Byla 1A-117-485/2017
Dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, paskiriant 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam G. P., jo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, paskiriant 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos griežtesnei bausmei visiškai apimant švelnesnę ir nustatyta subendrinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

4Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje ir neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu, mokslu ar gydymusi.

5Nukentėjusio B. J. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista B. J. iš G. P. 855,98 eurų turtinės ir 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas bei 393,10 eurų proceso išlaidų.

6Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimas – iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktos nepakeistos, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintinos.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8

    1. G. P. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 14 d. apie 1.30 val. ( - ), prie tvenkinio, esančio ( - ) namų, veikdamas su nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, tyčia sudavė nukentėjusiajam B. J. ne mažiau kaip dvylika smūgių į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarydamas jam odos nubrozdinimus kaktos kairėje, dešinėje alkūnėje, kairėje alkūnėje, dešiniame kelyje, muštinę žaizdą kairiame antakyje, kairio žando gleivinėje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinės akies vokuose, krūtinės ląstos kairėje, dešinėje alkūnėje, kairiame žaste, kairės čiurnos sumušimą ir tuo nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, po to iš nukentėjusiojo kelnių kišenių pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4“, 300 eurų vertės, mobilaus ryšio telefoną „HTC“, 200 eurų vertės, piniginę, 100 eurų vertės, kurioje buvo 80 eurų įvairiomis kupiūromis, taip padarydamas B. J. 680 eurų turtinę žalą.
      1. Be to, G. P. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad nenustatytu laiku ir vietoje iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių antžeminių dalių, kurių svoris 0,716 g, kuriose yra 9,6 % delta-9-tetrahidrokanabinolio, kurią neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose S. ( - ), ( - ) r., krepšyje, plastikiniame maišelyje, kol 2015 m. rugpjūčio 18 d. apie 14.10 val. kratos metu narkotinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.
    2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. spalio 25 d. apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, kad byloje pareikšti kaltinimai nuteistajam G. P. pasitvirtino, civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, o skiriant bausmes, atsižvelgta į reikšmingas šiam klausimui aplinkybes ir jos paskirtos inkriminuotų straipsnių sankcijų ribose.
    3. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendį dalyje dėl nusikaltimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį panaikinti ir jį išteisinti, atmesti civilinį ieškinį, o dėl baudžiamojo nusižengimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį sušvelninti jam paskirtą bausmę.
      1. Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai vertino liudytojų, kaltinamojo, nukentėjusiojo duotus parodymus, vertino tik dalį įrodymų, kitų įrodymų, kurie paneigia nuteistojo kaltę, netyrė ir nenurodė dėl ko jais nesivadovauja.
      2. Skunde nesutinka su teismo išvada, kad nukentėjusiojo B. J. parodymai nuoseklūs ir nekeliantys abejonių, o nežymūs prieštaravimai neesminiai. Pasak apelianto, įvertinus nukentėjusiojo parodymus, jie prieštaringi, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti tam tikrų aplinkybių, o esminiai prieštaravimai nebuvo pašalinti ir teisme. Nei vienas liudytojas ar surinkti teisme įrodymai nepatvirtina jo kaltės. Teismo motyvai ir įrodymų vertinimas paviršutiniškas, nors visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.
      3. Taip pat skunde nurodo, kad nebuvo nustatinėjamas ir nukentėjusiajam neparodytas atpažinti asmuo ar asmenys iš fotonuotraukų, kur galimai labiausiais tyčiojosi iš jo, nebuvo apklausti asmenys, kuriuos prašė apklausti įtariamasis dar ikiteisminio tyrimo metu. Padaryti pažeidimai atliekant procesinį veiksmą atpažinimą iš nuotraukų, nes visi parodyti asmenys skyrėsi savo amžiumi, plaukų spalva, kirpimu, veido bruožais. Be to padaryti ir kiti procesiniai teisės normų pažeidimai, nes neapklausti MINI baro darbuotojai dėl nuteistojo ir jo draugų elgesio, būsenos, kiekio, jų apsirengimo. Apeliantas tvirtina, jog nebuvo pasišalinęs nuo stalelio ir nebuvo nuėjęs iki nusikaltimo padarymo vietos prie tvenkinio. Skunde kritikuojami pareigūnų veiksmai dėl šalia esančios degalinės vaizdo kamerų užfiksuoto įrašo, kuris nebuvo išsaugotas, nes dėl jo pasikreipta per vėlai, taip pat kritikuojami teismo veiksmai tenkinus prokuroro prašymą dėl pakartotinos liudytojo A. L. apklausos 2016 m. birželio 13 d., kadangi buvo pažeista kaltinamojo teisė pareikšti nuomonę dėl šio prašymo.
      4. Nuteistasis skunde nurodo, jog panaudojus psichologinį smurtą, buvo išgauti jo pirminiai parodymai, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, kritikuojama bylos rašytinė medžiaga dėl SMS, kadangi jam nesuprantamai ir nepaaiškinamai ji tapatinama su įvykiu, nesuprantama kodėl nebuvo ieškota drabužių ant kurių galimai būtų buvę nusikaltimo pėdsakų: kraujo.
      5. Jo nuomone, teismas netinkamai nustatinėjo G. P. kaltę, nenustatė psichinio santykio su veika ir pasekmėmis, teismas nebuvo šališkas objektyviąja prasme. Be to, civilinis ieškinys turi būti atmestas, nes ne jis padarė nusikaltimą arba paliktas spręsti civilinio proceso tvarka, kadangi civilinio ieškinio išsprendimas paremtas prielaidomis.
      6. Dėl bausmės sumažinimo už baudžiamojo nusižengimo padarymą skunde nurodo, kad yra neteistas, dirba ir todėl prašo sušvelninti paskirtą bausmę.
    4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis kaltės dėl BK 180 straipsnio 1 dalies nepripažino, o dėl inkriminuoto BK 259 straipsnio 2 dalies prašė paskirtą bausmę švelninti, jo gynėjas advokatas palaikė nuteistojo skundą ir motyvus bei prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
    5. Nuteistojo G. P. apeliacinis skundas atmetamas.
    6. Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis padarė BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ginčija įrodymų vertinimą bei netinkamą kaltės nustatymą.

