Byla e2-57-178/2016
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės bankas SNORAS atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria atisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-5712-262/2015 pagal ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės bankas SNORAS ieškinį atsakovams Meinl Bank AG, MELFA GROUP LTD, R. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ieškiniu prašo: pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp atsakovų Meinl Bank AG ir MELFA GROUP LTD 2011 m. rugsėjo 22 d. sudarytą paskolos sutartį; pripažinti ex officio negaliojančia nuo sudarymo momento tarp ieškovo BAB banko SNORAS ir atsakovo Meinl Bank AG 2011 m. rugsėjo 22 d. sudarytą įkeitimo sutartį; taikyti restituciją ieškovui BAB bankui SNORAS grąžinant atsakovo Meinl Bank AG perimtus BAB bankui SNORAS priklausančius 11 000 000 EUR; arba priteisti ieškovui BAB bankui SNORAS iš atsakovų Meinl Bank AG, MELFA GROUP LTD ir R. B. patirtą žalą 11 000 000 EUR apimtimi; procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, t.y. dėl to, kad šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražui. Teismas nurodė, kad ieškovo ginčijamos Meinl Bank AG ir MELFA GROUP LTD 2011 m. rugsėjo 22 d. paskolos sutarties 7.6 punkte yra nurodyta, kad bet kokie su šia sutartimi susiję ginčai, įskaitant ginčus dėl jos sudarymo, yra nagrinėjami arbitraže. Ieškovo ginčijamos BAB banko SNORAS ir Meinl Bank AG 2011 m. rugsėjo 22 d. sudarytos įkeitimo sutarties 9.5 punkte taip pat nurodyta, kad bet kokie su šia sutartimi susiję ginčai taip pat nagrinėjami arbitraže pagal galiojančias Austrijos prekybos rūmų Tarptautinio arbitražo teismo arbitražo ir taikinimo taisykles. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje taip pat nurodo, jog su šia byla susijęs ginčas tarp Meinl Bank AG ir Krajbanka taip pat buvo nagrinėjamas arbitraže pagal Vienos Tarptautinio Arbitražo Centro arbitražo taisykles. Todėl teismas darė išvadą, jog ginčai, kilę iš ieškinyje prašomų panaikinti sutarčių, pirmiausia turi būti nagrinėjami arbitraže.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Ieškovas BAB bankas SNORAS (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

91. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad paskolos sutarties 7.6 punkte yra arbitražinė išlyga. Tačiau teismas nepagrįstai nusprendė, kad ši išlyga saisto apeliantą. Pagrindinė taisyklė, kurią ne kartą savo praktikoje yra nuosekliai nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, yra ta, kad arbitražinė išlyga galioja tik sutarties šalims. Paskolos sutartis yra sudaryta tarp Meinl Bank AG ir MELFA GROUP LTD, o apeliantas ne tik nėra sutarties šalimi, bet joje net nepaminėtas.

102. Reikalavimai dėl ginčijamų sutarčių nėra arbitruotini pagal lex arbitri. Arbitražinio susitarimo galiojimo klausimas nustatomas pagal tokiam susitarimui taikytiną teisę (lex arbitri). Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. birželio 17 d. reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, netaikomas arbitražiniam susitarimui. Atitinkamai, taikomos CK tarptautinės privatinės teisės normos. Remiantis CK 1.37 straipsnio 7 dalimi, paskolos sutarties 7.06(k) punktu, įkeitimo sutarties 9.05 punktu, arbitražiniam susitarimui ir tuo pačiu arbitruotinumui nustatyti, taikoma Austrijos teisė. Pagal Austrijos teisę (Snoro) bankroto administratoriaus ieškiniai dėl sandorių nuginčijimo arba kitaip vadinami reikalavimai dėl panaikinimo yra nearbitruotini (Meinl Bank AG ir Latvijos Krajbanka byla).

