Trečiasis suinteresuotas asmuo – D. R. atsiliepime į pareiškėjo prašymą (t. 1, b. l. 92-94) nurodo, kad su prašymu sutinka, pateikia tokius argumentus.

301. D. R. tėvas J. D. 1990 m. kovo 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, reg. ( - ), įsigijo 1/3 dalį pastatų; 1993 m. gruodžio 6 d. jis kreipėsi į Marijampolės rajono valdybą su prašymu leisti išsipirkti 0,30 ha ploto žemės sklypą prie jo nuosavybės teise valdomų pastatų valstybės vienkartinėmis išmokomis ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis ir 1993 m. gruodžio 6 d. už 0,30 ha namų valdos žemės sklypą sumokėjo 30,15 Lt valstybės vienkartinių išmokų; 2000 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutartimi, notarinio reg. ( - ), perleido jai, D. R., 1/3 dalį pastatų (likusi pastatų dalis Nekilnojamojo turto registre neįregistruota); 2010 m. kovo 20 d. pareiškimu, notarinio reg. ( - ), sutiko, kad jai, D. R., būtų užskaitytos jo 1993 m. gruodžio 6 d. sumokėtos 30,15 Lt valstybės vienkartinės išmokos už 0,30 ha ploto namų valdos žemės sklypą, esantį ( - ) kaime, Marijampolės savivaldybėje prie dovanotų pastatų.

312. Nors 1/3 dalies pastatų savininkas buvo žinomas, tačiau į 0,70 ha ploto žemės sklypą ( - ) kaime, ( - ) seniūnijoje, Marijampolės savivaldybėje, kadastrinis Nr. ( - ), kuriame yra ir šiuo metu jai, D. R., nuosavybės teise priklausanti 1/3 pastatų dalis, buvo atkurtos nuosavybės teisės, pažeidžiant Atstatymo įstatymo ir Žemės reformos įstatymo nuostatas, todėl priimti administraciniai aktai ta apimtimi, kuria atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, grąžinant natūra 0,70 ha ploto žemės sklypą, yra neteisėti ir naikintini.

32VI

33Trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo prašymą (t. 1, b. l. 174-177) nurodo, kad iš dalies sutinka su pareiškėjo prašymu, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais pačiais argumentais, kokie nurodyti atsakovės – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime (t. 1, b. l. 45-47).

34VII

351. Teismo posėdyje pareiškėjo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro atstovas – prokuroras Marijus Šalčius, remdamasis prašyme pateiktais argumentais, prašė panaikinti Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 12 d. sprendimų Nr. 10-1487-40023, Nr. 10-1488-40024, Nr. 10-1489-40025, Nr. 10-1490-40026, Nr. 10-1491-40027, Nr. 10-1492-40028, Nr. 10-1493-40029 dalis, kuriomis atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, grąžinant natūra 0,70 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) kaime, ( - ) seniūnijoje, Marijampolės savivaldybėje, kadastrinis Nr. ( - ) bei Marijampolės rajono vadybos 1994 m. vasario 8 d. potvarkio Nr. 2-1 dalį dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), atkūrimo.

362. Teismo posėdyje atsakovės – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovė – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausioji specialistė Ona Skripkauskienė (2010 m. rugsėjo 16 d. įgaliojimas dėl atstovavimo Nr. 9P-(3.4)-94 (t. 2, b. l. 15)) remdamasi atsiliepime į pareiškėjo prašymą pateiktais argumentais, iš dalies sutiko su Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro prašymu.

