Byla 3K-3-151/2013
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Juozo Šerkšno (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovams AB „Lietuvos draudimas“, Z. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami eismo įvykio metu nukentėjusio asmens neturtinės žalos dydžio nustatymo, dėl sveikatos sužalojimo negautų pajamų ir išlaidų, turėtų ikiteisminio tyrimo metu nustatant sveikatos sutrikdymo mastą, atlyginimo klausimai.

6Ieškovas S. J. prašė teismo priteisti iš atsakovės Z. P. 20 000 Lt neturtinės ir 3060 Lt turtinės žalos atlyginimo, o iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ – 800 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 13 279,08 Lt negautų pajamų.

72008 m. spalio 14 d. apie 9.30 val. ( - ) atsakovė Z. P. , vairuodama automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. ( - ), išvažiuodama iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio „Chrysler Voyager“ (valst. Nr. ( - ) kurį vairavo ieškovas. Eismo įvykio metu ieškovui buvo sumušta krūtinės ląsta ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Plungės rajono apylinkės prokuratūros 2010 m. spalio 27 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio nutrauktas nesant nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymių. Plungės rajono policijos komisariato 2008 m. spalio 21 d. nutarimu atsakovei taikyta administracinė atsakomybė. Ieškovo teigimu, dėl padaryto sveikatos sužalojimo jis patyrė fizinį skausmą, kuris tęsėsi ilgą laiką; ieškovas buvo nedarbingas du mėnesius. Negalėdamas dirbti ir jausdamas skausmus, ieškovas išgyveno neigiamus dvasinius išgyvenimus, patyrė įvairių nepatogumų lankydamasis pas gydytojus, vykdamas pas ekspertą A. A. Garmų dėl padaryto sužalojimo tinkamo įvertinimo, sugaišo laiką apklausoms ikiteisminio tyrimo metu, procesinių sprendimų apskundimui. Ieškovas yra įsteigęs įmonę (teikia veterinarines paslaugas) ir ūkininko ūkį, tačiau dėl patirto sužalojimo negalėjo dirbti, todėl negavo pajamų. Ieškovo nuomone, iš atsakovės Z. P. priteistina 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kadangi atsakovės Z. P. civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, tai ši privalo atlyginti ieškovui 800 Lt neturtinę žalą, taip pat 13 279,08 Lt negautų pajamų, apskaičiuotų pagal pajamas, deklaruotas už praėjusį mokestinį laikotarpį iki sveikatos sužalojimo (Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Eismo įvykio nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės) 10, 12.1 punktai). Ieškovo teigimu, jis patyrė išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu, t. y. už kompiuterinę tomografiją ir rentgeno nuotrauką sumokėjo 260 Lt, A. A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biurui – 2800 Lt, ir šias išlaidas turėtų atlyginti atsakovė Z. P. .

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Plungės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – priteisė: 1) iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ – 2325,52 Lt turtinės žalos ir 800 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1120 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui ir 94 Lt žyminio mokesčio valstybei; 2) iš atsakovės Z. P. – 260 Lt turtinės žalos ir 2200 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 500 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui ir 74 Lt žyminio mokesčio valstybei; likusią dalį ieškinio atmetė.

10Teismas nurodė, kad pakenkimas asmens sveikatai nepreziumuoja neturtinės žalos fakto, kurį kartu su jo dydžiu turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Teismas, remdamasis CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalimis, 6.283 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad natūralu, jog dėl traumos ieškovas patyrė fizinį skausmą ir dėl fizinio poveikio, pasireiškusio sveikatos sutrikdymu, dvasinius išgyvenimus. Ieškovas buvo nedarbingas nuo 2008 m. spalio 17 d. iki 2008 m. gruodžio 11 d., todėl savaime suprantama, jog dėl krūtinės sumušimo jautė skausmus, galėjo patirti nepatogumų vairuojant, bendraujant, dėl patirtos traumos buvo apribota profesinė veikla. Tačiau, įvertinęs ieškovo sužalojimo laipsnį, traumos pobūdį, pateiktus duomenis apie jo individualią veiklą 2008 m. spalio–gruodžio mėnesiais (ieškovas vertėsi privačia praktika), teismas sprendė, jog ieškovo nurodomi nepatogumai buvo trumpalaikiai, nesukeliantys didelės neturtinės žalos; atsižvelgė į tai, kad eismo įvykis kilo dėl atsakovės neatsargumo, ji sąmoningai nesiekė sukelti ieškovui dvasinių išgyvenimų, tai yra pagrindas mažinti neturtinės žalos dydį. Įvertinęs ieškovo sveikatai padaryto sužalojimo laipsnį (nežymus), patirtos traumos pobūdį, atsakovės kaltės formą, tai, kad ieškovas dėl eismo įvykio gydėsi ambulatoriškai, liekamųjų reiškinių po traumos nenustatyta, teismas sprendė, kad ieškovo prašomas neturtinės žalos dydis neatitinka suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos analogiško pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. ir kt. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-131/2007; 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. ir kt. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-357/2008; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. V. T. , bylos Nr. 3K-3-515/2011). Ieškovo neturtinei žalai atlyginti pakankama 3000 Lt suma (CPK 178 straipsnis).

11Spręsdamas dėl negautų pajamų teismas vadovavosi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11, 13 straipsniais, 15 straipsnio 4 punktu, CK 6.254 straipsnio 1 dalimi, 6.283 straipsnio 1, 2 dalimis. Teismas atsižvelgė į tai, kad teismo ekspertizės metu nustatyta, jog ieškovui dėl eismo įvykio padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ieškovui darbingumo netekimas nenustatytas, todėl teismas sprendė, kad dėl eismo įvykio jis buvo nedarbingas ne daugiau kaip 10 dienų (sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių (toliau – Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės) 9 punktas). Nors ieškovui nedarbingumo pažymėjimai buvo tęsiami ilgesnį laiką, tačiau pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 punktą sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę. Iš ekspertizės akto Nr. EKG 44(230)/10(01) tiriamosios dalies matyti, kad ieškovo nedarbingumo pažymėjimai buvo tęsiami nenurodant diagnozės, apsiribojant paciento subjektyviais nusiskundimais, dėl to nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas nedarbingas buvo tik dėl eismo įvykio patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Nedarbingumo laikotarpiu ieškovas dirbo ir turėjo pajamų, dėl to, priteisiant ieškovui negautas pajamas, teisinga jas skaičiuoti ne už visą nedarbingumo laikotarpį, o tik už 10 dienų laikotarpį. Pagal ieškovo pateiktus duomenis apie jo gautas pajamas per 2007 m., negautų pajamų suma už vieną kalendorinę dieną sudaro 255,68 Lt. Ieškovas laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 14 d. iki 2008 m. spalio 23 d. gavo 231,28 Lt už suteiktas veterinarines paslaugas, todėl jo negautas pajamas sudaro 2325,52 Lt. Ši suma laikytina ieškovo nuostoliais, priteistinais iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (CPK 178 straipsnis).

12Dėl 2800 Lt išlaidų atlyginimo teismas nurodė, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, nepaisant to, kaip pavadintas privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialių žinių, surašytas dokumentas, proceso dalyvio prašymu atliktas tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, o jo surašytas dokumentas nėra nei ekspertizės aktas pagal BPK 88 straipsnį, nei specialisto išvada pagal BPK 90 straipsnį. Sutarties pagrindu atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, neturi teismo ekspertizės akto statuso, toks dokumentas teismų praktikoje laikomas konsultacine išvada. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, jas apmoka iš savo lėšų, tačiau gali prašyti, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos (BPK 104 straipsnio 2 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu ieškovui pateikus medicinos specialisto konsultacinę išvadą apie tai, kad eismo įvykio metu jam padarytas nesunkus kūno sužalojimas, buvo atlikta teismo medicinos ekspertizė. Ekspertizės metu nustatyta, kad ieškovui padarytas krūtinės ląstos sumušimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. privataus medicinos specialisto išvados nepatvirtintos. Taigi ieškovo iniciatyva pateikta specialisto išvada ir atitinkamai patirtos išlaidos nebuvo būtinos, todėl neatlygintinos (CK 6.247 straipsnis).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsniu, nurodė, kad ieškovo 2400 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos atsižvelgiant į tai, kad dalis šių išlaidų – 400 Lt nebuvo būtinos (išlaidos patikslinto ieškinio parengimui). Dėl atsakovės turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio teismas, vadovaudamasis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8.18, 9 punktais, pripažino pagrįstomis ir būtinomis 1400 Lt išlaidas. Atsakovė pateikė kvitą, patvirtinantį, kad už advokato paslaugas sumokėjo 400 Lt. Nors atstovavimo sutartis nepateikta, tačiau atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad atsiliepimą rengė advokatas, šias išlaidas teismas taip pat pripažino būtinomis. Pripažinus ieškovo teisę į turtinės ir neturtinės žalos dydį, tačiau, tenkinus tik dalį ieškinio, iš atsakovės Z. P. ieškovui priteistina išlaidų suma už advokato paslaugas mažintina iki 500 Lt. Iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis valstybei (CPK 96 straipsnis).

14Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 8 d. nutartimi pakeitė Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisė iš ieškovo atsakovei Z. P. 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, ir 300 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

15Dėl neturtinės žalos dydžio apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį pareiga atlyginti neturtinę žalą atsiranda visais atvejais, kai ji padaroma dėl sveikatos sužalojimo, gyvybės atėmimo ar nusikaltimo. Iš byloje esančio ekspertizės akto Nr. EKG 44 (230)/10(01) matyti, kad ieškovui nustatytas krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių lokaliniu skausmingu patinimu krūtinkaulio srityje. Ši eksperto išvada yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė fiziniu skausmu, nepatogumais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pagal teisės doktriną, pagrįstą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, už nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškia iki 20 proc. darbingumo netekimu, nežymiu, trumpalaikiu, nesunkiai išgydomu ir didesnių padarinių nesukėlusiu fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimu, žalos dydis vertintinas nuo 1000 Lt iki 10 000 Lt. Nagrinėjamu atveju ieškovui sveikatos sutrikdymas nesukėlė nei fizinių, nei psichinių padarinių. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo sužalojimai gali ateityje turėti neigiamą įtaką bendrai jo sveikatos būklei. Taigi nėra pagrindo padidinti ieškovui priteistą neturtinės žalos dydį iki 10 000 Lt.

16Dėl negautų pajamų apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas nedarbingumo laikotarpiu užsiėmė veterinarine praktika, taigi nuostolių, kurie pasireikštų negautomis pajamomis, nepatyrė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl sveikatos būklės ieškovas būtų atsisakęs suteikti paslaugas. Priešingai, ieškovas gavo pajamų. Taigi ieškovas neįrodė nuostolių, kurie būtų pasireiškę negautomis pajamomis (CPK 178 straipsnis).

17Dėl ieškovo 2800 Lt išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas šias išlaidas patyrė siekdamas paneigti ikiteisminio tyrimo išvadas dėl jo sveikatos sužalojimo masto. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, jas apmoka iš savo lėšų, tačiau gali prašyti, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos. Toks prašymas turi būti pateiktas BPK, o ne CPK nustatyta tvarka. Kadangi ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tai ieškovas neteko teisės į šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

18Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo patenkintų reikalavimų, reikštų atsakovei Z. P., procentinė išraiška sudaro 10,68 proc. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį atsakovei Z. P. turėjo būti priteista iš ieškovo 89,31 proc. visų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus byloje pateiktus kvitus ir procentinę atsakovės Z. P. patenkintų reikalavimų dalį jai iš ieškovo turėtų būti priteista 5760,49 Lt. Atsakovės Z. P. atstovai vyko į kitą vietovę jos iniciatyva, byloje kilęs ginčas nebuvo tokio pobūdžio ir sudėtingumo, kad būtų būtina pasitelkti atstovus iš Vilniaus, taip didinant bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovei iš ieškovo priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki 3000 Lt (teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės Z. P. apeliacinis skundas iš esmės atmestas (tenkinta skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų), sprendė priteisti jai iš ieškovo 300 Lt bylinėjimosi išlaidų.

19III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

20Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir papildomai priteisti iš atsakovės Z. P. 2800 Lt turtinės ir 7800 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ – 10 953,56 Lt negautų pajamų; priteisti 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Nurodomi šie argumentai:

211. Dėl neturtinės žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas netinkamai rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes teismo nurodytų kasacinio teismo išnagrinėtų bylų ir šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. F. A. K., bylos Nr. 3K-3-9/2006; 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. I. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-364/2007). Teismai neįvertino ieškovo patirtos neturtinės žalos kriterijų, todėl netinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12 punktą, pagal kurį draudikas privalo vadovautis nukentėjusių trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę.

222. Dėl negautų pajamų. Spręsdamas negautų pajamų kompensavimo klausimą teismas turėjo prioritetą skirti nedarbingumo pažymėjimuose nurodytai nedarbingumo trukmei, atspindinčiai asmens negalėjimą dirbti ir gauti pajamų, o ne teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytai gydymo trukmei, kuri reikšminga tik baudžiamosios teisės prasme. Taigi teismas netinkamai taikė CK 6.283 straipsnio 1, 2 dalis, TPVCAPDĮ 15 straipsnio 4 dalį. Be to, teismai netaikė Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 8, 10, 51 punktų; nepagrįstai negautas pajamas siejo tik su Sveikatos sutrikdymo masto taisyklėmis nustatytu nežymiu sveikatos sutrikdymu (iki 10 dienų). Dėl eismo įvykio kaltininke yra pripažinta atsakovė Z. P. , todėl AB „Lietuvos draudimas“ turi ieškovui išmokėti draudimo išmoką, t. y. atlyginti ieškovui negautas pajamas (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 4 dalis, CK 6.249 straipsnis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.254, 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.987 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-174/2005). Ieškovo nedarbingumas buvo tęsiamas 56 dienas, nedarbingumo pažymėjimas pildomas gydytojų, kurie nurodė diagnozę, simptomus. Ieškovo teigimu, jis užsiima individualia veikla, todėl nedarbingumo atveju jam nemokamos pašalpos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo. Tam, kad neprarastų klientų ir nors kiek gautų pajamų, nedarbingumo metu ieškovas atliko kai kuriuos nesudėtingus darbus. Už suteiktas paslaugas ieškovas gavo 1039 Lt, ir ši suma buvo minusuota iš 14 318,08 Lt negautų pajamų. CK 6.283 straipsnio 1, 2 dalyse nukentėjusio asmens apibrėžtos negautos pajamos nesiejamos su ikiteisminio tyrimo tvarka nustatytos sveikatos sutrikdymo mastu.

233. Dėl 2800 Lt išlaidų atlyginimo. Siekdamas įvertinti žalą sveikatai, įrodyti jos dydį, nukentėjusysis gali turėti papildomų išlaidų (pvz., kreipiantis į medicinos ekspertus), tokios išlaidos laikomos nuostoliais ir turi būti atlyginamos. Ieškovas, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, turėjo pagrįstą interesą išsamiau pasitikrinti sveikatą. Taigi ieškovo kreipimasis į A. A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biurą buvo teisėtas ir pagrįstas, todėl 2800 Lt, sumokėtų už biure suteiktas paslaugas, laikytinos protingomis išlaidomis. Ieškovo teigimu, būtent dėl šiame biure atlikto tyrimo pagrindu surašytos konsultacinės išvados buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas ir paskirta teismo medicininė ekspertizė. Šią ekspertizę atlikę ekspertai pateikė ekspertizės aktą remdamiesi tomografijos ir rentgeno nuotraukų duomenimis, įvertinę ieškovo sveikatos sutrikdymo mastą. Už nuotraukas sumokėtus 260 Lt teismai priteisė ieškovui iš atsakovės Z. P. . 2800 Lt išlaidas, nepaisant to, kokio proceso metu jos buvo patirtos, privalo atlyginti taip pat sveikatą sužalojęs asmuo-atsakovė Z. P. . Teismai pažeidė lygiateisiškumo principą (Konstitucijos 29 straipsnis, CPK 17 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. balandžio 10 d. konsultacija), nes jeigu nebūtų buvę eismo įvykio ieškovas nebūtų patyręs išlaidų, susijusių su medicininiais tyrimais. A. A. Garmaus konsultacinė išvada paneigė prieš tai atliktas eksperto R. Raukčio išvadas Nr. G 384/08(07) ir Nr. PG 02-384/09(07), kuriose ieškovui buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Visi keturi atlikti medicininiai tyrimai buvo vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys tam tikras aplinkybes. Pažymėtina, kad šioje byloje teismai vertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir įrodymus, kurių pagrindu baudžiamajame procese buvo priimtas procesinis sprendimas. Pažymėtina, kad jeigu tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai gauta išvada laikoma rašytiniu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Valviktė“ v. UAB „Laugina“, byla Nr. 3K-3-575/2008). Remdamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.283 straipsnio 1 dalimi, ieškovas nurodo, kad jo patirtos 2800 Lt išlaidos laikytinomis protingomis išlaidomis, susijusiomis su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas). CK 6.251 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai.

244. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė Z. P. , sudarydama atstovavimo sutartį su advokatu iš Vilniaus, sąmoningai padidino bylinėjimosi išlaidas, tačiau iš ieškovo atsakovei Z. P. priteista 3300 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš jos ieškovui – tik 500 Lt, iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ – 1120 Lt. Taigi ieškovui iš viso (neskaičiuojant žyminio mokesčio) iš atsakovų priteista 1620 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. daugiau kaip dvigubai mažiau nei atsakovei Z. P., kuri yra kalta dėl eismo įvykio. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovės Z. P. priteisė tik 260 Lt turtinės žalos ir 2200 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taigi ieškovas ne tik nukentėjo fizine ir dvasine prasme dėl eismo įvykio, tačiau ir finansiškai (labiau nei sukėlęs eismo įvykį asmuo).

25Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Z. P. prašo šį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti iš ieškovo 1815 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme. Nurodomi šie argumentai:

261. Dėl neturtinės žalos dydžio. Teismai tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, įvertino visas aplinkybes apie ieškovo sužalojimų mastą, atsižvelgė į tai, kad ieškovui nenustatyta jokių padarinių ar kad jų gali būti ateityje, į tai, kad ieškovas po eismo įvykio užsiėmė profesine veikla. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. J. v. UAB „Termesta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2010; kt.). Teismai įvertino, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovės Z. P. neatsargumo, tai pagal kasacinio teismo praktiką yra svarbu nustatant neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. UAB „Druskininkų vandentiekis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-13/2012). Ikiteisminio tyrimo nutraukimas patvirtina, kad atsakovė Z. P. ieškovo sveikatą sutrikdė nesąmoningai. Ieškovui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis realiai siekia neturtinės žalos atlyginimo, priteisto kitose civilinėse bylose, kuriose nustatyti sunkesni sveikatos sutrikdymo atvejai, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. V. M. , bylos Nr. 3K-3-155/2009; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. V. T. , bylos Nr. 3K-3-515/2011; kt.).

272. Dėl negautų pajamų. Teismai pagrįstai negautas pajamas ieškovui priteisė tik už 10 dienų, nes ekspertų triskart nustatyta, jog ieškovas patyrė tik nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra atvejis, kai asmuo praranda darbingumą ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Ieškovo nedarbingumas negali būti skirtingai suprantamas baudžiamosios ir civilinės teisės prasme. Ieškovo argumentus dėl jo 56 dienas trukusio nedarbingumo paneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad jis nurodytą laikotarpį dirbo, nedarbingumo pažymėjimas ilgą laiką buvo tęsiamas remiantis vien subjektyviais ieškovo nusiskundimais, nenurodant diagnozės.

283. Dėl 2800 Lt išlaidų atlyginimo. Išlaidas už specialisto konsultacinę išvadą ieškovas patyrė siekdamas paneigti ikiteisminio tyrimo išvadą dėl sužalojimo masto ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Taigi šios išlaidos buvo tiesiogiai susijusios su ikiteisminiu tyrimu (BPK 104 straipsnio 2 dalis). Kadangi ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, tai ieškovas neteko galimybių prisiteisti tokias išlaidas. Be to, A. A. Garmaus išvada prieštaravo 2008 m. lapkričio 10 d. specialisto išvadai Nr. G 384/08 (07) ir 2009 m. sausio 21 d. specialisto išvadai PG 02-384/09 (07), taip pat Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi paskirtos ekspertizės akto Nr. EKG 44(230)/10(01) išvadoms. Remiantis CK 6.247 straipsniu, 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktu atlyginamos tik būtinosios ir protingos nukentėjusio asmens išlaidos, kurios jam buvo privalomos dėl sveikatos sužalojimo.

294. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė Z. P. , remdamasi CPK 93 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje S. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-375/2011, išaiškinimais, nurodo, kad teismai tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas patenkino tik 10,68 proc. ieškovo reikalavimų, reikštų atsakovei Z. P. , ir, remdamasis atmestų ir patenkintų reikalavimų santykiu, priteisė jai iš ieškovo atitinkamo dydžio bylinėjimosi išlaidas.

30Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo kasacinio skundo netenkinti ir palikti galioti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus. Nurodomi šie argumentai:

311. Dėl neturtinės žalos priteisimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas sumažino savo reikalavimą atlyginti neturinę žalą iki 10 000 Lt, tačiau net ir toks reikalavimas, esant tik nežymiam sveikatos sutrikdymui, yra aiškiai per didelis ir neatitinka teismų praktikos.

322. Dėl negautų pajamų. Atsakovo nuomone, jei iš tikrųjų ieškovo nedarbingumas visas 56 kalendorines dienas būtų buvęs susijęs su ginčo įvykiu, tai teismo medicinos ekspertai būtų nustatę sunkesnį sveikatos sutrikdymo mastą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7, 9 punktai). Dėl eismo įvykio ieškovo sveikata buvo sutrikdyta ne daugiau kaip 10 dienų, nes darbingumo praradimas nenustatytas, ši išvada yra patvirtinta net kelių teismo medicinos ekspertų išvadomis, t. y. oficialiaisiais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią (CK 197 straipsnio 2 dalis), ir kitais įrodymais.

333. Dėl 2800 Lt išlaidų atlyginimo. Pagal kasacinio skundo turinį nėra aišku, ar šias išlaidas ieškovas laiko bylinėjimosi išlaidomis, ar turtine žala. Jei tai yra bylinėjimosi išlaidos, patirtos ikiteisminiame tyrime, tai jų atlyginimo klausimas turėjo būti sprendžiamas BPK tvarka. Jei šios išlaidos yra turtinė žala, tai jos vertintinos kaip neprotingos ir netikslingos (CK 1.5, 6.38 straipsniai). Pažymėtina, kad sveikatos sutrikdymo mastą ikiteisminiame tyrime nemokamai nustato Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Teisingumo ministerijos. Jei šios tarnybos ekspertų išvados nukentėjusiajam kelia abejonių, tai jis turi teisę reikšti prašymą pakartotinei ir (ar) komisinei ekspertizei, jei prašymas netenkinamas, tai jis turi teisę apskųsti tokį procesinį sprendimą (BPK 28 straipsnio 2 dalis).

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

36Dėl neturtinės žalos dydžio

37Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai lemia būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, taip pat proporcingumo principo. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, taip įgyvendindami teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis).

38Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3k-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia. Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. V. ir kt. v. L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-81/2013; kt.).

39Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas; atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad turi būti įvertinta kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, visuma ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. V.-K. v. Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, bylos Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. ir kt. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-539/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Z. ir kt. v. Alytaus rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-90/2013; kt.).

40Šioje byloje nustatyta, kad 2008 m. spalio 14 d. ( - ) atsakovė Z. P., vairuodama automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. ( - ), išvažiuodama iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio ieškovo vairuojamo automobilio „Chrysler Voyager“ (valst. Nr. ( - ) eismo įvykio metu ieškovui buvo sumušta krūtinės ląsta ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ieškovas buvo gydomas ambulatoriškai, duomenų, kad dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo būtų nustatyti liekamieji reiškiniai, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Teismai, nustatydami ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, į tai, kad jam nebuvo reikalingas stacionarus gydymas ir kad, minėta, nenustatyti liekamieji reiškiniai po traumos, į atsakovės kaltės formą, taip pat į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors eismo įvykio metu buvo padaryta žala ieškovo sveikatai, t. y. vienai labiausiai saugotinų asmens vertybių, tačiau nustačius, kad sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, neilgą laiko tarpą, nenustatyti traumos liekamieji reiškiniai, taip pat kitas nurodytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad teismų ieškovui priteistas 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimas atitinka neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

41Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai rėmėsi kasacinio teismo formuojama praktika. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą; reikia remtis tik tokiomis teisės aiškinimo taisyklėmis, kurios išdėstytos ankstesniuose teismų sprendimuose, priimtuose analogiškose bylose, t. y. jų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, abiejose bylose turi būti taikoma ta pati teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. sodininkų bendrija „Lakštingala“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2008; 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Baldų rojus“ v. UAB „Vilniaus Sigmos partneris“, bylos Nr. 3K-3-47/2013; kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje teismų nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis bylose nustatytą neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. F. A. K. , bylos Nr. 3K-3-9/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. V. T., bylos Nr. 3K-3-515/2011; kt.).