9Dėl BK 180 straipsnio 1 dalies.

    1. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
      1. Būtini šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai yra veika, padariniai ir priežastinis ryšys. Veikai būdinga tai, kad kaltininkas padaro ją aktyviais veiksmais: fiziniu smurtu, grasinimu tuoj pati jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Svetimo turto pagrobimas paprastai yra susijęs su staigiu turto turėtojo užpuolimu. Užpuolimas gali būti slaptas ir netikėtas arba atviras, akivaizdus, turto turėtojui ar kitiems asmenims. Visais atvejais tai priemonė, kuria siekiama palaužti užpulto asmens pasipriešinimą arbe neleisti jam šauktis pagalbos.
      2. Subjektyviosios plėšimo pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį pagrobti neteisėtomis priemonėmis: panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis.
    2. Apeliaciniame skunde nurodoma kritika dėl teismo atlikto įrodymo vertinimo, akcentuojamas proceso šalių parodymų netinkamas vertinimas, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2014, 2K-28-976/2015). Tik įvertinus visus įrodymus, pagal jų visumą daromos atitinkamos išvados. Taip pat pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.
    3. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 14 d. apie 1.30 val. ( - ) r., ( - ), prie tvenkinio, esančio už ( - ) namų, nukentėjusiojo B. J. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas ir nežymiai sutrikdyta jo sveikatą, tokiu būdu atimant galimybę jam priešintis, ir iš nukentėjusiojo kelnių kišenių buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy S4“, 300 eurų vertės, mobilaus ryšio telefonas „HTC“, 200 eurų vertės, piniginė, 100 eurų vertės, kurioje buvo 80 eurų įvairiomis kupiūromis. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, apkaltinamajame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad šią nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, padarė nuteistasis G. P.. Apeliantas kaltės dėl plėšimo nepripažino.
      1. Ikiteisminis tyrimas dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų pradėtas nukentėjusiojo B. J. pareiškimu, kuriame jis nurodė, kad jį užpuolė du jam nepažįstami asmenys, kurie panaudojo fizinį smurtą suduodant ne mažiau 5 smūgių ir spyrių į veidą bei kitas kūno vietas ir pagrobė piniginę, kurioje buvo jo asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, banko kortelė, 80 eurų, telefoną „Samsung Galaxy S4“ ir telefoną „HTC“. Šių parodymų nukentėjusysis nekeitė viso ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Išsiaiškinęs socialinio tinklo „Facebook“ pagalba 2015 m. rugpjūčio 18 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis nurodė, jog įvykio naktį jį užpuolė G. P. ir dar vienas nepažįstamas asmuo, kurio vardo ir pavardės nežino, atpažinti negalėtų, nes jo neįsidėmėjo. Šiuos parodymus patvirtino ir teisme ir neabejojo, jog jį užpuolė būtent nuteistasis. Smurto panaudojimą, siekiant palaužti nukentėjusio pasipriešinimą, užgrobiant jo turimus daiktus, patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nurodyti B. J. sužalojimai, jų pobūdis, lokalizacija, padarymo laikas bei sveikatos sutrikdymo mastas. B. J. padaryti odos nubrozdinimai kaktos kairėje, dešinėje alkūnėje, kairėje alkūnėje, dešiniame kelyje, muštinė žaizda kairiame antakyje, kairio žando gleivinėje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinės akies vokuose, krūtinės ląstos kairėje, dešinėje alkūnėje, kairiame žaste, kairės čiurnos sumušimas ir tuo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Siekiant nustatyti kaltuosius asmenis ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti procesiniai veiksmai, t. y. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką bei asmens parodymo atpažinti, kurių metu nukentėjusysis nurodė, jog vienas iš užpuolikų ir yra būtent G. P.. Apeliaciniame skunde kritikuojama ikiteisminio tyrimo dalis dėl minėtų procesinių veiksmų atlikimo teisėtumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokią kritiką atmeta konstatuojant, jog ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis G. P. ir jo gynėja, manant jog veiksmai atlikti pažeidžiant pabaudžiamojo proceso nuostatas ar tvarką, iki kol ikiteisminis tyrimas neužbaigtas, turėjo teisę šiuos veiksmus skųsti prokurorui ar aukštesniajam prokurorui. Tokią galimybę G. P. ar jo gynėja žinojo, matyti, kad naudojosi tokia teise ir nesutikdami su atliekamais ikiteisminio tyrimo metu veiksmais, jų teisėtumą ginčijo aukštesniajam prokurorui, teikė prašymus atlikti veiksmus ir pan. Bylą nagrinėjant teisme šių procesinių veiksmų, užfiksuotų procesiniuose dokumentuose – protokoluose, patikimumas nesukritikuotas, įvertinus skundo argumentus ir padarius analizę minėtu aspektu, teisėjų kolegija kitokios nuomonės nesuformavo, esminių pažeidimų nenustatė. Abejonių, jog vienas iš plėšimo dalyvių buvo G. P., ištyrus bylos medžiagą ir šiam nusikaltimo sudėties požymiui reikšmingus duomenis, teismui abejonių nekelia ir tuo atveju, jog duodant nuteistajam pirminius parodymus 2015 m. rugpjūčio 19 d. apeliantas kaltę pripažino visiškai dėl plėšimo padarymo. Vėliau šiuos parodymus pakeitė, teisindamas tuo, kad jam pirminių parodymų metu buvo naudojamas pareigūno psichologinis smurtas, tačiau pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes dėl galimo poveikio įtariamajam detaliai aiškinosi ir tyrė, apklausė liudytojus A. D. ir A. S., kurie abu dalyvavo atliekant ikiteisminį tyrimą, abu patvirtino, kad nukentėjusįjį apiplėšė G. P., pats nuteistasis prisipažino, parodymus davė savo valia, be jokio įkalbinėjimo ar poveikio. Šių liudytojų suinteresuotumas nenustatytas, jų parodymai vertinami kartu su kita bylos objektyvia medžiaga, todėl paneigtina nuteistojo versija dėl poveikio darymo tuo metu jam, kaip įtariamajam. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą išsamiai motyvavo šiame kontekste ir teisėjų kolegija tokią nuteistojo poziciją vertina kaip siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, jo vėlesni parodymai vertintini kritiškai, kaip neatitinkantys bylos nustatytų faktinių aplinkybių, todėl pagrįstai jais nesivadovauta.
      2. Betarpiškai nagrinėjant bylą teisme, tikrinant visas reikšmingas aplinkybes objektyvios tiesos nustatymui pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino visų apklaustų liudytojų parodymus, juos gretino vienus prie kitų, analizavo ir darė atitinkamas išvadas, pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis. Nors apeliaciniame skunde G. P. daug akcentuoja ir nurodo savą proceso šalių parodymų analizę, tačiau jo nurodyta argumentacija dėl jo kaltės nebuvimo nepasitvirtino ir bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka. Kaltinančius duomenis, jog nukentėjusįjį užpuolė G. P., be nukentėjusiojo parodymų, patvirtina liudytojų A. D. bei A. S. parodymai, pirminiai paties nuteistojo parodymai, faktinės aplinkybės nustatytos bylos rašytine medžiaga. Liudytojų R. D., D. V., P. V. parodymai tinkamai įvertinti ir nurodyti motyvai kodėl jie yra kritiški byloje, todėl kitaip vertinti teisėjų kolegija neturi pagrindo, taip pat sutiktina su liudytojo G. E. parodymų vertinimas, kadangi šis liudytojas su nuteistuoju palaiko draugiškus santykius ir subjektyvumas byla nustatytas. Tas pats pasakytina ir apie apelianto tėvų (V. P. ir V. P.) parodymų vertinimą, esant santykiams nekonfliktiškiems ir suinteresuotiems byla. Nors apeliantas kritikuoja teismo išvadą dėl liudytojų L. P., N. P., V. P., E. N., A. J. bei D. M. parodymų patikimumo, tačiau padarytos parodymų analizės metu, apygardos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo jų nevertinti kaip nepatikimų.
      3. Apibendrinant visa kas išdėstyta, nustatyta, jog visgi pirmosios instancijos teismas savo išvadas pagrindė detaliais motyvais, įrodymų vertinimas atliktas be pažeidimų ir šiuo atveju, jog būtent G. P. apiplėšė B. J. įrodyta ištirtais ir objektyviai įvertintų įrodymų, tiek kiekvieno atskirai, tiek jų visuma, patvirtinta ir bylos medžiaga. Nukentėjusiojo parodymus neigiant, nurodant galimai prieštaravimus juose ir jų nepašalinimą, teismas vertina šiuos teiginius tik kaip prielaidas, kurios buvo patikrintos nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, tačiau visa tai nepasitvirtino aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu.
    4. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia, pasireiškianti tuo, jog kaltininkas naudoja smurtą kaip priemonę prieiti prie svetimo turto ir jį užvaldyti. Taigi esminis veikos požymis, nulemiantis ir šios veikos priskyrimą prie nusikalstamų veikų nuosavybei, yra būtent svetimo turto pagrobimas. Tiesioginės tyčios nustatinėjimas, esant materialiai nusikalstamos veikos sudėčiai, apima kaltininko suvokimą dėl daromo nusikaltimo pavojingo, jo pobūdžio, kaltininko numatymą, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai ir jų norėjimą (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tiesioginė tyčia apima psichinį santykį su daroma pavojinga veika, psichinį santykį su BK padarinių numatymu ir psichinį santykį su jų kilimu. Šios kaltės dalys turi būti nustatytos.