373. Teismo posėdyje atsakovės – Marijampolės savivaldybės atstovas – Marijampolės savivaldybės Teisės departamento Juridinio skyriaus vyriausiasis juriskonsultas Vytautas Andrulis (2010 m. sausio 15 d. įgaliojimas Nr. ( - ) „Dėl atstovavimo teismo įstaigose“ (t. 2, b. l. 14)) su Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro prašymu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

384. Teismo posėdyje tretieji suinteresuoti asmenys – R. K., A. K., M. J. Č., J. R. P. bei trečiojo suinteresuoto asmens – R. B. – atstovas – T. B. (2008 m. liepos 23 d. įgaliojimas, notarinio registro Nr. ( - ) (t. 2, b. l. 16)) su pareiškėjo prašymu nesutiko, ir, remdamiesi atsiliepime pateiktais argumentais, prašė šią administracinę bylą nutraukti.

395. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo – D. R., remdamasi atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodytais argumentais, prašė Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą tenkinti ir panaikinti ginčijamus administracinius aktus pareiškėjo prašyme nurodyta apimtimi.

40Teismas, išnagrinėjęs pašymo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

411. Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:

421.1. J. D. 1990 m. kovo 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, reg. ( - ) (t. 1, b. l. 20-21, 54-55), įsigijo iš Marijampolės rajono ( - ) kolūkio 1/3 dalį medinio gyvenamojo namo (1A1/m), kurioje yra trys kambariai, viena virtuvė ir priestatas (3a1/m) bei medinius ūkinius pastatus (13I1/m, 15I1/m, 19I1/m) po vienu stogu ( - ) kaime, ( - ) apylinkėje, Marijampolės rajone.

431.2. Pretendentai, pageidaujantys susigrąžinti buvusio žemės savininko V. K. ( - ) kaime, Marijampolės valsčiuje, Marijampolės apskrityje, turėtą 31,35 ha žemės valdą, t. y. R. K., A. K., M. J. Č., J. V. G., J. R. P., V. V. P. bei R. B., 1992 m. rugsėjo 24 d. sudarė susitarimą (t. 1, b. l. 65-66), pagal kurį susitarė savo nuosavybės teisę į žemę atstatyti taip: V. V. P. ir J. R. P. – po 3,48 ha, R. B. – 3,49 ha, R. K. ir M. J. Č. – po 5,22 ha, A. K. ir J. V. G. – po 5,23 ha žemės.

441.3. 1993 m. gruodžio 6 d. Žemės sklypo įkainojimo akte, kurį patvirtino Marijampolės rajono valdybos vadovas A. M. (t. 1, b. l. 22-23, 56-57), be kita ko, nurodyta: pirkėjas – J. D., pardavėjas – A. S., parduodamas žemės sklypas – 0,30 ha ploto, esantis ( - ) apylinkėje, ( - ) kaime, sklypo kaina – 30,15 Lt. Remiantis 1993 m. gruodžio 6 d. mokėjimo pranešimu (t. 1, b. l. 24, 58), iš J. D. investicinės sąskaitos nurašyta 30,15 Lt suma.

451.4. Tretiesiems suinteresuotiems asmenims – R. K., A. K., M. J. Č., J. V. G., J. R. P., V. V. P. bei R. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant ( - ) kaime, ( - ) seniūnijoje, natūra žemės plotus, nurodytus 1992 m. rugsėjo 24 d. susitarime, šiais Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 12 d. sprendimais: sprendimu Nr. 10-1487-40023 (t. 1, b. l. 11, 82) – V. V. P.; sprendimu Nr. 10-1488-40024 (t. 1, b. l. 13, 86) – R. B., sprendimu Nr. 10-1489-40025 (t. 1, b. l. 14, 80) – R. K., sprendimu Nr. 10-1490-40026 (t. 1, b. l. 9, 84) – M. J. Č., sprendimu Nr. 10-1491-40027 (t. 1, b. l. 8, 85) – A. K., sprendimu Nr. 10-1492-40028 (t. 1, b. l. 10, 83) – J. V. G., sprendimu Nr. 10-1493-40029 (t. 1, b. l. 12, 81) – J. R. P.