42Dėl negautų pajamų

43Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis); nuostolius nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis).

44Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas eismo įvykio metu patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, 2008 m. spalio 17 d. jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas; nedarbingumo laikotarpis buvo tęsiamas iki 2008 m. gruodžio 11 d. Ieškovas buvo gydomas ambulatoriškai, nedarbingumo metu užsiiminėjo profesine veikla, gavo pajamų. Teismai konstatavo, kad faktiškai ieškovo nedarbingumas truko tik 10 dienų, todėl jis patyrė tik 2325,52 Lt nuostolių, pasireiškusių negautomis pajamomis. Kasatorius nesutinka su šiomis teismų išvadomis, nurodydamas, kad jam negautos pajamos turi būti skaičiuojamos už visą nedarbingumo laikotarpį, t. y. nuo 2008 m. spalio 17 d. iki 2008 m. gruodžio 11 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktą nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo. Kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo ar susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo ar susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę (Taisyklių 12 punktas). Minėta, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikus teismo ekspertizę nustatyta, jog ieškovui padarytas krūtinės ląstos sumušimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šioje byloje pateikto ekspertizės akto Nr. EKG 44(230)/10(01) pagrindu konstatuota, kad ieškovo nedarbingumo pažymėjimai buvo tęsiami nenurodant diagnozės, apsiribojant paciento subjektyviais nusiskundimais, dėl to spręsta, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas nedarbingas buvo tik dėl eismo įvykio patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Dėl nustatytų ieškovo nedarbingumo pažymėjimų pildymo aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėjamos bylos atveju teismams turint tikslą nustatyti ieškovo nedarbingumo laikotarpį dėl patirto sveikatos sužalojimo eismo įvykio metu, nebuvo pagrindo vadovautis vien tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotais nedarbingumo pažymėjimais. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-98/2013; kt.). Nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, paneigiančių nurodytas teismų išvadas (CPK 178 straipsnis), todėl nėra pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėję teismai, nustatinėdami bylos faktines aplinkybes dėl ieškovo nedarbingumo laikotarpio, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 185 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo ieškovo sveikata buvo sutrikdyta ne daugiau kaip 10 dienų. Taigi teismų sprendimas priteisti ieškovui negautas pajamas už 10 dienų laikotarpį yra pagrįstas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis).

45Dėl 2800 Lt išlaidų atlyginimo

46Kasatorius nurodo, kad, siekdamas įvertinti žalą sveikatai, įrodyti jos dydį, jis, kaip nukentėjęs asmuo, turėjo 2800 Lt papildomų išlaidų kreipdamasis į A. A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biurą. Dėl šiame biure atlikto tyrimo pagrindu surašytos konsultacinės išvados buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas ir paskirta teismo medicininė ekspertizė. Turėtas 2800 Lt išlaidas kasatorius priskiria prie nuostolių, reglamentuotų CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte, ir laiko, kad jos turėtų būti atlyginamos.

47CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, leidžia nustatyti civilinės atsakomybės ribas. Taigi nukentėjusiajam yra atlyginamos tik būtinos ir protingos išlaidos, kurios šiam buvo privalomos dėl sveikatos sužalojimo.

48Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2800 Lt išlaidas už specialisto konsultacinę išvadą ieškovas patyrė siekdamas paneigti ikiteisminio tyrimo išvadą dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo masto. Ieškovo pateikta specialisto konsultacinė išvada prieštaravo 2008 m. lapkričio 10 d. specialisto išvadai Nr. G 384/08(07) ir papildomai 2009 m. sausio 21 d. specialisto išvadai Nr. PG 02-384/09(07), kuriose konstatuotas nežymus ieškovo sveikatos sutrikdymas. A. A. Garmaus išvada paneigta ir Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 78-1-00764-08 paskirtos ekspertizės, kurią atliko Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, aktu Nr. EKG44/320/10(01). Ieškovo iniciatyva atlikto A. A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro tyrimo išvados prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu pateiktoms specialistų išvadoms, taip pat teismo paskirtos ekspertizės akto Nr. EKG44/320/10(01) išvadoms. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovo 2800 Lt išlaidos, turėtos dėl A. A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro atlikto tyrimo, nebuvo būtinos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. A. Garmaus išvada dėl ieškovo sveikatos sutrikdymo masto neatitiko tikrovės, todėl laikytina, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai laikė, jog nėra pagrindo priteisti ieškovui jo patirtas išlaidas dėl A. A. Garmaus konsultacinės išvados pateikimo.

49Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

50Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

51Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodė, kad ieškovo patenkintų reikalavimų procentinė išraiška – 10,68 proc., todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 89,31 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso normomis nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, todėl teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, turi vadovautis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų – ir ta, kad jeigu patenkinta tik dalis ieškinio, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. 3K-7-375/2011). Nagrinėjamu atveju patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija apskaičiuota teisingai, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti netinkamą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

52Nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme priteisimo

54Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. kovo 15 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 44,02 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Jos priteistinos iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

55Remdamasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 18.14 punktu teisėjų kolegija sprendžia priteisti atsakovei iš kasatoriaus 1815 Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

56Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

57Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

58Priteisti atsakovei Z. P. iš kasatoriaus S. J. 1815 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika) Lt advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.

59Priteisti iš kasatoriaus S. J. 44,02 Lt (keturiasdešimt keturis Lt 02 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

60Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami eismo įvykio metu nukentėjusio asmens neturtinės žalos... 6. Ieškovas S. J. prašė teismo priteisti iš atsakovės Z. P. 20 000 Lt... 7. 2008 m. spalio 14 d. apie 9.30 val. ( - ) atsakovė Z. P. , vairuodama... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Plungės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu tenkino... 10. Teismas nurodė, kad pakenkimas asmens sveikatai nepreziumuoja neturtinės... 11. Spręsdamas dėl negautų pajamų teismas vadovavosi Transporto priemonių... 12. Dėl 2800 Lt išlaidų atlyginimo teismas nurodė, kad pagal susiformavusią... 13. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsniu,... 14. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 15. Dėl neturtinės žalos dydžio apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad... 16. Dėl negautų pajamų apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas... 17. Dėl ieškovo 2800 Lt išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teismas... 18. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas... 19. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai... 20. Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti bylą nagrinėjusių teismų... 21. 1. Dėl neturtinės žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas netinkamai... 22. 2. Dėl negautų pajamų. Spręsdamas negautų pajamų kompensavimo klausimą... 23. 3. Dėl 2800 Lt išlaidų atlyginimo. Siekdamas įvertinti žalą sveikatai,... 24. 4. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė Z. P. , sudarydama atstovavimo... 25. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Z. P. prašo šį atmesti ir palikti... 26. 1. Dėl neturtinės žalos dydžio. Teismai tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio... 27. 2. Dėl negautų pajamų. Teismai pagrįstai negautas pajamas ieškovui... 28. 3. Dėl 2800 Lt išlaidų atlyginimo. Išlaidas už specialisto konsultacinę... 29. 4. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė Z. P. , remdamasi CPK 93 straipsnio... 30. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo... 31. 1. Dėl neturtinės žalos priteisimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas... 32. 2. Dėl negautų pajamų. Atsakovo nuomone, jei iš tikrųjų ieškovo... 33. 3. Dėl 2800 Lt išlaidų atlyginimo. Pagal kasacinio skundo turinį nėra... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 36. Dėl neturtinės žalos dydžio ... 37. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis... 38. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant... 39. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio... 40. Šioje byloje nustatyta, kad 2008 m. spalio 14 d. ( - ) atsakovė Z. P.,... 41. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 42. Dėl negautų pajamų... 43. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar... 44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas eismo įvykio metu patyrė... 45. Dėl 2800 Lt išlaidų atlyginimo... 46. Kasatorius nurodo, kad, siekdamas įvertinti žalą sveikatai, įrodyti jos... 47. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad į nuostolius... 48. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2800 Lt išlaidas už specialisto... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 50. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi... 51. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų... 52. Nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo panaikinti... 53. Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme priteisimo... 54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. kovo 15 d.... 55. Remdamasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir... 56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 57. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 58. Priteisti atsakovei Z. P. iš kasatoriaus S. J. 1815 (vieną tūkstantį... 59. Priteisti iš kasatoriaus S. J. 44,02 Lt (keturiasdešimt keturis Lt 02 ct)... 60. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...