Byla 3K-3-397/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algio Norkūno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Ž. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, J. Ž., A. Ž. dėl įsakymų ir sprendimų dalių pripažinimo negaliojančiomis, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė V. J. M., Lietuvos valstybė.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas prašė: 1) pripažinti negaliojančiomis nuo jų priėmimo Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. 1279, 2001 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 2025 ir 2001 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 55/7548 dalis, kuriomis J. Ž. atkurtos nuosavybės teisės natūra į 1,6867 ha žemės sklypą Klaipėdos rajone, Zeigių kaime, Pajūrio regioniniame parke; 2) išreikalauti iš A. Ž. nekilnojamąjį daiktą – 1,6867 ha žemės sklypą Klaipėdos rajone, Zeigių kaime; 3) pripažinti niekine ir negaliojančia 2003 m. rugsėjo 16 d. dovanojimo sutartį, sudarytą J. Ž. ir A. Ž. dėl 1,6867 ha žemės sklypo, kaip sudarytą pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo nuostatas; 4) priteisti iš atsakovų J. Ž. ir A. Ž. visas bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas nurodė, kad Tauragės apskrities viršininko pavaduotojo 1998 m. išvados Nr. 94-1469 pagrindu ir nurodytais įsakymais ir sprendimu J. Ž. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. Ž. iki nacionalizacijos turėtą 12,88 ha žemės sklypą Tauragės apskrityje, Giedrių kaime, perduodant neatlygintinai lygiavertį 19,49 ha žemės sklypą Klaipėdos rajone, Giedrių kaime. 2001 m. rugpjūčio 16 d. Nekilnojamojo turto registre J. Ž. vardu įregistruotas 19,6277 ha žemės sklypas; šio žemės sklypo 1,6867 ha plotas patenka į Pajūrio regioninio parko teritoriją. 2002 m. gegužės 16 d. Klaipėdos apskrities viršininkas įsakymo pagrindu J. Ž. priklausantis žemės sklypas buvo padalytas į 13 žemės sklypų. 2003 m. rugsėjo 16 d. dovanojimo sutartimi J. Ž. perleido nuosavybės teises A. Ž. į 1,6867 ha žemės sklypą Nr. 112-13, patenkantį į regioninio parko teritoriją. Žemės sklypo dalies, patenkančios į Pajūrio regioninio parko teritoriją, ribos neatitinka Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų. Ieškovas teigė, kad, atkūrus J. Ž. nuosavybės teises į sklypą, patenkantį į Pajūrio regioninio parko teritoriją, buvo pažeista Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostata, kad valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose žemė ir miškas buvo grąžinami perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės ar miško plotą tik piliečiams, gyvenusiems tame rajone, kuriame buvo valstybinis parkas ar valstybinis draustinis. J. Ž. gyvenamoji vieta buvo Kauno mieste. Ieškovas teigė, kad šalys, sudarydamos ieškiniu ginčijamą dovanojimo sutartį, buvo nesąžiningos.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį patenkino: 1) pripažino negaliojančiomis: a) Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 2025 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką), perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiesiems žemės sklypus, Klaipėdos rajone“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,6867 ha žemės sklypą Klaipėdos rajone, Zeigių kaime, Pajūrio regioniniame parke, J. Ž. nuo įsakymo priėmimo; b) Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 55/7548 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pil. J. Ž.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,6867 ha žemės sklypą Klaipėdos rajone, Zeigių kaime, Pajūrio regioniniame parke, J. Ž. nuo sprendimo priėmimo; c) Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. 1279 ,,Dėl Klaipėdos rajono Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,6867 ha žemės sklypą Klaipėdos rajone, Zeigių kaime, Pajūrio regioniniame parke, J. Ž. nuo įsakymo priėmimo; d) Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure 2003 m. rugsėjo 16 d. J. Ž. ir A. Ž. sudarytą dovanojimo sutartį, kuria J. Ž. padovanojo A. Ž. 1,6867 ha žemės sklypą Klaipėdos rajone, Zeigių kaime, Pajūrio regioniniame parke, nuo jos sudarymo momento; 2) taikė restituciją ir 1,6867 ha sklypą grąžino valstybei; 3) priteisė iš atsakovų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, J. Ž., A. Ž. po 2444,58 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

9Teismas nurodė, kad atsakovų atstovai prašė taikyti ieškinio senatį, teigdami, kad ieškovas praleido 30 dienų terminą administraciniams aktams ginčyti. Teismas pabrėžė, kad ieškovas nėra subjektas, dalyvaujantis nuosavybės teisių atkūrimo procese, tačiau į teismą su reikalavimu panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal analogijos principą gali kreiptis per 30 dienų terminą, kuris skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad administraciniai aktai pažeidžia viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677/2005); konstatavo, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, nes pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog J. Ž. buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į 1,6867 ha jo tėvo K. Ž. turėtą žemę ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija pažeidė imperatyviuosius teisės aktų reikalavimus, buvo surinkta 2007 m. rugsėjo mėnesį, t. y. 2007 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūrai gavus Klaipėdos apygardos prokuratūros 2007 m. rugpjūčio 30 d. raštą Nr. 3-4478, kuriuo buvo perduota Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis, kurioje siūloma pateikti teismui prašymą ir įstoti pareiškėju į administracinę bylą dėl Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 2025 ir sprendimo Nr. 55/7548 dalių, kurių pagrindu J. Ž. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,6867 ha žemės, panaikinimo. Ieškovas neįstojo į nurodytą procesą, o, gindamas viešąjį interesą, pateikė ieškinį civilinėje byloje. Ieškovo ieškinys teisme užregistruotas 2007 m. rugsėjo 24 d., taigi ieškovas pareiškė ieškinį nepraleidęs įstatyme nustatyto 30 dienų termino.

10Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija) nustatyta, jog valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose žemė ir miškas grąžinami perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės sklypą ar miško plotą tik piliečiams, gyvenantiems tame rajone, kuriame yra valstybinis parkas ar valstybinis draustinis. Byloje nustatyta, kad J. Ž. nuo 1964 m. iki 2005 m. birželio 16 d. gyveno Kaune. Teismas konstatavo, kad J. Ž. nuosavybės teisė į 1,6867 ha žemės sklypą, patenkantį į nacionalinio ir regioninio parko teritoriją, atkurta neteisėtai; kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, priimdama ginčijamus administracinius aktus ir atkurdama J. Ž. nuosavybės teisę į šį žemės sklypą, pažeidė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatas, todėl šie administraciniai aktai pripažintini negaliojančiais kaip prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo nuostatoms.

11Teismas nurodė, kad, konstatavus, jog J. Ž. ginčijamo žemės sklypo savininku tapo neteisėtai, ir pritaikius civilinės teisės principą, kad iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės, jau vien tuo pagrindu yra naikintina dovanojimo sutartis. Teismas nurodė, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl nusikalstamų S. T. ir G. S. veiksmų, Klaipėdos apygardos prokuratūros 2003 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu buvo areštuotas J. Ž. priklausęs 1,6867 ha žemės sklypas; panaikinus šio sklypo areštą, atsakovai kitą dieną sudarė dovanojimo sandorį ir jį įregistravo viešame registre. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme jau buvo nagrinėjama byla dėl administracinių aktų panaikinimo, kurios šalis buvo J. Ž., vyko ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, tokį skubų dovanojimo sandorio sudarymą ir jo įregistravimą viešame registre vertino kaip atsakovų norą apsunkinti visų klausimų, susijusių su nuosavybės atkūrimu J. Ž., sprendimą. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsniu, įvertinęs visas sandorio galiojimo sąlygas, padarė išvadą, kad ginčo sandoris neatitiko įstatymo reikalavimo dovanotojo ir dalyko prasme, nes turtu disponuoti teisę turi tik daikto savininkas. Nustačius, kad J. Ž. sandorio sudarymo metu negalėjo būti 1,6867 ha žemės sklypo savininkas, darytina išvada, kad jis negalėjo šio žemės sklypo dovanoti atsakovui A. Ž. ir jis nelaikytinas sąžiningu įgijėju remiantis CK 4.96 straipsnio 2 dalimi, nes A. Ž., turėdamas J. Ž. įgaliojimą, tvarkė nuosavybės grąžinimo klausimus. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje išaiškinta sąžiningo įgijėjo samprata ir nurodyta, kad pagal CK 4.26 straipsnio 2 dalį sąžiningumas yra nuginčijama prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2006).

12Teismas nurodė, kad, pripažinus ginčo sandorį ir administracinius aktus negaliojančiais, taikytina restitucija natūra ir visos ginčo sandorių šalys grąžintinos į pirmykštę padėtį (CK 6.145, 6.146 straipsniai). Dovanojimo sandoris yra neatlygintinis sandoris, todėl A. Ž. dovanotas žemės sklypas grąžintinas valstybės nuosavybėn, šiam nieko neatlyginant.

13Teismas nurodė, kad J. Ž. negali remtis Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimu, nes ginčo žemės sklypas iki nacionalizacijos nepriklausė saugomai teritorijai.

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš J. Ž. ir A. Ž. valstybei po 11,72 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

15Teisėjų kolegija nepripažino pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl ieškinio senaties termino praleidimo; nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieškovo, ginančio viešąjį interesą, ieškinys pareikštas nepraleidus įstatymo nustatyto 30 dienų termino.

16Teisėjų kolegija nepripažino pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo normų ir Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimo taikymo. Teisėjų kolegija nurodė, kad J. Ž. tėvas K. Ž. nevaldė nuosavybės teise žemės valstybės saugomoje teritorijoje (vietovėje) ir kad J. Ž. nuosavybės teisių jam atkūrimo momentu negyveno valstybės saugomoje teritorijoje (vietovėje); konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalį (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija) negalėjo ir pagal Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimą negali J. Ž. būti atkurtos nuosavybės teisės, suteikiant 1,6867 ha žemės sklypą Klaipėdos rajone, Zeigių kaime, Pajūrio regioniniame parke.

17Teisėjų kolegija nepripažino pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl ieškiniu ginčijamos dovanojimo sutarties sąžiningumo; konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl J. Ž. ir A. Ž. nesąžiningumo sudarant ieškiniu ginčijamą dovanojimo sutartį.

18Teisėjų kolegija sprendė, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi, ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį.

19III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

20Kasaciniu skundu atsakovas A. Ž. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 4 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

211. Teismai pažeidė CK 1.126 straipsnio 2 dalį, nes nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį, taip atsisakydami ginti atsakovų teises, teisėtus interesus. Teismai tik formaliai įvertino ieškovo nurodytus įrodymus, nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių ir kitų byloje esančių įrodymų, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas nepraleido įstatyme nustatyto ieškinio senaties termino. Teismai neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą, nevertindami pagrindinio įrodymo – 2003 m. liepos 29 d. specialisto išvados Nr. 5-3/117. Teismai neatsižvelgė į aplinkybę, kad pagal kitas specialistų išvadas prokurorai jau yra pareiškę ieškinius kitiems asmenims. Iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos skyriaus 2005 m. gegužės 4 d. rašto Nr. 4-8-440 ir 2005 m. gegužės 19 d. rašto Nr. 4-8-506, Palangos miesto apylinkės prokuratūros 2005 m. birželio 23 d. rašto Nr. 1/5-690 matyti, kad J. Ž. nuosavybės teisių atkūrimo byla ir specialisto 2003 m. liepos 29 d. išvada Nr. 5-3/117 su priedais buvo gauta ir su jos turiniu susipažinta Palangos miesto apylinkės prokuratūroje 2005 m. gegužės–birželio mėnesiais. Klaipėdos rajono apylinkės prokurorai dar 2006 m. kovo mėnesį susipažino su visa baudžiamosios bylos medžiaga, taip pat ir su 2003 m. liepos 29 d. specialisto išvada.

222. Pirmosios instancijos teismas nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 1 dalies reikalavimo, nes nei rezoliucija, nei nutartimi neišsprendė bylos iškėlimo klausimo. Bylos išnagrinėjimas jos neiškėlus CPK nustatyta tvarka yra šiurkštus proceso teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008).

233. Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 5 d. įsakyme Nr. 1279 nenurodyta jokių pavardžių, sklypų plotų. Neaišku, ką panaikino teismas, jei įsakyme nėra sprendime nurodytų duomenų. Teismas nenurodė teisės normos, kuria vadovavosi, darydamas išvadą, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija pažeidė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalį. Teismas, vertindamas administracinius aktus, privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsniu.

24Atlyginant J. Ž. už išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, buvo laikomasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto lygiavertiškumo principo. Byloje nėra duomenų, kad ginčijamus administracinius aktus būtų priėmęs nekompetentingas subjektas, kad J. Ž. neturi teisės atkurti nuosavybės teises, kad neteisingai parinktas kompensavimo būdas, kad perduodamas daiktas (žemės sklypas) yra nelygiavertis, kad neatlygintinai perduodamas daiktas (žemės sklypas) negali būti civilinėje apyvartoje ir išimtine teise priklauso Lietuvos Respublikai.

254. Pagal CK 4.48 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisę gali perduoti tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 100 punkte nurodyta, kad sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius priima apskrities viršininkas. Taigi nuosavybės teisę į žemę pagal CK 4.48 straipsnio 1 dalį gali perduoti tik savininkas (valstybė) arba savininko įgaliotas asmuo – apskrities viršininkas. Byloje nėra duomenų, kad dėl apskrities viršininkės būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi nepagrįsta teismo išvada, kad valstybė turtą prarado dėl kitų asmenų nusikaltimo. Byloje taip pat nėra įrodymų, kurie būtų pagrindas J. Ž. ir A. Ž. veiksmus pripažinti nesąžiningais. Baudžiamojoje byloje, kurioje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais S. T. ir G. S., nustatyti faktai dėl padarytų pažeidimų neturi prejudicinės galios šioje civilinėje byloje, o turi būti įrodinėjami remiantis nustatytomis civilinio proceso įstatymo taisyklėmis (CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

265. Jeigu konkrečių daiktų ar turtinių teisių civilinė apyvarta įstatyme neribojama, tai darytina išvada, kad tų daiktų ir turtinių teisių civilinė apyvarta nėra ribota (CK 1.97 straipsnio 2 dalis, 1.112 straipsnis). Dėl to asmuo, kuriam buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai žemės sklypą, kurio civilinė apyvarta nėra ribojama, galėjo savo teises notariškai patvirtinta sutartimi perleisti kitam Lietuvos Respublikos piliečiui.

276. Teismo išvada, kad A. Ž. nėra sąžiningas įgijėjas, nes turėjo senelio J. Ž. išduotą įgaliojimą ir pasirašė kai kuriuos dokumentus nuosavybės teisų atkūrimo byloje, nepagrįsta byloje surinktais įrodymais.

28IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

29Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo kasacinį skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

301. Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad Klaipėdos apygardos prokuratūrai jau 2003 m. vasarą buvo žinoma apie 2003 m. liepos 29 d. specialisto išvadą. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, gavusi iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos skyriaus informaciją apie specialistų išvadoje nurodytus teisės aktų pažeidimus, 2003 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu iš dalies panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. 2025 ir 2001 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 55/7548. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pripažino Klaipėdos apskrities viršininko administraciją netinkamu pareiškėju ir nutarė pasiūlyti Klaipėdos apygardos prokuratūrai įstoti tinkamu pareiškėju šioje administracinėje byloje. Ši nutartis Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gauta 2007 m. rugpjūčio 22 d. Prokuratūra, vadovaudamasi Prokuratūros įstatymo 19 straipsniu, neįstojo į jau pradėtą procesą, o gindama viešąjį interesą, savarankiškai pareiškė ieškinį. Ieškinys teisme užregistruotas 2007 m. rugsėjo 24 d., paduotas nepraleidus įstatyme nustatyto termino.

312. Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. 1279 priėmimo metu galiojusio Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad, vykdant žemės reformą, kaimo vietovėje esantys žemė, miškas ir vandens telkiniai buvo sugrąžinami natūra ar perduodami arba suteikiami nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir šį įstatymą, taip pat parduodami pagal šį įstatymą žemės reformos žemėtvarkos projektuose nustatytų ribų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos 21 punkte buvo nustatyta, kad parengtus ir suderintus žemės reformos žemėtvarkos projektus tvirtina apskrities viršininkas. Nustačius teisės aktų pažeidimų atkuriant nuosavybės teises J. Ž., žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame buvo suformuotas ginčijamas žemės sklypas, turėjo būti pataisytas, tai reiškia, kad turėjo būti tikslinami Klaipėdos apskrities viršininko administracijos administraciniai aktai, susiję su šiuo žemės sklypu. Be to, turėtų būti tikslinamas Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. 1279 punktas, kuriame nurodyta grupė piliečių, taip pat ir J. Ž. Teismams aiškiai apibrėžus, koks Klaipėdos rajono Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotas žemės sklypas turėtų būti panaikintas, suprantama, kokio įsakymo punkto dalis panaikinta.

323. Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad teismas nenurodė teisės normų, kuriomis vadovaudamasis pripažino negaliojančiais administracinius aktus. Kasatorius prieštarauja pats sau, nes nurodo, kad teismas nurodė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies pažeidimą. Be to, teismas išsamiai išdėstė teisinį reguliavimą, įtvirtintą nurodytoje normoje.

334. Kasatorius iškreipė specialistų išvadoje padarytas išvadas dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų atkuriant nuosavybės teises į žemę J. Ž.

34Net ir tuo atveju, jei buvusio savininko turėtojo žemės sklypo ir perduoto nuosavybėn neatlygintinai J. Ž. žemės sklypo lygiavertiškumas būtų buvęs nustatytas tinkamai, dėl to Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas Nr. 55/7548 netaptų teisėtas, kaip ir dėl kasatoriaus nurodyto kito argumento, jog šis sprendimas buvo priimtas subjekto, kuris nepadarė nusikaltimo.

35Nepriklausomai nuo to, kad valstybinės žemės patikėtinė – Klaipėdos apskrities viršininkė – nebuvo pripažinta padariusi nusikaltimą atkuriant nuosavybės teises į žemę J. Ž., neteisėtus veiksmus padarė kiti asmenys, kurie buvo atsakingi už nuosavybės teisių į žemę J. Ž. atkūrimui parengtų dokumentų atitiktį galiojusiems teisėms aktams. Taigi teismų išvada, kad valstybė prarado turtą dėl kitų asmenų nusikaltimo, yra pagrįsta.

365. Teismai padarė tinkamą išvadą dėl J. Ž. ir A. Ž. nesąžiningumo, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą 2006 m. gegužės 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006.

37Teisėjų atrankos kolegija nepriėmė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros atsiliepimų į kasacinį skundą.

38Teisėjų kolegija

konstatuoja:

39Dėl viešojo intereso

40CPK 49 straipsnio 1 dalies nuostata suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar jo nėra. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyrius v. V. M., bylos Nr. 3K-3-291/2006; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroras v. Kauno apskrities viršininko administracija, S. B., S. D., O. P., T. S., bylos Nr. 3K-3-319/2009).

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuosavybės teisių atkūrimas, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų, yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Utenos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2006; 2007 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-310/2007; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Varėnos rajono savivaldybė v. Ž. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-297/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras v. Kauno apskrities viršininko administracija, S. B., S. D., O. P., T. S., bylos Nr. 3K-3-319/2009). Nagrinėjamoje byloje prokuroras nurodė, kad buvo pažeisti valstybės interesai, nes nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo atkurtos pažeidžiant imperatyviąsias nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančio įstatymo normas. Teismai su tokia prokuroro išvada sutiko ir nusprendė, kad šiuo atveju yra viešasis interesas. Kasacinio skundo argumentai nepaneigia šių teismų išvadų, nes sprendžiama dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Taigi ieškinys pareikštas ginant viešąjį interesą.

42Dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovams teisėtumo

43Ieškinys pareikštas tuo pagrindu, kad nuosavybės teisės į dalį sklypo buvo atkurtos pažeidžiant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalį (1999 m. gegužės 13 d. redakcija), kurioje nustatyta, kad valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose žemė ir miškas grąžinami perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės sklypą ar miško plotą tik piliečiams, gyvenantiems tame rajone, kuriame yra valstybinis parkas ar valstybinis draustinis. Pagal šią įstatymo normą nuosavybės teisė į žemę grąžinant lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės sklypą negalėjo būti atkurta piliečiui, negyvenančiam tame rajone, kuriame yra valstybinis parkas ar valstybinis draustinis. Teismai konstatavo, kad J. Ž. negyveno Klaipėdos rajone, kuriame yra Pajūrio regioninis parkas. Taigi, grąžinant J. Ž. žemę buvo pažeista ši imperatyvioji įstatymo norma, ribojanti nuosavybės teisę į žemės atkūrimą. Tokiu atveju žemės grąžinimas buvo neteisėtas.

44Dėl ieškinio senaties termino

45Kasatorius teigia, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą pažeistai teisei ginti. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas yra sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šio termino vertinimas nebuvo vienareikšmis, tačiau vėlesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse konstatuojama, kad specialiame įstatyme nustatytas terminas yra sutrumpintas ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Kauno rajono vyriausiasis prokuroras v. Kauno rajono savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-666/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, G. O., V. P. O., V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-149/2007; 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. S.–M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir J. F., bylos Nr. 3K-3-338/2007; ir kt.).

46Pagal šią įstatymo nuostatą prokuroras turėjo vykdyti jam nustatytą funkciją – apginti valstybės ir kitų asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus. Nurodyto 30 dienų termino privalo laikytis ir prokuroras, kai, gindamas viešąjį interesą, reiškia ieškinį panaikinti apskrities viršininko administracijos aktą. Kartu pažymėtina, kad ši įstatymo nuostata, skirta asmeniui (asmenims), kurie yra nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo dalyviai. Prokuroras toks asmuo nėra, todėl ši įstatymo nuostata negali būti gramatiškai aiškinama taip, kad prokurorui taikomas įstatyme nustatytas 30 dienų terminas nuo sprendimo atkurti nuosavybės teises jam įteikimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas ir P. R., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-677/2005), teisingai išaiškino ir taikė šią teisės normą, nustatančią terminą, per kurį gali būti apskųstas sprendimas atkurti nuosavybės teises. Pažymėtina, kad tokią praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo ir kitose civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Kauno rajono savivaldybė, Kauno apskrities viršininko administracija, R. M., tretieji asmenys: G. M., V. D. E., L. J. (P.), B. P., P. P., Kauno rajono II notarų biuro notarė R. R., valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-666; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, I. S., L. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; ir kt.). Šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad prokurorai nėra subjektai, dalyvaujantys nuosavybės teisių atkūrimo procese, tačiau į teismą su reikalavimu panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal analogijos principą jie gali kreiptis per trisdešimt dienų terminą, kuris skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Šie teismai konstatavo, kad prokuroras į teismą su ieškiniu kreipėsi po to, kai surinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog sprendimai atkurti nuosavybės teises perduodant atsakovui J. Ž.

47Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas ir ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. VĮ Valkininkų miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-630/2003; 2004 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š., R. Š., T. S. ir kt. v. G. P. R., J. B., R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-44/2004; 2005 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Z. v. G. M., L. M., VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K–7–372/2005; 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. viešoji įstaiga Respublikinė Kauno psichiatrinė ligoninė, viešoji įstaiga Kauno medicinos universiteto klinikos, Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-200/2006; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. v. Z. V., AB „Lietuvos draudimas“, notarė G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-154/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, bylos Nr. 3K-7-38/2008; ir kt.). Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai vertino aplinkybes, turinčias reikšmę ieškinio senaties termino pradžios nustatymui. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, tikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vadovaudamasi šia įstatymo norma, teisėjų kolegija patikrino senaties termino taikymą teisės aspektu ir konstatuoja, kad teismai įstatymų normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, taikė tinkamai. Kasaciniame skunde nėra argumentų, kurie būtų pagrindas keisti ar papildyti suformuotą teismų praktiką ieškinio senaties termino taikymo klausimais.

48Dėl restitucijos

49Teisėjų kolegija konstatuoja, kad institucijos, priimančios sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, neturi pažeisti piliečių, kitų asmenų ar valstybės teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis, nes jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. D. P., E. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2006). Priimdami sprendimą atkurti J. Ž. nuosavybės teises į Pajūrio regioniniame parke esantį žemės sklypą, pareigūnai padarė nusikaltimus ir už tai jie buvo nuteisti. Minėta, kad buvo pažeista imperatyvioji Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija) nuostata, kurioje nustatyta, kad valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose žemė ir miškas grąžinami perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės sklypą ar miško plotą tik piliečiams, gyvenantiems tame rajone, kuriame yra valstybinis parkas ar valstybinis draustinis. Konstatavus neteisėtą nuosavybės teisių atkūrimą, taikytina restitucija (CK 6.145, 6.146 straipsniai). Tuo atveju, kai administraciniu aktu vienai šaliai buvo perduotas žemės sklypas, tai, teismo tvarka panaikinus administracinį aktą, turi būti vykdoma restitucija (natūra ar pinigais). Taip formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. S. v. J. N., G. N., V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2006; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, G. Č., J. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-346/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, G. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-93/2009). Panašiomis šiai bylai aplinkybėmis dovanojimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia ir neatlygintinai perduotas žemės sklypas valstybei grąžintas natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, G. O., V. P. O., V. M. ir kt., bylos Nr. 3K–3–149/2007). Taigi teismai teisėtai taikė restituciją natūra.

50Dėl CPK 137 straipsnio 1 dalies pažeidimo

51Kasatoriaus nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-339/2008, šioje byloje reikšmės neturi. Kasatoriaus nurodytoje nutartyje konstatuota ir daugiau civilinio proceso normų pažeidimų, kurie buvo pagrindas daryti išvadą, kad nebuvo tinkamo proceso pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Šiuo atveju procesai buvo tinkami, todėl kasatoriaus nurodytas pažeidimas nėra pagrindas naikinti teisėtus teismų sprendimus.

52Remdamasis išdėstytais motyvais kasacinis teismas konstatuoja, kad teismai materialiąsias ir procesines teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes taikė tinkamai, todėl paliktini galioti jų priimti sprendimai.

53Dėl bylinėjimosi išlaidų

54Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2009 m. birželio 19 d. nutartimi nustatė, kad atsakovas A. Ž. turi sumokėti likusią 32 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą dalį iki tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Šios sumos atsakovas nesumokėjo, todėl ji priteistina.

55Dėl atsakovo inicijuoto kasacinio proceso kasacinis teismas patyrė 97,30 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Nepatenkinus kasacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo (kasatoriaus) į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 3, 8 punktai, 92 straipsnis).

56Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

57Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

58Priteisti iš atsakovo A. Ž., (duomenys neskelbtini), 32 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 97,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

59Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.