Byla e2S-769-826/2018
Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis,

2rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo J. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui J. V., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, akcinei bendrovei Luminor bank (buvęs pavadinimas akcinė bendrovė „Nordea Bank“, Lietuvos skyrius), antstoliui J. P. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad butas, adresu ( - ), Klaipėda, asmeninės nuosavybės teise priklauso E. V..
  2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. sausio 26 d. išnagrinėjo civilinę bylą ir ieškovės E. V. ieškinį atmetė.
  3. Atsakovas 2018 m. vasario 27 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-645-642/2018.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. vasario 28 d. nutartimi nustatė atsakovui J. V. terminą per septynias dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumus. Teismo motyvai:
    1. Išanalizavus atsakovo pateikto apeliacinio skundo atitiktį apeliacinio skundo formai ir turiniui keliamiems reikalavimams, nustatyta, jog apeliacinis skundas turi formos trūkumus, todėl nustatytinas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti:
      1. Nurodė, kad atsakovo pateiktą apeliacinį skundą pasirašė netinkamas atstovas – VšĮ ADVOC LT įstaigos vadovas L. M.. Pagal proceso teisės normas fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie neatlygintinai atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose dėl teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytais veiklos tikslais ir sritimi. Asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, kurių vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali būti laikomi tinkamais atstovais, turinčiais teisę atstovauti savo nariams pagal įstatymą, nes atstovavimas teisme nėra skirtas kitiems asociacijos tikslams pasiekti.
      2. Nurodė, kad atsakovas pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, bet nepateikė duomenų apie turtinę padėtį, o tik pateikė įrodymus, jog yra registruotas darbo biržoje. Išaiškino, kad prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo būtinumą.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7

  1. Atsakovas J. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundo motyvai:
    1. Nurodė, kad atsakovo apeliacinį skundą pasirašė tinkamas subjektas. Tai patvirtina 2015 m. kovo 20 d. Juridinių asmenų registre įregistruoti pakeisti, pagal kasacinio teismo išaiškinimus pakoreguoti VšĮ ADVOC LT įstatų 8.6, 8.16 punktai.
    2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentas, jog prie prašymo atidėti žyminį mokestį nepateikti duomenys apie atsakovo finansinę padėtį, nepagrįstas. Įrodymai apie atsakovo turimą turtą yra Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2VP-8374-639/2017. Šioje byloje teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi nustatė, kad J. V. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės E. V. vardu registruoto turto: buto, esančio ( - ), Klaipėdoje, bei kelių transporto priemonės VOLKSWAGEN TOURAN, valst., Nr. ( - ) ir 1/2 dalis E. V. piniginių lėšų, patekusių iki 2017 m. vasario 22 d. (iki povedybinės sutarties sudarymo) į jos vardu Nordea bank, AB, Lietuvos skyriuje atidarytas banko sąskaitas Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ). Todėl duomenis apie atsakovo turimus įsipareigojimus ir turtą pirmosios instancijos teismas turėjo. Šį turtą pardavus vėliau galės sumokėti atidėtą 718,00 Eur žyminį mokestį. Papildomai teismui buvo pateiktas įrodymas, patvirtinantis, kad nuo 2017 m. birželio 29 d. apeliantas yra bedarbis.
  2. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

8Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

10Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
  3. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
  4. Pažymėtina, jog apeliacinio skundo trūkumai nustatomi, kai skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų (CPK 316 straipsnio 1 dalis).
  5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimą, nustatė, kad skundas turi trūkumų – prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą nepagrįstas rašytiniais įrodymais ir apeliacinį skundą pasirašė netinkamas atstovas (CPK 306 straipsnio 3, 4 dalys).
  6. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad pateiktas apeliacinis skundas pasirašytas netinkamo atstovo, nes apeliacinį skundą pasirašė VšĮ ADVOC LT įstaigos vadovas L. M.. Apeliantas su tokiais skundžiamos nutarties argumentais nesutiko nurodydamas, jog buvo pakeisti VšĮ ADVOC LT įstatai, pagal kurių 8.6, 8.16 punktus L. M. turi teisę pasirašyti atskirąjį skundą, o priešingas klausimo išsprendimas pažeidžia teisinio tikrumo principą ir be pagrindo riboja asmens teisę į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.
  7. Procesinio atstovavimo institutas skirtas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese. Procesinį atstovavimą reglamentuojančios normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šiuos civilinio proceso teisės instituto tikslus. Bylą nagrinėjantis teismas ex officio turi patikrinti atstovavimo tinkamumą atstovo teisės atstovauti, įgalinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą atstovavimą civiliniame procese reglamentuoja CPK 51–60 straipsniai. Asmenys, galintys būti teisme atstovais pagal pavedimą, nurodyti CPK 56 straipsnio 1–3 dalyse.
  8. CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie neatlygintinai atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose dėl teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytais veiklos tikslais ir sritimi. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai).
  9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto normos taikymą, yra nurodęs, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus. Visų pirma iš CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinio matyti, kad tam, jog asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo galėtų savo nariams atstovauti teisme pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, tokio asmens įstatuose nustatyta teisė atstovauti savo nariams turi būti vienas iš asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens veiklos tikslų, t. y. kaip pagalbinis tikslas siekiant pagrindinių asociacijos ar viešo juridinio asmens veiklos tikslų. Galimybė tokiai asociacijai ar kitam viešajam juridiniam asmeniui atstovauti savo nariams teisme siejama su asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens pagrindinių tikslų, kuriems jie įsteigti, įgyvendinimu ir tik tiek, kiek tai susiję su šių pagrindinių tikslų įgyvendinimu. Atsižvelgiant į CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinį ir pirmiau aptartus motyvus, asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, kurių vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali būti laikomi tinkamais atstovais, turinčiais teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes atstovavimas teisme nėra skirtas kitiems asociacijos tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461-611/2015).
  10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis Juridinių asmenų registro išrašo bei įstatų duomenimis, nustatė, kad VšĮ ADVOC LT veiklos tikslai, nurodyti 8 punkto 1–16 dalyse, apima teisinį konsultavimą, gynimą ir atstovavimą fizinių ir juridinių asmenų. Apeliacinio teismo nuomone, asmenų atstovavimas ir gynimas teisme yra pagrindinis viešosios įstaigos tikslas, todėl ji negali būti fizinio asmens atstove pagal pavedimą CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme.
  11. Kitas apeliacinio skundo trūkumas, kurį nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, yra tai, kad apelianto prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą yra nepagrįstas rašytiniais įrodymais. Apeliantas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutiko ir nurodė, jog pateikti papildomų duomenų neturėjo, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmai nagrinėjo civilinę bylą Nr. e2VP-8374-639/2017 ir iš joje esančių duomenų matyti, kokio ir kiek turto atsakovas turi. Tad nustatytas trūkumas yra perteklinis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.
  12. Pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį, 338 straipsnį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie sumokėtą žyminį mokestį (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Išaiškintina, kad pagrindas tenkinti dalyvaujančio byloje asmens prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą yra šio asmens pateikti duomenys, leidžiantys spręsti apie asmens turtinės padėties sunkumą procesinio dokumento teismui padavimo momentu, ir duomenys, patvirtinantys šios padėties laikinumą (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis). Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent pats teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokiam prašymui patenkinti, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-679/2009; 2010 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-201/2012 ir kt.). Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 178, 179 straipsniai). Asmens turtinė padėtis ir galėjimas susimokėti žyminį mokestį yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismas sprendžia, ar pateiktų argumentų ir įrodymų pakanka, kad galima būtų atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo.
  13. Nagrinėjamu atveju apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė tik duomenis, jog šiuo metu jis yra bedarbis. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-8374-639/2017 nustatė, jog atsakovui J. V. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės E. V. vardu registruoto turto. Nuo šios nutarties priėmimo iki skundžiamos nutarties priėmimo momento praėjo 9 mėnesiai, atsakovo finansinė padėtis gali būti pasikeitusi kardinaliai. Bylą nagrinėjęs teismas duomenų apie vykdomos antstolio vykdomosios bylos išieškojimo eigą, atsakovo vardu esantį ir nerealizuotą turtą pats nerenka, nes šią pareigą turi prašymą pateikęs asmuo. Apeliantas teismui duomenų apie turimą turtą prašymo padavimo momentu nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog atsakovo prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą nepagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl buvo pagrįstai nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti.
  14. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
  15. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, skundžiama nutartis yra motyvuota, pagrįsta, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

Nutarė

12atsakovo J. V. atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai