Byla A-575-1703-14
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. (E. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas E. A. (E. A.) (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. rugsėjo 3 d. (pagal skundo surašymo datą) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas), priteisti 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

5Skunde nurodė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) buvo laikomas nuo 2009 m. rugsėjo 14 d. iki 2010 m. spalio 13 d. įvairiose kamerose, kurių plotas yra iki 7,9 kv. m, su kitais keturiais nuteistaisiais, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos higienos normos reikalavimus bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

62011 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytą 3,6 kv. m. minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimą. Pažymėjo, kad kamerose tualetas buvo be durų, pertvertas 1,2 metro aukščio sienele, kamerose buvo kriauklė rankom plauti, stalas, dvi kėdės, radiatorius, spintelės. Teigė, jog kamerose, kuriose jis buvo laikomas, trūko gryno oro (ypač žiemą), buvo kitų nepatogumų. Dėl tokių laikymo sąlygų skaudėdavo galvą, negalėjo miegoti nuo įtampos, kildavo konfliktai, tapo irzlus. Lukiškių TI-K administracija į jo skundus nereagavo, pats jis lietuviškai nemoka, todėl nežinojo visų vidaus taisyklių. Tikino, jog dėl tokių Lukiškių TI-K veiksmų patyrė neturtinę žalą.

7Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsiliepime pažymėjo, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954 asmenys, tačiau šis skaičius nuolat yra viršijamas ir gali siekti virš 1 000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie įstaigoje yra palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, ir atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus jie laikomi po 1 žmogų (tik labai retais atvejais jų pačių prašymu jie gali būti laikomi po 2 asmenis).

9Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Taip pat, skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi ir Bausmių vykdymo kodekso

1070 straipsnyje numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių, kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei jie būtų perkeliami į laisvesnes kameras.

11Taip pat paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką yra išduodamas į kameras. Nurodė ir tai, jog siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

12Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido Lukiškių TI-K, t. y. nuo 2009 m. rugsėjo 14 d. iki 2010 m. spalio 13 d., kreipėsi 2013 m. rugsėjo 3 d. ir prašė pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

13II.

14Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė jam 200 Lt neturtinės žalos iš atsakovo, o kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15Teismas apžvelgė ieškinio senaties institutą reglamentuojančias Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalį, 1.126 straipsnio 2 dalį ir 1.127 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009 pateiktą išaiškinimą apie tai, jog ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti.

16Konstatavo, jog atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir taikytiną teismų praktiką, į tai, kad pareiškėjas termino atnaujinti neprašo, svarbių priežasčių, kodėl kreipėsi daugiau nei po trejų metų nenurodo, nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovės atstovo prašymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2013 m. rugsėjo 3 d., kas reiškia, kad taikant senaties terminą, pareiškėjui neturtinė žala galėtų būti priteistina už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 3 d. iki 2010 m. spalio 13 d.

17Pažymėjo, jog nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Nurodė, jog reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, numatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punkte.

18Išdėstė, jog iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas (atmetus laikotarpį dėl kurio šioje byloje yra suėjusi senatis) 2010 m. rugsėjo 3 d. – 2010 m. rugsėjo 14 d. buvo kameroje Nr. 293, kurios plotas yra 8,20 kv. m ir kurioje ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2010 m. rugsėjo 15 d. kameroje Nr. 293 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje); 2010 m. rugsėjo 16 d. – 2010 m. rugsėjo 23 d. buvo kameroje Nr. 293 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2010 m. rugsėjo 24 d. buvo kameroje Nr. 293 (ryte – 2, vakare – 4 asmenys kameroje); 2010 m. rugsėjo 25 d. – 2010 m. rugsėjo 27 d. buvo kameroje Nr. 293 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2010 m. rugsėjo 28 d. buvo kameroje Nr. 293 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje); 2010 m. rugsėjo 29 d. – 2010 m. spalio 12 d. buvo kameroje Nr. 293 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2010 m. spalio 13 d. pareiškėjas išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją 3-ąją valdybą. Apibendrino, jog laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 3 d. iki 2010 m. spalio 12 d. imtinai, t. y. iš viso 39 dienas, vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko nustatytų reikalavimų.

19Darė išvadą, jog Lukiškių TI-K administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

20Nurodė, jog pagal HN 76:2010 21 punktą kamerose turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 metro. Pažymėjo, kad pareiškėjas tariamą higienos normos pažeidimą įvardino nenurodydamas, kokiose kamerose šis pažeidimas, pasak jo, buvo, o byloje jokių objektyvių įrodymų, kad nagrinėjamu atveju šios įstatymo normos nesilaikyta, nėra.

21Taip pat nurodė, jog HN 76:2010 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Įvertino, jog atsakovo atsiliepime aprašyta Lukiškių TI-K patalpų vėdinimo sistema atitinka nustatytą teisinį reglamentavimą, o pareiškėjo argumentą dėl blogos ventiliacijos atmetė kaip nepagrįstą, nes patalpos vėdinamos natūraliu būdu, atsidarant langus. Pridūrė, jog įrodymų, kad nebuvo galimybės atidaryti langus ir pravėdinti patalpas, nepateikta.

22Pažymėjo ir tai, jog iš byloje pateiktos paslaugų teikimo sutarties Nr. 102, kuri vėliau buvo tęsiama, sudarytos tarp UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stoties“ ir Lukiškių TI-K, matyti, jog Lukiškių TI-K patalpose (sandėliuose, virtuvėje, pirtyje, miegamosiose patalpose) UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ įsipareigoja atlikti vabzdžių naikinimą bei dezinfekciją.

23Pridūrė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų teikęs skundus dėl netinkamų jo laikymo sąlygų. Pažymėjo, jog pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Iš to išplaukia, kad grindžiant neturtinės žalos reikalavimus blogos kamerų būklės kontekste taip pat būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus. To nepadarius, laikytina, kad pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti objektyviais įrodymais.

24Dėl kitų higienos normų pažeidimo nurodė, jog pareiškėjas nedetalizavo, kokias konkrečiai pasekmes šie pažeidimai jam sukėlė, apsiribodamas tik šių pažeidimų abstrakčiu įvardinimu.

25Apžvelgė, jog 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 14.6 punkte yra įtvirtinta, jog: kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Tuo tarpu pareiškėjo teigimu, kamerose, kur jis buvo laikomas, sėdimos vietos buvo numatytos tik dviem asmenims, nors kamerose būdavo daugiau asmenų.

26Atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą dėl šių pareiškėjų teiginių (inventoriaus) nepasisakė, o byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas raštiškai būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl inventoriaus trūkumo kamerose, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl inventoriaus trūkumo yra nepagrįsti.

27Pridūrė, jog pareiškėjas, kaip pagrindą neturtinei žalai atlyginti nurodė sveikatos pablogėjimus, kurie atsirado dėl aukščiau paminėtų laikymo sąlygų įkalinimo įstaigoje, tačiau šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Akcentavo, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui. Todėl teismas vertino, jog pareiškėjo teiginiai apie sveikatos pablogėjimą nebuvo grįsti jokiais objektyviais įrodymais.

28Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT)

292007 m. birželio 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007 pateiktais išaiškinimais apie neturtinės žalos įrodinėjimo specifiką bei apžvelgė CK 6.246, 6.248, 6.247, 6.249, 6.271 straipsniuose įtvirtintą prievolę atlyginti valdžios institucijų veiksmais (neveikimu) padarytą žalą ir sąlygas jai atsirasti.

30Taip pat apžvelgė CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintą neturtinės žalos sąvoką bei jos atlyginimo kriterijus bei su tuo susijusią teismų praktiką (rėmėsi LVAT administracinėmis bylomis Nr. A756-122/2010, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009 ir kt.). Apžvelgė ir LVAT administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008 ir Nr. A502-734/2009, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2008 m. lapkričio 18 d. sprendime byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02) ir 2003 m. lapkričio 6 d. sprendime byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008 pateiktus išaiškinimus.

31Pažymėjo, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tam tikrą laiką pareiškėjui nebuvo užtikrintos laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, todėl vertindamas pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, teismas atsižvelgė ir šio į pažeidimo trukmę bei vertybes, kurioms daromas pažeidimas kėlė grėsmę. Tuo tarpu tą atsakovo argumentą, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, todėl neturėjo galimybės asmeniui užtikrinti minimalaus teisės aktų reikalaujamo gyvenamojo ploto, teismas atmetė, pažymėdamas, jog tai neatleidžia valstybės nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą pareiškėjui. Akcentavo, kad byloje sprendžiamas ne Lukiškių TI-K, o valstybės deliktinės atsakomybės klausimas (rėmėsi LVAT 2009 m. sausio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A438-121/2009 ir 2010 m. kovo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-122/2010).

32Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, kilusias pasekmes, faktą, kad pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praėjus beveik 4 metams nuo jo atvykimo į Lukiškių TI-K, LVAT praktiką, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus (rėmėsi LVAT 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-2791-12), taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, sprendė, kad 200 Lt suma už netinkamas ir teisės aktus pažeidžiančias kalinimo sąlygas (viso 39 dienas) laikytina pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.

33III.

34Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 60 – 63), kuriuo prašo ginčijamą teismo sprendimą panaikinti ir tenkinti jo pirminį skundą, priteisiant jam 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

35Apeliaciniame skunde nurodo, jog Lukiškių TI-K atsiliepime nepagrįstai teigia, jog leistinas maksimalus minėtoje įstaigoje laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau kartais viršija ir 1000 asmenų. Pažymi, jog 2010 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 didžiausias leistinas įstaigoje laikyti asmenų skaičius neturėtų viršyti 300 asmenų. Tačiau tuo pačiu atkreipia dėmesį, jog Įsakymu nustatytas didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų asmenų skaičius siekia 625, todėl tarp teisės aktų egzistuoja prieštaringumas. Teigia, jog tokiomis sąlygomis užtikrinti higienos normų laikymąsi Lukiškių TI-K yra neįmanoma.

36Taip pat nurodo, jog savo skunde pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs, jog lietuviškai nemoka, o jam suprantama kalba nebuvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis, dėl ko nežinojo savo teisių ir pareigų. Mano, jog tokia praktika Lukiškių TI-K yra naudinga, nes sumažina į teismą besikreipiančių asmenų skaičių.

37Pabrėžia ir tai, jog Lukiškių TI-K kamerose buvo labai ankšta, jų plotas siekdavo nuo 7 kv. m iki 8 kv. m, be to, jose dar būdavo tualetas, kurio plotas 1,2 kv. m, dviejų aukštų gultai, kurie užima apie 4 kv. m, praustuvas, staliukas, dvi kėdės, asmeniniai daiktai. Nurodė, jog tualetą nuo miegamosios dalies skiria tik 120 cm aukščio sienelė. Pažymėjo, jog kamerose būdavo bloga ventiliacija, jose blogai džiūdavo skalbiniai, jautėsi pelėsio kvapas, pelijo čiužiniai. Be to, kamerose laikytiems asmenims prie stalo tekdavo valgyti paeiliui.

38Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu teikė papildomus įrodymus, kuriuos priimti atsisakyta. Nurodė, jog yra musulmonas, tad jam per dieną reikėdavo 5 kartus melstis, kas buvo sunkiai įmanoma.

39Taip pat apžvelgia 2011 m. rugpjūčio 22 d. Seimo kontrolieriaus išvadą Nr. 1/3D-2518, remiasi CK 6.250 straipsnyje pateikiamu neturtinės žalos apibrėžimu ir akcentuoja, jog Lukiškių TI-K minėtų kalinimo sąlygų sudarymu pasiekė minimalų žiaurumo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme. Nesutinka ir su CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino pritaikymu byloje.

40Teisėjų kolegija

konstatuoja:

41IV.

42Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) kamerose neužtikrinant jam minimalaus gyvenamojo ploto bei kitų tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 14 d. iki 2010 m. spalio 13 d., atlyginimo.

43Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjo pareiškėjo skundą bei konstatavęs, jog nebuvo užtikrinama pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, priteisė jam 200 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

44Apeliaciniu skundu pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašydamas priteisti jam 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

45Pirmiausia pareiškėjas nesutinka su tuo, jog jo reikalavimui buvo pritaikytas Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (tai matyti iš galutinės pareiškėjo apeliacinio skundo dalies) ir vertinamas tik jo Lukiškių TI-K nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2010 m. spalio 13 d. praleistas laikotarpis.

46Šiuo aspektu pažymėtina, jog ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, jog šio instituto tikslas yra sudaryti realią galimybę asmenims apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti teisinių santykių stabilumą, užkirsti kelią neapibrėžtą laiką bylinėtis ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2009).

47Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

48CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

49Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje buvo pagrįstai (atsakovo prašymu) pritaikytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi 2013 m. rugsėjo 3 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tik pareiškėjo kalinimo nuo 2010 m. rugsėjo 3 d. iki 2010 m. spalio 13 d. laikotarpį. Tuo tarpu atnaujinti senaties terminą konkrečiu atveju nėra pagrindo, nes pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, kodėl negalėjo teisminės gynybos kreiptis anksčiau, t. y. nepraleisdamas teisinį stabilumą garantuojančio ieškinio senaties termino. Nors pareiškėjas ir teigė, jog jam suprantama kalba jis nebuvo supažindintas su Lukiškių TI-K vidaus tvarkos taisyklėmis, jis nedetalizavo, kaip šis faktas sutrukdė jam teisminės gynybos kreiptis per įstatymų numatytus terminus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apie galimybę kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo žino kiekvienas apdairus ir savo teisių gynyba besidomintis asmuo (Administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) 58 str. 1 d.), todėl ji neturėtų būti siejama su pareiškėjo (ne)supažindinimu su pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis.

50Pažymėtina, jog reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio

5116 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

52Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų buvo padaryta tam tikra neturtinė žala. Tačiau teisėjų kolegija, remiantis žemiau išdėstytų motyvų visuma, nesutinka su jam priteistos neturtinės žalos dydžiu.

53Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

54Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

55Pastebėtina, jog šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas; atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad turi būti įvertinta kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, visuma ir neturi būti sureikšminamas nei vienas jų atskirai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013). Remiantis nurodytais išaiškinimais, darytina išvada, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010).

56Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad EŽTK įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96), 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98) ir kt.).

57Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į EŽTK 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir kt. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal EŽTK 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su EŽTK 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95)). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas EŽTK 3 straipsnio pažeidimas. Be to, EŽTT savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ EŽTK 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti EŽTK 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje K. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53254/99); 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje Dorokhov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 66802/01) ir kt.).

58Byloje taip pat nekyla ginčas dėl to, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 3 d. iki 2010 m. spalio 12 d., iš viso – 39 dienas, buvo kalinimas, pažeidžiant teisės aktuose numatytą minimalią gyvenamojo ploto normą, t. y. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punkte įtvirtintą 3,6 kv. m gyvenamojo ploto normą kamerų tipo patalpoms.

59Pareiškėjas neginčija duomenų dėl minimalaus jam Lukiškių TI-K tekusio gyvenamojo ploto teisingumo. Patikrinusi minėtus duomenis, jų akivaizdaus klaidingumo nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl jų detaliai nekartoja, papildomai akcentuodama, jog pareiškėjui minėtu laikotarpiu (išskyrus 2010 m. rugsėjo 24 d. rytą) tekdavo nuo 2,05 kv. m iki 2,73 kv. m gyvenamojo ploto, arba nuo 0,86 kv. m iki 1,55 kv. m mažiau nei įtvirtina Įsakymo 1.3.1 punktas.

60Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog Lukiškių TI-K teismui nurodė nepagrįstą šioje įkalinimo įstaigoje iš viso laikytų asmenų skaičių, tačiau tai, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos baigčiai reikšmės neturi. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjui nesuteikti įgaliojimai ginti viešąjį interesą ir kvestionuoti, ar Lukiškių TI-K laikosi teisės aktų in abstracto. Priešingai – individualioje byloje, siekdamas prisiteisti neturtinę žalą, jis gali ir turi įrodinėti Lukiškių TI-K teisės aktų pažeidimus in concreto, t. y. jo paties atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl šių jo motyvų daugiau nepasisakys.

61Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, spręstina, jog kalinimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pareiškėjui sukėlė rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią. Dar daugiau, toks kamerų tipo patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, perpildymas trukdė jam naudotis bet kokiu privatumu kasdieniniame gyvenime, kas savaime buvo traumuojanti patirtis ir sumenkino pareiškėjo žmogiškąjį orumą. Vertinant tai ir minimalaus vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, sukėlė jam dvasines kančias bei nepilnavertiškumo jausmą, kuriems pirmosios instancijos teismo priteista 200 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma nelaikytina adekvačia.

62Tačiau iš bylos duomenų matyti ir tai, jog nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs išskirti pareiškėją iš kitų įstaigoje laikomų asmenų tarpo ir būtent jam sudaryti teisės aktų reikalavimų neatitinkančias kardomojo kalinimo sąlygas, be to, jis į Lukiškių TI-K administraciją su skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė, jam kilusios žalos įtikinimai neindividualizavo.

63Tuo pačiu akcentuotina, jog neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Kita vertus, pastebėtina, jog negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, 2013 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

64Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kurias teisėjų kolegija laiko reikšmingomis nustatant pareiškėjui atlygintiną neturtinės žalos dydį, bei į valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), į tai, kad nors sunki ekonominė padėtis baigėsi 2013 m., sunki finansinė padėtis valstybėje dar nesibaigė (tai inter alia parodo ir 2014 m. numatomas 1,9 proc. BVP deficitas) spręstina, jog konkrečiu atveju 1 050 Lt suma laikytina adekvačia pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Tuo tarpu jo prašyta priteisti suma – 20 000 Lt laikytina neproporcinga, todėl pareiškėjo reikalavimas gali būti tenkinamas tik iš dalies.

65Pažymėtina ir tai, jog savo skundą pareiškėjas grindė ir higieninių normų pažeidimais bei jo kalinimu antisanitarinėmis sąlygomis. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 21 punktą kamerose turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nuosekliai tvirtino, jog minėta sienelė siekė 1,2 metro. Pirmosios instancijos teismas savo ruožtu minėtosios aplinkybės neišsiaiškino, vietoje to pažymėdamas, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokioje kameroje buvo šis pažeidimas, o objektyvių duomenų, kad minėto reikalavimo buvo nesilaikyta nėra. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog teismui buvo žinoma konkrečios kameros numeris, kurioje ginčui aktualiu metu buvo kalinamas pareiškėjas, todėl jis turėjo, išpildydamas ABTĮ 81 straipsnio imperatyvus aktyviai dalyvauti nagrinėjant bylą bei minėtąją aplinkybę išsiaiškinti. Nepaisant to, minėtas proceso teisės normos pažeidimas nelaikytinas esminiu, o į šią pareiškėjo nurodytą aplinkybę palankiai atsižvelgtina, įvertinant jam priteistinos neturtinės žalos dydį.

66Dėl kitų HN 76:2010 normų ir 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ pažeidimų su apygardos administracinio teismo ginčijamame sprendime pateikta motyvacija sutiktina, jos detaliai nekartojant. Pridurtina, jog EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

67Pareiškėjas taip pat kėlė argumentus dėl to, jog yra musulmonas ir kalinimo Lukiškių TI-K metu buvo apsunkinta jo galimybė melstis penkis kartus per dieną. Šiuo bylos aspektu pažymėtina, jog minėtų argumentų pareiškėjas nei savo skunde pirmosios instancijos teismui, nei teismo posėdžio metu neišdėstė bei nenurodė priežasčių, kodėl to negalėjo padaryti anksčiau. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl naujai pareiškėjo keliamų argumentų nepasisakys.

68Apeliaciniame skunde jis taip pat nurodė pirmosios instancijos teismui teikęs papildomus įrodymus, kuriuos priimti atsisakyta. Tačiau perklausius pirmosios instancijos teismo posėdžio įrašą, konstatuotina, jog jis jokių prašymų (prijungti papildomus įrodymus) teismui nurodė neturįs. Todėl minėtas apeliaciniame skunde pareiškėjo išdėstytas teiginys nelaikytinas pagrįstu.

69Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, taip pat vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, t. y. 20 000 Lt, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 1 050 Lt. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 050 Lt neturtinei žalai atlyginti.

70Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

71Pareiškėjo E. A. (E. A.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

72Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui E. A. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 050 Lt (vieną tūkstantį ir penkiasdešimt litų) neturtinei žalai atlyginti.

73Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas E. A. (E. A.) (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. rugsėjo 3 d.... 5. Skunde nurodė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir... 6. 2011 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytą 3,6 kv. m. minimalaus... 7. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį... 8. Atsiliepime pažymėjo, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų... 9. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų... 10. 70 straipsnyje numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos... 11. Taip pat paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira... 12. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į teismą dėl tariamai jam padarytų... 13. II.... 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 14 d. sprendimu... 15. Teismas apžvelgė ieškinio senaties institutą reglamentuojančias Civilinio... 16. Konstatavo, jog atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir... 17. Pažymėjo, jog nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos higienos... 18. Išdėstė, jog iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, jog... 19. Darė išvadą, jog Lukiškių TI-K administracija pažeidė pareiškėjo... 20. Nurodė, jog pagal HN 76:2010 21 punktą kamerose turi būti įrengta šalto... 21. Taip pat nurodė, jog HN 76:2010 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos... 22. Pažymėjo ir tai, jog iš byloje pateiktos paslaugų teikimo sutarties Nr.... 23. Pridūrė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas... 24. Dėl kitų higienos normų pažeidimo nurodė, jog pareiškėjas nedetalizavo,... 25. Apžvelgė, jog 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento įsakymo Nr. V-176... 26. Atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą... 27. Pridūrė, jog pareiškėjas, kaip pagrindą neturtinei žalai atlyginti... 28. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir... 29. 2007 m. birželio 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A14-653/2007,... 30. Taip pat apžvelgė CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintą neturtinės... 31. Pažymėjo, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tam... 32. Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, kilusias pasekmes, faktą, kad... 33. III.... 34. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014... 35. Apeliaciniame skunde nurodo, jog Lukiškių TI-K atsiliepime nepagrįstai... 36. Taip pat nurodo, jog savo skunde pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs,... 37. Pabrėžia ir tai, jog Lukiškių TI-K kamerose buvo labai ankšta, jų plotas... 38. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu teikė papildomus įrodymus, kuriuos... 39. Taip pat apžvelgia 2011 m. rugpjūčio 22 d. Seimo kontrolieriaus išvadą Nr.... 40. Teisėjų kolegija... 41. IV.... 42. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas... 43. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjo pareiškėjo skundą bei... 44. Apeliaciniu skundu pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo... 45. Pirmiausia pareiškėjas nesutinka su tuo, jog jo reikalavimui buvo pritaikytas... 46. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas... 47. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo... 48. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu teismas pripažįsta, kad... 49. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje buvo pagrįstai... 50. Pažymėtina, jog reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės)... 51. 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent... 52. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo... 53. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis... 54. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio... 55. Pastebėtina, jog šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės... 56. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko,... 57. Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į EŽTK... 58. Byloje taip pat nekyla ginčas dėl to, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010... 59. Pareiškėjas neginčija duomenų dėl minimalaus jam Lukiškių TI-K tekusio... 60. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog Lukiškių TI-K teismui... 61. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, spręstina, jog kalinimas pažeidžiant... 62. Tačiau iš bylos duomenų matyti ir tai, jog nėra duomenų, kad Lukiškių... 63. Tuo pačiu akcentuotina, jog neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais,... 64. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kurias teisėjų kolegija laiko... 65. Pažymėtina ir tai, jog savo skundą pareiškėjas grindė ir higieninių... 66. Dėl kitų HN 76:2010 normų ir 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento... 67. Pareiškėjas taip pat kėlė argumentus dėl to, jog yra musulmonas ir... 68. Apeliaciniame skunde jis taip pat nurodė pirmosios instancijos teismui teikęs... 69. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo... 70. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 71. Pareiškėjo E. A. (E. A.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 72. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimą... 73. Nutartis neskundžiama....