113. Ginčas arbitraže reikalautų didelių išlaidų, nes ginčijamose sutartyse numatytos skirtingos arbitražinės išlygos, juo labiau, kad ginčai dėl šių sutarčių panaikinimo nearbitruotini.

124. Įkeitimo sutarties galiojimas negali būti vertinamas atskirai nuo paskolos sutarties galiojimo. Teismui nusprendus, kad tik vienas iš reikalavimų – pripažinti negaliojančia paskolos sutartį arba įkeitimo sutartį yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, šių dviejų sutarčių galiojimo klausimas būtų išskirtas, tokiu būdu atskiriant ir vieną nuo kito priklausomus reikalavimus. Pripažinus negaliojančia paskolos sutartį, įkeitimo sutartis, kaip išvestinė ir tiesiogiai priklausanti nuo pagrindinės paskolos sutarties, be papildomo jos ginčijimo taptų negaliojančia. Be to, įkeitimo sutarties negaliojimo klausimą tuo atveju, jei būtų pripažinta negaliojančia Paskolos sutartis, teismas galėtų spręsti ir ex officio, nes panaikinus paskolos teisinius santykius, negaliotų ir įkeitimo, kaip paskolos užtikrinimo, teisiniai santykiai.

135. Teismas nutartyje visiškai nepasisakė dėl reikalavimų priteisti žalą arbitruotinumo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nėra galimybės reikalavimus dėl žalos atlyginimo nagrinėti arbitraže. Visų pirma, atsakovas R. B. nebuvo ir nėra ginčijamų sutarčių šalimi, nei tuo labiau, šiose sutartyse numatytų arbitražinių išlygų šalimi. Todėl apeliantas neturi galimybių pareikšti arbitraže ieškinio visiems atsakovams dėl žalos atlyginimo. Antra, pinigų pasisavinimo schema buvo įgyvendinta visų atsakovų, jų veiksmų atskirti ir nagrinėti atskirai nėra nei teisinių, nei faktinių galimybių. Be to, sutartyse esančios arbitražinės išlygos yra dėl skirtingų institucinių arbitražų, todėl ieškinio nagrinėjimas arbitraže pažeistų apelianto teisę į efektyvią teisminę gynybą.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

15CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

16Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

17Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, t.y. dėl to, kad šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

19Kaip minėta, apeliantas yra pateikęs alternatyvius reikalavimus: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp atsakovų Meinl Bank AG ir MELFA GROUP LTD 2011 m. rugsėjo 22 d. sudarytą paskolos sutartį; pripažinti ex officio negaliojančia nuo sudarymo momento tarp BAB banko SNORAS ir atsakovo Meinl Bank AG 2011 m. rugsėjo 22 d. sudarytą įkeitimo sutartį, taikyti restituciją arba 2) priteisti BAB bankui SNORAS iš atsakovų Meinl Bank AG, MELFA GROUP LTD ir R. B. patirtą 11 000 000 EUR žalą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad tiek paskolos, tiek įkeitimo sutartyje yra numatyta arbitražinė išlyga (tik skirtingose arbitražinėse institucijose), sprendė, kad dėl šios priežasties ginčai dėl paminėtų sutarčių pirmiausia turi būti sprendžiami arbitraže, ir tai teikė pagrindą atsisakymui priimti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs galiojančios arbitražinės išlygos egzistavimą ginčijamose sutartyse, nepagrįstai nevertino kitų reikšmingų aplinkybių, susijusių su ginčo ir sutarčių šalimis bei pareikštų reikalavimų pobūdžiu. Šiame kontekste pastebėtina, kad pats apeliantas ieškinyje ir atskirajame skunde yra nurodęs, jog nei Reglamentas Briuselis I, nei Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų, nei EP ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės netaikytini, todėl šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako.

20Visų pirma, vertinant alternatyvų (antrąjį) ieškinio reikalavimą – dėl žalos atlyginimo ir jo faktinį pagrindą matyti, kad jis kildinamas iš bendrų visų atsakovų, kurių vienas - R. B. - apskritai nėra nė vienos iš ginčijamų sutarčių šalis, neteisėtų veiksmų. Pastebėtina, kad ieškinyje šis reikalavimas nėra kildinamas ir tik iš atskirai paimtos vien apelianto su Meinl Bank AG sudarytos įkeitimo sutarties, kurioje numatyta arbitražinė išlyga, jis kildinamas iš visų atsakovų sudarytos, anot apelianto, visos neteisėtos ginčijamų sutarčių vieningos schemos, kurios realizavimo rezultate apeliantas prarado prašomą priteisti lėšų sumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamose sutartyse numatyta arbitražinė išlyga, kuri, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, vadovaujantis sutarčių uždarumo principu, taikytina tik šių sutarčių šalims ir negali sukurti teisių ir pareigų tretiesiems asmenims, neteikia pagrindo išvadai, kad visos bylos šalys yra susitarusios perduoti spręsti arbitražui tokio pobūdžio ginčą. Kitaip tariant, atsisakyti priimti šią ieškinio dalį remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktu nebuvo pagrindo.

21Sutiktina su apeliantu ir dėl to, kad nebuvo pagrindo, remiantis arbitražine išlyga, atsisakyti priimti ieškinį taip pat dalyje dėl paskolos sutarties tarp atsakovų Meinl Bank AG ir MELFA GROUP LTD nuginčijimo. Kaip minėta, arbitražinė išlyga taikytina tik sutarties, kurioje ji numatyta, šalims. Apeliantas nėra paskolos sutarties šalis, todėl šios sutarties 7.6 punkte numatyta arbitražinė išlyga apelianto pareikštam reikalavimui netaikytina. Šiame kontekste pastebėtina, kad kasacinio teismo teisėjų kolegija yra konstatavusi tai, jog „taisyklė, kad arbitražinis susitarimas saisto tik jį pasirašiusius asmenis, turi išimčių, tačiau šios tiek teisės doktrinoje, tiek užsienio ir arbitražo teismų sprendimuose laikomos siauromis ir nesuteikia teismui diskrecijos jas plėsti“, <...>„arbitražinio susitarimo išplėtimas jo nepasirašiusiems asmenims galimas tik išskirtiniais atvejais“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014). Tokiais arbitražinio susitarimo išplėtimo galimybės atvejais kasacinis teismas nurodė situacijas, kai asmens sutikimas nagrinėti ginčą arbitraže yra aiškiai numanomas. Šiuo gi atveju apeliantas paskolos sutartį ginčija kaip trečiasis asmuo, kurio teises ji galimai pažeidžia, ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo (ar bent jau pagal šiuo metu turimus duomenis) manyti, kad apeliantas gali būti laikomas išreiškusiu aiškiai numanomą savo valią dėl jo sutikimo būti susaistytu paskolos sutartyje numatyta arbitražine išlyga. Tokio pobūdžio argumentų skundžiamoje nutartyje nenurodė ir pirmosios instancijos teismas. Nors kitoje ginčijamoje sutartyje – įkeitimo sutartyje, kuri iš tiesų yra susijusi su paskolos sutartimi kaip užtikrinanti pastarąją sutartį, apeliantas ir Meinl Bank AG, kaip minėta, yra nustatę arbitražinę išlygą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien sutarčių sąsajumas prievolių pagal paskolos sutartį vykdymo aspektu savaime dar nėra pakankamas pagrindas pripažinimui, kad apeliantas yra išreiškęs sutikimą dėl savo ginčų su paskolos sutarties šalimis sprendimo arbitraže jų aptarta tarpusavio ginčo sprendimo tvarka, juo labiau, kad abiejose sutartyse yra numatytos skirtingos arbitražo institucijos. Todėl darytina išvada, kad atsisakyti priimti ir šią ieškinio dalį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktą taip pat nebuvo pagrindo.