461.5. Marijampolės rajono vadyba 1994 m. vasario 8 d. potvarkiu Nr. 2-1 „Dėl nuosavybės teisės į žemę atstatymo“ (t. 1, b. l. 99 (priedas (t. 1, b. l. 100-172))) atstatė nuosavybės teises į žemę, be kita ko, R. K. – į 5,22 ha, A. K. – į 5,23 ha, M. J. Č. – į 5,22 ha, J. V. G. – į 5,23 ha, J. R. P. – į 3,48 ha, V. V. P. – į 3,48 ha bei R. B. – į 3,49 ha (potvarkio Nr. 2-1 priedo eil. Nr. 477-483 (priedas (t. 1, b. l. 100-172); t. 1, b. l. 73; t. 1, b. l. 79; t. 1, b. l. 78; t. 1, b. l. 76; t. 1, b. l. 74; t. 1, b. l. 75; t. 1, b. l. 77).

471.6. J. D. 2000 m. gegužės 8 d dovanojimo sutartimi, registro ( - ) (t. 1, b. l. 25-26, 59-60), padovanojo savo dukrai – D. R. trijų kambarių butą Nr. 1, unikalus Nr. ( - ), bei priklausinius: ūkinį pastatą ( - ), unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą ( - ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) kaime, ( - ) seniūnijoje, Marijampolės rajone.

481.7. Marijampolės apskrities viršininko administracija pateikė Kauno apygardos prokuratūrai 2010 m. gegužės 27 d. prašymą Nr. SD-8-2784 „Dėl viešo intereso gynimo“ (t. 1, b. l. 6-7) (Prokuratūroje prašymas Nr. SD-8-2784 gautas 2010 m. gegužės 31 d.), kuriame prašė, atsižvelgiant į tai, kad R. K., A. K., M. J. Č., J. V. G., V. V. P., J. R. P. bei R. B. atkurtos nuosavybės teisės į žemę po D. R. nuosavybės teise valdomais pastatais, į tai, kad už minėtų pastatų eksploatacijai reikalingą žemės sklypą (0,30 ha) buvo leista ir sumokėta 30,15 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis, t. y. pradėta žemės pardavimo procedūra, vadovaujantis Prokuratūros įstatymu, Nekilnojamojo turto registro įstatymu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl 0,70 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), teisinės registracijos panaikinimo. Prašyme Nr. SD-8-2784, be kita ko, nurodyta:

491.7.1. Į Marijampolės apskrities viršininko administraciją kreipėsi D. R. dėl žemės sklypo suformavimo prie jos nuosavybės teise valdomų statinių (buto Nr. 1, unikalus Nr. ( - ), ūkinių pastatų, unikalūs Nr. ( - ), ( - ), ( - ), bei kiemo statinių, unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ) kaime, ( - ) seniūnijoje, Marijampolės savivaldybėje. Minėti statiniai yra 0,70 ha ploto žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), į kurį Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 12 d. sprendimais Nr. 10-1487-40023, Nr. 10-1488-40024, Nr. 10-1489-40025, Nr. 10-1490-40026, Nr. 10-1491-40027, Nr. 10-1492-40028, Nr. 10-1493-40029 R. K., A. K., M. J. Č., J. V. G., V. V. P., J. R. P. ir R. B. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant žemę natūra 0,70.

501.7.2. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, buvo parengti siūlymai išplėsti suformuoto sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), ribas iki 1 ha ploto, suteikiant galimybę D. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsniu, įteisinti žemės naudojimą į žemės sklypo dalį, reikalingą jai priklausančių statinių eksploatacijai pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesiogine paskirtį.