      1. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde nustatytos kaltės sudėties kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. P. suvokė jo daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, panaudojo fizinį smurtą, t. y. sudavė nukentėjusiajam B. J. ne mažiau kaip 12 smūgių į įvairias kūno vietas ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Atlikti smurtiniai veiksmai B. J. atžvilgiu yra įstatymais uždrausti, priešingi ir nuteistasis suvokė daromos veikos socialinę reikšmę, antivisuomeninį, smurtinį savo elgesį. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog atlikti baudžiamojo įstatymo uždrausti nusikalstami veiksmai prieš nukentėjusįjį, turint tikslą pagrobti svetimą turtą, t. y. nukentėjusiojo piniginę su joje buvusiais pinigais bei telefonus „Samsung Galaxy S4“ ir „HTC“. Taip pat nustatytos aplinkybės, jog panaudojus fizinį smurtą ir palaužus B. J. pasipriešinimą G. P., kartu su kitu nenustatytu asmeniu, iškraustė nukentėjusiojo kišenes ir pagrobė svetimą turtą, t. y. numatė padarinių kilimą ir jų norėjo. Smurtiniai veiksmai nutraukti palaužus B. J. pasipriešinimą ir pagrobus jo daiktus. Taigi, apibendrinant visa kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nustatytų aplinkybių pagrindu nėra abejonės, jog G. P. psichinio santykio su nusikalstamais veiksmais, padarinių numanymu ir jų kilimu pagrindas vis tik buvo svetimo turto užvaldymas. Konstatuotina, kad G. P. kaltė dėl plėšimo pagrįsta ir įrodyta bylos ištirta ir įvertinta medžiaga, ji nepreziumuojama ir neabejotina. Subjekto pakaltinamumas nepaneigtas, duomenų, jog nuteistasis būtų nepakaltinamas, nėra.
    5. Aptartų aplinkybių ir išanalizuoto nuosprendžio kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo veiksmuose nustatyti nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, jų visuma, nusikaltimas kvalifikuotas teisingai, todėl naikinti skundžiamą nuosprendžio dalį nėra pagrindo.
    6. Skundo argumentai dėl to, kad nebuvo atlikti dar kiti ikiteisminio tyrimo metu procesiniai veiksmai, neapklausti baro darbuotojai, nesiaiškintasi dėl asmens, kuris labiausiai tyčiojosi iš nukentėjusiojo atmestini, kadangi ikiteisminiam tyrimui vadovauja prokuroras, kuris pats sprendžia kokius veiksmus atlikti, kokią tyrimo taktiką pasirinkti ir dėl surinktos medžiagos bei duomenų galimo pakankamumo kaltei pagrįsti sprendimą priima savarankiškai. Šiuo atveju tai ir buvo padaryta, teismas ir aukštesnysis teismas konstatavo nusikaltimo subjekto kaltės pagrįstumą ir įrodytinumą, abejonių nekyla, todėl ir pagrindo atlikti papildomus veiksmus, kad pagrįstų ar paneigtų tas kas nustatyta nėra tikslinga. Nusikaltimo sudėtis įrodyta.
    7. Skundo argumentas, jog išsamiam ir pilnam bylos išnagrinėjimui netinkamai buvo organizuojamas vaizdo medžiagos išėmimas, tačiau atsižvelgiat į tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir prokuroras sprendžia dėl įrodymų rinkimo ir jais išvadų grindimo, pažymėtina, kad iš bylos medžiagos ir liudytojo A. S. parodymų matyti, jog šis įrodymas (vaizdo medžiaga) buvo tikrinamas, tiriamas ir įvertinus jos turinį, nuspręsta ja nesivadovauti, kadangi pareigūnas turėjo teisę spręsti dėl jos reikšmingumo, kuris paaiškino, jog tyrimui reikšmingos medžiagos nerasta, o iš bylos duomenų buvo nustatyta, kad apiplėšimo vieta, kuri reikšminga nagrinėjamoje byloje, nebuvo filmuojama ar kitaip stebima.
    8. Apelianto nuomone, bylą išnagrinėjęs ir ginčijamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas objektyviąją prasme. Teismo šališkumą apeliantas sieja su apkaltinamojo nuosprendžio dėl veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, priėmimu. Tačiau su tokiu nepagrįstu teiginiu nesutiktina, kadangi teismo nešališkumo principas negali būti suvokiamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio ar nutarties motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, kitais nuosprendžio surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-349/2014, Nr. 2K-P-89/2014, 2K-67-746/2015, 2K-217-699/2015). Atsižvelgiant į nurodytą suformuluotą teisminę praktiką, apeliantui siejant teismo šališkumą su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo teisėtumu, tokia jo pozicija nepagrįsta ir atmestina, kitokių duomenų, grindžiančių teismo šališkumą šiuo objektyviuoju aspektu, nėra ir bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka teisėjų kolegija tokių požymių nenustatė.
    9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo posėdyje tinkamai ištirti ir skundžiamame nuosprendyje nuosekliai ir išsamiai išanalizuoti įrodymai yra pakankami pagrįsti apelianto kaltei dėl nusikaltimo numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje. Dėl šios priežasties naikinti nuosprendį G. P. atžvilgiu skunde nurodytais motyvais, nėra objektyvaus pagrindo.

10Dėl civilinio ieškinio.

    1. Apeliantas nesutinka su civiliniu ieškiniu tvirtindamas, kad nepadarė nusikalstamos veikos, tačiau jei teismas spręs kitaip, tuomet prašo palikti jį nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė remdamasis prielaidomis, o civilinio ieškinio dydis nepagrįstas dokumentais.
      1. Baudžiamajame procese asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti nusikalstamą veiką padariusiam (kaltinamam, įtariamam) asmeniui civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 straipsnio 1 dalis). B. J. šioje byloje pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu (BPK 110 straipsnio 1 dalis). Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė vadovaudamasis BPK 115 straipsniu. Nustatęs priežastinį ryšį tarp G. P. padarytų nusikalstamų veikų (panaudojant smurtą pagrobtas svetimas turtas) ir B. J. patirtos žalos ir dėl to darydamas išvadą, kad žala priteistina iš nusikaltimą padariusio asmens, teismas teisingai taikė minėtas BPK nuostatas.
      2. Žalos dydis (tiek turtinės, tiek neturtinės) – faktinė aplinkybė, kurią nustatydami teismai vertina bylos duomenis, turinčius reikšmės šio klausimo išsprendimui. Pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje nurodė bylos įrodymus ir atsižvelgęs į visas aplinkybes išdėstė argumentus, kuriais pagrindė savo išvadas dėl žalos padarymo nukentėjusiajam B. J.. Teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl turtinės (855,98 Eur) žalos dydžio įrodytumo. Taip pat teismas pateikė argumentus dėl kelionės išlaidų į teismo posėdžius, kurios pagrįstos byloje pateiktais dokumentais bei argumentus dėl neturtinės (1 000 Eur) žalos realumo bei adekvatumo patirtiems padariniams, padarytos veikos pobūdžiui ir kt. Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo civilinio ieškinio išsprendimo prieštarauja bylos medžiagai bei teismo sprendimo turiniui ir nagrinėjamu aspektu yra nepagrįsti.

11Dėl bausmės švelninimo už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

    1. Nuteistasis G. P. nekvestionuoja teismo nustatytų faktinių baudžiamojo nusižengimo padarymo aplinkybių, inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau, atitinkamai argumentuodamas, nuteistasis mano, jog teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, t. y. kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apelianto prašymas šioje dalyje nepagrįstas.
      1. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra numatyti BK 54 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.
      2. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad G. P. savo kaltę dėl jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo padarymo pripažino, jo veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis). Nustatyta ir tai, kad apeliantas dėl padarytos neteisėtos veikos prisipažino ir gailisi, kas jo atsakomybę lengvina, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. P. yra neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, priklausomybės ligų centre neregistruotas, dirbantis, charakterizuojamas darbovietėje teigiamai. Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė kad už padarytą baudžiamąjį nusižengimą skirtina laisvės apribojimo bausmė labai artima minimaliai. Teisingai teismas įvertino nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, atsižvelgė į bausmės paskirtį, teisingumo ir proporcingumo principus ir paskyrė adekvačią bausmę padarytam nusižengimui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad švelnesnė bausmė nei laisvės apribojimas šiuo atveju nepasiektų bausmės tikslų G. P. atžvilgiu.
      3. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Paprastai, kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis, tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.
      4. BK 62 straipsnyje nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Be to, BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant, teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę tuo atveju, kai yra kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala. G. P. atsakomybę lengvina tik viena aplinkybė, jog jis dėl nusižengimo prisipažino ir gailisi, daugiau lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų kriterijų apeliantas netenkina.
      5. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Prašant švelninti apeliantui paskirtą bausmę dėl baudžiamojo nusižengimo inkriminavimo prašymas grįstas apelianto neteistumu ir darbinių santykių turėjimu, jokių kitų išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų bausmės teisingumo principo pažeidimą nenustatyta ir teisėjų kolegija daro išvadą, kad analizuojamu atveju yra susiklosčiusi daugiau tipinė, įprastinė nei išskirtinė situacija, todėl minėto straipsnio nuostatos taip pat negali būti taikomos.
    2. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta bausmė nėra laikoma per griežta, paskirtas 5 mėnesių laisvės apribojimo terminas yra beveik minimalus šiai bausmės sankcijos minimumui, kuris užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, jog paskirta bausmė nuteistojo atžvilgiu yra tinkamai paskirta, laikantis bausmės skyrimo taisyklių, adekvati ir proporcinga, nepažeidžianti teisingumo principo bei jo atžvilgiu pritaikyta BK 75 straipsnio nuostatos.

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

Nutarė

13nuteistojo G. P. apeliacinį skundą atmesti.

14Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Ryšiai