22Tuo tarpu paties apelianto ir Meinl Bank AG sudarytoje įkeitimo sutartyje yra numatyta arbitražinė išlyga. Kasacinis teismas pirmiau minėtoje nutartyje yra nurodęs ir tai, kad „arbitražo teismo jurisdikcija grindžiama šalių susitarimu, t. y. savo teisės kreiptis į teismą dėl konkrečių ginčų nagrinėjimo atsisakymu, todėl kiekvienu atveju šalys pačios sprendžia, kurių ginčų nagrinėjimą jos nori perduoti arbitražo teismui ir šį savo sprendimą išdėsto arbitražiniame susitarime. Rengdamos arbitražinį susitarimą šalys turi būti atidžios ir įvertinti riziką, kad kai kurių susijusių ginčų, kylančių iš to paties sandorio ar susijusių sandorių, nagrinėjimas gali būti padalytas tarp teismų ir arbitražo teismo, nes, kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, arbitražinis susitarimas saisto ne tik jo šalis, bet ir teismą. Teismas negali paneigti šalių valios, kurią jos išreiškė sudarydamos arbitražinį susitarimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. Belgijos įmonė „Hydro Soil Services NV“, bylos Nr. 3K-3-62/2007; kt.). Taigi, esant šalių sudarytam galiojančiam arbitražiniam susitarimui, dėl konkretaus ginčo nagrinėjimo turi būti sprendžiama atsižvelgiant į arbitražinio susitarimo apimtį, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis dėl ginčų, kurie nearbitruotini. Reikalavimų, kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti aiškiai patenka į šalių sudaryto arbitražinio susitarimo sritį, sujungimas reikštų tiek teismo, tiek arbitražo teismo kompetencijos ribų peržengimą, kurį šalys apibrėžė arbitražiniame susitarime. Pažymėtina, kad CPK 7 straipsnyje išdėstytų bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų negalima aiškinti taip, kad jais vadovaujantis būtų galima paneigti šalių valią ir nagrinėti teisme ginčus dėl reikalavimų, kuriuos šalys susitarė nagrinėti arbitraže“. Todėl paminėtų išaiškinimų kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto reikalavimas dėl įkeitimo sutarties nuginčijimo nagrinėtinas sutarties šalių nurodytame arbitraže. Tokios išvados nepaneigia apelianto argumentai, kad įkeitimo sutarties galiojimas negali būti vertinamas atskirai nuo paskolos sutarties galiojimo, nes tai yra savarankiškas sandoris nepaisant to, kad jis ir sietinas su pagrindinės prievolės (pagal paskolos sutartį) vykdymu ir pabaiga (pavyzdžiui, kaip ir laidavimo sandoris). Nėra reikšmingi ir apelianto argumentai, kad įkeitimo sutarties ginčijimas arbitraže apsunkintų apelianto nurodomos sutarčių neteisėtos schemos įrodinėjimą, reikštų papildomas išlaidas, nes tokio pobūdžio aplinkybės savaime negali sudaryti sąlygų išvengti arbitražinės išlygos laikymosi būtinumo, juo labiau, kad jas apeliantas turėjo galimybę įsivertinti sudarydamas įkeitimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrįstas ir apelianto teiginys, kad įkeitimo sutartis nearbitruotina pagal lex arbitri. Savo tokiam teiginiui pagrįsti apeliantas nurodo, kad panašioje byloje (Meinl Bank AG v. Latvijos bankas Krajbanka) Vienos tarptautinio arbitražo centro arbitražas konstatavo, jog bankroto administratoriaus ieškiniai dėl sandorių nuginčijimo pagal Austrijos teisę yra nearbitruotini. Tačiau vien tik šis Austrijos arbitražinio teismo praktikos pavyzdys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamas išvadoms visose bylose. Visų pirma pažymėtina, kad tiek nacionalinis reglamentavimas, tiek teisminė (arbitražinė) praktika gali keistis (šiame kontekste įvertintini, be kita ko, paskutiniai Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo pakeitimai, susiję su arbitražinės išlygos taikymu įmonės bankroto atveju, pavyzdžiui, 49 straipsnio 7 - 9 dalys). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, jog „arbitražinio susitarimo galiojimas nustatomas pagal arbitražo vietos valstybės teisę, išskyrus dvi išimtis“, iš kurių viena yra tai, kad „... arbitražinio susitarimo galiojimas dėl ginčo arbitruotinumo nustatomas pagal teismo vietos materialiąją teisę. Teismas ex officio gali pripažinti arbitražinį susitarimą negaliojančiu arba, kitaip tariant, gali nepripažinti arbitražinio susitarimo tik tokiu atveju, kai nėra jokių abejonių dėl atitinkamo susitarimo prieštaravimo viešajai tvarkai ar imperatyviajai įstatymo normai, ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-62/2007). Antra, daugumoje valstybių inter alia Lietuvoje būtent arbitražo kompetencijos-kompetencijos doktrina yra pripažįstama ir sudaro vieną iš pagrindinių arbitražo principų. Ji kartu reiškia, kad bendrosios kompetencijos teismas paprastai negali spręsti arbitražo kompetencijos klausimo, kol arbitrai dėl to nepriima sprendimo. Trečia, neaišku, ar apelianto nurodomoje arbitražinėje byloje (Meinl Bank AG v. Latvijos bankas Krajbanka) faktinės aplinkybės yra tapačios (pavyzdžiui, neaišku, ar tokiam sprendimui negalėjo turėti įtakos aplinkybės, susijusios su tuo, kad, kaip galima spręsti iš pateikto su atskiruoju skundu išrašo iš arbitražo dalinio sprendimo toje byloje, ieškinys dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis jau buvo pateiktas/priimtas Latvijos nacionaliniame teisme). Be to, neaišku, ar tokį pat sprendimą pagal kompetencijos-kompetencijos doktriną būtų priėmusi Austrijos kita arbitražinė institucija inter alia nurodyta įkeitimo sutartyje.

23Pagal Lietuvos komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti. Iš esmės taip pat be išlygų numato ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį dalyje dėl įkeitimo sutarties nuginčijimo, tinkamai taikė procesinės teisės normą.

24Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas skundžiamoje nutartyje iš dalies neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis toje dalyje naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.), kitoje dalyje nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,

Nutarė

26Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškinį dalyje dėl reikalavimų pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp atsakovų Meinl Bank AG ir MELFA GROUP LTD 2011 m. rugsėjo 22 d. sudarytą paskolos sutartį arba priteisti ieškovui BAB bankui SNORAS iš atsakovų Meinl Bank AG, MELFA GROUP LTD ir R. B. patirtą žalą 11 000 000 EUR, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, panaikinti ir šios ieškinio dalies priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas ieškiniu prašo: pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atsisakė priimti... 7. III. Atskirojo skundo argumentai... 8. Ieškovas BAB bankas SNORAS (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo... 9. 1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad paskolos sutarties 7.6... 10. 2. Reikalavimai dėl ginčijamų sutarčių nėra arbitruotini pagal lex... 11. 3. Ginčas arbitraže reikalautų didelių išlaidų, nes ginčijamose... 12. 4. Įkeitimo sutarties galiojimas negali būti vertinamas atskirai nuo paskolos... 13. 5. Teismas nutartyje visiškai nepasisakė dėl reikalavimų priteisti žalą... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 15. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 16. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus... 17. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 18. Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas. ... 19. Kaip minėta, apeliantas yra pateikęs alternatyvius reikalavimus: 1)... 20. Visų pirma, vertinant alternatyvų (antrąjį) ieškinio reikalavimą – dėl... 21. Sutiktina su apeliantu ir dėl to, kad nebuvo pagrindo, remiantis arbitražine... 22. Tuo tarpu paties apelianto ir Meinl Bank AG sudarytoje įkeitimo sutartyje yra... 23. Pagal Lietuvos komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį teismas,... 24. Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas... 25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 26. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalį, kuria...