511.7.3. Marijampolės apskrities viršininko administracija 2009 m. gruodžio 9 d. pranešimais žemės sklypo savininkus – R. K., A. K., M. J. Č., J. V. G., V. V. P., J. R. P. bei R. B. pakvietė 2009 m. gruodžio 15 d. atvykti į Žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), ribų ir ploto koregavimo pagal parengtus siūlymus galimybės aptarimo, tačiau atvyko tik R. B. įgaliotas asmuo T. B., kuris buvo supažindintas su parengtais pasiūlymais, tačiau koreguoti žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), ribas sutikimo nedavė; kiti žemės sklypo bendraturčiai savo nuomonės dėl parengtų pasiūlymų nepateikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra galimybių D. R. suformuoti šio žemės sklypo dalies prie nuosavybės teise valdomų pastatų.

521.8. Kauno apygardos administracinis teismas, susipažinęs su pareiškėjo – Kauno vyriausiojo prokuroro prašymu atsakovams – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Marijampolės rajono savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – R. K., A. K., M. J. Č., J. V. G., V. V. P., J. R. P., R. B., D. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 12 d. sprendimų Nr. 10-1487-40023, Nr. 10-1488-40024, Nr. 10-1489-40025, Nr. 10-1490-40026, Nr. 10-1491-40027, Nr. 10-1492-40028, Nr. 10-1493-40029 dalių panaikinimo, kuriomis V. V. P., R. B., R. K., M. J. Č., A. K., J. V. G., J. R. P. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, grąžinant natūra 0,70 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) kaime, ( - ) seniūnijoje, Marijampolės savivaldybėje, kadastrinis Nr. ( - ), bei Marijampolės rajono vadybos 1994 m. vasario 8 d. potvarkio Nr. 2-1 „Dėl nuosavybės teisės į žemę atstatymo“ dalies dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), atkūrimo panaikinimo, 2010 m. liepos 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-1143-402/2010 (Proceso Nr. 3-62-3-00733-2010-0) nutarė atsisakyti priimti Kauno vyriausiojo prokuroro prašymą kaip nepriskirtiną Kauno apygardos administraciniam teismui, kadangi pareiškėjas kelia ginčą, be kita ko, dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, t. y. centrinio administravimo subjekto sprendimų teisėtumo, o tokias bylas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą pirmąja instancija nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas, be to, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio nuostatomis, kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

53Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-1143-402/2010 (Proceso Nr. 3-62-3-00733-2010-0) taip pat nurodė, jog, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo17 straipsnio 3 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas viešam interesui ginti turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

542. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pabrėžtina, kad Marijampolės apskrities viršininko administracija pateikė Kauno apygardos prokuratūrai 2010 m. gegužės 27 d. prašymą Nr. SD-8-2784 „Dėl viešo intereso gynimo“ (t. 1, b. l. 6-7) (Prokuratūroje prašymas Nr. SD-8-2784 gautas 2010 m. gegužės 31 d.), todėl Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras apie skundžiamus aktus sužinojo 2010 m. gegužės 31 d. Tačiau Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras su prašymu netinkamai kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, nors turėjo kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (žr. Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-1143-402/2010). Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro padaryta klaida – netinkamas kreipimasis – sudarė prielaidas kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą tik 2010 m. rugpjūčio 20 d. surašius naują prašymą (Vilniaus apygardos administraciniame teisme minėtas prašymas gautas 2010 m. rugpjūčio 24 d.); taigi, dėl savo paties klaidos Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras praleido terminą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje.

553. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Pareiškėjas – Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras praleido prašymo padavimo terminą, jo neprašė atnaujinti, todėl ši administracinė byla nutrauktina.

56Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktu, 105, 106 straipsniais, 149 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

57administracinę bylą Nr. I-3354-815/2010 (Proceso Nr. 3-61-3-02507-2010-0) pagal pareiškėjo – Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovėms – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Marijampolės savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – R. K., A. K., M. J. Č., J. V. G., V. V. P., J. R. P., R. B., D. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų dalių ir potvarkio dalies panaikinimo nutraukti.

58Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

59Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. I... 5. 1. Pareiškėjas – Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras (toliau – ir... 6. 1.1. panaikinti Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 12 d.... 7. 1.2. panaikinti Marijampolės rajono vadybos 1994 m. vasario 8 d. potvarkio Nr.... 8. 2. Pareiškėjo prašymas grindžiamas tokiais argumentais.... 9. 2.1. Marijampolės apskrities viršininko administracija su 2010 m. gegužės... 10. II... 11. Atsakovė – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į... 12. 1. J. D. 1990 m. kovo 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, reg. ( -... 13. 2. Remiantis Lietuvos valstybinio archyvo 1992 m. balandžio 22 d. pažymėjimu... 14. 3. Vienas iš V. V. P., R. B., R. K., M. J. Č., A. K., J. V. G. bei J. R. P.... 15. 4. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu,... 16. 5. Remiantis Atstatymo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, žemės... 17. D. R. priklauso 1/3 dalis gyvenamojo namo (butas), unikalus Nr. ( -... 18. III... 19. Atsakovė – Marijampolės savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo prašymą... 20. IV... 21. Tretieji suinteresuoti asmenys – R. K., A. K., M. J. Č., J. V. G., J. R. P.... 22. 1. Įstatymų leidėjas nepateikė viešojo intereso sampratos, teisės aktuose... 23. 2. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, viešasis... 24. 3. Pareiškėjo argumentai dėl viešojo intereso buvimo nepagrįsti, nes... 25. 4. Prokuroras kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka, gindamas... 26. 5. Pažymėtina, kad gyvenamojo namo dalis buvo privatizuota pažeidžiant... 27. 6. Marijampolės apskrities viršininkas nenurodė tretiesiems suinteresuotiems... 28. V... 29. Trečiasis suinteresuotas asmuo – D. R. atsiliepime į pareiškėjo prašymą... 30. 1. D. R. tėvas J. D. 1990 m. kovo 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, reg.... 31. 2. Nors 1/3 dalies pastatų savininkas buvo žinomas, tačiau į 0,70 ha ploto... 32. VI... 33. Trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės... 34. VII... 35. 1. Teismo posėdyje pareiškėjo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro atstovas... 36. 2. Teismo posėdyje atsakovės – Lietuvos Respublikos žemės ūkio... 37. 3. Teismo posėdyje atsakovės – Marijampolės savivaldybės atstovas –... 38. 4. Teismo posėdyje tretieji suinteresuoti asmenys – R. K., A. K., M. J. Č.,... 39. 5. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo – D. R., remdamasi... 40. Teismas, išnagrinėjęs pašymo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs... 41. 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:... 42. 1.1. J. D. 1990 m. kovo 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, reg. ( - )... 43. 1.2. Pretendentai, pageidaujantys susigrąžinti buvusio žemės savininko V.... 44. 1.3. 1993 m. gruodžio 6 d. Žemės sklypo įkainojimo akte, kurį patvirtino... 45. 1.4. Tretiesiems suinteresuotiems asmenims – R. K., A. K., M. J. Č., J. V.... 46. 1.5. Marijampolės rajono vadyba 1994 m. vasario 8 d. potvarkiu Nr. 2-1 „Dėl... 47. 1.6. J. D. 2000 m. gegužės 8 d dovanojimo sutartimi, registro ( - )... 48. 1.7. Marijampolės apskrities viršininko administracija pateikė Kauno... 49. 1.7.1. Į Marijampolės apskrities viršininko administraciją kreipėsi D. R.... 50. 1.7.2. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, buvo parengti siūlymai... 51. 1.7.3. Marijampolės apskrities viršininko administracija 2009 m. gruodžio 9... 52. 1.8. Kauno apygardos administracinis teismas, susipažinęs su pareiškėjo –... 53. Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 7 d. nutartyje... 54. 2. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos... 55. 3. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101... 56. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 57. administracinę bylą Nr. I-3354-815/2010 (Proceso Nr. 3-61-3-02507-2010-0)... 58. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių,... 59. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti...